d25e008c-2fb9-471e-b99b-eada0ff846fa · Utenos apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr Civilinė byla Nr. e2YT-1837-1005/2022 Teisminio proceso Nr. 2-50-3-00423-2022-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.1. 3.2.6.5. 3.4.5.1. 3.4.5.2. (S) UTENOS APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. gegužės 23 d. Utena Utenos apylinkės teismo Utenos rÅ«mų teisėjas Raimundas Rakauskas, sekretoriaujant Daivai Drazdauskienei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui S. Å ., nedalyvaujant suinteresuotiems asmenims L. K., G. K. ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos atstovui (apie teismo posėdį praneÅ¡ta tinkamai, gauti praÅ¡ymai nagrinėti bylÄ nedalyvaujant), vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo S. Å . pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys byloje L.

K., G. K. ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos, n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas praÅ¡o nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad po savo motinos V. L. K. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė palikimÄ faktiniu valdymu. PareiÅ¡kime aiÅ¡kinama, kad nei pareiÅ¡kėjas, nei kiti asmenys turintys paveldėjimo teisę, po V.L. K. mirties dėl palikimo priėmimo į notarÄ nesikreipė. V.L. K. iki savo mirties gyveno pareiÅ¡kėjo namuose, kuriuose ir liko velionei priklausantys kilnojamieji buities daiktai.

Å iuos daiktus pareiÅ¡kėjas ėmė valdyti, kaip savo. V.L. K. priklausantį žemės sklypÄ pareiÅ¡kėjas 2021-10-04 iÅ¡nuomavo ir už jį sumokėjo žemės mokestį. Tokiu bÅ«du pareiÅ¡kėjas faktiniu valdymu priėmė savo mirusios motinos turtÄ ir dabar kreipiasi į teismÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo siekdamas gauti paveldėjimo teisės liudijimÄ . Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėjas S. Å . pareiÅ¡kimÄ palaikė ir prašė tenkinti. Parodė, kad jo motina mirė (duomenys neskelbtini).

Motina iki mirties gyveno jo namuose. Jos daiktai liko pas jį. IÅ¡ karto po motinos mirties žemės sklypÄ , kuris priklausė motinai, jis iÅ¡nuomojo kaimynui. Kaimynas pats pasikreipė pas jį dėl žemės nuomos, kaip į turto paveldėtojÄ . Už žemę jis moka mokesčius valstybei. Pas notarÄ dėl palikimo priėmimo laiku nepasikreipė, todėl dabar praÅ¡o nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ . Suinteresuoti asmenys byloje L. K. ir G. K. pateikė atsiliepimus į pareiÅ¡kimÄ , kuriuose nurodė, kad su pareiÅ¡kimu sutinka ir prašė bylÄ nagrinėti jiems nedalyvaujant.

Suinteresuotas asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Utenos skyrius pateikė atsiliepimÄ Ä¯ pareiÅ¡kimÄ , kuriame nurodė, kad praÅ¡o pareiÅ¡kėjo S. Å . pareiÅ¡kimÄ nagrinėti teismo nuožiÅ«ra, jų atstovui nedalyvaujant. PareiÅ¡kimas tenkintinas. IÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų nustatyta, kad V.L. K. mirė (duomenys neskelbtini). S. Å . yra V.L. K. sÅ«nus. V.L. K. deklaruota gyvenamoji vieta nuo (duomenys neskelbtini) metų buvo S. Å . gyvenamosios vietos adresu.

V.L. K. nuosavybės teise priklausė žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kurį S. Å . 2021-10-04 iÅ¡nuomavo, o 2021-12-23 sumokėjo žemės mokestį valstybei. IÅ¡ notaro 2022-03-23 raÅ¡to matyti, kad po V.L. K. mirties (duomenys neskelbtini) į notarų biurÄ niekas nesikreipė, paveldėjimo byla nėra užvesta, Testamentų registre nėra įregistruotų palikimo priėmimo faktų. PareiÅ¡kėjas praÅ¡o nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad jis po savo motinos V.L.

K. mirties palikimÄ priėmė faktiÅ¡kai pradėdamas paveldimÄ turtÄ valdyti. Paveldėjimo teisės normos nustato fizinio asmens turtinių teisių ir pareigų, taip pat kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimÄ mirusio asmens teisių perėmėjams – įpėdiniams. Pažymėtina, kad palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimÄ Ä¯pėdiniui nesukuria. Ä®pėdinis, norėdamas įgyti palikimÄ , turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra vienaÅ¡alis sandoris, kuriuo įpėdinis iÅ¡reiÅ¡kia savo valiÄ sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas.

Ä®pėdinio valia priimti palikimÄ turi bÅ«ti iÅ¡reiÅ¡kiama įstatymo nustatytais bÅ«dais ir terminais. Lietuvos Respublikos CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad atsiradęs palikimas gali bÅ«ti priimtas pradėjus faktiÅ¡kai jį valdyti arba kreipiantis į notarÄ su pareiÅ¡kimu dėl palikimo priėmimo. Pagal Lietuvos Respublikos CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimÄ , jeigu jis pradėjo turtÄ valdyti, juo rÅ«pintis kaip savo turtu (daiktÄ valdo, jį naudoja, prižiÅ«ri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismÄ , iÅ¡reikÅ¡damas valiÄ priimti palikimÄ , praÅ¡ydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs kriterijus, kurie yra svarbÅ«s nustatant juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad asmuo priėmė palikimÄ faktiÅ¡kai pradėjęs paveldimÄ turtÄ valdyti. Pirma, priimti palikimÄ , pradedant faktiÅ¡kai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant iÅ¡reikÅ¡ti valiÄ Ä¯gyti nuosavybės teisę į paveldimÄ turtÄ , trečia, įpėdinis valdo turtÄ kaip savo ir laiko save turto savininku (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-382/2010, Nr. 3K-3-487/2010 ir kt.).

Taigi, teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimÄ , pradėdamas faktiÅ¡kai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai iÅ¡reiÅ¡kia įpėdinio valiÄ Ä¯gyti nuosavybės teisę į palikimÄ , valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais ir pan. Byloje nustatyta, kad po motinos mirties pareiÅ¡kėjas S. Å . per Lietuvos Respublikos CK nustatytÄ trijų mėnesių nuo palikimo atsiradimo dienos terminÄ nepadavė pareiÅ¡kimo dėl palikimo priėmimo palikimo atsiradimo vietos notarui (Lietuvos Respublikos CK 5.50 straipsnio 3 dalis), tačiau užvaldė motinai priklausančius buities daiktus ir registruotinÄ nekilnojamÄ jį turtÄ â€“ žemės sklypÄ .

Atsižvelgdamas į pareiÅ¡kėjo paaiÅ¡kinimus, byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pakanka duomenų, leidžiančių pagrįstai teigti, kad pareiÅ¡kėjas S. Å . priėmė savo mirusios motinos palikimÄ , faktiÅ¡kai pradėdamas jį valdyti, todėl pareiÅ¡kėjo pareiÅ¡kimas nustatyti šį juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ yra pagrįstas ir tenkintinas, nes toks juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymas yra susijęs su pareiÅ¡kėjo subjektinėmis teisėmis įforminant palikimÄ .

Kadangi palikimo negalima priimti dalimis (Lietuvos Respublikos CK 5.50 straipsnio 1 dalis), tai įpėdinis, pradėjęs valdyti kokiÄ nors palikimo dalį ar net kokį daiktÄ , laikomas priėmusiu visÄ palikimÄ (Lietuvos Respublikos CK 5.51 straipsnio 1 dalis). Teismas, remdamasis iÅ¡dėstytu bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 270, 444, 448 straipsniais, n u s p r e n d ž i a: PareiÅ¡kėjo S. Å . pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio (palikimo priėmimo) fakto nustatymo tenkinti.

Nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad S. Å ., a. k. (duomenys neskelbtini), po motinos V. L. K., gim. (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), priėmė palikimÄ , per trijų mėnesių laikotarpį faktiÅ¡kai pradėdamas valdyti paveldėtÄ turtÄ . Å is juridinę reikÅ¡mę turintis faktas nustatomas dėl turto, likusio po V. L. K. mirties, paveldėjimo. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Utenos rÅ«mus.

Teisėjas Raimundas Rakauskas