d256fb27-22f3-42a7-b73e-8a052dd7e255 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr

 Administracinė byla Nr.A756-2122/2010

Procesinio sprendimo kategorija 6.7

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. lapkričio 29 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romos Sabinos Alimienės, Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas), ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja), sekretoriaujant Alinai Dokutovičienei,

dalyvaujant pareiškėjui A. L.,

pareiškėjo atstovams A. L., advokatui I. M., atsakovo atstovams V. V. ir A. G.,

viešame teismo posėdyje

apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A. L. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos administracinio

teismo 2010 m. kovo 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjo A. L. skundÄ atsakovui Neįgalumo ir darbingumo nustatymo

tarnybai prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Pareiškėjas

A. L. skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismÄ , praÅ¡ydamas pakeisti Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Sprendimų kontrolės skyriaus 2007 m. gruodžio 3 d. sprendimÄ Nr. SS-125 ir Ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2008 m. kovo 7 d. sprendimÄ Nr. S-23 „Dėl A. L. darbingumo lygio“ ir nustatyti, kad A. L. yra nedarbingas, t. y. jo darbingumo lygis yra nuo 0 iki 25 procentų.

PaaiÅ¡kino, kad Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Tarnyba) Sprendimų kontrolės skyrius 2007 m. gruodžio 3 d. sprendimu nustatė, kad pareiÅ¡kėjo darbingumo lygis iki 2024 m. lapkričio 30 d. sudaro 30 procentų. Apskundus šį sprendimÄ , Ginčų komisija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Komisija) 2008 m. kovo 7 d. sprendimu padidino pareiÅ¡kėjo darbingumo lygį iki 35 procentų, tuo pablogindama A.

L. padėtį. Su Å¡iais sprendimais pareiÅ¡kėjas nesutiko, nes darbingumo lygis nustatomas remiantis medicininiais dokumentais ir vadovaujantis Darbingumo lygio nustatymo kriterijų bei Darbingumo lygio nustatymo tvarkos apraÅ¡ais, kurie patvirtinti Socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Sveikatos apsaugos ministro 2005 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. A1-78/V-179. Remiantis minėtais aktais, pareiÅ¡kėjo darbingumo lygis turėjo bÅ«ti nustatytas nuo 0 iki 25 procentų. Visose medicininėse pažymose nurodomas sunkus funkcijos sutrikimas, stiprÅ«s ir varginantys skausmai su negrįžtamais degeneracijos požymiais, todėl nerekomenduojama dirbti jokio fizinio darbo, kuris gali sukelti skausmÄ ir galimÄ rankos lūžimÄ .

Pagal minėtas pažymas koeficientas turėjo bÅ«ti 0,7, o ne – 1,0. Skundžiamuose sprendimuose buvo neteisingai nustatytas bazinis darbingumas 40 procentų, kuris pagal sužalojimų pobÅ«dį ir pasekmes negali bÅ«ti tokio dydžio, nes neatitinka realios padėties. Tiek Komisija, tiek Tarnyba neteisingai pareiÅ¡kėjui taikė Tarptautinio ligų klasifikatoriaus (toliau – ir TLK-10) kodÄ . Vietoje pritaikyto T92.4 turėjo  bÅ«ti taikomas kodas, identifikuojantis peties nervinio rezginio atpjovimÄ ir prisiuvimÄ , nes tai matyti iÅ¡ pirminių traumos atsiradimo dokumentų.

Kadangi Komisija vadovavosi TLK-10 kodu T92.4, kuris reiÅ¡kia rankos nervų sužalojimÄ ir į kurį neįeina C5 priekinė Å¡aknelė, todėl Å¡aknelė liko neįvertinta. Å iuo atveju turėjo bÅ«ti pritaikytas S40 (nervų sužalojimas peties ir žasto lygyje) ir S45 (kraujagyslių sužalojimas peties ir žasto lygyje) kodai, kurie pakeičia bazinio darbingumo procentinę iÅ¡raiÅ¡kÄ , o Å¡i negali bÅ«ti

40 procentų.

Atsakovas Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atsiliepime į skundÄ su skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ . PaaiÅ¡kino, kad pareiÅ¡kėjo minimos diagnozės S40 ir S45 negali bÅ«ti taikomos, nes S40 taikoma tada, kai yra pavirÅ¡inis pečių lanko ir žasto sužalojimas, o ne, kaip nurodo pareiÅ¡kėjas, nervų sužalojimai peties ir žasto lygyje, t. y. Å¡i diagnozė neapima nervų pakenkimų, o S45 taikoma, kai yra kraujagyslių sužalojimas peties ir žasto lygyje, iÅ¡skyrus atvejus, kai yra sužalojama poraktikaulinė arterija, o Å¡iuo atveju kaip tik ji ir buvo sužalota. PareiÅ¡kėjui diagnozuojama bÅ«klė po deÅ¡inio peties rezginio potrauminio sužalojimo; potrauminė pleksopatija; kompleksinis regioninis labai stipriai iÅ¡reikÅ¡tas skausmo sindromas; deÅ¡inės rankos parezė, o tai atitinka TLK-10 kodÄ T92.4 (rankos nervų sužalojimo padariniai). Asmens bazinis darbingumas, esant tokio pobÅ«džio, kaip pareiÅ¡kėjo, sveikatos sutrikimui, vertinamas atsižvelgiant į nervo pakenkimo laipsnį. Norint asmenį pripažinti nedarbingu, turi bÅ«ti stebimas jutimo netekimas, raumenų paralyžius, trofikos sutrikimai, kurie pasireikÅ¡tų ne tik vienai rankai, bet abiems galÅ«nėms; kitų nervų pažeidimas ir jų sukeliamų funkcijų sutrikimas. Nedarbingais asmenimis laikomi tie, kuriems gali bÅ«ti skiriama nuolatinė slauga ir nuolatinė priežiÅ«ra (pagalba). Jos poreikis nustatomas dėl ligų, nurodytų Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. gegužės 4 d. įsakymu Nr. A1-120/V-346 patvirtintu Specialiųjų nuolatinės slaugos, nuolatinės priežiÅ«ros (pagalbos), lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo iÅ¡laidų kompensacijos poreikių nustatymo kriterijų sÄ raÅ¡o 1.1–1.7 bei 2.1–2.22 punktuose, į kuriuos pareiÅ¡kėjo sveikatos bÅ«klė nepatenka. C5 priekinė Å¡aknelė patenka į peties nervų rezginio sudėtį, kuris traumos metu ir buvo pažeistas, todėl ji atskirai nėra vertinama.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008 m. rugpjūčio 4 d. sprendimu pareiÅ¡kėjo skundÄ atmetė. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad A. L. 2007 m. lapkričio 8 d. buvo siunčiamas į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybÄ prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos darbingumo lygiui nustatyti. Tarnybos Vilniaus I teritorinis skyrius priėmė sprendimÄ , kuriuo pareiÅ¡kėjui buvo nustatytas 70 procentų netektas darbingumas, todėl jis buvo pripažintas iÅ¡ dalies darbingu. Su minėtu sprendimu pareiÅ¡kėjas nesutiko, todėl jį apskundė Tarnybai, kuri 2007 m. gruodžio 3 d. sprendimu paliko galioti Vilniaus I teritorinio skyriaus 2007 m. lapkričio 8 d. sprendimo dalį, kuria pareiÅ¡kėjui nustatytas 30 procentų darbingumo lygis. Ginčų komisija prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2008 m. kovo 7 d. sprendimu Nr. S-23 pakeitė minėtÄ sprendimÄ ir A. L. nustatė 35 procentų darbingumo lygį, o netektÄ darbingumÄ â€“ 65 procentus. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 20 straipsnio 7 dalimi, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir  Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. A1-78/V-179 patvirtinto Darbingumo lygio nustatymo kriterijų apraÅ¡u, nustatė, kad Komisija įvertino esančius dokumentus ir konstatavo, kad Tarnybos Sprendimų kontrolės skyrius, pakartotinai įvertinęs

A. L. darbingumo lygį, 2007 m. gruodžio 3 d. darbingumo lygio vertinimo akte Nr. 1724 teisingai nustatė darbingumo lygio priežastį „ligos arba bÅ«klės“ ir tai atitinka Darbingumo lygio nustatymo tvarkos apraÅ¡o (toliau – ir Tvarkos apraÅ¡as) IV dalies 27.1 punktÄ . Komisija nustatė, kad yra skausmingi deÅ¡inio peties bei kaklo judesiai, ribotas deÅ¡inio peties kėlimas, ribotas alkÅ«nės sulenkimas ir iÅ¡tiesimas, plaÅ¡takos judesiai apriboti (pirÅ¡tus sunkiai suspaudžia į kumÅ¡tį), yra skausmai deÅ¡inėje rankoje, deÅ¡inės rankos dilbio ir plaÅ¡takos raumenys hipotrofiÅ¡ki, mažesnė deÅ¡inės rankos jėga; nurodoma deÅ¡inės rankos hipestezija (sumažėjęs jautrumas), konstatavo, kad akte Nr. 1724 nurodyti simptomai atitinka TLK-10 kodo T92.4 apraÅ¡ymÄ , t. y. rankos nervų sužalojimo padariniai.

Å ie padariniai pagrįstai pripažinti pagrindine diagnoze ir vertinant jų įtakÄ darbingumui parinktas funkcinę bÅ«klę atitinkantis Kriterijų apraÅ¡o I-jo priedo 1 dalies 15.3 punktas. Teismas pažymėjo, kad byloje Nr. 4947 esantys medicininiai dokumentai liudija, kad 2006 m. lapkričio 26 d. VieÅ¡osios įstaigos Kauno medicinos universiteto klinikos plastikos chirurgo apžiÅ«ros duomenimis, „praėjus daugiau nei 3 metams po traumos įvyksta negrįžtami pokyčiai raumenyse, dėl kurių vystosi denervuotų raumenų atrofija“.

Ä®vertinus anamnezę ir objektyvios apžiÅ«ros duomenis, konstatuota, kad operacinis rekonstrukcinis gydymas neįmanomas ir rekomenduota tęsti paskirtÄ gydymÄ Skausmo klinikoje. 2007 m. gruodžio 21 d. Vilniaus greitosios pagalbos universitetinės ligoninės elektroneuromiografijos tyrimo iÅ¡vadoje nurodyta, kad rasti pakitimai bÅ«dingi deÅ¡inio peties rezginio aksonopatiniam pakenkimui su lėtinės denervacijos požymiais raumenyse, t. y. dalinis deÅ¡iniosios rankos sensorinis (jutimo) ir motorinis (judesių) sutrikimas.

PareiÅ¡kėjo teigimu, jam turėjo bÅ«ti taikomas TLK-10 kodas T87.3, tačiau Komisija nustatė, kad TLK-10 įvardytas kodas T87.3 reiÅ¡kia „Amputacinės bigės neuromÄ â€œ, tai yra, visiÅ¡kai nupjauta galÅ«nė. Nagrinėjamu atveju, ranka nėra amputuota, yra peties rezginio trauminis pažeidimas, sutrikę jutimai ir motorika, o pagrindinė diagnozė pagal TLK-10 kodÄ T92.4 – rankos nervų sužalojimo padariniai – atitinka nurodytus traumos padarinius: bÅ«klė po deÅ¡inio peties rezginio sužalojimo; potrauminė pleksopatija, kompleksinis, regioninis labai stipriai iÅ¡reikÅ¡tas skausmo sindromas, deÅ¡inės rankos parezė, todėl keisti kodu T87.3 – amputacinės bigės neuroma – nėra medicininio pagrindo.

Tarnybos Sprendimų kontrolės skyrius, pakartotinai vertindamas bazinį darbingumÄ , dėl pagrindinės diagnozės pagal TLK-10 kodÄ T92.4 – rankos nervų sužalojimo padariniai ir gretutinės diagnozės pagal TLK-10 kodÄ M54.2 pagrįstai nustatė 40 proc., nes yra sužaloto petinio rezginio liekamieji padariniai: apriboti deÅ¡iniojo peties judesiai, sumažėjusi jėga rankoje, yra jutimo ir raumenų motorikos sutrikimai, skausmas. Dėl periferinės nervų sistemos, neuroraumeninės jungties ir raumenų ligos sunkaus funkcijos sutrikimo bazinio darbingumo iÅ¡raiÅ¡ka pagrįstai prilyginta 40 proc. (galimos vertės nuo 50 iki 00).

Peties nervinio rezginio sužalojimas po operacinio gydymo dalinai atsistatė, tačiau yra sužaloto nervinio rezginio liekamieji padariniai: iÅ¡reikÅ¡ta parezė, deÅ¡inėje rankoje, dėl raumenų hipotrofijos jėga silpnesnė, ranka jautresnė Å¡alčiui, vargina skausmas, todėl pagrįstai pasirinkta bazinio darbingumo iÅ¡raiÅ¡ka - 40 proc. Dėl sutrikusios rankos funkcijos (esant deÅ¡iniarankiui) taikytina sÄ lyga, kai bazinio darbingumo procentas mažinamas 5 procentais, todėl Å¡iuo atveju A.

L. nustatytas 35 proc. bazinis darbingumas. Dėl skausmo vertinimo Komisija pasisakė, kad 2006 m. vasario 14 d. Vilniaus universiteto ligoninės SantariÅ¡kių klinikos Skausmo klinikos iÅ¡raÅ¡e nurodyta, kad pacientas žymi nuolatinius skausmus, VAS 5-10 balų (klinikinėje praktikoje naudojama vizualinė analoginė skalė), leidžianti skausmÄ Ä¯vertinti nuo 0 iki 10

balų: 0 - skausmo nėra, 10 - stipriausias įsivaizduojamas skausmas. A. L. dėl varginančio skausmo rekomenduotas gydymas

neuroleptikais, prieÅ¡epileptiniais vaistais ir vaistais nuo skausmo. Pirmosios instancijos teismo nuomone, Komisija pagrįstai konstatavo, kad pareiÅ¡kėjui nustatytinas 35 proc. bazinis darbingumas, vadovaujantis Darbingumo lygio nustatymo kriterijų apraÅ¡o 15 punktu, bei Kriterijų apraÅ¡o 2-uoju priedu, bazinio darbingumo kriterijus pagrįstai pripažintas vidutinio palankumo aplinkybe. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo konstatuoti, kad, kaip tvirtina pareiÅ¡kėjas, Ginčų komisija, iÅ¡ dalies patenkindama pareiÅ¡kėjo skundÄ , pablogino jo padėtį. Å iuo atveju Komisija vertino darbingumo lygio nustatymo pagrįstumÄ , o atsižvelgiant į tai, kad asmuo laikomas iÅ¡ dalies darbingu, kai nustatoma 30-55 procentų darbingumo, tai Ginčų komisijos sprendimu nustatytas darbingumo lygis 35 procentai neturi lemiamos reikÅ¡mės.

III.

Vilniaus

apygardos administracinis teismas 2010 m. kovo 29 d. sprendimu pareiÅ¡kėjo A. L. skundÄ atmetė. Teismas, įvertinęs Neįgalumo ir

darbingumo nustatymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Sprendimų kontrolės skyriaus 2007 m. gruodžio 3 d. sprendimo Nr. SS-125 „Dėl A. L. darbingumo lygio“ bei Ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2008 m. kovo 7 d. sprendimo Nr. S-23 „Dėl A. L. darbingumo lygio“ priėmimo metu galiojusį teisinį reguliavimÄ , t. y. Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. kovo 21 d. įsakymo Nr. A1-78/V-179 „Dėl Darbingumo lygio nustatymo kriterijų apraÅ¡o ir Darbingumo lygio nustatymo tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo“ nuostatas, konstatavo, kad profesiniai kriterijai nėra nagrinėjamos

administracinės bylos ginčo dalykas – yra patikimai įrodyta, jog pareiškėjas A. L. neturi profesijos. Be to, funkciniai kriterijai, anot

teismo, yra siejami su baziniu darbingumu, todėl nagrinėtina, ar pareiÅ¡kėjui buvo pagrįstai bei tiksliai nustatytas bazinis darbingumas. Å iuo aspektu teismas pažymėjo, kad tiek Tarnyba, tiek Komisija savo sprendimuose teisingai nurodė, jog pareiÅ¡kėjui A. L. taikytinas Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos ministro 2005 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. A1-78/V-179 patvirtinto Darbingumo lygio nustatymo kriterijų apraÅ¡o 1 priedo I skyriaus „Nervų sistemos ligos“ 15.3 punktas, kuriame reglamentuota periferinės nervų sistemos, neuroraumeninės jungties ir raumenų sunkus funkcijos sutrikimas (bazinis darbingumas 50-0 proc.), t. y. buvo teisingai pritaikytas teisės aktas, reglamentuojantis, be kita ko, bazinio darbingumo nustatymÄ . Tačiau teismas, atsižvelgdamas į specialisto D. B. teismo posėdyje

pateiktÄ paaiÅ¡kinimÄ bei raÅ¡ytinę specialistų D. B. ir M. M. iÅ¡vadÄ , sutinka, kad Tarptautinės statistinės ligų ir

sveikatos problemų klasifikacijos (deÅ¡imtosios redakcijos) (TLK-10) kodas T92.4 (rankos nervų sužalojimo padariniai) buvo parinktas neteisingai – vietoje jo, pasak teismo, turėtų bÅ«ti nustatytas tikslesnis kodas T91.8 (kitų patikslintų kaklo ir liemens sužalojimų padariniai) su nuoroda į kodÄ S14.3 (Petinio rezginio sužalojimas). Kartu teismas pabrėžė, kad TLK-10 prigimtis nėra teisiÅ¡kai imperatyvi, ji naudojama ligų ir, kaip yra nagrinėjamos bylos kontekste, sveikatos problemų klasifikavimui, o ne bazinio darbingumo nustatymui. Kitaip tariant, TLK-10 padeda labiau atskleisti faktinį ligos arba, kaip yra nagrinėjamos bylos kontekste, sveikatos problemos atvejį. Nurodė, kad naujo, tikslesnio TLK-10 kodo nustatymas Å¡iame teismo procese, t. y. T91.8 (S14.3), įrodo, kad tiek Tarnyba, tiek Komisija, įvertindamos tik rankos periferinį nervų funkcijos sutrikimÄ (bei cervikalgijÄ peties srityje), netyrė ir neįvertino deÅ¡inio peties rezginio sužalojimo padarinių kaklui bei liemeniui (abiejų (kaklo bei liemens) peties sritis). Tačiau teismas, įvertinęs specialistų D. B. ir M. M. 2010 m. sausio 26 d. iÅ¡vadÄ , kurioje, be kita ko, konstatuota, jog „judesiai peties

sÄ naryje geri“, taip pat specialisto D. B., operavusio A. L. tÄ pačiÄ dienÄ , kai Å¡is patyrė traumÄ 1997 m.,

paaiÅ¡kinimus teismo posėdyje, jog nervinių kamienų pažeidimas buvo toliau nuo kaklo, nervai, kurie judina petį, buvo likę sveiki, traumos metu nebuvo sužaloti raumenys, kurie trukdo judesiui, daro iÅ¡vadÄ , kad naujo, tikslesnio TLK-10 kodo nustatymas Å¡iame teismo procese, t. y. T91.8 (S14.3), nesudaro prielaidų bei sÄ lygų naikinti arba keisti tiek Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Sprendimų kontrolės skyriaus 2007 m. gruodžio 3 d. sprendimÄ Nr. SS-125 „Dėl A. L. darbingumo lygio“, tiek Ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2008 m. kovo 7 d. sprendimÄ Nr. S-23 „Dėl A. L. darbingumo lygio“, nes prieÅ¡ingu atveju teismas nukryptų nuo Lietuvos Respublikos administracinių

bylų teisenos įstatymo 89 straipsnio imperatyvų. Teismas pareiškėjo A. L. skunde bei teismo posėdyje pateiktus argumentus, kad

Komisija bei Tarnyba ginčijamuose sprendimuose nevertino skausmo tyrimų, atmetė kaip nepagrįstus, nes ginčijamuose sprendimuose nurodoma, kad A.

L. 2006 m. buvo daromi tyrimai skausmo klinikoje, pareiÅ¡kėjui skiriamas Tramadolis – analgetikas, taikomas vidutinio skausmo slopinimui (Tarnybos sprendimas Nr. SS-125), kad nuskausminamaisiais vaistais galima pakankamai slopinti esamÄ skausmÄ (Komisijos sprendimas Nr. S-23). Atsižvelgdamas į iÅ¡dėstytus argumentus, teismas konstatavo, kad Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Sprendimų

kontrolės skyriaus 2007 m. gruodžio 3 d. sprendimas Nr. SS-125 „Dėl A. L. darbingumo lygio“ bei Ginčų komisijos prie Lietuvos

Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2008 m. kovo 7 d. sprendimas Nr. S-23 „Dėl A. L. darbingumo lygio“ yra pagrįsti teisės aktais, juose nustatytos faktinės aplinkybės yra tinkamai įvertintos, todėl jų naikinti ar keisti nėra teisinio pagrindo.

IV.

Apeliaciniu skundu A. L. praÅ¡o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. kovo 29 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ pakeisti Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Sprendimų kontrolės skyriaus 2007 m. gruodžio 3 d. sprendimÄ Nr. SS-125 ir Ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2008 m. kovo 7 d. sprendimÄ Nr. S-23

„Dėl A. L. darbingumo lygio“ ir nustatyti, kad A. L. yra nedarbingas, t. y. jo darbingumo lygis yra nuo 0 iki

25 procentų. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas vadovavosi ne Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. A1-78/V-179, o Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir

darbo ministerijos nepagrįstais motyvais. Teismas nutylėjo apie gydytojo D. B. ir doc. M. M. 2010 m. sausio 6 d.

iÅ¡vadÄ , kurioje nurodoma, kad peties rezginys yra visas kompleksas nervų,

išeinančių iš penkių šaknelių, susijungiančių į kamienus ir vėl išsišakojančių

į atskirus nervus, kas reiškia, kad peties nervų rezginys yra labai sudėtingas ir taikyti kitų pagal TLK-10 traumos kodų negalima. Tai yra specifinė trauma. Tuo labiau, nustatant darbingumo lygį, negalima taikyti bazinio darbingumo kitų traumų kodų. Minėtoje išvadoje nurodoma, kad kodas T92.4 tinka tik iš dalies, kas patvirtina, jog nustatant A. L. darbingumo lygį, trauma buvo įvertinta tik iš dalies. Nurodo, kad teismas neįvertino jo 2010 m. sausio 7 d. paaiškinimo ir skundų-paaiškinimų dėl 2010 m. sausio 6 d. ir  2010 m. sausio 26 d. išvadų, nes skundžiamame sprendime jie neminimi.

Pažymi, kad Kauno medicinos universiteto klinikoje 2010 m. sausio 12 d. jam buvo atliktas tyrimas deÅ¡inio peties rezginio magnetinis rezonansas. Buvo paaiÅ¡kinta, kad operacijos atliktos neprofesionaliai. Atliekant operacijas peties nervų rezginys turėjo bÅ«ti iÅ¡sklaidytas. Kadangi tas nepadaryta, nervai persipynė ir susidarė deformuotas petinis rezginys, į kurį remiasi raktikaulis (kuris buvo sulaužytas), dėl ko gaunasi didelis skausmas. Atkreipia dėmesį, kad Tarnybos atstovė nepagrįstai nurodė, jog skausmas buvo įvertintas, kad Tarnyba vertina ne traumÄ , o traumos pasekmes, nes tai yra netiesa.

Be to, visiÅ¡kai nesuprantama, kuo Tarnyba ir Komisija rėmėsi priimdamos sprendimus, nes joms buvo pristatyta pažyma, iÅ¡duota skausmo klinikų, jog jis negali dirbti jokio fizinio darbo dėl skausmo provokavimo ir rankos galimo lūžio. Nurodo, kad skundžiamais sprendimais jam neteisingai nustatytas 40 procentų nedarbingumas, taip pažeidžiant Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. kovo 21 d. įsakymÄ Nr. A1-78/V-179, kuriais patvirtinti Darbingumo lygio nustatymo kriterijų bei Darbingumo lygio nustatymo tvarkos apraÅ¡ai.

Apeliantas pateikia savo skaičiavimus ir argumentus, kurių pagrindu jam turėjo bÅ«ti nustatytas ne didesnis nei 25 procentai nedarbingumas. Teigia, kad darbo ir kitų aplinkybių koeficientas nustatytas nepagrįstai 1.0, nes esant tokiam stipriam skausmui ir sunkiam funkcijos sutrikimui, naudojant tokius stiprius vaistus kaip tramadolį ir morfinÄ , jis negali įgyti specialybės ir dirbti. Pažymi, kad teismas nepagrįstai konstatavo, jog Tarnyba ir Komisija teisingai vadovavosi Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos ministro 2005 m. kovo 21 d.

įsakymu Nr. Al-78A/V-179 patvirtinto Darbingumo lygio nustatymo kriterijų I priedo 1 skyriaus „Nervų sistemos ligos“

15.3 punktu, nes jis jo atvejui netaikytinas. Be to neatsižvelgta į esančiÄ Å¡io punkto pastabÄ . Pažymi, kad TLK-10 kodas T92.4 (rankos nervų sužalojimai) negali bÅ«ti prilyginamas TLK-10 traumos kodui T91.8 (S 14.3), kas reiÅ¡kia paties nervinio rezginio atpjovimÄ . Teismas nepagrįstai aiÅ¡kino, jog nervinių kamienų pažeidimas buvo toliau nuo kaklo, nervai, kurie judina petį, buvo likę sveiki, be pagrindo nesivadovavo skausmo klinikoje atliktų tyrimų duomenimis, kuriais buvo nustatytas 8-5-10 balų pastovus stiprus skausmas, kurio nenumalÅ¡ina net morfinas, paskirtas vaistas – Tramadolis. Å is vaistas, anot apelianto, skirtas malÅ¡inti vidutinį ir stiprų skausmÄ . Teismas į šį faktÄ neatsižvelgė. Be to, anot apelianto, nėra jokio skirtumo, kaip atpjautas peties nervų rezginys, nes nustatant darbingumo lygį, vertinama, koks yra funkcijos sutrikimas ir skausmo stiprumas, traumos kodas yra nustatomas pagal patirtÄ traumÄ , o ne pagal vaistų vartojimÄ .

Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovas Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie

Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m.

kovo 29 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ ir pareiÅ¡kėjo A. L. apeliacinį skundÄ atmesti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiÅ¡kino ir taikė ginčo santykius reglamentuojančias teisės normas, teisingai įvertino faktines bylos

aplinkybes bei priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ . Palaiko nesutikimo su A. L. argumentais motyvus, iÅ¡samiai iÅ¡dėstytus tiek

pirminiame atsiliepime į skundÄ , tiek ir pirmos instancijos teisme, bylÄ nagrinėjant iÅ¡ esmės.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

V.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Byloje ginčas yra kilęs dėl darbingumo lygio vertinimo pagrįstumo. Pareiškėjo netenkina Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Sprendimų kontrolės skyriaus 2007 m. gruodžio 3 d. sprendimas Nr. SS-125 ir Ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2008 m. kovo 7 d. sprendimas Nr. S-23, kuriais pareiškėjo darbingumo lygis atitinkamai įvertintas 30 ir 35 procentais.

Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo (toliau – ir NSIĮ)

18 straipsnio 3 dalies 2 punktas (2005 m. gegužės 19 d. įstatymo Nr. X-208 redakcija) nustato, kad Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos priima sprendimus dėl darbingumo lygio, jo priežasties, atsiradimo laiko, termino. Pagal NSIÄ® 23 straipsnio 1 dalį ginčus tarp asmens, pensijÄ ar iÅ¡mokÄ mokančios institucijos ir Tarnybos nagrinėja ir sprendžia Komisija. Valstybinės medicininės socialinės ekspertizės komisijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos reorganizavimo sÄ lygų apraÅ¡o, patvirtinto Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005 m. vasario 22 d. įsakymu Nr. A1-50, 4 punkto 1 dalis numato, kad Komisija įsteigta siekiant užtikrinti efektyvų ir neÅ¡aliÅ¡kÄ ginčų dėl neįgalumo ir darbingumo lygio nagrinėjimÄ . Pagal Ginčų dėl neįgalumo lygio ir darbingumo lygio nustatymo nagrinėjimo tvarkos apraÅ¡o (toliau – ir Ginčų nagrinėjimo tvarkos apraÅ¡as), patvirtinto Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005 m. birželio 17 d. įsakymu Nr. A1-171, 6.2 punktÄ pareiÅ¡kėjas turi teisę apskųsti Komisijai Tarnybos priimtus sprendimus dėl darbingumo lygio, jo priežasties, atsiradimo laiko, termino.

Remiantis išdėstytu, darytina išvada, kad sprendimus dėl asmens darbingumo lygio priima

tik Tarnyba, o Komisija sprendžia ginčus dėl Tarnybos priimtų sprendimų. Komisija pati darbingumo lygio nenustatinėja. Ji tik turi teisę

įpareigoti TarnybÄ paÅ¡alinti vertinant darbingumo lygį padarytÄ pažeidimÄ arba įpareigoti TarnybÄ pakeisti sprendimÄ dėl darbingumo lygio (Ginčų nagrinėjimo tvarkos apraÅ¡o 31.2 ir 31.3 punktai). Todėl, teisėjų kolegijos nuomone, bÅ«tent Tarnybos sprendimai dėl darbingumo lygio nustatymo sukelia tiesiogines teisines pasekmes asmeniui, kurio darbingumo lygis vertinamas.

Tad nagrinėjamoje byloje prima facie visapusiškai turi būti įvertintas būtent Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Sprendimų kontrolės skyriaus 2007 m. gruodžio 3 d. sprendimo Nr. SS-125 teisėtumas ir pagrįstumas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2010 m. birželio 18 d. įsakymu Nr. A1-242 patvirtintų Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nuostatų (toliau – ir Tarnybos nuostatai) 1 punktu, Tarnyba yra viešojo administravimo įstaiga, nustatanti neįgalumo lygį asmenims iki  18 metų ir darbingumo lygį asmenims iki 18 metų, kurie yra (buvo) draudžiami valstybiniu socialiniu draudimu, ir asmenims nuo 18 metų iki senatvės pensijos amžiaus.

Kadangi atsakovas Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos yra vieÅ¡ojo administravimo subjektas, ji privalo vadovautis bendraisiais vieÅ¡osios teisės principais, įtvirtintais Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatyme. Vienas iÅ¡ demokratinės valstybės administravimo principų, įtvirtintų minėto įstatymo 3 straipsnio 2 punkte, yra objektyvumo principas, kad sprendimo priėmimas ir kiti oficialÅ«s vieÅ¡ojo administravimo subjekto veiksmai turi bÅ«ti neÅ¡aliÅ¡ki ir objektyvÅ«s, t. y. vieÅ¡ojo administravimo subjekto sprendimai turi atitikti tikrÄ sias faktines aplinkybes, kurios nustatomos iÅ¡aiÅ¡kinus visas aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės priimant sprendimÄ ir kritiÅ¡kai, neÅ¡aliÅ¡kai vertinant įrodymus.

Nagrinėjamos bylos kontekste paminėtinas ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 3 straipsnio 1 punkte įtvirtintas įstatymo viršenybės (teisėtumo) principas, inter alia reiškiantis, jog viešojo administravimo subjekto veikla turi remtis įstatymu ir atitikti jo reikalavimus. Be to, VAĮ 8 straipsnio 1 dalis eksplicitiškai numato, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis. Taigi Tarnybos sprendimas turi būti motyvuotas, atitikti objektyvumo ir teisėtumo reikalavimus.

Tik žinodamas priimto sprendimo faktinius ir teisinius motyvus pareiÅ¡kėjas gali realizuoti teisę skųsti priimtÄ sprendimÄ , o institucija, nagrinėjanti skundÄ ikiteismine tvarka, bei teismas – spręsti dėl priimto sprendimo pagrįstumo. Teisėjų kolegija, įvertinusi Tarnybos sprendimo turinį, laikosi nuomonės, kad jis minėtų reikalavimų neatitinka.

Pagal Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro 2005 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. A1-78/V-179 patvirtintame Darbingumo lygio nustatymo tvarkos apraÅ¡e esamÄ teisinį reguliavimÄ darbingumo lygio nustatymo procedÅ«rÄ inicijuoja gydantis gydytojas, kuris nustatęs diagnozę ir atsižvelgęs į tai, kad taikant gydymÄ ir (ar) reabilitacijos priemones iÅ¡lieka organizmo funkcijų sutrikimų, pateikia asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigos gydytojų konsultacinei komisijai (toliau – ir GKK) atitinkamus dokumentus (7 ir 8 punktai). Tvarkos apraÅ¡o 9 punktas numato, kad GKK per 5 darbo dienas patikrina ir patvirtina Tvarkos apraÅ¡o 8 punkte nurodytus dokumentus ir juos įteikia (iÅ¡skyrus asmens praÅ¡ymÄ dėl siuntimo į TarnybÄ ) asmeniui. Asmuo pateikia dokumentus arba iÅ¡siunčia juos registruotu paÅ¡tu į Tarnybos teritorinį skyrių, kuris sprendimÄ priima per 15 darbo dienų nuo visų reikalingų dokumentų gavimo dienos (14 punktas). Tvarkos apraÅ¡o 38 punkte nustatyta, kad tuo atveju, kai asmuo, pensijÄ ar iÅ¡mokÄ mokanti institucija nesutinka su Tarnybos teritorinio skyriaus sprendimu, Å¡is sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo dokumentų, nurodytų Å¡io Tvarkos apraÅ¡o 17 punkte, įteikimo asmeniui dienos (pensijÄ ar iÅ¡mokÄ mokančios institucijos informavimo dienos) gali bÅ«ti skundžiamas Tarnybos direktoriui. Minėtos procedÅ«rinės taisyklės pažeistos nebuvo.

IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad 2007 m. gruodžio 3 d. Tarnybos sprendimas buvo priimtas, pareiÅ¡kėjui apskundus Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus I teritorinio skyriaus (toliau – ir Vilniaus I teritorinis skyrius) 2007 m. lapkričio 8 d. darbingumo lygio vertinimo aktÄ Nr. 4686 (toliau – ir Vilniaus I teritorinio skyriaus 2007 m. lapkričio 8 d. sprendimas) (b. l. 9, 14-16, I t.), kuriame darbingumo lygio nustatymo procedÅ«ra buvo inicijuota VieÅ¡osios įstaigos JustiniÅ¡kių Å¡eimos gydytojų kabineto 2007 m. lapkričio 8 d. iÅ¡duoto siuntimo į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybÄ prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Nr. 129 pagrindu (b. l. 8, I t.). Tarnyba, atlikusi pakartotinį vertinimÄ , 2007 m. gruodžio 3 d. sprendimu nutarė: palikti galiojančiÄ Vilniaus teritorinio skyriaus 2007 m. lapkričio 8 d. sprendimo dalį dėl darbingumo lygio (30 proc.), darbingumo lygio priežasties („ligos arba bÅ«klės“); keisti Vilniaus I teritorinio skyriaus 2007 m. lapkričio 8 d. sprendimo dalį dėl darbingumo lygio galiojimo termino – iÅ¡ „iki 2009 m. lapkričio 7 d.“ į „iki senatvės pensijos amžiaus sukakties dienos“; koreguoti IÅ¡vadÄ dėl darbo pobÅ«džio ir sÄ lygų (b. l. 12-13, I t.).

Nors vertinant Tarnybos sprendimo 2007 m. gruodžio 3 d. rezoliucinę dalį, atrodytų, kad Tarnyba dėl A. L. darbingumo lygio iÅ¡ esmės padarė analogiÅ¡kÄ iÅ¡vadÄ kaip ir Vilniaus I teritorinis skyrius, tačiau analizuojant sprendimų turinį, matyti, kad medicininiai, profesiniai ir kiti kriterijai, kuriais vadovaujantis buvo paskaičiuotas darbingumo lygis, iÅ¡ esmės skiriasi. Tarnyba ginčijamu 2007 m. gruodžio 3 d. sprendimu konstatavo, kad A. L. bazinis darbingumas yra 40 proc., darbo ir kitų aplinkybių koeficientas lygus 0,7, o fizinės ir informacinės aplinkos pritaikymo kriterijus įvertintas kaip nepalankus (b. l. 12-13, I t.).

Tuo tarpu Vilniaus I teritorinio skyriaus 2007 m. lapkričio 8 d. sprendimu (b. l. 9, 14-16, I t.) A. L. bazinis darbingumas buvo nustatytas 31,5 proc., nors darbo ir kitų aplinkybių koeficientas nustatytas 1, o fizinės ir informacinės aplinkos pritaikymo kriterijus įvertintas kaip vidutinio palankumo aplinkybė. Teisėjų kolegijos nuomone, Tarnyba nepakankamai išsamiai pasisakė, kokiais konkrečiais medicininiais dokumentais ir teisės aktais vadovaudamasi ji grindžia padarytus darbingumo lygio parametrų pakeitimus.

Jos išvada dėl fizinės ir informacinės aplinkos pritaikymo kriterijaus iš viso nepagrįsta jokiais argumentais, o tiesiog konstatuota. Tarnyba 2007 m. gruodžio 3 d. sprendime nurodė, kad bazinis darbingumas turi būti nustatytas 40 proc., vadovaudamasi iš esmės tuo, kad jokių pakitimų nepastebėta, tačiau  bylos medžiagos nematyti, kad būtų atlikta išsami ankstesnių medicininių duomenų ir papildomai su Viešosios įstaigos Justiniškių šeimos gydytojų kabineto 2007 m. lapkričio 8 d. išduotu siuntimu Nr. 129 pristatytų dokumentų analizė, kad būtų faktiškai įvertinti pareiškėjo sveikatos būklės pasikeitimai.

Atkreiptinas dėmesys, kad nei Vilniaus I teritoriniame skyriuje, nei Tarnyboje A. L. apžiÅ«ra ir apklausa nebuvo atlikta. Taip pat neaiÅ¡ku, kokiais teisiniais motyvais vadovaudamasi Tarnyba parinko pareiÅ¡kėjui bÅ«tent 40 proc. bazinį darbingumÄ , nors pagal pareiÅ¡kėjui taikytÄ Darbingumo lygio nustatymo kriterijų apraÅ¡o (toliau – ir Kriterijų apraÅ¡as), patvirtinto Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. A1-78/V-179, 1 priedo I dalies 15.3 punktÄ pareiÅ¡kėjui galėjo bÅ«ti nustatytas bazinis darbingumas nuo 0 iki 50 proc.

Pažymėtina, kad Kriterijų apraÅ¡as nedetalizuoja, kokios aplinkybės turi bÅ«ti įvertintos parenkant konkretų bazinio darbingumo procentÄ 15.3 punkte nurodyto intervalo ribose, o Tarnyba teisės akto, kuris reglamentuoja Å¡iuos klausimus, taip pat nenurodė. Todėl neaiÅ¡ku, kuo vadovaudamasi Tarnyba teigė, kad konkrečiu atveju turi bÅ«ti įvertinamas nervo pakenkimo laipsnis ir stebimi tokie reiÅ¡kiniai kaip jutimo netekimas, raumenų paralyžius, trofikos sutrikimai, kurie turi pasireikÅ¡ti abiejų virÅ¡utinių galÅ«nių atžvilgiu.

Be to, nedetalizuota, koks nervo pakenkimo laipsnis yra A. L. atveju. Pažymėtina, jog VieÅ¡osios įstaigos JustiniÅ¡kių Å¡eimos gydytojų kabineto iÅ¡duotame 2007 m. lapkričio 8 d. siuntime į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybÄ Nr. 129 (b. l. 8, I t.), be kita ko, nurodyta pagrindinė diagnozė – bÅ«klė po deÅ¡inio peties rezginio trauminio sužalojimo; potrauminė pleksopatija; kompleksinis regioninis labai stipriai iÅ¡reikÅ¡tas skausmo sindromas; deÅ¡inės rankos parezė; pagal TLK-10 nurodytas kodas T87.3, gretutinė diagnozė – lėtinė diskogeninė radikulopatija iÅ¡ deÅ¡inės C6; cervikalgija; stuburo kaklinės dalies osteochondrozė, TLK-10 kodas nurodytas M54.2.

Tarnyba 2007 m. gruodžio 3 d. sprendime nurodė, kad gretutinė diagnozė vertintina su pagrindine, tačiau aiÅ¡kÅ«s motyvais neiÅ¡dėstyti. Tarnyba pasisakė dėl nervo Å¡aknelės, tačiau apie kitus gretutinės diagnozės sutrikimus neužsiminė. Pažymėtina, kad Vilniaus I teritorinio skyriaus 2007 m. lapkričio 8 d. sprendimu, nustatant bazinį darbingumÄ , buvo įvertinta tiek pagrindinė, tiek gretutinė diagnozės. Taip pat VieÅ¡osios įstaigos JustiniÅ¡kių Å¡eimos gydytojų kabineto iÅ¡duotame 2007 m. lapkričio 8 d.

siuntime į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybÄ Nr. 129 pažymėta, kad A. L. buvo sužalotas ne tik deÅ¡iniojo peties nervų rezginys,

tačiau ir padarytas raktikaulio lūžis. Taigi matyti, kad galimai buvo patirtos dvi traumos, tačiau tas faktas, ar nustatyti sutrikimai yra Å¡ių abiejų traumų ar tik vienos iÅ¡ jų pasekmė, iÅ¡samiai netirtas. Tuo tarpu pagal Kriterijų apraÅ¡o 5 ir 6 punktus, nustačius, kad asmens organizmo funkcijos sutrikusios dėl dviejų ar daugiau traumų, bazinio darbingumo procentai skaičiuojami specialia tvarka, juos dauginant iÅ¡ atitinkamo koeficiento, ir tai pakeičia bazinio darbingumo procentinę iÅ¡raiÅ¡kÄ Ä¯ maÅ¾Ä jÄ , t. y. pareiÅ¡kėjui palankiÄ , pusę. Be to, Tarnyba praktiÅ¡kai nevertino skausmo stiprumÄ patvirtinančių medicininių dokumentų – Vilniaus universiteto ligoninės „SantariÅ¡kių klinikos“ Skausmo klinikos pažymų, kuriose A. L. skausmas, naudojant skausmo įvertinimo skalę, nustatytas kaip stiprus, taip pat vienoje pažymoje nurodyta, kad A. L. dėl skausmų provokacijos ir rankos lūžimo tikimybės nerekomenduojama dirbti jokio fizinio darbo (b. l. 97-100, b. l. I t.). Tarnyba pažymėjo, kad tokie tyrimai paremti subjektyviu A. L. suvokimu. Teisėjų kolegija pastebi, kad pagal Tvarkos apraÅ¡o 8.4.1 punktÄ skausmo įvertinimo skalė pripažįstama tinkamu dokumentu organizmo funkcijos sutrikimui (skausmui) patvirtinti, todėl iÅ¡ anksto, kaip tai padarė Tarnyba, jis negali bÅ«ti atmetamas ir turi bÅ«ti vertinamas kartu su kita medicininių

tyrimų metu gauta informacija. Esant šioms aplinkybėms, kyla abejonių, ar A. L. būklė buvo įvertinta objektyviai, ar, nustatant bazinį

darbingumÄ , atsižvelgta į visas jo darbingumÄ Ä¯takojančias ligas ar traumas ir su tuo susijusius funkcinius sutrikimus, ar tinkamai įvertinti kiti kriterijai, kaip tai numato Kriterijų apraÅ¡o 3 ir 4 punktai. Pažymėtina, kad Tarnyba, kaip ir Vilniaus I teritorinis skyrius, vertindama bazinį darbingumÄ , vadovavosi Kriterijaus apraÅ¡o 1 priedo I dalies 15.3 punktu (periferinės nervų sistemos, neuroraumeninės jungties ir raumenų ligos, esant sunkiam funkcijos sutrikimui), pagrindinė diagnozė nustatyta pagal TLK (tarptautinio ligų klasifikatoriaus)-10 kodÄ T92.4 (rankų nervų sužalojimo padariniai). PareiÅ¡kėjas nuo pat pradžių teigė, kad TLK-10 kodas parinktas neteisingai, kas iÅ¡ esmės pasitvirtino bylos nagrinėjimo metu (b. l. 111-113, III t.). Å is faktas tik sustiprina abejones, kad bazinis darbingumas ir atitinkamai darbingumo lygis Tarnyboje galimai buvo nustatytas netinkamai.

Atsižvelgdama į iÅ¡dėstytus motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, kad Tarnyba pakartotinį darbingumo vertinimÄ pagal A. L. skundÄ atliko neiÅ¡samiai ir nevisapusiÅ¡kai, todėl padarytos iÅ¡vados negali bÅ«ti pripažįstamos teisėtomis ir pagrįstomis.

Taip pat, teisėjų kolegijos nuomone, teisėtais ir pagrįstais negali bÅ«ti pripažįstami atitinkamai ir Ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2008 m. kovo 7 d. sprendimas Nr. S-23 bei Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. kovo 29 d. sprendimas. Pirmiausia pastebėtina, kad nei ginÄÄ ikiteismine tvarka nagrinėjusi institucija, nei pirmosios instancijos teismas nepatikslino bylos nagrinėjimo dalyko. IÅ¡ Ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2008 m. kovo 7 d. sprendimo Nr. S-23 turinio (b. l. 20-22, I t.) ir skundo, adresuoto

pirmosios instancijos teismui (b. l. 4-6, I t.) matyti, kad pareiškėjas A. L. reikalavo panaikinti 2007 m. gruodžio 3 d. Tarnybos

sprendimÄ ir priimti sprendimÄ , kuriuo jis bÅ«tų pripažintas nedarbingas, tačiau Vilniaus I teritorinio skyriaus 2007 m. lapkričio 8 d. sprendimo pareiÅ¡kėjas skundu panaikinti neprašė. Å i aplinkybė objektyviai turėjo trukdyti tiek Komisijai, tiek pirmosios instancijos teismui visapusiÅ¡kai iÅ¡nagrinėti skundÄ iÅ¡ esmės, nes nesant reikalavimo panaikinti Vilniaus I teritorinio skyriaus 2007 m. lapkričio 8 d. sprendimo, negalima buvo faktiÅ¡kai tenkinti skundo reikalavimų. Nepanaikinus Vilniaus I teritorinio skyriaus 2007 m. lapkričio 8

d. sprendimo, vien tik 2007 m. gruodžio 3 d. Tarnybos sprendimo panaikinimas, A. L., manančiam, kad darbingumo lygis jam nustatytas

neteisingai ir praÅ¡ančiam priimti naujÄ sprendimÄ , jo teisių realiai negalėtų apginti, nes tokiu atveju liktų galioti pirminis teisines pasekmes sukėlęs Vilniaus I teritorinio skyriaus 2007 m. lapkričio 8 d. sprendimas dėl darbingumo lygio nustatymo. Nei Komisijoje, nei pirmosios instancijos teisme paminėtas trÅ«kumas nebuvo iÅ¡taisytas ir pareiÅ¡kėjui patikslinti skundo reikalavimus nebuvo pasiÅ«lyta. Taip pat matyti, kad nei Komisijoje, nei pirmosios instancijos teisme nebuvo atliktas iÅ¡samus įrodymų tyrimas ir vertinimas, jų priimti sprendimai nėra pakankamai argumentuoti, nėra pagrįsti

abejonių nekeliančiais įrodymais, vienareikšmiškai paneigiančiais A. L. argumentus, kad jis turėtų būti pripažintas nedarbingu.

Akivaizdu, kad ginčui iÅ¡spręsti ir tinkamai įvertinti tam reikÅ¡mingas faktines aplinkybes, esant prieÅ¡taringiems duomenims, buvo reikalingos specialios žinios iÅ¡ medicinos ir sveikatos apsaugos srities, tačiau bylÄ nagrinėjusios institucijos (Komisija ir pirmosios instancijos teismas) iÅ¡ esmės pačios vertino medicininių žinių reikalaujančius faktus. Nors pirmosios instancijos teismas pasitelkė specialistus, tačiau darytina iÅ¡vada, jog jie bylai vertingos informacijos nesuteikė, į daugumÄ jiems pateiktų klausimų atsakymų nepateikė, jų raÅ¡ytinė iÅ¡vada pagrįsta spėjimais ir įtarimais, bet ne objektyviais klinikiniais ar instrumentiniais tyrimais (b. l. 112-113, 131-132, 158, III t.).

Vadovaujantis išdėstytais argumentais, Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas panaikinti Tarnybos 2007 m. gruodžio

3 d. sprendimÄ ir Komisijos 2008 m. kovo 7 d. sprendimÄ , įpareigojant TarnybÄ iÅ¡ naujo atlikti pakartotinį darbingumo vertinimÄ pagal A. L. skundÄ .

Pažymėtina, kad Tarnybai, vadovaujantis Tarnybos nuostatais, nustatytas aktyvus vaidmuo tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiÅ¡kai jas iÅ¡tiriant (Nuostatų 10.1 ir 10.2 punktai). Atliekant Å¡ias pareigas, Tarnybai suteikta galimybė pasitelkti nepriklausomus ekspertus ir kitus specialistus, turinčius atitinkamÄ pasirengimÄ ir galinčius pateikti iÅ¡vadas neįgalumo lygio, darbingumo lygio, profesinės reabilitacijos poreikio vertinimo bei bendro pirminio specialiųjų poreikių nustatymo klausimais (10.3 punktas), todėl Tarnyba, atlikdama pakartotinį darbingumo vertinimÄ , Å¡iais procesiniais instrumentais, esant bÅ«tinybei, privalo pasinaudoti.

Atsižvelgiant į priimamo procesinio sprendimo rūšį, kiti apeliacinio skundo argumentai nenagrinėtini.

Vadovaudamasi Lietuvos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a:

Pareiškėjo

A. L. apeliacinį skundÄ patenkinti iÅ¡ dalies.

Panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. kovo 29 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ : pareiÅ¡kėjo A. L. skundÄ patenkinti iÅ¡ dalies; panaikinti Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Sprendimų kontrolės skyriaus 2007 m. gruodžio 3 d. sprendimÄ Nr. SS-125 bei Ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2008 m. kovo 7 d. sprendimÄ Nr. S-23, ir įpareigoti Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybÄ prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos iÅ¡ naujo įvertinti A. L. darbingumo lygį.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai                                                                              Â

Roma Sabina Alimienė

                                                                                         Â

Anatolijus Baranovas

                                                                              Â

           Vaida Urmonaitė-Maculevičienė                                                        Â