d255480d-3eca-443a-a150-54dc05e2febc · Vilniaus apygardos administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedpanaikinti Valstybinio turizmo departamento Konkurso komisijos 2010-10-27 protokolinį sprendimÄ Nr. VL-12 dÄl konkurso laimÄtojos (A. V.) vyriausiojo specialisto (juriskonsulto) pareigoms užimti; pripažinti konkurso rezultatus negaliojanÄiais ir įpareigoti Valstybinį turizmo departamentÄ prie Ūkio ministerijos konkursÄ Ä¯ Valstybinio turizmo departamento vyriausiojo specialisto (juriskonsulto) pareigas organizuoti iÅ¡ naujo;
Legislator headnote
AI generatedd255480d-3eca-443a-a150-54dc05e2febc · Vilniaus apygardos administracinis teismas: Ji jauÄiasi diskriminuojama, nes jos įvertinimas buvo pateiktas deÅ¡imtųjų tikslumu, atsakant į Komisijos pirmininko klausimÄ , iÅ¡ jos ir kitų pretendenÄių buvo reikalaujama žinoti Lietuvos Respublikos VyriausybÄs nutarimo nuostatas, taÄiau Å¡io nutarimo net nebuvo konkurso dÄl vyriausiojo specialisto (juriskonsulto) pareigybÄs teisÄs aktų sÄ raÅ¡uose. Mano, kad bÅ«tų tikslinga peržiÅ«rÄti ir jos egzamino žodžiu įvertinimÄ , nes į keturis klausimus atsakÄ puikiai, į penktÄ klausimÄ anglų kalba atsakÄ iÅ¡ dalies, todÄl jos egzamino žodžiu dalis turÄjo bÅ«ti įvertinta 9 balais.
Full text
AdministracinÄ byla NrAdministracinÄ byla Nr. I-982-624/2011(Proceso Nr. 3-61-3-03016-2010-6)Procesinio sprendimo kategorija 16.1; 74 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2011 m. balandžio 11 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisÄjas ArÅ«nas Dirvonas, sekretoriaujant Dinai Belovai, dalyvaujant atsakovo Valstybinio turizmo departamento prie Ūkio ministerijos atstovui advokatui RiÄardui Varno, treÄiajam suinteresuotam asmeniui A. V., nedalyvaujant pareiÅ¡kÄjai R. B., vieÅ¡ame teismo posÄdyje iÅ¡nagrinÄjÄs administracinÄ bylÄ pagal pareiÅ¡kÄjos R. B. skundÄ atsakovui Valstybiniam turizmo departamentui prie Ūkio ministerijos, treÄiajam suinteresuotam asmeniui A. V. dÄl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir neturtinÄs žalos atlyginimo, n u s t a t Ä : pareiÅ¡kÄja R. B. skunde ir patikslintuose 2010-11-17 ir 2011-01-12 skunduose teismui praÅ¡o:
1) panaikinti Valstybinio turizmo departamento Konkurso komisijos 2010-10-27 protokolinį sprendimÄ Nr. VL-12 dÄl konkurso laimÄtojos (A. V.) vyriausiojo specialisto (juriskonsulto) pareigoms užimti;
2) pripažinti konkurso rezultatus negaliojanÄiais ir įpareigoti Valstybinį turizmo departamentÄ prie Ūkio ministerijos konkursÄ Ä¯ Valstybinio turizmo departamento vyriausiojo specialisto (juriskonsulto) pareigas organizuoti iÅ¡ naujo;
3) priteisti iÅ¡ atsakovo 4000 Lt neturtinÄ Å¾alÄ ;
4) priteisti bylinÄjimosi iÅ¡laidas. Nurodo, kad Valstybinis turizmo departamentas prie Ūkio ministerijos (toliau â ir Valstybinis turizmo departamentas) 2010-10-08 paskelbÄ konkursÄ laisvoms vyriausiojo specialisto (juriskonsulto) pareigoms (A lygis, 13 kategorija) užimti. Konkursas laisvoms vyriausiojo specialisto (juriskonsulto) pareigoms užimti įvyko 2010-10-27. Pateikiant dokumentus dÄl dalyvavimo konkurse, jai buvo nurodyta, kad konkursas įvyks 2010-11-03, taÄiau likus kelioms dienoms iki naujo konkurso įvykimo datos, iÅ¡ Valstybinio turizmo departamento gavo laiÅ¡kÄ , kad konkursas įvyks 2010-10-27.
PažymÄjo, kad konkurse dalyvavo keturi pretendentai. Konkurso komisija laimÄtoja pripažino daugiausiai balų surinkusį asmenį - A. V. Lietuvos Respublikos valstybÄs tarnybos įstatyme numatyta, kad asmuo, konkurso bÅ«du priimamas į karjeros valstybÄs tarnautojo pareigas, egzaminuojamas raÅ¡tu (testas) ir žodžiu (pokalbis). Pastarojoje dalyje konkurso dalyviams buvo pateikti 5 klausimai bei vienas klausimas dÄl darbo motyvacijos. Egzamino žodžiu eigai fiksuoti buvo padarytas garso skaitmeninis įraÅ¡as.
Konkurso metu egzaminavimo žodžiu dalyje įvyko keli nesutapimai, kurie duoda pagrindÄ suabejoti Konkurso komisijos objektyvumu vertinant konkurso laimÄtojos atsakymus į Konkurso komisijos pateiktus klausimus. Po pokalbio su Konkurso komisija, konkurso laimÄtoja jai pasakÄ, kad ne į visus klausimus atsakÄ tiksliai. Komisijos nariams ji iÅ¡reiÅ¡kÄ abejonÄ dÄl balų skyrimo objektyvumo ir skaiÄiavimo ir paminÄjo, kad konkurso laimÄtoja jai sakÄ, kad ne į visus klausimus iÅ¡samiai atsakÄ.
Buvo akcentuojamas Komisijos užduotas klausimas: âÄ® kokius Lietuvos Respublikos teisÄs aktus yra perkeltos 1990-06-13 Tarybos direktyvos Nr. 90/314/EEB dÄl kelionių, atostogų ir organizuotų iÅ¡vykų paketų nuostatosâ. Å ios direktyvos nuostatos buvo perkeltos į 3 pagrindinius teisÄs aktus - Lietuvos Respublikos civilinį kodeksÄ , Lietuvos turizmo įstatymÄ ir Valstybinio turizmo departamento prie Ūkio ministerijos direktoriaus 2003-03-26 įsakymÄ Nr. 18-V âDÄl turizmo paslaugų teikimo sutarties standartinių sÄ lygųâ.
TodÄl logiÅ¡kai skaiÄiuojant, Konkurso komisijos nariai negalÄjo jos atsakymo vieningai įvertinti 2 balais. Jei paminÄtas tik vienas teisÄs aktas, o įvardinti reikia 3, tai už tokį atsakymÄ geriausiu atveju turÄtų bÅ«ti skiriama 0,7 balo, jei už atsakymÄ Ä¯ šį klausimÄ galima gauti 2 balus (formulÄ: 2:3*1). Pasibaigus egzaminui žodžiu, buvo sukviesti visi pretendentai. Jiems dalyvaujant, Konkurso komisijos nariai užpildytas ir pasiraÅ¡ytas egzamino žodžiu individualaus vertinimo lenteles įteikÄ Komisijos sekretorei.
Kiekvienam pretendentui skirti balai buvo susumuoti ir dalijami iÅ¡ dalyvaujanÄių Konkurso komisijos narių skaiÄiaus. SkaiÄiuojant balus, Komisijos pirmininkas paminÄjo, kad į klausimÄ dÄl valstybÄs tarnautojo teisÄs dirbti kitÄ darbÄ ir kokie teisÄs aktai tai reglamentuoja, kurį jis pateikÄ pretendentams, visi pretendentai iÅ¡samiai neatsakÄ, kaip to iÅ¡ jų buvo tikimasi. TaÄiau konkursÄ laimÄjÄs asmuo surinko lygiai 10 balų už egzaminÄ Å¾odžiu. PažymÄjo, kad iÅ¡ Valstybinio turizmo departamento tarnautojos L.
B. gavo elektroninį laiÅ¡kÄ , kuriame nurodyta, kad pareiÅ¡kÄja į šį klausimÄ atsakÄ tik iÅ¡ dalies, nes nepaminÄjo Lietuvos Respublikos VyriausybÄs nutarimu patvirtintų ValstybÄs tarnautojų praÅ¡ymų leisti dirbti kitÄ darbÄ nagrinÄjimo ir sprendimų dÄl leidimo valstybÄs tarnautojams dirbti kitÄ darbÄ priÄmimo ir atÅ¡aukimo taisyklių (toliau â ir TaisyklÄs) ir TaisyklÄmis reglamentuotos komisijos. PažymÄjo, kad jos ir kitų pretendentų atsakymÄ Ä¯ šį klausimÄ buvo reikalaujama žinoti Taisykles, o konkurso laimÄtojai Taisyklių žinojimas nebuvo privalomas ir tai rodo konkurso laimÄtojos įvertinimas už atsakymus žodžiu - aukÅ¡Äiausias balas 10.
Taigi pretendentams buvo keliami skirtingi atsakymų į klausimus reikalavimai. Keli komisijos nariai pripažino, kad konkurso laimÄtojos atsakymai nebuvo idealÅ«s, kad svarbiausias kriterijus, kuriuo jie rÄmÄsi paraÅ¡ydami konkurso laimÄtojai 10 balų, buvo jos labai geros anglų kalbos žinios, kurias įvertino iÅ¡ jos atsakymo į vienÄ klausimÄ . Taip pat nurodo, kad ji gavo 8,2 už antrÄ konkurso dalį (pokalbį), o konkurso laimÄtojos balas buvo maksimalus, nors, remiantis logika, balas turÄjo bÅ«ti mažesnis, nes tiek Konkurso komisija, tiek konkurso laimÄtoja pareiÅ¡kÄ, kad į visus klausimus nebuvo atsakyta puikiai.
Ji jauÄiasi diskriminuojama, nes jos įvertinimas buvo pateiktas deÅ¡imtųjų tikslumu, atsakant į Komisijos pirmininko klausimÄ , iÅ¡ jos ir kitų pretendenÄių buvo reikalaujama žinoti Lietuvos Respublikos VyriausybÄs nutarimo nuostatas, taÄiau Å¡io nutarimo net nebuvo konkurso dÄl vyriausiojo specialisto (juriskonsulto) pareigybÄs teisÄs aktų sÄ raÅ¡uose. Mano, kad bÅ«tų tikslinga peržiÅ«rÄti ir jos egzamino žodžiu įvertinimÄ , nes į keturis klausimus atsakÄ puikiai, į penktÄ klausimÄ anglų kalba atsakÄ iÅ¡ dalies, todÄl jos egzamino žodžiu dalis turÄjo bÅ«ti įvertinta 9 balais.
PažymÄjo, kad į pirmÄ jį klausimÄ ji atsakÄ puikiai, į klausimÄ dÄl Lietuvos teisÄs aktų, į kuriuos perkeltos Tarybos direktyvos 90/314/EEB nuostatos, atsakÄ gerai, nes iÅ¡vardino visus tris teisÄs aktus. Ä® klausimÄ dÄl kelionių agentÅ«roms reikalingo laidavimo draudimo taip pat atsakÄ puikiai. Ä® Komisijos pirmininko klausimÄ dÄl valstybÄs tarnautojo teisÄs dirbti kitÄ darbÄ ir kokie teisÄs aktai tai reglamentuoja, atsakÄ puikiai, nes rÄmÄsi Lietuvos Respublikos valstybÄs tarnybos įstatymu, kuriame reglamentuojama Å¡i tvarka.
Mano, kad komisijos reikalavimas žinoti ir Lietuvos Respublikos VyriausybÄs nutarimu patvirtintas ValstybÄs tarnautojų praÅ¡ymų leisti dirbti kitÄ darbÄ nagrinÄjimo ir sprendimų dÄl leidimo valstybÄs tarnautojams dirbti kitÄ darbÄ priÄmimo ir atÅ¡aukimo taisykles yra nepagrįstas, nes Taisyklių nebuvo privalomų žinoti teisÄs aktų sÄ raÅ¡e. Kai dalyvaujant konkurse reikalaujama žinoti papildomus teisÄs aktus, kurių nÄra privalomų žinoti teisÄs aktų sÄ raÅ¡e, pats sÄ raÅ¡as netenka prasmÄs, nes Konkurso komisija egzamino žodžiu metu paneigia savo reikalavimų priimant į pareigas apibrÄžtumÄ .
AtkreipÄ dÄmesį, kad visų teisÄs aktų, reglamentuojanÄių valstybÄs tarnybÄ , ir jų nuostatų dalyvaujant konkurse žinoti neįmanoma ir to nereikalaujama. Mano, kad Konkurso komisija atsakymÄ Ä¯ šį klausimÄ Ä¯vertino netinkamai. Klausimas anglų kalba buvo susijÄs su kultÅ«riniu turizmu Lietuvoje, į jį atsakÄ iÅ¡ dalies. Mano, kad Å¡is klausimas labiau tiktų dalyvaujant konkurse dÄl kelionių vadybininko darbo, nei dÄl juriskonsulto pareigų, nes nÄra susijÄs su juriskonsulto tiesioginių funkcijų atlikimu (neįtraukta į apraÅ¡ytos pareigybÄs specialiuosius reikalavimus ir funkcijas).
Taip pat nurodo, kad Lietuvos Respublikos VyriausybÄs 2002-06-24 nutarimu Nr. 966 âDÄl konkursų į valstybÄs tarnautojo pareigas organizavimo tvarkos apraÅ¡o patvirtinimoâ 501 punkte įtvirtinta, kad egzamino žodžiu eigai fiksuoti daromas garso skaitmeninis įraÅ¡as. Skaitmeninis garso įraÅ¡as perkeliamas į kompiuterinÄ laikmenÄ , pridedamas prie konkurso protokolo ir saugomas konkursÄ organizavusioje įstaigoje teisÄs aktų nustatyta tvarka. PažymÄjo, kad atsakovo pateiktas įraÅ¡as, taÄiau praktiÅ¡kai visas jos pokalbio įraÅ¡as nÄra vientisas, trÅ«kinÄja, dalis jos pateiktų atsakymų tarsi iÅ¡kraipyti (trÅ«ksta apie 1.5-2 min. jos atsakymų į klausimus dalies).
Jai atsakinÄjant į pirmÄ klausimÄ (kuo iÅ¡ esmÄs skiriasi kelionių organizatorius ir kelionių agentÅ«ra), garso įraÅ¡e trÅ«ksta jos pateikto atsakymo į šį klausimÄ pabaigos; į klausimÄ dÄl Lietuvos teisÄs aktų į kuriuos yra perkeltos 1990-06-13 Tarybos direktyvos Nr. 90/314/EEB nuostatos, ji atsakÄ gerai ir iÅ¡vardijo visus tris teisÄs aktus. TaÄiau paÄiame įraÅ¡e, kuriame užfiksuotas jos atsakymas, girdisi tik atskiri žodžiai, negalima aiÅ¡kiai suprasti, kokius teisÄs aktus ji paminÄjo.
Taip pat įraÅ¡e girdisi tik atsakymo į treÄiÄ klausimÄ pradžia, tolimesnÄ atsakymo dalis chaotiÅ¡ka, neįmanoma suprasti, kas kalbama, girdisi tik padriki, trÅ«kinÄjantys, tarpusavyje nesusijÄ Å¾odžiai. Atsakymo į ketvirtÄ klausimÄ taip pat neįmanoma suprasti, o atsakyme į penktÄ klausimÄ nesigirdi net ValstybÄs tarnybos įstatymo paminÄjimas, kurį ji paÄioje atsakymo pradžioje pasakÄ kaip teisÄs aktÄ , kuriame Å¡is klausimas reglamentuojamas. Klausime dÄl motyvacijos įraÅ¡e girdisi tik vienas sakinys.
Daro iÅ¡vadÄ , kad visas įraÅ¡as yra chaotiÅ¡kas, fragmentiÅ¡kas, nÄra vientisumo ir sunku susidaryti bendrÄ vaizdÄ apie jos egzaminÄ Å¾odžiu. DÄl nekokybiÅ¡ko įraÅ¡o neįmanoma įgyvendinti jos teisÄs į pokalbio žodžiu pakartotinį įvertinimÄ . PažymÄjo, kad atsakovas konkursÄ Ä¯ valstybÄs tarnybÄ dÄl Valstybinio turizmo departamento prie Ūkio ministerijos vyriausiojo specialisto (juriskonsulto) pareigų vykdÄ netinkamai, pažeidžiant teisÄs aktų reikalavimus, nesilaikant Konkursų į valstybÄs tarnautojo pareigas organizavimo tvarkos apraÅ¡o reikalavimų.
Administracinių bylų teisenos įstatymo taikymo prasme ApraÅ¡as laikytinas pagrindiniu teisÄs aktu, kurio laikymasis turi užtikrinti objektyvų visų konkurso aplinkybių įvertinimÄ bei sprendimo pagrįstumÄ . ApraÅ¡e suformuluotų imperatyvių nuostatų nesilaikymas yra pagrindas pripažinti Konkurso komisijos priimtÄ protokolinį sprendimÄ dÄl konkurso laimÄtojos neteisÄtu, konkurso rezultatus negaliojanÄiais ir organizuoti pakartotinį konkursÄ Ä¯ juriskonsulto pareigas. PažymÄjo, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 33 str.
įtvirtinta, kad pilieÄiai turi teisÄ lygiomis sÄ lygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybinÄ tarnybÄ . Konkurso organizavimas nepateisino jos, kaip kandidatÄs, teisÄtų lÅ«kesÄių, kurie numatyti įstatymuose. Padarytas nekokybiÅ¡kas, tarsi iÅ¡karpytas jos pokalbio įraÅ¡as, todÄl jos teisÄ Ä¯ konkurso pokalbio žodžiu pakartotinį vertinimÄ tampa neįmanoma. DÄl to patyrÄ dvasinius iÅ¡gyvenimus, emocinį sukrÄtimÄ , jai bus sunku ateityje patikÄti konkursų į valstybÄs tarnybÄ organizavimo skaidrumu, ypaÄ, kai konkurso laimÄtojos įraÅ¡as buvo kokybiÅ¡kas ir aiÅ¡kus.
DÄl Å¡ių priežasÄių teismo praÅ¡o iÅ¡ atsakovo priteisti 4000 Lt neturtinÄs žalos atlyginimo. Be to, jos daugiau nei pusantrų metų teisinio darbo patirtis kelionių organizatoriuje âÅ vitÄâ Konkurso komisijai nepasirodÄ svarbi, nors juriskonsulto darbas pagal pareigybÄs apraÅ¡ymÄ tiesiogiai susijÄs su turizmo teise (b. l. 8-10, 44-46).PareiÅ¡kÄja, 2011-03-03 teismo posÄdyje skundÄ palaikiusi ir praÅ¡iusi jį tenkinti iÅ¡ esmÄs jame nurodytais argumentai, į 2011-03-31 teismo posÄdį neatvyko, byla iÅ¡nagrinÄta jai nedalyvaujant.
Pateiktame atsiliepime atsakovas Valstybinis turizmo departamentas su pareiÅ¡kÄjos skundu ir patikslintu skundais nesutiko ir praÅ¡Ä juos atmesti kaip nepagrįstus. NurodÄ, kad pareiÅ¡kÄja visus argumentus grindžia po konkurso neformalių pokalbių metu gauta informacija bei savo samprotavimais, taÄiau jokių konkreÄių pažeidimo faktų nepateikia. AtkreipÄ dÄmesį, kad Lietuvos Respublikos valstybÄs tarnybos įstatymo 11 str. numato, jog į valstybÄs tarnybÄ konkurso bÅ«du priimama dviem etapais: egzamino raÅ¡tu ir egzamino žodžiu.
GinÄas tarp pareiÅ¡kÄjos ir atsakovo yra kilÄs dÄl egzamino žodžiu dalies vertinimo. ValstybÄs tarnybos įstatymo 11 str. 2 d. nurodomas egzamino žodžiu tikslas: pokalbio metu patikrinami asmens gebÄjimai atlikti valstybÄs tarnautojo pareigybÄs apraÅ¡yme nustatytas funkcijas. Lietuvos Respublikos VyriausybÄs 2002-06-24 nutarimu Nr. 966 âDÄl Konkursų į valstybÄs tarnautojo pareigas organizavimo tvarkos apraÅ¡o patvirtinimoâ 50 punktas nurodo, kad per egzaminÄ Å¾odžiu kiekvienas komisijos narys pateikia vienodus klausimus visiems pretendentams, siekdamas patikrinti pretendento gebÄjimus atlikti valstybÄs tarnautojo pareigybÄs, dÄl kurios vyksta konkursas, apraÅ¡yme nustatytas funkcijas.
Egzamino žodžiu metu patikrinamas pretendento užsienio kalbų, privalomų pareigybÄs apraÅ¡yme nustatytoms funkcijoms atlikti, mokÄjimas. Pretendentams taip pat gali bÅ«ti užduodami jų atsakymus patikslinantys klausimai. Pretendentai egzaminuojami žodžiu individualiai, kitiems pretendentams nedalyvaujant. Pretendentų eiliÅ¡kumas per egzaminÄ Å¾odžiu nustatomas pagal abÄcÄlÄ. Tai yra visi reikalavimai, kuriuos įstatymo leidÄjas kelia konkursÄ dÄl priÄmimo į valstybÄs tarnybÄ organizuojanÄiai institucijai, todÄl akivaizdu, kad įstatymų leidÄjas, smulkiau nedetalizuodamas egzamino žodžiu vertinimo kriterijų, suteikia diskrecijos teisÄ institucijai ar įstaigai, kuri vykdo konkursÄ Ä¯vertinti ne tik pretendento žinias, bet ir įvertinti kiekvieno iÅ¡ konkurso dalyvių gebÄjimus vykdyti funkcijas ir atrinkti tinkamiausiÄ kandidatÄ eiti pareigas.
PriÄmimas į valstybÄs tarnybÄ yra organizuojamas dviem etapais: pirmiausiai yra patikrinamos teorinÄs pretendento žinios srityje, kurioje numatoma dirbti, ir pretendentui turint pakankamai žinių (jei jo dalies raÅ¡tu įvertinimas yra lygus 6 ir daugiau balų), tikrinami kiti gebÄjimai. Tokiu bÅ«du patikrinamos tiek teorinÄs pretendentų žinios, tiek asmeninÄs savybÄs. Tai, kad pretendentams užduodami vienodi klausimai, sukuria vienodas galimybes asmenims atskleisti gebÄjimus, taÄiau konkursÄ organizuojanÄiai institucijai yra suteikiama diskrecijos teisÄ vertinti atsakymus vadovaujantis pretendento tinkamumo eiti pareigas kriterijumi.
Neįmanoma netgi pateikus vienodus klausimus pretendentams, gauti vienodus atsakymus, ypaÄ atsižvelgiant į Å¡ios dalies tikslÄ : ne patikrinti žinias, bet įvertinti gebÄjimÄ eiti pareigas. Tokiu bÅ«du pareiÅ¡kÄjos pateikta analizÄ, kaip tiksliai turÄjo bÅ«ti vertinami atsakymai, yra netikslinga. Egzamino žodžiu metu komisija vertina pretendento gebÄjimus mÄ styti bei argumentuoti savo pozicijÄ , pretendento asmenybÄ ir potencialų gebÄjimÄ dirbti jam pavestÄ darbÄ neapsiribojant teorinÄmis žiniomis.
Egzamino žodžiu metu yra tikrinamas pretendento užsienio kalbų žinios ir tai yra vienintelÄ galimybÄ Ä¯vertinti pretendento gebÄjimÄ bendrauti užsienio kalba. NurodÄ, kad ginÄijamo konkurso dalies egzamino žodžiu metu buvo pateikti klausimai, kurių formuluotÄs atitinka įstatymo dvasiÄ bei Å¡ios egzamino dalies tikslÄ . Atsakymų vertinimas atitiko teisÄs aktų reikalavimus, nes buvo siekiama nustatyti pretendento gebÄjimÄ eiti pareigas. PateikÄ egzamino žodžiu metu užduotus klausimus bei paaiÅ¡kino kiekvieno iÅ¡ užduotų klausimų tikslingumÄ .
Pirmasis klausimas buvo: âKoks yra skirtumas tarp kelionių agentÅ«ros ir kelionių organizatoriausâ ir iÅ¡ atsakymo galima sprÄsti apie pretendento gebÄjimÄ vertinti informacijÄ bei daryti iÅ¡vadas tarp skirtingų sÄ vokų, vartojamų turizmo teisÄje. Antrasis egzamino žodžiu klausimas: âÄ® kokius teisÄs aktus buvo perkeltos direktyvos 90/31/EEB nuostatosâ turi tikslÄ atskleisti pretendento gebÄjimÄ suprasti Europos SÄ jungos teisÄs aktų įgyvendinimÄ Lietuvos Respublikos teisÄje.
TreÄiasis klausimas buvo formuluojamas siekiant įvertinti pretendento galimybÄ argumentuoti savo pozicijÄ . Klausimas susijÄs su Lietuvos Respublikos turizmo įstatyme nustatyta prievole turÄti laidavimo draudimÄ tik kelionių organizatoriams. Pretendentų buvo praÅ¡omam pagrįsti arba paneigti tokio reikalavimo nustatymÄ ir kelionių agentÅ«roms. Å io klausimo atsakymo vertinimas balais, kaip teisingo, buvo komisijos diskrecijoje, siekiant iÅ¡siaiÅ¡kinti, pretendentų gebÄjimÄ argumentuoti savo pozicijÄ .
Ketvirtasis klausimas buvo susijÄs su personalo tvarkymo klausimais, t. y. buvo klausiama, ar valstybÄs tarnautojas gali dirbti kitÄ darbÄ , kokiais teisÄs aktais tai reglamentuojama ir kaip toks leidimas turi bÅ«ti įforminamas. Å is klausimas vienareikÅ¡miÅ¡kai susijÄs su viena iÅ¡ pagrindinių pareigybÄs apraÅ¡yme nurodytų funkcijų atlikimu - personalo valdymu. PareiÅ¡kÄja, nurodo, kad vienas iÅ¡ teisÄs aktų, kuris pageidautinai turÄjo bÅ«ti pateiktas teisingame atsakyme, nebuvo pateiktas teisÄs aktų, kuriais remiantis sudaromi egzamino klausimai, sÄ raÅ¡e. PareiÅ¡kÄja teigia, kad tokiu atveju, atsakymo dalis turÄtų bÅ«ti vertinama pretendentų naudai, laikant, kad Å¡ie atsakÄ Ä¯ klausimÄ .
Pateiktasis klausimas yra neatsiejamai susijÄs su pretendento gebÄjimo mÄ styti sistemiÅ¡kai, buvo vertinamas pretendento teisÄs sistemos iÅ¡manymas bei gebÄjimas analizuoti ir vertinti teisÄs sistemos visumÄ . Atsakymo teisingumo vertinimas buvo siejamas su Å¡ia konkreÄia savybe, o ne tikslaus teisÄs norminio akto įvardinimu. Penktasis klausimas apie kultÅ«rinio turizmo galimybes Lietuvoje pateiktas siekiant įvertinti pretendento kompetencijÄ bendrauti užsienio kalba, jis buvo abstraktaus pobÅ«džio.
PareiÅ¡kÄjos teiginys, kad toks klausimas neva nesusijÄs su juriskonsulto pareigybei taikomais reikalavimais, yra neteisingas. Užsienio kalbos žinios buvo vertinamos suteikiant pretendentui galimybÄ samprotauti laisva turizmo aktualijų tema, tuo paÄiu patikrinant tiek bendrines užsienio kalbos (Å¡iuo atveju anglų) žinias, tiek turizmo srityje vartojamų terminų žinojimÄ . PažymÄjo, kad egzamino dalies žodžiu klausimai buvo pateikti vienodi visiems pretendentams, taÄiau apibrÄžiant teisingÄ atsakymÄ , kiekvieno iÅ¡ pretendentų atsakymai buvo vertinami kompleksiÅ¡kai.
Buvo vertinamas pretendento gebÄjimas atlikti konkreÄias pareigas, o ne tikslus, scholastinių žinių turÄjimas. Toks vertinimas visiÅ¡kai atitinka įstatymo leidÄjo įtvirtintas egzamino dalies žodžiu vertinimo nuostatas ir nÄra diskriminacinio pobÅ«džio, todÄl nepažeidžia pareiÅ¡kÄjos teisių. NurodÄ, kad pareiÅ¡kÄjos skundo pagrindinis argumentas yra siejamas su informacija, kuriÄ ji neva sužinojo iÅ¡ kitos pretendentÄs pasibaigus egzaminui žodžiu - pokalbiui. Toks argumentas yra atmestinas ir nevertintinas, nes neatitinka įrodymams keliamų reikalavimų pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 57 str. - tai nÄra faktiniai duomenys.
Pirmiausiai, informacija, kuriÄ pretendentai pateikia kitiems pretendentams jau po egzamino žodžiu, nÄra vertinamas komisijos. Taip pat, įvertinant aplinkybÄ, kad pretendentai konkuruoja tarpusavyje konkurso metu, akivaizdžiai galima klaidos galimybÄ vienam pretendentui pateikiant informacijÄ neformaliai. Argumentas, kad egzamino žodžiu metu pateikti atsakymai, apie kuriuos kalba pretendentai po konkurso, nevertintini ir juo labiau nelaikytini įrodymais. PažymÄjo, kad pareiÅ¡kÄja kelia klausimÄ dÄl aplinkybÄs, kad jos atsakymai buvo vertinami deÅ¡imtųjų balo dalių tikslumu, o konkurso nugalÄtojos balas buvo apvalus skaiÄius.
Toks argumentas apskritai nesuprantamas, nes, kaip aiÅ¡kiai matyti iÅ¡ protokolo, balų skaiÄius apskaiÄiuojamas visiems komisijos nariams įvertinus kiekvienÄ pretendentÄ individualiai ir iÅ¡vedus balų vidurkį. Tai, kad pareiÅ¡kÄjos balai yra deÅ¡imtųjų balo dalių tikslumu, yra rezultatas to, kad komisijos narių nuomonÄ vertinant jos gebÄjimus iÅ¡siskyrÄ ir ne visi komisijos nariai paraÅ¡Ä vienodÄ Ä¯vertinimÄ . Tuo tarpu nugalÄtojos vertinimo atveju visi komisijos nariai, vertindami pretendentus individuliai, akivaizdžiai buvo vienos nuomonÄs ir paraÅ¡Ä vienodÄ balų skaiÄių - aukÅ¡ÄiausiÄ Ä¯vertinimÄ .
AtkreipÄ dÄmesį, kad pareiÅ¡kÄja savo skunde pateikia prieÅ¡taringus argumentus - viena vertus ji nurodo, kad egzamino žodžiu metu pretendentų atsakymai turÄjo bÅ«ti vertinami konkreÄiais balais, pateikia skaiÄiavimus tam tikromis, savo iÅ¡mÄ stytomis formulÄmis, bet, kita vertus, nurodo, kad komisija neatsižvelgÄ Ä¯ jos darbo patirtį bei nevertino asmeninių savybių. PareiÅ¡kÄja, kaltindama komisijÄ neobjektyvumu, neiÅ¡vengia prieÅ¡taravimų skunde, todÄl nÄra aiÅ¡ki net jos nuomonÄ, kuo bÅ«tent pasireiÅ¡kÄ tas neobjektyvumas.
Akivaizdu, kad pareiÅ¡kÄja aiÅ¡kina egzamino žodžiu vertinimo metodikÄ dviem skirtingais bÅ«dais tik siekdama naudingesnÄs pozicijos, todÄl jos skunde iÅ¡dÄstyti motyvai neįrodo buvus egzamino žodžiu pažeidimų ir yra atmestini. PažymÄjo, kad konkursas į valstybÄs tarnybÄ dÄl Valstybinio turizmo departamento prie Ūkio ministerijos vyriausiojo specialisto (juriskonsulto) pareigų buvo vykdomas tinkamai pagal teisÄs aktų nustatytus reikalavimus, visi pretendentai buvo vertinami suteikiant vienodas galimybes, todÄl pareiÅ¡kÄjos skunde iÅ¡dÄstomi samprotavimai neturi jokio teisinio pagrindo ir yra pagrįsti emocijomis.
Atsiliepime į patikslintÄ skundÄ nurodo, kad pareiÅ¡kÄja netinkamai vertina Konkurso egzamino garso įraÅ¡o paskirtį ir, atitinkamai, jo reikÅ¡mÄ Konkurso rezultatams. Keldama klausimÄ dÄl garso įraÅ¡o kokybÄs ir patikimumo, pareiÅ¡kÄja neteisingai aiÅ¡kina Konkursų į valstybÄs tarnautojo pareigas organizavimo apraÅ¡o, patvirtinto Lietuvos Respublikos VyriausybÄs 2002-06-24 nutarimu Nr. 966 501 punktÄ . Å iame punkte nurodyta pareiga daryti egzamino žodžiu garso įraÅ¡Ä nÄra sÄ lygota tikslo sudaryti galimybÄ pakartotinai įvertinti pretendentÄ .
Garso įraÅ¡o tikslas yra esant reikalui patikrinti egzamino žodžiu (pokalbio) ir pretendento atsakymų vertinimo objektyvumÄ . BÅ«tent toks Å¡ios normos aiÅ¡kinimas tampa akivaizdus turint omenyje tai, kad ApraÅ¡as 501 punktu buvo papildytas vykdant Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008-01-22 nutarimÄ . Å iame nutarime Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas aiÅ¡kiai pasisakÄ, kad konkursų į valstybÄs tarnautojo pareigas egzamino žodžiu eigos, klausimų ir atsakymų fiksavimo tikslas - sudaryti galimybÄ teismui patikrinti egzamino ir vertinimo objektyvumÄ , jei konkurso rezultatai bÅ«tų apskųsti.
Jokie teisÄs aktai nenumato pareigos konkurso vykdytojams pakartotinai vertinti egzamino žodžiu rezultatus. IÅ¡ ApraÅ¡e nustatytos egzamino žodžiu tvarkos (50 - 54 p.) akivaizdu, kad konkurso komisija pretendentus turi vertinti paties egzamino žodžiu metu, o ne pagal padarytÄ egzamino garso įraÅ¡Ä . Egzamino žodžiu garso įraÅ¡as neturi jokios reikÅ¡mÄs Konkurso komisijos nariams vertinant pretendentų tinkamumÄ pareigoms užimti, todÄl net jei garso įraÅ¡as ir bÅ«tų nekokybiÅ¡kas, tai negalÄtų bÅ«ti vertinama kaip Konkurso procedÅ«rinis pažeidimas, galÄjÄs nulemti neteisÄtÄ ar nepagrįstÄ atsakovo sprendimÄ vykdant KonkursÄ .
Konkurso egzamino žodžiu garso įraÅ¡as turi bÅ«ti vertinamas kaip įrodymas, reikÅ¡mingas patikrinti, ar egzaminas žodžiu ir pretendentų vertinimas vyko objektyviai. Teismui pateiktas egzamino žodžiu garso įraÅ¡as bÅ«tent ir įrodo, kad egzaminas žodžiu buvo vykdomas tinkamai ir objektyviai. KokybÄs ir kiekybÄs prasme minimas garso įraÅ¡as yra pakankamas tokiai iÅ¡vadai. Be to, pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 57 str. 6 d. joks įrodymas teismui neturi iÅ¡ anksto nustatytos galios.
TodÄl byloje esantis egzamino žodžiu garso įraÅ¡as turi bÅ«ti vertinamas visumoje su kitais byloje esanÄiais įrodymais. Kad Konkursas, įskaitant ir egzaminÄ Å¾odžiu bei pretendentų vertinimÄ , vyko skaidriai ir objektyviai, įrodo byloje esantys įrodymai. PažymÄjo, kad nesutinka su skunde pateiktu egzamino žodžiu garso įraÅ¡o kokybÄs ir kiekybÄs vertinimu. PareiÅ¡kÄja skunde nurodytiems savo teiginiams pagrįsti nepateikia jokių objektyvių įrodymų. Jos pateiktus teiginius, kad garso įraÅ¡e trÅ«ksta atsakymų ir kt., iÅ¡ esmÄs paneigia pats egzamino žodžiu garso įraÅ¡as.
PareiÅ¡kÄja skunde nurodo, kad atsakovas KonkursÄ vykdÄ netinkamai, ne pagal teisÄs aktų nustatytus reikalavimus, nesilaikant ApraÅ¡o reikalavimų. TaÄiau, iÅ¡skyrus savo subjektyviÄ nuomonÄ dÄl egzamino žodžiu garso įraÅ¡o kokybÄs, pareiÅ¡kÄja daugiau jokių konkreÄių atsakovo pažeidimų vykdant KonkursÄ , nenurodo. TodÄl toks pareiÅ¡kÄjos argumentas laikytinas deklaratyviu. AtkreipÄ dÄmesį, kad Valstybinio turizmo departamento direktorÄs 2011-01-07 įsakymu Nr. V-3, vadovaujantis Lietuvos Respublikos VyriausybÄs 2010-11-10 nutarimu Nr. 1561 âDÄl didžiausio leistino valstybÄs tarnautojų ir darbuotojų, įdirbanÄių pagal darbo sutartis ir gaunanÄių darbo užmokestį iÅ¡ valstybÄs biudžeto ir valstybÄs pinigų fondų, pareigybių skaiÄiaus patvirtinimo ir Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2011-01-06 įsakymu Nr. 4-8 âDÄl Valstybinio turizmo departamento prie Ūkio ministerijos administracijos struktÅ«ros patvirtinimoâ departamento vyriausiojo specialisto (juriskonsulto) pareigybÄ (t. y. ta pareigybÄ, kuriai užimti buvo organizuotas Konkursas) yra panaikinama.
TodÄl pareiÅ¡kÄjos skundo reikalavimas įpareigoti atsakovÄ konkursÄ Ä¯ Valstybinio turizmo departamento vyriausiojo specialisto (juriskonsulto) pareigas organizuoti iÅ¡ naujo tapo objektyviai neįgyvendinamas. Taip pat nurodo, kad pareiÅ¡kÄjos reikalavimas priteisti jai 4000 Lt neturtinÄs žalos atlyginimo yra nepagrįstas. NeturtinÄs žalos atlyginimo klausimus reglamentuoja Civilinio kodekso normos. Reikalavimas atlyginti neturtinÄ Å¾alÄ yra reikalavimas taikyti atsakovui civilinÄ atsakomybÄ. Civilinei atsakomybei kilti bÅ«tinos Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse numatytos sÄ lygos: neteisÄti veiksmai, žala, priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisÄtų veiksmų ir žalos.
PareiÅ¡kÄja neįrodÄ ne tik atsakovo neteisÄtų veiksmų, kuriais jai galÄjo bÅ«ti padaryta neturtinÄ Å¾ala, taÄiau ir kitų bÅ«tinųjų civilinÄs atsakomybÄs sÄ lygų, todÄl jos reikalavimas dÄl neturtinÄs žalos atlyginimo negali bÅ«ti tenkinamas (b. l. 53-55). Atsakovo atstovas teismo posÄdyje su pareiÅ¡kÄjos skundu nesutiko ir praÅ¡Ä jį atmesti iÅ¡ esmÄs atsiliepime iÅ¡dÄstytais argumentais. Pateiktame atsiliepime treÄiasis suinteresuotas asmuo A. V. su pareiÅ¡kÄjos skundu ir patikslintu skundu nesutiko ir praÅ¡Ä jį atmesti.
NurodÄ, kad palaiko Valstybinio turizmo departamento atsiliepime iÅ¡dÄstytÄ pozicijÄ ir mano, kad pareiÅ¡kÄjos skunde iÅ¡dÄstyti motyvai yra nepagrįsti, nemotyvuoti, o skundas atmestinas. PažymÄjo, kad pareiÅ¡kÄja skunde nekelia abejonių dÄl egzamino raÅ¡tu organizavimo bei vertinimo pagrįstumo, bet ginÄija egzamino žodžiu dalį, bei teigia, kad egzamino žodžiu dalyje įvyko keli nesutapimai, kurie leidžia jai suabejoti Konkurso komisijos objektyvumu vertinant konkurso laimÄtojos atsakymus į Konkurso komisijos pateiktus klausimus.
Taip pat skunde nurodo, kad neva konkurso nugalÄtoja jai pasakÄ, jog ne į visus egzamino žodžiu klausimus atsakÄ tiksliai. Remdamasi Å¡iuo vieninteliu argumentu, pareiÅ¡kÄja ginÄija egzamino žodžiu vertinimÄ . PaaiÅ¡kino, kad pertraukos tarp egzamino raÅ¡tu bei žodžiu metu bendravo su kitais pretendentais. NurodÄ, kad tikslių pokalbių detalių neprisimena ir pažymÄjo, kad tiek pertraukos metu, tiek po egzamino žodžiu vykstantys neformalÅ«s pokalbiai nÄra vertinimo dalykas.
NeneigÄ, kad dÄl natÅ«ralaus jaudulio iÅ¡ karto po egzamino žodžiu, galÄjo įvertinti savo pasirodymÄ ir kukliau nei egzamino komisija, ypaÄ dÄl to, kad komisijos vertinimai pareiÅ¡kÄjos apraÅ¡omu momentu dar nebuvo žinomi. PaaiÅ¡kino, kad pareiÅ¡kÄjos teiginys, neva ji pasakÄ, kad netiksliai atsakÄ Ä¯ klausimÄ , negali bÅ«ti vertinamas kaip įrodymas, nes nÄra faktinÄ informacija, kuri gali bÅ«ti pagrindas ginÄyti konkurso rezultatus. Egzamino žodžiu eiga buvo fiksuojama garso įraÅ¡u, kaip tai numato Lietuvos Respublikos VyriausybÄs 2002-06-24 nutarimu Nr. 966 âDÄl Konkursų į valstybÄs tarnautojo pareigas organizavimo tvarkos apraÅ¡o patvirtinimoâ (toliau - ApraÅ¡as) 50 1 punktas.
Pokalbiai, kurie vyko ne egzamino žodžiu metu, neturi ir negali turÄti reikÅ¡mÄs konkurso rezultatams. PabrÄžÄ, kad pareiÅ¡kÄja, po egzamino žodžiu akivaizdžiai reiÅ¡kÄ apmaudÄ bei rodÄ savo nusivylimÄ konkurso rezultatais ir Å¡is skundas akivaizdus tokių emocijų rezultatas. PažymÄjo, kad konkursas laisvoms vyriausiojo specialisto (juriskonsulto) pareigoms užimti buvo organizuotas laikantis visų ApraÅ¡o nuostatų, klausimai tiek egzamino raÅ¡tu, tiek egzamino žodžiu metu buvo tiesiogiai susijÄ su tikslu patikrinti kandidatų gebÄjimÄ eiti pareigas.
NurodÄ, kad jokių pažeidimų nepastebÄjo nei ji, nei kitos pretendentÄs, iÅ¡skyrus pareiÅ¡kÄjÄ , kuri kreipÄsi į teismÄ su skundu. Lietuvos Respublikos valstybÄs tarnybos įstatymo 11 str. numato, kad į valstybÄs tarnybÄ konkurso bÅ«du priimama dviem etapais: egzamino raÅ¡tu ir egzamino žodžiu. PareiÅ¡kÄja ginÄija egzamino žodžiu rezultatus, taÄiau ignoruoja Å¡ios egzamino dalies pagrindinį tikslÄ , nustatytÄ Lietuvos Respublikos valstybÄs tarnybos įstatymo 11 str. 2 d., kad pokalbio metu patikrinami asmens gebÄjimai atlikti valstybÄs tarnautojo pareigybÄs apraÅ¡yme nustatytas funkcijas.
TeisÄs aktai nenumato detalių egzamino žodžiu vertinimo kriterijų, tuo leidžiama institucijai ar įstaigai, kuri vykdo konkursÄ , įvertinti ne tik pretendento žinias, bet ir kiekvieno iÅ¡ konkurso dalyvių gebÄjimus vykdyti funkcijas, ir atrinkti tinkamiausiÄ kandidatÄ eiti pareigas. PareiÅ¡kÄjos skunde yra detaliai analizuojami egzamino žodžiu klausimai, samprotaujama, kokia buvo ar turÄjo bÅ«ti vertinimo sistema. TreÄiojo suinteresuoto asmens nuomone, egzamino žodžiu metu buvo užduoti klausimai, kuriais siekiama patikrinti ne pretendentų žinias, bet ir gebÄjimÄ , analitiÅ¡kai mÄ styti bei vertinti susidariusiÄ situacijÄ .
Tai itin svarbu kiekvienam teisininkui, nepriklausomai nuo pareigybių, kurias jis atlieka. Sisteminis mÄ stymas bei gebÄjimas logiÅ¡kai argumentuoti savo pozicijÄ buvo pagrindinis vertinimo kriterijus, kuriuo rÄmÄsi komisija. Nors pareiÅ¡kÄja pateikia savo subjektyviai sukurtas vertinimo formules, tuo paÄiu ji nurodo, kad komisija turÄjo vertinti asmenines savybes. Tai prieÅ¡tarauja jos sukurtoms vertinio formulÄms, kadangi ji pateikdama skaiÄius, nepalieka galimybÄs vertinti asmenines pretendento savybes, o vÄliau skundžiasi, kad jos daugiau nei pusantrų metų teisinio darbo patirtis kelionių organizatoriuje âÅ vitÄâ komisijai nepasirodÄ svarbi.
Akivaizdu, kad pareiÅ¡kÄjos pateikiamos vertinimo formulÄs nÄra nei logiÅ¡kos nei pagrįstos - ji teigia, kad komisija pažeidÄ konkurso organizavimo taisykles (nors nenurodo, kokias), bet kita vertus, nurodo, kad pažeidimai turÄtų bÅ«ti konstatuoti ganÄtinai subjektyviai - tarsi ieÅ¡kant pareiÅ¡kÄjai âpatogesnÄsâ pozicijos. BÅ«tent toks vertinimas, kaip nurodo pareiÅ¡kÄja, pažeistų valstybÄs tarnybos santykius reglamentuojanÄių teisÄs aktų nuostatas bei principus.
PažymÄjo, kad neabejoja konkurso rezultatais bei komisijos objektyvumu, vertinant pretendentų gebÄjimus. Visi užduoti klausimai buvo susijÄ su siekiu patikrinti pretendentų gebÄjimÄ eiti pareigas, taip pat užsienio kalbos mokÄjimu, o pareiÅ¡kÄjos skunde iÅ¡reikÅ¡tos abejonÄs tÄra tik jos apmaudo dÄl nelaimÄto konkurso rezultatas, taÄiau tai nÄra ir negali bÅ«ti teisÄtas pagrindas naikinti konkurso rezultatus. NurodÄ, kad konkursas į valstybÄs tarnybÄ dÄl Valstybinio turizmo departamento prie Ūkio ministerijos vyriausiojo specialisto (juriskonsulto) pareigų buvo vykdomas nepažeidžiant teisÄs aktų reikalavimų, visi pretendentai buvo vertinami objektyviai, o pareiÅ¡kÄjai nepateikus jokių argumentų, kuriais remiantis bÅ«tų galima konstatuoti pažeidimÄ , jos skundas yra atmestinas.
Taip pat atsiliepime į pareiÅ¡kÄjos patikslintÄ skundÄ nurodo, kad 2010-01-12 patikslinto skundo motyvai abejotini, nes pareiÅ¡kÄja pateikia tikrovÄs neatitinkanÄius argumentus. PareiÅ¡kÄja, net iÅ¡klausiusi garso įraÅ¡Ä , kuris jai buvo siunÄiamas kaip Valstybinio turizmo departamento 2010-11-29 atsiliepimo į skundÄ priedas, teigia, kad treÄiojo suinteresuoto asmens atsakymai buvo vertinami tik pagal vieno klausimo atsakymÄ - klausimo, kuriuo buvo tikrinamas užsienio kalbų mokÄjimas. Toks teiginys yra neatitinkantis tikrosios situacijos, visiÅ¡kai nepagrįstas ir nemotyvuotas.
Egzamino dalies žodžiu pagrindinis tikslas yra įvertinti pretendentų gebÄjimÄ eiti konkreÄias pareigas. Jos atsakymai, Komisijos nuomone, buvo vertinami kaip geriau atitinkantys gebÄjimÄ eiti konkreÄias vyriausiojo specialisto (juriskonsulto) pareigas, todÄl ji įvertinta aukÅ¡tesniu balu. PažymÄjo, kad komisija, teisÄtai naudodamasi savo diskrecijos teise įvertinti pretendentų gebÄjimÄ , visiÅ¡kai objektyviai ir pagrįstai įvertino analogiÅ¡kų klausimų atsakymus ir paraÅ¡Ä atitinkamus balus.
Taip pat pareiÅ¡kÄja kelia klausimÄ dÄl įraÅ¡o kokybÄs. PareiÅ¡kÄja, praÄjus daugiau nei 2 mÄnesiams nuo Konkurso, teigia prisimenanti, kad į klausimus ji atsakinÄjo iÅ¡samiau, nei galima sprÄsti iÅ¡ garso įraÅ¡o. Toks teiginys taip pat yra visiÅ¡kai neargumentuotas bei neturi jokio teisinio pagrindo. PažymÄjo, kad egzamino žodžiu eiga buvo fiksuojama garso įraÅ¡u, kaip tai numato Lietuvos Respublikos VyriausybÄs 2002-06-24 nutarimu Nr. 966 âDÄl Konkursų į valstybÄs tarnautojo pareigas organizavimo tvarkos apraÅ¡o patvirtinimoâ 501 punktas.
Nors garso įraÅ¡as ir nÄra itin aukÅ¡tos kokybÄs, taÄiau pakankamas siekiant įvertinti Komisijos objektyvumÄ . Taip pat pažymÄjo, kad vertindama pretendentų atsakymus, Komisija vadovavosi ne garso įraÅ¡u, o realiais pretendentų atsakymais. PažymÄjo, kad garso įraÅ¡as turi kiek kitÄ paskirtį nei teigia pareiÅ¡kÄja - juo siekiama užtikrinti, kad kilus ginÄui ateityje, bus galima atkurti egzamino žodžiu eigÄ . IÅ¡klausius byloje esantį garso įraÅ¡Ä , daro iÅ¡vadÄ , kad įvertinti Komisijos objektyvumÄ Å¡is garso įraÅ¡as yra pakankamas.
PareiÅ¡kÄjos teiginys, neva skaitmeninis garso įraÅ¡as yra chaotiÅ¡kas ir ji negali įgyvendinti teisÄs į pokalbio žodžiu pakartotinį vertinimÄ yra visiÅ¡kai nepagrįstas. PabrÄžÄ, kad pareiÅ¡kÄja siekdama pakartotinio vertinimo nesiremia jokiais galiojanÄiais teisÄs aktais dÄl paprastos priežasties - tokio pakartotinio vertinimo teisÄs aktai nenumato. Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas yra pažymÄjÄs, kad teismas, sprendžiantis bylÄ dÄl asmens nepriÄmimo į atitinkamas pareigas valstybÄs tarnyboje, veikia ne kaip âapeliacinÄ egzaminų komisijaâ, o kaip jurisdikcinÄ institucija, sprendžianti, ar nebuvo pažeista egzamino (konkurso) tvarka ir asmens konstitucinÄ teisÄ lygiomis sÄ lygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybÄs tarnybÄ .
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo iÅ¡aiÅ¡kinimu bei įvertinus garso įraÅ¡Ä , akivaizdu, kad egzamino tvarka nebuvo pažeista, taip pat nebuvo pažeista ir asmens konstitucinÄ teisÄ lygiomis sÄ lygomis stoti į valstybÄs tarnybÄ . Teismas neturi pareigos ir teisinio pagrindo pakartotinai vertinti konkurso dalyvių atsakymus, nes tokiu bÅ«du bÅ«tų pažeista konkursÄ organizuojanÄios institucijos diskrecijos teisÄ nustatyti, kurie pretendentai yra geriau pasirengÄ eiti konkreÄias valstybÄs tarnautojo pareigas.
Ä®statymų leidÄjas tokiÄ teisÄ suteikia konkreÄiai institucijai, o ne teismui, todÄl teismas vertina tik egzamino eigos atitikimÄ teisÄs aktų reikalavimams. DÄl Å¡ių priežasÄių teismas turi pareigÄ iÅ¡tirti visus įrodymus, tarp jų ir garso įraÅ¡Ä , kuriame užfiksuota egzamino žodžiu eiga, ir nustatyti pažeidimÄ arba jo nebuvimÄ . Pakartotinai iÅ¡klausius įraÅ¡Ä , akivaizdu, kad jis yra pakankamai geros kokybÄs, kad bÅ«tų galima nustatyti atitikimo teisÄs aktams reikalavimus - visiems pretendentams buvo užduoti vienodi klausimai, pretendentų atsakymai į klausimus užfiksuoti pakankamai aiÅ¡kiai ir pan.
PažymÄjo, kad pareiÅ¡kÄja nepateikia nei vieno pagrįsto argumento, dÄl ko bÅ«tų galima suabejoti egzamino skaidrumu ar komisijos objektyvumu, todÄl jos skundas yra nepagrįstas ir atmestinas. NurodÄ, kad pareiÅ¡kÄja, keldama reikalavimÄ atlyginti neturtinÄ Å¾alÄ , nepateikia duomenų apie sÄ lygų, bÅ«tinų civilinei atsakomybei atsirasti, egzistavimÄ . NÄra konstatuojami jokie neteisÄti veiksmai, iÅ¡skyrus pareiÅ¡kÄjos abejones komisijos objektyvumu, taÄiau tai nÄra pakankamas pagrindas konstatuoti veiksmų neteisÄtumÄ .
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.246 - 6.249 str., nesant nei vieno iÅ¡ civilinÄs atsakomybÄs atsiradimo bÅ«tinųjų sÄ lygų, reikalavimas atlyginti neturtinÄ Å¾alÄ yra atmestinas (b. l. 38-40, 67-69). TreÄiasis suinteresuotas asmuo teismo posÄdyje su pareiÅ¡kÄjos skundu ir patikslintu skundu nesutiko ir praÅ¡Ä jį atmesti iÅ¡ esmÄs atsiliepimuose nurodytais argumentais. Skundas netenkinamas. PareiÅ¡kÄjos, atsakovÄs atstovo, treÄiojo suinteresuoto asmens paaiÅ¡kinimais ir kitais byloje pateiktais raÅ¡ytiniais įrodymais nustatyta, kad atsakovas Valstybinis turizmo departamentas prie Ūkio ministerijos 2010-10-08 paskelbÄ konkursÄ laisvoms vyriausiojo specialisto (juriskonsulto) pareigoms (A lygis, 13 kategorija) užimti (b. l. 19). 2010-10-27 įvykusio konkurso, kuriame be pareiÅ¡kÄjos R.
B. ir treÄiojo suinteresuoto asmens A. V., dalyvavo dar dvi pretendentÄs, laimÄtoju komisijos sprendimu, įvertinus egzamino raÅ¡tu ir žodžiu rezultatus, paskelbtas treÄiasis suinteresuotas asmuo A. V., kurios egzamino raÅ¡tu rezultatai įvertinti 8 balais, žodžiu â 10 balų (b. l. 29-33). PareiÅ¡kÄja R. B., kurios egzamino raÅ¡tu rezultatai įvertinti 8,5 balo, žodžiu â 8,2 balo, konkurse užÄmusi antrÄ jÄ vietÄ (b. l. 29-33), atsižvelgdama į konkurso metu treÄiojo suinteresuoto asmens A.
V. iÅ¡sakytÄ nuomonÄ dÄl savo atsakymo iÅ¡samumo bei komisijos narių apibendrintus teiginius dÄl pretendentų žinių įvertinimo kriterijų, suabejojusi vertinimo objektyvumu, taip pat prasta egzamino žodžiu skaitmeninio įraÅ¡o kokybe, ginÄija konkurso rezultatus bei praÅ¡o iÅ¡ atsakovo Valstybinio turizmo departamento prie Ūkio ministerijos priteisti jai padarytÄ neturtinÄ Å¾alÄ , kurios atsiradimÄ sieja su prastu konkurso organizavimu, o konkreÄiai â su netinkamu egzamino žodžiu eigos fiksavimu, ribojanÄiu galimybÄ patikrinti egzamino žodžiu dalies vertinimo objektyvumÄ .            GinÄo konkurso paskelbimo, vykdymo ir Å¡iuo metu galiojanÄios redakcijos LR valstybÄs tarnybos įstatymo, nustatanÄio pagrindinius valstybÄs tarnybos principus, valstybÄs tarnautojo statusÄ , atsakomybÄ, darbo užmokestį, socialines ir kitas garantijas, valstybÄs tarnybos valdymo teisinius pagrindus, III skyriaus normos, reglamentuojanÄios priÄmimÄ Ä¯ valstybÄs tarnautojų pareigas, be kita ko, nustato:
į karjeros valstybÄs tarnautojo pareigas priimama:
1) konkurso būdu;
2) be konkurso. Asmuo, konkurso bÅ«du priimamas į karjeros valstybÄs tarnautojo pareigas, egzaminuojamas raÅ¡tu (testas) ir žodžiu (pokalbis). Egzaminas laikomas valstybine â lietuvių kalba. Pokalbio metu patikrinami asmens gebÄjimai atlikti valstybÄs tarnautojo pareigybÄs apraÅ¡yme nustatytas funkcijas, taip pat kitų kalbų, privalomų tokioms funkcijoms atlikti, mokÄjimas. Ä® karjeros valstybÄs tarnautojo pareigas priimamam asmeniui netaikomas reikalavimas turÄti valstybÄs tarnybos staÅ¾Ä , iÅ¡skyrus kitų įstatymų nustatytus atvejus (LR valstybÄs tarnybos įstatymo 11 str. 1 ir 2 d.).
ValstybÄs tarnautojÄ Ä¯ pareigas priimantis asmuo, o kai valstybÄs tarnautojÄ Ä¯ pareigas priima VyriausybÄ ar savivaldybÄs taryba, â Ministras Pirmininkas ar savivaldybÄs meras pateikia ar įgalioja kitÄ asmenį pateikti praÅ¡ymÄ paskelbti konkursÄ Ä¯ karjeros valstybÄs tarnautojo ar įstaigos vadovo (iÅ¡skyrus įstaigos vadovÄ , priimamÄ Ä¯ pareigas politinio (asmeninio) pasitikÄjimo pagrindu) pareigas valstybÄs tarnybos tvarkymo funkcijas atliekanÄiai įstaigai (LR valstybÄs tarnybos įstatymo 10 str. 6 d.).
Jeigu nÄra asmenų, kurie pagal Å¡io Ä®statymo 11 straipsnio 3 dalį ir 13 straipsnio 3 dalį gali bÅ«ti priimti į atitinkamas valstybÄs tarnautojo pareigas be konkurso, valstybÄs tarnybos tvarkymo funkcijas atliekanti įstaiga per 7 kalendorines dienas nuo Å¡io straipsnio 6 dalyje nurodyto praÅ¡ymo paskelbti konkursÄ gavimo dienos skelbia apie šį konkursÄ âValstybÄs žiniųâ priede âInformaciniai praneÅ¡imaiâ (nustatytos formos skelbimu) ir valstybÄs tarnybos tvarkymo funkcijas atliekanÄios įstaigos interneto tinklalapyje (LR valstybÄs tarnybos įstatymo 10 str. 7 d.).
ValstybÄs tarnautojÄ Ä¯ pareigas priimantis asmuo organizuoja konkursÄ Ä¯ karjeros valstybÄs tarnautojo ar įstaigos vadovo (iÅ¡skyrus įstaigos vadovÄ , priimamÄ Ä¯ pareigas politinio (asmeninio) pasitikÄjimo pagrindu) pareigas, paskelbus apie konkursÄ âValstybÄs žiniųâ priede âInformaciniai praneÅ¡imaiâ (nustatytos formos skelbimu) ir valstybÄs tarnybos tvarkymo funkcijas atliekanÄios įstaigos interneto tinklalapyje. Paskelbus apie konkursÄ valstybÄs tarnybos tvarkymo funkcijas atliekanÄios įstaigos tinklalapyje, valstybÄs tarnautojÄ Ä¯ pareigas priimantis asmuo apie šį konkursÄ papildomai skelbia savo įstaigos interneto tinklalapyje (LR valstybÄs tarnybos įstatymo 10 str. 8 d.).
PriÄmimo į valstybÄs tarnautojo pareigas tvarkÄ nustato Å¡is Ä®statymas, statutai, DiplomatinÄs tarnybos įstatymas ir VyriausybÄs patvirtintas konkursų į valstybÄs tarnautojo pareigas organizavimo tvarkos apraÅ¡as (LR valstybÄs tarnybos įstatymo 10 str. 9 d.). Konkursų į valstybÄs tarnautojo pareigas organizavimo tvarkos apraÅ¡as (toliau â ir ApraÅ¡as), patvirtintas LR VyriausybÄs 2002-06-24 nutarimu Nr. 966 (2010-07-17 nutarimo Nr. 1032 redakcija), be kita ko, numato: per egzaminÄ Å¾odžiu kiekvienas komisijos narys pateikia vienodus klausimus visiems pretendentams, siekdamas patikrinti pretendento gebÄjimus atlikti valstybÄs tarnautojo pareigybÄs, dÄl kurios vyksta konkursas, apraÅ¡yme nustatytas funkcijas.
Egzamino žodžiu metu patikrinamas pretendento užsienio kalbų, privalomų pareigybÄs apraÅ¡yme nustatytoms funkcijoms atlikti, mokÄjimas. Pretendentams taip pat gali bÅ«ti užduodami jų atsakymus patikslinantys klausimai. Pretendentai egzaminuojami žodžiu individualiai, kitiems pretendentams nedalyvaujant. Pretendentų eiliÅ¡kumas per egzaminÄ Å¾odžiu nustatomas pagal abÄcÄlÄ (ApraÅ¡o 50 p.); egzamino žodžiu eigai fiksuoti daromas garso skaitmeninis įraÅ¡as. Skaitmeninis garso įraÅ¡as perkeliamas į kompiuterinÄ laikmenÄ , pridedamas prie konkurso protokolo ir saugomas konkursÄ organizavusioje įstaigoje teisÄs aktų nustatyta tvarka (ApraÅ¡o 501 p.); kiekvienas komisijos narys pretendentų žinias per egzaminÄ Å¾odžiu vertina individualiai â nuo 1 iki 10 balų.
Blogiausias įvertinimas yra 1 balas, geriausias â 10 balų. Ä®vertinÄ kiekvieno pretendento žinias, komisijos nariai pildo pretendentų į valstybÄs tarnautojo pareigas egzamino žodžiu individualaus vertinimo lentelÄ (toliau vadinama â egzamino žodžiu individualaus vertinimo lentelÄ) (Å¡io ApraÅ¡o 4 priedas) (ApraÅ¡o 51 p.); pasibaigus egzaminui žodžiu, sukvieÄiami visi pretendentai. Jiems dalyvaujant, komisijos nariai užpildytas ir pasiraÅ¡ytas egzamino žodžiu individualaus vertinimo lenteles įteikia komisijos sekretoriui.
Å is visų komisijos narių pretendentams skirtus balus įraÅ¡o konkurso protokolo egzamino žodžiu vertinimo suvestinÄje lentelÄje, o komisijos narių užpildytos ir pasiraÅ¡ytos egzamino žodžiu individualaus vertinimo lentelÄs pridedamos prie konkurso protokolo. Kiekvienam pretendentui skirti balai susumuojami ir dalijami iÅ¡ dalyvaujanÄių komisijos narių skaiÄiaus. Komisijos sekretorius įraÅ¡o gautÄ balų vidurkį atitinkamoje egzamino žodžiu vertinimo suvestinÄs lentelÄs skiltyje ir pasiraÅ¡o Å¡iÄ lentelÄ (ApraÅ¡o 52 p.); komisijos sekretorius, pagal Å¡io ApraÅ¡o 52 punktÄ egzamino žodžiu rezultatus įraÅ¡Äs egzamino žodžiu vertinimo suvestinÄje lentelÄje, perskaito egzaminÄ Å¾odžiu laikiusių pretendentų Å¡ifrus.
Pretendentas, kurio Å¡ifrÄ komisijos sekretorius perskaito, prisistato, pasakydamas vardÄ ir pavardÄ, ir grÄ Å¾ina Å¡ifro kortelÄ. Komisijos sekretorius konkurso protokolo egzamino raÅ¡tu vertinimo lentelÄje įraÅ¡o prisistaÄiusiųjų pretendentų vardus ir pavardes. Nurodyti pretendentai pasiraÅ¡o egzamino raÅ¡tu vertinimo lentelÄs skiltyje Å¡alia savo pavardÄs (ApraÅ¡o 53 p.); komisijos sekretorius, konkurso protokolo pretendentų egzamino žodžiu ir raÅ¡tu vertinimo balais suvestinÄje lentelÄje įraÅ¡Äs pretendentų egzamino raÅ¡tu ir žodžiu balus ir juos susumavÄs, visÄ vertinimo medžiagÄ perduoda komisijos pirmininkui.
Komisijos pirmininkas pretendentams perskaito egzamino žodžiu rezultatus ir paskelbia kiekvieno pretendento bendrÄ gautų balų sumÄ (ApraÅ¡o 54 p.); iÅ¡laikiusiais egzaminÄ pripažįstami pretendentai, surinkÄ daugiau kaip 12 balų. KonkursÄ laimi daugiausia balų surinkÄs pretendentas (ApraÅ¡o 55 p.); jeigu egzaminÄ iÅ¡laikÄ tik vienas pretendentas, jis pripažįstamas konkurso laimÄtoju (ApraÅ¡o 56 p.); jeigu didžiausiÄ vienodÄ balų skaiÄių surinko keli pretendentai, konkurso laimÄtojÄ pasirenka tiesioginis bÅ«simo valstybÄs tarnautojo vadovas (arba jį pavaduojantis valstybÄs tarnautojas) (ApraÅ¡o 57 p.); vadovaujantis ValstybÄs tarnautojų kvalifikacinių klasių suteikimo ir valstybÄs tarnautojų vertinimo taisyklÄmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos VyriausybÄs 2002 m. birželio 17 d. nutarimu Nr. 909 (Žin., 2002, Nr. 60-2470), priimamam valstybÄs tarnautojui gali bÅ«ti suteikiama treÄia kvalifikacinÄ klasÄ.
Komisijai pasiÅ«lius suteikti priimamam valstybÄs tarnautojui kvalifikacinÄ klasÄ, apie tai pažymima protokole (ApraÅ¡o 58 p.); laimÄjÄs konkursÄ pretendentas pasiraÅ¡o konkurso protokole, kad sutinka eiti konkurse laimÄtas pareigas (ApraÅ¡o 59 p.); konkurso protokolÄ pasiraÅ¡o visi komisijos darbe dalyvavÄ komisijos nariai ir komisijos sekretorius. Su konkurso rezultatais egzaminÄ Å¾odžiu laikÄ pretendentai supažindinami pasiraÅ¡ytinai (ApraÅ¡o 60 p.); pretendentas po konkurso rezultatų paskelbimo turi teisÄ susipažinti su konkurso protokolu, savo iÅ¡sprÄstu testu ir savo egzamino žodžiu dalies skaitmeniniu garso įraÅ¡u (ApraÅ¡o 67 p.); veiksmai, neveikimas ir/ar sprendimai, kuriais pažeidžiamos Å¡io ApraÅ¡o nuostatos, ne vÄliau kaip per 3 darbo dienas gali bÅ«ti skundžiami konkursÄ organizavusios įstaigos vadovui, taip pat Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (Žin., 1999, Nr. 13-308; 2000, Nr. 85-2566) nustatyta tvarka (ApraÅ¡o 68 p.).
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2008-01-22 nutarime, be kita ko, nurodÄ: âKonstitucinis Teismas yra konstatavÄs ir tai, kad konstitucinÄ valstybÄs tarnybos paskirtis, ypatingi uždaviniai, keliami valstybÄs tarnybai, lemia tai, kad pilieÄiui, stojanÄiam į valstybÄs tarnybÄ , gali ir turi bÅ«ti keliami tam tikri bendrieji reikalavimai â stojimo į valstybÄs tarnybÄ bendrosios sÄ lygos, kurių neatitinkantis asmuo negalÄs tapti valstybÄs tarnautoju. MinÄti reikalavimai turi bÅ«ti aiÅ¡kÅ«s ir bendri visiems, kurie siekia atitinkamų pareigų valstybÄs tarnyboje, stojanÄiajam į valstybÄs tarnybÄ jie turi bÅ«ti nustatyti įstatymu ir žinomi iÅ¡ anksto.
IÅ¡ tokių bendrųjų reikalavimų â stojimo į valstybÄs tarnybÄ bendrųjų sÄ lygų paminÄtini: lojalumas Lietuvos valstybei ir jos konstitucinei santvarkai, Konstitucijos ir teisÄs sistemos pagrindų (įskaitant žmogaus teisių ir laisvių katalogÄ ) iÅ¡manymas, valstybinÄs kalbos geras mokÄjimas, konflikto tarp siekiamų pareigų ir privaÄių interesų nebuvimas (arba tokio konflikto paÅ¡alinimas iki asmeniui pradedant eiti pareigas, kurių jis siekia) ir kt. Taip pat gali bÅ«ti nustatyti bendrieji reikalavimai, susijÄ su stojanÄiojo asmeninÄmis savybÄmis, reputacija, iÅ¡silavinimu ir kt.
Gali bÅ«ti nustatytos ir konstituciÅ¡kai pagrįstos bendrosios sÄ lygos, dÄl kurių asmeniui neleidžiama stoti į valstybÄs tarnybÄ . ValstybÄs tarnybai, kaip sistemai, keliami profesionalumo, kvalifikuotumo reikalavimai suponuoja ir tai, kad teisÄs aktais gali bÅ«ti nustatyti ir specialieji reikalavimai asmenims, siekiantiems tam tikrų pareigų valstybÄs tarnyboje ar konkreÄioje valstybÄs arba savivaldybÄs įstaigoje, â specialiosios sÄ lygos siekiantiesiems tam tikrų pareigų valstybÄs tarnyboje;
Å¡ios specialiosios stojimo į valstybÄs tarnybÄ sÄ lygos gali bÅ«ti diferencijuojamos pagal atitinkamų pareigų valstybÄs tarnyboje turinį. IÅ¡ tokių reikalavimų â specialiųjų stojimo į valstybÄs tarnybÄ sÄ lygų paminÄtini profesinÄs kompetencijos, patirties, kalbų mokÄjimo ir specialių žinių ar įgÅ«džių ir panašūs reikalavimai, taip pat reikalavimai, susijÄ su stojanÄiojo reputacija, asmeninÄmis savybÄmis ir kt., o priimant į tam tikras pareigas gali bÅ«ti nustatomos labai įvairios specialiosios sÄ lygos, pavyzdžiui, susijusios su asmens sveikata, fizinÄmis galimybÄmis, ryÅ¡iais su kitais asmenimis ir kt.
Visi nustatyti specialieji stojimo į valstybÄs tarnybÄ reikalavimai turi bÅ«ti konstituciÅ¡kai pateisinami, prieÅ¡ingu atveju bus pažeista ir pilieÄio konstitucinÄ teisÄ lygiomis sÄ lygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybinÄ tarnybÄ , ir žmogaus konstitucinÄ teisÄ laisvai pasirinkti darbÄ (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimas). NagrinÄjamos konstitucinÄs justicijos bylos kontekste ypaÄ pabrÄžtina, kad sprendžiant dÄl pretendentų į atitinkamas pareigas valstybÄs tarnyboje bÅ«tina paisyti asmenų lygiateisiÅ¡kumo (asmenų lygybÄs įstatymui, teismui ir kitoms valstybÄs institucijoms ar pareigÅ«nams) principo.
Konstitucinis lygių sÄ lygų stojant į valstybÄs tarnybÄ imperatyvas suponuoja stojanÄiųjų konkurencijÄ , taip pat objektyvų, neÅ¡aliÅ¡kÄ stojanÄiųjų į valstybÄs tarnybÄ vertinimÄ ir atrankÄ . PilieÄiai, siekiantys bÅ«ti priimti į valstybÄs tarnybÄ , negali bÅ«ti diskriminuojami arba jiems negali bÅ«ti teikiama privilegijų nei Konstitucijos 29 straipsnio 2 dalyje expressis verbis nurodytais, nei kitais konstituciÅ¡kai nepateisinamais pagrindais. Asmuo, kuris mano, kad jam stojant į valstybÄs tarnybÄ buvo pažeistas lygiateisiÅ¡kumo principas, taigi ir jo konstitucinÄ teisÄ lygiomis sÄ lygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybÄs tarnybÄ , pagal KonstitucijÄ turi teisÄ siekti apginti savo pažeistÄ teisÄ teisme (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimas). < ...>.
PabrÄžtina ir tai, kad teismas, sprendžiantis bylÄ dÄl asmens nepriÄmimo į atitinkamas pareigas valstybÄs tarnyboje, veikia ne kaip kokia nors âapeliacinÄ egzaminų komisijaâ, o kaip jurisdikcinÄ institucija, sprendžianti, ar nebuvo pažeista egzamino (konkurso) tvarka ir asmens konstitucinÄ teisÄ lygiomis sÄ lygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybÄs tarnybÄ .âÄ®vertinus minÄtÄ teisinį reglamentavimÄ ir nustatytas faktines aplinkybes, yra pagrindas manyti, kad pareiÅ¡kÄjos R.
B. skundas dalyje dÄl Konkurso komisijos 2010-10-27 protokolinio sprendimo Nr. VL-12 panaikinimo ir įpareigojimo organizuoti konkursÄ iÅ¡ naujo, yra nepagrįstas: byloje pateikti ir iÅ¡tirti įrodymai patvirtina, kad 2010-10-27 konkurso egzaminas žodžiu vykdytas iÅ¡ esmÄs nepažeidžiant ApraÅ¡o nuostatų, todÄl, teismas, veikiantis ne kaip âapeliacinÄ egzaminų komisijaâ, neturi pagrindo pripažinti buvus pažeistÄ egzamino (konkurso) tvarkÄ ir pareiÅ¡kÄjos R. B. konstitucinÄ teisÄ lygiomis sÄ lygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybÄs tarnybÄ , atitinkamai - panaikinti Valstybinio turizmo departamento prie Ūkio ministerijos Konkurso komisijos 2010-10-27 protokolinį sprendimÄ Nr. VL-12 dÄl konkurso laimÄtojo vyriausiojo specialisto (juriskonsulto) pareigoms užimti.
AplinkybÄ, kad 2010-10-27 konkurso egzamino žodžiu eigai fiksuoti darytas garso skaitmeninis įraÅ¡as nÄra kokybiÅ¡kas (yra trukdžių, stabdymų ir pan.), taip pat, kad dalis Å¡io įraÅ¡o į kompiuterinÄ laikmenÄ perkelta tik 2010-12-05 (b. l. 93-95), nÄra pagrindas tenkinti pareiÅ¡kÄjos R. B. skundÄ Å¡ioje dalyje: byloje apklaustų liudytojų parodymai ir pateiktas garso įraÅ¡as yra pakankami įvertinti, ar nebuvo pažeista egzamino (konkurso) tvarka ir asmens konstitucinÄ teisÄ lygiomis sÄ lygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybÄs tarnybÄ , t. y. ar komisijos nariai pateikÄ vienodus klausimus visiems pretendentams, ar patikrintas pretendentų užsienio kalbų, privalomų pareigybÄs apraÅ¡yme nustatytoms funkcijoms atlikti, mokÄjimas, kokie buvo patikslinantys klausimai, ar pretendentai egzaminuojami žodžiu individualiai ir kt., todÄl, ypaÄ nesant pagrindo vertinti pretendentų egzamino žodžiu Komisijos narių atlikto įvertinimo balais pagrįstumo, vien konkurso egzamino žodžiu skaitmeninio garso įraÅ¡o dalies prasta kokybÄ, taip pat aplinkybÄ, kad visas konkurso skaitmeninis garso įraÅ¡as į kompiuterinÄ laikmenÄ buvo perkeltas ne iÅ¡ karto, nÄra pagrindas panaikinti Valstybinio turizmo departamento prie Ūkio ministerijos Konkurso komisijos 2010-10-27 protokolinį sprendimÄ Nr. VL-12.
PažymÄtina, kad atsakovo atstovo paaiÅ¡kinimus dÄl dalies garso įraÅ¡o perkÄlimo 2010-12-05 aplinkybių patvirtina liudytojos L. B. parodymai, be to, teismas vertina ir tai, kad siekiant pakeisti įraÅ¡Ä , nekyla problemų pakeisti, atitinkamai nustatant kompiuterio datÄ ir laikÄ , įraÅ¡omo failo sudarymo datÄ .              PareiÅ¡kÄja R. B. skunde taip pat reikalauja priteisti iÅ¡ atsakovo Valstybinio turizmo departamento prie Ūkio ministerijos neturtinÄ Å¾alÄ . Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 42 str. 1 d. nustato, kad turtinÄ ir neturtinÄ Å¾ala, atsiradusi dÄl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisÄtų aktų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.
CK 6.271 str. 1 d. nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dÄl valstybÄs valdžios institucijų neteisÄtų aktų, privalo atlyginti valstybÄ iÅ¡ valstybÄs biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybÄs tarnautojo ar kito valstybÄs valdžios institucijos darbuotojo kaltÄs. ValstybÄs civilinÄ atsakomybÄ dÄl valstybÄs valdžios institucijų neteisÄtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikÄ taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalÄjo veikti (CK 6.271 str. 4 d.).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2007-11-08 nutartyje, priimtoje administracinÄje byloje Nr. A3-979/2007, iÅ¡aiÅ¡kino, kad neturtinÄs žalos, padarytos statutiniam valstybÄs tarnautojui dÄl neteisÄto atleidimo iÅ¡ vidaus tarnybos, atlyginimo klausimų nereglamentuoja nei Vidaus tarnybos statutas (59 str.), nei ValstybÄs tarnybos įstatymas, todÄl remiantis ValstybÄs tarnybos įstatymo 5 straipsniu, tokios žalos atlyginimui taikomi kiti darbo santykius reglamentuojantys įstatymai. Taigi Å¡iuo atveju turÄjo bÅ«ti taikomas Darbo kodeksas, kurio 250 str. nustato, kad darbo sutarties Å¡alys privalo atlyginti viena kitai padarytÄ neturtinÄ Å¾alÄ ; jos dydį kiekvienu atveju nustato teismas, vadovaudamasis Civiliniu kodeksu.
TokiÄ teismų praktikÄ taikant įstatymus formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas â Å¡io teismo 2007 m. gegužÄs 31 d. nutartis administracinÄje byloje Nr. A2-550/2007. Lietuvos Respublikos žalos, atsiradusios dÄl valdžios institucijų neteisÄtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei įstatymo 2 str. 8 d. nustatyta, kad iÅ¡ Å¡io įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje numatytų asignavimų neatlyginama žala, valdžios institucijų neteisÄtais veiksmais padaryta Å¡ių valdžios institucijų darbuotojams, valstybÄs tarnautojams, taip pat valstybÄs politikams, teisÄjams ir valstybÄs pareigÅ«nams tais atvejais, jei buvo taikomi darbo santykius, valstybÄs tarnybÄ ar specialÅ«s jų statusÄ reglamentuojantys teisÄs aktai;
Å¡i žala atlyginama iÅ¡ žalÄ padariusiai institucijai skiriamų valstybÄs biudžeto asignavimų. Atsižvelgiant į minÄtÄ iÅ¡aiÅ¡kinimÄ , galima manyti, kad Å¡iuo atveju Valstybinio turizmo departamentas prie Ūkio ministerijos, o ne valstybÄ yra tinkamas atsakovas pagal atsakovÄs R. B. reikalavimÄ dÄl neturtinÄs žalos atlyginimo, taip pat turi bÅ«ti taikomos DK 250 str. nuostatos, nustatanÄios, kad darbo sutarties Å¡alys privalo atlyginti viena kitai padarytÄ neturtinÄ Å¾alÄ . Jos dydį kiekvienu atveju nustato teismas, vadovaudamasis Civiliniu kodeksu.
CK 6.250 str. 1 d. numato, kad neturtinÄ Å¾ala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrÄtimas, emocinÄ depresija, pažeminimas, reputacijos pablogÄjimas, bendravimo galimybių sumažÄjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. CivilinÄ atsakomybÄ atsiranda esant bÅ«tinoms sÄ lygoms:
1) neteisÄtiems veiksmams (CK 6.246 str.);
2) priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisÄtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 str.);
3) neteisÄtus veiksmus įvykdžiusio subjekto kaltei (CK 6.248 str.);
4) teisÄs pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 str.). Neįrodžius bent vienos iÅ¡ minÄtų bÅ«tinųjų civilinÄs atsakomybÄs sÄ lygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nÄra teisinio pagrindo. PareiÅ¡kÄja R. B. jai padarytos neturtinÄs žalos atsiradimÄ sieja su netinkamu atsakovo Valstybinio turizmo departamento prie Ūkio ministerijos egzamino žodžiu eigos fiksavimu, ribojanÄiu galimybÄ patikrinti egzamino žodžiu dalies vertinimo objektyvumÄ . Kadangi egzamino žodžiu eigai fiksuoti buvo daromas garso skaitmeninis įraÅ¡as, kuris, kaip minÄta, yra pakankamas įvertinti, ar nebuvo pažeista egzamino (konkurso) tvarka ir pareiÅ¡kÄjos konstitucinÄ teisÄ lygiomis sÄ lygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybÄs tarnybÄ , jo kokybÄs trÅ«kumas nÄra pagrindas Valstybinio turizmo departamento prie Ūkio ministerijos Konkurso komisijos 2010-10-27 protokolinį sprendimÄ Nr. VL-12, atitinkamai nÄra pagrindo konstatuoti atsakovÄ atlikus neteisÄtus veiksmus, dÄl kurių pareiÅ¡kÄjai galÄtų atsirasti jos nurodyta neturtinÄ Å¾ala.
Atsižvelgiant į tai, kad nÄra bÅ«tinųjų sÄ lygų atsakovo atsakomybei pagal DK 250 str. atsirasti, atitinkamai nÄra pagrindo tenkinti reikalavimo dÄl neturtinÄs žalos atlyginimo. Netenkinus pareiÅ¡kÄjos skundo, nÄra pagrindo tenkinti ir jos praÅ¡ymo dÄl bylinÄjimosi iÅ¡laidų priteisimo. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 2 p., 127 str., 129 str., n u s p r e n d ž i a:pareiÅ¡kÄjos R. B. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant tiesiogiai apeliacinÄs instancijos teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .
TeisÄjas                                                                                                   ArÅ«nas Dirvonas