Legislator Case Law & Legislation
d255480d-3eca-443a-a150-54dc05e2febc AI generated

d255480d-3eca-443a-a150-54dc05e2febc · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Case Number d255480d-3eca-443a-a150-54dc05e2febc
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date

Legislator summary

AI generated

panaikinti Valstybinio turizmo departamento Konkurso komisijos 2010-10-27 protokolinį sprendimÄ Nr. VL-12 dėl konkurso laimėtojos (A. V.) vyriausiojo specialisto (juriskonsulto) pareigoms užimti; pripažinti konkurso rezultatus negaliojančiais ir įpareigoti Valstybinį turizmo departamentÄ prie Ūkio ministerijos konkursÄ Ä¯ Valstybinio turizmo departamento vyriausiojo specialisto (juriskonsulto) pareigas organizuoti iÅ¡ naujo;

Legislator headnote

AI generated

d255480d-3eca-443a-a150-54dc05e2febc · Vilniaus apygardos administracinis teismas: Ji jaučiasi diskriminuojama, nes jos įvertinimas buvo pateiktas deÅ¡imtųjų tikslumu, atsakant į Komisijos pirmininko klausimÄ , iÅ¡ jos ir kitų pretendenčių buvo reikalaujama žinoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo nuostatas, tačiau Å¡io nutarimo net nebuvo konkurso dėl vyriausiojo specialisto (juriskonsulto) pareigybės teisės aktų sÄ raÅ¡uose. Mano, kad bÅ«tų tikslinga peržiÅ«rėti ir jos egzamino žodžiu įvertinimÄ , nes į keturis klausimus atsakė puikiai, į penktÄ klausimÄ anglų kalba atsakė iÅ¡ dalies, todėl jos egzamino žodžiu dalis turėjo bÅ«ti įvertinta 9 balais.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-982-624/2011(Proceso Nr. 3-61-3-03016-2010-6)Procesinio sprendimo kategorija 16.1; 74 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2011 m. balandžio 11 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas ArÅ«nas Dirvonas, sekretoriaujant Dinai Belovai, dalyvaujant atsakovo Valstybinio turizmo departamento prie Ūkio ministerijos atstovui advokatui Ričardui Varno, trečiajam suinteresuotam asmeniui A. V., nedalyvaujant pareiÅ¡kėjai R. B., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjęs administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos R. B. skundÄ atsakovui Valstybiniam turizmo departamentui prie Ūkio ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui A. V. dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir neturtinės žalos atlyginimo, n u s t a t ė : pareiÅ¡kėja R. B. skunde ir patikslintuose 2010-11-17 ir 2011-01-12 skunduose teismui praÅ¡o:

1) panaikinti Valstybinio turizmo departamento Konkurso komisijos 2010-10-27 protokolinį sprendimÄ Nr. VL-12 dėl konkurso laimėtojos (A. V.) vyriausiojo specialisto (juriskonsulto) pareigoms užimti;

2) pripažinti konkurso rezultatus negaliojančiais ir įpareigoti Valstybinį turizmo departamentÄ prie Ūkio ministerijos konkursÄ Ä¯ Valstybinio turizmo departamento vyriausiojo specialisto (juriskonsulto) pareigas organizuoti iÅ¡ naujo;

3) priteisti iÅ¡ atsakovo 4000 Lt neturtinę žalÄ ;

4) priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo, kad Valstybinis turizmo departamentas prie Ūkio ministerijos (toliau – ir Valstybinis turizmo departamentas) 2010-10-08 paskelbė konkursÄ laisvoms vyriausiojo specialisto (juriskonsulto) pareigoms (A lygis, 13 kategorija) užimti. Konkursas laisvoms vyriausiojo specialisto (juriskonsulto) pareigoms užimti įvyko 2010-10-27. Pateikiant dokumentus dėl dalyvavimo konkurse, jai buvo nurodyta, kad konkursas įvyks 2010-11-03, tačiau likus kelioms dienoms iki naujo konkurso įvykimo datos, iÅ¡ Valstybinio turizmo departamento gavo laiÅ¡kÄ , kad konkursas įvyks 2010-10-27.

Pažymėjo, kad konkurse dalyvavo keturi pretendentai. Konkurso komisija laimėtoja pripažino daugiausiai balų surinkusį asmenį - A. V. Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme numatyta, kad asmuo, konkurso būdu priimamas į karjeros valstybės tarnautojo pareigas, egzaminuojamas raštu (testas) ir žodžiu (pokalbis). Pastarojoje dalyje konkurso dalyviams buvo pateikti 5 klausimai bei vienas klausimas dėl darbo motyvacijos. Egzamino žodžiu eigai fiksuoti buvo padarytas garso skaitmeninis įrašas.

Konkurso metu egzaminavimo žodžiu dalyje įvyko keli nesutapimai, kurie duoda pagrindÄ suabejoti Konkurso komisijos objektyvumu vertinant konkurso laimėtojos atsakymus į Konkurso komisijos pateiktus klausimus. Po pokalbio su Konkurso komisija, konkurso laimėtoja jai pasakė, kad ne į visus klausimus atsakė tiksliai. Komisijos nariams ji iÅ¡reiÅ¡kė abejonę dėl balų skyrimo objektyvumo ir skaičiavimo ir paminėjo, kad konkurso laimėtoja jai sakė, kad ne į visus klausimus iÅ¡samiai atsakė.

Buvo akcentuojamas Komisijos užduotas klausimas: „Į kokius Lietuvos Respublikos teisės aktus yra perkeltos 1990-06-13 Tarybos direktyvos Nr. 90/314/EEB dėl kelionių, atostogų ir organizuotų iÅ¡vykų paketų nuostatos“. Å ios direktyvos nuostatos buvo perkeltos į 3 pagrindinius teisės aktus - Lietuvos Respublikos civilinį kodeksÄ , Lietuvos turizmo įstatymÄ ir Valstybinio turizmo departamento prie Ūkio ministerijos direktoriaus 2003-03-26 įsakymÄ Nr. 18-V „Dėl turizmo paslaugų teikimo sutarties standartinių sÄ lygų“.

Todėl logiÅ¡kai skaičiuojant, Konkurso komisijos nariai negalėjo jos atsakymo vieningai įvertinti 2 balais. Jei paminėtas tik vienas teisės aktas, o įvardinti reikia 3, tai už tokį atsakymÄ geriausiu atveju turėtų bÅ«ti skiriama 0,7 balo, jei už atsakymÄ Ä¯ šį klausimÄ galima gauti 2 balus (formulė: 2:3*1). Pasibaigus egzaminui žodžiu, buvo sukviesti visi pretendentai. Jiems dalyvaujant, Konkurso komisijos nariai užpildytas ir pasiraÅ¡ytas egzamino žodžiu individualaus vertinimo lenteles įteikė Komisijos sekretorei.

Kiekvienam pretendentui skirti balai buvo susumuoti ir dalijami iÅ¡ dalyvaujančių Konkurso komisijos narių skaičiaus. Skaičiuojant balus, Komisijos pirmininkas paminėjo, kad į klausimÄ dėl valstybės tarnautojo teisės dirbti kitÄ darbÄ ir kokie teisės aktai tai reglamentuoja, kurį jis pateikė pretendentams, visi pretendentai iÅ¡samiai neatsakė, kaip to iÅ¡ jų buvo tikimasi. Tačiau konkursÄ laimėjęs asmuo surinko lygiai 10 balų už egzaminÄ Å¾odžiu. Pažymėjo, kad iÅ¡ Valstybinio turizmo departamento tarnautojos L.

B. gavo elektroninį laiÅ¡kÄ , kuriame nurodyta, kad pareiÅ¡kėja į šį klausimÄ atsakė tik iÅ¡ dalies, nes nepaminėjo Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtintų Valstybės tarnautojų praÅ¡ymų leisti dirbti kitÄ darbÄ nagrinėjimo ir sprendimų dėl leidimo valstybės tarnautojams dirbti kitÄ darbÄ priėmimo ir atÅ¡aukimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) ir Taisyklėmis reglamentuotos komisijos. Pažymėjo, kad jos ir kitų pretendentų atsakymÄ Ä¯ šį klausimÄ buvo reikalaujama žinoti Taisykles, o konkurso laimėtojai Taisyklių žinojimas nebuvo privalomas ir tai rodo konkurso laimėtojos įvertinimas už atsakymus žodžiu - aukščiausias balas 10.

Taigi pretendentams buvo keliami skirtingi atsakymų į klausimus reikalavimai. Keli komisijos nariai pripažino, kad konkurso laimėtojos atsakymai nebuvo idealÅ«s, kad svarbiausias kriterijus, kuriuo jie rėmėsi paraÅ¡ydami konkurso laimėtojai 10 balų, buvo jos labai geros anglų kalbos žinios, kurias įvertino iÅ¡ jos atsakymo į vienÄ klausimÄ . Taip pat nurodo, kad ji gavo 8,2 už antrÄ konkurso dalį (pokalbį), o konkurso laimėtojos balas buvo maksimalus, nors, remiantis logika, balas turėjo bÅ«ti mažesnis, nes tiek Konkurso komisija, tiek konkurso laimėtoja pareiÅ¡kė, kad į visus klausimus nebuvo atsakyta puikiai.

Ji jaučiasi diskriminuojama, nes jos įvertinimas buvo pateiktas deÅ¡imtųjų tikslumu, atsakant į Komisijos pirmininko klausimÄ , iÅ¡ jos ir kitų pretendenčių buvo reikalaujama žinoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo nuostatas, tačiau Å¡io nutarimo net nebuvo konkurso dėl vyriausiojo specialisto (juriskonsulto) pareigybės teisės aktų sÄ raÅ¡uose. Mano, kad bÅ«tų tikslinga peržiÅ«rėti ir jos egzamino žodžiu įvertinimÄ , nes į keturis klausimus atsakė puikiai, į penktÄ klausimÄ anglų kalba atsakė iÅ¡ dalies, todėl jos egzamino žodžiu dalis turėjo bÅ«ti įvertinta 9 balais.

Pažymėjo, kad į pirmÄ jį klausimÄ ji atsakė puikiai, į klausimÄ dėl Lietuvos teisės aktų, į kuriuos perkeltos Tarybos direktyvos 90/314/EEB nuostatos, atsakė gerai, nes iÅ¡vardino visus tris teisės aktus. Ä® klausimÄ dėl kelionių agentÅ«roms reikalingo laidavimo draudimo taip pat atsakė puikiai. Ä® Komisijos pirmininko klausimÄ dėl valstybės tarnautojo teisės dirbti kitÄ darbÄ ir kokie teisės aktai tai reglamentuoja, atsakė puikiai, nes rėmėsi Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymu, kuriame reglamentuojama Å¡i tvarka.

Mano, kad komisijos reikalavimas žinoti ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtintas Valstybės tarnautojų praÅ¡ymų leisti dirbti kitÄ darbÄ nagrinėjimo ir sprendimų dėl leidimo valstybės tarnautojams dirbti kitÄ darbÄ priėmimo ir atÅ¡aukimo taisykles yra nepagrįstas, nes Taisyklių nebuvo privalomų žinoti teisės aktų sÄ raÅ¡e. Kai dalyvaujant konkurse reikalaujama žinoti papildomus teisės aktus, kurių nėra privalomų žinoti teisės aktų sÄ raÅ¡e, pats sÄ raÅ¡as netenka prasmės, nes Konkurso komisija egzamino žodžiu metu paneigia savo reikalavimų priimant į pareigas apibrėžtumÄ .

Atkreipė dėmesį, kad visų teisės aktų, reglamentuojančių valstybės tarnybÄ , ir jų nuostatų dalyvaujant konkurse žinoti neįmanoma ir to nereikalaujama. Mano, kad Konkurso komisija atsakymÄ Ä¯ šį klausimÄ Ä¯vertino netinkamai. Klausimas anglų kalba buvo susijęs su kultÅ«riniu turizmu Lietuvoje, į jį atsakė iÅ¡ dalies. Mano, kad Å¡is klausimas labiau tiktų dalyvaujant konkurse dėl kelionių vadybininko darbo, nei dėl juriskonsulto pareigų, nes nėra susijęs su juriskonsulto tiesioginių funkcijų atlikimu (neįtraukta į apraÅ¡ytos pareigybės specialiuosius reikalavimus ir funkcijas).

Taip pat nurodo, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-06-24 nutarimu Nr. 966 „Dėl konkursų į valstybės tarnautojo pareigas organizavimo tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo“ 501 punkte įtvirtinta, kad egzamino žodžiu eigai fiksuoti daromas garso skaitmeninis įraÅ¡as. Skaitmeninis garso įraÅ¡as perkeliamas į kompiuterinę laikmenÄ , pridedamas prie konkurso protokolo ir saugomas konkursÄ organizavusioje įstaigoje teisės aktų nustatyta tvarka. Pažymėjo, kad atsakovo pateiktas įraÅ¡as, tačiau praktiÅ¡kai visas jos pokalbio įraÅ¡as nėra vientisas, trÅ«kinėja, dalis jos pateiktų atsakymų tarsi iÅ¡kraipyti (trÅ«ksta apie 1.5-2 min. jos atsakymų į klausimus dalies).

Jai atsakinėjant į pirmÄ klausimÄ (kuo iÅ¡ esmės skiriasi kelionių organizatorius ir kelionių agentÅ«ra), garso įraÅ¡e trÅ«ksta jos pateikto atsakymo į šį klausimÄ pabaigos; į klausimÄ dėl Lietuvos teisės aktų į kuriuos yra perkeltos 1990-06-13 Tarybos direktyvos Nr. 90/314/EEB nuostatos, ji atsakė gerai ir iÅ¡vardijo visus tris teisės aktus. Tačiau pačiame įraÅ¡e, kuriame užfiksuotas jos atsakymas, girdisi tik atskiri žodžiai, negalima aiÅ¡kiai suprasti, kokius teisės aktus ji paminėjo.

Taip pat įraÅ¡e girdisi tik atsakymo į trečiÄ klausimÄ pradžia, tolimesnė atsakymo dalis chaotiÅ¡ka, neįmanoma suprasti, kas kalbama, girdisi tik padriki, trÅ«kinėjantys, tarpusavyje nesusiję žodžiai. Atsakymo į ketvirtÄ klausimÄ taip pat neįmanoma suprasti, o atsakyme į penktÄ klausimÄ nesigirdi net Valstybės tarnybos įstatymo paminėjimas, kurį ji pačioje atsakymo pradžioje pasakė kaip teisės aktÄ , kuriame Å¡is klausimas reglamentuojamas. Klausime dėl motyvacijos įraÅ¡e girdisi tik vienas sakinys.

Daro iÅ¡vadÄ , kad visas įraÅ¡as yra chaotiÅ¡kas, fragmentiÅ¡kas, nėra vientisumo ir sunku susidaryti bendrÄ vaizdÄ apie jos egzaminÄ Å¾odžiu. Dėl nekokybiÅ¡ko įraÅ¡o neįmanoma įgyvendinti jos teisės į pokalbio žodžiu pakartotinį įvertinimÄ . Pažymėjo, kad atsakovas konkursÄ Ä¯ valstybės tarnybÄ dėl Valstybinio turizmo departamento prie Ūkio ministerijos vyriausiojo specialisto (juriskonsulto) pareigų vykdė netinkamai, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, nesilaikant Konkursų į valstybės tarnautojo pareigas organizavimo tvarkos apraÅ¡o reikalavimų.

Administracinių bylų teisenos įstatymo taikymo prasme ApraÅ¡as laikytinas pagrindiniu teisės aktu, kurio laikymasis turi užtikrinti objektyvų visų konkurso aplinkybių įvertinimÄ bei sprendimo pagrįstumÄ . ApraÅ¡e suformuluotų imperatyvių nuostatų nesilaikymas yra pagrindas pripažinti Konkurso komisijos priimtÄ protokolinį sprendimÄ dėl konkurso laimėtojos neteisėtu, konkurso rezultatus negaliojančiais ir organizuoti pakartotinį konkursÄ Ä¯ juriskonsulto pareigas. Pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 33 str.

įtvirtinta, kad piliečiai turi teisę lygiomis sÄ lygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybinę tarnybÄ . Konkurso organizavimas nepateisino jos, kaip kandidatės, teisėtų lÅ«kesčių, kurie numatyti įstatymuose. Padarytas nekokybiÅ¡kas, tarsi iÅ¡karpytas jos pokalbio įraÅ¡as, todėl jos teisė į konkurso pokalbio žodžiu pakartotinį vertinimÄ tampa neįmanoma. Dėl to patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, emocinį sukrėtimÄ , jai bus sunku ateityje patikėti konkursų į valstybės tarnybÄ organizavimo skaidrumu, ypač, kai konkurso laimėtojos įraÅ¡as buvo kokybiÅ¡kas ir aiÅ¡kus.

Dėl Å¡ių priežasčių teismo praÅ¡o iÅ¡ atsakovo priteisti 4000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Be to, jos daugiau nei pusantrų metų teisinio darbo patirtis kelionių organizatoriuje „Švitė“ Konkurso komisijai nepasirodė svarbi, nors juriskonsulto darbas pagal pareigybės apraÅ¡ymÄ tiesiogiai susijęs su turizmo teise (b. l. 8-10, 44-46).PareiÅ¡kėja, 2011-03-03 teismo posėdyje skundÄ palaikiusi ir praÅ¡iusi jį tenkinti iÅ¡ esmės jame nurodytais argumentai, į 2011-03-31 teismo posėdį neatvyko, byla iÅ¡nagrinėta jai nedalyvaujant.

Pateiktame atsiliepime atsakovas Valstybinis turizmo departamentas su pareiÅ¡kėjos skundu ir patikslintu skundais nesutiko ir prašė juos atmesti kaip nepagrįstus. Nurodė, kad pareiÅ¡kėja visus argumentus grindžia po konkurso neformalių pokalbių metu gauta informacija bei savo samprotavimais, tačiau jokių konkrečių pažeidimo faktų nepateikia. Atkreipė dėmesį, kad Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 11 str. numato, jog į valstybės tarnybÄ konkurso bÅ«du priimama dviem etapais: egzamino raÅ¡tu ir egzamino žodžiu.

Ginčas tarp pareiÅ¡kėjos ir atsakovo yra kilęs dėl egzamino žodžiu dalies vertinimo. Valstybės tarnybos įstatymo 11 str. 2 d. nurodomas egzamino žodžiu tikslas: pokalbio metu patikrinami asmens gebėjimai atlikti valstybės tarnautojo pareigybės apraÅ¡yme nustatytas funkcijas. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-06-24 nutarimu Nr. 966 „Dėl Konkursų į valstybės tarnautojo pareigas organizavimo tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo“ 50 punktas nurodo, kad per egzaminÄ Å¾odžiu kiekvienas komisijos narys pateikia vienodus klausimus visiems pretendentams, siekdamas patikrinti pretendento gebėjimus atlikti valstybės tarnautojo pareigybės, dėl kurios vyksta konkursas, apraÅ¡yme nustatytas funkcijas.

Egzamino žodžiu metu patikrinamas pretendento užsienio kalbų, privalomų pareigybės apraÅ¡yme nustatytoms funkcijoms atlikti, mokėjimas. Pretendentams taip pat gali bÅ«ti užduodami jų atsakymus patikslinantys klausimai. Pretendentai egzaminuojami žodžiu individualiai, kitiems pretendentams nedalyvaujant. Pretendentų eiliÅ¡kumas per egzaminÄ Å¾odžiu nustatomas pagal abėcėlę. Tai yra visi reikalavimai, kuriuos įstatymo leidėjas kelia konkursÄ dėl priėmimo į valstybės tarnybÄ organizuojančiai institucijai, todėl akivaizdu, kad įstatymų leidėjas, smulkiau nedetalizuodamas egzamino žodžiu vertinimo kriterijų, suteikia diskrecijos teisę institucijai ar įstaigai, kuri vykdo konkursÄ Ä¯vertinti ne tik pretendento žinias, bet ir įvertinti kiekvieno iÅ¡ konkurso dalyvių gebėjimus vykdyti funkcijas ir atrinkti tinkamiausiÄ kandidatÄ eiti pareigas.

Priėmimas į valstybės tarnybÄ yra organizuojamas dviem etapais: pirmiausiai yra patikrinamos teorinės pretendento žinios srityje, kurioje numatoma dirbti, ir pretendentui turint pakankamai žinių (jei jo dalies raÅ¡tu įvertinimas yra lygus 6 ir daugiau balų), tikrinami kiti gebėjimai. Tokiu bÅ«du patikrinamos tiek teorinės pretendentų žinios, tiek asmeninės savybės. Tai, kad pretendentams užduodami vienodi klausimai, sukuria vienodas galimybes asmenims atskleisti gebėjimus, tačiau konkursÄ organizuojančiai institucijai yra suteikiama diskrecijos teisė vertinti atsakymus vadovaujantis pretendento tinkamumo eiti pareigas kriterijumi.

Neįmanoma netgi pateikus vienodus klausimus pretendentams, gauti vienodus atsakymus, ypač atsižvelgiant į Å¡ios dalies tikslÄ : ne patikrinti žinias, bet įvertinti gebėjimÄ eiti pareigas. Tokiu bÅ«du pareiÅ¡kėjos pateikta analizė, kaip tiksliai turėjo bÅ«ti vertinami atsakymai, yra netikslinga. Egzamino žodžiu metu komisija vertina pretendento gebėjimus mÄ styti bei argumentuoti savo pozicijÄ , pretendento asmenybę ir potencialų gebėjimÄ dirbti jam pavestÄ darbÄ neapsiribojant teorinėmis žiniomis.

Egzamino žodžiu metu yra tikrinamas pretendento užsienio kalbų žinios ir tai yra vienintelė galimybė įvertinti pretendento gebėjimÄ bendrauti užsienio kalba. Nurodė, kad ginčijamo konkurso dalies egzamino žodžiu metu buvo pateikti klausimai, kurių formuluotės atitinka įstatymo dvasiÄ bei Å¡ios egzamino dalies tikslÄ . Atsakymų vertinimas atitiko teisės aktų reikalavimus, nes buvo siekiama nustatyti pretendento gebėjimÄ eiti pareigas. Pateikė egzamino žodžiu metu užduotus klausimus bei paaiÅ¡kino kiekvieno iÅ¡ užduotų klausimų tikslingumÄ .

Pirmasis klausimas buvo: „Koks yra skirtumas tarp kelionių agentÅ«ros ir kelionių organizatoriaus“ ir iÅ¡ atsakymo galima spręsti apie pretendento gebėjimÄ vertinti informacijÄ bei daryti iÅ¡vadas tarp skirtingų sÄ vokų, vartojamų turizmo teisėje. Antrasis egzamino žodžiu klausimas: „Į kokius teisės aktus buvo perkeltos direktyvos 90/31/EEB nuostatos“ turi tikslÄ atskleisti pretendento gebėjimÄ suprasti Europos SÄ jungos teisės aktų įgyvendinimÄ Lietuvos Respublikos teisėje.

Trečiasis klausimas buvo formuluojamas siekiant įvertinti pretendento galimybę argumentuoti savo pozicijÄ . Klausimas susijęs su Lietuvos Respublikos turizmo įstatyme nustatyta prievole turėti laidavimo draudimÄ tik kelionių organizatoriams. Pretendentų buvo praÅ¡omam pagrįsti arba paneigti tokio reikalavimo nustatymÄ ir kelionių agentÅ«roms. Å io klausimo atsakymo vertinimas balais, kaip teisingo, buvo komisijos diskrecijoje, siekiant iÅ¡siaiÅ¡kinti, pretendentų gebėjimÄ argumentuoti savo pozicijÄ .

Ketvirtasis klausimas buvo susijęs su personalo tvarkymo klausimais, t. y. buvo klausiama, ar valstybės tarnautojas gali dirbti kitÄ darbÄ , kokiais teisės aktais tai reglamentuojama ir kaip toks leidimas turi bÅ«ti įforminamas. Å is klausimas vienareikÅ¡miÅ¡kai susijęs su viena iÅ¡ pagrindinių pareigybės apraÅ¡yme nurodytų funkcijų atlikimu - personalo valdymu. PareiÅ¡kėja, nurodo, kad vienas iÅ¡ teisės aktų, kuris pageidautinai turėjo bÅ«ti pateiktas teisingame atsakyme, nebuvo pateiktas teisės aktų, kuriais remiantis sudaromi egzamino klausimai, sÄ raÅ¡e. PareiÅ¡kėja teigia, kad tokiu atveju, atsakymo dalis turėtų bÅ«ti vertinama pretendentų naudai, laikant, kad Å¡ie atsakė į klausimÄ .

Pateiktasis klausimas yra neatsiejamai susijęs su pretendento gebėjimo mÄ styti sistemiÅ¡kai, buvo vertinamas pretendento teisės sistemos iÅ¡manymas bei gebėjimas analizuoti ir vertinti teisės sistemos visumÄ . Atsakymo teisingumo vertinimas buvo siejamas su Å¡ia konkrečia savybe, o ne tikslaus teisės norminio akto įvardinimu. Penktasis klausimas apie kultÅ«rinio turizmo galimybes Lietuvoje pateiktas siekiant įvertinti pretendento kompetencijÄ bendrauti užsienio kalba, jis buvo abstraktaus pobÅ«džio.

PareiÅ¡kėjos teiginys, kad toks klausimas neva nesusijęs su juriskonsulto pareigybei taikomais reikalavimais, yra neteisingas. Užsienio kalbos žinios buvo vertinamos suteikiant pretendentui galimybę samprotauti laisva turizmo aktualijų tema, tuo pačiu patikrinant tiek bendrines užsienio kalbos (Å¡iuo atveju anglų) žinias, tiek turizmo srityje vartojamų terminų žinojimÄ . Pažymėjo, kad egzamino dalies žodžiu klausimai buvo pateikti vienodi visiems pretendentams, tačiau apibrėžiant teisingÄ atsakymÄ , kiekvieno iÅ¡ pretendentų atsakymai buvo vertinami kompleksiÅ¡kai.

Buvo vertinamas pretendento gebėjimas atlikti konkrečias pareigas, o ne tikslus, scholastinių žinių turėjimas. Toks vertinimas visiÅ¡kai atitinka įstatymo leidėjo įtvirtintas egzamino dalies žodžiu vertinimo nuostatas ir nėra diskriminacinio pobÅ«džio, todėl nepažeidžia pareiÅ¡kėjos teisių. Nurodė, kad pareiÅ¡kėjos skundo pagrindinis argumentas yra siejamas su informacija, kuriÄ ji neva sužinojo iÅ¡ kitos pretendentės pasibaigus egzaminui žodžiu - pokalbiui. Toks argumentas yra atmestinas ir nevertintinas, nes neatitinka įrodymams keliamų reikalavimų pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 57 str. - tai nėra faktiniai duomenys.

Pirmiausiai, informacija, kuriÄ pretendentai pateikia kitiems pretendentams jau po egzamino žodžiu, nėra vertinamas komisijos. Taip pat, įvertinant aplinkybę, kad pretendentai konkuruoja tarpusavyje konkurso metu, akivaizdžiai galima klaidos galimybė vienam pretendentui pateikiant informacijÄ neformaliai. Argumentas, kad egzamino žodžiu metu pateikti atsakymai, apie kuriuos kalba pretendentai po konkurso, nevertintini ir juo labiau nelaikytini įrodymais. Pažymėjo, kad pareiÅ¡kėja kelia klausimÄ dėl aplinkybės, kad jos atsakymai buvo vertinami deÅ¡imtųjų balo dalių tikslumu, o konkurso nugalėtojos balas buvo apvalus skaičius.

Toks argumentas apskritai nesuprantamas, nes, kaip aiÅ¡kiai matyti iÅ¡ protokolo, balų skaičius apskaičiuojamas visiems komisijos nariams įvertinus kiekvienÄ pretendentÄ individualiai ir iÅ¡vedus balų vidurkį. Tai, kad pareiÅ¡kėjos balai yra deÅ¡imtųjų balo dalių tikslumu, yra rezultatas to, kad komisijos narių nuomonė vertinant jos gebėjimus iÅ¡siskyrė ir ne visi komisijos nariai parašė vienodÄ Ä¯vertinimÄ . Tuo tarpu nugalėtojos vertinimo atveju visi komisijos nariai, vertindami pretendentus individuliai, akivaizdžiai buvo vienos nuomonės ir parašė vienodÄ balų skaičių - aukščiausiÄ Ä¯vertinimÄ .

Atkreipė dėmesį, kad pareiÅ¡kėja savo skunde pateikia prieÅ¡taringus argumentus - viena vertus ji nurodo, kad egzamino žodžiu metu pretendentų atsakymai turėjo bÅ«ti vertinami konkrečiais balais, pateikia skaičiavimus tam tikromis, savo iÅ¡mÄ stytomis formulėmis, bet, kita vertus, nurodo, kad komisija neatsižvelgė į jos darbo patirtį bei nevertino asmeninių savybių. PareiÅ¡kėja, kaltindama komisijÄ neobjektyvumu, neiÅ¡vengia prieÅ¡taravimų skunde, todėl nėra aiÅ¡ki net jos nuomonė, kuo bÅ«tent pasireiÅ¡kė tas neobjektyvumas.

Akivaizdu, kad pareiÅ¡kėja aiÅ¡kina egzamino žodžiu vertinimo metodikÄ dviem skirtingais bÅ«dais tik siekdama naudingesnės pozicijos, todėl jos skunde iÅ¡dėstyti motyvai neįrodo buvus egzamino žodžiu pažeidimų ir yra atmestini. Pažymėjo, kad konkursas į valstybės tarnybÄ dėl Valstybinio turizmo departamento prie Ūkio ministerijos vyriausiojo specialisto (juriskonsulto) pareigų buvo vykdomas tinkamai pagal teisės aktų nustatytus reikalavimus, visi pretendentai buvo vertinami suteikiant vienodas galimybes, todėl pareiÅ¡kėjos skunde iÅ¡dėstomi samprotavimai neturi jokio teisinio pagrindo ir yra pagrįsti emocijomis.

Atsiliepime į patikslintÄ skundÄ nurodo, kad pareiÅ¡kėja netinkamai vertina Konkurso egzamino garso įraÅ¡o paskirtį ir, atitinkamai, jo reikÅ¡mę Konkurso rezultatams. Keldama klausimÄ dėl garso įraÅ¡o kokybės ir patikimumo, pareiÅ¡kėja neteisingai aiÅ¡kina Konkursų į valstybės tarnautojo pareigas organizavimo apraÅ¡o, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-06-24 nutarimu Nr. 966 501 punktÄ . Å iame punkte nurodyta pareiga daryti egzamino žodžiu garso įraÅ¡Ä nėra sÄ lygota tikslo sudaryti galimybę pakartotinai įvertinti pretendentÄ .

Garso įraÅ¡o tikslas yra esant reikalui patikrinti egzamino žodžiu (pokalbio) ir pretendento atsakymų vertinimo objektyvumÄ . BÅ«tent toks Å¡ios normos aiÅ¡kinimas tampa akivaizdus turint omenyje tai, kad ApraÅ¡as 501 punktu buvo papildytas vykdant Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008-01-22 nutarimÄ . Å iame nutarime Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas aiÅ¡kiai pasisakė, kad konkursų į valstybės tarnautojo pareigas egzamino žodžiu eigos, klausimų ir atsakymų fiksavimo tikslas - sudaryti galimybę teismui patikrinti egzamino ir vertinimo objektyvumÄ , jei konkurso rezultatai bÅ«tų apskųsti.

Jokie teisės aktai nenumato pareigos konkurso vykdytojams pakartotinai vertinti egzamino žodžiu rezultatus. IÅ¡ ApraÅ¡e nustatytos egzamino žodžiu tvarkos (50 - 54 p.) akivaizdu, kad konkurso komisija pretendentus turi vertinti paties egzamino žodžiu metu, o ne pagal padarytÄ egzamino garso įraÅ¡Ä . Egzamino žodžiu garso įraÅ¡as neturi jokios reikÅ¡mės Konkurso komisijos nariams vertinant pretendentų tinkamumÄ pareigoms užimti, todėl net jei garso įraÅ¡as ir bÅ«tų nekokybiÅ¡kas, tai negalėtų bÅ«ti vertinama kaip Konkurso procedÅ«rinis pažeidimas, galėjęs nulemti neteisėtÄ ar nepagrįstÄ atsakovo sprendimÄ vykdant KonkursÄ .

Konkurso egzamino žodžiu garso įrašas turi būti vertinamas kaip įrodymas, reikšmingas patikrinti, ar egzaminas žodžiu ir pretendentų vertinimas vyko objektyviai. Teismui pateiktas egzamino žodžiu garso įrašas būtent ir įrodo, kad egzaminas žodžiu buvo vykdomas tinkamai ir objektyviai. Kokybės ir kiekybės prasme minimas garso įrašas yra pakankamas tokiai išvadai. Be to, pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 57 str. 6 d. joks įrodymas teismui neturi iš anksto nustatytos galios.

Todėl byloje esantis egzamino žodžiu garso įraÅ¡as turi bÅ«ti vertinamas visumoje su kitais byloje esančiais įrodymais. Kad Konkursas, įskaitant ir egzaminÄ Å¾odžiu bei pretendentų vertinimÄ , vyko skaidriai ir objektyviai, įrodo byloje esantys įrodymai. Pažymėjo, kad nesutinka su skunde pateiktu egzamino žodžiu garso įraÅ¡o kokybės ir kiekybės vertinimu. PareiÅ¡kėja skunde nurodytiems savo teiginiams pagrįsti nepateikia jokių objektyvių įrodymų. Jos pateiktus teiginius, kad garso įraÅ¡e trÅ«ksta atsakymų ir kt., iÅ¡ esmės paneigia pats egzamino žodžiu garso įraÅ¡as.

PareiÅ¡kėja skunde nurodo, kad atsakovas KonkursÄ vykdė netinkamai, ne pagal teisės aktų nustatytus reikalavimus, nesilaikant ApraÅ¡o reikalavimų. Tačiau, iÅ¡skyrus savo subjektyviÄ nuomonę dėl egzamino žodžiu garso įraÅ¡o kokybės, pareiÅ¡kėja daugiau jokių konkrečių atsakovo pažeidimų vykdant KonkursÄ , nenurodo. Todėl toks pareiÅ¡kėjos argumentas laikytinas deklaratyviu. Atkreipė dėmesį, kad Valstybinio turizmo departamento direktorės 2011-01-07 įsakymu Nr. V-3, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010-11-10 nutarimu Nr. 1561 „Dėl didžiausio leistino valstybės tarnautojų ir darbuotojų, įdirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iÅ¡ valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų, pareigybių skaičiaus patvirtinimo ir Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2011-01-06 įsakymu Nr. 4-8 „Dėl Valstybinio turizmo departamento prie Ūkio ministerijos administracijos struktÅ«ros patvirtinimo“ departamento vyriausiojo specialisto (juriskonsulto) pareigybė (t. y. ta pareigybė, kuriai užimti buvo organizuotas Konkursas) yra panaikinama.

Todėl pareiÅ¡kėjos skundo reikalavimas įpareigoti atsakovÄ konkursÄ Ä¯ Valstybinio turizmo departamento vyriausiojo specialisto (juriskonsulto) pareigas organizuoti iÅ¡ naujo tapo objektyviai neįgyvendinamas. Taip pat nurodo, kad pareiÅ¡kėjos reikalavimas priteisti jai 4000 Lt neturtinės žalos atlyginimo yra nepagrįstas. Neturtinės žalos atlyginimo klausimus reglamentuoja Civilinio kodekso normos. Reikalavimas atlyginti neturtinę žalÄ yra reikalavimas taikyti atsakovui civilinę atsakomybę. Civilinei atsakomybei kilti bÅ«tinos Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse numatytos sÄ lygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos.

PareiÅ¡kėja neįrodė ne tik atsakovo neteisėtų veiksmų, kuriais jai galėjo bÅ«ti padaryta neturtinė žala, tačiau ir kitų bÅ«tinųjų civilinės atsakomybės sÄ lygų, todėl jos reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo negali bÅ«ti tenkinamas (b. l. 53-55). Atsakovo atstovas teismo posėdyje su pareiÅ¡kėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti iÅ¡ esmės atsiliepime iÅ¡dėstytais argumentais. Pateiktame atsiliepime trečiasis suinteresuotas asmuo A. V. su pareiÅ¡kėjos skundu ir patikslintu skundu nesutiko ir prašė jį atmesti.

Nurodė, kad palaiko Valstybinio turizmo departamento atsiliepime iÅ¡dėstytÄ pozicijÄ ir mano, kad pareiÅ¡kėjos skunde iÅ¡dėstyti motyvai yra nepagrįsti, nemotyvuoti, o skundas atmestinas. Pažymėjo, kad pareiÅ¡kėja skunde nekelia abejonių dėl egzamino raÅ¡tu organizavimo bei vertinimo pagrįstumo, bet ginčija egzamino žodžiu dalį, bei teigia, kad egzamino žodžiu dalyje įvyko keli nesutapimai, kurie leidžia jai suabejoti Konkurso komisijos objektyvumu vertinant konkurso laimėtojos atsakymus į Konkurso komisijos pateiktus klausimus.

Taip pat skunde nurodo, kad neva konkurso nugalėtoja jai pasakė, jog ne į visus egzamino žodžiu klausimus atsakė tiksliai. Remdamasi Å¡iuo vieninteliu argumentu, pareiÅ¡kėja ginčija egzamino žodžiu vertinimÄ . PaaiÅ¡kino, kad pertraukos tarp egzamino raÅ¡tu bei žodžiu metu bendravo su kitais pretendentais. Nurodė, kad tikslių pokalbių detalių neprisimena ir pažymėjo, kad tiek pertraukos metu, tiek po egzamino žodžiu vykstantys neformalÅ«s pokalbiai nėra vertinimo dalykas.

Neneigė, kad dėl natÅ«ralaus jaudulio iÅ¡ karto po egzamino žodžiu, galėjo įvertinti savo pasirodymÄ ir kukliau nei egzamino komisija, ypač dėl to, kad komisijos vertinimai pareiÅ¡kėjos apraÅ¡omu momentu dar nebuvo žinomi. PaaiÅ¡kino, kad pareiÅ¡kėjos teiginys, neva ji pasakė, kad netiksliai atsakė į klausimÄ , negali bÅ«ti vertinamas kaip įrodymas, nes nėra faktinė informacija, kuri gali bÅ«ti pagrindas ginčyti konkurso rezultatus. Egzamino žodžiu eiga buvo fiksuojama garso įraÅ¡u, kaip tai numato Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-06-24 nutarimu Nr. 966 „Dėl Konkursų į valstybės tarnautojo pareigas organizavimo tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo“ (toliau - ApraÅ¡as) 50 1 punktas.

Pokalbiai, kurie vyko ne egzamino žodžiu metu, neturi ir negali turėti reikÅ¡mės konkurso rezultatams. Pabrėžė, kad pareiÅ¡kėja, po egzamino žodžiu akivaizdžiai reiÅ¡kė apmaudÄ bei rodė savo nusivylimÄ konkurso rezultatais ir Å¡is skundas akivaizdus tokių emocijų rezultatas. Pažymėjo, kad konkursas laisvoms vyriausiojo specialisto (juriskonsulto) pareigoms užimti buvo organizuotas laikantis visų ApraÅ¡o nuostatų, klausimai tiek egzamino raÅ¡tu, tiek egzamino žodžiu metu buvo tiesiogiai susiję su tikslu patikrinti kandidatų gebėjimÄ eiti pareigas.

Nurodė, kad jokių pažeidimų nepastebėjo nei ji, nei kitos pretendentės, iÅ¡skyrus pareiÅ¡kėjÄ , kuri kreipėsi į teismÄ su skundu. Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 11 str. numato, kad į valstybės tarnybÄ konkurso bÅ«du priimama dviem etapais: egzamino raÅ¡tu ir egzamino žodžiu. PareiÅ¡kėja ginčija egzamino žodžiu rezultatus, tačiau ignoruoja Å¡ios egzamino dalies pagrindinį tikslÄ , nustatytÄ Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 11 str. 2 d., kad pokalbio metu patikrinami asmens gebėjimai atlikti valstybės tarnautojo pareigybės apraÅ¡yme nustatytas funkcijas.

Teisės aktai nenumato detalių egzamino žodžiu vertinimo kriterijų, tuo leidžiama institucijai ar įstaigai, kuri vykdo konkursÄ , įvertinti ne tik pretendento žinias, bet ir kiekvieno iÅ¡ konkurso dalyvių gebėjimus vykdyti funkcijas, ir atrinkti tinkamiausiÄ kandidatÄ eiti pareigas. PareiÅ¡kėjos skunde yra detaliai analizuojami egzamino žodžiu klausimai, samprotaujama, kokia buvo ar turėjo bÅ«ti vertinimo sistema. Trečiojo suinteresuoto asmens nuomone, egzamino žodžiu metu buvo užduoti klausimai, kuriais siekiama patikrinti ne pretendentų žinias, bet ir gebėjimÄ , analitiÅ¡kai mÄ styti bei vertinti susidariusiÄ situacijÄ .

Tai itin svarbu kiekvienam teisininkui, nepriklausomai nuo pareigybių, kurias jis atlieka. Sisteminis mÄ stymas bei gebėjimas logiÅ¡kai argumentuoti savo pozicijÄ buvo pagrindinis vertinimo kriterijus, kuriuo rėmėsi komisija. Nors pareiÅ¡kėja pateikia savo subjektyviai sukurtas vertinimo formules, tuo pačiu ji nurodo, kad komisija turėjo vertinti asmenines savybes. Tai prieÅ¡tarauja jos sukurtoms vertinio formulėms, kadangi ji pateikdama skaičius, nepalieka galimybės vertinti asmenines pretendento savybes, o vėliau skundžiasi, kad jos daugiau nei pusantrų metų teisinio darbo patirtis kelionių organizatoriuje „Švitė“ komisijai nepasirodė svarbi.

Akivaizdu, kad pareiškėjos pateikiamos vertinimo formulės nėra nei logiškos nei pagrįstos - ji teigia, kad komisija pažeidė konkurso organizavimo taisykles (nors nenurodo, kokias), bet kita vertus, nurodo, kad pažeidimai turėtų būti konstatuoti ganėtinai subjektyviai - tarsi ieškant pareiškėjai „patogesnės“ pozicijos. Būtent toks vertinimas, kaip nurodo pareiškėja, pažeistų valstybės tarnybos santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatas bei principus.

Pažymėjo, kad neabejoja konkurso rezultatais bei komisijos objektyvumu, vertinant pretendentų gebėjimus. Visi užduoti klausimai buvo susiję su siekiu patikrinti pretendentų gebėjimÄ eiti pareigas, taip pat užsienio kalbos mokėjimu, o pareiÅ¡kėjos skunde iÅ¡reikÅ¡tos abejonės tėra tik jos apmaudo dėl nelaimėto konkurso rezultatas, tačiau tai nėra ir negali bÅ«ti teisėtas pagrindas naikinti konkurso rezultatus. Nurodė, kad konkursas į valstybės tarnybÄ dėl Valstybinio turizmo departamento prie Ūkio ministerijos vyriausiojo specialisto (juriskonsulto) pareigų buvo vykdomas nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų, visi pretendentai buvo vertinami objektyviai, o pareiÅ¡kėjai nepateikus jokių argumentų, kuriais remiantis bÅ«tų galima konstatuoti pažeidimÄ , jos skundas yra atmestinas.

Taip pat atsiliepime į pareiÅ¡kėjos patikslintÄ skundÄ nurodo, kad 2010-01-12 patikslinto skundo motyvai abejotini, nes pareiÅ¡kėja pateikia tikrovės neatitinkančius argumentus. PareiÅ¡kėja, net iÅ¡klausiusi garso įraÅ¡Ä , kuris jai buvo siunčiamas kaip Valstybinio turizmo departamento 2010-11-29 atsiliepimo į skundÄ priedas, teigia, kad trečiojo suinteresuoto asmens atsakymai buvo vertinami tik pagal vieno klausimo atsakymÄ - klausimo, kuriuo buvo tikrinamas užsienio kalbų mokėjimas. Toks teiginys yra neatitinkantis tikrosios situacijos, visiÅ¡kai nepagrįstas ir nemotyvuotas.

Egzamino dalies žodžiu pagrindinis tikslas yra įvertinti pretendentų gebėjimÄ eiti konkrečias pareigas. Jos atsakymai, Komisijos nuomone, buvo vertinami kaip geriau atitinkantys gebėjimÄ eiti konkrečias vyriausiojo specialisto (juriskonsulto) pareigas, todėl ji įvertinta aukÅ¡tesniu balu. Pažymėjo, kad komisija, teisėtai naudodamasi savo diskrecijos teise įvertinti pretendentų gebėjimÄ , visiÅ¡kai objektyviai ir pagrįstai įvertino analogiÅ¡kų klausimų atsakymus ir parašė atitinkamus balus.

Taip pat pareiÅ¡kėja kelia klausimÄ dėl įraÅ¡o kokybės. PareiÅ¡kėja, praėjus daugiau nei 2 mėnesiams nuo Konkurso, teigia prisimenanti, kad į klausimus ji atsakinėjo iÅ¡samiau, nei galima spręsti iÅ¡ garso įraÅ¡o. Toks teiginys taip pat yra visiÅ¡kai neargumentuotas bei neturi jokio teisinio pagrindo. Pažymėjo, kad egzamino žodžiu eiga buvo fiksuojama garso įraÅ¡u, kaip tai numato Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-06-24 nutarimu Nr. 966 „Dėl Konkursų į valstybės tarnautojo pareigas organizavimo tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo“ 501 punktas.

Nors garso įraÅ¡as ir nėra itin aukÅ¡tos kokybės, tačiau pakankamas siekiant įvertinti Komisijos objektyvumÄ . Taip pat pažymėjo, kad vertindama pretendentų atsakymus, Komisija vadovavosi ne garso įraÅ¡u, o realiais pretendentų atsakymais. Pažymėjo, kad garso įraÅ¡as turi kiek kitÄ paskirtį nei teigia pareiÅ¡kėja - juo siekiama užtikrinti, kad kilus ginčui ateityje, bus galima atkurti egzamino žodžiu eigÄ . IÅ¡klausius byloje esantį garso įraÅ¡Ä , daro iÅ¡vadÄ , kad įvertinti Komisijos objektyvumÄ Å¡is garso įraÅ¡as yra pakankamas.

PareiÅ¡kėjos teiginys, neva skaitmeninis garso įraÅ¡as yra chaotiÅ¡kas ir ji negali įgyvendinti teisės į pokalbio žodžiu pakartotinį vertinimÄ yra visiÅ¡kai nepagrįstas. Pabrėžė, kad pareiÅ¡kėja siekdama pakartotinio vertinimo nesiremia jokiais galiojančiais teisės aktais dėl paprastos priežasties - tokio pakartotinio vertinimo teisės aktai nenumato. Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas yra pažymėjęs, kad teismas, sprendžiantis bylÄ dėl asmens nepriėmimo į atitinkamas pareigas valstybės tarnyboje, veikia ne kaip „apeliacinė egzaminų komisija“, o kaip jurisdikcinė institucija, sprendžianti, ar nebuvo pažeista egzamino (konkurso) tvarka ir asmens konstitucinė teisė lygiomis sÄ lygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybės tarnybÄ .

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo iÅ¡aiÅ¡kinimu bei įvertinus garso įraÅ¡Ä , akivaizdu, kad egzamino tvarka nebuvo pažeista, taip pat nebuvo pažeista ir asmens konstitucinė teisė lygiomis sÄ lygomis stoti į valstybės tarnybÄ . Teismas neturi pareigos ir teisinio pagrindo pakartotinai vertinti konkurso dalyvių atsakymus, nes tokiu bÅ«du bÅ«tų pažeista konkursÄ organizuojančios institucijos diskrecijos teisė nustatyti, kurie pretendentai yra geriau pasirengę eiti konkrečias valstybės tarnautojo pareigas.

Ä®statymų leidėjas tokiÄ teisę suteikia konkrečiai institucijai, o ne teismui, todėl teismas vertina tik egzamino eigos atitikimÄ teisės aktų reikalavimams. Dėl Å¡ių priežasčių teismas turi pareigÄ iÅ¡tirti visus įrodymus, tarp jų ir garso įraÅ¡Ä , kuriame užfiksuota egzamino žodžiu eiga, ir nustatyti pažeidimÄ arba jo nebuvimÄ . Pakartotinai iÅ¡klausius įraÅ¡Ä , akivaizdu, kad jis yra pakankamai geros kokybės, kad bÅ«tų galima nustatyti atitikimo teisės aktams reikalavimus - visiems pretendentams buvo užduoti vienodi klausimai, pretendentų atsakymai į klausimus užfiksuoti pakankamai aiÅ¡kiai ir pan.

Pažymėjo, kad pareiÅ¡kėja nepateikia nei vieno pagrįsto argumento, dėl ko bÅ«tų galima suabejoti egzamino skaidrumu ar komisijos objektyvumu, todėl jos skundas yra nepagrįstas ir atmestinas. Nurodė, kad pareiÅ¡kėja, keldama reikalavimÄ atlyginti neturtinę žalÄ , nepateikia duomenų apie sÄ lygų, bÅ«tinų civilinei atsakomybei atsirasti, egzistavimÄ . Nėra konstatuojami jokie neteisėti veiksmai, iÅ¡skyrus pareiÅ¡kėjos abejones komisijos objektyvumu, tačiau tai nėra pakankamas pagrindas konstatuoti veiksmų neteisėtumÄ .

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.246 - 6.249 str., nesant nei vieno iÅ¡ civilinės atsakomybės atsiradimo bÅ«tinųjų sÄ lygų, reikalavimas atlyginti neturtinę žalÄ yra atmestinas (b. l. 38-40, 67-69). Trečiasis suinteresuotas asmuo teismo posėdyje su pareiÅ¡kėjos skundu ir patikslintu skundu nesutiko ir prašė jį atmesti iÅ¡ esmės atsiliepimuose nurodytais argumentais. Skundas netenkinamas. PareiÅ¡kėjos, atsakovės atstovo, trečiojo suinteresuoto asmens paaiÅ¡kinimais ir kitais byloje pateiktais raÅ¡ytiniais įrodymais nustatyta, kad atsakovas Valstybinis turizmo departamentas prie Ūkio ministerijos 2010-10-08 paskelbė konkursÄ laisvoms vyriausiojo specialisto (juriskonsulto) pareigoms (A lygis, 13 kategorija) užimti (b. l. 19). 2010-10-27 įvykusio konkurso, kuriame be pareiÅ¡kėjos R.

B. ir trečiojo suinteresuoto asmens A. V., dalyvavo dar dvi pretendentės, laimėtoju komisijos sprendimu, įvertinus egzamino raÅ¡tu ir žodžiu rezultatus, paskelbtas trečiasis suinteresuotas asmuo A. V., kurios egzamino raÅ¡tu rezultatai įvertinti 8 balais, žodžiu – 10 balų (b. l. 29-33). PareiÅ¡kėja R. B., kurios egzamino raÅ¡tu rezultatai įvertinti 8,5 balo, žodžiu – 8,2 balo, konkurse užėmusi antrÄ jÄ vietÄ (b. l. 29-33), atsižvelgdama į konkurso metu trečiojo suinteresuoto asmens A.

V. iÅ¡sakytÄ nuomonę dėl savo atsakymo iÅ¡samumo bei komisijos narių apibendrintus teiginius dėl pretendentų žinių įvertinimo kriterijų, suabejojusi vertinimo objektyvumu, taip pat prasta egzamino žodžiu skaitmeninio įraÅ¡o kokybe, ginčija konkurso rezultatus bei praÅ¡o iÅ¡ atsakovo Valstybinio turizmo departamento prie Ūkio ministerijos priteisti jai padarytÄ neturtinę žalÄ , kurios atsiradimÄ sieja su prastu konkurso organizavimu, o konkrečiai – su netinkamu egzamino žodžiu eigos fiksavimu, ribojančiu galimybę patikrinti egzamino žodžiu dalies vertinimo objektyvumÄ .            Ginčo konkurso paskelbimo, vykdymo ir Å¡iuo metu galiojančios redakcijos LR valstybės tarnybos įstatymo, nustatančio pagrindinius valstybės tarnybos principus, valstybės tarnautojo statusÄ , atsakomybę, darbo užmokestį, socialines ir kitas garantijas, valstybės tarnybos valdymo teisinius pagrindus, III skyriaus normos, reglamentuojančios priėmimÄ Ä¯ valstybės tarnautojų pareigas, be kita ko, nustato:

į karjeros valstybės tarnautojo pareigas priimama:

1) konkurso būdu;

2) be konkurso. Asmuo, konkurso bÅ«du priimamas į karjeros valstybės tarnautojo pareigas, egzaminuojamas raÅ¡tu (testas) ir žodžiu (pokalbis). Egzaminas laikomas valstybine – lietuvių kalba. Pokalbio metu patikrinami asmens gebėjimai atlikti valstybės tarnautojo pareigybės apraÅ¡yme nustatytas funkcijas, taip pat kitų kalbų, privalomų tokioms funkcijoms atlikti, mokėjimas. Ä® karjeros valstybės tarnautojo pareigas priimamam asmeniui netaikomas reikalavimas turėti valstybės tarnybos staÅ¾Ä , iÅ¡skyrus kitų įstatymų nustatytus atvejus (LR valstybės tarnybos įstatymo 11 str. 1 ir 2 d.).

Valstybės tarnautojÄ Ä¯ pareigas priimantis asmuo, o kai valstybės tarnautojÄ Ä¯ pareigas priima Vyriausybė ar savivaldybės taryba, – Ministras Pirmininkas ar savivaldybės meras pateikia ar įgalioja kitÄ asmenį pateikti praÅ¡ymÄ paskelbti konkursÄ Ä¯ karjeros valstybės tarnautojo ar įstaigos vadovo (iÅ¡skyrus įstaigos vadovÄ , priimamÄ Ä¯ pareigas politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu) pareigas valstybės tarnybos tvarkymo funkcijas atliekančiai įstaigai (LR valstybės tarnybos įstatymo 10 str. 6 d.).

Jeigu nėra asmenų, kurie pagal Å¡io Ä®statymo 11 straipsnio 3 dalį ir 13 straipsnio 3 dalį gali bÅ«ti priimti į atitinkamas valstybės tarnautojo pareigas be konkurso, valstybės tarnybos tvarkymo funkcijas atliekanti įstaiga per 7 kalendorines dienas nuo Å¡io straipsnio 6 dalyje nurodyto praÅ¡ymo paskelbti konkursÄ gavimo dienos skelbia apie šį konkursÄ â€žValstybės žinių“ priede „Informaciniai praneÅ¡imai“ (nustatytos formos skelbimu) ir valstybės tarnybos tvarkymo funkcijas atliekančios įstaigos interneto tinklalapyje (LR valstybės tarnybos įstatymo 10 str. 7 d.).

Valstybės tarnautojÄ Ä¯ pareigas priimantis asmuo organizuoja konkursÄ Ä¯ karjeros valstybės tarnautojo ar įstaigos vadovo (iÅ¡skyrus įstaigos vadovÄ , priimamÄ Ä¯ pareigas politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu) pareigas, paskelbus apie konkursÄ â€žValstybės žinių“ priede „Informaciniai praneÅ¡imai“ (nustatytos formos skelbimu) ir valstybės tarnybos tvarkymo funkcijas atliekančios įstaigos interneto tinklalapyje. Paskelbus apie konkursÄ valstybės tarnybos tvarkymo funkcijas atliekančios įstaigos tinklalapyje, valstybės tarnautojÄ Ä¯ pareigas priimantis asmuo apie šį konkursÄ papildomai skelbia savo įstaigos interneto tinklalapyje (LR valstybės tarnybos įstatymo 10 str. 8 d.).

Priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas tvarkÄ nustato Å¡is Ä®statymas, statutai, Diplomatinės tarnybos įstatymas ir Vyriausybės patvirtintas konkursų į valstybės tarnautojo pareigas organizavimo tvarkos apraÅ¡as (LR valstybės tarnybos įstatymo 10 str. 9 d.). Konkursų į valstybės tarnautojo pareigas organizavimo tvarkos apraÅ¡as (toliau – ir ApraÅ¡as), patvirtintas LR Vyriausybės 2002-06-24 nutarimu Nr. 966 (2010-07-17 nutarimo Nr. 1032 redakcija), be kita ko, numato: per egzaminÄ Å¾odžiu kiekvienas komisijos narys pateikia vienodus klausimus visiems pretendentams, siekdamas patikrinti pretendento gebėjimus atlikti valstybės tarnautojo pareigybės, dėl kurios vyksta konkursas, apraÅ¡yme nustatytas funkcijas.

Egzamino žodžiu metu patikrinamas pretendento užsienio kalbų, privalomų pareigybės apraÅ¡yme nustatytoms funkcijoms atlikti, mokėjimas. Pretendentams taip pat gali bÅ«ti užduodami jų atsakymus patikslinantys klausimai. Pretendentai egzaminuojami žodžiu individualiai, kitiems pretendentams nedalyvaujant. Pretendentų eiliÅ¡kumas per egzaminÄ Å¾odžiu nustatomas pagal abėcėlę (ApraÅ¡o 50 p.); egzamino žodžiu eigai fiksuoti daromas garso skaitmeninis įraÅ¡as. Skaitmeninis garso įraÅ¡as perkeliamas į kompiuterinę laikmenÄ , pridedamas prie konkurso protokolo ir saugomas konkursÄ organizavusioje įstaigoje teisės aktų nustatyta tvarka (ApraÅ¡o 501 p.); kiekvienas komisijos narys pretendentų žinias per egzaminÄ Å¾odžiu vertina individualiai – nuo 1 iki 10 balų.

Blogiausias įvertinimas yra 1 balas, geriausias – 10 balų. Įvertinę kiekvieno pretendento žinias, komisijos nariai pildo pretendentų į valstybės tarnautojo pareigas egzamino žodžiu individualaus vertinimo lentelę (toliau vadinama – egzamino žodžiu individualaus vertinimo lentelė) (šio Aprašo 4 priedas) (Aprašo 51 p.); pasibaigus egzaminui žodžiu, sukviečiami visi pretendentai. Jiems dalyvaujant, komisijos nariai užpildytas ir pasirašytas egzamino žodžiu individualaus vertinimo lenteles įteikia komisijos sekretoriui.

Å is visų komisijos narių pretendentams skirtus balus įraÅ¡o konkurso protokolo egzamino žodžiu vertinimo suvestinėje lentelėje, o komisijos narių užpildytos ir pasiraÅ¡ytos egzamino žodžiu individualaus vertinimo lentelės pridedamos prie konkurso protokolo. Kiekvienam pretendentui skirti balai susumuojami ir dalijami iÅ¡ dalyvaujančių komisijos narių skaičiaus. Komisijos sekretorius įraÅ¡o gautÄ balų vidurkį atitinkamoje egzamino žodžiu vertinimo suvestinės lentelės skiltyje ir pasiraÅ¡o Å¡iÄ lentelę (ApraÅ¡o 52 p.); komisijos sekretorius, pagal Å¡io ApraÅ¡o 52 punktÄ egzamino žodžiu rezultatus įrašęs egzamino žodžiu vertinimo suvestinėje lentelėje, perskaito egzaminÄ Å¾odžiu laikiusių pretendentų Å¡ifrus.

Pretendentas, kurio Å¡ifrÄ komisijos sekretorius perskaito, prisistato, pasakydamas vardÄ ir pavardę, ir grÄ Å¾ina Å¡ifro kortelę. Komisijos sekretorius konkurso protokolo egzamino raÅ¡tu vertinimo lentelėje įraÅ¡o prisistačiusiųjų pretendentų vardus ir pavardes. Nurodyti pretendentai pasiraÅ¡o egzamino raÅ¡tu vertinimo lentelės skiltyje Å¡alia savo pavardės (ApraÅ¡o 53 p.); komisijos sekretorius, konkurso protokolo pretendentų egzamino žodžiu ir raÅ¡tu vertinimo balais suvestinėje lentelėje įrašęs pretendentų egzamino raÅ¡tu ir žodžiu balus ir juos susumavęs, visÄ vertinimo medžiagÄ perduoda komisijos pirmininkui.

Komisijos pirmininkas pretendentams perskaito egzamino žodžiu rezultatus ir paskelbia kiekvieno pretendento bendrÄ gautų balų sumÄ (ApraÅ¡o 54 p.); iÅ¡laikiusiais egzaminÄ pripažįstami pretendentai, surinkę daugiau kaip 12 balų. KonkursÄ laimi daugiausia balų surinkęs pretendentas (ApraÅ¡o 55 p.); jeigu egzaminÄ iÅ¡laikė tik vienas pretendentas, jis pripažįstamas konkurso laimėtoju (ApraÅ¡o 56 p.); jeigu didžiausiÄ vienodÄ balų skaičių surinko keli pretendentai, konkurso laimėtojÄ pasirenka tiesioginis bÅ«simo valstybės tarnautojo vadovas (arba jį pavaduojantis valstybės tarnautojas) (ApraÅ¡o 57 p.); vadovaujantis Valstybės tarnautojų kvalifikacinių klasių suteikimo ir valstybės tarnautojų vertinimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 17 d. nutarimu Nr. 909 (Žin., 2002, Nr. 60-2470), priimamam valstybės tarnautojui gali bÅ«ti suteikiama trečia kvalifikacinė klasė.

Komisijai pasiÅ«lius suteikti priimamam valstybės tarnautojui kvalifikacinę klasę, apie tai pažymima protokole (ApraÅ¡o 58 p.); laimėjęs konkursÄ pretendentas pasiraÅ¡o konkurso protokole, kad sutinka eiti konkurse laimėtas pareigas (ApraÅ¡o 59 p.); konkurso protokolÄ pasiraÅ¡o visi komisijos darbe dalyvavę komisijos nariai ir komisijos sekretorius. Su konkurso rezultatais egzaminÄ Å¾odžiu laikę pretendentai supažindinami pasiraÅ¡ytinai (ApraÅ¡o 60 p.); pretendentas po konkurso rezultatų paskelbimo turi teisę susipažinti su konkurso protokolu, savo iÅ¡spręstu testu ir savo egzamino žodžiu dalies skaitmeniniu garso įraÅ¡u (ApraÅ¡o 67 p.); veiksmai, neveikimas ir/ar sprendimai, kuriais pažeidžiamos Å¡io ApraÅ¡o nuostatos, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas gali bÅ«ti skundžiami konkursÄ organizavusios įstaigos vadovui, taip pat Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (Žin., 1999, Nr. 13-308; 2000, Nr. 85-2566) nustatyta tvarka (ApraÅ¡o 68 p.).

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2008-01-22 nutarime, be kita ko, nurodė: „Konstitucinis Teismas yra konstatavęs ir tai, kad konstitucinė valstybės tarnybos paskirtis, ypatingi uždaviniai, keliami valstybės tarnybai, lemia tai, kad piliečiui, stojančiam į valstybės tarnybÄ , gali ir turi bÅ«ti keliami tam tikri bendrieji reikalavimai – stojimo į valstybės tarnybÄ bendrosios sÄ lygos, kurių neatitinkantis asmuo negalės tapti valstybės tarnautoju. Minėti reikalavimai turi bÅ«ti aiÅ¡kÅ«s ir bendri visiems, kurie siekia atitinkamų pareigų valstybės tarnyboje, stojančiajam į valstybės tarnybÄ jie turi bÅ«ti nustatyti įstatymu ir žinomi iÅ¡ anksto.

IÅ¡ tokių bendrųjų reikalavimų – stojimo į valstybės tarnybÄ bendrųjų sÄ lygų paminėtini: lojalumas Lietuvos valstybei ir jos konstitucinei santvarkai, Konstitucijos ir teisės sistemos pagrindų (įskaitant žmogaus teisių ir laisvių katalogÄ ) iÅ¡manymas, valstybinės kalbos geras mokėjimas, konflikto tarp siekiamų pareigų ir privačių interesų nebuvimas (arba tokio konflikto paÅ¡alinimas iki asmeniui pradedant eiti pareigas, kurių jis siekia) ir kt. Taip pat gali bÅ«ti nustatyti bendrieji reikalavimai, susiję su stojančiojo asmeninėmis savybėmis, reputacija, iÅ¡silavinimu ir kt.

Gali bÅ«ti nustatytos ir konstituciÅ¡kai pagrįstos bendrosios sÄ lygos, dėl kurių asmeniui neleidžiama stoti į valstybės tarnybÄ . Valstybės tarnybai, kaip sistemai, keliami profesionalumo, kvalifikuotumo reikalavimai suponuoja ir tai, kad teisės aktais gali bÅ«ti nustatyti ir specialieji reikalavimai asmenims, siekiantiems tam tikrų pareigų valstybės tarnyboje ar konkrečioje valstybės arba savivaldybės įstaigoje, – specialiosios sÄ lygos siekiantiesiems tam tikrų pareigų valstybės tarnyboje;

Å¡ios specialiosios stojimo į valstybės tarnybÄ sÄ lygos gali bÅ«ti diferencijuojamos pagal atitinkamų pareigų valstybės tarnyboje turinį. IÅ¡ tokių reikalavimų – specialiųjų stojimo į valstybės tarnybÄ sÄ lygų paminėtini profesinės kompetencijos, patirties, kalbų mokėjimo ir specialių žinių ar įgÅ«džių ir panašūs reikalavimai, taip pat reikalavimai, susiję su stojančiojo reputacija, asmeninėmis savybėmis ir kt., o priimant į tam tikras pareigas gali bÅ«ti nustatomos labai įvairios specialiosios sÄ lygos, pavyzdžiui, susijusios su asmens sveikata, fizinėmis galimybėmis, ryÅ¡iais su kitais asmenimis ir kt.

Visi nustatyti specialieji stojimo į valstybės tarnybÄ reikalavimai turi bÅ«ti konstituciÅ¡kai pateisinami, prieÅ¡ingu atveju bus pažeista ir piliečio konstitucinė teisė lygiomis sÄ lygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybinę tarnybÄ , ir žmogaus konstitucinė teisė laisvai pasirinkti darbÄ (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimas). Nagrinėjamos konstitucinės justicijos bylos kontekste ypač pabrėžtina, kad sprendžiant dėl pretendentų į atitinkamas pareigas valstybės tarnyboje bÅ«tina paisyti asmenų lygiateisiÅ¡kumo (asmenų lygybės įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigÅ«nams) principo.

Konstitucinis lygių sÄ lygų stojant į valstybės tarnybÄ imperatyvas suponuoja stojančiųjų konkurencijÄ , taip pat objektyvų, neÅ¡aliÅ¡kÄ stojančiųjų į valstybės tarnybÄ vertinimÄ ir atrankÄ . Piliečiai, siekiantys bÅ«ti priimti į valstybės tarnybÄ , negali bÅ«ti diskriminuojami arba jiems negali bÅ«ti teikiama privilegijų nei Konstitucijos 29 straipsnio 2 dalyje expressis verbis nurodytais, nei kitais konstituciÅ¡kai nepateisinamais pagrindais. Asmuo, kuris mano, kad jam stojant į valstybės tarnybÄ buvo pažeistas lygiateisiÅ¡kumo principas, taigi ir jo konstitucinė teisė lygiomis sÄ lygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybės tarnybÄ , pagal KonstitucijÄ turi teisę siekti apginti savo pažeistÄ teisę teisme (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimas). < ...>.

Pabrėžtina ir tai, kad teismas, sprendžiantis bylÄ dėl asmens nepriėmimo į atitinkamas pareigas valstybės tarnyboje, veikia ne kaip kokia nors „apeliacinė egzaminų komisija“, o kaip jurisdikcinė institucija, sprendžianti, ar nebuvo pažeista egzamino (konkurso) tvarka ir asmens konstitucinė teisė lygiomis sÄ lygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybės tarnybÄ .“Įvertinus minėtÄ teisinį reglamentavimÄ ir nustatytas faktines aplinkybes, yra pagrindas manyti, kad pareiÅ¡kėjos R.

B. skundas dalyje dėl Konkurso komisijos 2010-10-27 protokolinio sprendimo Nr. VL-12 panaikinimo ir įpareigojimo organizuoti konkursÄ iÅ¡ naujo, yra nepagrįstas: byloje pateikti ir iÅ¡tirti įrodymai patvirtina, kad 2010-10-27 konkurso egzaminas žodžiu vykdytas iÅ¡ esmės nepažeidžiant ApraÅ¡o nuostatų, todėl, teismas, veikiantis ne kaip „apeliacinė egzaminų komisija“, neturi pagrindo pripažinti buvus pažeistÄ egzamino (konkurso) tvarkÄ ir pareiÅ¡kėjos R. B. konstitucinę teisę lygiomis sÄ lygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybės tarnybÄ , atitinkamai - panaikinti Valstybinio turizmo departamento prie Ūkio ministerijos Konkurso komisijos 2010-10-27 protokolinį sprendimÄ Nr. VL-12 dėl konkurso laimėtojo vyriausiojo specialisto (juriskonsulto) pareigoms užimti.

Aplinkybė, kad 2010-10-27 konkurso egzamino žodžiu eigai fiksuoti darytas garso skaitmeninis įraÅ¡as nėra kokybiÅ¡kas (yra trukdžių, stabdymų ir pan.), taip pat, kad dalis Å¡io įraÅ¡o į kompiuterinę laikmenÄ perkelta tik 2010-12-05 (b. l. 93-95), nėra pagrindas tenkinti pareiÅ¡kėjos R. B. skundÄ Å¡ioje dalyje: byloje apklaustų liudytojų parodymai ir pateiktas garso įraÅ¡as yra pakankami įvertinti, ar nebuvo pažeista egzamino (konkurso) tvarka ir asmens konstitucinė teisė lygiomis sÄ lygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybės tarnybÄ , t. y. ar komisijos nariai pateikė vienodus klausimus visiems pretendentams, ar patikrintas pretendentų užsienio kalbų, privalomų pareigybės apraÅ¡yme nustatytoms funkcijoms atlikti, mokėjimas, kokie buvo patikslinantys klausimai, ar pretendentai egzaminuojami žodžiu individualiai ir kt., todėl, ypač nesant pagrindo vertinti pretendentų egzamino žodžiu Komisijos narių atlikto įvertinimo balais pagrįstumo, vien konkurso egzamino žodžiu skaitmeninio garso įraÅ¡o dalies prasta kokybė, taip pat aplinkybė, kad visas konkurso skaitmeninis garso įraÅ¡as į kompiuterinę laikmenÄ buvo perkeltas ne iÅ¡ karto, nėra pagrindas panaikinti Valstybinio turizmo departamento prie Ūkio ministerijos Konkurso komisijos 2010-10-27 protokolinį sprendimÄ Nr. VL-12.

Pažymėtina, kad atsakovo atstovo paaiÅ¡kinimus dėl dalies garso įraÅ¡o perkėlimo 2010-12-05 aplinkybių patvirtina liudytojos L. B. parodymai, be to, teismas vertina ir tai, kad siekiant pakeisti įraÅ¡Ä , nekyla problemų pakeisti, atitinkamai nustatant kompiuterio datÄ ir laikÄ , įraÅ¡omo failo sudarymo datÄ .              PareiÅ¡kėja R. B. skunde taip pat reikalauja priteisti iÅ¡ atsakovo Valstybinio turizmo departamento prie Ūkio ministerijos neturtinę žalÄ . Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 42 str. 1 d. nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.

CK 6.271 str. 1 d. nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 str. 4 d.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2007-11-08 nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A3-979/2007, iÅ¡aiÅ¡kino, kad neturtinės žalos, padarytos statutiniam valstybės tarnautojui dėl neteisėto atleidimo iÅ¡ vidaus tarnybos, atlyginimo klausimų nereglamentuoja nei Vidaus tarnybos statutas (59 str.), nei Valstybės tarnybos įstatymas, todėl remiantis Valstybės tarnybos įstatymo 5 straipsniu, tokios žalos atlyginimui taikomi kiti darbo santykius reglamentuojantys įstatymai. Taigi Å¡iuo atveju turėjo bÅ«ti taikomas Darbo kodeksas, kurio 250 str. nustato, kad darbo sutarties Å¡alys privalo atlyginti viena kitai padarytÄ neturtinę žalÄ ; jos dydį kiekvienu atveju nustato teismas, vadovaudamasis Civiliniu kodeksu.

TokiÄ teismų praktikÄ taikant įstatymus formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas – Å¡io teismo 2007 m. gegužės 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A2-550/2007. Lietuvos Respublikos žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei įstatymo 2 str. 8 d. nustatyta, kad iÅ¡ Å¡io įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje numatytų asignavimų neatlyginama žala, valdžios institucijų neteisėtais veiksmais padaryta Å¡ių valdžios institucijų darbuotojams, valstybės tarnautojams, taip pat valstybės politikams, teisėjams ir valstybės pareigÅ«nams tais atvejais, jei buvo taikomi darbo santykius, valstybės tarnybÄ ar specialÅ«s jų statusÄ reglamentuojantys teisės aktai;

Å¡i žala atlyginama iÅ¡ žalÄ padariusiai institucijai skiriamų valstybės biudžeto asignavimų. Atsižvelgiant į minėtÄ iÅ¡aiÅ¡kinimÄ , galima manyti, kad Å¡iuo atveju Valstybinio turizmo departamentas prie Ūkio ministerijos, o ne valstybė yra tinkamas atsakovas pagal atsakovės R. B. reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo, taip pat turi bÅ«ti taikomos DK 250 str. nuostatos, nustatančios, kad darbo sutarties Å¡alys privalo atlyginti viena kitai padarytÄ neturtinę žalÄ . Jos dydį kiekvienu atveju nustato teismas, vadovaudamasis Civiliniu kodeksu.

CK 6.250 str. 1 d. numato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Civilinė atsakomybė atsiranda esant bÅ«tinoms sÄ lygoms:

1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 str.);

2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 str.);

3) neteisėtus veiksmus įvykdžiusio subjekto kaltei (CK 6.248 str.);

4) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 str.). Neįrodžius bent vienos iÅ¡ minėtų bÅ«tinųjų civilinės atsakomybės sÄ lygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo. PareiÅ¡kėja R. B. jai padarytos neturtinės žalos atsiradimÄ sieja su netinkamu atsakovo Valstybinio turizmo departamento prie Ūkio ministerijos egzamino žodžiu eigos fiksavimu, ribojančiu galimybę patikrinti egzamino žodžiu dalies vertinimo objektyvumÄ . Kadangi egzamino žodžiu eigai fiksuoti buvo daromas garso skaitmeninis įraÅ¡as, kuris, kaip minėta, yra pakankamas įvertinti, ar nebuvo pažeista egzamino (konkurso) tvarka ir pareiÅ¡kėjos konstitucinė teisė lygiomis sÄ lygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybės tarnybÄ , jo kokybės trÅ«kumas nėra pagrindas Valstybinio turizmo departamento prie Ūkio ministerijos Konkurso komisijos 2010-10-27 protokolinį sprendimÄ Nr. VL-12, atitinkamai nėra pagrindo konstatuoti atsakovÄ atlikus neteisėtus veiksmus, dėl kurių pareiÅ¡kėjai galėtų atsirasti jos nurodyta neturtinė žala.

Atsižvelgiant į tai, kad nėra bÅ«tinųjų sÄ lygų atsakovo atsakomybei pagal DK 250 str. atsirasti, atitinkamai nėra pagrindo tenkinti reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo. Netenkinus pareiÅ¡kėjos skundo, nėra pagrindo tenkinti ir jos praÅ¡ymo dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 2 p., 127 str., 129 str., n u s p r e n d ž i a:pareiÅ¡kėjos R. B. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėjas                                                                                                   Arūnas Dirvonas