2020-10-14 Nr. CB-11001-2-55-3-00139-2018-9 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Civilinė byla Nr. e3K-3-259-421/2020

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00139-2018-9

Procesinio sprendimo kategorija 7.10

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. spalio 14 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gedimino Sagačio (kolegijos pirmininkas), Donato Šerno (pranešėjas) ir Algirdo Taminsko,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal kreditoriaus R. B. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 12 d. nutarties ir Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. gruodžio 5 d. nutarties atitinkamų dalių panaikinimo civilinėje byloje pagal kreditoriaus R. B. skundą dėl 2019 m. gegužės 29 d. vykusio kreditorių susirinkimo priimtų nutarimų penktuoju–aštuntuoju darbotvarkės klausimais panaikinimo atsakovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Group Europa Investment“ bankroto byloje.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių kreditorių teisę bankroto byloje gauti informaciją apie įmonės bankroto bylos eigą, aiškinimo ir taikymo, atsižvelgiant į įmonės dokumentų ir kitos informacijos patikrinimą reglamentuojančias teisės normas.

2. Kreditorius R. B. kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti 2019 m. gegužės 29 d. vykusio atsakovės BUAB „Group Europa Investment“ kreditorių susirinkimo nutarimus, priimtus penktuoju–aštuntuoju darbotvarkės klausimais. Atsižvelgiant į kasacijos objektą, šiame kasaciniame procese aktualus penktuoju darbotvarkės klausimu priimtas kreditorių susirinkimo nutarimas, kuriuo patvirtinta informacijos apie bankroto bylos eigą teikimo tvarka.

3. Savo skunde kreditorius nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 23 d. nutartimi UAB „Group Europa Investment“ iškelta bankroto byla, administratoriumi paskirtas M. Š.. 2019 m. gegužės 29 d. vykusiame pirmajame BUAB „Group Europa Investment“ kreditorių susirinkime penktuoju darbotvarkės klausimu buvo patvirtinta informacijos apie bankroto bylos eigą teikimo tvarka. Šia tvarka pažeidžiama kreditorių teisė į informaciją apie BUAB „Group Europa Investment“ bankroto proceso eigą, nes informacijos teikimo tvarkoje nepagrįstai susiaurinta kreditoriams teiktinos informacijos apimtis, t. y. informacijos teikimo tvarka riboja kreditorių teises susipažinti su informacija apie BUAB „Group Europa Investment“ iki bankroto bylos pradžios vykdytą veiklą, apskaitos ir kitais dokumentais.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

4. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. rugsėjo 12 d. nutartimi iš dalies tenkino kreditoriaus skundą dėl atsakovės pirmojo kreditorių susirinkimo, vykusio 2019 m. gegužės 29 d., nutarimų panaikinimo, taip pat panaikino nutarimo penktuoju darbotvarkės klausimu dalį dėl įkainio už vieną skenuoto ar kopijuoto lapo egzempliorių nustatymo (0,25 Eur), dėl užmokesčio už dokumentų siuntimą (1,45 Eur), dėl užmokesčio bankroto administratoriui už kiekvieną kreditorių atliekamam patikrinimui skirtą darbo valandą (30 Eur) ir dėl mokesčio už kiekvieną kreditorių patikrinimui skirtos darbo vietos nuomos valandą (20 Eur) nustatymo, taip pat panaikino nutarimus septintuoju ir aštuntuoju darbotvarkės klausimais, patvirtindamas laikotarpiui nuo bankroto bylos iškėlimo iki atsakovės pabaigos 70 338 Eur atsakovės administravimo išlaidų sąmatą.

5. Teismas sprendė, kad informacijos teikimo kreditoriams apie įmonės bankroto procedūrų eigą tvarkos 1 punkte įtvirtintas apibrėžimas neriboja kreditorių teisės susipažinti su informacija apie įmonės iki bankroto bylos pradžios vykdytą veiklą, apskaitos ir kitais dokumentais. Šios tvarkos 1 punkte nustatyta, kad visa kita informacija, kuri nepatenka į informacijos apie bankroto bylos eigą apibrėžimą, gali būti suteikiama Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ir ĮBĮ) nustatyta tvarka. Tokia nuostata suformuluota remiantis ĮBĮ 21 straipsnio 3 dalimi, kurioje įtvirtinta kreditorių teisė ginčyti įmonės sudarytus sandorius, kreiptis į teismą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu ir kreditorių susirinkimo priimtų nutarimų realizavimo tvarka. Be to, informacijos teikimo kreditoriams apie įmonės bankroto procedūrų eigą tvarkos 10 punkte nurodyta, kad ĮBĮ 21 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka kreditorius ar kreditoriai gali pasinaudoti tiek gavę teismo leidimą, tiek siekdami susipažinti su bankroto bylos dokumentais.

6. Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. gruodžio 5 d. nutartimi panaikino Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 12 d. nutarties dalį, kuria nepatenkintas kreditoriaus skundas dėl 2019 m. gegužės 29 d. atsakovės kreditorių susirinkimo nutarimo šeštuoju darbotvarkės klausimu panaikinimo, ir šį klausimą išsprendė iš esmės – panaikino nutarimą šeštuoju darbotvarkės klausimu, kuriuo buvo patvirtinta bankroto administratoriaus veiklos ataskaita už laikotarpį nuo bankroto bylos iškėlimo iki 2019 m. gegužės 20 d., o kitas nutarties dalis paliko nepakeistas, taip pat nutraukė apeliacinį procesą, pradėtą pagal kreditoriaus atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 12 d. nutarties dalies, kuria patvirtintas atsakovės bankroto administratoriaus atlyginimas.

7. Apeliacinės instancijos teismas, palikdamas nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 12 d. nutarties dalį, kuria buvo atmestas kreditoriaus prašymas panaikinti atsakovės pirmajame kreditorių susirinkime, vykusiame 2019 m. gegužės 29 d., penktuoju darbotvarkės klausimu priimto nutarimo dalį, nurodė, kad ĮBĮ nėra tiesiogiai nustatyta, kokia informacija laikytina informacija apie įmonės bankroto eigą. Teismas taip pat sprendė, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 9 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-488/2011, pateiktas sąvokos „informacija, susijusi su bankroto bylos eiga“ išaiškinimas nėra aktualus nagrinėjamam ginčui, kadangi jis atliktas pagal anksčiau (iki 2013 m. spalio 1 d.) galiojusią ĮBĮ 21 straipsnio redakciją. Anksčiau galiojusioje ĮBĮ 21 straipsnio redakcijoje tiesiogiai nebuvo nustatyta kreditorių teisė ginčyti įmonės sudarytus sandorius actio Pauliana (Pauliano ieškinys) pagrindu, taip pat nebuvo įtvirtintas specialus šiai teisei įgyvendinti skirtas institutas – įmonės dokumentų ir kitos informacijos patikrinimas, kurį atlieka kreditorius (jo pavestas asmuo). Todėl ankstesnis sąvokos „informacija, susijusi su bankroto bylos eiga“ išaiškinimas buvo paremtas tik teismų praktikoje iki tol pripažinta kreditoriaus teise ginčyti įmonės sudarytus sandorius minėtu pagrindu, kartu suteikiant kreditoriui teisę gauti visą informaciją, reikalingą tokiam ieškiniui pagrįsti. Tuo tarpu ginčui aktualioje ĮBĮ 21 straipsnio redakcijoje šalia teisės gauti iš administratoriaus informaciją apie įmonės bankroto bylos eigą tiesiogiai yra įtvirtinta savarankiška kreditoriaus teisė ginčyti įmonės sudarytus sandorius actio Pauliana pagrindu, o ĮBĮ 21 straipsnio 3 punkte nustatyta kreditoriaus teisė, gavus teismo leidimą, savo lėšomis atlikti bankrutuojančios (bankrutavusios) įmonės dokumentų ir kitos informacijos patikrinimą. Todėl nebėra pagrindo ĮBĮ 21 straipsnio 2 dalies 2 punkte vartojamą sąvoką „informacija apie įmonės bankroto bylos eigą“ aiškinti plačiai. ĮBĮ 21 straipsnio 3 punkte įtvirtinta susipažinimo su bankrutuojančios įmonės informacija tvarka skirta užtikrinti, jog kreditoriai nepiktnaudžiautų savo teisėmis ir gautos informacijos nenaudotų prieš bankrutuojančios įmonės interesus.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

8. Kreditorius R. B. kasaciniu skundu prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. gruodžio 5 d. nutarties ir Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 12 d. nutarties dalis, kuriomis atmestas jo reikalavimas panaikinti atsakovės 2019 m. gegužės 29 d. kreditorių susirinkimo nutarimą penktuoju darbotvarkės klausimu, ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti atsakovės 2019 m. gegužės 29 d. vykusio kreditorių susirinkimo nutarimą penktuoju darbotvarkės klausimu. Kasacinį skundą grindžia šiais argumentais:

8.1. Teismai nepagrįstai susiaurino ĮBĮ 21 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtintos nuostatos aiškinimą, konstatuodami, kad „informacija apie bankroto bylos eigą“ neapima informacijos apie įmonės iki bankroto bylos pradžios vykdytą veiklą, tos veiklos apskaitos ir kitų dokumentų pateikimo. Toks aiškinimas nepagrįstai riboja kreditorių teises ir neatitinka protingumo kriterijų. Susipažinimas vien su informacija apie bankroto procedūras nėra pakankamas efektyviam kreditorių teisių gynimui, siekiant įvertinti bankrutuojančios įmonės sudarytų sandorių teisėtumą, įmonės nemokumo priežastis ar kitas kreditoriaus teisių įgyvendinimui reikšmingas aplinkybes. Tuo tarpu ĮBĮ 21 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas patikrinimo institutas apima sudėtingos, gerokai brangesnės, ilgai trunkančios, neprieinamos smulkiesiems kreditoriams įmonės patikrinimo procedūros atlikimą. Todėl teismai nepagrįstai sprendė, kad vien galimybė gauti informaciją apie atsakovės iki bankroto bylos vykdytą veiklą ĮBĮ 21 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka atliekant patikrinimą užtikrina tinkamą kreditorių teisių į informaciją įgyvendinimą.

8.2. Teismų išvados dėl informacijos apie bylos eigą apimties yra nesuderinamos su kasacinio teismo praktikoje išplėtotais kriterijais, pagal kuriuos į informaciją apie bylos eigą patenka tiek informacija apie bankroto procedūras, tiek ir informacija apie iki bankroto bylos iškėlimo vykdytą veiklą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-488/2011). Tokios pozicijos daugeliu atvejų laikomasi ir Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje (2012 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1087/2012; 2018 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1428-330/2018; 2019 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-225-450/2019).

8.3. Teismai per informacijos apimties rodiklį nepagrįstai sugretino du skirtingus ir skirtingai įgyvendinamus institutus: ĮBĮ 21 straipsnio 2 dalies 3 punkte įtvirtintą kreditorių teisę gauti iš bankroto administratoriaus informaciją apie bankroto bylos eigą, kuria be papildomų sąlygų gali pasinaudoti kiekvienas kreditorius, ir ĮBĮ 21 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą teisę teismo leidimu atlikti įmonės dokumentų ir kitos informacijos patikrinimą, kurio atlikimas yra griežtai reglamentuojamas. ĮBĮ 21 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta dokumentų patikrinimo tvarka turėtų papildyti, bet nepakeisti ir neeliminuoti kreditoriaus teisės gauti informaciją apie bankroto bylos eigą ĮBĮ 21 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtinta tvarka.

8.4. Teismų praktika dėl ĮBĮ 21 straipsnio 3 dalies taikymo yra skirtinga (pavyzdžiui, Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-6377-585/2015 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-215-943/2015). Dėl skirtingos teismų praktikos skiriasi ir bankroto administratorių pozicija nagrinėjamu klausimu.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl kreditorių teisės gauti informaciją apie bankroto bylos eigą apimties

9. Iki 2019 m. gruodžio 31 d. įmonių bankroto procesą reglamentavo 2001 m. kovo 20 d. Įmonių bankroto įstatymo Nr. IX-216 nuostatos su atitinkamais pakeitimais. Nagrinėjamoje civilinėje byloje aktualios ĮBĮ redakcijos, galiojusios nuo 2013 m. spalio 1 d., nuostatos, įtvirtinusios kreditoriaus teisės gauti informaciją apie bankroto bylos eigą reglamentavimą, taip pat nustačiusios įmonės dokumentų ir kitos informacijos patikrinimą.

10. ĮBĮ 21 straipsnio 2 dalyje apibrėžiamos kreditorių, kurių reikalavimus patvirtino teismas, teisės, inter alia (be kita ko), teisė kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka gauti iš administratoriaus informaciją apie įmonės bankroto bylos eigą (2 punktas); ginčyti įmonės sudarytus sandorius (lot. actio Pauliana), kreiptis į teismą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu ir kreditorių susirinkimo priimtų nutarimų (3 punktas).

11. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog teismas, gavęs motyvuotą prašymą, gali leisti šio straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodytas teises siekiančiam įgyvendinti kreditoriui (kreditoriaus įgaliotam atstovui, turinčiam aukštąjį universitetinį ar jam prilygintą socialinių mokslų studijų srities teisės ar ekonomikos studijų krypties išsilavinimą (teisės ar ekonomikos magistro kvalifikacinį laipsnį) ar teisininko profesinį kvalifikacinį laipsnį (vienpakopį teisinį universitetinį išsilavinimą), arba grupės kreditorių įgaliotiems ne daugiau kaip dviem šioje dalyje nurodytą išsilavinimą turintiems atstovams, jeigu kreditoriaus ar grupės kreditorių reikalavimų suma vertine išraiška kartu sudaro ne mažiau kaip 10 procentų šio įstatymo nustatyta tvarka patvirtintų visų kreditorių reikalavimų sumos) savomis lėšomis atlikti įmonės dokumentų ir kitos informacijos patikrinimą.

Patikrinimas negali trukti ilgiau kaip 3 mėnesius nuo teismo nutartimi priimto sprendimo leisti atlikti patikrinimą dienos. Įmonės dokumentų ir kitos informacijos patikrinimas gali būti atliekamas tik su administratoriumi ir kreditorių susirinkimo pirmininku sudarius konfidencialumo sutartį, kurios formą tvirtina šio įstatymo 11 straipsnio 12 dalyje nurodyta Vyriausybės įgaliota institucija. Sudarius konfidencialumo sutartį, administratorius turi leisti kreditoriui administratoriaus darbo valandomis patekti į patalpas, kur saugomi įmonės dokumentai ir kita su tikrinamais sandoriais susijusi informacija, sudaryti sąlygas susipažinti su įmonės dokumentais, reikalingais sandoriams patikrinti, atsakyti į kreditorių ar jų atstovų klausimus, susijusius su patikrintų įmonės dokumentų ar kitos informacijos patikslinimu, ir per įmanomai trumpiausią laiką pateikti jam žinomą papildomą informaciją ir (ar) prašomas dokumentų kopijas.

Dokumentų kopijos išduodamos sudarius perduodamų dokumentų kopijų sąrašą, kurį pasirašo administratorius ir kreditorius. Už kreditorių patikrinimui skirtą darbo laiką ir dokumentų kopijų pateikimą administratorius gali pareikalauti iš patikrinimą atliekančių kreditorių pagrįsto dydžio atlyginimo. Perduotos dokumentų kopijos negali būti kopijuojamos ir perduodamos kitiems asmenims. Baigus patikrinimą, dokumentų, pagrindžiančių prašymą pripažinti bankrotą tyčiniu ir (ar) susijusių su ginčijamais sandoriais, kopijos perduodamos teismui kartu su prašymu pripažinti bankrotą tyčiniu ar ginčijant sandorius.

Jeigu patikrinimo metu tyčinio bankroto požymių nenustatoma, teismui ir kreditorių susirinkimui ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo teismo sprendimo leisti atlikti patikrinimą dienos pateikiama ataskaita apie atliktą patikrinimą. Baigus patikrinimą, administratoriui pasirašytinai grąžinamos pagal sąrašą išduotų ir teismui neperduotų dokumentų kopijos.

12. Kasaciniu skundu prašoma sujungti nagrinėjamą civilinę bylą su civiline byla Nr. e3K-3-172-687/2020, kadangi abiejose civilinėse bylose yra keliamas analogiškas teisės aiškinimo ir taikymo klausimas dėl ĮBĮ 21 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtintos kreditorių teisės į informaciją ir ĮBĮ 21 straipsnio 3 dalyje įtvirtinto patikrinimo instituto santykio. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad kasacine tvarka nagrinėjama civilinė byla Nr. e3K-3-172-687/2020 jau buvo išnagrinėta ir joje priimtas teismo procesinis sprendimas, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 136 straipsnio 4 dalimi, yra išnykusios prielaidos spręsti civilinių bylų sujungimo klausimą.

13. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. birželio 10 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-172-687/2020, plėtodamas ĮBĮ 21 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtintos teisės normos aiškinimo ir taikymo praktiką dėl kreditorių teisės gauti informaciją apie bankroto bylos eigą apimties, atsižvelgiant į ĮBĮ 21 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą reglamentavimą, nurodė, kad, nuo 2013 m. spalio 1 d. įsigaliojus ĮBĮ pakeitimams, įstatymų leidėjas išskyrė informacijos, susijusios su bankroto bylos eiga (ĮBĮ 21 straipsnio 2 dalies 2 punktas), ir įmonės dokumentų, be kita ko, sudarytų iki bankroto bylos iškėlimo įmonei, ir kitos informacijos patikrinimo tvarką – išskyrė subjektus, apibrėžiančius tokios informacijos teikimo tvarką ir (ar) tenkinančius tokius prašymus pagal detalizuotą tokios teisės įgyvendinimo tvarką (ĮBĮ 21 straipsnio 3 dalis). Kasacinis teismas iš ĮBĮ 21 straipsnio 2 dalies 2 punkte ir 21 straipsnio 3 dalyje įtvirtintų teisės normų sisteminio aiškinimo sprendė, jog pageidaujamos informacijos pobūdis lemia ir tvarką, kurios laikantis įgyvendinama teisė dėl atitinkamos informacijos ir (ar) dokumentų gavimo (nutarties 30 punktas). ĮBĮ 21 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu priimtas kreditorių susirinkimo nutarimas, apibrėžiantis kreditoriaus teisės gauti iš administratoriaus informaciją apie įmonės bankroto bylos eigą įgyvendinimo tvarką, savaime neapima teisės susipažinti su įmonės dokumentais, su kuriais susipažinimo tvarka yra reglamentuota ĮBĮ 21 straipsnio 3 dalyje. Kasacinis teismas pripažino, kad kreditorių teisės susipažinti su įmonės dokumentais, sudarytais iki bankroto bylos įmonei iškėlimo, įgyvendinimo sąlygos ir tvarka yra įtvirtinta ĮBĮ 21 straipsnio 3 dalyje, todėl kreditorius, norėdamas įgyvendinti tokią teisę, turi laikytis būtent šioje normoje nustatytos tvarkos (nutarties 32 punktas). Kasacinis teismas pripažino, kad priešingos išvados dėl teisinio reguliavimo aiškinimo neleidžia daryti ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 9 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-488/2011 pateikti išaiškinimai, atsižvelgiant į tai, kad toje civilinėje byloje buvo vertinamas teisinis reguliavimas, galiojęs iki ĮBĮ 21 straipsnio 3 dalies įtvirtinimo 2013 m. balandžio 18 d. įstatymu Nr. XII-237, įsigaliojusiu nuo 2013 m. spalio 1 d. (nutarties 39 punktas).

14. Bendrosios kompetencijos teismų instancinė sistema turi funkcionuoti taip, kad būtų sudarytos prielaidos formuotis vienodai (neprieštaringai) bendrosios kompetencijos teismų praktikai – būtent tokiai, jog tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, t. y. jos turi būti sprendžiamos ne sukuriant naujus teismo precedentus, konkuruojančius su esamais, bet paisant jau įtvirtintų (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarimas).

15. Esami aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sukurti precedentai atitinkamų kategorijų bylose susaisto ne tik žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismus, priimančius sprendimus analogiškose bylose, bet ir tuos precedentus sukūrusius aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismus (įskaitant Lietuvos apeliacinį teismą ir Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą) (Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas).

16. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuoja vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus ir kitus teisės aktus (Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 23 straipsnio 2 dalis, CPK 4 straipsnis). Kasacinis teismas nuosekliai pabrėžia teismų pareigą laikytis savo pačių ar aukštesnės instancijos teismų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose sukurtų precedentų, taip užtikrinant teismų praktikos nuoseklumą ir nuspėjamumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-286-313/2019, 35 punktas). Tačiau remtis teismų precedentais reikia itin apdairiai; precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, kurių faktinės aplinkybės tapačios arba labai panašios į nagrinėjamos bylos (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-394-611/2019 43 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

17. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šioje byloje nėra pagrindo taikyti kitas taisykles nei, remiantis ankstesniais kasacinio teismo išaiškinimais, pateiktos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 10 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-172-687/2020. Nors ši nutartis dar nebuvo priimta pirmosios ir apeliacinės instancijos teismams nagrinėjant bylą ir kreditoriui R. B. formuluojant kasacinio skundo argumentus, nėra pagrindo nesivadovauti joje pateiktais išaiškinimai nagrinėjant šią civilinę bylą kasacine tvarka. Minėta, kad kasacinis teismas formuoja vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką aiškinant bei taikant įstatymus, kitus teisės aktus ir analogiškose ar iš esmės panašiose bylose sukurtų precedentų privalu laikytis. Tiek kasacinio teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-172-687/2020, tiek šioje byloje buvo pareikštas reikalavimas panaikinti kreditorių susirinkimo nutarimą, kuriuo ĮBĮ 21 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu buvo patvirtinta informacijos apie bankroto bylos eigą teikimo kreditoriams tvarka. Abiejose bylose turėjo būti išspręstas identiškas klausimas dėl kreditorių teisės gauti informaciją apie bankroto bylos eigą apimties. Kadangi išaiškinimai dėl ĮBĮ 21 straipsnio 2 dalies 2 punkte ir ĮBĮ 21 straipsnio 3 dalyje įtvirtintų teisės normų taikymo nurodytu (identišku) aspektu jau buvo pateikti kasacinio teismo išnagrinėtoje byloje, todėl kasacinis teismas turi jais vadovautis.

18. Atsižvelgdama į tai, kad išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje civilinėje byloje ginčijamas 2019 m. gegužės 29 d. vykusio atsakovės BUAB „Group Europa Investment“ kreditorių susirinkimo nutarimas, priimtas penktuoju darbotvarkės klausimu, kuriuo ĮBĮ 21 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu patvirtinta informacijos apie bankroto bylos eigą teikimo tvarka, atitinka teisės aktų reikalavimus, nepažeidžia kreditorių teisės į informaciją bei neprieštarauja ankstesnei kasacinio teismo suformuotai teisės taikymo ir aiškinimo praktikai. Teisėjų kolegija nesutinka su kasaciniame skunde nurodytais argumentais, kad klausimą dėl skundžiamo kreditorių susirinkimo panaikinimo nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė ĮBĮ 21 straipsnio 2 dalies 2 punkto ir 3 dalies turinį bei jų santykį. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti apeliacinės instancijos teismo nutarties, todėl šis procesinis sprendimas paliekamas nepakeistas, o kasacinis skundas atmetamas (CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

19. Kasacinis teismas patyrė 4,84 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 5 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). CPK 96 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jeigu iš šalies pagal šį straipsnį į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra išieškoma. Kasaciniame teisme patirtos su procesinių dokumentų įteikimu susijusios išlaidos yra mažesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (redakcija, įsigaliojusi nuo 2020 m. sausio 23 d.) nustatytą minimalią 5 Eur valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl jų atlyginimas į valstybės biudžetą iš pareiškėjos nepriteistinas (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. gruodžio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Gediminas Sagatys

Donatas Šernas

Algirdas Taminskas