d258a146-be73-4acb-a95f-7d3ea09e6f2a · Kauno apygardos administracinis teismas

                          Administracine byla Nr. Iv-1006-554/2010.Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00597-2010-6.Procesinio sprendimo kategorija: 16.5, 74. (S) KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2010 m. lapkricio 29 d.Kaunas Kauno apygardos administracinio teismo teisejas Algis Markevicius,sekretoriaujant Vaidai Martuseviciutei,dalyvaujant pareiškejos A. M. igalioto atstovo – Lietuvos policijos profesines sajungos atstovei Romai Katinienei,nedalyvaujant atsakovo – Marijampoles apskrities vyriausiojo policijos komisariato igaliotam atstovui, treciojo suinteresuoto asmens – Policijos departamento prie LR Vidaus reikalu ministerijos igaliotam atstovui,viešame teismo posedyje išnagrinejo administracine byla pagal pareiškejos A.

M. prašyma atsakovui Marijampoles apskrities vyriausiajam policijos komisariatui del neišmoketos darbo u˛mokescio dalies priteisimo ir n u s t a t e: Pareiškeja A.M. su prašymu kreipesi i teisma, prašydama priteisti iš atsakovo neišmoketa darbo u˛mokescio dali u˛ 2008 metus – 2788,37 Lt.Pareiškeja prašyme (b.l. 4-8) nurode, taip pat pareiškejos igaliota atstove teismo posedyje paaiškino, kad pareiškeja dirba Marijampoles apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kalvarijos policijos komisariato Kriminalines policijos skyriaus tyreja.

Del Lietuvos Respublikos valstybes tarnybos istatymo 23 str. 2 d. bei kitu VI skyriaus nuostatu taikymo u˛ atliktas pareigas jai buvo sumoketas ne visas priklausantis darbo u˛mokestis. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2009-12-11 nutarimu pripa˛ino, kad Lietuvos Respublikos valstybes tarnybos istatymo VI skyrius „Darbo u˛mokestis“ ta apimtimi, kuria jame nebuvo nustatyta teisinio reguliavimo, pagal kuri butu buve galima teisingai atlyginti u˛ darba vidaus tarnybos sistemos pareigunams, dirbusiems poilsio bei švenciu dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas u˛duotis viršijant nustatyta darbo trukme, kai jiems išmoketinu priedu ir priemoku suma viršijo Valstybes tarnybos istatymo 23 straipsnio 2 dalyje nustatyta riba, prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai, jog kiekvienas ˛mogus turi teise gauti teisinga apmokejima u˛ darba bei konstituciniam teisines valstybes principui.

Konstituciniam Teismui konstatavus valstybes tarnybos istatymo neatitikima Konstitucijos nuostatoms, atsakovui atsirado pareiga išmoketi pareiškejui negauta darbo u˛mokesti. Del sprendimo vykdymo atidejimo 1 metams igaliota atstove prieštaravo, taip pat praše neatideti bylos nagrinejimo kol Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas išspres Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymu priemimo klausima. Atsakovas - Marijampoles apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, tretysis suinteresuotas asmuo – Policijos departamentas prie LR VRM atsiliepimuose nurode, kad su pareiškejos prašymu nesutinka ir praše jo netenkinti.

Atsakovas ir tretysis suinteresuotas asmuo atsiliepimuose i pareiškejos prašyma (b.l. 14-17, 22-24) nurode, kad atsakovas, apskaiciuodamas ir mokedamas darbo u˛mokesti pareiškejai, veike teisetai - taip kaip privalejo veikti pagal istatymus. Apskaiciuojant priedu ir priemoku dyd˛ius buvo vadovaujamasi galiojanciais teises aktais. Kadangi nebuvo pa˛eisti ne vieno teises akto reikalavimai, atsakovo veiksmuose nera neteisetu veiksmu ir kaltes. Taip pat atsakovas praše atideti teismo sprendimo vykdyma 1 metams del Lietuvos valstybes sunkios finansines padeties.

Be to, praše atideti bylos nagrinejima kol Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas išspres Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymu priemimo klausima, o Lietuvos Respublikos Konstituciniam teismui priemus nagrineti minetus prašymus nagrineti – sustabdyti byla. Pareiškeja, atsakovo ir treciojo suinteresuoto asmens igalioti atstovai i teismo posedi neatvyko, apie teismo posed˛io laika ir vieta pranešta tinkamai, todel byla išnagrineta jiems nedalyvaujant (ABTI 78 str.).Pareiškejos prašymas tenkintinas visiškai.Pareiškeja yra statutine valstybes tarnautoja ir jos reikalavimai kildinami iš valstybes tarnybos teisiniu santykiu.

Pareiškeja teismo prašo priteisti neišmoketa priemoku ir priedu dali viršijancia 70 procentu pareigines algos. Kaip matyti iš atsakovo Marijampoles apskrities vyriausiojo policijos komisariato parengtos pa˛ymos, pareiškejai neišmoketa priedu ir priemoku dalis viršijanti 70 procentu pareigines algos laikotarpiu nuo 2008-06-01 iki 2008-12-31 sudare 2788,37 Lt (b.l. 9-10). Ginco del nesumoketo darbo u˛mokescio sumos dyd˛iu tarp proceso šaliu iš esmes nera. Lietuvos Respublikos valstybes tarnybos istatymo (2002 m. baland˛io 23 d. redakcija ir 2007 m. bir˛elio 7 d. redakcija) VI skyriuje buvo reglamentuota valstybes tarnautoju darbo u˛mokescio struktura, darbo u˛mokescio maksimali riba, darbo u˛mokescio, priedu ir priemoku skaiciavimo tvarka.

Iki 2005 m. gruod˛io 21 d. galiojusios Lietuvos Respublikos valstybes tarnybos istatymo redakcijos 4 straipsnio 2 dalyje buvo nurodyta, jog statutiniams valstybes tarnautojams šio istatymo nuostatos taikomos tiek, kiek ju statuso nereglamentavo statutai, išskyrus šio istatymo nustatyta darbo apmokejimo tvarka. Nuo 2006 m. bir˛elio 7 d. galiojusios Valstybes tarnybos istatymo redakcijos 4 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad statutiniams valstybes tarnautojams be išlygu taikomos šio Istatymo VI skyriaus, reglamentuojancios darbo u˛mokesti, nuostatos.

Valstybes tarnybos istatymo 23 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog priedu ir priemoku suma valstybes tarnautojui negali viršyti 70 procentu pareigines algos. Pareiškejai darbo u˛mokestis buvo skaiciuojamas, taip pat priedai ir priemokos išmoketos atsi˛velgiant i Valstybes tarnybos istatymo 23 straipsnio 2 dalyje numatyta priedu ir priemoku ribojima. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2009 m. gruod˛io 11 d. nutarimu pripa˛ino, kad Lietuvos Respublikos valstybes tarnybos istatymo VI skyrius „Darbo u˛mokestis“ (2002 m. baland˛io 23 d. redakcija ir 2007 m. bir˛elio 7 d. redakcija) ta apimtimi, kuria jame nebuvo nustatyta teisinio reguliavimo, pagal kuri butu buve galima teisingai atlyginti u˛ darba vidaus tarnybos sistemos pareigunams, dirbusiems poilsio bei švenciu dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas u˛duotis viršijant nustatyta darbo trukme, kai jiems išmoketinu priedu ir priemoku suma viršijo Valstybes tarnybos istatymo 23 straipsnio 2 dalyje (2002 m. baland˛io 23 d. redakcija ir 2007 m. bir˛elio 7 d. redakcija) nustatyta riba, prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai, jog kiekvienas ˛mogus <...> turi teise <...> gauti teisinga apmokejima u˛ darba bei konstituciniam teisines valstybes principui.

Konstituciniam Teismui konstatavus valstybes tarnybos istatymo neatitikima Konstitucijos nuostatoms, išnyko teisinis pagrindas, kuriuo atsakovas galetu pagristi ne viso darbo u˛mokescio mokejima pareiškejai. Konstitucinis Teismas, analizuodamas valstybes pareiga moketi istatymu nustatyta darbo u˛mokesti valstybes tarnautojams, yra nurodes, kad „asmeniui, kuris atliko pavesta darba, pagal Konstitucija atsiranda teise reikalauti, kad jam butu sumoketas visas pagal istatymus ar jais remiantis išleistus kitus teises aktus priklausantis darbo u˛mokestis (atlyginimas), taip pat kad jis butu sumoketas nustatytu laiku.

Ši asmens teise yra ginama kaip nuosavybes teise pagal Konstitucijos 23 straipsnio nuostatas (Konstitucinio Teismo 2001 m. liepos 12 d., 2004 m. gruod˛io 13 d., 2007 m. kovo 20 d. nutarimai). Lietuvos Respublikos Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos istatymas (ar jo dalis) arba kitas Seimo aktas (ar jo dalis), Respublikos Prezidento aktas, Vyriausybes aktas (ar jo dalis) negali buti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo sprendimas, kad atitinkamas aktas (ar jo dalis) prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo istatymo 72 straipsnio 4 dali neturi buti vykdomi sprendimai, pagristi teises aktais, kurie pripa˛inti prieštaraujanciais Konstitucijai ar istatymams, jeigu tokie sprendimai nebuvo ivykdyti iki atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo isigaliojimo. Gincuose del nesumoketo darbo u˛mokescio „sprendimo ivykdymu“ Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo istatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme reiketu laikyti situacija, kai asmuo yra prarades galimybe isiterpti ir per teisma reikalauti koreguoti tuos teisinius santykius, kurie susikloste iki teises normos, reglamentavusios minetus santykius, pripa˛inimo neteiseta.

Butent iki to momento, kada teise pareikšti prašyma teisme gali buti igyvendinta, negali buti laikoma, kad valstybes tarnautojo at˛vilgiu atsiradusi darbo u˛mokescio nepriemoka yra laikoma „ivykdytu sprendimu“ Konstitucinio Teismo istatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo, formuojancio vienoda administraciniu teismu praktika taikant istatymus, išplestines teiseju kolegijos nutartyse administracinese bylose Nr. A12-219/2004, Nr. A1-638/2005 išdestytos nuostatos, jog gincuose del darbo u˛mokescio nepriemoku priteisimo ginco šaliu teisiniai santykiai nera pasibaige taikomos ir nagrinejamoje byloje (ABTI 13 str., 20 str., Teismu istatymo 33 str.).Nagrinejamoje administracineje byloje atsakovo (Marijampoles apskrities VPK) atsisakymas moketi pareiškejai nesumoketa darbo u˛mokesti negali buti pripa˛intas teisetu.

Tarnybos teisiniai santykiai pagal savo pobudi ir teisine prigimti yra dvišaliai, nes pagal juos valstybes tarnautojas yra ipareigotas tinkamai atlikti istatymuose ir pareigybiu aprašyme nurodytas funkcijas, o darbdavys privalo moketi darbo u˛mokesti ir teikti kitas istatymuose numatytas socialines garantijas. Teismui pateikti duomenys patvirtina išvada, kad pareiškeja atliko savo kaip valstybes tarnautojos pareigas, taciau jai nebuvo sumoketas pagal istatyma priklausantis darbo u˛mokestis. Buvo konstatuota, kad pareiškejai priklausancios darbo u˛mokescio dalies nesumokejimas negali buti laikomas „ivykdytu sprendimu“ Konstitucinio Teismo istatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme, nes pareiškeja yra išsaugojusi galimybe ginti šiuo nesumokejimu pa˛eistas savo teises teismine tvarka.

Nagrinejant šia administracine byla po Konstitucinio Teismo 2009-12-11 nutarimo priemimo iš Lietuvos Respublikos taikytinu teises aktu sistemos 2008-12-09 Lietuvos Respublikos valstybes tarnybos istatymo 4, 10, 16, 16-1, 17,23, 26, 41, 42 straipsniu pakeitimo ir papildymo istatymu yra pašalinta Lietuvos Respublikos valstybes tarnybos istatymo 23 straipsnio 2 dalies norma, prieštaraujanti Konstitucijai. Sprendimas del pareiškejos prašymo turi buti priimamas vadovaujantis sprendimo priemimo diena galiojanciomis teises normomis. Teisinis pagrindas, kuriuo atsakovas galetu gristi Valstybes tarnybos istatyme nustatyto darbo u˛mokescio nemokejima pareiškejai šiuo metu jau yra išnykes.

Pareiškejos reikalavimui del neišmoketos darbo u˛mokescio dalies priteisimo Darbo kodekso 27 straipsnio 2 dalyje yra nustatytas 3 metu senaties terminas. Pareiškeja i teisma, gindama savo pa˛eistas teises del negauto darbo u˛mokescio dalies priteisimo, kreipesi nepraleisdama Darbo kodekso 27 straipsnio 2 dalyje nustatyto 3 metu senaties termino pareikšti reikalavimui del nesumoketos darbo u˛mokescio dalies priteisimo. Nustatytu faktiniu ir teisiniu aplinkybiu pagrindu konstatuojama, jog pareiškejos prašymas del priteisimo negauto darbo u˛mokescio pagristas ir tenkintinas visiškai – priteistina 2788,37 Lt (b. l. 9-10) neišmoketo darbo u˛mokescio suma u˛ laikotarpi nuo 2008-06-01 iki 2008-12-31, nes toks priteisimas neprieštarauja Darbo kodekso 298 str. nuostatai, kad valstybes tarnautojui priklausantis darbo u˛mokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios sumos priteisiamos ne daugiau kaip u˛ 3 metus, o toks apribojimas nustatomas 3 kalendoriniais metais yra imperatyvus (ABTI 88 str. 4 p.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuojantis vienoda administraciniu teismu praktika, butent tokia pozicija del darbo u˛mokescio ir kitu su darbo santykiais susijusiu sumu priteisimo išdeste 2010-02-20 nutartyje administracineje byloje Nr. A756 - 1571/2010 (ABTI 13 str., 20 str., Teismu istatymo 33 str. 4 d.).Atsakovas ir tretysis suinteresuotas asmuo atsiliepimuose i prašyma prašo atideti bylos nagrinejima kol Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas išspres Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymu kuriais prašoma ištirti Konstitucinio Teismo istatymo 72 straipsnio 4 dalies nuostatu atitikti Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalies nuostatai priemimo klausima, o Lietuvos Respublikos Konstituciniam teismui priemus nagrineti minetus prašymus nagrineti – sustabdyti byla.

Kaip matyti iš Konstitucinio Teismo tinklapyje http://www.lrkt.lt/Prasymai.html skelbiamos informacijos, atsakovo nurodomi prašymai yra priimti nagrineti. Del taikytino konkrecioje byloje teises akto atitikties Konstitucijai sprend˛ia byla nagrinejantis teismas ir esant pagrindo manyti, kad istatymas ar kitas teises aktas, kuris turetu buti taikomas konkrecioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, kreipiasi prašymu spresti, ar tas istatymas ar kitas teises aktas atitinka Konstitucija (ABTI 4 straipsnio 2 dalis). 2003 m. gegu˛es 13 d.

Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo sprendimo konstatuojamosios dalies 10 punkte buvo konstatuota, kad pagal Konstitucijos 107 straipsni Konstitucinio Teismo sprendimu galia del teises aktu atitikties Konstitucijai yra nukreipiama i ateiti. Konstitucinio Teismo istatymo 72 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad neturi buti vykdomi sprendimai pagristi teises aktais, kurie pripa˛inti prieštaraujanciais Konstitucijai ar istatymams, jeigu tokie sprendimai nebuvo ivykdyti iki atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo isigaliojimo. Šioje administracineje byloje keliamas klausimas del istatymo nuostatu ribojusiu priedu ir priemoku mokejima ivykdymo ar neivykdymo aktualiu laikotarpiu yra teises taikymo klausimas konkrecioje byloje.

Šios kategorijos bylose teismine praktika jau yra suformuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplestines teiseju kolegijos 2005 m. gruod˛io 21 d. nutartimi administracineje byloje Nr. A1-638/2005 ir 2010 m. bir˛elio 7 d. nutartimi administracineje byloje Nr. A662-1735/2010, todel ji taikytina ir šioje administracineje byloje. Esami aukštesnes instancijos teismu sukurti precedentai atitinkamu kategoriju bylose susaisto ˛emesnes instancijos teismus, priimancius sprendimus analogiškose bylose, nuo esamu precedentu gali buti nukrypstama ir nauji precedentai gali buti kuriami tik tais ypatingais išimtiniais atvejais, kai tai yra neišvengiamai, objektyviai butina, konstituciškai pagrind˛iama ir pateisinama, ir tik deramai (aiškiai ir racionaliai) argumentuojant.

Tokios nuostatos buvo suformuluotos Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarime, todel nagrinejant šia byla yra aktuali Vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencija identiško ar panašaus pobud˛io ginco bylose. Todel, vadovaujantis aukšciau išdestytu, konstatuojama, kad nera teisinio pagrindo nei bylos nagrinejimo atidejimui, nei sustabdymui (ABTI 13 str., 20 str., Teismu istatymo 33 str.).  Atsakovas taip pat praše atideti teismo sprendimo vykdyma 1 metams. Pareiškejos igaliota atstove prieštarauja del sprendimo vykdymo atidejimo.Spesdamas iškilusi ginca bei priimdamas procesini sprendima teismas vadovaujasi nuostata, kad Teismu istatymo 33 str. 4 d. numato, jog teismai, priimdami sprendimus atitinkamu kategoriju bylose, yra saistomi savo paciu sukurtu teises aiškinimo taisykliu, suformuluotu analogiškose ar iš esmes panašiose bylose.

ˇemesnes instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamu kategoriju bylose, yra saistomi aukštesnes instancijos teismu teises aiškinimo taisykliu, suformuluotu analogiškose ar iš esmes panašiose bylose. Teismu praktika atitinkamu kategoriju bylose turi buti keiciama ir naujos teises aiškinimo taisykles analogiškose ar iš esmes panašiose bylose gali buti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai butina. Be to, ir Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas 2006-03-28 nutarime nurode, kad Konstitucijoje itvirtintas teisines valstybes principas suponuoja jurisprudencijos testinuma ir pa˛ymejo, jog tokios pat (analogiškos) bylos turi buti sprend˛iamos taip pat - t. y. jos turi buti sprend˛iamos ne sukuriant naujus teismo precedentus, konkuruojancius su esamais, bet paisant jau itvirtintu (ABTI 13 str., 20 str.).

Atsi˛velgiant i tai, kad yra ypatingai svarbu, jog teismu praktika iš esmes analogiškose bylose butu formuojama vieninga linkme (priešingu atveju kiltu pavojus pa˛eisti konstitucini visu asmenu lygybes istatymui ir teismui principa), pa˛ymetina, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2009 m. kovo 9 d. nutartimi, priimtoje civilineje byloje Nr. 2A-202/2009 del nesumoketo atlyginimo priteisimo, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimis Nr. A756 – 56/2010, Nr. A143 – 63/2010 del neišmoketo darbo u˛mokescio priteisimo, visuotinai ˛inomos aplinkybes apie sunkia atsakovo – Lietuvos valstybes – turtine padeti pagrindu nusprende atideti sprendimo ivykdyma vieneriu metu laikotarpiui.

Toks sprendimo vykdymo atidejimas ir jo pagrindimas yra taip pat aktualus nagrinejamai bylai. Todel, vadovaujantis ABTI 4 straipsnio 6 dalimi ir Civilinio proceso kodekso 284 straipsnio 1 dalimi (pagal šias procesines teises normas, teismas turi teise dalyvaujanciuju byloje asmenu prašymu ar savo iniciatyva, atsi˛velgdamas i turtine abieju šaliu padeti ir kitas aplinkybes, sprendimo vykdyma atideti ar išdestyti), sprendimo vykdymas atidetinas 1 metu laikotarpiui. Vadovaudamasis Administraciniu bylu teisenos istatymo 85 – 87 str., 88 str. 4 p., teismas n u s p r e n d ˛ i a:

Pareiškejos prašyma patenkinti visiškai. Priteisti pareiškejai A. M. iš atsakovo Marijampoles apskrities vyriausiojo policijos komisariato neišmoketa darbo u˛mokescio dali – 2788,37 Lt (du tukstancius septynis šimtus aštuoniasdešimt aštuonis litus 37 ct). Sprendimo vykdyma A. M. at˛vilgiu atideti 1 (vieneriu) metu laikotarpiui.Sprendimas per 14 dienu nuo jo paskelbimo dienos gali buti skund˛iamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracini teisma.

               Teisejas                                                                       Algis Markevicius