2021-05-12 Nr. AB-10267-3-61-3-03108-2019-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1206-492/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03108-2019-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 15.6; 15.7; 15.8

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gegužės 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. vasario 24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. A. skundą atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriui (trečiasis suinteresuotas asmuo – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos) dėl raštų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas J. A. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino, prašydamas: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) Vilniaus miesto skyriaus (toliau – ir atsakovas) 2019 m. gegužės 24 d. raštą Nr. 49SFN-1637(14.49.104) „Dėl informacijos pateikimo“ (toliau – ir 2019 m. gegužės 24 d. raštas); 2) panaikinti NŽT 2019 m. rugpjūčio 1 d. raštą Nr. 1SS-1473-(8.5.) „Dėl žemės sklypo“ (toliau – ir 2019 m. rugpjūčio 1 d. raštas); 3) įpareigoti NŽT iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą imtis teisinių veiksmų (atlikti administracinę procedūrą) vienam 5 728 kv. m ploto sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini), Vilniuje, suformuoti ir įregistruoti (toliau – ir Ginčo žemės sklypas).

2. Pareiškėjas skundo reikalavimus grindė šiais pagrindiniais argumentais:

2.1. Pareiškėjui nuosavybės teise priklauso 0,19 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Toje pačioje vietoje yra ir N. G., K. D. bei A. D. priklausantys žemės sklypai. Sklypai viešajame registre įregistruoti kaip atskiri nekilnojamieji daiktai. Pareiškėjui bei nurodytiems žemės sklypų savininkams dalinės nuosavybės teise taip pat priklauso gyvenamasis namas, ūkinis pastatas ir kiti statiniai, esantys tuo pačiu adresu ((duomenys neskelbtini), Vilnius) ir pastatyti ant tų atskirai įregistruotų žemės sklypų;

2.2. Šiuo metu viešajame registre įregistruoti trys sklypai, nuosavybės teise priklausantys atskiriems savininkams, tačiau valstybės institucijos vertina, kad minėti žemės sklypai atskiriems savininkams priklauso dalinės nuosavybės teise, o dalis tų žemės sklypų sudaro bendro naudojimo teritoriją, t. y. nepaiso viešojo registro duomenų, nes visi trys žemės sklypai yra laikomi vienu žemės sklypu, priklausančiu savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 19 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-2762-294/2014, kuriuo pareiškėjas įpareigotas pašalinti metalinį garažą ir Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1984-611/2014);

2.3. Naudojimosi žemės sklypu ar žemės sklypais tvarka nėra nustatyta, nes tai neįmanoma dėl viešojo registro duomenų (žemės sklypai yra įregistruoti kaip atskiri, nesusiję vienas su kitu daiktai), todėl pareiškėjas negali tinkamai ginti savo teisių (pavyzdžiui, kreiptis į teismą dėl naudojimosi tvarkos nustatymo ar žemės sklypo atidalijimo), be to, nėra aišku, kokiu būdu pareiškėjas turėtų ginti jam priklausančias subjektines teises: ar kaip jam atskirai priklausančios nuosavybės savininkui, ar kaip dalinės nuosavybės savininkui;

2.4. Perkant žemės sklypą buvo parduodamos žemės sklypo dalys, bet ne atskiri žemės sklypai, todėl privalėjo būti įregistruotos nuosavybės teisės ne į atskirus žemės sklypus, bet į konkrečias vieno žemės sklypo dalis. NŽT turi imtis teisinių veiksmų, kad būtų įregistruotas vienas žemės sklypas;

2.5. Pareiškėjas kreipėsi į NŽT Vilniaus skyrių, prašydamas imtis teisinių veiksmų, t. y. atlikti administracinę procedūrą vienam 5 728 kv. m ploto žemės sklypui suformuoti ir įregistruoti, tačiau ginčijamu 2019 m. gegužės 24 d. raštu atsakovas atsisakė imtis pareiškėjo prašomų veiksmų ir nurodė pareiškėjui kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo, nenurodant, kokiu teisių gynimo būdu pareiškėjas turėtų pasinaudoti. Šiame rašte NŽT Vilniaus skyrius paaiškino pareiškėjui, kad Lietuvos Respublika nėra žemės sklypų bendrasavininkė, todėl jis negali imtis veiksmų 5 728 kv. m bendro ploto žemės sklypui įregistruoti. Pasak pareiškėjo, privalu ištaisyti valstybės institucijų perleidžiant žemės sklypo dalis padarytą klaidą, bet atsakovas atsisako tai padaryti;

2.6. NŽT taip pat nurodė negalinti imtis veiksmų minėtam sklypui įregistruoti ir kad tą privalo padaryti patys žemės sklypo savininkai. Iš ginčijamų raštų nėra aišku, kodėl buvo įregistruoti atskiri žemės sklypai, suteikiant atskirus unikalius numerius, o ne vienas žemės sklypas, nustatant kiekvienam žemės sklypo savininkui priklausančias žemės sklypo dalis. Buvo naudojamas vienas žemės sklypas, todėl atskiroms dalims negalėjo būti suteikiami unikalūs numeriai ir tos dalys įregistruotos kaip atskiri žemės sklypai. Tai atsitiko dėl institucijos klaidos, nes NŽT nurodo, kad situacija iš esmės susiklostė dėl techninio pobūdžio priežasčių;

2.7. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 35 straipsnio 1 dalies nuostata, NŽT privalo imtis veiksmų klaidoms ištaisyti, tačiau nepagrįstai to nedaro;

2.8. 2 248 kv. m žemės sklypas nėra apskirtai įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, todėl nei pareiškėjas, nei kiti žemės sklypo savininkai be NŽT priimtų administracinių aktų negali imtis kokių nors veiksmų, kad šis žemės sklypas būtų įtrauktas į bendrą 5 728 kv. m dydžio žemės sklypą.

3. Atsakovas NŽT Vilniaus miesto skyrius atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti.

4. Atsakovas nesutikimą su skundu grindė šiais pagrindiniais argumentais:

4.1. Ginčui aktualus Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2001 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 1 punkte, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – ir Žemės įstatymas) 7 straipsnio 1 dalies 1 punkte, 32 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas teisinis reglamentavimas, apibrėžiantis NŽT kompetenciją ir atliekamas funkcijas;

4.2. 0,1935 ha žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje (toliau – Žemės sklypas Nr. 1), nuosavybės teise lygiomis dalimis (po ½) priklauso K. D. ir D. A. D.. N. G. nuosavybės teise priklauso 0,1872 ha žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje (toliau – Žemės sklypas Nr. 2), ir 0,1921 ha žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje (adresas objektui nesuteiktas) (toliau – Žemės sklypas Nr. 3). Bendra šių žemės sklypų plotų suma yra 0,5728 ha;

4.3. Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje yra įbraižytas 0,2448 ha ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kuris nėra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Šiame 0,2448 ha ploto žemės sklype yra pastatas – gyvenamasis namas su priklausiniais, kurie bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso N. G., J. A., K. D. ir D. A. D.;

4.4. N. G., A. D. ir Č. D. 1994 m. kovo 15 d. sudarė susitarimą pirkti 5 725 kv. m žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniaus r. (toliau – ir Susitarimas). Šį Susitarimą patvirtino Vilniaus miesto 14-o notarų biuro notarė. Pagal šį Susitarimą 5 728 kv. m ploto žemės sklypą N. G., A. D. ir Č. D. susitarė pirkti tokiomis dalimis: N. G. – 1 872 kv. m, A. D. – 1 935 kv. m ir Č. D. – 1 821 kv. m;

4.5. Vilniaus rajono valdybos 1994 m. balandžio 28 d. potvarkio Nr. 183pv, kuriuo vadovaujantis buvo sudarytos Žemės sklypų pirkimo–pardavimo sutartys, priede nurodytas sąrašas piliečių, kuriems minėtu potvarkiu buvo leista išsipirkti namų valdų žemės sklypus. Pirmiau minėto priedo sąraše įrašytos pavardės piliečių, kuriems parduodamos 5 728 kv. m žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniaus r., dalys ir šio žemės sklypo dalių plotai: N. G. – 1 872 kv. m, Č. D. – 1 921 kv. m A. D. – 1 935 kv. m;

4.6. Žemės sklypų pirkimo–pardavimo sutartyse nurodyti perkamų Žemės sklypų plotai bei nurodyta, kad į šiuos plotus įskaityta po 816 kv. m bendro naudojimo ploto. Valstybinės žemės sklypų pirkimo–pardavimo sutartyse yra nurodyta, kad šių sutarčių sudėtinė dalis yra žemės sklypo planas M 1:500. Žemės sklypų dokumentų bylose yra vienas ir tas pats uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Tolimatis“ 1993 m. lapkričio 11 d. parengtas 5 728 kv. m žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniaus r., namų valdos žemės sklypo ribų planas M1:500 (toliau – ir Žemės sklypo planas). Šiame Žemės sklypo plane yra pažymėtos Žemės sklypų dalys, t. y. 1 056 kv. m, 1 105 kv. m, 1 119 kv. m ir bendro naudojimo 2 448 kv. m dalis, kurioje yra gyvenamasis namas su priklausiniais;

4.7. NŽT Vilniaus miesto skyrius 2018 m. spalio 15 d. raštu Nr. 49SFN-2435-(14.49.104.) (toliau – ir 2018 m. spalio 15 d. raštas) nurodė, kad norint įregistruoti 5 728 kv. m bendro ploto žemės sklypą Nekilnojamojo turto registre, reikia parengti kadastrinių matavimų bylą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534, nustatyta tvarka. Parengtame žemės sklypo plane turi būti nurodytos bendraturčių naudojamos žemės sklypo dalys, taip pat reikia pateikti visų žemės sklypų savininkų sutikimą dėl jų nuosavybės teise valdomų žemės sklypų apjungimo į vieną bendro 5 728 kv. m ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Žemės sklypų savininkams nesutikus įregistruoti 5 728 kv. m bendro ploto žemės sklypą Nekilnojamojo turto registre, siūloma kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių ir (ar) teisėto intereso gynimo;

4.8. NŽT Vilniaus skyrius 2019 m. gegužės 24 d. raštu, be kita ko, nurodė pareiškėjui, kad Lietuvos Respublika nėra šių žemės sklypų bendrasavininkė, todėl Vilniaus miesto skyrius negali imtis jokių teisinių veiksmų, kad būtų įregistruotas 5 728 kv. m bendro ploto žemės sklypas Nekilnojamojo turto registre;

4.9. NŽT 2019 m. rugpjūčio 1 d. raštu pažymėjo, kad siekiant patikslinti Žemės sklypų kadastro duomenis, t. y. Nekilnojamojo turto registre įregistruoti vieną 5 728 kv. m ploto žemės sklypą, vadovaujantis šiuo metu galiojančiomis teisės aktų nuostatomis, turi būti parengta nauja Žemės sklypo kadastro duomenų byla ir pasikeitimai įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Bet kokie žemės sklypo kadastro duomenų pakeitimai turi būti suderinti su žemės sklypo bendraturčiais. NŽT Vilniaus skyriaus 2019 m. gegužės 24 d. raštas yra pagrįstas ir nenaikintinas;

4.10. Ginčui aktualios Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. vasario 7 d. nutarimo Nr. 89 „Dėl žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai bei sodininkų bendrijų narių sodų sklypų pardavimo ir nuomos“ (galiojusio nuo 1992 m. vasario 7 d. iki 1993 m. liepos 28 d.) (toliau – ir Nutarimas Nr. 89) bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. liepos 21 d. nutarimo Nr. 550 „Dėl valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos“ (toliau – ir Nutarimas Nr. 550) nuostatos;

4.11. Nagrinėjamu atveju buvo formuojamas vienas 5 728 kv. m ploto namų valdos žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje (buv. (duomenys neskelbtini), Vilniaus r.)), ir Žemės sklypo plane pagal Susitarimą buvo pažymėtos atskiros 1 056 kv. m, 1 105 kv. m, 1 119 kv. m Žemės sklypų dalys ir bendro naudojimo 2 448 kv. m žemės sklypo dalis, kurioje yra gyvenamasis namas su priklausiniais. Bendra šių žemės sklypų dalių ir bendro naudojimo teritorijos plotų suma lygi 5 728 kv. m. Būtent šiam plotui (vienu adresu (duomenys neskelbtini)) yra įregistruoti trys atskiri 1 872 kv. m, 1 921 kv. m, 1 935 kv. m ploto žemės sklypai. Taigi, buvo suformuotas vienas 5 728 kv. m ploto sklypas, tačiau asmenys, remdamiesi Susitarimu ir planu, Nekilnojamojo turto registre įregistravo tris atskirus žemės sklypus (šie trys žemės sklypai nebuvo formuoti). Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje vienam ginčo žemės sklypo unikaliam numeriui suteikiamos 2 skirtingos teritorijos, t. y. į Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje įvedus vieno žemės sklypo unikalų numerį, rodoma, kad jis yra dviejose skirtingose vietose. Taip pat Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje yra pažymėtas 2 448 kv. m ploto žemės sklypas, kuris Nekilnojamojo turto registre nėra įregistruotas;

4.12. Ginčo 5 728 kv. m ploto žemės sklypo kadastriniai matavimai buvo atlikti vietinėje koordinačių sistemoje, todėl, atliekant bet kokius pakeitimus, reikia atlikti tiksliuosius kadastrinius matavimus valstybinėje koordinačių sistemoje, o NŽT pagal kompetenciją neturi galimybės atlikti kadastrinių matavimų privatiems asmenims. Tokius darbus atlieka samdomi matininkai. Visų Žemės sklypų Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3 savininkų bendru sutarimu turėtų būti rengiami nauji kadastriniai matavimai, parengta nauja žemės sklypo kadastro duomenų byla ir Nekilnojamojo turto registre turėtų būti įregistruotas vienas 5 728 kv. m ploto žemės sklypas ir šio žemės sklypo bendraturčių nuosavybės teise valdomos žemės sklypo dalys. Kadangi šie sklypai priklauso privatiems asmenims, NŽT neturi teisės už privačius asmenis inicijuoti potencialių kadastrinių matavimų užsakymą. Pareiškėjui kyla pareiga teisiniais argumentais įrodyti, kodėl NŽT administraciniai aktai yra neteisėti, tačiau pareiškėjas nenurodo konkretaus teisės akto, kurį pažeidė atsakovas;

4.13. Ginčijami administraciniai aktai yra pakankamai motyvuoti, juose nurodytos tiek faktinės, tiek teisinės aplinkybės, nurodomos konkrečios taikomų teisės aktų nuostatos, todėl jie atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnyje individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus. Aplinkybė, kad administraciniais aktais buvo atsisakyta tenkinti pareiškėjo prašymą, negali būti laikoma priežastimi siekiant panaikinti šiuos aktus. Priešingai, pareiškėjas turėtų įrodyti, kad valstybinė institucija veikė nesilaikydama teisės aktų, pažeidė tam tikrą nuostatą, pakankamai nemotyvavo savo atsakymo ir kt. Skunde iš esmės tik detaliai paaiškinamas pareiškėjo siekis turėti vientisą 5 728 kv. m sklypą, tačiau nėra jokių teisinių argumentų kodėl NŽT priimti administraciniai aktai yra neteisėti ir dėl to naikintini.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. vasario 24 d. sprendimu atmetė pareiškėjo J. A. skundą.

6. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2019 m. gegužės 6 d. prašymu kreipėsi į NŽT Vilniaus skyrių, prašydamas imtis teisinių veiksmų vienam 5 728 kv. m ploto žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini), Vilniuje, suformuoti ir įregistruoti. Pareiškėjas prašyme nurodė iš esmės tas pačias aplinkybes kaip ir Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateiktame skunde ir teigė, kad NŽT turi imtis teisinių veiksmų vienam žemės sklypui įregistruoti, kadangi kitu atveju vieno žemės sklypo įregistravimas yra neįmanomas. Ginčijamu NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2019 m. gegužės 24 d. raštu pareiškėjui atsakyta, kad Lietuvos Respublika nėra pareiškėjo nurodytų žemės sklypų bendrasavininkė, todėl NŽT Vilniaus miesto skyrius negali imtis jokių teisinių veiksmų, kad Nekilnojamojo turto registre būtų įregistruotas 5 728 kv. m bendro ploto žemės sklypas. Tuo pačiu atsakovas nurodė pareiškėjui, kad norint įregistruoti šį sklypą, reikia parengti kadastrinių matavimų bylą bei pateikti visų žemės sklypų savininkų sutikimą dėl jų nuosavybės teise valdomų žemės sklypų apjungimo į vieną 5 728 kv. m bendro ploto žemės sklypą. Tuo atveju, jeigu žemės sklypų savininkai nesutiktų tai padaryti, atsakovas pasiūlė pareiškėjui kreiptis į teismą. Pareiškėjas su šiuo NŽT Vilniaus skyriaus raštu nesutiko ir pateikė skundą dėl šio rašto NŽT. NŽT išankstinio ginčų nagrinėjimo tvarka išnagrinėjo pareiškėjo skundą ir ginčijamu 2019 m. rugpjūčio 1 d. raštu atsisakė panaikinti NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2019 m. gegužės 24 d. raštą. Atsakyme iš esmės dėstomos aplinkybės ir teisės aktų nuostatos, susijusios su žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), Vilniuje, įsigijimu ir įregistravimu Nekilnojamojo turto registre. Tuo pačiu pareiškėjui išaiškinta tvarka, pagal kurią pareiškėjas gali inicijuoti vieno 5 728 kv. m ploto žemės sklypo įregistravimo Nekilnojamojo turto registre procedūrą.

7. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas neginčija skundžiamų raštų turinio, tačiau nesutinka su tuo, kad atsakovas atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą, t. y. atsisakė imtis teisinių veiksmų (atlikti administracinę procedūrą) vienam 5 728 kv. m ploto sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini), Vilniuje, suformuoti ir įregistruoti. Teismas, atsižvelgdamas į pareiškėjo suformuluotą skundo pagrindą ir dalyką, vertino ginčijamų raštų teisėtumą ir pagrįstumą tuo aspektu, ar atsakovas pagrįstai netenkino šio pareiškėjo prašymo.

8. Teismas, apžvelgęs Žemės įstatymo 4 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 7 straipsnio 1 dalies 1 punkte, 32 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą teisinį reglamentavimą, iš byloje esančio susitarimo pirkti žemės sklypą nustatė, kad N. G., A. D. ir Č. D. susitarė pirkti 5 728 kv. m ploto žemės sklypą, esantį Vilniaus raj., (duomenys neskelbtini). Šiame susitarime nurodytos pirkėjų nuosavybės dalys: N. G. – 1 872 kv. m (0,33 procento), A. D. – 1 935 kv. m (0,34 procento) ir Č. D. – 1 821 kv. m (0,33 procento).

9. Teismas taip pat nustatė, kad pareiškėjui nuosavybės teise 0,1921 ha ploto priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje (adresas nesuteiktas), 30/100 dalių gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/3 dalis ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 1/3 dalis kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Kitos minėtų pastatų dalys priklauso K. D., D. A. D. ir N. G.. Be to, N. G. nuosavybės teise priklauso 0,1872 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), K. D. ir D. A. D. po 1/2 dalį 0,1935 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), Vilniuje.

10. Teismas nurodė, kad byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, kad bendro 0,5728 ha ploto sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nuosavybės teise priklauso privatiems asmenims, tuo pačiu ir pareiškėjui, ir kad Lietuvos Respublika nėra šio sklypo ar jo dalies savininkė. Teismas, atsižvelgdamas į tai ir vadovaudamasis Žemės įstatymo 32 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta NŽT kompetencija reguliuojant žemės santykius, konstatavo, kad atsakovas, kurio kompetencijai priklauso priimti sprendimus suformuoti ar pertvarkyti pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus suprojektuotus valstybinės žemės sklypus bei įstatymų nustatyta tvarka teikti duomenis Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui šiems sklypams įregistruoti, neturėjo pareigos imtis veiksmų privatiems asmenims priklausančiam žemės sklypui suformuoti ir įregistruoti.

11. Teismas sprendė, kad NŽT Vilniaus skyrius 2019 m. gegužės 24 d. raštu pagrįstai netenkino pareiškėjo prašymo imtis teisinių veiksmų vienam 5 728 kv. m ploto sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini), Vilniuje, suformuoti ir įregistruoti, o NŽT 2019 m. rugpjūčio 1 d. raštu pagrįstai minėto Vilniaus skyriaus rašto nepanaikino.

12. Teismas pažymėjo, kad ginčijamuose sprendimuose nurodyti jų priėmimo teisiniai pagrindai, faktinis pagrindas – išsamiai išnagrinėtos ir įvertintos pareiškėjo nurodytos aplinkybės, nurodyti motyvai, dėl kurių atsakovas nesutiko su pareiškėjo nurodytomis aplinkybėmis. Teismas vertino, kad ginčijami sprendimai priimti NŽT kompetencijos ribose, neprieštarauja šios institucijos tikslams bei uždaviniams, atitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje nurodytus teisėtumo ir pagrįstumo kriterijus, todėl nėra Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnyje nustatytų pagrindų, dėl kurių skundžiami sprendimai turėtų būti panaikinti nei pareiškėjo nurodytais, nei kitais motyvais. Konstatavus, kad viešojo administravimo subjektas tinkamai išnagrinėjo pareiškėjo prašymus, nėra pagrindo įpareigoti NŽT pareiškėjo prašymą išnagrinėti iš naujo.

III. 13. Pareiškėjas J. A. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. vasario 24 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundo reikalavimus tenkinti.

14. Pareiškėjas, akcentuodamas ginčui aktualias faktines aplinkybes, nesutikimą su skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu grindžia šiais argumentais:

14.1. Teismas priėmė tik formalų sprendimą, nenagrinėdamas aplinkybių, susijusių su valstybinės žemes pirkimo–pardavimo sutarčių ir nuosavybės teisių įregistravimu 1994 metais ar vėlesniais metai, nors šios aplinkybės buvo esmines sprendžiant kilusį ginčą. Teismas apsiribojo tik Ginčo žemės sklypo savininkų nustatymu ir NŽT teisių ir pareigų sąrašu, nors privalėjo ištirti faktines aplinkybes, įrodymus ir pasisakyti dėl teisinio reglamentavimo, egzistavusio žemės sklypo savininkams sudarant valstybinės žemes sklypo pirkimo–pardavimo sutartis bei taikyti tinkamas teisės normas. Kadangi teismas iš esmės to nepadarė, nebuvo išspręstas kilęs ginčas, nebuvo atskleista bylos esmė, o pareiškėjo pažeistos subjektines teisės nebuvo apgintos;

14.2. Pareiškėjas neįrodinėjo, kad atsakovas yra žemės sklypo savininkas ir, kad dėl to jam kyla konkrečios pareigos. Pareiškėjas įrodinėjo, kad buvo padaryta klaida ir kad už šios klaidos ištaisymą yra atsakingas atsakovas, kuris privalo būti įpareigotas ištaisyti klaidą, inicijuodamas administracinę procedūrą. Akivaizdu, kad klaidos ištaisymas pareiškėjo reikalaujamu būdu yra teisiškai įmanomas, nes teismas pareiškėjo skundą priėmė. Teismas privalėjo nustatyti, ar buvo padaryta valstybės institucijos klaida ir ar šią klaidą privalėtų ištaisyti atsakovas, tačiau teismas šio fakto ir su juo susijusių faktinių aplinkybių nenagrinėjo ir dėl to nepasisakė;

14.3. Byloje esantis duomenys, t. y. 2019 m. rugpjūčio 1 d. rašto, valstybinės žemės sklypų pirkimo–pardavimo sutarčių, Žemės sklypo plano, turinys leido daryti išvadą, kad pareiškėjo nurodyta klaida buvo padaryta. Akivaizdu, kad fiziniai asmenys, įsigydami Ginčo žemės sklypą, įsigijo vieno žemės sklypo dalis, o ne atskirus žemės sklypus, ką pripažino NŽT. NŽT nenurodė, kodėl nebuvo įregistruotas tik vienas žemės sklypas. Taip pat NŽT nenurodė ir neįrodinėjo, kad jai nekiltų pareiga ištaisyti pareiškėjo nurodomą klaidą, jeigu tokia klaida būtų nustatyta;

14.4. Teismas netaikė ginčo santykius reglamentuojančių teisės normų, įtvirtintų VAĮ, Žemės įstatyme, taip pat anksčiau galiojusiuose teisės aktuose, reglamentavusiuose valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarčių sudarymą, nuosavybės teisių įregistravimą. Ginčui aktualus valstybinės žemės sklypų pirkimo–pardavimo sutarčių metu galiojusios redakcijos Žemės įstatymo 25 straipsnio 3 dalyje ir 26 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas teisinis reglamentavimas. Aktualu tai, kad privatizuojant žemės sklypą žemės sklypo pirkėjai sudarė Susitarimą pirkti žemės sklypą, kuriame aiškiai nurodyta, kad: perkamas 5 728 kv. m dydžio žemės sklypas; perkamo 5 728 kv. m žemės sklypo savininku (bendrasavininkais, nurodant nuosavybės dalis) bus: N. G. 1 872 kv. m (0,33 proc.), A. D. 1 935 kv. m (0,34 proc.), Č. D. 1 821 kv. m (0,33 proc.). Taigi pirkėjai pirko vieną bendrą žemės sklypą, nustatydami nuosavybės dalis, o ne atskirus žemės sklypus;

14.5. Pagal nuo 1992 m. vasario 7 d. iki 1993 m. liepos 28 d. galiojusio Nutarimo Nr. 89 4.1.1, 4.3 ir 7.7 papunkčius privalėjo būti įregistruotas vienas sklypas su vienu unikaliu numeriu, nurodant konkrečias kiekvienam savininkui priklausančias žemės sklypo idealiąsias dalis;

14.6. Vadovaujantis VAĮ 35 straipsnio 1 dalimi, NŽT privalėjo ir privalo imtis teisinių veiksmų klaidai ištaisyti. Konkrečiu atveju tiek NŽT, tiek pirmosios instancijos teismas iš esmės valstybės institucijos padarytų klaidų taisymo naštą perkėlė pareiškėjui.

15. Atsakovas NŽT Vilniaus skyrius atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.

16. Atsakovas nesutikimą su apeliaciniu skundu grindžia analogiškais pirmosios instancijos teismui atsiliepime į skundą nurodytais argumentais, akcentuodamas, kad vienintelis būdas įregistruoti vieną 5 728 kv. m ploto žemės sklypą – Ginčo žemės sklypo savininkų iniciatyva rengti naujus kadastrinius matavimus. NŽT nėra ginčo žemės sklypų savininkė, todėl tokios procedūros inicijuoti negali, be to, teisės aktuose nėra įtvirtintos galimybės (lengvatos) užsakyti kadastrinius matavimus privatiems asmenims. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendime padaryta teisiškai pragrįsta išvada, kad atsakovas neturėjo pareigos imtis veiksmų privatiems asmenims priklausančiam žemės sklypui suformuoti ir įregistruoti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 17. Nagrinėjamos administracinės bylos dalyką sudaro pareiškėjo reikalavimo įpareigoti atsakovą NŽT ištaisyti klaidą suformuojant vietoj trijų privačios nuosavybės teise valdomų žemės sklypų vieną bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomą žemės sklypą pagrįstumas.

18. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą dėl atsakovo NŽT 2019 m. gegužės 24 d. rašto ir 2019 m. rugpjūčio 1 d. rašto panaikinimo bei įpareigojimo pradėti administracinę procedūrą vienam 5 728 kv. m. ploto sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini), Vilniuje, suformuoti ir įregistruoti, atmetė, nurodydamas, kad Ginčo žemės sklypas, kurio bendras plotas 0,5728 ha, priklauso privatiems asmenims, tuo pačiu ir pareiškėjui, Lietuvos Respublika nėra šio sklypo ar jo dalies savininkė, todėl atsakovas, kurio kompetencijai priklauso priimti sprendimus suformuoti ar pertvarkyti pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus suprojektuotus valstybinės žemės sklypus bei įstatymų nustatyta tvarka teikti duomenis Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui šiems sklypams įregistruoti, neturi pareigos imtis veiksmų privatiems asmenims priklausančiam žemės sklypui suformuoti ir įregistruoti.

19. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu teigė, kad buvo priimtas formalus sprendimas nenagrinėjant aplinkybių, susijusių su valstybinės žemes pirkimo–pardavimo sutarčių ir nuosavybės teisių įregistravimu 1994 metais, todėl liko nenustatyta, ar buvo padaryta valstybės institucijos klaida ir ar šią klaidą privalėtų ištaisyti atsakovas; pareiškėjo teigimu, valstybinės žemės sklypų pirkimo–pardavimo sutarčių, Ginčo žemės sklypo plano turinys patvirtina, kad buvo padaryta klaida, nes fiziniai asmenys, įsigydami Ginčo žemės sklypą, įsigijo vieno žemės sklypo dalis, o ne atskirus žemės sklypus.

20. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų (2 d.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje suformuotos nuostatos, kad apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gegužės 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-77-575/2015 ir kt.). Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas ar bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga.

21. Nagrinėjamoje byloje nenustačiusi pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas, bei padarius išvadą, kad, priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais duomenimis grindžiamos teismo išvados, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nekartodama pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, iš esmės pritardama pirmosios instancijos teismo išvadoms, pasisako tik dėl apeliaciniame skunde nurodytų argumentų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1301-502/2017 ir kt.).

22. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog byloje nėra ginčo dėl aplinkybių, kad N. G., A. D. ir Č. D. 1994 m. kovo 15 d. sudarė susitarimą pirkti 5 725 kv. m žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniaus r. (toliau – Susitarimas). Šį Susitarimą, reg. Nr. 14-1280, patvirtino Vilniaus miesto 14-o notarų biuro notarė R. B.. Pagal šį Susitarimą 5 728 kv. m ploto žemės sklypą N. G., A. D. ir Č. D. susitarė pirkti tokiomis dalimis: N. G. – 1 872 kv. m, A. D. – 1 935 kv. m ir Č. D. – 1 821 kv. m. Vilniaus rajono valdybos 1994 m. balandžio 28 d. potvarkio Nr. 183pv, kuriuo vadovaujantis buvo sudarytos Žemės sklypų pirkimo–pardavimo sutartys, priede nurodytas sąrašas piliečių, kuriems minėtu potvarkiu buvo leista išsipirkti namų valdų žemės sklypus. Minėto priedo sąraše įrašytos pavardės piliečių, kuriems parduodamos 5 728 kv. m žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniaus r., dalys ir šio žemės sklypo dalių plotai: N. G. – 1 872 kv. m, Č. D. – 1 921 kv. m A. D. – 1 935 kv. m. Žemės sklypų pirkimo–pardavimo sutartyse nurodyti perkamų Žemės sklypų plotai bei nurodyta, kad į šiuos plotus įskaityta po 816 kv. m bendro naudojimo ploto. Valstybinės žemės sklypų pirkimo–pardavimo sutartyse (sudarytose 1994 m., 1996 m.), yra nurodyta, kad šių sutarčių sudėtinė dalis yra žemės sklypo planas M 1:500. Žemės sklypų dokumentų bylose yra vienas ir tas pats UAB „Tolimatis“ 1993 m. lapkričio 11 d. parengtas 5 728 kv. m žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniaus r., namų valdos žemės sklypo ribų planas M1:500 (toliau – Žemės sklypo planas). Šiame Žemės sklypo plane yra pažymėtos Žemės sklypų dalys, t. y. 1 056 kv. m, 1 105 kv. m, 1 119 kv. m ir bendro naudojimo 2 448 kv. m dalis, kurioje yra gyvenamasis namas su priklausiniais.

23. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 4 d. nutartimi administracinėje byloje Nr.575 – 227/2012 teisėjų kolegija konstatavo, kad Ginčo žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, priklauso 3 savininkams. Dalis sklypo (plane pažymėta skaičiais 12, 13 ir 37) yra padalinta kiekvienam savininkui atskirai, o plotas, esantis aplink gyvenamąjį namą (plane pažymėtas skaičiumi 0), priklauso visiems trims savininkams bendrai, t. y. konkrečios dalys atskirai kiekvienam savininkui nenustatytos, todėl bendrasavininkiai šį turtą turi naudoti bendru sutarimu. Nei Ginčo žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartys, nei žemės sklypo kadastro duomenys ir daiktinių teisių į jį registravimas Nekilnojamojo turto registre nėra nuginčyti, taigi minėti juridiniai faktai yra vieši, laikytini teisingais ir išsamiais. Dėl to pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo nagrinėti Ginčo žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarčių sudarymo aplinkybių, tai nepatenka į nagrinėjamos bylos dalyką. Apelianto argumentai, kad teismas bylą išnagrinėjo formaliai, nes netyrė minėtų aplinkybių, atmestini kaip nepagrįsti. Vien pareiškėjo subjektyvus įsitikinimas, kad byloje turėjo būti vertinamos 1994–1996 metais sudarytų valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarčių sudarymo aplinkybės, kai byloje nėra reiškiami reikalavimai dėl jų nuginčijimo, nesudaro pagrindo kvestionuoti teismo išvadų teisėtumą.

24. Apelianto įsitikinimu, atsakovas turėjo taisyti valstybinių žemės sklypų pirkimo–pardavimo sutarčių sudarymo metu padarytą klaidą Viešojo administravimo įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Viešojo administravimo įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje (redakcija, galiojusi nuo 2017 m. kovo 31 d. iki 2020 m. lapkričio 1 d.) įtvirtinta, kad administracinės procedūros sprendimą priėmęs viešojo administravimo subjektas, gavęs asmens, dėl kurio buvo pradėta administracinė procedūra, ar kito asmens motyvuotą informaciją apie skaičiavimo, spausdinimo, faktinių duomenų neatitikimo ar kitas technines klaidas, imasi reikalingų priemonių klaidoms ištaisyti.

25. Administracinių teismų praktikoje ne kartą pabrėžta, kad viešojo administravimo srityje galioja viešojo administravimo subjektų priimtų sprendimų teisėtumo principas, kuris, be kita ko, yra suprantamas taip, kad viešojo administravimo subjektas negali panaikinti savo priimtų spendimų, jeigu tokia galimybė nėra nustatyta atitinkamą sritį reglamentuojančiuose specialiuose įstatymuose (Viešojo administravimo įstatymo 3 str.). Viešojo administravimo subjektas gali ištaisyti tik priimtų sprendimų klaidas, kurias ištaisius negali reikšmingai pasikeisti asmeniui suteiktų teisių apimtis (būtų nustatyta mažiau teisių arba daugiau pareigų negu buvo nustatyta priimtu sprendimu).

26. Valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarčių sudarymas yra atsakovo kompetencijai teisės aktais priskirta funkcija, kurią įgyvendinant priimami administraciniai sprendimai, sukeliantys materialines teisines pasekmes valstybinės žemės sklypus įgyjantiems asmenims, nagrinėjamu atveju ne tik pareiškėjui, bet ir kitiems suinteresuotiems asmenims. Atsižvelgiant į aplinkybę, kad pareiškėjas panaudojant klaidos ištaisymo procedūrą iš esmės siekia materialinių teisinių pasekmių ir kitiems asmenims, jų turimų daiktinių teisių turinio pakeitimo, jo reikalavimas taikyti klaidos ištaisymo procedūrą laikytinas nepagrįstu. Kitiems asmenims priklausančių materialiųjų teisių apimtis gali būti keičiama tik ginčo šalių susitarimu ar atitinkamu teismo sprendimu, kai nuginčijami tokių teisių įgijimo pagrindai (sandoriai, administraciniai aktai, kt.).

27. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus motyvus, pažymi, kad atsakovas NŽT pagrįstai pareiškėjui ginčijamuose 2019 m. gegužės 24 d. rašte ir 2019 m. rugpjūčio 1 d. rašte nurodė, kad siekiant patikslinti Ginčo žemės sklypų kadastro duomenis, t. y. Nekilnojamojo turto registre įregistruoti vieną 5 728 kv. m ploto žemės sklypą, turi būti parengta nauja žemės sklypo kadastro duomenų byla ir pasikeitimai įregistruoti Nekilnojamojo turto registre; kad NŽT pagal kompetenciją neturi galimybės atlikti kadastrinių matavimų privatiems asmenims; kad bet kokie žemės sklypo kadastro duomenų pakeitimai turi būti suderinti su žemės sklypo bendraturčiais.

28. Pirmosios instancijos teismas nustatė visas reikšmingas aplinkybes byloje, objektyviai jas įvertino, teisingai aiškino ir taikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo, todėl teisėjų kolegija apeliacinį skundą atmeta, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo J. A. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. vasario 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė