2019-09-19 Nr. AB-17689-3-61-3-01640-2019-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

LIETUVOS RESPUBLIKOS

Administracinė byla Nr. eT-15-415/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01640-2019-6

Procesinio sprendimo kategorija 45; 51.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2019 m. rugsėjo 19 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininkas Gintaras Kryževičius, susipažinęs su Vilniaus apygardos administracinio teismo kreipimusi spręsti visų Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų nušalinimo nuo administracinės bylos Nr. eI-3454-809/2019 pagal pareiškėjo T. S. prašymą trečiajam suinteresuotam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos dėl terminų atnaujinimo klausimą,

n u s t a t ė:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 17 d. kreipimesi nurodyta, kad teisme nagrinėjama administracinė byla Nr. eI-3454-809/2019 pagal pareiškėjo T. S. (toliau – ir pareiškėjas) prašymą trečiajam suinteresuotam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos dėl terminų atnaujinimo.

Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2019 m. rugsėjo 16 d., teismo posėdžio metu, pareiškėjo atstovas advokatas A. U. (toliau – ir pareiškėjo atstovas) pateikė pareiškimą dėl nušalinimo administracinėje byloje Nr. eI-3454-809/2019, kuriuo prašoma nušalinti nuo administracinės bylos Nr. eI-3454-809/2019 nagrinėjimo teisėjų kolegiją, susidedančią iš teisėjų Eglės Žulytės-Janulionienės, Egidijos Puzinskaitės ir Rasos Ragulskytės-Markovienės, taip pat visus Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjus bei bylą perduoti nagrinėti kitam apygardos administraciniam teismui.

Pareiškėjo atstovo pateiktame pareiškime dėl nušalinimo nurodyta, kad tenkinus pareiškėjo skundą, ir atnaujinus prašomus atnaujinti terminus, būtų sprendžiamas nuosavybės teisių atkūrimo klausimas į (duomenys neskelbtini) ežerą, suteikiant lygiaverčius žemės sklypus, kurie jau buvo perduoti pareiškėjui, įskaitant ir (duomenys neskelbtini) ežerą. Nurodyta ir tai, kad Trakų rajono apylinkės teisme, civilinėje byloje Nr. e2-3897-272/2015 (dabartinis bylos Nr. e2-42-272/2019), yra gautas ieškovų D. J. ir S. J. ieškinys atsakovui B. G. J. (pareiškėjo šioje administracinėje byloje įgalioto atstovo V. J. sūnui) dėl ieškovų teisės pripažinimo statyti ir naudotis pontoniniu lieptu. Iš ieškinio minėtoje civilinėje byloje turinio matyti, kad D. J. ir jos sutuoktiniui S. J. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas prie (duomenys neskelbtini) ežero ir ieškovai siekia naudotis (duomenys neskelbtini) ežero dalimi, joje įrengiant pontoninį tiltą. Pareiškėjo atstovo teigimu, minėtos aplinkybės patvirtina, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo kanclerė D. J. yra suinteresuota ginčo objektu, todėl pareiškėjo atstovui kilo abejonė dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo, kuriame kanclere dirba D. J., teisėjų nešališkumo.

Vilniaus apygardos administracinio teismo pirmininko pavaduotojas Tomas Blinstrubis 2019 m. rugsėjo 17 d. priėmė rezoliuciją, kurioje numatyta: „Nors ABTĮ viso teismo teisėjų sudėties nušalinimo instituto nenumato ir toks pareiškėjo pareiškimas turėtų būti nevertinamas, tačiau atsižvelgiant į kartu su pareiškimu pateiktą LVAT pirmininko 2016 m. gruodžio 15 d. nutartį ir į tai, kad jos turinys tiesiogiai siejasi su pareiškėjo pareiškime dėl nušalinimo pateiktais argumentais, persiųsti klausimą dėl visų Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų nušalinimo spręsti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.”

Teismo pirmininkas

k o n s t a t u o j a:

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 45 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, kad, kai šio įstatymo 44 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytais pagrindais nušalinimą teisėjui (teisėjams) pareiškia proceso dalyvis, nušalinimo klausimą sprendžia atitinkamo teismo pirmininkas, teismo pirmininko pavaduotojas arba jų paskirtas teisėjas <...>. To paties straipsnio 4 dalyje numatyta, jog tais atvejais, kai apygardos administraciniame teisme nėra pakankamai teisėjų, nušalinimo klausimą sprendžia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininkas arba teismo pirmininko pavaduotojas, arba teismo pirmininko ar teismo pirmininko pavaduotojo paskirtas teisėjas nedelsdami, bet ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo nušalinimo pareiškimo gavimo Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme dienos.

Pareiškime dėl nušalinimo Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų šališkumu abejojama dėl to, kad Vilniaus apygardos administraciniame teisme kanclere dirba D. J., kuri yra ieškovė galimai susijusioje civilinėje byloje.

Pareiškėjas reiškia nušalinimą visam Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Pažymėtina, kad ABTĮ viso teismo nušalinimo instituto nenumato. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra ne kartą išaiškinta, jog sistemiškai aiškinant ABTĮ 44 ir 45 straipsnių nuostatas, kuriose yra reglamentuotas teisėjo ir kitų asmenų nušalinimas (ABTĮ 44 str.) ir pareikšto nušalinimo išsprendimo tvarka (ABTĮ 45 str.), darytina išvada, jog nušalinimas gali būti reiškiamas tik teismo pirmininko nutartimi paskirtiems bylą nagrinėti teisėjams, o ne apskritai visiems teismo teisėjams.

Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje yra tiesiogiai įtvirtinta asmens teisė į tinkamą teismo procesą. Viena iš tinkamo proceso garantijų yra užtikrinimas, kad šalių ginčą nagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2001 m. vasario 12 d. nutarime išaiškino, kad asmens konstitucinė teisė, jog jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, reiškia tai, kad asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti abejonių, teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus: teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija, būtina teisingo bylos išnagrinėjimo, pasitikėjimo teismu sąlyga, todėl turi būti šalinamos prielaidos, galinčios sukelti abejonių dėl teisėjo ir teismo nešališkumo. Be to, ABTĮ 44 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, kad teisėjas, teismo posėdžių sekretorius, specialistas, ekspertas ir vertėjas negali dalyvauti nagrinėjant bylą ir turi nedelsdami nusišalinti arba būti nušalinami, jeigu jie patys tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuoti bylos baigtimi arba yra kitokių aplinkybių, kurios kelia abejonių šių asmenų nešališkumu. Taigi, įvertinus paminėtas teisės normas, darytina išvada, kad įstatymai nenustato baigtinio aplinkybių, kurios leidžia pagrįstai abejoti bylą nagrinėti paskirto ar ją nagrinėjančio teisėjo nešališkumu ar suinteresuotumu bylos baigtimi, sąrašo, tačiau visais atvejais abejonės dėl teisėjo nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais faktiniais duomenimis, o ne tų asmenų samprotavimais ar prielaidomis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-885/2012 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju yra būtina atsižvelgti ir į Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatą, numatančią, jog asmuo turi teisę, kad jo byla būtų teisingai išnagrinėta pagal įstatymus sudaryto nepriklausomo ir nešališko teismo.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininkas, įvertinęs Vilniaus apygardos administracinio teismo kreipimesi bei pareiškime dėl nušalinimo išdėstytus argumentus, daro išvadą, kad aplinkybė, jog Vilniaus apygardos administraciniame teisme kanclere dirba D. J., kuri yra ieškovė galimai susijusioje civilinėje byloje, gali sukelti abejonių dėl teismo nešališkumo, todėl tikslinga spręsti bylos perdavimo kitam administraciniam teismui klausimą.

Išsamus bylų perdavimo nagrinėti kitam teismui pagrindų sąrašas yra įtvirtintas ABTĮ 69 straipsnio 1 dalyje, kurioje numatyta, kad teismas perduoda nagrinėti bylą kitam teismui, o kai teismas sudarytas iš teismo rūmų, – to teismo kitiems teismo rūmams: jeigu, nušalinus vieną ar kelis teisėjus, jų pakeisti tame teisme, o kai teismas sudarytas iš teismo rūmų, – to teismo rūmuose negalima (išskyrus šio straipsnio 3, 4 ir 5 dalyse nurodytus atvejus); kai paaiškėja, kad byla buvo priimta teismo žinion pažeidžiant priskirtinumo atitinkamiems teismams taisykles; pripažinęs, kad byla operatyviau ir ekonomiškiau bus išnagrinėta kitame teisme, o kai teismas sudarytas iš teismo rūmų, – to teismo kituose teismo rūmuose, konkrečiai – pagal pareiškėjo ar daugumos pareiškėjų, jei skundą (prašymą, pareiškimą) padavė ne vienas asmuo, gyvenamąją vietą ar buveinę arba pagal nekilnojamojo turto, tiesiogiai susijusio su kilusiu ginču, buvimo vietą, arba pagal ginčijamo teisės akto priėmimo ir (arba) įvykio (veiksmo), su kuriuo tiesiogiai susijęs ginčijamas teisės aktas, vietą. Pagal ABTĮ 69 straipsnio 2 dalį bylos perdavimo iš vieno teismo kitam klausimą išsprendžia <...> Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininkas.

Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, administracinė byla Nr. eI-3454-809/2019 pagal pareiškėjo T. S. skundą trečiajam suinteresuotam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos dėl terminų atnaujinimo perduotina nagrinėti Regionų apygardos administraciniam teismui.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 45 straipsnio 4 dalimi ir 69 straipsnio 2 dalimi,

n u t a r i a:

administracinę bylą Nr. eI-3454-809/2019 pagal pareiškėjo T. S. skundą trečiajam suinteresuotam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos dėl terminų atnaujinimo perduoti nagrinėti Regionų apygardos administraciniam teismui.

Nutartis neskundžiama.

Teismo pirmininkas Gintaras Kryževičius