d26086e7-65b0-423d-bccf-85c07a1b8554 · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr. 2-662-330/2018Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00894-2016-6                                Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.7.1                                  (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. kovo 20 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Kazio KailiÅ«no, Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Egidijaus Žirono,teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės Kauno projektavimo restauravimo ir statybos instituto atskirÄ jį skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2018 m. sausio 15 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. B2-1016-260/2018, dalies, kuria patenkintas kreditoriaus Z.

D. reikalavimas dėl nuomos mokesčio priteisimo iÅ¡ atsakovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės Kauno projektavimo restauravimo ir statybos instituto, trečiasis asmuo - E. Č..Teisėjų kolegijan u s t a t ė :Ginčo esmėKauno apygardos teismas 2017 m. sausio 17 d. nutartimi UAB Kauno projektavimo restauravimo ir statybos institutui iÅ¡kėlė bankroto bylÄ . Kauno apygardos teismas 2017 m. birželio 30 d. nutartimi  UAB Kauno projektavimo restauravimo ir statybos instituto bankroto byloje patvirtino Å¡ios bankrutuojančios įmonės kreditorių finansinius reikalavimus, kurių neginčijo bankroto administratorė.

Ä®monės bankroto administratorė nesutiko su kreditoriaus Z. D. finansiniu reikalavimu, todėl jo tvirtinimo klausimas buvo iÅ¡skirtas į atskirÄ bylÄ . Kreditorius Z. D. nurodė, kad atsakovė UAB Kauno projektavimo restauravimo ir statybos institutas pagal Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį liko skolinga nuomos mokestį, delspinigius ir įsiskolinimÄ už dujas bei elektros energijÄ . Nurodė, kad finansinio reikalavimo dydis tikslintinas, kadangi jam neperduotos nuomotos patalpos, nežinomi apskaitos skaitiklių duomenys.

BUAB Kauno projektavimo restauravimo ir statybos instituto bankroto administratorė teismui pateikė prieÅ¡taravimus dėl kreditoriaus Z. D. finansinio reikalavimo. Bankroto administratorė nurodė, kad finansinis reikalavimas negali bÅ«ti tvirtinamas, kadangi nenurodyta finansinio reikalavimo suma. Kreditorius Z. D. teismui pateikė atsiliepimÄ Ä¯ prieÅ¡taravimus. Kreditorius nurodė, kad negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis tarp jo ir nuomininkės UAB Kauno projektavimo restauravimo ir statybos instituto buvo sudaryta 2014 m. lapkričio 13 d., o 2016 m. gruodžio 31 d. pratęsta iki 2017 m. sausio 31 d.

IÅ¡kėlus įmonei bankroto bylÄ , nebuvo galimybių pratęsti nuomos terminÄ . Atsakovės skola pagal 2017 m. sausio 27 d. duomenis sudaro 1 113,77 Eur. Be to, už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 28 d. iki 2017 m. birželio 30 d. bankroto administratorė kreditoriui skolinga 3 053,26 Eur, kadangi ji neperdavė iÅ¡nuomotų patalpų, o kreditorius, negalėdamas naudotis patalpomis, patiria nuostolius. Kreditorius prašė UAB Kauno projektavimo restauravimo ir statybos instituto bankroto byloje patvirtinti 1 113,77 Eur finansinį reikalavimÄ už patalpų nuomÄ per laikotarpį nuo 2016 m. gruodžio 4 d. iki 2017 m. sausio 27 d., taip pat iÅ¡ bankroto administratorės priteisti 3 053,26 Eur nuomos mokestį už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 28 d. iki 2017 m. birželio 30 d.  BUAB Kauno projektavimo restauravimo ir statybos instituto atstovas su kreditoriaus reikalavimais nesutiko.

PaaiÅ¡kino, kad kaip nuomos mokestį įmonė užskaitė nuomos sutarties sudarymo dienÄ Â nuomotojui Z. D. sumokėtÄ Â užstatÄ , kad patalpų nuomos sutartį bankroto administratorė nutraukė nuo 2017 m. vasario 28 d., o patalpos buvo perduotos nuomotojui.Trečiasis asmuo E. Č. paaiÅ¡kino, kad ji pati nuomotas patalpas perdavė nuomotojo dukrai, buvo suraÅ¡ytas patalpų perdavimo aktas, tačiau Å¡io akto su nuomotojo paraÅ¡u egzempliorius jai nebuvo grÄ Å¾intas. Trečiasis asmuo sutiko su BUAB Kauno projektavimo restauravimo ir statybos instituto bankroto administratorės argumentais.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmėKauno apygardos teismas 2018 m. sausio 15 d. nutartimi UAB Kauno projektavimo restauravimo ir statybos instituto bankroto byloje patvirtino kreditoriaus Z. D. 1 113,77 Eur finansinį reikalavimÄ ir iÅ¡ BUAB Kauno projektavimo restauravimo ir statybos instituto bankroto administravimui skirtų lėšų kreditoriaus Z. D. naudai priteisė 1 267,39 Eur nuomos mokestį. Teismo vertinimu, kreditorius pagrįstai reikalavo patvirtinti 1 113,77 Eur finansinį reikalavimÄ , kurį sudaro negautas nuomos mokestis už laikotarpį nuo 2016 m. gruodžio 1 d. iki 2017 m. sausio 27 d. (t. y. iki atsakovės bankroto bylos iÅ¡kėlimo).

Teismas pažymėjo, kad atsakovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad nuomos mokestis už tÄ laikotarpį buvo sumokėtas. Teismo vertinimu, nėra pagrindo pripažinti, kad kaip nuomos mokestis už šį laikotarpį buvo įskaitytas nuomos sutarties sudarymo dienÄ nuomininko sumokėtas užstatas nuomotojui. Pažymėjo, kad su tokiomis aplinkybėmis nesutinka kreditorius, o patalpų nuomos sutartimi Å¡alys susitarė, kad užstatas gali bÅ«ti užskaitytas kaip nuomos mokestis už paskutiniuosius tris kalendorinius nuomos sutarties galiojimo mėnesius, jai Å¡alys dėl to susitars raÅ¡tu.

Nagrinėjamu atveju duomenų apie tokio susitarimo sudarymÄ byloje nėra. Ä®rodymų apie tokį susitarimÄ Å¡alys nepateikė.Teismas iÅ¡ esmės sutiko su kreditoriaus reikalavimu dėl dalies nuomos mokesčio priteisimo iÅ¡ įmonės bankroto administravimui skirtų lėšų. Pažymėjo, kad patalpų nuomos sutartimi Å¡alys susitarė, kad pasibaigus nuomos sutarties terminui, nuomininkas įsipareigoja grÄ Å¾inti patalpas nuomotojui suraÅ¡ant patalpų perdavimo – priėmimo aktÄ . Teismas nustatė, kad nuomotojas Z.

D. 2017 m. vasario 9 d. ir 2017 m. kovo 10 d. pareiÅ¡kimais  kreipėsi į BUAB Kauno projektavimo restauravimo ir statybos instituto bankroto administratorę, praÅ¡ydamas perduoti jam patalpas ta tvarka, kaip Å¡alys numatė sutartyje, tačiau patalpos kreditoriui nebuvo perduotos. Teismas neįrodytais pripažino argumentus, esÄ patalpos buvo perduotos nuomotojo dukrai. Teismas pažymėjo, kad administratorė privalėjo perduoti patalpas ir pateikti įrodymus, jog patalpos Å¡alių nustatyta tvarka buvo perduotos tinkamai.

To nepadarius, iÅ¡ BUAB Kauno projektavimo restauravimo ir statybos instituto administravimui skirtinų lėšų priteistina suma, kuriÄ Å¡i įmonė privalėjo mokėti už patalpų nuomÄ iki patalpų grÄ Å¾inimo nuomotojui. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad Å¡alims nepasiraÅ¡ius patalpų perdavimo – priėmimo akto, tačiau nuomotojui 2017 m. balandžio 4 d. vieÅ¡ai paskelbus apie galimybę iÅ¡sinuomoti ginčo palatas, nuomotojas nuo 2017 m. balandžio mėnesio pradžios jomis jau disponavo.

Esant tokiai aplinkybei, teismas nuomos mokestį priteisė tik iki 2017 m. balandžio 1 d. Atskirojo skundo argumentaiAtsakovė BUAB Kauno projektavimo restauravimo ir statybos institutas atskiruoju skundu praÅ¡o panaikinti Kauno apygardos teismo 2018 m. sausio 15 d. nutarties dalį, kuria teismas nutarė kreditoriaus Z. D. naudai iÅ¡ UAB Kauno projektavimo restauravimo ir statybos instituto bankroto administravimui skirtų lėšų priteisė 1 267,39 Eur nuomos mokestį, ir iÅ¡spręsti klausimÄ iÅ¡ esmės – kreditoriaus reikalavimo Å¡ioje dalyje netenkinti.

Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:Teismas iÅ¡sprendė klausimÄ dėl reikalavimo, kuris nebuvo pareikÅ¡tas, tokiu bÅ«du buvo pažeistas dispozityvumo principas ir peržengtos pareikÅ¡to reikalavimo ribos. Atsiliepime į prieÅ¡taravimus kreditorius prašė nuomos mokestį priteisti iÅ¡ bankroto administratorės. Teismas, spręsdamas, kad kreditorius tokiu bÅ«du reikalauja nuomos mokestį priteisti iÅ¡ atsakovės bankroto administravimui skirtų lėšų, peržengė reikalavimo ribas.

Teismas tenkino tokį reikalavimÄ , dėl kurio kreditorius nebuvo pateikęs procesinio dokumento. Kreditorius bankroto administratorei nepareiÅ¡kė ieÅ¡kinio dėl nuomos mokesčio priteisimo. Teismas netinkamai aiÅ¡kino bankroto administratoriaus pareigÄ perduoti nuomotojui patalpas. Teismas nevertino aplinkybės, jog nuomos sutarties terminas buvo pasibaigęs, o bankroto administratorė informavo kreditorių, kad nuomos sutartis nebus vykdoma. IÅ¡kėlus bankroto bylÄ , ginčo patalpos nebuvo perduotos bankroto administratorei.

Teismas vertino tik kreditoriaus paaiÅ¡kinimus. Teismas nuomos mokestį priteisė pagal sutartį, kurios terminas buvo pasibaigęs. Atsiliepimų į atskirÄ jį skundÄ negauta.Teisėjų kolegijak o n s t a t u o j a :Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacijos objektÄ sudaro teismo nutarties dalies, kuria iÅ¡spręstas kreditoriaus Z. D. reikalavimas dėl nuomos mokesčio, jį priteisiant iÅ¡ atsakovės UAB Kauno projektavimo restauravimo ir statybos instituto bankroto administravimui skirtų lėšų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Šį klausimÄ teisėjų kolegija sprendžia vadovaudamasi atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta. Atsakovė BUAB Kauno projektavimo restauravimo ir statybos institutas (apeliantė) atskiruoju skundu neskundžia pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria UAB Kauno projektavimo restauravimo ir statybos instituto bankroto byloje patvirtintas kreditoriaus 1 113,77 Eur finansinis reikalavimas.

Teisėjų kolegija laikosi nuostatos, jog tokiu bÅ«du apeliantė apibrėžė bylos apeliacinio nagrinėjimo ribas, o tai reiÅ¡kia, kad pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo dalis dėl 1 113,77 Eur finansinio reikalavimo patvirtinimo yra už apeliacinio nagrinėjimo ribų (CPK 320 straipsnis), todėl Å¡ios procesinio sprendimo dalies teisėtumas ir pagrįstumas apeliacinės kontrolės metu nebus vertinamas. IÅ¡ bylos duomenų nustatyta, kad Z. D. (nuomotojas) ir UAB Kauno projektavimo restauravimo ir statybos institutas (nuomininkė) 2014 m. lapkričio 14 d. sudarė Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, kurios pagrindu nuomotojas už sutartÄ nuomos mokestį perdavė nuomininkei patalpas, esančias (duomenys neskelbtini).

Nuomininkei patalpos perduotos Å¡alims 2014 m. lapkričio 13 d. pasiraÅ¡ius patalpų perdavimo – priėmimo aktÄ . Nuomos sutartis buvo sudaryta laikotarpiui nuo 2014 m. lapkričio 13 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d., tačiau Å¡alys nuomos terminÄ pratęsė dar vienam mėnesiui. Kauno apygardos teismas 2017 m. sausio 17 d. nutartimi UAB Kauno projektavimo restauravimo ir statybos institutui iÅ¡kėlė bankroto bylÄ . Å i teismo nutartis įsiteisėjo 2017 m. sausio 28 d. Ä®monės bankroto administratorė nuomotojui Z.

D. raÅ¡tu pranešė, kad nuomos sutartis nebus vykdoma ir nuo 2017 m. vasario 28 d. bus nutraukta. Pirmosios instancijos teismas, kreditoriaus pareikÅ¡to reikalavimo pagrindu iÅ¡sprendęs nuomos mokesčio įsiskolinimo atlyginimo klausimÄ , apskųstÄ ja nutartimi įmonės bankroto byloje patvirtino 1 113,77 Eur kreditoriaus Z. D. finansinį reikalavimÄ , kurį sudaro nuomos mokestis, apskaičiuotas už laikotarpį iki nutarties iÅ¡kelti įmonei bankroto bylÄ Ä¯siteisėjimo, taip pat kreditoriaus naudai iÅ¡ įmonės bankroto administravimui skirtų lėšų priteisė 1 267,39 Eur įsiskolinimÄ , kurį sudaro nuomos mokestis, apskaičiuotas už laikotarpį nuo nutarties iÅ¡kelti bankroto bylÄ Ä¯siteisėjimo iki 2017 m. balandžio 1 d.

Kaip minėta, byloje sprendžiama tik dėl 1 267,39 Eur įsiskolinimo, kurį teismas priteisė sumokėti iÅ¡ įmonės (atsakovės) bankroto administravimui skirtų lėšų. Apeliantė, nesutikdama su Å¡ia pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi, atskirajame skunde nurodė, kad teismas netinkamai aiÅ¡kino bankroto administratoriaus pareigÄ perduoti nuomotojui patalpas. Apeliantės teigimu, teismas nevertino aplinkybės, jog nuomos sutarties terminas buvo pasibaigęs, o bankroto administratorė informavo kreditorių, kad nuomos sutartis nebus vykdoma.

Pažymėjo, kad, iÅ¡kėlus bankroto bylÄ , ginčo patalpos nebuvo perduotos bankroto administratorei. Apeliantės nuomone, teismas, priimdamas apskųstÄ nutartį, vertino tik kreditoriaus paaiÅ¡kinimus ir įrodymus. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su Å¡iais apeliantės teiginiais. Atsižvelgiant į atskirojo skundo argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja esant pagrindÄ pirmiausia pasisakyti dėl pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo proceso. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktikÄ dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ , aiÅ¡kinimo bei taikymo, ne kartÄ yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, jog bet kokios informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiÅ¡kai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Ä®rodinėjimo proceso baigiamasis etapas yra įrodymų įvertinimas. Ä®vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikÅ¡mingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai Å¡alims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti kiekvienÄ Ä¯rodymÄ ir įrodymų visetÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010).

Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jų pakanka reikÅ¡mingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie yra leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Reikia įvertinti kiekvienÄ Ä¯rodymÄ atskirai ir įrodymų visetÄ . Teismai, vertindami įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimÄ padaryti neÅ¡aliÅ¡kas iÅ¡vadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2012).

Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo turinį, atskirojo skundo argumentus, faktinius bylos duomenis, sprendžia, kad Å¡ioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai). Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis, kitaip vertina tuos pačius įrodymus, pateikia savo nuomonę dėl jų turinio, tačiau nepagrindžia teiginių, jog pirmosios instancijos teismas, atlikdamas įrodymų vertinimÄ , bÅ«tų pažeidęs teisės normas ar netinkamai jas taikęs. Apeliantė iÅ¡ esmės siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu bÅ«tų nustatytos kitos faktinės aplinkybės, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas.

Ä®rodymų vertinimas iÅ¡ esmės yra teismo (teisėjo) nepriklausomumo iÅ¡raiÅ¡ka. Todėl nesant duomenų, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimÄ reguliuojančias nuostatas (to neįrodžius), kitokia apeliantės nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio neduoda pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis, pagrįstomis ne tik apeliantės nurodytais įrodymais, bet ir visa bylos medžiaga. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog apeliantė pateikia savo subjektyviÄ nuomonę atskirai dėl kiekvieno įrodymo, kai įrodymų vertinimo proceso aiÅ¡kinimas teismų praktikoje suponuoja tai, jog teismas iÅ¡ pradžių kiekvienÄ Ä¯rodymÄ Ä¯vertina atskirai, o iÅ¡vadas dėl įrodinėtų aplinkybių daro vertinant įrodymų visetÄ .

Vien tai, kad pirmosios instancijos teismas priėmė procesinį sprendimÄ , kuris nėra palankus ieÅ¡kovei, nesudaro pagrindo konstatuoti tokių požymių ar faktų buvimo. Kaip matyti iÅ¡ apskųstosios nutarties turinio, pirmosios instancijos teismas įvertino Å¡alių pateiktus įrodymus, pasisakė dėl visų esminių Å¡alių argumentų.Atskirajame skunde iÅ¡dėstytos aplinkybės ir konkretÅ«s duomenys, kurie nėra aptarti teismo procesiniame sprendime. Pažymėtina, kad ta aplinkybė, jog teismo nutarties motyvuose nėra nurodyti visi argumentai, nepateikta detali jų analizė ir vertinimas, savaime nesuponuoja iÅ¡vados, jog tam tikri argumentai ar įrodymai formuluojant teismo iÅ¡vadas liko neįvertinti.

Apeliacinio proceso paskirtis – patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ (CPK 301 straipsnis). CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai bÅ«dinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo iÅ¡tirtus ir įvertintus duomenis, tikrinama, ar teismas turėjo pakankamai įrodymų savo iÅ¡vadoms pagrįsti, ar juos tinkamai iÅ¡tyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių.

Apeliacinės instancijos teismas atlieka pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo kontrolės funkcijÄ . Tai reiÅ¡kia, kad apeliacinis procesas skirtas ne ginčo nagrinėjimo pakartojimui ar naujų reikalavimų nagrinėjimui, o pirmosios instancijos teismo padarytų teisės ir / ar fakto klaidų iÅ¡taisymui. Byloje nustatyta, kad patalpų nuomos sutartis buvo sudaryta laikotarpiui nuo 2014 m. lapkričio 13 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. Baigiantis Å¡iam laikotarpiui, Å¡alys nuomos terminÄ pratęsė dar vienam mėnesiui.

Kauno apygardos teismas 2017 m. sausio 17 d. nutartimi nuomoninkei UAB Kauno projektavimo restauravimo ir statybos institutui iÅ¡kėlė bankroto bylÄ . Å i teismo nutartis įsiteisėjo 2017 m. sausio 28 d. Įmonės bankroto administratorė raÅ¡tu pranešė patalpų nuomotojui Z. D., kad nuomos sutartis nebus vykdoma, o nuo 2017 m. vasario 28 d. bus nutraukta. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su atskirojo skundo argumentais, jog pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybės, jog nuomos sutartis buvo nutraukta, todėl teismo procesiniu sprendimu (apskųstÄ ja nutarties dalimi) kreditoriui esÄ priteistas nuomos mokestis pagal nebegaliojančiÄ (dėl pasibaigusio termino) nuomos sutartį. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.499 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, pasibaigus nuomos sutarčiai, nuomininkas privalo grÄ Å¾inti nuomotojui daiktÄ .

Å ios prievolės nesilaikymo pasekmės tenka nuomininkui, pavėluotai grÄ Å¾inusiam iÅ¡sinuomotÄ daiktÄ nuomotojui: CK 6.499 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu nuomininkas daiktÄ grÄ Å¾ina pavėluotai, tai nuomotojas turi teisę reikalauti, kad nuomininkas sumokėtų nuomos mokestį už visÄ laikÄ , kurį buvo pavėluota grÄ Å¾inti daiktÄ , bei atlyginti nuostolius. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje nurodoma, kad minėtoje teisės normoje įtvirtintas ne nuomos mokesčio įsiskolinimo priteisimo, o nuomotojo patirtų nuostolių už laikÄ , kurį buvo pavėluota grÄ Å¾inti daiktÄ , kompensavimo mechanizmas – nuomininkas privalo kompensuoti dėl daikto naudojimo be teisėto pagrindo nuomotojo patirtus praradimus (negautas pajamas), sumokėdamas jo naudai pasibaigusioje nuomos sutartyje Å¡alių sulygtÄ nuomos mokestį, kaip realius nuomotojo dėl neteisėtų nuomininko veiksmų patirtus praradimus, taip pat atlygindamas kitus, nuomotojo įrodytus, nuostolius, kurių neapima nuomos mokestis.

Taigi CK 6.499 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas dėl pavėluoto daikto grÄ Å¾inimo nuomotojo patirtų nuostolių (negautų pajamų) nustatymo metodas – laikoma, kad nuomotojo negautos pajamos yra tokio nuomos mokesčio dydžio, kurį jis bÅ«tų gavęs, jeigu nuomos sutartis nebÅ«tų pasibaigusi. Å ie nuostoliai laikytini minimaliais nuomotojo nuostoliais, nes CK 6.499 straipsnio 2 dalies prasme nuomotojas turi teisę reikalauti ir kitų nuostolių atlyginimo. Analizuojamu atveju sutarties galiojimo laikotarpis (pasibaigimo momentas) nėra reikÅ¡mingas, kadangi nuomos termino pasibaigimas, vėluojant grÄ Å¾inti iÅ¡nuomotÄ daiktÄ , nepaÅ¡alino nuomininkės pareigos mokėti nuomotojo nuostolius Å¡alių sutarto nuomos mokesčio pavidalu. Kreditoriaus reikalavimo (apskųstosios nutarties dalyje) prigimtis – atsakovės pareiga atlyginti nuostolius, patirtus laiku negrÄ Å¾inus patalpų po bankroto bylos jai iÅ¡kėlimo.

Byloje nustatyta, kad nuomos sutartis turėjo galioti iki 2016 m. gruodžio 31 d., tačiau Å¡alys pripažįsta, kad, besibaigiant Å¡iam terminui, nuomos terminas buvo pratęstas dar vienam mėnesiui – iki 2017 m. sausio 31 d. Tačiau dar nepasibaigus Å¡iam terminui, nuomininkei buvo iÅ¡kelta bankroto byla, o paskirtoji bankroto administratorė, įsiteisėjus teismo nutarčiai iÅ¡kelti bankroto bylÄ , pranešė, kad nuomos sutartis nebus vykdoma, o nuo 2017 m. vasario 28 d. bus nutraukta. Visgi į bylÄ nebuvo pateikti objektyvÅ«s įrodymai, pagrindžiantys aplinkybę, jog tiek pasibaigus nuomos sutarties terminui, tiek bankroto administratorės nurodytÄ dienÄ nutraukus sutartį (ar praneÅ¡us apie ketinimÄ netęsti jos vykdymo), nuomos objektu buvusios patalpos bÅ«tų perduotos nuomotojui.

PrieÅ¡ingai, bylos duomenys patvirtina, kad nuomotojas kreipėsi į bankroto administratorę reikalaudamas įvykdyti pareigÄ perduoti patalpas pagal priėmimo – perdavimo aktÄ , kaip tai numatyta Å¡alių sudarytoje nuomos sutartyje, tačiau bankroto administratorė nuomotojo reikalavimų nevykdė, o teisminio nagrinėjimo metu iÅ¡ esmės neigė apskritai buvus (egzistavus) tokiÄ jos pareigÄ . Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, jog atsakovei iÅ¡kėlus bankroto bylÄ , pareiga pagal sutarties nuostatas grÄ Å¾inti nuomotojui patalpas teko vienintelei teisėtai įmonės atstovei – bankroto administratorei.

Å ios pareigos egzistavimo nepaneigia atskirajame skunde deklaruojamos aplinkybės, kad bankroto administratorei (asmeniÅ¡kai) po bankroto bylos iÅ¡kėlimo Å¡ios patalpos nebuvo perduotos arba kad tokia pareiga iÅ¡nyko pasibaigus sutarties terminui. Nėra pagrindo kitaip vertinti pirmosios instancijos teismo nustatytų patalpų (ne) perdavimo aplinkybių, kadangi apeliantės teiginių, esÄ patalpos buvo perduotos nuomotojo Å¡eimos nariui dar iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo, nepagrindžia objektyvÅ«s duomenys. Tokį faktÄ nuomotojas neigia, o vien buvusios įmonės vadovės paaiÅ¡kinimas dėl patalpų perdavimo aplinkybių nagrinėjamu atveju nėra pakankamas.

Kolegija iÅ¡ esmės pritaria pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, jog nuomotojas patalpų kontrolę perėmė nuo 2017 m. balandžio mėnesio, kuomet ėmė vieÅ¡ai siÅ«lyti Å¡ias patalpas nuomotis. Apeliantei neginčijant fakto, kad nuomos sutartyje numatytas patalpų priėmimo – perdavimo aktas nebuvo pasiraÅ¡ytas, nesant objektyvių duomenų, patvirtinančių, jog kreditorius nuomos objekto kontrolę perėmė anksčiau nei iki 2017 m. balandžio mėnesio, teisėjų kolegija pagrįsta pripažįsta pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadÄ , jog nuomos mokestis skaičiuotinas iki 2017 m. balandžio 1 d.

Atsižvelgdama į tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , jog pasibaigus nuomos sutarties terminui ir bankroto administratorei paskelbus apie sutarties nevykdymÄ po bankroto bylos iÅ¡kėlimo, atsakovė iÅ¡nuomotu turtu, nemokėdama nuomos mokesčio, naudojosi iki 2017 m. balandžio 1 d., todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai kreditoriaus naudai iÅ¡ bankrutavusios įmonės priteisė nuomos mokestį, apskaičiuotÄ už laikotarpį nuo bankroto bylos iÅ¡kėlimo iki 2017 m. balandžio 1 d.

Kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinta, jog tuo atveju, kai iÅ¡kėlus bankroto bylÄ Ä¯monė, atstovaujama profesionalaus bankroto administratoriaus, toliau vykdo ar sudaro naujus sandorius, reikalingus bankroto procedÅ«roms vykdyti (Ä®BÄ® 17 straipsnis), ir dėl to kreditorius patiria nuostolių, tokių sandorių Å¡alys laikytinos lygiateisėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-301/2009). Tai reiÅ¡kia, kad bankrutuojančiai įmonei, atstovaujamai profesionalaus bankroto administratoriaus veikiančio inter alia kreditorių interesais, negali bÅ«ti sudarytos palankesnės sandorio vykdymo sÄ lygos nei kitai sandorio Å¡aliai.

PrieÅ¡ingu atveju bankrutuojančios įmonės kontrahentas nepagrįstai turėtų prisiimti tokių sandorių neįvykdymo rizikÄ , o bankrutuojanti įmonė turėtų nepateisinamÄ galimybę piktnaudžiauti savo padėtimi nevykdant ar netinkamai vykdant savo įsipareigojimus. Dėl to tokių sandorių Å¡alies padėtis negali bÅ«ti tokia pati kaip kreditorių, kurių reikalavimai atsirado iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo, ir bankrutuojančios įmonės patiriamos tokių sandorių vykdymo iÅ¡laidos laikytinos administravimo iÅ¡laidomis Ä®BÄ® 36 straipsnio 3 dalies prasme.

Kasacinis teismas taip pat yra konstatavęs, kad ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punkto nuostatos netaikytinos prievolėms, atsiradusioms po bankroto bylos iškėlimo ir susijusioms su bankroto procedūrų vykdymu; bankrutuojančios įmonės statusas tokiu atveju nepanaikina ir neriboja bankrutuojančios įmonės civilinės atsakomybės pagal prievoles, atsiradusias po bankroto bylos iškėlimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-301/2009).

Atsižvelgiant į nurodytus kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimus, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai patalpų nuomos mokestį už laikotarpį nuo atsakovės bankroto bylos iÅ¡kėlimo (nutarties iÅ¡kelti bankroto bylÄ Ä¯siteisėjimo) iki 2017 m. balandžio 1 d. priteisė iÅ¡ atsakovės UAB Kauno projektavimo restauravimo ir statybos instituto bankroto administravimui skirtų lėšų.Atsakovė nesutikimÄ su pirmosios instancijos teismo procesiniu sprendimu taip pat grindė pozicija, jog teismas iÅ¡sprendė klausimÄ dėl reikalavimo, kuris nebuvo pareikÅ¡tas, o tokiu bÅ«du buvo pažeistas dispozityvumo principas ir peržengtos pareikÅ¡to reikalavimo ribos.

Atsakovė akcentavo, jog kreditorius prašė nuomos mokestį priteisti iÅ¡ bankroto administratorės, todėl nuspręsdamas, kad kreditorius tokiu bÅ«du reikalauja nuomos mokestį priteisti iÅ¡ bankroto administravimui skirtų lėšų, teismas peržengė reikalavimo ribas. Atsakovės nuomone, tokį reikalavimÄ kreditorius turėjo pareikÅ¡ti atskiroje byloje padavus ieÅ¡kinį. Teisėjų kolegija Å¡ių atsakovės atskirojo skundo argumentų kontekste įvertinusi apskųstos nutarties turinį, procesinės teisės normų pažeidimų nenustatė, juolab tokių pažeidimų, kurie lemtų atsakovės procesinių teisių pažeidimÄ , suvaržymÄ ar neteisingÄ ginčo iÅ¡sprendimÄ (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).

Bankroto proceso paskirtis ir tikslas yra per įstatyme nustatytų bankroto procedÅ«rų vykdymÄ užtikrinti, kad bÅ«tų visiÅ¡kai arba iÅ¡ dalies patenkinti įrodymais pagrįsti bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimai ir apsaugoti bankrutuojančios įmonės interesai. Bankroto teisiniai santykiai susiklosto ne tik dėl kreditorių finansinių reikalavimų tenkinimo, bet daro įtakÄ ir kitų subjektų interesams, todėl bankroto procesui yra taikomas specifinis teisinis reguliavimas.

Ä®monės bankroto procedÅ«rų teisinis nagrinėjimas atliekamas taikant Ä®BÄ® nuostatas. Kreditorių reikalavimų pareiÅ¡kimo procedÅ«ra pasižymi tam tikra specifika – kreditoriai reikalavimus reiÅ¡kia ne tiesiogiai teismui, bet bankroto administratoriui, kuris, pagal kreditorių pareikÅ¡tus reikalavimus, patikslintus pagal įmonės apskaitos dokumentus, sudaro Å¡ių įmonės kreditorių bei jų reikalavimų sÄ raÅ¡Ä ir per įstatyme nustatytÄ terminÄ pateikia jį teismui tvirtinti, o, jo nuomone, nepagrįstus kreditorių reikalavimus ginčija kreditorių susirinkime ir teisme.

Administratoriaus ginčijamų kreditorių reikalavimų tvirtinimo klausimÄ teismas sprendžia teismo posėdyje, pranešęs administratoriui ir asmenims, kurių reikalavimai yra ginčijami. Administratoriaus ginčijamus finansinius reikalavimus, iÅ¡nagrinėtus žodinio proceso tvarka, teismas patvirtina vėliau, nustačius, ar kreditoriaus reikalavimas yra pagrįstas. Nagrinėjamu atveju iÅ¡ bylos duomenų matyti, kad kreditorius Z. D., įsiteisėjus teismo nutarčiai iÅ¡kelti bankroto bylÄ atsakovei UAB Kauno projektavimo restauravimo ir statybos institutui, įmonės bankroto administratorei pateikė finansinį reikalavimÄ , kuriame nors nenurodė konkretaus reikalavimo dydžio, tačiau aiÅ¡kiai įvardino jo pagrindÄ (patalpų nuomÄ ).

Bankroto administratorė nesutiko su pareikÅ¡tu finansiniu reikalavimu, ji priskyrė prie ginčijamų ir Å¡io finansinio reikalavimo tvirtinimo klausimÄ perdavė iÅ¡ esmės spręsti teismui. Teisėjų kolegijos vertinimu, ta aplinkybė, jog kreditorius atsiliepdamas (atskirsdamas) į bankroto administratorės prieÅ¡taravimus, pateikė iÅ¡samų finansinio reikalavimo pagrindimÄ , tuo tikslu iÅ¡skirdamas finansinį reikalavimÄ Ä¯ dvi savarankiÅ¡kas (įsiskolinimo susidarymo laikotarpio prasme) dalis, nesudaro pagrindo iÅ¡vadai, jog tokiu bÅ«du pradinis finansinis reikalavimas (jį atitinkamai motyvuojant) transformuotųsi į du atskirus teisminius procesus – vienÄ , pareikÅ¡tÄ bankrutuojančiai įmonei, o kitÄ â€“ tiesiogiai bankroto administratorei.

Teisėjų kolegijos vertinimu, atsiliepime į bankroto administratorės prieštaravimus kreditorius, atsižvelgdamas į nuomos mokesčio susidarymo laikotarpius (iki bankroto bylos iškėlimo ir po bankroto bylos iškėlimo), pateikė savo nuomonę dėl finansinio reikalavimo (dalių) tenkinimo tvarkos. Kaip minėta, bankroto byloje tvirtinami kreditorių finansiniai reikalavimai, atsiradę iki bankroto bylos iškėlimo, o po bankroto bylos iškėlimo kilę reikalavimai tenkinami iš bankroto administravimui skirtų lėšų.

Teisėjų kolegija, įvertinusi nagrinėjamos bylos eigÄ , sprendžia, jog apeliantė pernelyg formaliai vertina tik kreditoriaus atsiliepime į administratorės prieÅ¡taravimus suformuluotÄ praÅ¡ymÄ dalį įsiskolinimo priteisti iÅ¡ administratorės. Kreditoriaus pateiktų procesinių dokumentų turinys neleidžia daryti iÅ¡vados, jog kreditorius, diferencijuodamas finansinį reikalavimÄ , siekia ne tik finansinio reikalavimo patvirtinimo (patenkinimo), bet ir bankroto administratoriaus asmeninės civilinės atsakomybės. Taigi, nėra pagrindo spręsti, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, esÄ pažeisdamas procesinės teisės normas, iÅ¡nagrinėjo kreditoriaus nepareikÅ¡tÄ reikalavimÄ .Negalima sutikti su atsakovės argumentu, jog dėl finansinio reikalavimo, atsiradusio po bankroto bylos iÅ¡kėlimo, turėjo bÅ«ti pareikÅ¡tas atskiras ieÅ¡kinys.

Kolegija pažymi, kad Ä®BÄ® tvirtintas teisinio reguliavimo modelis grindžiamas bylų akumuliavimo principu, kurio esmė yra ta, kad visų kreditorių reikalavimų pagrįstumas yra svarstomas bankroto bylÄ nagrinėjančiame teisme. Kol vyksta bankroto byla, turtinių reikalavimų, pareikÅ¡tų bankrutuojančiai įmonei, iÅ¡sprendimas atliekamas tik Å¡ioje byloje, nutartimi iÅ¡sprendžiant dėl kreditoriaus finansinio reikalavimo pagrįstumo ir jo dydžio. Kita vertus, nors kreditorius savo finansinį reikalavimÄ (jo dalis), remdamasis laiko kriterijumi, diferencijavo siekdamas skirtingos finansinio reikalavimo dalių tenkinimo tvarkos, tačiau nurodė tÄ patį reikalavimo pagrindÄ (tuos pačius nuomos teisinius santykius).

Todėl atskiro (papildomo) teisminio proceso inicijavimas vien tam, kad galima bÅ«tų taikyti kitokiÄ finansinio reikalavimo tenkinimo tvarkÄ (tenkinimas iÅ¡ bankroto administravimui skirtų lėšų), Å¡ioje situacijoje nebÅ«tų racionalus ir pagrįstas. Kiti atskirojo skundo argumentai nedaro įtakos apskųstos nutarties dalies teisėtumo bei pagrįstumo įvertinimui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako. Apibendrinusi tai, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro įstatyme nustatytų pagrindų naikinti pirmosios instancijos teismo nutartis dalį, todėl atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama nutarties dalis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

         Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a :           Kauno apygardos teismo 2018 m. sausio 15 d. nutarties dalį, kuria patenkintas kreditoriaus Z. D. reikalavimas dėl nuomos mokesčio priteisimo iÅ¡ atsakovės uždarosios akcinės bendrovės Kauno projektavimo restauravimo ir statybos instituto bankroto administravimui skirtų lėšų, palikti nepakeistÄ .

Teisėjai                                                                                                                Kazys Kailiūnas                                                                                                                                          Gintaras Pečiulis                                                                                                                             Egidijus Žironas