d25e7afd-bc76-43c8-b4fa-5b09c2466841 · Vilniaus regiono apylinkės teismas

?Baudžiamoji byla NrBaudžiamoji byla Nr. 1-188-517/2020 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-20001-2019-8 Procesinio sprendimo kategorija 1.2.4.4.1, 1.2.4.6.1 (S) VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020m. lapkričio 20d. Ukmergė Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rÅ«mų teisėjas Rinaldas Adamonis, sekretoriaujant Kristinai Stamulienei, dalyvaujant prokurorui Liudui Žukliui, kaltinamiesiems G. G. ir (duomenys neskelbtini), nukentėjusiesiems S. M. ir A. T., nukentėjusiosios S. M. atstovei pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu suteiktÄ antrinę teisinę pagalbÄ -advokatei V.

B., specialistui-teismo medicinos ekspertui K. Z., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje: G. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis vidurinį iÅ¡silavinimÄ , iÅ¡siskyręs, ne karo prievolininkas, bedarbis, pagal (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 2012m. kovo 08d. Ukmergės raj. apyl. teismo pagal LR BK 284 str. 1d.(teismo baudžiamasis įsakymas)-laisvės apribojimu septyniems mėnesiams; 2) 2013m. spalio 24d.

Ukmergės raj. apyl. teismo pagal LR BK 140 str. 2d.(LR 2013m. liepos 02d. įstatymo Nr. XII-501, įsigaliojusio 2013m. liepos 13d., redakcija)-7 mėn. l/a, LR BK 75 str. pagrindu paskirtos bausmės vykdymÄ atidedant vienerių metų ir Å¡eÅ¡ių mėnesių laikotarpiui, 2015m. gegužės 15d. iÅ¡registruotas iÅ¡ probuojamųjų asmens duomenų registro Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriuje, abu teistumai iÅ¡nykę, B.Å , asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), rusas, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis aukÅ¡tesnįjį iÅ¡silavinimÄ , nevedęs, karo prievolininkas, niekur nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamasis G.

G. yra kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso(toliau-BK) 138 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 1 dalį, o kaltinamasis Borisas Å ilo yra kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso(toliau-BK) 140 straipsnio 1 dalį, Teismas, iÅ¡nagrinėjęs baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė: Kaltinamasis G. G., muÅ¡damas, nežymiai sužalojo kitÄ Å¾mogų, t.y. padarė nežymų sveikatos sutrikdymÄ , ir, muÅ¡damas, nesunkiai sužalojo kitÄ Å¾mogų, t.y. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , o kaltinamasis Borisas Å ilo, muÅ¡damas, nežymiai sužalojo kitÄ Å¾mogų, t.y. padarė nežymų sveikatos sutrikdymÄ , o bÅ«tent: 2019m. gegužės 11d., tarpe 1300-1700 val., dienos metu, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, kaltinamasis G.

G. gyvenamojo namo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), kieme kilusio tarpusavio konflikto su pil. S. M. ir A. T. metu, užsipuolęs vienÄ iÅ¡ nukentėjusiųjų S. M., užstojusiÄ keliÄ , mėginant neprisileisti Å¡io kaltinamojo ir kito kaltinamojo B. Å . prie nukentėjusiojo A. T., kad Å¡io nesumuÅ¡tų, kartu su kitu kaltinamuoju B. Å . nukentėjusiÄ jÄ S. M. stumdė rankomis, o pastarajai nuo jo(kaltinamojo G. G.) pastÅ«mimo pargriuvus ant žemės, tyčia vienÄ kartÄ su medine lazda sudavė gulinčiai nukentėjusiajai S. M.

į deÅ¡inį petį, dėl ko pavartoto fizinio smurto prieÅ¡ nukentėjusiosios S. M. asmenį pasekoje pastarajai buvo padarytas deÅ¡iniojo peties srities sumuÅ¡imas su poodine kraujusruva ir deÅ¡inio raktikaulio petinio galo lūžiu, kas nukentėjusiajai S. M. sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , nes dėl raktikaulio lūžio sveikata nukentėjusiajai S. M. buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Be to, 2019m. gegužės 11d., tarpe 1300-1700 val., dienos metu, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, kaltinamieji G.

G. ir B. Å ., veikdami bendrininkų grupėje, gyvenamojo namo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), kieme kilusio tarpusavio konflikto su pil. S. M. ir A. T. metu, užsipuolę kitÄ iÅ¡ nukentėjusiųjų A. T., pastarajam su medinėmis lazdomis kartu tyčia sudavė ne mažiau keturių smÅ«gių į rankas, o vienas iÅ¡ kaltinamųjų G. G.-ir vienÄ smÅ«gį į galvos sritį, dėl ko pavartoto fizinio smurto prieÅ¡ nukentėjusiojo A. T. asmenį pasekoje pastarajam ne tik buvo sukeltas fizinis skausmas, bet ir padaryta 3 cm ilgio ir 1 cm pločio žaizda galvos plaukuotoje dalyje, kas nukentėjusiajam A.

T. sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymÄ . Kaltinamasis G. G., bylos nagrinėjimo teisme metu pagal kaltinimÄ byloje palaikančio prokuroro raÅ¡ytinį praÅ¡ymÄ pakeitus jam inkriminuojamų nusikalstamų veiksmų kvalifikavimÄ , kaltu, padarius jam inkriminuojamus nusikaltimus, teisme iÅ¡ esmės prisipažino ir parodė, kad pil. B.Å . jis pažįsta, nes pastarÄ jį po to, kai Å¡is buvo iÅ¡vytas iÅ¡ sugyventinės S. M. namų, kurį tai laikÄ buvo leidęs pagyventi pas jį namuose. B. Å . gyvenant jo namuose, tuo metu pasižiÅ«rėti, kaip Å¡is gyvena, buvo atėjusi ir pastarojo sugyventinė S. M..

Po to jis su B. Š. nesimatė apie vienerius metus laiko iki to momento, kai 2019m. gegužės 11d. pastarasis su buteliu degtinės vėl atėjo į jo namus. Galėjo būti apie 1100 val. dienos. Išgertuvių metu B. Š. kažkas pradėjo skambinėti, kaip jis suprato, kad tai buvo sugėrovo sugyventinė S. M., su kuria telefoninių pokalbių metu B. Š. barėsi. Po to B. Š., nieko konkrečiai neaiškindamas, paprašė su juo kažkur eiti kartu, kad padėti. Jis iš B. Š. pasakymo jis nesuprato, kad eina kalba apie muštynes.

Su pasiÅ«lymu sutiko, nes norėjo, kad B. Å , greičiau iÅ¡eitų iÅ¡ jo namų. BÅ«tų žinojęs, kas įvyks, bÅ«tų nėjęs. Jautėsi apsvaigęs nuo alkoholio. Ėjo link Ukmergės m. Dukstynos pagrindinės mokyklos, kur kitoje gatvės pusėje, prie vieno iÅ¡ daugiabučių gyvenamųjų namų kieme pamatė B. Å . sugyventinę ir dar vienÄ vyriÅ¡kį, kurie matėsi, jog yra iÅ¡gėrę. Juos pamatęs, B. Å ilo puolė bėgti prie savo sugyventinės ir to nepažįstamo vyriÅ¡kio, su kuriais pradėjo stumdytis.

Matė, kaip B. Å ., pirmas pradėjęs konfliktÄ , rankomis mušėsi su nepažįstamu vyriÅ¡kiu, kuris rankose turėjo medinį pagalį. Ä® konfliktÄ buvo įsikiÅ¡usi ir B. Å . sugyventinė, kuri bandė vyrus iÅ¡skirti, buvo pargriuvusi ant žemės. Tiek jis, tiek ir B. Å . jokių pagalių rankose neturėjo. Matydamas, kad B. Å . nuo to vyriÅ¡kio gauna „ lupti “, jis, atsiliepdamas į B. Å . raginimÄ : „ ko tu stovi “, atėjo Å¡iam į pagalbÄ . Ar B. Å . muÅ¡tynių metu rankose turėjo kokį nors pagalį, jis negali pasakyti, nes nematė.

Galėjo pagalį(kelio riboženklį) iÅ¡sitraukti ir iÅ¡ žemės, nes to namo kieme vyko kelio remontas. Atėmęs iÅ¡ nepažįstamo vyriÅ¡kio medinį pagalį, vienÄ kartÄ su pagaliu trenkė B. Å . sugyventinei S. M. per petį. SmÅ«gio sudavimo metu, jam atrodo, kad moteris dar stovėjo. Su B. Å . konfliktavusiam nepažįstamam vyriÅ¡kiui su mediniu pagaliu jis trenkė per galvÄ . MuÅ¡tynės truko apie pusvalandį, po ko jis parėjo į savo namus, o kur nuėjo sugėrovas B. Å ., jis negali pasakyti, nes nematė.

Kaltinamasis B. Å ., bylos nagrinėjimo teisme metu pagal kaltinimÄ byloje palaikančio prokuroro raÅ¡ytinį praÅ¡ymÄ pakeitus jam inkriminuojamų nusikalstamų veiksmų kvalifikavimÄ , kaltu, padarius jam inkriminuojamÄ nusikaltimÄ , teisme iÅ¡ esmės prisipažino ir parodė, kad pil. S. M. buvo jo sugyventinė, su kuria kartu gyveno apie dvylika metų. Konflikto dienÄ jų tarpusavio santykiai jau buvo nutrÅ«kę, o su S. M. iÅ¡siskyrė, sužinojęs, kad ji turi kitÄ vyrÄ . Kiek jam yra žinoma buvusios sugyventinės S. M. draugas yra pil.

A. T., kurio iki įvykio dienos jis nepažinojo. Ä®vykio dienÄ jis buvo nuėjęs pas savo pažįstamÄ G. G. į svečius, pas kurį namuose vyko iÅ¡gertuvės. IÅ¡gėrė butelį degtinės, o prieÅ¡ tai bare buvo iÅ¡gėręs du bokalus alaus. Jautėsi normaliai. BÅ«damas pas G. G. namuose, skambino buvusiai sugyventinei S. M., pastarÄ jÄ norėdamas pasveikinti su diplomo gavimu. Atsiliepė kažkoks vyras, kaip suprato buvusios sugyventinės naujas draugas A. T.. Telefoninio pokalbio metu A. T. su juo agresyviai kalbėjo, jam grasino, jie tarpusavyje apsikoliojo, kuris jį kvietė susitikti prie (duomenys neskelbtini), esančio Å¡alia „ penktos “ vidurinės mokyklos, kad iÅ¡siaiÅ¡kinti santykius.

Jiems einant į susitikimo vietÄ , prie (duomenys neskelbtini) namo, kieme pamatė stovinčius buvusiÄ sugyventinę S. M. ir A. T., kurie pradėjo eiti link jų, o jie su G. G. taip pat pasuko juos pasitikti. A. T. rankose turėjo medinį pagalį. Po to viskas vyko labai greitai. A. T. perbėgo į kitÄ gatvės pusę ir, jį užsipuolęs, su mediniu pagaliu pradėjo daužyti. Buvo suduota virÅ¡ deÅ¡imt smÅ«gių, kurie kliuvo per rankas, nes jis gynėsi rankomis, siekdamas iÅ¡vengti smÅ«gių į galvÄ .

Jis rankose nieko neturėjo, tačiau vėliau, gindamasis, jis gal iÅ¡ žemės buvo iÅ¡sitraukęs kokį nors medinį pagalį. IÅ¡ pradžių G. G. stovėjo ir žiÅ«rėjo, kas vyksta, tačiau pamatęs, kad jį daužo su mediniu pagaliu, atėjo jam į pagalbÄ . Prasidėjus muÅ¡tynėms, buvusi sugyventinė S. M. buvo atsistojusi tarp jo ir A. T., norėdama jo neprisileisti prie A. T., todėl jis, mėgindamas S. M. nustumti, pastarÄ jÄ stumdė rankomis. Ar muÅ¡tynių metu medinį pagalį rankose turėjo G.

G., jis negali pasakyti, nes nematė. Nei buvusiai sugyventinei S. M., nei A. T. su mediniu pagaliu nesudavė nei vieno smūgio. Nežiūrint į tai, kad abu kaltinamieji prisipažino padarę kiekvienam iš jų atskirai ikriminuojamus nusikaltimus, numatytus LR BK 138 str. 1d., 140 str. 1d.(kaltinamasis G. G.) ir 140 str. 1d.(kaltinamasis B. Š.), pastarųjų kaltė yra pilnai įrodyta nukentėjusiųjų S. M. ir A. T. parodymais, įvykio vietos apžiūros protokolu(b.l. 14-15, t.

1) ir fotolentelėmis prie minėto protokolo(b.l. 16-18, t. 1), VÅ¡Ä® „ Ukmergės ligoninė “ iÅ¡duotu pil. S. M. ligos istorijos Nr. (duomenys neskelbtini) medicinos dokumentų iÅ¡raÅ¡u(b.l. 9, t. 1), VÅ¡Ä® „ Ukmergės ligoninė “ iÅ¡duotu pil. A. T. ligos istorijos Nr. (duomenys neskelbtini) su gydytojo darytu įraÅ¡u iÅ¡raÅ¡u(b.l. 124, t. 1), teismo medicinos specialisto iÅ¡vada(b.l. 65-66, t. 1), teismo medicinos ekspertui pateiktų medicininių dokumentų su padarytais įraÅ¡ais apie galimai sužaloto asmens medicininės apžiÅ«ros faktÄ , kaip kitų objektų, apžiÅ«ros protokolu(b.l. 115-118, t. 1), ir visa kita byloje esančia medžiaga.

Nukentėjusioji S. M., patvirtindama savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, tame tarpe užfiksuotus ir pareiÅ¡kimo apie padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ ir proceso veiksmų atlikimo protokole, teisme parodė, kad apie vienuolika metų ji gyveno kartu su pil. B.Å . kaip sugyventiniai jai priklausančiame bute, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), tačiau dėl pastovių konfliktų nesugyveno, o 2019m. balandžio mėn. jų santykiai nutrÅ«ko. Paskutinį kartÄ su policijos pagalba ji sugyventinį B.

Å . iÅ¡prašė iÅ¡ savo buto 2019m. gegužės mėn. pradžioje. Dėl buvusių konfliktiÅ¡kų santykių su sugyventiniu B. Å . jau 2019m. vasario mėn. ji pradėjo bendrauti su pil. A. T., su kuriuo susipažino, kai dar mokėsi mokykloje. Ji ir A. T. nėra pora, o tiesiog pažįstami. Sužinojęs apie naujÄ draugystę, buvęs sugyventinis B. Å . pradėjo jos pavydėti A. T., todėl planavo jai atkerÅ¡yti. Konflikto iÅ¡vakarėse, t.y. 2019m. gegužės 10d., į jai priklausantį mobilaus ryÅ¡io telefonÄ , kurio abonento Nr. (duomenys neskelbtini), iÅ¡ buvusio sugyventinio B.

Å . gavo grasinančio turinio SMS žinutes. SekančiÄ dienÄ ji su savo nauju draugu A. T. atÅ¡ventė jos diplomo gavimÄ , namuose vyko iÅ¡gertuvės. Jos manymu, jau buvo vakaras, tačiau dėl tÄ dienÄ po įvykusio konflikto patirto streso dėl laiko ji galėjo ir suklysti(nukentėjusiosios žodžiais galėjo bÅ«ti ir dienos metas), ji kartu su A. T., iÅ¡sivedę Å¡unį, išėjo iÅ¡ savo namų pasivaikščioti. Išėjus į daugiabučio namo kiemÄ ir einant trinkelėmis klotu taku, pamatė link jų atbėgančius B.

Å . ir dar vienÄ vyriÅ¡kį, t.y. G. G., kurie rankose turėjo po pagalį, t.y. medinę apvaliÄ lazdÄ . Viskas vyko akimirksniu. Kiek ji suprato, buvęs sugyventinis B. Å . ir G. G., jau ateidami prie jos namų, iÅ¡ anksto buvo pasiruošę ir atsinešė pagalius. Sparčiu žingsniu artindamiesi link jos ir A. T., vyrai Å¡aukė: „ užmuÅ¡im tave suka “. Siekdama iÅ¡vengti konflikto, ji paėjo į priekį, t.y. atsistojo tarp A. T. ir atbėgančių buvusio sugyventinio B. Å . ir G. G..

Tuo metu ji A. T. dar spėjo pasakyti: „ imk pagalį, nes jie tave užmuÅ¡ “, po ko A. T. iÅ¡ žemės iÅ¡sitraukė medinį riboženklį, nes tuo metu buvo remontuojama gatvė, kur ji gyvena. Pribėgus vyrams, įvyko susistumdymas, kurio metu buvęs sugyventinis B. Å . ir G. G. ėmė jÄ stumdyti rankose, kad prieiti prie A. T.. Ji sakė, kad A. T., kad Å¡is dėl nieko nėra kaltas, tačiau vyrai nenusiramino. Nuo G. G. pastÅ«mimo ji pargriuvo ant žemės, kaip jai atrodo daugiau ant kairio peties, tačiau galėjo ir suklysti, po ko jai, gulinčiai ant žemės, G.

G. su pagaliu dar smogė per deÅ¡inįjį petį, nuo kurio pagalys net sulūžo. Dar gavo smÅ«gius su pagaliu ir per kojas. Tuo metu A. T. stumdėsi su buvusiu sugyventiniu B. Å ., kuriam į pagalbÄ buvo atėjęs ir G. G.. Matė, kad visi trise mušėsi tarpusavyje, tačiau, kiek ir kas sudavė smÅ«gius A. T., ji negali pasakyti, nes neskaičiavo. PrieÅ¡ nukrentant ant žemės, ji jokio smÅ«gio nejautė, nes jÄ tik stumdė rankomis. Po suduoto smÅ«gio ji atsistojo, jai labai skaudėjo deÅ¡inį petį.

Daugiau smūgių ji nepatyrė. Po muštynių ji su A. T. nubėgo į jos namų laiptinę, o jos buvęs sugyventinis B. Š. ir G. G. nuėjo (duomenys neskelbtini) link prekybos centro „ Maxima “. Matė, kad nuo G. G. suduoto smūgio su pagaliu A. T. pastarajam buvo praskelta galva, iš kurios bėgo kraujas. Po šio įvykio ji policijos pareigūnų nekvietė ir į medikus nesikreipė, nes galimai dėl buvusio neblaivumo jokių skausmų nejautė. Tik praėjus kelioms dienoms, t.y. 2019m. gegužės 14d., ji dėl peties skausmo ji kreipėsi į VšĮ „ Ukmergės ligoninė “ priėmimo skyrių, kur po apžiūros ir atliktų tyrimų jai buvo diagnozuotas dešinio peties raktikaulio galvutės lūžis.

Å ias faktines įvykio aplinkybes nukentėjusioji S. M., ikiteisminio tyrimo metu duodama parodymus, iÅ¡ esmės buvo nurodžiusi ir atliktų akistatų su abiem kaltinamaisiais metu(b.l. 40-44, 49-53, t. 1). Be to, kaip matyti iÅ¡ 2019m. gegužės 14d. raÅ¡yto pareiÅ¡kimo apie padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ ir proceso veiksmų atlikimo protokolo, nukentėjusioji S. M. apklausos metu ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nams pateikė VÅ¡Ä® „ Ukmergės ligoninė “ iÅ¡duotÄ jos asmens ligos istorijos Nr. 19A-32772 medicinos dokumentų iÅ¡raÅ¡Ä ir telefonu jai siųstas vieno iÅ¡ kaltinamųjų B.

Å ., telefoninių ryÅ¡ių skyriuje įvardinto siuntėjo vardu „ Bo Bo “, grasinančio turinio SMS žinutes(b.l. 1-13, t. 1). Nukentėjusysis A. T., patvirtindamas savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, teisme parodė, kad prieÅ¡ porÄ mėnesių iki įvykio jis per draugę susipažino su S. M., pas kuriÄ lankydavosi ir jos namuose. Ir 2019m. gegužės 11d. jis buvo svečiuose pas S. M., gyvenančiÄ adresu: (duomenys neskelbtini), namuose. Vyko iÅ¡gertuvės. Jo manymu, jau buvo vakaras, tačiau dėl laiko jis galėjo ir suklysti(nukentėjusiojo žodžiais galėjo bÅ«ti ir dienos metas), S. M. reikėjo lauke pavedžioti Å¡unis, todėl ir jie patys išėjo pasivaikščioti.

Išėjus iÅ¡ S. namų ir jiems einant (duomenys neskelbtini), gatve link Å¡alia esančios (duomenys neskelbtini), pagrindinės mokyklos, pamatė link jų sparčiu žingsniu ateinančius du jam nepažįstamus vyriÅ¡kius, kurie rankose kiekvienas iÅ¡ jų turėjo po medinę lazdÄ . Vienas iÅ¡ vyriÅ¡kių buvo aukÅ¡tas, vidutinio kÅ«no sudėjimo, o kitas žemas, apvalių formų. Kaip vėliau sužinojo iÅ¡ S. M. pasakojimo, aukÅ¡to asmens vardas yra G., o žemo asmens pavardė yra Å ., su kuriuo S. M. anksčiau keletÄ metų yra kartu gyvenusi, tačiau jo bendravimo su pastarÄ ja metu jos(S. M.) santykiai su B.

Å . jau buvo nutrÅ«kę. Pamatęs vyrus, jis suprato, kad čia yra tie patys asmenys, kurie grasino jį sumuÅ¡ti, nes S. M. jam buvo rodžiusi prieÅ¡ įvykį siųstas grasinančio turinio SMS žinutes. Jis pats asmeniÅ¡kai su Å¡iais dviem vyrais niekada nebendravo ir įvykio dienÄ juos matė pirmÄ kartÄ . Artėdami link jų, tie vyrai keikėsi, atrodė galimai neblaivÅ«s. Po to viskas vyko labai greitai. S. M. norėjo jį užstoti, t.y. atsistojo tarp jų, kad jo nemuÅ¡tų, kuriÄ abu vyrai pradėjo stumdyti.

Atsimena, kad pirmas pradėjo jį pulti B. Š., kuris prieš jį buvo užsimojęs medine lazda, o po to prie pastarojo prisijungė ir kitas vyras(G. G.). Abu vyrai pradėjo jį mušti medinėmis lazdomis, o jis, gindamasis, iš žemės taip pat buvo išsitraukęs medinį pagalį(riboženklį), nes tuo metu (duomenys neskelbtini) gatvė buvo remontuojama. Kokia eiga viskas tiksliai vyko, jis negali pasakyti, nes tuo metu buvo išsigandęs. Muštynių su tais vyrais metu pagrinde jų suduoti smūgiai jam kliuvo per rankas.

Tiksliai atsimena, kad muÅ¡tynių metu G. G. vienÄ kartÄ su medine lazda jam sudavė ir per galvÄ , kuriÄ prakirto, kÄ pastebėjo tik vėliau, kada per veidÄ pradėjo bėgti kraujas. SmÅ«gis buvo suduotas iÅ¡ priekio. Tuo metu, kai jis mušėsi su B. Å ., su mediniu pagaliu kliuvo ir S. M., kuriai smÅ«gį į deÅ¡inį petį sudavė G. G.. Jam atrodo, kad smÅ«gio sudavimo metu S. M. dar stovėjo. Ar po suduoto smÅ«gio S. nukrito ant žemės, jis negali pasakyti, nes neatsimena. Konflikto metu jis, gindamasis, jį puolusiems vyrams irgi galėjo suduoti su medine lazda.

Visas konfliktas truko apie 15-20 min., bet ne daugiau kaip pusvalandis. Juos užpuolę vyrai, pamatę iÅ¡ jo prakirstos galvos stipriai bėgantį kraujÄ , patys atsitraukė. KitÄ dienÄ po įvykio jis kreipėsi į VÅ¡Ä® „ Ukmergės ligoninė “ priėmimo skyrių dėl kirstinės žaizdos galvoje. Kokiomis aplinkybėmis jam buvo prakirsta galva, jis medikams nesakė. Po įvykio sužinojo, kad muÅ¡tynių metu S. M. buvo sulaužytas deÅ¡inio peties raktikaulis. Å ias faktines įvykio aplinkybes nukentėjusysis A.

T., ikiteisminio tyrimo metu duodamas parodymus, iš esmės buvo nurodęs ir atliktų akistatų su abiem kaltinamaisiais metu(b.l. 98-102, 107-111, t.

1) IÅ¡ įvykio vietos apžiÅ«ros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra daugiabučio gyvenamojo namo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), kiemas. ApžiÅ«rint įvykio vietÄ , nustatyta, kad kiemas yra remontuojamas, iÅ¡kastas. Namas yra keturių laiptinių. Tarp namo trečios-ketvirtos laiptinių iÅ¡kastame kieme yra vieta, kur, kaip nurodė pareiÅ¡kimÄ policijai raÅ¡iusi pareiÅ¡kėja-nukentėjusioji S. M., įvyko grumtynės, kurių metu pastaroji nukrito ir jai buvo suduotas smÅ«gis. Ä®vykio vietoje besimėtančių pagalių nesimato, o yra tik įkasti mediniai taÅ¡ai 5x2 cm dydžio, žymintys ribas.

Pėdsakų, reikÅ¡mingų nusikalstamos veikos tyrimui, nerasta(b.l. 14-18, t. 1). IÅ¡ VÅ¡Ä® „ Ukmergės ligoninė “ iÅ¡duoto pil. S. M. ligos istorijos Nr. (duomenys neskelbtini) medicinos dokumentų iÅ¡raÅ¡o matyti, kad 2019m. gegužės 14d., 1031 val., į ligoninės priėmimo-skubiosios pagalbos skyrių dėl patirto smurto buvo atvykusi pil. S. M., gim. (duomenys neskelbtini) pasak kurios, 2019m. gegužės 11d. jÄ užpuolė pažįstamas asmuo, kuris trenkė su lenta, skundžiasi deÅ¡inio peties skausmu.

Pacientės apžiÅ«ros metu pastarajai buvo konstatuota stebima deÅ¡inio peties srities masyvi poodinė hematoma, skausmingi ir riboti judesiai. Radiologinio tyrimo(Ro) metu nustatytas raktikaulio distalinio galo lūžis, lūžgaliai čiuopiami per odÄ , bus operuojama. Po apžiÅ«ros rekomenduota 2019m. gegužės 15d. hospitalizuoti į OTS operaciniam gydymui(Å¡iandien negali)(b.l. 9, t. 1). IÅ¡ teismo medicinos specialisto 2019m. gegužės 20d. iÅ¡vados matyti, kad, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriuje teismo medicinos ekspertui 2020m. gegužės 20d. susipažinus su pateiktu įvykio aplinkybių apraÅ¡ymu ir atlikus iÅ¡sireikalautuose medicininiuose dokumentuose esančių įrašų apie buvusios sužalotos nukentėjusiosios S. M. asmens medicininę apžiÅ«rÄ tyrimÄ , buvo nustatyta, kad nukentėjusiajai S. M. konstatuotas sužalojimas, t.y. deÅ¡iniojo peties srities sumuÅ¡imas su poodine kraujusruva ir deÅ¡inio raktikaulio petinio galo lūžiu, padarytas kietu, buku daiktu galimai 10-14 parų bėgyje iki apžiÅ«ros, t.y. galėjo susidaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis, galimai vienmomentiÅ¡kai(vienu trauminiu poveikiu) traumuojant Å¡ios srities audinius.

Kartu nurodoma, kad pil. S. M. nustatytas dešinio peties sumušimas galėjo atsirasti, ir jai nukritus ant kieto, buko pagrindo. Nukentėjusiajai S. M. konstatuotas dešinio peties srities sumušimas yra kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu dėl raktikaulio lūžio(b.l. 65-66, t. 1). Iš VšĮ „ Ukmergės ligoninė “ išduoto pil. A. T. ligos istorijos Nr. (duomens neskelbtini) su gydytojo darytu įrašu išrašo matyti, kad 2019m. gegužės 12d., 1111 val., į ligoninės priėmimo-skubiosios pagalbos skyrių dėl patirto smurto buvo atvykęs pil.

A. T., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), pasak kurio, iÅ¡vakarėse, t.y. 2019m. gegužės 11d., apie 1700 val., patyrė galvos traumÄ (žaizda galvoje), skundėsi galvos skausmu, tačiau įvykio aplinkybių pasakoti nenorėjo. Paciento apžiÅ«ros metu pastarajam buvo konstatuota stebima 3 cm ilgio ir 1 cm pločio žaizda plaukuotoje galvos dalyje, kuri tÄ pačiÄ dienÄ chirurgo buvo susiÅ«ta kabutėmis(b.l. 124, t. 1). IÅ¡ teismo medicinos ekspertui pateiktų medicininių dokumentų su padarytais įraÅ¡ais apie galimai sužaloto asmens medicininės apžiÅ«ros faktÄ , kaip kitų objektų, apžiÅ«ros protokolo matyti, kad, 2019m. birželio 14d.

Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK tarnybinėse patalpose, dalyvaujant teismo medicinos ekspertui, pastarasis, kaip specialistas, susipažinęs su galimai padarytos nusikalstamos veikos aplinkybių apraÅ¡ymu ir atlikęs pateiktuose medicininiuose dokumentuose esančių įrašų apie buvusio sužaloto nukentėjusiojo A. T. asmens medicininę apžiÅ«rÄ tyrimÄ , davė iÅ¡vadÄ apie tai, kad pil. A. T. nustatytas sužalojimas, t.y. 3 cm ilgio ir 1 cm pločio žaizda galvos plaukuotoje dalyje, buvo padarytas, paveikus kietu buku daiktu, galimai aptariamojo įvykio metu.

Nukentėjusiajam A. T. dėl konstatuoto kūno sužalojimo buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas(b.l. 115-118, t. 1). Bylos duomenimis nustatyta, kad konflikto išvakarėse, t.y. 2019m. gegužės 10d., vienas iš kaltinamųjų B. Š. savo buvusiai gyvenimo draugei(sugyventinei)-nukentėjusiajai S. M. telefonu buvo išsiuntęs SMS žinutę su grasinančiu turiniu, kviesdamas susitikti, kadangi norėjo susipažinti su nauju buvusios sugyventinės-nukentėjusiosios S. M. draugu, t.y. nukentėjusiuoju A.

T.. Ä® susitikimÄ 2019m. gegužės 11d. kaltinamasis B. Å . ėjo ne vienas, į pagalbÄ pasikviesdamas ir savo draugÄ -kitÄ kaltinamÄ jį G. G., pas kurį tÄ dienÄ jie kartu girtavo. Ä®vykio dienÄ abiems nukentėjusiesiems išėjus pasivaikščioti, gyvenamojo namo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), kieme prie jų pribėgo kaltinamieji B. Å . ir G. G.. Kilo tarpusavio konfliktas, kurio metu abu kaltinamieji su mediniais pagaliais rankose užsipuolė nukentėjusiuosius S. M. ir A. T.. Nukentėjusiajai S. M., užstojusiai keliÄ , mėginant neprisileisti kaltinamųjų prie kito nukentėjusiojo A.

T., kad Å¡io nesumuÅ¡tų, abu kaltinamieji pradėjo nukentėjusiÄ jÄ S. M. stumdyti rankomis, o nuo kaltinamojo G. G. pastÅ«mimo nukentėjusiajai S. M. pargriuvus ant žemės, pastarasis tyčia vienÄ kartÄ su medine lazda sudavė gulinčiai nukentėjusiajai S. M. į deÅ¡inį petį, dėl ko pavartoto fizinio smurto prieÅ¡ nukentėjusiosios S. M. asmenį pasekoje pastarajai buvo padarytas deÅ¡iniojo peties srities sumuÅ¡imas su poodine kraujusruva ir deÅ¡inio raktikaulio petinio galo lūžiu, kas nukentėjusiajai S. M. sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymÄ .

Toliau besitęsiančio konflikto metu kilus muÅ¡tynėms tarp vieno iÅ¡ nukentėjusiųjų A. T. ir abiejų kaltinamųjų, pastarieji su lazdomis mušė nukentėjusįjį, iÅ¡ kurių kaltinamasis G. G. vienÄ smÅ«gį nukentėjusiajam A. T. sudavė ir į galvÄ , nuo kurio pastarajam buvo padaryta 3 cm ilgio ir 1 cm pločio žaizda galvos plaukuotoje dalyje, kas nukentėjusiajam A. T. sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymÄ . Tokiu bÅ«du, įvertinus visų ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir bylos proceso teisme eigoje patikrintų bei papildomai byloje iÅ¡aiÅ¡kintų aplinkybių visumÄ , laikytina, kad pagal kiekvieno iÅ¡ kaltinamųjų atliktus veiksmus nukentėjusiųjų atžvilgiu ir jų panaudoto fizinio smurto prieÅ¡ kiekvieno iÅ¡ nukentėjusiųjų asmenį sukeltas pasekmes, t.y. nukentėjusiajam A.

T. buvo sukeltas nežymus sveikatos sutrikdymas, o kitai nukentėjusiajai S. M.-nesunkus sveikatos sutrikdymas(b.l. 65-66, 115-118, t. 1), laikytina, kad abiejų kaltinamųjų G. G. ir B. Å . kaltė dėl kitų asmenų sužalojimo yra pilnai įrodyta, todėl kaltinamojo B. Å . padaryti nusikalstami veiksmai yra teisingai kvalifikuoti ir pilnai atitinka nusikaltimo, numatyto LR BK 140 str, 1d., požymius, t.y. nežymus kito žmogaus sužalojimas, padarytas prieÅ¡ jį panaudojus fizinį smurtÄ (nežymus sveikatos sutrikdymas), o kito kaltinamojo G.

G.-pagal idealiÄ jÄ sutaptį nusikaltimų, numatytų LR BK 140 str. 1d., t.y. nežymus kito žmogaus sužalojimas, padarytas prieÅ¡ jį panaudojus fizinį smurtÄ (nežymus sveikatos sutrikdymas), ir LR BK 138 str. 1d., t.y. nesunkus kito žmogaus sužalojimas, padarytas prieÅ¡ jį panaudojus fizinį smurtÄ (nesunkus sveikatos sutrikdymas), kaltinimuose abiejų kaltinamųjų atžvilgiu patikslinant nusikalstamų veiksmų padarymo laikÄ ir įvykio aplinkybes. Dar ikiteisminio tyrimo metu viena iÅ¡ nukentėjusiųjų S. M. baudžiamojoje byloje pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį, kurį patikslino bylos nagrinėjimo teisme metu, praÅ¡ydama jai atlyginti nusikaltimu padarytÄ Å¾alÄ bendroje 5.078,74 Eur.(penkių tÅ«kstančių septyniasdeÅ¡imt aÅ¡tuonių eurų ir 74 eur/ct.) sumoje, tame tarpe turtinę žalÄ 78,74 Eur.(septyniasdeÅ¡imt aÅ¡tuonių eurų ir 74 eur/ct.) sumoje ir neturtinę žalÄ 5.000,- Eur.(penkių tÅ«kstančių eurų ir 00 eur/ct.) sumoje(b.l. 41-56-61, t. 1, b.l. 136-139, t. 2).

Civilinis ieÅ¡kinys baudžiamojoje byloje pareiÅ¡kiamas kaltinamajam arba už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims(LR BPK 109 str.). Nukentėjusiosios S. M. byloje pareikÅ¡tame patikslintame civiliniame ieÅ¡kinyje turtinių reikalavimų dalį sudaro patirtos gydymo iÅ¡laidos, t.y. iÅ¡leistos asmeninės piniginės lėšos įvairiems vaistams įsigyti. IÅ¡ prie patikslinto civilinio ieÅ¡kinio paridėtų praÅ¡omÄ atlyginti turtinę žalÄ pagrindžiančių dokumentų matyti, kad tik dalis vaistų bendroje 73,64 Eur.(septyniasdeÅ¡imt trijų eurų ir 64 eur/ct.) sumoje pavartoto fizinio smurto prieÅ¡ nukentėjusiosios S. M. asmenį pasekoje padarytiems kÅ«no sužalojimams ir dėl to patirtiems iÅ¡gyvenimams(psichinei bÅ«klei) gydyti UAB „ Ukmergės vaistinė “, UAB „ Apotheca vaistinė “ ir UAB „ Euro vaistinė “ priklausančiose vaistinėse buvo pirkti po 2019m. gegužės 11d., t.y. po įvykio, o vaistų „ Nebitel “(5 mg) įsigjimas UAB „ Apotheca vaistinė “ priklausančioje vaistinėje neturi nieko bendro su įvykiu ir jo sukeltomis nukentėjusiosios S. M. sveikatai pasekmėmis, nes Å¡ie vaistai buvo įsigyti 2019m. balandžio 04d., t.y. dar iki įvykio(b.l. 140-141, t. 2).

Kadangi bylos duomenimis žala nukentėjusiosios S. M. sveikatai, t.y. dešiniojo peties srities sumušimas su poodine kraujosruva ir dešinio raktikaulio petinio galo lūžiu, buvo padaryta tyčiniais nusikalstamais tik vieno iš kaltinamųjų G. G. veiksmais, o prašoma atlyginti turtinė žala yra grindžiama rašytiniais įrodymais, šios nukentėjusiosios byloje pareikštas patikslintas civilinis ieškinys dalyje dėl nusikaltimu padarytos turtinės žalos atlyginimo yra tenkintinas dalinai tik dokumentais pagrįstai turėtų gydymo išlaidų daliai, susijusiai su įvykiu ir jo sukeltomis nukentėjusiosios S. M. sveikatai pasekmėmis, kompensuoti, kurias kaltinamasis G.

G. privalo visiÅ¡kai atlyginti bendrais pagrindais LR CK 6.263 str. 2d. pagrindu. Tuo tarpu baudžiamojoje byloje pareikÅ¡tas nukentėjusiosios S. M. civilinis ieÅ¡kinys dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo kito kaltinamojo B. Å ilo atžvilgiu yra atmestinas(LR BPK 115 str. 1d.). Nukentėjusioji S. M., byloje reikÅ¡dama patikslintÄ civilinį ieÅ¡kinį, kartu reikalauja ir neturtinės(moralinės) žalos, kuriÄ ji patyrė, atlyginimo, pastarajai praÅ¡ant priteisti 5.000,- Eur.(penkių tÅ«kstančių eurų ir 00 eur/ct.) sumÄ .

Ä®statymas numato, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais(LR CK 6.250 str. 2d.). Kartu Å¡i komentuojama norma numato, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo. LR CK 6.283 str. 1d., numatančioje turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo privalomumÄ , yra įtvirtintas visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas(restitutio ir integrum), tačiau neturtinės žalos atlyginimo srityje visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas objektyviai negali bÅ«ti taikytinas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais yra neįmanoma.

Ä®statymas numato piniginę satisfakcijÄ , kuria siekiama kiek įmanoma teisingai kompensuoti nukentėjusio asmens patirtÄ dvasinį, fizinį skausmÄ ir kt., o teismo funkcija yra nustatyti teisingÄ piniginę kompensacijÄ už patirtÄ skriaudÄ . Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais(LR CK 6.250 str. 1d.). Fiziniam asmeniui neturtinė žala padaroma fizinio ir dvasinio pobÅ«džio pakenkimais, kurie sukelia kančias ir iÅ¡gyvenimus.

Tai-asmeniui nenaudingas poveikis. Asmeniui jis dėl to yra nepalankus, nepriimtinas ir bet kurio protingo asmens požiÅ«riu neturi bÅ«ti daromas. Tai gali bÅ«ti fizinis skausmas, kÅ«no žalojimas, organizmo vientisumo pažeidimas, taip pat juos lydintys dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nes asmuo apmÄ sto įvykusias pasekmes. Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ir maksimumo, todėl teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į LR CK 6.250 str. 2d. apibrėžtus neturtinės žalos dydžio nustatymo orientacinius kriterijus: tokius kaip žalÄ padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis, teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principai, bet ir į specifines, sveikatos sutrikdymo situacijoje reikÅ¡mingas aplinkybes, tokias kaip sveikatos sužalojimo laipsnis, patirtos traumos pobÅ«dis, tiek atsiradusios dėl sutrikdymo turtinės ir neturtinės pasekmės, tiek atsiradę ar galintys ateityje atsirasti pasikeitimai įvairiose nukentėjusio asmens gyvenimo srityse-profesinėje, visuomeninėje veikloje, Å¡eimyniniame gyvenime ir kitos aplinkybės, kurios neabejotinai turi tiesioginę įtakÄ fizinių ir dvasinių iÅ¡gyvenimų mastui ir stiprumui, tad ir jų piniginio ekvivalento nustatymui.

Tiek fizinio, tiek ir dvasinio pobÅ«džio padariniai vertinami ne vien dėl jau įvykusio fakto, bet ir ateities požiÅ«riu, t.y. kokiÄ Ä¯takÄ jos turės nukentėjusio asmens asmenybės formavimuisi, visuomeninei, profesinei, kÅ«rybinei veiklai, Å¡eimyniniams santykiams, nes fizinis asmuo nuolat susirÅ«pinęs savo ateitimi ir iÅ¡likimu, t.y. savo fiziniu ir dvasiniu saugumu. Teismų praktikos sveikatos sužalojimo bylose tendencijos rodo, kad esminiais kriterijais vertinant nukentėjusio asmens patirtÄ neturtinę žalÄ vis dėlto laikytinos dėl sveikatos sužalojimo atsiradusios sveikatos sutrikdymo pasekmės, t.y. sveikatos sužalojimo padariniai bei jų įtaka tolimesniam nukentėjusiojo gyvenimui.

Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra pasisakęs, kad žalÄ padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali bÅ«ti lemiamas kriterijus, nustatant neturtinės žalos dydį. Nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį asmens sužalojimo atveju, įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jos pobÅ«dis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiÅ¡kiniai, asmens turėtų galimybių praradimas. Pasekmės vertinamos ne vien įvykusio fakto, bet ir ateities požiÅ«riu, t.y. kaip jos paveiks tolesnį nukentėjusiojo gyvenimÄ .

Jeigu pasekmės susijusios su dideliais asmens sveikatos pakenkimais, rimtų sužalojimų sukėlimu, kentėjimais nuo fizinio skausmo, yra lydimos nerimo dėl sveikatos ateityje, jeigu jos susijusios su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kūnui dėl pasekmių šalinimo(operacijomis, specialiomis procedūromis ir kt.), tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus(kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-68/2008, Nr. 2K-429/2013 ir kt.). Svarbu pažymėti ir tai, kad kasacinis teismas, be kita ko, yra pasisakęs, kad kiekvienas neturtinės žalos atlyginimo atvejis yra individualus, t.y. kiekvienu atveju asmenys patiria individualius išgyvenimus ir praradimus, kuriuos įrodinėja skirtingomis priemonėmis ir grindžia atskiromis faktinėmis aplinkybėmis, todėl kitose bylose, atsižvelgiant į konkrečias kiekvieno ginčo aplinkybes, teismo nustatytas priteistino žalos atlyginimo dydis nelaikytinas(ir nėra prilyginamas) kasacinio teismo formuojamomis bendrosiomis teisės taikymo ir aiškinimo taisyklėmis, privalomomis ir teismų taikytinomis kitose panašiose bylose(kasacinės nutartus civilinėse bylose Nr. 3K-3-288/2014, Nr. 3K-3-217-690/2018 ir kt.).

Kekvienu konkrečiu atveju neturtinė žala patiriama individualiai, todėl teismas, spręsdamas dėl kompensacijos už patirtÄ neturtinę žalÄ dydžio, privalo ne tik vertinti įstatyme nurodytus kriterijus, bet ir aiÅ¡kintis bei vertinti individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikÅ¡mingus nustatant tokio pobÅ«džio žalos dydį. Be to, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas remiasi teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, kurių laikymasis, taikant bei aiÅ¡kinant teisės normas, leidžia teismui atsižvelgti į konkrečios situacijos ypatumus, užtikrinti skirtingų interesų pusiausvyrÄ .

Ä®statymų leidėjas neatskleidžia Å¡ių principų turinio, nes jų aiÅ¡kinimas ir taikymas kiekvienu atveju priklauso nuo faktinių bylos aplinkybių(kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-244/2011). IÅ¡aiÅ¡kinus visas bylos aplinkybes matyti, kad viena iÅ¡ nukentėjusiųjų S. M. po patirto fizinio smurto prieÅ¡ jos asmenį 2019m. gegužės 11d. įvykusio konflikto su abiem kaltinamaisiais metu iÅ¡ karto, tÄ pačiÄ dienÄ nei į policijÄ , nei pagalbos į medikus nesikreipė, nes, pasak pačios nukentėjusiosios, įvykio dienÄ galimai dėl buvusio neblaivumo jokio skausmo sumuÅ¡tose vietose nejautė, tačiau kitomis dienomis pastebėjo, kad sumuÅ¡tame deÅ¡iniame petyje susidarė kraujosruva, kažkaip pradėjo traÅ¡kėti peties kaulas, toje vietoje prasidėjo stiprÅ«s skausmai, todėl dėl skausmo deÅ¡iniame petyje nukentėjusioji S. M. 2019m. gegužės 14d. kreipėsi į VÅ¡Ä® „ Ukmergės ligoninė “ priėmimo-skubios pagalbos skyrių, kur po atlikto rentgeno tyrimo pastarajai buvo diagnozuotas deÅ¡inio raktikaulio petinio galo lūžis su poslinkiu, pacientę ruoÅ¡iant operaciniam gydymui, tačiau dėl sutrikusio Å¡irdies ritmo buvusi suplanuota operacija buvo atidėta, kuri buvo atlikta 2019m. gegužės 23d., po kurios nukentėjusiosios S. M. ranka buvo imobilizuota Dezo tvarsčiu. 2019m. gegužės 27d. iÅ¡raÅ¡ius iÅ¡ ortopedijos-traumatologijos skyriaus į namus, nukentėjusiajai S. M. buvo rekomenduota imobilizacija gipso longete(įtvaru) 5 savaites, lankymasis poliklinikoje(PSPC) žaizdos perriÅ¡imams, iÅ¡raÅ¡yti nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo(analgetikai).

Po atliktos pirminės operacijos lūžiui nesugijus ir nustačius metalo konstrukcijų migravimÄ , 2019m. rugsėjo 25d. buvo atlikta dar viena operacija, kurios metu buvo padaryta raktikaulio lūžio atvira repozicija su vidine fiksacija, t.y. pjÅ«vio virÅ¡ raktikaulio metu paÅ¡alinus randus ir pasluoksniui atlikus hemostazę, buvo prieita prie lūžgalių, paÅ¡alintos KW ir vielos, atlikta repozicija, atnaujinti lūžgaliai, atlikta spongioplastika(paimta iÅ¡ deÅ¡iniojo blauzdikaulio) ir osteosintezė kabline plokÅ¡tele ir sraigtais, po iÅ¡raÅ¡ymo į namus 2019m. rugsėjo 27d. nukentėjusiajai S. M. nustačius tokias pačias rekomendacijas, kaip ir po atliktos pirmos operacijos metu.

Laikotarpyje nuo 2019m. gegužės 15d. iki 2019m. rugsėjo 06d. nukentėjusiajai S. M. buvo nustatytas nedarbingumas. Å ias aplinkybes patvirtina ir byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai(b.l. 9, t. 1, b.l. 142, t. 2, b.l. 8, 11-12, t. 3). Nukentėjusiosios S. M. teigimu, dėl smurtavimo prieÅ¡ jos asmenį 2019m. gegužės 11d. įvykusio konflikto metu patirto sužalojimo pasekoje jai ne tik buvo sukeltas didelis fizinis skausmas, bet ji patyrė ir dvasinius iÅ¡gyvenimus, dvasinį sukrėtimÄ , vidinę depresijÄ ir didelį stresÄ , nes visÄ gydymosi laikotarpį dėl sužalotos rankos skausmų ji turėjo vartoti nuskausminamuosius ir raminamuosius vaistus, kuriuos reguliariai tebevartoja ir Å¡iuo metu, tiek nedarbingumo laikotarpiu, tiek ir dar kelis mėnesius po paskutinės operacijos jos deÅ¡inė ranka buvo imobilizuota, tuo praktiÅ¡kai apribojus judesius Å¡ia ranka, kas jai kėlė didelių nepatogumų buityje ir kasdieniniame gyvenime, t.y. apsiperkant parduotuvėse ir apsitarnaujant save, dėl ko buvo bÅ«tina ir reikalinga kitų asmenų pagalba.

Be to, nukentėjusiosios S. M. žodžiais, įvykio metu, t.y. 2019m. gegužės mėn., bÅ«dama registruota Užimtumo tarnyboje kaip asmuo, ieÅ¡kantis darbo, turėjo galimybę pradėti dirbti, nes buvo baigusi Užimtumo tarnybos organizuojamus mokymus, jų metu jai mokant mokymo stipendijÄ (b.l. 5, t. 3), tačiau po 2019m. gegužės 11d. įvykusio konflikto patirtų sužalojimų ji tapo nedarbinga ir negalėjo dirbti, negalėdama dirbti ir Å¡iuo metu, nes tebejaučia sužalojimų pasekmes, t.y. sužalota deÅ¡inė ranka tebėra lyg aptirpusi, su Å¡ia ranka nėra fizinės jėgos, nes ji net puodo negali pakelti, jaučia skausmus, atsirado rankos drebėjimas.

Kadangi dėl 2019m. gegužės 11d. įvykusio konflikto sužalotos deÅ¡inės rankos pasikeitė jos gyvenimo kokybė ir Å¡i bÅ«klė tęsiasi jau ilgÄ laikÄ , pasak nukentėjusiosios S. M., yra nuolat jaučiamas nerimas dėl tolesnio gydymosi ir jo rezultatų bei galimybės dirbti. Tokiu bÅ«du, įvertinus visų aukščiau paminėtų aplinkybių visumÄ , teismas, nustatydamas neturtinės žalos Å¡ioje baudžiamojoje byloje dydį, atsižvelgia ne tik į žalÄ padariusių asmenų kaltės formÄ -tyčiÄ ir jų pavartoto fizinio smurto prieÅ¡ nukentėjusiosios asmenį pasekoje sukeltas pasekmes(dėl pavartoto fizinio smurto nukentėjusiajai S. M. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, pasak kurios patirto sužalojimo pasekmes ji tebejaučianti ir Å¡iuo metu, tačiau jokių objektyvių duomenų apie liekamuosius reiÅ¡kinius po sumuÅ¡imo ar dėl to netektÄ nedarbingumÄ byloje nėra, juolab, kad teismo medicinos specialisto iÅ¡vadoje nurodoma, jog nukentėjusiajai S. M. padarytas peties sumuÅ¡imas jokios įtakos gyvybinėms funkcijoms neturi(b.l. 65-66, t. 1)), į nukentėjusiosios individualias savybes(amžių, t.y. nukentėjusioji S. M., gim. (duomenys neskelbtini), yra pilnametis asmuo, ir jos užimtumÄ , t.y. nukentėjusioji Å¡iuo metu niekur nedirba ir registruojasi Užimtumo tarnyboje), bet ir į abiejų kaltinamųjų turtinę padėtį(kaltinamasis G.

G. yra bedarbis, pagal Užimtumo tarnybos siuntimÄ besimokantis (duomenys neskelbtini), o kitas kaltinamasis B. Å . -niekur nedirbantis asmuo) ir į kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes(nusikaltimu padarytos turtinės žalos dydį) bei formuojamÄ Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ baudžiamosiose bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo pagal LR BK 138 straipsnį, o taip pat vadovaujasi ir sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais(LR CK 1.5 str.), laikytina, kad nukentėjusiosios S. M. baudžiamojoje byloje pareikÅ¡tas civilinis ieÅ¡kinys dalyje dėl nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo turi bÅ«ti mažintinas ir yra tenkintinas dalinai, priteisiant fiksuotÄ 3.500,- Eur.(trijų tÅ«kstančių penkių Å¡imtų eurų ir 00 eur/ct.) dydžio sumÄ nuo praÅ¡omos priteisti neturtinės žalos dydžio sumos.

Kadangi bylos duomenimis žala nukentėjusiosios S. M. sveikatai, t.y. deÅ¡iniojo peties srities sumuÅ¡imas su poodine kraujosruva ir deÅ¡inio raktikaulio petinio galo lūžiu, buvo padaryta tyčiniais nusikalstamais tik vieno iÅ¡ kaltinamųjų G. G. veiksmais, atlygintina neturtinė žala yra priteistina tik iÅ¡ Å¡io kaltinamojo, kuriÄ pastarasis privalo atlyginti bendrais pagrindais(LR CK 6.263 str. 2d., 6.283 str. 1d.). Tuo tarpu baudžiamojoje byloje pareikÅ¡tas nukentėjusiosios S. M. civilinis ieÅ¡kinys dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo kito kaltinamojo B.

Š. atžvilgiu yra atmestinas(LR BPK 115 str. 1d.). Baudžiamojoje byloje yra pareikštas ir Vilniaus teritorinės ligonių kasos, kaip civilinio ieškovo, atstovaujančio valstybės interesus, civilinis ieškinys bendrai 1.724,76 Eur.(vieno tūkstančio septynių šimtų dvidešimt keturių eurų ir 76 eur/ct.) sumai valstybės turėtoms nukentėjusiųjų S. M. ir A. T. gydymo išlaidoms, apmokėtoms iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, atlyginti(b.l. 132, 136-137, t. 1).

Kadangi bylos duomenimis žala tiek nukentėjusiosios S. M. sveikatai, t.y. dešiniojo peties srities sumušimas su poodine kraujosruva ir dešinio raktikaulio petinio galo lūžiu, tiek ir kito nukentėjusiojo A. T. sveikatai, t.y. 3 cm ilgio ir 1 cm pločio žaizda galvos plaukuotoje dalyje, buvo padaryta tyčiniais nusikalstamais tik vieno iš kaltinamųjų G. G. veiksmais, pastarajam 2019m. gegužės 11d. įvykusio konflikto metu su mediniu pagaliu nukentėjusiajai S. M. suduodant į dešinįjį petį, o kitam nukentėjusiajam A.

T.-į galvÄ , tik pastarasis privalo atlyginti valstybei dokumentais pagrįstas lėšas, iÅ¡leistas nukentėjusiųjų S. M. ir A. T. gydymui, bendrais pagrindais(LR CK 6.263 str. 2d.). Tuo tarpu baudžiamojoje byloje pareikÅ¡tas Vilniaus teritorinės ligonių kasos, kaip civilinio ieÅ¡kovo, atstovaujančio valstybės interesus, civilinis ieÅ¡kinys kito kaltinamojo B. Å ilo atžvilgiu yra atmestinas(LR BPK 115 str. 1d.). Spręsdamas kaltinamųjų G. G. ir B. Å ilo baudžiamosios atsakomybės klausimÄ , teismas atsižvelgia į kiekvieno iÅ¡ kaltinamųjų padarytų nusikaltimų pobÅ«dį ir pavojingumo visuomenei laipsnį, abiejų kaltinamųjų asmenybes, atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes, ir į kitus bendrus bausmės skyrimo pagrindus, numatytus LR BK 54 str.

Tiek kaltinamojo B. Å ilo padarytas nusikaltimas, tiek ir kito kaltinamojo G. G. abu padaryti nusikaltimai baudžiamojo įstatymo yra priskirti prie nesunkių nusikaltimų(LR BK 11 str. 3d.). Svarstant klausimÄ dėl baudžiamosios atsakomybės nuostatų vieno iÅ¡ kaltinamųjų G. G. atžvilgiu taikymo, atsižvelgtina ir į tai, kad Å¡is kaltinamasis nusikalsta jau nebe pirmÄ kartÄ , praeityje du kartus yra buvęs teistas asmuo, tame tarpe ir už analogiÅ¡kÄ nusikaltimÄ Å¾mogaus sveikatai, tačiau abu ankstesni teistumai jau yra iÅ¡nykę.

Atsakomybę sunkinančia aplinkybe tiek Å¡io kaltinamojo, tiek ir kito kaltinamojo B. Å ilo atžvilgiu yra laikytinas tai, kad vienas iÅ¡ nusikaltimų, numatytų LR BK 140 str. 1d., buvo padarytas bendrininkų grupe, kas sunkina abiejų kaltinamųjų atsakomybę. NežiÅ«rint į tai, kaltinamasis G. G., duodamas parodymus teisme, visiÅ¡kai pripažino savo kaltę dėl jam inkriminuojamų nusikaltimų, nuoÅ¡irdžiai gailisi ir praÅ¡o teismÄ skirti jam kuo Å¡velnesnę už padarytas veikas sankcijose numatytÄ galutinę bausmę, kas lengvina Å¡io kaltinamojo atsakomybę.

Ä®statymas numato, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ padariusiam asmeniui, kurios paskirtis yra ne tik nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį, bet ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ (LR BK 41 str. 1-2d.d.). Be to, įstatymas numato, kad asmeniui, pirmÄ kartÄ teisiamam už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimÄ , teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes(LR BK 55 str.).

Ä®statyme vartojama sÄ voka „ paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes “ reiÅ¡kia, kad įstatymų leidėjas tipine bausme už nesunkaus ar apysunkio tyčinio nusikaltimo padarymÄ laiko su laisvės atėmimu nesusijusiÄ bausmę. BÅ«tent tokios bausmės paskyrimas paprastai leidžia įgyvendinti bausmės paskirtį(tikslus). Atsižvelgiant į tai, LR BK 55 str. nuostatos yra laikytinos specialiÄ ja norma LR BK 61 str. atžvilgiu(bausmės skyrimas, kai yra atsakomybę lengvinančių ir(ar) sunkinančių aplinkybių) pagal tai, kaip LR BK 61 str. numatytas bausmės rÅ«Å¡ies parinkimas.

Tik iÅ¡skirtiniais, netipiÅ¡kais atvejais, nustačius atsakomybę sunkinančias aplinkybes, tikslinga skirti laisvės atėmimo bausmę. LR BK 27 str. prasme kaltinamasis G. G. nėra recidyvistas ir yra laikytinas pirmÄ kartÄ teisiamu asmeniu, nes Å¡io kaltinamojo ankstesni teistumai už praeityje padarytas veikas Å¡ioje baudžiamojoje byloje jam inkriminuojamų naujų veikų žmogaus sveikatai padarymo metu jau seniai yra iÅ¡nykę. Kadangi kaltinamasis G. G. yra laikytinas pirmÄ kartÄ teisiamu asmeniu, teismas, atsižvelgdamas tiek į Å¡io kaltinamojo padarytų veikų pobÅ«dį, tiek ir į pastarojo asmenybę, bei vadovaudamasis bausmės paskirtimi(LR BK 41 str.), laiko, kad kaltinamasis G.

G. dar gali bÅ«ti pataisytas ir perauklėtas, ir neizoliavus jo nuo visuomenės, nes yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai kaltinamajam G. G. bus pasiekti ir be realaus bausmės atlikimo. Tokiu bÅ«du kaltinamajam G. G., kaip bedarbiui, pagal Užimtumo tarnybos siuntimÄ besimokančiam (duomenys neskelbtini) (b.l. 154, t. 2), už abu padarytus nusikaltimus yra paskirtinos sankcijose numatytos alternatyvinės, su laisvės atėmimu nesusijusios bausmių rÅ«Å¡ys,-laisvės apribojimas, paskiriant tokius baudžiamojo įstatymo numatytus draudimus ar įpareigojimus, kurie, teismo nuomone, darytų teigiamÄ Ä¯takÄ kaltinamojo G.

G. elgesiui(LR BK 48 str. 2-7d.d.). Tuo tarpu kitas kaltinamasis B. Å . nusikalto pirmÄ kartÄ , anksčiau teistas nebuvo, teisme irgi visiÅ¡kai pripažino savo kaltę dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo, nuoÅ¡irdžiai gailisi ir praÅ¡o teismÄ skirti jam kuo Å¡velnesnę už padarytÄ veikÄ sankcijoje numatytÄ bausmę, kas lengvina ir Å¡io kaltinamojo atsakomybę. Kadangi kaltinamasis B. Å . irgi yra pirmÄ kartÄ teisiamas asmuo, teismas, atsižvelgdamas tiek į nusikaltimo padarymo aplinkybes, tiek ir į Å¡io kaltinamojo asmenybę, bei vadovaudamasis bausmės paskirtimi(LR BK 41 str.), laiko, kad ir kaltinamasis B.

Å . dar gali bÅ«ti pataisytas ir perauklėtas, ir neizoliavus jo nuo visuomenės, nes yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai ir Å¡iam kaltinamajam bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Tokiu bÅ«du kaltinamajam B. Å , kaip Å¡iuo metu niekur nedirbančiam asmeniui, už padarytÄ nusikaltimÄ irgi yra paskirtina sankcijoje numatyta alternatyvinė, su laisvės atėmimu nesusijusi bausmės rÅ«Å¡is,-laisvės apribojimas, paskiriant tokius baudžiamojo įstatymo numatytus draudimus ar įpareigojimus, kurie, teismo nuomone, darytų teigiamÄ Ä¯takÄ ir Å¡io kaltinamojo elgesiui(LR BK 48 str. 2-7d.d.).

IÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad vienos iÅ¡ nukentėjusiųjų S. M. praÅ¡ymu jos interesus baudžiamojoje byloje(tiek teisminio tyrimo metu, tiek ir bylos nagrinėjimo teisme metu) pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Vilniaus skyriaus 2019m. spalio 08d. sprendimu Nr. 2.2(NTP-2)-19-T-3323-15963 suteiktÄ antrinę teisinę pagalbÄ atstovavo advokatė V. B.(b.l. 73-75, t. 1). Baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu 2020m. kovo 09d. ir 2020m. gegužės 26d. Ukmergės rÅ«muose buvo gauti du Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos praÅ¡ymai dėl byloje turėtų antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų priteisimo, kurios dėl nukentėjusiajai S. M. suteiktos antrinės teisinės pagalbos bendroje sumoje sudaro 400,- Eur.(keturis Å¡imtus eurų ir 00 eur/ct.)(b.l. 99, 131, t. 2).

LR BPK 106 str. 2d. yra numatyta, kad teismas, pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali Å¡ių iÅ¡laidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Kadangi nukentėjusioji S. M. tarnybos sprendimu yra 100 procentų atleista nuo proceso iÅ¡laidų, numatytų LR BPK 104 str. 2d., atlyginimo, o bylos duomenimis žala nukentėjusiosios S. M. sveikatai buvo padaryta tyčiniais nusikalstamais tik vieno iÅ¡ kaltinamųjų G.

G. veiksmais, atsižvelgiant į padarytos veikos sukeltus turtinius padarinius, kurie Å¡iuo metu dar nėra paÅ¡alinti, o taip pat ir į kaltinamojo G. G., kaip bedarbio, pagal Užimtumo tarnybos siuntimÄ Å¡iuo metu besimokančio (duomenys neskelbtini) specialybei įsigyti, turtinę padėtį, laikytina, kad praÅ¡omos priteisti byloje turėtos antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidos, gynėjai pagal paskyrimÄ atstovaujant vienos iÅ¡ nukentėjusiųjų S. M. interesus byloje, nėra aiÅ¡kiai per didelės, todėl Å¡ios iÅ¡laidos visa apimtimi yra priteistinos vien tik iÅ¡ kaltinamojo G.

G.(LR BPK 106 str. 2d.). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298, 301, 304-305, 307 str.str. n u s p r e n d ė: G. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus LR BK 138 str. 1d., 140 str. 1d., ir nuteisti: -pagal LR BK 138 str. 1d.-laisvės apribojimu devyniems mėnesiams, paskirtos bausmės metu nustatant draudimus ir įpareigojimus:

a) įpareigoti nuo 2300 val., vakaro, iki 0600 val., ryto, imtinai būti namuose savo faktinės gyvenamosios vietos adresu, jeigu tai nesusiję su mokymusi, darbu ar kaltinamojo asmens sveikatos priežiūra;

b) įpareigoti toliau tęsti mokslus (duomenys neskelbtini) pagal Užimtumo tarnybos siuntimÄ specialybei įsigyti, o baigus mokymÄ si, pradėti dirbti arba toliau tęsti registracijÄ Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;

c) įpareigoti per keturis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai iÅ¡dirbti 80(aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt) valandų sveikatos priežiÅ«ros, globos ir rÅ«pybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rÅ«pinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, ir d) privalomai uždrausti kaltinamajam be bausmę vykdančios institucijos žinios keisti gyvenamÄ jÄ vietÄ ; -pagal LR BK 140 str. 1d.-laisvės apribojimu Å¡eÅ¡iems mėnesiams, paskirtos bausmės metu nustatant draudimus ir įpareigojimus:

a) įpareigoti nuo 2300 val., vakaro, iki 0600 val., ryto, imtinai būti namuose savo faktinės gyvenamosios vietos adresu, jeigu tai nesusiję su mokymusi, darbu ar kaltinamojo asmens sveikatos priežiūra;

b) įpareigoti toliau tęsti mokslus (duomenys neskelbtini) pagal Užimtumo tarnybos siuntimÄ specialybei įsigyti, o baigus mokymÄ si, pradėti dirbti arba toliau tęsti registracijÄ Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;

c) įpareigoti per keturis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai iÅ¡dirbti 40(keturiasdeÅ¡imt) valandų sveikatos priežiÅ«ros, globos ir rÅ«pybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rÅ«pinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, ir d) privalomai uždrausti kaltinamajam be bausmę vykdančios institucijos žinios keisti gyvenamÄ jÄ vietÄ . LR BK 63 str. 2d. ir 5d. 1p. pagrindu, bausmes subendrinus apėmimo bÅ«du, galutinę subendrintÄ bausmę paskirti devynis mėnesius laisvės apribojimo, paskirtos bausmės metu nustatant draudimus ir įpareigojimus:

a) įpareigoti nuo 2300 val., vakaro, iki 0600 val., ryto, imtinai būti namuose savo faktinės gyvenamosios vietos adresu, jeigu tai nesusiję su mokymusi, darbu ar kaltinamojo asmens sveikatos priežiūra;

b) įpareigoti toliau tęsti mokslus (duomenys neskelbtini) pagal Užimtumo tarnybos siuntimÄ specialybei įsigyti, o baigus mokymÄ si, pradėti dirbti arba toliau tęsti registracijÄ Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;

c) įpareigoti per keturis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai iÅ¡dirbti 80(aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt) valandų sveikatos priežiÅ«ros, globos ir rÅ«pybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rÅ«pinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, ir d) privalomai uždrausti kaltinamajam be bausmę vykdančios institucijos žinios keisti gyvenamÄ jÄ vietÄ . Laisvės apribojimo bausmės pradžiÄ skaičiuoti nuo pradedamo vykdyti įsiteisėjusio nuosprendžio nuoraÅ¡o gavimo Å¡iÄ bausmę vykdančioje institucijoje dienos. Baudžiamojoje byloje kaltinamajam G. G. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę-raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, baigti taikyti. B. Å . pripažinti kalta padarius nusikaltimÄ , numatytÄ LR BK 140 str. 1d., ir nuteisti laisvės apribojimu Å¡eÅ¡iems mėnesiams, paskirtos bausmės metu nustatant draudimus ir įpareigojimus:

a) įpareigoti nuo 2300 val., vakaro, iki 0600 val., ryto, imtinai būti namuose savo faktinės gyvenamosios vietos adresu, jeigu tai nesusiję su darbu ar kaltinamojo asmens sveikatos priežiūra;

b) įpareigoti per vienÄ mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;

c) įpareigoti per keturis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai iÅ¡dirbti 60(Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt) valandų sveikatos priežiÅ«ros, globos ir rÅ«pybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rÅ«pinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, ir d) privalomai uždrausti kaltinamajam be bausmę vykdančios institucijos žinios keisti gyvenamÄ jÄ vietÄ . Laisvės apribojimo bausmės pradžiÄ skaičiuoti nuo pradedamo vykdyti įsiteisėjusio nuosprendžio nuoraÅ¡o gavimo Å¡iÄ bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Baudžiamojoje byloje kaltinamajam B. Å . paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę-raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, baigti taikyti. Baudžiamojoje byloje pareikÅ¡tÄ nukentėjusiosios S. M. civilinį ieÅ¡kinį tenkinti dalinai, priteisiant iÅ¡ kaltinamojo G. G. 73,64 Eur.(septyniasdeÅ¡imt tris eurus ir 64 eur/ct.) turtinės žalos ir 3.500,- Eur.(tris tÅ«kstančius penkis Å¡imtus eurų ir 00 eur/ct.) neturtinės žalos nukentėjusiosios naudai jai nusikaltimu padarytai žalai atlyginti, o keliamus ieÅ¡kininius reikalavimus kito kaltinamojo B.

Å . atžvilgiu atmesti. Baudžiamojoje byloje pareikÅ¡tÄ Vilniaus teritorinės ligonių kasos, kaip civilinio ieÅ¡kovo, atstovaujančio valstybės interesus, civilinį ieÅ¡kinį tenkinti pilnai, priteisiant iÅ¡ kaltinamojo G. G. 1.724,76 Eur.(vieno tÅ«kstančio septynių Å¡imtų dvideÅ¡imt keturių eurų ir 76 eur/ct.) sumÄ ligonių kasos naudai valstybės turėtoms iÅ¡laidoms, iÅ¡leistoms nukentėjusiųjų S. M. ir A. T. gydymui, atlyginti, o keliamus ieÅ¡kininius reikalavimus kito kaltinamojo B.

Å . atžvilgiu atmesti. Priteisti iÅ¡ kaltinamojo G. G. 400,- Lt.(keturių Å¡imtų eurų ir 00 eur/ct.) valstybės turėtų antrinės teisinės pagalbos suteikimo iÅ¡laidų, gynėjai pagal paskyrimÄ atstovaujant vienos iÅ¡ nukentėjusiųjų S. M. interesus baudžiamojoje byloje, Å¡ias lėšas sumokant į valstybės biudžeto pajamas, t.y. į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini) AB bankas „ Swedbank “, juridinio asmens kodas-188659752, įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis-įmoka už suteiktÄ antrinę teisinę pagalbÄ .

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus. Teisėjas Rinaldas Adamonis