2022-10-26 Nr. AB-25894-3-61-3-03032-2022-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-660-624/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03032-2022-7

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2022 m. spalio 26 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Arūno Dirvono (pranešėjas) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos V. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. liepos 27 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos V. V. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos dėl aktų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja V. V. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi su skundu į teismą, prašydama panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus 2022 m. balandžio 28 d. raštą „Dėl informacijos pateikimo“ Nr. 49SD-4378-(14.49.136 E.) ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2022 m. birželio 21 d. raštą Nr. 1SS-981-(5.59 E.) „Dėl skundo nagrinėjimo“ dalyje, kuria nustatytas trūkumas „planas nesuderintas su Žemės sklypo bendraturčiais ir žemės sklypo naudotojais“ ir įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos ir Vilniaus miesto skyrių V. V. 2022 m. kovo 21 d. prašymą šioje dalyje išnagrinėti iš naujo.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. liepos 27 d. nutartimi pareiškėjos V. V. skundą atsisakė priimti, nes skundas nenagrinėtinas teismų Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatyta tvarka; nutarė nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti pareiškėjai V. V. jos sumokėtą 22,50 Eur žyminį mokestį; nutarčiai įsiteisėjus skundą su priedais grąžinti pareiškėjai.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėja skundu siekia nustatyti naudojimosi tvarką jai priklausančiu žemės sklypu pagal matininko parengtą naudojimosi tvarkos planą. Išaiškinęs Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.75 straipsnio 1 dalį ir 4.81 straipsnio 1 dalį, konstatavo, kad ginčo teisiniai santykiai reguliuojami civilinio kodekso nuostatų.

Teismas pažymėjo, kad nors pareiškėja reiškia reikalavimą panaikinti NŽT sprendimus, kuriais buvo pasisakyta dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo, tačiau šiuo atveju keliamas reikalavimas susijęs su civiliniais teisiniais santykiais, nulemiančiais bylos teismingumą bendrosios kompetencijos teismui, todėl sprendė, kad ginčas turi būti sprendžiamas bendrosios kompetencijos teisme. Teismas pareiškėjai išaiškino jos teisę ginti savo galbūt pažeistas teises bendrosios kompetencijos teisme.

Pirmosios instancijos teismas akcentavo, jog Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti (toliau – ir Specialioji teisėjų kolegija) savo nutartyse yra nurodžiusi, jog ginčai, susiję su naudojamų valstybinės žemės sklypų dalių nustatymu, grindžiami, be kita ko, Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklėmis, yra civilinio teisinio pobūdžio ir nagrinėtini bendrosios kompetencijos teisme (žr., pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2018 m. liepos 4 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-73/2018, 2017 m. rugpjūčio 30 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-90/2017). Todėl teismas sprendė, kad keliamo ginčo atveju dominuoja civiliniai teisiniai santykiai ir šis ginčas teismingas bendrosios kompetencijos teismui.

Teismas, atsižvelgdamas į nustatytą teisinių ir faktinių aplinkybių visumą, pareiškėjos skundą dėl sprendimų panaikinimo ir kitų išvestinių reikalavimų (dėl įpareigojimo atlikti veiksmus) atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka, taip pat grąžino sumokėtą žyminį mokestį.

III. Pareiškėja V. V. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. liepos 27 d. nutartį ir pareiškėjos skundą priimti nagrinėti.

Pareiškėja nurodo, kad šiuo atveju yra skundžiami viešojo administravimo subjekto aktai yra viešosios procedūros pareiškėjo atžvilgiu dalis. Būtent NŽT pagal kompetenciją priskirtinas žemės sklypo planų derinimas ir juose užfiksuotų duomenų tikrinimas. NŽT raštų dalyje su nurodymu žemės sklypo planą suderinti su žemės sklypo naudotojais nepagrįstai kelia teisės aktuose nenumatytus reikalavimus ir tokiu būdu pažeidžia įstatymo viršenybės principą. Pareiga suderinti naudojimosi tvarkos planą su žemės sklypo naudotojais teisės aktuose nėra numatyta, kas reiškia, kad NŽT viršija savo kompetencijos ribas reikalaudama atlikti teisės aktuose nenumatytus veiksmus. Nurodymas pareiškėjai suderinti žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą su žemės sklypo naudotojais nustatyta vykdant viešojo administravimo procedūrą, bet ne nustatant civilinius teisinius santykius.

Pareiškėja atkreipia dėmesį, kad ji skundžia tik vieną rašto ir sprendimo poziciją dėl reikalavimo suderinti naudojimosi tvarkos planą su žemės sklypo naudotojais, o kitus NŽT nurodymus vykdo. Pareiškėja laikosi pozicijos, jog jos skundas turėtų būti priimtas ir išnagrinėtas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjimo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. liepos 27 d. nutarties, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjos skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, teisėtumas ir pagrįstumas.

Nagrinėjamu atveju atskiruoju skundu skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria pareiškėjos skundą atsisakyta priimti kaip nepriskirtiną administracinių teismų kompetencijai (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad byloje keliamas ginčas yra susijęs su žemės sklypo, priklausančio pareiškėjai, naudojimosi tvarkos nustatymu, todėl yra civilinio teisinio pobūdžio ir turi būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme.

Kaip matyti iš pareiškėjo skundo, ji skundžia NŽT 2022 m. birželio 21 d. raštą Nr. 1SS-981-(5.59 E.) „Dėl skundo nagrinėjimo“, kuriuo buvo išnagrinėtas pareiškėjos skundas dėl NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2022 m. balandžio 28 d. rašto „Dėl informacijos pateikimo“ Nr. 49SD-4378-(14.49.136 E.), kuriame buvo išdėstyti plano trūkumai (planas nesuderintas su žemės sklypo bendraturčiais ir žemės sklypo naudotojais; plane žemės sklypo savininkams (naudotojams) nėra paskaičiuotos ir išskirtos statiniais užstatytos proporcingai tenkančios dalys; plane neišskirtas naudojamas plotas ir valstybinės žemės sklypo dalys) ir siūloma juos ištaisyti bei pateikti kitus pasiūlymus.

Pareiškėja skunde pirmosios instancijos teismui prašė panaikinti minėtus raštus (sprendimus) ir įpareigoti NŽT ir NŽT Vilniaus miesto skyrių pareiškėjos 2022 m. kovo 21 d. prašymą dalyje, kuria nustatytas trūkumas dėl nesuderinto plano su žemės sklypo bendraturčiais (naudotojais) išnagrinėti iš naujo.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija vertindama pareiškėjos atskirojo skundo argumentus bei tikrindama skundžiamos pirmosios instancijos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, pirmiausiai pažymi, jog administraciniai teismai sprendžia ginčus, kylančius iš administracinių teisinių santykių (ABTĮ 1 str. 1 d.). Pagal ABTĮ 3 straipsnio 1 dalį, administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus. Ginčų, kurie pagal teisinį reglamentavimą yra priskirti administracinio teismo kompetencijai, kategorijos yra nustatytos ABTĮ 17 straipsnyje.

Bendrosios kompetencijos teismams priskirta nagrinėti ginčus, kylančius iš privatinės teisės reglamentuojamų santykių (CPK 22 str.). Pagal ABTĮ 22 straipsnio 2 dalį, bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja.

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti yra ne kartą nurodžiusi, jog valstybei nuosavybės teise priklausančios žemės pardavimo ir nuomos santykiai, nepaisant pardavimo ar nuomos subjektų teisinio statuso bei to, jog sutarties dalykas yra valstybinės žemės sklypas, yra reguliuojami privatinės, bet ne viešosios teisės normų. Be teisės aktais priskirtų valdžios, t. y. viešojo administravimo funkcijų, valstybė ir savivaldybės dalyvauja ir civiliniuose teisiniuose santykiuose kaip lygiateisiai šių teisinių santykių subjektai įgyvendinantys atitinkamas turtines teises bei pareigas, susijusias su valstybei, kaip civilinės teisės subjektui, priklausančiu nekilnojamuoju turtu. Dalyvaudama šiuose santykiuose, valstybė ir savivaldybė atlieka veiksmus, kurie vertintini kaip juridiniai faktai, sukuriantys, pakeičiantys ar panaikinantys atitinkamas subjektines civilines teises ir pareigas. Taigi, viešojo administravimo institucijų veikla šioms institucijoms dalyvaujant civiliniuose teisiniuose santykiuose, nėra viešasis administravimas (žr., pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2013 m. liepos 9 d. nutartį Nr. T-74, 2013 m. liepos 10 d. nutartį Nr. T-84, 2016 m. lapkričio 16 d. nutartį Nr. T-91). Specialioji teisėjų kolegija savo nutartyse taip pat yra ne kartą nurodžiusi, kad ginčai, susiję tiek su naudojamų prie pastatų, tiek siekiamų išsinuomoti valstybinės žemės sklypų dalių nustatymu pagal Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisykles, patvirtintas Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260, yra civilinio teisinio pobūdžio ir nagrinėtini bendrosios kompetencijos teisme (žr., pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 11 d. nutartį Nr. T-XX-28-11; 2011 m. rugpjūčio 1 d. nutartį Nr.T-XX-51-11; 2012 m. sausio 5 d. nutartį Nr. T-91/2011; 2017 m. rugpjūčio 30 d. nutartį Nr. T-90/2017).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėja 2022 m. kovo 21 d. prašymu kreipėsi į NŽT Vilniaus miesto skyrių, prašydama nustatyti naudojimosi tvarką žemės sklypui, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas) pagal pateiktą matininko R. G. 2020 m. spalio 5 d. naudojimosi planą (toliau – ir Planas). NŽT Vilniaus miesto skyrius, išnagrinėjęs pareiškėjos skundą ir vadovaudamasis CK 4.75 straipsnio 1 dalies, 4.81 straipsnio 1 dalies bei Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo ir kitomis ginčui aktualiomis poįstatyminių teisės aktų nuostatomis, skundžiamu raštu atsisakė tai padaryti, nustatęs Plano trūkumus: planas nesuderintas su žemės sklypo bendraturčiais ir naudotojais; plane žemės sklypo savininkams (naudotojams) nėra paskaičiuotos ir išskirtos statiniais užstatytos proporcingai tenkančios dalys; plane neišskirtas naudojamas plotas ir valstybinės Žemės sklypo dalys) ir prašė pareiškėjos juos ištaisyti, pateikiant kitus pasiūlymus. Pareiškėja, nesutikdama su NŽT Vilniaus miesto skyriaus raštu, jį apskundė NŽT, kuri skundžiamu raštu paliko galioti NŽT Vilniaus miesto skyriaus raštą, pritardama jame nustatytiems Plano trūkumams.

Iš pareiškėjos skundžiamų raštų matyti, kad jie yra grindžiami Civilinio kodekso, Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo bei kitomis poįstatyminių teisės aktų nuostatomis, juose pasisakyta dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo, todėl vyraujančiai teisiniai santykiai nėra susiję su viešuoju administravimu, o yra kildinami iš privatinių teisinių santykių, kuriuos nagrinėja bendrosios kompetencijos teismai. Pirmosios instancijos teismui nustačius, kad pareiškėjos keliamas ginčas yra susijęs su paminėtų nuostatų įgyvendinimu ir žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymu, pagrįstai sprendė, jog tokio pobūdžio ginčas negali būti nagrinėjamas administraciniame teisme ABTĮ nustatyta tvarka ir atsisakė priimti pareiškėjos skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytu pagrindu.

Remdamasi išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti nagrinėti pareiškėjos skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytu pagrindu, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią keisti arba naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos V. V. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. liepos 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Arūnas Dirvonas

Milda Vainienė