d2500d46-0362-4eca-a69d-c85dd1d7db4e · Kauno apygardos teismas

? Civilinė byla Nr. e2A-1001-657/2022 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-107115-2019-6 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.4.2.12.2; 3.3.1.14.; 3.3.1.18.2. Kauno apygardos teismas s p r e n d i m a s LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. liepos 26 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Mariaus Bartninko, Žibutės Budžienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jurgitos Sujetienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės R.

R. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. balandžio 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės R. R. patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovams A. B., E. B., Kauno rajono savivaldybės administracijai, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl nuosavybės teisių gynimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė R. R. kreipėsi į teismÄ ir, patikslinusi ieÅ¡kinio reikalavimus, prašė:

1) panaikinti Kauno rajono savivaldybės administracijos 2015 m. liepos 16 d. iÅ¡duotÄ statybos leidimÄ Nr. LNS-24-150716-00595 ir 2018 m. lapkričio 5 d. deklaracijÄ Nr. 1 apie statinio, jo dalies (kai statybÄ numatyta užbaigti etapais) statybos užbaigimÄ / statinio, jo dalies patalpos paskirties pakeitimÄ ;

2) įpareigoti atsakovus A. B. ir E. B. per teismo nustatytÄ terminÄ paÅ¡alinti ieÅ¡kovės nuosavybės teisių į žemės sklypÄ (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini) bei į žemės sklypÄ (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini) pažeidimus:

i) žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini) reljefo paaukÅ¡tinimÄ , atkuriant iki statybos darbų atlikimo buvusį žemės sklypo reljefÄ , užfiksuotÄ 2012 m. UAB „Valakas“ parengtoje topografinėje nuotraukoje „SKL.5270/0008:0668 (duomenys neskelbtini)“; ii) paÅ¡alinti inžinerinį statinį – tvorÄ â€“ pastatytÄ , siekiant atskirti žemės sklypÄ (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini), nuo žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini), ir nuo žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) adresu (duomenys neskelbtini), bei gruntÄ supiltÄ , žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini); iii) pertvarkyti pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini), stogo konstrukcijÄ taip, kad bÅ«tų iÅ¡laikytas 3 metrų atstumas nuo pastato iki ieÅ¡kovei priklausančio žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini), ribos;

3) priteisti iš visų atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas lygiomis dalimis.

2. Nurodė, kad ieÅ¡kovei priklauso žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) Tarp ieÅ¡kovei priklausančių žemės sklypų yra įsiterpęs atsakovams B. priklausantis žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Kauno rajono savivaldybės administracija 2015 m. liepos 16 d. atsakovams B. iÅ¡davė statybos leidimÄ Nr. LNS-24-150716-00595 dėl gyvenamojo pastato statybos žemės sklype pagal 2014 m. UAB „GBK archstudija“ parengtÄ statinio projektÄ â€žVienbučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) naujos statybos projektas“.

Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos 2018 m. lapkričio 5 d. patvirtino deklaracijÄ Nr. l apie statinio(-ių), jo (jų) dalies(ių) (kai statybÄ numatyta užbaigti etapais) statybos užbaigimÄ /statinio (ių), jo (jų) dalies (-ių) patalpos(-ų) paskirties pakeitimÄ atsakovams priklausančiame žemės sklype. IeÅ¡kovės užsakymu 2019 m. kovo 25 d. UAB „Įraža“ įvertino atsakovų sklype atliktus žemės sklypo reljefo paaukÅ¡tinimo, pastato statybos darbus ir jų įtakÄ Å¡alia esantiems žemės sklypams.

Å ioje iÅ¡vadoje konstatuota, kad iki statybos darbų pradžios buvusi žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) altitudė konkrečiame taÅ¡ke yra paaukÅ¡tinta net 1,54 m bei, kad žemės sklype (duomenys neskelbtini) suformuotu nuolydžiu į gretimus žemės sklypus pateks lietaus vandenys. Pietinėje dalyje pastato karnizas yra mažesniu nei 3 metrai atstumu nuo žemės sklypo 2 ribos (t. y. 2,84 m ir 2,89 m atstumu). Atsakovai pastatė visiÅ¡kai aklinÄ tvorÄ , kuri neatitinka insoliacijos reikalavimų bei stovi arčiau kaip 1 m iki ieÅ¡kovei priklausančių žemės sklypų.

Geodezininkas S. V. 2020 m. kovo 10 d. parengė tvoros, esančios pietvakarinėje sklypo dalyje situacijos planÄ , iÅ¡ kurio matyti, jog tvoros dalis stovi ieÅ¡kovei priklausančiame žemės sklype (duomenys neskelbtini). Atsakovai B. pažeidžia ieÅ¡kovės nuosavybės teises į jai priklausančius žemės sklypus, nes neturėdami ieÅ¡kovės raÅ¡ytinio sutikimo paaukÅ¡tino jiems priklausančio žemės sklypo reljefÄ , atlikdami žemės darbus ir ieÅ¡kovės sklype (duomenys neskelbtini).

Atsakovų pastatas pastatytas, nesilaikant 3 m atstumo nuo ieškovei priklausančio žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ribos, o dalis tvoros stovi ieškovei priklausančiame sklype (duomenys neskelbtini).

3. Atsakovai A. B. ir E. B. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

4. Nurodė, kad ieÅ¡kovei apie skundžiamÄ deklaracijÄ ir statybos leidimÄ buvo žinoma dar pradinio ieÅ¡kinio pateikimo dienÄ â€“ 2019 m. balandžio 23 d. IeÅ¡kovė žinojo apie priimtus administracinius aktus ir turėjo pakankamai duomenų, kad galėtų kreiptis į teismÄ , tačiau ieÅ¡kinį teismui pareiÅ¡kė tik 2020 m. sausio 10 d. Taigi, ieÅ¡kovė praleido Administracinių bylų teisenos įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje nustatytÄ terminÄ administraciniams aktams ginčyti. UAB „ĮrÄ Å¾a“ iÅ¡vada yra nepakankamas ir nepatikimas įrodymas nustatyti, jog atsakovų gyvenamasis namas buvo pastatytas, neiÅ¡laikant minimalaus atstumo.

IÅ¡vada buvo parengta, remiantis kelių metų senumo topografine nuotrauka, kadastriniai matavimai nebuvo atlikti, nėra aiÅ¡kÅ«s atskaitos taÅ¡kai, kuriais remiantis atlikti ieÅ¡kovės matavimai, nėra aiÅ¡ki matavimo paklaida. Atsakovai B. atliko kontrolinę geodezinę nuotraukÄ , kuri patvirtina, jog gyvenamojo namo atstumas iki ieÅ¡kovės žemės sklypo ribos yra didesnis negu 3 metrai. Atsakovų B. gyvenamasis namas pastatytas, laikantis techninio projekto, taikytinų teisės aktų, iÅ¡laikant reikiamÄ atstumÄ iki ieÅ¡kovės žemės sklypo ribos, todėl ieÅ¡kovės sutikimas nebuvo reikalingas.

Atsakovai neatliko jokių neteisėtų veiksmų, kurie pažeistų ieÅ¡kovės nuosavybės teises. Be to, ieÅ¡kovė neįrodė vienos iÅ¡ negatorinio ieÅ¡kinio sÄ lygų – teisių pažeidimo fakto, todėl reikalavimas įpareigoti paÅ¡alinti nuosavybės teisių į žemės sklypÄ pažeidimÄ , įpareigojant atsakovus pertvarkyti pastato stogo konstrukcijÄ , negali bÅ«ti tenkinamas.

5. Atsakovė Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti.

6. Nurodė, kad 2018 m. spalio 16 d. buvo gautas Kauno rajono savivaldybės administracijos 2018 m. spalio 11d. raÅ¡tas Nr. USD-612 „Dėl informacijos pateikimo“ su pridėtu ieÅ¡kovės 2018 m. rugsėjo 27 d. praÅ¡ymu. Atlikus patikrinimÄ vietoje, pagal statytojo pateiktus dokumentus nustatyta, kad žemės sklypo (duomenys neskelbtini), rytinės pusės kampas yra pakeltas, privežant grunto ir pan., o 2014 m. parengtame projekte žemės sklypo reljefo keitimo darbai nenumatyti, iÅ¡ projekto brėžinio HV.14.11-TDP-VN-02 matyti, kad, projektuojama žemės pavirÅ¡iaus altitudė sutampa su esama žemės pavirÅ¡iaus altitude.

Inspekcija, patikrinusi dokumentus, nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių nenustatė, todėl buvo patvirtinta deklaracija apie statybos užbaigimÄ . IeÅ¡kovė, teikdama praÅ¡ymÄ institucijai, inicijavo tyrimÄ dėl gretimame žemės sklype vykdytų žemės supylimo darbų teisėtumo, be to, inspekcijai atliekant tyrimÄ , daugiau jokių dokumentų iÅ¡ ieÅ¡kovės nebuvo gauta. IeÅ¡kovė 2018 m. gruodžio 12 d. raÅ¡to Nr. (15.22)-2D-18010 teismui nustatyta tvarka neskundė, todėl bÅ«dama atidi ir rÅ«pestinga, disponuodama tik jai vienai žinoma 2017 m. topografine nuotrauka, galėjo ir turėjo įvertinti savo teisių pažeidimÄ objektyviai ir adekvačiai realiu laiku.

IeÅ¡kinys buvo paduotas, ženkliai praleidus ABTÄ® nustatytÄ terminÄ , ir vien tai yra pagrindas jį atmesti. Pagal leidimo, projekto ir atsakovo pateiktoje deklaracijoje apie statybos užbaigimÄ / paskirties keitimÄ nurodytus duomenis, buvo atlikta naujo neypatingo statinio statyba, pažeidimų nenustatyta. IeÅ¡kovė neįrodė inspekcijos patvirtintos deklaracijos panaikinimo pagrindų.

7. Atsakovė Kauno rajono savivaldybės administracija atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašė jį atmesti.

8. Nurodė, kad savivaldybės administracija 2015 m. liepos 16 d. pagrįstai ir teisėtai iÅ¡davė statybos leidimÄ Nr. LNS-24-150716-00595 naujo statinio – gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), statybai. LeidimÄ panaikinti nėra teisinio pagrindo. Statybos leidimo iÅ¡davimo faktas ir jo įregistravimas nesuvaržo gretimų sklypų savininkų nuosavybės teisių. Tokių padarinių tretiesiems asmenims nesukelia ir statinio projekto patvirtinimo faktas. Savivaldybės administracija nėra atsakinga už pastatyto statinio atitiktį statinio projektui.

Kadangi statybos leidimo išdavimas nesukėlė jokių teisinių pasekmių, tuo labiau – prievolių savivaldybei, ieškinys dalyje dėl statybos leidimo išdavimo atmestinas. II. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 9. Kauno apylinkės teismas 2022 m. balandžio 8 d. sprendimu ieškinį atmetė ir priteisė iš ieškovės R. R. atsakovams bylinėjimosi išlaidas: A. B. ir E. B. 6 352,50 Eur teisinės pagalbos išlaidas, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos – 104,91 Eur kelionės išlaidas bei valstybei 27,55 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.

10. Teismas nustatė, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, jog ieÅ¡kovė apie skundžiamÄ statybos leidimÄ Å¾inojo atsiliepimo į ieÅ¡kinį pateikimo dienÄ â€“ 2019 m. gegužės 27 d. Ji turėjo pakankamai duomenų, kad galėtų kreiptis į teismÄ . IeÅ¡kinį teismui dėl statybos leidimo panaikinimo ieÅ¡kovė pareiÅ¡kė tik 2020 m. sausio 9 d., t. y. praėjus aÅ¡tuoniems mėnesiams nuo sužinojimo apie skundžiamus administracinius aktus momento, todėl ieÅ¡kovė praleido ABTÄ® 29 straipsnio 1 dalyje nustatytÄ terminÄ administraciniams aktams ginčyti.

Teismui nepateikta jokių įrodymų, patvirtinančių, kad terminas praleistas dėl iÅ¡imtinių, objektyvių ir nuo ieÅ¡kovės valios nepriklausančių aplinkybių. Reikalavimams ginčyti administracinius aktus, taikytina senatis ir Å¡is ieÅ¡kinio reikalavimas atmestinas. Deklaracija apie statybos užbaigimÄ yra sandoris, kuriam ginčyti taikomas bendrasis deÅ¡imties metų ieÅ¡kinio senaties terminas, todėl nelaikytina, kad dėl deklaracijos ginčijimo yra praleistas terminas.

11. Atsakovų statinio projektiniai dokumentai buvo ruoÅ¡iami asmenų, kuriems tokia teisė suteikta teisės aktuose. Pateiktame atsakovų statinio projekte nėra sprendinių dėl mažesnio nei 3 m atstumo iki gretimo žemės sklypo, nors sutiktina su ieÅ¡kove, kad kai kur atstumas iki gretimo žemės sklypo yra minimalus. Projekto pagrindu iÅ¡duotas ir ieÅ¡kovės ginčijamas statybÄ leidžiantis dokumentas, atitinka norminius, statybos veiklÄ reglamentuojančius teisės aktų reikalavimus ir nėra susijęs su ieÅ¡kovės interesų pažeidimu dėl minimalaus atstumo iÅ¡laikymo iki gretimų žemės sklypų, kurie priklauso ieÅ¡kovei.

Teismas nenustatė nei ieÅ¡kovės vieÅ¡osios teisės pažeidimų, kuriais buvo grindžiami ieÅ¡kinio reikalavimai dėl statybÄ leidžiančių dokumentų panaikinimo ir statybos padarinių Å¡alinimo, nei ieÅ¡kovės teisių ir teisėtų interesų pažeidimo. SuraÅ¡yta deklaracija apie statybos užbaigimÄ atitinka iÅ¡duotÄ statybÄ leidžiantį dokumentÄ . IeÅ¡kovė neturi subjektinės teisės ginčyti iÅ¡duotÄ statybÄ leidžiantį dokumentÄ , deklaracijÄ apie statybos darbus užbaigimÄ , tačiau savo galimų interesų pažeidimÄ gali ginti, reikÅ¡dama negatorinį ieÅ¡kinį.

12. Ekspertizės 2021 m. vasario 18 d. akte nurodyta, jog mažiausias atstumas nuo gyvenamojo namo (įskaitant ir namo stogo konstrukcijos dalį – stogo karnizÄ ) iki žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ribos yra 2,98 m (matavimo paklaida ± 0,016 m). Laikytina, jog Å¡is atstumas yra iÅ¡laikytas, o ieÅ¡kovės reikalavimas Å¡ioje dalyje atmestinas.

13. Atsakovų B. sklypas ribojasi su kitais kaimyniniais sklypais. Jo aukštis su kaimyniniais sklypais yra suderintas. Žemės sklypas paruoštas, taikantis prie ankstesnio žemės paviršiaus, paviršinio vandens nuvedimo būtinybės ir aplinkinių teritorijų. Tai patvirtina pačios ieškovės pateikta UAB „Topolinija“ 2017 metais parengta topografinė nuotrauka. Iš minėtos topografinės nuotraukos matyti, kad atsakovų B. sklypo ir su juo besiribojančių žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) aukščiai ties šių žemės sklypų ribomis skiriasi labai nežymiai, t. y. ties riba atsakovų B. sklypo aukštis – 69,67 m, ieškovės sklypo (duomenys neskelbtini) aukštis – 69,52 m, o besiribojančio žemės sklypo (duomenys neskelbtini) aukštis – 70,11 m.

Laikytina, jog besiribojančių žemės sklypų aukščiai suderinti. Ieškovės sklypas yra tokiame pačiame aukštyje, kaip atsakovų B. sklypas. Ieškovės sklypas (duomenys neskelbtini) yra aukščiau nei ieškovės sklypas (duomenys neskelbtini). Tai patvirtina ieškovės pateikta UAB „Topolinija“ 2017 metais parengta topografinė nuotrauka, iš kurios matyti, kad ieškovės sklypo (duomenys neskelbtini) aukštis toje vietoje, kuri ribojasi su ieškovės sklypu (duomenys neskelbtini) yra 67,97 m, o ieškovės sklypo aukštis toje vietoje, kuri ribojasi su ieškovės sklypu (duomenys neskelbtini), yra 69,46 m, taigi, ieškovės žemės sklypų aukščių skirtumas yra 1,49 m.

14. IÅ¡ pateiktų fotonuotraukų negalima nustatyti, kas supylė gruntÄ ieÅ¡kovės sklype (duomenys neskelbtini). Tai galėjo padaryti tiek atsakovai, tiek ieÅ¡kovė ar kiti asmenys, nes statant pastatÄ ieÅ¡kovės sklype (duomenys neskelbtini) buvo atliekami statybos ir žemės kasimo darbai. Su ieÅ¡kiniu pateiktose 2017 m. rugpjūčio 12 d., 2017 m. rugsėjo 28 d. ir 2018 m. birželio 4 d. palydovinėse fotonuotraukose matyti, kad atsakovų namas tuo metu jau buvo pastatytas, o žemės darbai buvo atliekami ir ieÅ¡kovės žemės sklype. Laikytina, jog Å¡i aplinkybė neįrodyta.

15. Ekspertizės aktu nustatyta, jog tvora tarp žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) pastatyta ant žemės sklypų ribos. Tvoros konstrukcijos plotis – 0,10 m. Schemoje taÅ¡ke A yra 0,02 m, schemoje taÅ¡ke B yra 0,10 m, schemoje taÅ¡ke C yra 0,15 m, schemoje taÅ¡ke D yra 0,16 m. Tvoros atkarpa nuo taÅ¡ko A iki taÅ¡ko B stovi ant sklypų ribos ir palaipsniui pereina į žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) teritorijÄ . Nuo taÅ¡kų B ir D tvoros dalis yra sklype(duomenys neskelbtini). IÅ¡ ekspertizės akto matyti, kad atsakovų B. tvoros dalis nuo taÅ¡kų C ir D pereina į ieÅ¡kovės sklypÄ nuo 10 cm iki 16 cm. IeÅ¡kovė nepagrindė, kuo pažeidžiamos jos teisės, esant tokiam tvoros nukrypimui, todėl Å¡is reikalavimas atmestinas kaip neįrodytas.

16. Byloje nėra pateikta objektyvių duomenų, kiek procentų šviesos praleidžia atsakovų įrengta tvora. Tokių duomenų ieškovė bylos nagrinėjimo metu nepateikė, fotonuotraukos nėra pakankamai informatyvios, kad būtų galima įvertinti galimus pažeidimus pagal teisės aktų reikalavimus. Šiam reikalavimui pagrįsti ieškovė ekspertizės neprašė. Nesant objektyvaus pobūdžio duomenų, teismas negali įvertinti, ar įrengta tvora atitinka insoliacijos reikalavimus.

17. Atsakovai B. patyrė 6 050 Eur atstovavimo iÅ¡laidas, 302,50 Eur už eksperto iÅ¡kvietimÄ Ä¯ teismo posėdį. Atsižvelgus, jog bylos nagrinėjimas truko beveik du metus, paruoÅ¡ti procesiniai dokumentai yra didelės apimties, atmetus ieÅ¡kinį, iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovams B. priteistinos visos atstovavimo iÅ¡laidos – 6 352,50 Eur, atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos – atstovo vykimo į teismo posėdžius kelionės iÅ¡laidos bei valstybei jos patirtos 27,55 Eur iÅ¡laidos, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.

III. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai 18. IeÅ¡kovė R. R. apeliaciniame skunde prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo 2022 m. balandžio 8 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ patikslintÄ ieÅ¡kinį patenkinti ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais: 1.1. Teismas pažeidė materialines normas, reglamentuojančias minimalų atstumÄ tarp pastato ir sklypo ribos (Reglamento STR 1.07.01:2010 priedo Nr. 11 4 p., Reglamento STR 1.05.01:2017 priedo Nr. 7 4 p.) bei procesines normas, reglamentuojančias teisinio aiÅ¡kumo reikalavimÄ , įrodinėjimo, įrodymų vertinimo taisykles.

Atsakovai be ieÅ¡kovės raÅ¡ytinio sutikimo pastatę pastatÄ mažesniu, nei 3 metrų, atstumu nuo sklypo (duomenys neskelbtini) ribos pažeidė ieÅ¡kovės nuosavybės teisę į sklypÄ , kurios turinį sudaro teisė neleisti atsakovams B. atlikti tokius statybos darbus. IÅ¡ teismo sprendimo nėra aiÅ¡ku, kodėl teismas konstatavo, kad ekspertizės aktas įrodo, jog pastatas yra toliau nei 3 m arba 300 cm nuo sklypo ribos, nors pagal ekspertizės aktÄ pastatas yra mažesniu nei 3 m atstumu iki sklypo ribos, nepriklausomai nuo to, kokia eksperto nurodyta paklaida bÅ«tų taikyta.

Teismas nepagrįstai suapvalino ekspertizės akte nustatytÄ 2,98 m atstumÄ su + 0,016 m paklaida, nenurodydamas, kodėl netaiko 2,98 m atstumo su – 0,016 m paklaida. Teismas nenurodė, kodėl nesivadovavo 2019 m. kovo 25 d. iÅ¡vada, netyrė ir nevertino, kas lėmė 2019 m. kovo 25 d. iÅ¡vadoje nustatyto atstumo pasikeitimÄ nuo 2019 m. kovo 25 d. iki 2020 m. lapkričio 27 d., kai ekspertas atliko kontrolinius matavimus. Be to, ekspertui atliekant kontrolinius matavimus, jau buvo demontuoti vandens latakai, persukant lietvamzdį, kadangi atsakovai, žinodami apie ekspertizę, ėmėsi veiksmų Å¡iam pažeidimui paÅ¡alinti, tačiau, net ir paÅ¡alinus vandens latakus, atstumas nuo pastato iki sklypo ribos iÅ¡liko mažesnis nei 3 metrai. 1.2.

Teismas nepagrįstai darė iÅ¡vadÄ , kad sklypo (duomenys neskelbtini) aukÅ¡tis yra suderintas su gretimais sklypais, jo pavirÅ¡ius yra paruoÅ¡tas, taikantis prie ankstesnio žemės pavirÅ¡iaus, pavirÅ¡inio vandens nuvedimo bÅ«tinybės ir aplinkinių teritorijų. Teismo sprendimo dalis dėl sklypo (duomenys neskelbtini) reljefo pakeitimų įtakos ieÅ¡kovės teisėms yra prieÅ¡taringa, priimta, pažeidžiant įrodinėjimo, įrodymų vertinimo taisykles. Teismas sklypÄ , adresu: (duomenys neskelbtini), įvardino „žemės sklypas 1“, o sklypÄ , adresu: (duomenys neskelbtini), įvardino „žemės sklypas 2“, tačiau sprendimo 9 puslapio 3 pastraipoje yra painiojami ieÅ¡kovei priklausantys sklypai.

Tvirtinimas, kad minėtoje pastraipoje teismas padarė apsirikimo klaidÄ , nurodydamas „ieÅ¡kovės sklypo 1“, o ne „ieÅ¡kovės sklypo 2“, reikÅ¡tų, kad teismo iÅ¡vada, jog sklypas 1 „yra tokiame pačiame aukÅ¡tyje“, kaip ir atsakovų sklypas, nėra pagrįsta jokiu byloje esančiu dokumentu. Teismas, nustatęs sklypo (duomenys neskelbtini) paaukÅ¡tinimÄ , pilant gruntÄ ir lyginant pavirÅ¡ių prieÅ¡ pastato statybÄ , t. y. ne 2017 m., kai buvo parengta 2017 m. topografinė nuotrauka, o ženkliai anksčiau, nutylėjo, kodėl vertino, kad atsakovų B. sprendimas nestatyti atraminės sienelės, buvo nepažeidžiantis Reglamento STR 2.02.09:2005 9.5.2 punkto.

Teismo sprendimo 9 puslapio 3 pastraipa akivaizdžiai neatitinka CPK 263 straipsnio 1 dalyje nustatyto teisinio aiÅ¡kumo reikalavimo. Teismas pažeidė bylos įrodymų lygybės principÄ , nes nenurodė jokių motyvų, kodėl 2017 m. topografinė nuotrauka yra svaresnis įrodymas už kitus bylos įrodymus. Be to, teismas klaidingai vertino 2017 m. topografinės nuotraukos duomenis, netyrė nei sklypo (duomenys neskelbtini) reljefo aukščio kaitos pagal 2012 m., 2019 m. topografines nuotraukas, nei kitų su sklypo (duomenys neskelbtini) paaukÅ¡tinimu susijusių įrodymų, nenurodė, kodėl jais nesivadovavo.

Teismo, remiantis 2017 metų duomenimis, nustatyta aplinkybė, kad sklypai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) yra skirtingo aukščio, negali paneigti fakto, kad ženkliai anksčiau, prieÅ¡ pastato statybÄ sklype (duomenys neskelbtini) buvo suformuotas nuolydis, nesiimant priemonių, jog juo į ieÅ¡kovės sklypus nepatektų gruntas, lietaus vandenys. Teismo posėdyje 2021 m. lapkričio 24 d. statybos projekto vadovė pripažino, kad, nors pagal projekte esančiÄ 2014 m. geodezinę nuotraukÄ atsakovų sklypas nebuvo lygus, ji projekto dalyje „Sklypo sutvarkymas“ nurodė, kad atsakovų sklypas yra lygus, nesuprojektuodama sprendinių dėl sklypo reljefo tvarkymo.

Tokiu bÅ«du buvo iÅ¡vengta ne tik atraminės sienelės statybos darbų, bet ir privalomo ieÅ¡kovės raÅ¡ytinio sutikimo tokio statinio statybai gavimo. 1.3. Teismas atmetė ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ Ä¯pareigoti atsakovus B. paÅ¡alinti sklype(duomenys neskelbtini) supiltÄ gruntÄ , pažeisdamas teisinio aiÅ¡kumo reikalavimÄ . IeÅ¡kovė nėra reiÅ¡kusi reikalavimo dėl grunto paÅ¡alinimo iÅ¡ sklypo (duomenys neskelbtini). Teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieÅ¡kovė neįrodė, jog bÅ«tent atsakovai B. atliko ginčo žemės darbus.

Byloje nėra jokių įrodymų, kad sklype (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovė bÅ«tų vykdžiusi kokius nors žemės darbus, nes namo statyba vyko sklype (duomenys neskelbtini). Byloje yra įrodyta, kad atsakovai B., tvarkydami jiems priklausančio sklypo reljefÄ be ieÅ¡kovės raÅ¡ytinio sutikimo atliko žemės darbus ieÅ¡kovei priklausančiame sklype (duomenys neskelbtini). 1.4. Teismas pažeidė materialines normas, reglamentuojančias gretimo sklypo savininko teisių apsaugÄ statant užtvarÄ (Reglamento STR 1.05.01:2017 priedo Nr.7 1-2 p.), bei procesines normas, reglamentuojančias įrodinėjimo, įrodymų vertinimo taisykles, reikalavimÄ teismo sprendime nustatyti, koks įstatymas turi bÅ«ti taikomas byloje ir pasisakyti dėl visų Å¡alies pareikÅ¡tų reikalavimų.

IÅ¡ ekspertizės akto tapo aiÅ¡ku, kad dalis tvoros pastatyta ne tik sklype (duomenys neskelbtini), bet ir ant jo ribos. Teismas nesprendė, ar byloje (ne)taikytini Reglamento STR 1.05.01:2017 priedo Nr.7 1.1, 2 punktai. Statinio pastatymas svetimame sklype reiÅ¡kia, kad yra atimama Å¡io sklypo savininko teisė naudotis užstatyta nuosavybės dalimi. IeÅ¡kovė neprivalėjo motyvuoti, kuo pažeidžiamos jos teisės, esant B. tvoros nukrypimui į jos žemės sklypÄ . IÅ¡važiuojamojo teismo posėdžio 2022­ m. kovo 1 d. metu teismas įsitikino, kad dalis tvoros yra ant atraminės sienelės. PrieÅ¡ tokios tvoros statybÄ atsakovai B. privalėjo gauti Statybos įstatymo 23 straipsnio 5 dalies 6 punkte, Reglamento STR 1.05.01:2017 priedo Nr.7 1.1, 2 punktuose nustatytÄ privalomÄ ieÅ¡kovės raÅ¡ytinį sutikimÄ .

Teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieÅ¡kovė neprašė skirti tvoros insoliacijos ekspertizę. Tiek iÅ¡ tvoros segmento fotografijos, tiek iÅ¡važiuojamojo teismo posėdžio metu teismas galėjo įsitikinti, kad tvoros segmente nėra jokių tiesioginių kiaurymių. Teismas nesivadovavo kasacinio teismo praktika, pagal kuriÄ ieÅ¡kovei, kaip savininkei, įrodžius, kad jos teisės yra pažeistos, bÅ«tent atsakovai turi įrodyti, jog jų elgesys visiÅ¡kai atitinka teisės aktų reikalavimus.

Atsakovas B. pripažino, kad neturi jokio tvoros insoliacijÄ patvirtinančio dokumento, tačiau teismas nepagrįstai to pasekmes perkėlė ieÅ¡kovei. 1.5. Teismas netinkamai kvalifikavo patikslinto ieÅ¡kinio pagrindÄ , pažeidė tiek materialines normas, reglamentuojančias administracinio akto apskundimo terminÄ , tiek procesines normas. Pagal Lietuvos teismų praktikÄ negatorinis ieÅ¡kinys gali bÅ«ti tenkintas, nepanaikinus statybÄ leidžiančio dokumento, todėl teismas nepagrįstai sprendė, kad statybos leidimo apskundimo termino eiga prasidėjo 2019 m. gegužės 27 d., kai atsakovai B. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ pradinį ieÅ¡kinį, o pasibaigė 2019 m. spalio 27 d.

Pradinio ieÅ¡kinio pateikimo momentu ieÅ¡kovė negalėjo nustatyti, ar pradiniame ieÅ¡kinyje nurodyti ieÅ¡kovės nuosavybės teisių į jos žemės sklypus pažeidimai (ne)gali bÅ«ti paÅ¡alinti pradinio ieÅ¡kinio dalyke nurodytu bÅ«du galiojant statybos leidimui ir deklaracijai. IeÅ¡kovei ne anksčiau kaip 2019 m. gruodžio 10 d. tapo žinoma, kad pastato statybÄ leidžiantis dokumentas – statybos leidimas buvo iÅ¡duotas, vadovaujantis statybos projektu, kuriame nėra nei atsakovams priklausančio sklypo sutvarkymo sprendinių, nei atstumo nuo pastato iki ieÅ¡kovės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ribos apskaičiavimų.

Reikalavimas įpareigoti atsakovus B. paÅ¡alinti ieÅ¡kovės nuosavybės teisių į jos žemės sklypus pažeidimus buvo pareikÅ¡tas 2020 m. sausio 9 d., todėl ieÅ¡kovė nepraleido ABTÄ® 29 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino administraciniam aktui ginčyti. IeÅ¡kovė nurodė, kad reikalavimai panaikinti 2015 m. liepos 16 d. statybos leidimÄ ir 2018 m. lapkričio 5 d. deklaracijÄ reiÅ¡kiami tam atvejui, jeigu teismas, konstatavęs ieÅ¡kovės nuosavybės teisės į ieÅ¡kovei priklausančius žemės sklypus pažeidimus, atsakovams B. paaukÅ¡tinus sklypo reljefÄ bei pastačius pastatÄ mažesniu nei 3 m atstumu nuo sklypo (duomenys neskelbtini) ribos, nuspręstų, kad jų paÅ¡alinimas yra nesuderinamas su statybos leidimo ir deklaracijos galiojimu.

Teismas reikalavimus dėl statybos leidimo ir deklaracijos panaikinimo nagrinėjo pirmiau nei reikalavimÄ dėl pažeidimų paÅ¡alinimo, ir nesiaiÅ¡kino, ar ieÅ¡kovei palankus sprendimas dėl reikalavimo dėl ieÅ¡kovės nuosavybės teisių į jos žemės sklypus pažeidimų paÅ¡alinimo galėtų bÅ«ti įvykdytas, paliekant galioti statybos leidimÄ ir deklaracijÄ . Teismas nevertino ieÅ¡kovės nurodytų aplinkybių, susijusių su atsakovų B. neteisėtai atliktais sklypo paaukÅ¡tinimo darbais, tuo pažeisdamas CPK 265 straipsnio 2 dalies nuostatas. 1.6.

Teismas nepagrįstai sprendė, kad ieÅ¡kovė neturi subjektinės teisės ginčyti statybos leidimÄ . Byloje yra įrodyta, kad atsakovai B., pastatydami pastatÄ arčiau nei 3 m atstumu nuo ieÅ¡kovei priklausančio sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ribos, pažeidė ieÅ¡kovės nuosavybės teises. Atsakovai, teikdami deklaracijÄ , nurodė, kad statydami pastatÄ nenukrypo nuo statybos projekto. Ekspertizės aktas patvirtina, kad leistinas minimalus 3 metrų atstumas tarp pastato ir sklypo nebuvo iÅ¡laikytas.

Byloje yra įrodyta, kad atsakovai B., paaukÅ¡tindami savo sklypo reljefÄ su ieÅ¡kovės sklypu besiribojančiame taÅ¡ke net 1,54 m, nors tokie statybos darbai nebuvo numatyti statybos projekte, kurio pagrindu buvo iÅ¡duotas statybos leidimas ir patvirtinta deklaracija. pažeidė ieÅ¡kovės nuosavybės teises, IeÅ¡kovė įrodė, kad jos nuosavybės teisių pažeidimai, susiję su atsakovams priklausančio sklypo reljefo paaukÅ¡tinimu, pastato statyba arčiau nei 3 m iki sklypo ribos, yra priežastiniame ryÅ¡yje su statybos leidimo galiojimu. 1.7.

Nepriklausomai, ar apeliacinis skundas bus tenkintas, bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymas turėtų bÅ«ti pakeistas, vadovaujantis aktu, kad bylos eigoje atsakovai B., žinodami apie byloje paskirtÄ teismo ekspertizę ir numatomus atlikti matavimus vietoje, atliko pastato stogo pakeitimus, taip pripažindami pagrįstu ieÅ¡kovės reikalavimÄ dėl įpareigojimo paÅ¡alinti pažeidimus dalyje dėl atsakovų įpareigojimo pertvarkyti pastato stogo konstrukcijÄ . 19. .Atsakovai A. B. ir E. B. atsiliepime į ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ prašė apeliacinį skundÄ atmesti, sprendimÄ palikti nepakeistÄ ir priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Atsiliepime nurodė, kad: 2.1. Teismas, spręsdamas dėl minimalaus atstumo iÅ¡laikymo nuo atsakovų namo iki sklypo (duomenys neskelbtini), tinkamai įvertino byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, iÅ¡tyrė faktines bylos aplinkybes, su ginčo situacija iÅ¡samiai susipažino vietoje iÅ¡važiuojamojo teismo posėdžio metu ir priėmė pagrįstÄ , teisingÄ ir motyvuotÄ sprendimÄ . Ekspertizės akte pateikiami netikslÅ«s skaičiavimai, atlikti matavimai nepatikimi, neįvertintos visos galimos paklaidos, todėl ekspertizės aktas turi bÅ«ti vertinamas itin kritiÅ¡kai visų byloje surinktų įrodymų ir nustatytų aplinkybių kontekste.

Atliekant ekspertizę, nebuvo pasirinktas tikslesnius ir patikimesnius matavimo rezultatus garantuojantis matavimo metodas. Pagrįstų abejonių dėl ekspertizės patikimumo kelia ir nedidelė eksperto patirtis bei jo elgesys ekspertizės atlikimo metu. IeÅ¡kovės nurodytas teisės akto pažeidimas nelemia statybos neteisėtumo. Atstumai – 2 cm, 3,6 cm, 0,4 cm, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, pripažintini neesminiais ir nelemiančiais statybos neteisėtumo. Be to, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad teisės aktuose nurodytas 3 m atstumas yra iÅ¡laikytas. 2.2.

Teismas pagrįstai atmetė ieÅ¡kovės reikalavimÄ dėl grunto paÅ¡alinimo, tinkamai vertino byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, iÅ¡tyrė faktines bylos aplinkybes. Atsakovų sklypo ir besiribojančių žemės sklypų, įskaitant ieÅ¡kovei priklausantį sklypÄ (duomenys neskelbtini), aukščiai suderinti ir nekontrastuoja, o sklypas (duomenys neskelbtini) yra Å¡laite, todėl jame visada buvo ir yra akivaizdus nuolydis, su kurio egzistavimu atsakovai nėra susiję. IeÅ¡kovės teiginiai, jog dėl atsakovų sklypo reljefo į jai priklausančius sklypus pateks lietaus vandenys yra nepagrįsti ir prieÅ¡tarauja byloje esantiems įrodymams.

IeÅ¡kovės teiginiai, jog atsakovai pripylė grunto jai priklausančiame sklype (duomenys neskelbtini) nėra pagrįsti jokiais byloje esančiais įrodymais. Atsakovai jokių žemės darbų Å¡iame sklype neatliko. 2.3. Teismas pagrįstai atmetė ieÅ¡kovės reikalavimÄ dėl tvoros paÅ¡alinimo. Tvora nėra įrengta ant atraminės sienelės, todėl teisės aktų nuostatos, susijusios su reikalavimais, keliamais atraminių sienelių statybai, ginčo atveju netaikytinos. Tvoros kiaurymių dydis atitinka teisės aktų reikalavimus, todėl ieÅ¡kovės sutikimas, statant tvorÄ arčiau, kaip 1 m iki sklypo ribos neprivalomas.

IeÅ¡kovė, reikÅ¡dama negatorinį ieÅ¡kinį, neįrodė, kokiu bÅ«du jos nuosavybės teisės yra pažeistos, pastačius tvorÄ . Tvoros pastatymo vieta nepažeidžia teisės aktų reikalavimų ir ieÅ¡kovės nuosavybės teisių. 2.4. Teismas pagrįstai konstatavo, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, jog ieÅ¡kovė praleido ABTÄ® 29 straipsnio 1 dalyje nustatytÄ terminÄ administraciniam aktui – statybos leidimui ginčyti. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieÅ¡kovė yra praleidusi statybos leidimo apskundimo terminÄ , nes apie statybos leidimo iÅ¡davimÄ ieÅ¡kovei tapo žinoma jau atsakovų atsiliepimo pateikimo dienÄ , t. y. 2019 m. gegužės 27 d., o ieÅ¡kinys dėl statybos leidimo panaikinimo pareikÅ¡tas tik 2020 m. sausio 9 d.

Teismas pasisakė ne tik dėl praleisto termino, ginčijant statybos leidimÄ , bet ir dėl ieÅ¡kovės nurodytų argumentų, susijusių su atsakovų sklypo paaukÅ¡tinimu bei atstumo iki sklypo (duomenys neskelbtini) ribos iÅ¡laikymu, todėl ieÅ¡kovės pareikÅ¡tų reikalavimų nagrinėjimo eiga nėra reikÅ¡minga ir nesudaro pagrindo tenkinti ieÅ¡kinio reikalavimus. IeÅ¡kovės reikalavimas dėl deklaracijos panaikinimo pagrįstai atmestas, ieÅ¡kovei neįrodžius teisės aktų pažeidimo bei neįrodžius, turint teisinį suinteresuotumÄ Å¡io administracinio akto nuginčijimu.

20. Atsakovė Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepime į ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ prašė apeliacinį skundÄ atmesti, sprendimÄ palikti nepakeistÄ ir priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepime nurodė, kad: 3.1. Apeliaciniame skunde nedetalizuojama, kokie konkrečiai įrodymai, susiję su inspekcijos patvirtinta deklaracija apie statybos užbaigimÄ / paskirties keitimÄ Nr. ACCR-60-181116-02683, teismo nebuvo įvertinti, nenurodoma, kaip byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai turėtų bÅ«ti vertinami visų surinktų įrodymų kontekste pagal įrodymų vertinimo taisykles bei kokios iÅ¡vados, juos įvertinus, galėtų bÅ«ti padarytos.

Teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje yra aiÅ¡kiai pasisakyta dėl patikslintame ieÅ¡kinyje ir inspekcijos atsiliepime nurodytų aplinkybių. Aplinkybė, kad sprendimo motyvuojamojoje dalyje detaliai nenurodyti visi Å¡alių paaiÅ¡kinimai, detaliai neaptarti bei neapraÅ¡yti visi byloje esantys dokumentai ir / ar nepasisakyta dėl kiekvieno iÅ¡ jų vertinimo, nelaikytina, jog teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Teismas vadovavosi kasacinio teismo praktika, įvertino ne tik kiekvieno bylos įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ , ir iÅ¡ įrodymų visumos padarė iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalykų konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ . 3.2.

Teismas pagrįstai sprendė, kad ieÅ¡kovė, tiek teikdama ieÅ¡kinį, tiek 2020 m. sausio 9 d. teikdama patikslintÄ ieÅ¡kinį, praleido terminÄ reikÅ¡ti reikalavimÄ panaikinti Kauno rajono savivaldybės administracijos 2015 m. liepos 16 d. iÅ¡duotÄ statybos leidimÄ Nr. LNS-24-150716-00595 bei inspekcijos 2018 m. lapkričio 16 d. patvirtintÄ deklaracijÄ apie statybos užbaigimÄ /paskirties keitimÄ Nr. ACCR-60-181116-02683. IeÅ¡kinio senaties termino pasibaigimas yra savarankiÅ¡kas ir pakankamas pagrindas atmesti ieÅ¡kinio reikalavimus.

21. Atsakovė Kauno rajono savivaldybės administracija atsiliepime į ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ prašė ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ atmesti, Kauno apylinkės teismo 2022 m. balandžio 8 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Atsiliepime nurodė Å¡iuos argumentus: 21.2. Teismas, spręsdamas klausimÄ dėl ginčijamo statybos leidimo panaikinimo, tinkamai įvertino į bylÄ pateiktus įrodymus ir Å¡ioje dalyje priėmė teisėtÄ bei pagrįstÄ sprendimÄ . 21.3. Teismas pagrįstai sprendė, kad ieÅ¡kovė praleido Administracinių bylų teisenos įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje nustatytÄ terminÄ administraciniams aktams ginčyti, nes ieÅ¡kovė apie Å¡ioje byloje skundžiamÄ statybos leidimÄ Å¾inojo atsiliepimo į ieÅ¡kinį pateikimo dienÄ â€“ 2019 m. gegužės 27 d., tačiau ieÅ¡kinį teismui dėl statybos leidimo panaikinimo pareiÅ¡kė tik 2020 m. sausio 9 d.

Konstatavęs, kad reikalavimas dėl statybos leidimo panaikinimo pateiktas, praleidus įstatymo nustatytÄ terminÄ , teismas pagrįstai atmetė ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl statybos leidimo panaikinimo. Apeliacinio skundo argumentas, kad teismas pirmiausiai iÅ¡sprendė ne reikalavimÄ dėl nuosavybės teisių į žemės sklypÄ pažeidimų paÅ¡alinimo, o reikalavimus dėl statybos leidimo ir deklaracijos panaikinimo, nesudaro pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ . Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a :

IV. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 22. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių spendimo negaliojimo pagrindų ir būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribų, todėl pasisako tik dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

23. Pagal CPK 2 straipsnio nuostatas, teismas, nagrinėdamas civilinę bylÄ bei priimdamas sprendimÄ , privalo teisingai, sÄ Å¾iningai, protingai taikyti bei aiÅ¡kinti įstatymus tam, jog tarp ginčo Å¡alių atkurta teisinė taika atitiktų įstatymų reikalavimus, bÅ«tų teisinga. CPK 176 straipsnyje nustatyta, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, jog egzistuoja arba neegzistuoja tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku;

Å¡alys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, iÅ¡skyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 12 str., 178 str., 182 str.); teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 str.). Taigi, skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentai, ieÅ¡kovės apeliacinio skundo motyvai Å¡ioje nutartyje yra analizuojami remiantis bÅ«tent nagrinėjamoje byloje surinktų įrodymų bei nustatytų teisinių, faktinių aplinkybių visetu (CK 3 str. 1 d.).

Taip pat pažymėtina, jog apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma, todėl teisėjų kolegija apeliacinio skundo ribose patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12 str., 178 str.).

24. Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismÄ , kad bÅ«tų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 str. 1 d.). Civilines teises įstatymų nustatyta tvarka gina teismas, nevirÅ¡ydamas savo kompetencijos, CK 1.138 straipsnyje nustatytais bÅ«dais. Konkretų savo teisių gynimo bÅ«dÄ pasirenka ieÅ¡kovas (CPK 135 str. 1 d. 2 p. ir 4 p.).

25. CK 4.37 straipsnio 1 dalyje iÅ¡skiriami trys savininko teisių įgyvendinimo bÅ«dai – teisė valdyti nuosavybės teisių objektÄ , teisė jį naudoti ir teisė juo disponuoti. CK 4.95 ir 4.98 straipsniuose įtvirtinti du savarankiÅ¡ki savininko teisių gynimo bÅ«dai – vindikacinis ieÅ¡kinys ir negatorinis ieÅ¡kinys. Pagal CK 4.95 straipsnį savininkas turi teisę iÅ¡reikalauti daiktÄ iÅ¡ svetimo neteisėto valdymo, o CK 4.98 straipsnyje, kuriame įtvirtintas savininko teisių gynimo bÅ«das – negatorinis ieÅ¡kinys, nustatyta, kad savininkas gali reikalauti paÅ¡alinti bet kuriuos jo teisių pažeidimus, net ir nesusijusius su valdymo netekimu.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad visais atvejais, kai nekilnojamojo daikto savininko teisių pažeidimas pasireiškia negalėjimu naudotis savo daiktu dėl to, kad kitas asmuo juo naudojasi be jokio teisinio pagrindo, savininko teisės ginamos negatoriniu ieškiniu (CK 4.98 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2011). Atsižvelgiant į pareikšto ieškinio reikalavimus, ginčas kvalifikuotinas kaip daiktinės teisės reglamentuojamas reikalavimas ginti nuosavybės teisę (CK 4.98 st.).

Taigi, nagrinėjamu atveju apeliacijos objektÄ sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo dėl nuosavybės teisės gynimo iÅ¡sprendimo, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas 26. Bylos duomenys patvirtina, kad ieÅ¡kovė R. R. ir atsakovai A. B. ir E. B. yra gretimų žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), savininkai. IÅ¡ byloje pateiktų VÄ® „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro duomenų nustatyta, kad ieÅ¡kovei R. R. nuosavybės teise priklauso 0,1238 ha žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), taip pat 0,1000 ha žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini).

Abu žemės sklypai įgyti 2016 m. gruodžio 5 d. (reg. Nr. 4374) ir 2017 m. vasario 6 d. (reg. Nr. 411) dovanojimo sutarčių pagrindu. Atsakovai bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdo 0,0946 ha ploto žemės sklypÄ (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), įgytÄ 2014 m. liepos 18 d. pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 1398 pagrindu. Visi sklypai yra suformuoti padalijus daiktÄ pagal UAB „Planuotojai“ 2013 m. parengtÄ detaliojo plano pakeitimÄ .

27. Taigi, byloje neginčijamai nustatyta, kad ieškovė įrodė, jog yra žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) (brėžinyje pažymėtas Nr.

3) ir (duomenys neskelbtini) (brėžinyje pažymėtas Nr.

5) savininkė, tarp kurių, kaip matyti iš byloje pateikto 2013 m. kovo mėn. Detaliojo plano keitimo pagrindinio brėžinio (Kauno rajono savivaldybės tarybos 2005 m. rugsėjo 22 d. sprendimu Nr.TS-198 patvirtintų (duomenys neskelbtini), sklypų (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) ir (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) detaliojo plano dalies keitimo sprendinių), yra įsiterpęs atsakovams priklausantis žemės sklypas (brėžinyje pažymėtas Nr. 4).

28. Ä®rodinėdama savo teisių pažeidimÄ , ieÅ¡kovė nurodė kelis argumentus:

1) atsakovų sklype pastatyto namo stogo konstrukcija neišlaiko 3 m atstumo iki šalių žemės sklypų ribos;

2) atsakovų pastatytos tvoros dalis patenka į ieÅ¡kovei priklausantį sklypÄ ir meta Å¡ešėlį, taip sumažindama ieÅ¡kovei priklausančio sklypo insoliacijÄ ;

3) pakeistas atsakovų sklypo reljefas (pakeltas sklypas) bei ieškovės sklype atsakovų supiltas gruntas trukdo ieškovei tinkamai naudotis nuosavybe pagal tikslinę paskirtį.

29. Å ioje apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje sprendžiami statybÄ leidžiančio dokumento ir statinių statybos pagal tokį dokumentÄ teisėtumo bei savininko teisių apsaugos klausimai. Taigi, apeliacijos objektÄ sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo buvo atmestas ieÅ¡kinys, nenustačius ieÅ¡kovės teisių pažeidimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Dėl statybÄ leidžiančio dokumento ir deklaracijos pripažinimo negaliojančiais 30. Byloje nustatyta, kad Kauno rajono savivaldybės administracija 2015 m. liepos 16 d. iÅ¡davė atsakovams B. statybos leidimÄ Nr.LNS-24-150716-00595 dėl gyvenamojo pastato statybos pagal 2014 m.

UAB „GBK archstudija“ parengtÄ statinio projektÄ â€žVienbučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) naujos statybos projektas“. Statybos leidime žemės sklypo reljefo pertvarkymo darbai nenumatyti. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos 2018 m. lapkričio 5 d. patvirtino deklaracijÄ Nr. 1 apie statinio, jo dalies (kai statybÄ numatyta užbaigti etapais) statybos užbaigimÄ . IeÅ¡kovė prašė pripažinti Å¡iuos administracinius aktus negaliojančiais, motyvuodama tuo, jog pastatas pastatytas mažesniu nei 3 m atstumu nuo ieÅ¡kovei priklausančio sklypo ribos, neturint raÅ¡ytinio sutikimo tiek namo statybai nesilaikant atstumo, tiek sklypo reljefo paaukÅ¡tinimui.

31. Pirmosios instancijos teismas atmesdamas ieÅ¡kovės reikalavimÄ pripažinti statybos leidimÄ ir deklaracijÄ negaliojančiais, konstatavo, jog byloje nenustatyta nei vieÅ¡osios teisės, nei ieÅ¡kovės teisių ir teisėtų interesų pažeidimo. Deklaracija apie statybos užbaigimÄ atitinka iÅ¡duotÄ statybÄ leidžiantį dokumentÄ , todėl ieÅ¡kovė neturi subjektinės teisės ginčyti iÅ¡duotÄ statybÄ leidžiantį dokumentÄ , deklaracijÄ apie statybos darbų užbaigimÄ , o savo galimÄ interesų pažeidimÄ gali ginti reikÅ¡dama negatorinį ieÅ¡kinį.

Be to, teismas sprendė, jog ieÅ¡kovė yra praleidusi ieÅ¡kinio senaties terminÄ statybos leidimui ginčyti. Dėl termino kreiptis į teismÄ (pirmosios instancijos teismo įvardintu ieÅ¡kinio senaties terminu) 32. Apeliantė, nesutikdama su teismo iÅ¡vadomis, apeliaciniame skunde teigė, kad teismas netinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias administracinio akto apskundimo terminÄ (ABTÄ® 29 str. 1 d.). Apie atsakovams iÅ¡duotÄ statybos leidimÄ pagal techninį projektÄ , kuriame nėra nei atsakovams priklausančio sklypo sutvarkymo sprendinių, nei atstumo nuo gyvenamojo namo iki ieÅ¡kovei priklausančio sklypo ribos apskaičiavimų, ieÅ¡kovė sužinojo ne anksčiau kaip 2019 m. gruodžio 10 d., kai gavo atsakovų teismui pateiktÄ deklaracijÄ .

Patikslintas ieškinys teismui pateiktas 2020 m. sausio 9 d. Apeliaciniame skunde ieškovė laikosi nuomonės, jog ji nėra praleidusi termino statybos leidimui ginčyti.

33. IeÅ¡kovė prašė pripažinti negaliojančiu atsakovams 2015 m. liepos 16 d. iÅ¡duotÄ statybos leidimÄ Nr. LNS-24-150716-00595 gyvenamojo pastato statybai. Atsakovai byloje atmesti ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį praleidus ABTÄ® 29 straipsnio 1 dalyje numatytÄ vieno mėnesio terminÄ skundui paduoti (taikyti ieÅ¡kinio senatį). Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog ieÅ¡kovei apie atsakovams iÅ¡duotÄ statybos leidimÄ buvo žinoma nuo atsiliepimo į ieÅ¡kinį pateikimo dienos, t. y. nuo 2019 m. gegužės 27 d. IeÅ¡kinio reikalavimas dėl leidimo pripažinimo negaliojančiu pareikÅ¡tas 2020 m. sausio 9 d., todėl ji yra praleidusi ieÅ¡kinio senaties terminÄ , nustatytÄ ABTÄ® 29 straipsnio 1 dalyje, ir tai sudaro pagrindÄ atmesti šį ieÅ¡kinio reikalavimÄ .

34. Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTÄ®) 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad skundas (praÅ¡ymas, pareiÅ¡kimas) administraciniam teismui paduodamas per vienÄ mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar praneÅ¡imo apie veiksmÄ (atsisakymÄ atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai Å¡aliai dienos. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad Å¡is terminas laikytinas imperatyvia norma, nesuteikiančia teisės pareiÅ¡kėjams patiems spręsti, nuo kurio momento, t. y. subjektyvaus sužinojimo (priklausančio nuo paties pareiÅ¡kėjo valios), skaičiuoti vieno mėnesio terminÄ .

35. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad ABTÄ® nustatytas terminas skundui paduoti yra ne ieÅ¡kinio senaties, bet procesinis teisės kreiptis į teismÄ terminas. Tai reiÅ¡kia, kad Å¡ių terminų taikymui, jų pradžios nustatymui netaikytinos ieÅ¡kinio senaties instituto taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-134-916/2016). Atsižvelgiant į pirmiau nurodytas aplinkybes ir kasacinio teismo praktikÄ , konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog ieÅ¡kovės ginčijamam administraciniam aktui apskųsti teismine tvarka taikytinas ABTÄ® 29 straipsnio 1 dalyje nustatytas vieno mėnesio administracinio akto apskundimo terminas.

36. Kiekvienu konkrečiu atveju vertinant, ar pareiÅ¡kėjas nėra praleidęs termino kreiptis į teismÄ , bÅ«tina nustatyti termino kreiptis į teismÄ eigos pradžiÄ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. vasario 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-104/2010; 2010 m. liepos 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS556-395/2010). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad kai aktas neturėjo bÅ«ti įteiktas suinteresuotam asmeniui, jis laikomas asmeniui paskelbtu, kai Å¡is sužinojo ar turėjo sužinoti, kas ir kada priėmė administracinį aktÄ , koks yra jo turinys (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. gruodžio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS5-550/2007; 2008 m. liepos 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-335/2008).

ABTÄ® 29 straipsnio 1 dalies (galiojanti įstatymo redakcija) taikymo prasme asmuo sužino apie aktÄ , kai jam tampa prieinama informacija apie esminius Å¡io akto turinį sudarančius elementus, t. y. aktÄ priėmusiÄ institucijÄ (asmenį), priėmimo dienÄ , aktu nustatomas teises ar pareigas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. sausio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS5-8/2006; kt.).

37. Aptariamu aspektu pažymėtina ir tai, kad: pirma, ieÅ¡kovė teigė, jog nėra praleidusi ABTÄ® numatyto vieno mėnesio termino; antra, ginčijami aktai (statybÄ leidžiantis dokumentas, deklaracija apie statybos užbaigimÄ ) ieÅ¡kovei asmeniÅ¡kai apskritai neturėjo bÅ«ti įteikiami. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje taip pat yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad įstatymų leidėjas skundo padavimo termino eigos pradžiÄ sieja ne tik su pačiu fiziniu veiksmu – akto įteikimu asmeniui, bet ir su sužinojimo ar turėjimo sužinoti apie skundžiamÄ aktÄ momentu.

Laikoma, kad asmuo sužino apie aktÄ , kai jam tampa prieinama informacija apie esminius Å¡io akto turinį sudarančius elementus, t. y. apie aktÄ priėmusiÄ institucijÄ (asmenį), priėmimo datÄ , aktu nustatomas teises ar pareigas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. sausio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS75-492/2015) 38. Atsižvelgiant į aptartÄ formuojamÄ praktikÄ , apeliacinės instancijos teismas negali sutikti su pirmosios instancijos teismo nustatyta termino pateikti ieÅ¡kinį skaičiavimo pradžia, t. y. 2019 m. gegužės 27 d.

39. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovė pradiniame ieÅ¡kinyje, pateiktame teismui 2019 m. balandžio 23 d. (CBP-9101), prašė įpareigoti atsakovus pateikti statybÄ leidžiantį dokumentÄ ir paÅ¡alinti savavaliÅ¡kos statybos padarinius. Atsakovų 2019 m. gegužės 27 d. pateiktame atsiliepime į ieÅ¡kinį (DOK-63836) buvo tik nurodyta, kad namo statybai buvo gautas statybÄ leidžiantis dokumentas, tačiau nei kartu su atsiliepimu į ieÅ¡kinį, nei vėliau atsakovai statybos leidimo nepateikė.

Kartu su atsiliepimu buvo pateikti sekantys dokumentai: techninis projektas, darbo projektas ir kontrolinė geodezinė nuotrauka. Taip pat nustatyta, kad atsakovai 2019 m. gruodžio 9 d. teismui pateikė Å¡iuos dokumentus: E-deklaracijÄ (ADOC formatu), 2018 m. lapkričio 5 d. DeklaracijÄ apie statinio statybos užbaigimÄ , 2019 m. lapkričio 20 d. sklypo kontrolinę geodezinę nuotraukÄ , 2019 m. gruodžio 2 d. Inžinerinių (lietaus) tinklų planÄ (DOK-148113). Byloje nėra duomenų apie tai, kad deklaracija apie statybos užbaigimÄ buvo pateikta anksčiau nei 2019 m. gruodžio 9 d., o statybos leidimas anksčiau nei 2020 m. sausio 31 d. kartu su atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atsiliepimu (DOK-14809) į patikslintÄ 2020 m. sausio 9 d. ieÅ¡kinį (DOK-4277), kuriame buvo pareikÅ¡tas reikalavimas dėl statybos leidimo pripažinimo negaliojančiu.

Taigi, byloje susidarė situacija, kai ieÅ¡kovė pareiÅ¡kė reikalavimÄ dėl statybos leidimo pripažinimo negaliojančiu, kuris nustatyta tvarka neturėjo bÅ«ti jai įteiktas, nesant paties leidimo byloje, tik iÅ¡ deklaracijos apie statinio užbaigimÄ Å¾inodama faktÄ apie tokio leidimo iÅ¡davimÄ atsakovams, tačiau nežinodama jo turinio.

40. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmiau nurodytos aplinkybės patvirtina, kad ieÅ¡kovė buvo aktyvi, veikė sÄ Å¾iningai, ir net negavusi ginčijamo statybos leidimo, nežinodama iÅ¡samaus jo turinio, tik žinodama aplinkybę apie tokio leidimo iÅ¡davimÄ , 2020 m. sausio 9 d. kreipėsi į teismÄ dėl jo pripažinimo negaliojančiu. Apibendrindama tai, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad, pirmosios instancijos teismas, netinkamai įvertinęs nurodytas aplinkybes, netinkamai nustatė termino teikti ieÅ¡kinį pradžiÄ , todėl nepagrįstai padarė iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovė yra praleidusi terminÄ reikalavimui dėl statybos leidimo pripažinimo negaliojančiu pareikÅ¡ti.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje esančių įrodymų visuma leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog terminas reikalavimui dėl statybÄ leidžiančio dokumento pripažinimo negaliojančiu pareikÅ¡ti nėra praleistas. Dėl teisės kreiptis į teismÄ su ieÅ¡kiniu ginčijant statybÄ leidžiantį dokumentÄ 41. IeÅ¡kovė Å¡ioje byloje įrodinėjo, kad atsakovams A. B. ir E. B. buvo neteisėtai iÅ¡duotas statybÄ leidžiantis dokumentas, t. y. 2015 m. liepos 16 d. statybos leidimas Nr. LNS-24-150716-00595 gyvenamojo pastato statybai.

Šiai aplinkybei pagrįsti ieškovė nurodė, kad egzistuoja statinio projektavimo dokumentų trūkumų, o būtent – projekte nėra numatyta sklypo reljefo pertvarkymo darbų.

42. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl statybos leidimo pripažinimo negaliojančiu, sprendė, kad ieÅ¡kovė neturi subjektinės teisės ginčyti iÅ¡duotÄ statybÄ leidžiantį, deklaracijÄ apie statybos darbus užbaigimÄ , nes nenustatyta nei ieÅ¡kovės vieÅ¡osios teisės pažeidimų, kuriais buvo grindžiami ieÅ¡kinio reikalavimai dėl statybÄ leidžiančių dokumentų panaikinimo ir statybos padarinių Å¡alinimo, nei ieÅ¡kovės teisių ir teisėtų interesų pažeidimo. SuraÅ¡yta deklaracija apie statybos užbaigimÄ atitinka iÅ¡duotÄ statybÄ leidžiantį dokumentÄ , todėl ieÅ¡kovė savo galimų interesų pažeidimÄ gali ginti reikÅ¡dama negatorinį ieÅ¡kinį.

43. Apeliantė, nesutikdama su tokiomis teismo iÅ¡vadomis, apeliaciniame skunde teigė, kad teismas, pažeisdamas tiek materialines normas, reglamentuojančias savininko teisių apsaugÄ , tiek procesines normas, reglamentuojančias teismo pareigÄ iÅ¡spręsti visus byloje pareikÅ¡tus reikalavimus, įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles, netinkamai kvalifikavo teisinius santykius.

44. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ir laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismÄ . Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 13 straipsnyje nurodyta, kad kiekvienas, kurio teisės ir laisvės, pripažintos Å¡ioje Konvencijoje, yra pažeistos, turi teisę pasinaudoti veiksminga teisinės gynybos priemone kreipdamasis į valstybės institucijÄ , nepriklausomai nuo to, ar tÄ pažeidimÄ padarė asmenys, eidami savo oficialias pareigas.

Asmens teisė kreiptis į teismÄ turi bÅ«ti įgyvendinama laikantis CPK ir kituose teisės aktuose nustatytos tvarkos. Be to, pažymėtina, kad nuosavybės teisė kaip daiktinė teisė yra absoliutaus pobÅ«džio. Tai reiÅ¡kia, kad savininkas Å¡iÄ teisę gali naudoti prieÅ¡ visus asmenis. Nuosavybės teisė suprantama kaip teisė savininko nuožiÅ«ra, tačiau nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektÄ ir juo disponuoti (CK 4.37 str. 1 d.).

Savininko daiktinių teisių gynimo būdai įtvirtinti CK 4.95 – 4.99 straipsniuose.

45. Pagal Statybos įstatymo 27 straipsnio 24 dalį, kreiptis į teismÄ dėl statybÄ leidžiančio dokumento galiojimo panaikinimo turi teisę asmenys, kurių teisės ir teisėti interesai pažeidžiami, Å¡ių asmenų skundų ar praneÅ¡imų pagrindu arba savo iniciatyva – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, KultÅ«ros paveldo departamentas prie KultÅ«ros ministerijos, Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos, PrieÅ¡gaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos ar statinio saugos ir paskirties valstybinės priežiÅ«ros institucijos pagal kompetencijÄ . Jeigu pažeistas vieÅ¡asis interesas, Å¡ios institucijos dėl vieÅ¡ojo intereso gynimo turi teisę kreiptis į prokuratÅ«rÄ arba į teismÄ .

46. Taigi, į teismÄ gali kreiptis dvi subjektų grupės:

1) subjektai, ginantys jiems patiems priklausančiÄ teisę arba jų pačių įstatymų saugomÄ interesÄ (CPK 5 str. 1 d.) ir 2) subjektai, ginantys vieÅ¡Ä jį interesÄ Ä¯statymo pagrindu (CPK 5 str. 3 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-414/2014). CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismÄ , kad bÅ«tų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas.

Suinteresuotumas – tai savarankiÅ¡kas teisinis interesas ir poreikis jį ginti. Asmenys, kreipdamiesi į teismÄ , privalo nurodyti, kokia jų teisė pažeista ir koks saugomas interesas turėtų bÅ«ti ginamas. Tokia asmenų teisė kreiptis į teismÄ , siekiant apginti savo pažeistÄ teisę, yra konstitucinė, universali ir absoliuti teisė. Tačiau teisė kreiptis į teismÄ nereiÅ¡kia, kad asmuo gali reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę, ji reiÅ¡kia galimybę kreiptis į teismÄ tam, kad bÅ«tų apginta jo subjektinė teisė ar įstatymų saugomas interesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-161-403/2018; 2018 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-198-969/2018).

Taigi, pirminė sÄ lyga asmeniui kreiptis į teismÄ yra teisinio suinteresuotumo turėjimas.

47. Privačiam asmeniui reiÅ¡kiant ieÅ¡kinį dėl statybÄ leidžiančių dokumentų panaikinimo, statybos pagal neteisėtai iÅ¡duotÄ statybÄ leidžiantį dokumentÄ padarinių Å¡alinimo ir (ar) dėl savavaliÅ¡kos statybos padarinių Å¡alinimo, Å¡ių reikalavimų pagrindu nurodomi vieÅ¡osios teisės pažeidimai savaime nesudaro pagrindo konstatuoti ieÅ¡kovo teisių ir teisėtų interesų pažeidimo. Todėl privatus asmuo, reikÅ¡damas teismui tokius reikalavimus, turi įrodyti:

1) reikalavimų pagrindu nurodomo vieÅ¡osios teisės pažeidimo įtakÄ jo teisėms ir teisėtiems interesams;

2) reikalavimų pagrindu nurodomÄ vieÅ¡osios teisės pažeidimÄ (norminių teisės aktų, reglamentuojančių statybÄ leidžiančio dokumento iÅ¡davimÄ , pažeidimÄ , statybos savavaliÅ¡kumÄ ar kt.). Tais atvejais, kai nenustatoma (neįrodoma) pirmoji aplinkybė, laikytina, kad privatus asmuo yra netinkamas ieÅ¡kovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-198-969/2018).

48. Statybos veikla paprastai vykdoma pagal statybÄ leidžiančius dokumentus, taip pat realizuojant teritorijų planavimo dokumentus. PrieÅ¡ iÅ¡duodant statybos leidimus, statybos projektavimo ir vėlesnėse stadijose turi teisę dalyvauti visi asmenys, kurių teises gali paliesti vykdoma statyba (Statybos įstatymo 23 str. 6 d. 3 p.). Statybos įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad statinys turi bÅ«ti statomas ir pastatytas, o statybos sklypas tvarkomas taip, kad statybos metu ir naudojant pastatytÄ statinį trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sÄ lygos, kurias jie turėjo iki statybos pradžios, galėtų bÅ«ti pakeistos tik pagal normatyvinių statybos techninių dokumentų ir normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų nuostatas.

Tai reiÅ¡kia, kad statybos procedÅ«ros turi bÅ«ti organizuojamos taip, kad nebÅ«tų pažeisti trečiųjų asmenų interesai. Dėl to statybos procedÅ«rų metu atliekami veiksmai, tarp jų statybÄ leidžiančių dokumentų iÅ¡davimas ir realizavimas, neturi pažeisti kitų trečiųjų asmenų kaip savininkų teisių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-473-695/2017).

49. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas, ar R. R. yra tinkama ieÅ¡kovė Å¡ioje byloje, turinti teisę ginčyti statybÄ leidžiantį dokumentÄ , sprendė, kad atsakovų statinio projektiniai dokumentai buvo ruoÅ¡iami asmenų, kuriems tokia teisė suteikta teisės aktuose; pateiktame statinio projekte nėra sprendinių dėl mažesnio nei 3 m atstumo iki gretimo žemės sklypo, nors, reikia sutikti su ieÅ¡kove tuo aspektu, kad, kai kur atstumas iki gretimo žemės sklypo yra minimalus, todėl konstatavo, kad aptarto projekto pagrindu iÅ¡duotas ir ieÅ¡kovės ginčijamas statybÄ leidžiantis dokumentas, atitinka norminius, statybos veiklÄ reglamentuojančius teisės aktų reikalavimus ir nėra susijęs su ieÅ¡kovės interesų pažeidimu dėl minimalaus atstumo iÅ¡laikymo iki gretimo žemės sklypo, priklausančio ieÅ¡kovei. Taigi ieÅ¡kovė nėra tinkamas subjektas ginčyti statybÄ leidžiantį dokumentÄ .

50. Apeliantės teigimu, ji turėjo subjektinę teisę ginčyti statybos leidimÄ ir deklaracijÄ , nes atsakovai, pastatydami pastatÄ arčiau nei 3 m atstumu nuo ieÅ¡kovei priklausančio sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) ribos, o taip pat paaukÅ¡tindami jiems priklausančio sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) reljefÄ su ieÅ¡kovės sklypu besiribojančiame taÅ¡ke net 1,54 m, neturėdami leidimo pakeisti sklypo reljefÄ , pažeidė ieÅ¡kovės nuosavybės teises.

51. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad tam, jog asmens, kuris kreipėsi į teismÄ pažeistos teisės ar teisėto intereso gynybos, reikalavimas bÅ«tų patenkintas, turi bÅ«ti identifikuotas materialusis teisinis santykis, kuris sieja ginčo Å¡alis, ir iÅ¡ jo kylanti ieÅ¡kovo reikalavimo teisė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-56/2007; 2012 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1052012).

52. Kaip žinoma, savininkas savo teises gali ginti reikalaudamas paÅ¡alinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu (CK 4.98 str.). Žemės sklypo savininkas turi teisę reikalauti, kad kaimyniniuose žemės sklypuose nebÅ«tų statomi nauji statiniai, perstatomi, rekonstruojami ir netgi iÅ¡saugomi nepakeisti esantys statiniai, jeigu galima padaryti įtikinamÄ prielaidÄ , kad tokių naujų statinių statymas ar esamų statinių pakeitimas ir netgi nepakeistų egzistavimas ar naudojimas padarys neigiamÄ neleistinÄ poveikį jo žemės sklypui ar jo žemės sklype esantys pastatai neteks stabilumo (CK 4.99 str.).

53. IeÅ¡kovė nagrinėjamoje byloje pareiÅ¡kė ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl statybÄ leidžiančio dokumento panaikinimo, grįsdama jį nuosavybės teisių pažeidimu ir reikalaudama įpareigoti atsakovus per teismo nustatytÄ terminÄ paÅ¡alinti ieÅ¡kovės nuosavybės teisių pažeidimus, tame tarpe ir paÅ¡alinti žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini) reljefo paaukÅ¡tinimÄ , atkuriant iki statybos darbų atlikimo buvusį žemės sklypo reljefÄ , užfiksuotÄ 2012 m. UAB „Valakas“ parengtoje topografinėje nuotraukoje „SKL.5270/0008:0668 (duomenys neskelbtini).“. IeÅ¡kovė ieÅ¡kinyje nenurodė konkrečios materialinės teisės normos, kuria remiasi reikÅ¡dama šį reikalavimÄ , tik formaliai visus ieÅ¡kinio reikalavimus apibÅ«dino kaip negatorinius.

54. Pirmiausia pažymėtina, kad tik tinkamai identifikavęs bei kvalifikavęs Å¡alių teisinį santykį, teismas gali Å¡iam santykiui taikyti tinkamas (atitinkančias šį santykį) materialiosios teisės normas, nustatančias ir pažeistų teisių gynimo bÅ«dus, todėl vien tik pirmosios instancijos teismo nurodyta aplinkybė, kad statinio projektiniai sprendiniai buvo ruoÅ¡iami asmenų, kuriems tokia teisė suteikta, nesudaro pagrindo teigti, jog ieÅ¡kovės teisės nebuvo pažeistos, nes sprendžiant apie ieÅ¡kovės teisių ir interesų pažeidimÄ vertintina byloje surinktų įrodymų visuma.

55. Negatoriniu ieškiniu ginama konkretaus asmens subjektinė nuosavybės teisė. Negatorinio ieškinio atveju ieškinio dalykas (reiškiami reikalavimai) gali būti:

1) nutraukti ieškovo subjektinę nuosavybės teisę pažeidžiančius veiksmus;

2) atkurti iki ieÅ¡kovo subjektinės nuosavybės teisės pažeidimo buvusiÄ padėtį;

3) uždrausti ateityje taip pažeisti ieÅ¡kovo subjektinę nuosavybės teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-355-701/2018). Pasisakydamas dėl CK 4.98 straipsnio taikymo sÄ lygų, kasacinis teismas yra konstatavęs, kad ieÅ¡kovas, pareiÅ¡kęs negatorinį ieÅ¡kinį, turi įrodyti du dalykus:

1) kad jis yra turto savininkas ir 2) kad jo teisės yra pažeistos. Daikto savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-140-403/2018; 2019 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-695/2019). Priešingai, jeigu ieškovas įrodo, kad jis yra turto savininkas ir kad jo, kaip turto savininko, teisės yra pažeistos, atsakovas turi įrodyti, kad jo elgesys visiškai atitinka teisės aktuose keliamus reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2010; 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-230/2010; 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2011; 2012 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2012; 2014 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2014).

56. Tuo pačiu dera pažymėti, kad ieÅ¡kinio (patikslinto ieÅ¡kinio) turinys ir jame iÅ¡dėstytos faktinės aplinkybės, vėlesni paaiÅ¡kinimai suponuoja iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ dėl pažeistų jų nuosavybės teisių gynimo, tvirtindama, jog, atsakovai pakėlė savo žemės sklypÄ , taip sugadinant ieÅ¡kovės turtÄ , t. y. užpylus grunto ir ieÅ¡kovės sklype, tiek paaukÅ¡tinus atsakovų sklypÄ nesiimant priemonių, kad suformuotu nuolydžiu gruntas, nuotekos nepatektų į kaimyno sklypus.

57. Taigi, pirmiausia ieÅ¡kinyje yra nurodomi statybos darbai, dėl kurių atsirado neigiamas poveikis ieÅ¡kovės žemės sklypams. Atkreiptinas dėmesys, kad į sÄ vokÄ statinių statymas, perstatymas, rekonstrukcija (CK 4.99 str.) patenka ir sklypo reljefo formavimo darbai.

58. Statybos darbai pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 90 dalį – tai darbai, atliekami statant (montuojant, tiesiant) naujÄ , rekonstruojant, remontuojant ar griaunant esamÄ statinį (žemės kasimo, mÅ«rijimo, betonavimo, montavimo, pamatų ir stogų įrengimo, stalių, apdailos, įrenginių paleidimo ir derinimo). Statybos darbai skirstomi į bendruosius (žemės darbai, statybinių konstrukcijų statybos ir montavimo darbai) ir specialiuosius (kiti statybos darbai) . Statybos sklypo tvarkymas – sklypo reljefo formavimas (žeminimas, aukÅ¡tinimas, lyginimas), sklypo inžinerinių tinklų ir sklypo susisiekimo komunikacijų tiesimas, žaidimų ar kitų aikÅ¡telių įrengimas, tvorų tvėrimas, apželdinimas (Statybos įstatymo 2 str. 97 d.).

Be to, STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ nustato mažiausius techninius reikalavimus taikomus projektuojant naujÄ namÄ , rekonstruojant ar kapitaliÅ¡kai remontuojant esamÄ namÄ (1 str.), o taip pat yra numatytas atskiras skyrius, reglamentuojantis sklypo tvarkymo reikalavimus (IV skyrius). Å ios aplinkybės suponuoja, jog statinių statymas, perstatymas, rekonstrukcija yra neįmanomas be sklypo reljefo formavimo darbų. Dar daugiau, kaip nurodyta teismų praktikoje, siekiant apginti žemės sklypo savininko daiktinę teisę CK 4.99 straipsnyje nustatytu pagrindu, įrodinėjimo dalykas yra neigiamas neleistinas poveikis žemės sklypui ar jame esantiems pastatams, tÄ ir formulavo ieÅ¡kovė savo ieÅ¡kinyje.

59. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netiksliai identifikavo tarp Å¡alių susiklosčiusio teisinio santykio turinį, dėl ko netinkamai kvalifikavo teisinius santykius ir nepagrįstai sprendė, jog ieÅ¡kovė nėra tinkamas subjektas ginčyti statybÄ leidžiantį dokumentÄ . Dėl statybos leidimo ir deklaracijos apie statybos užbaigimÄ pripažinimo negaliojančiais 60. Statybos įstatymo 2 straipsnio 31 dalyje nustatyta, kad neteisėtai iÅ¡duotas statybÄ leidžiantis dokumentas – statybÄ leidžiantis dokumentas, kompetentingų institucijų iÅ¡duotas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus.

61. Taigi ieÅ¡kovė, siekdama įrodyti, kad dėl atsakovams iÅ¡duoto statybos leidimo statyti gyvenamÄ jį namÄ galėjo bÅ«ti pažeistos jos teisės ir interesai, turėjo pagrįsti ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus, kokius konkrečiai neigiamus padarinius ieÅ¡kovei sukelia jos nurodomi pažeidimai.

62. Žemės sklypo reljefÄ ir pavirÅ¡inio vandens nuotekas privaloma tvarkyti vadovautis teisės aktų reikalavimais. Koks gali bÅ«ti didžiausias gretimų žemės sklypų aukščio skirtumas ties jų riba teisės aktai nenumato. Tačiau Žemės įstatymo 21 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad, savo naudojamuose žemės sklypuose vykdydami Å«kinę ir kitÄ veiklÄ , žemės savininkai ir kiti naudotojai privalo nepažeisti gretimų žemės sklypų savininkų ar naudotojų ir gyventojų teisių ir įstatymų saugomų interesų. Taigi, statant statinį, sklypas turi bÅ«ti formuojamas pagal to statinio projektÄ . Sklypo plane – techninio projekto dalyje turi bÅ«ti nurodomi sklypo reljefo formavimo (pažeminimo, paaukÅ¡tinimo, iÅ¡lyginimo) sprendiniai. Å is planas turi bÅ«ti parengtas pagal Statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ nuostatas.

63. Ä®rodinėdama teisiÅ¡kai reikÅ¡mingÄ aplinkybę dėl atsakovų sklypo reljefo neteisėto paaukÅ¡tinimo ieÅ¡kovė rėmėsi 2012 m. UAB „Valakas“ parengta topografine nuotrauka „SKL.5270/0008:0668 (duomenys neskelbtini)“, matininko S. V. parengtu pietvakarinės sklypo ribos žemės pavirÅ¡iaus brėžiniu, kuriame pažymėti žemės pavirÅ¡iaus pokyčiai 2012 m. ir 2019 m. topografinėje medžiagoje, UAB „Įraža“ 2019 m. kovo 25 d. eksperto iÅ¡vada, detaliojo plano teritorijos tvarkymo režimo sprendiniais.

64. Byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovams priklausantis žemės, esantis (duomenys neskelbtini) yra aukščiau nei atsakovei priklausantys žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Šias aplinkybes taip pat patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai. Detaliojo plano keitimo brėžinio, parengto UAB „Planuotojai“ 2013 m., pastabose nurodyta, kad sklypuose Nr.3, Nr.4 ir Nr. 5 yra numatoma statyti vienbučius ar dvibučius gyvenamuosius pastatus (3 pastaba). Taip pat nurodyta, kad statiniai sklype turi būti išdėstomi taip, kad nebūtų pažeisti gretimų sklypų savininkų ar naudotojų pagrįsti interesai.

Statant statinius iki 8,5 m, atstumas „a“ iki gretimo sklypo ribos – ne mažesnis kaip 3 m. AukÅ¡tesniems pastatams Å¡is atstumas didinamas po 0,5 m kiekvienam papildomam pastato aukščio metrui. Statant arčiau – bÅ«tina gauti gretimo sklypo savininko sutikimÄ (4 pastaba). Plane pažymėtos statinių statybos zonos, taip pat kelio ir upelio apsaugos zonos, o detaliojo plano teritorijos tvarkymo režimo pagrindinių sprendinių apraÅ¡omoje lentelėje prie sklypų Nr. 3, Nr. 4 ir Nr. 5 yra nurodyti veiklos apribojimai – II.

Kelių apsaugos zonos po 20 m (rajoninio kelio) ir XXIX. Vandens telkinių apsaugos juostos ir zonos (Pašlaitės up. Zona – 100 m). Atsakovų sklype numatytas užstatymo tankis 30 proc.

65. Kartu su 2015 m. liepos 3d. praÅ¡ymu iÅ¡duoti leidimÄ statyti naujÄ statinį pateiktame UAB „Valakas“ parengtame žemės sklypo plane taip pat nurodytas apribojimas – kelio apsaugos zonos, pavirÅ¡inio vandens telkinių apsaugos ir pakrantės apsaugos juostos. Be to, detaliojo plano sprendinių keitimo brėžinyje prie ieÅ¡kovei priklausančių sklypų yra horizontalėmis pažymėtos reljefo formos ir nesutvirtintas Å¡laitas, kaip numatyta Valstybinės geodezijos ir kartografijos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės direktoriaus 2000 m. birželio 19 d.

įsakymu Nr. 45 patvirtinto Techninių reikalavimų reglamento GKTR 2.11.02:2000 „Sutartiniai topografinių planų M 1:500, 1:1000, 1:2000 ir 1:5000 ženklai“ 2 skyriuje „Reljefas“ (2 lentelė) bei 9 skyriuje „Sutartinių ženklų grafinis vaizdavimas“ (3 lentelė). Šio reglamento 15 punkte nustatyta, kad kai reljefo laiptas 1 m, storinama kas penkta horizontalė, o kai reljefo laiptas 0,5 m – kas ketvirta, atitinkanti lyginę altitudę. Kaip matyti iš pateikto detaliojo plano keitimo brėžinio yra pastorinta, kas ketvirta horizontalė, kas reiškia, kad reljefo laiptas šalia ieškovei priklausančių sklypų yra 0,5 m.

Reljefo formos taip pat pažymėtos ir atsakovams priklausančio žemės sklypo brėžinyje.

66. Nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegija, įvertinusi byloje pateiktas 2012 m., 2017 m. ir 2019 m. topografines nuotraukas, sutinka su apeliaciniu skundo argumentu, jog 2017 m. UAB „Topolinija“ parengtoje topografinėje nuotraukoje pažymėti ne sklypų sÄ lyčio taÅ¡kai (altitudės taÅ¡ko vertikalus aukÅ¡tis nuo sutartinio atskaitos taÅ¡ko), bet atstumai nuo stogo atbrailos iki ieÅ¡kovei priklausančio žemės sklypo, todėl pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl atsakovų sklypo paaukÅ¡tinimo nepagrįstai iÅ¡imtinai rėmėsi tik UAB „Topolinija“ 2017 m. parengta topografine nuotrauka.

67. UAB „Įraža“ ekspertinėje iÅ¡vadoje pateiktas topografinių nuotraukų vertinimas ir nurodyta, kad iÅ¡ UAB „Valakas“ 2012 m. parengtos esamos situacijos topografinės nuotraukos SKL.5270/0008:0668 matyti, kad žemiausia gretimų sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) ribos vieta buvo 67,99 m (7,3 m į Å¡iaurės vakarus nuo rytinio sklypo (duomenys neskelbtini), kampo) (Baltijos aukščių sistema). Pagal 2019 m. kovo mėn. darytÄ topografinę nuotraukÄ , sklypo (duomenys neskelbtini) altitudės rytiniame kampe yra 69,64 m ir 69,80 m 16,2 m į Å¡iaurės vakarus nuo rytinio kampo .

Taške, kurio altitudė užfiksuota 2012 m. topografinėje nuotraukoje altitudė yra 69,65 m (LAS07 aukščių sistema, galiojanti nuo 2016 m. sausio 1 d.; Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. rugpjūčio 20 d. nutarimas Nr. 791 „Dėl Lietuvos valstybinės aukščių sistemos ir Lietuvos valstybinės sunkio sistemos“). Įvertinus Baltijos ir LAS07 aukščių sistemų skirtumus, kuris šioje vietoje yra – 0,12 m., darytina išvada, kad šio taško altitudė Baltijos sistemoje yra 69,53 m (69,65 – 0,12), kas reiškia, kad vertinant 2019 m. atliktų geodezinių matavimų duomenis, iki statybos darbų pradžios buvusi sklypų ribos altitudę šiame taške paaukštinta 1,54 m (69,53 – 67,99).

Vertinimui taip pat buvo pateikta ir UAB „Topolinija“ 2017 m. birželio mėnesį parengta topografinė nuotrauka.

68. Atsakovai byloje nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių UAB „Įraža“, įvertinus topografines nuotraukas, padarytas iÅ¡vadas. PrieÅ¡ingai, atsiliepime į ieÅ¡kinį teigė, jog sklypas buvo iÅ¡lygintas taikantis prie aplinkinių teritorijų ir sklypo aukÅ¡tis yra suderintas su kaimyniniais sklypais, kurie tikėtina taip pat yra aukščiau nei ieÅ¡kovei priklausantys žemės sklypai. Be to, atsakovai tvirtino, kad žemės sklypo pavirÅ¡iaus tvarkymo darbai buvo atlikti pagal techninį projektÄ .

69. Atsakovų gyvenamojo namo projektavimo metu galiojusio Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-708 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“ 8 priedo „Techninio projekto sudedamosios dalys“ bendrosios dalies 5.7.3 punkte buvo nustatyta, kad techninio projekto bendrÄ jÄ dalį sudaro sklypo vertikalus planas (sklypo aukščių planas), o 6 punkte buvo nurodyta, kad sklypo sutvarkymo (sklypo plano) dalį sudaro sklypo, kuriame numatoma pastatyti statinį, reljefo formavimo (pažeminimo, paaukÅ¡tinimo, lyginimo), jo reikmėms skirtų susisiekimo komunikacijų ir inžinerinių tinklų tiesimo, žaidimų ar kitų aikÅ¡telių įrengimo, tvorų tvėrimo, apželdinimo, želdinių apsaugos, taip pat už sklypo ribų numatomų statyti susisiekimo komunikacijų, inžinerinių tinklų ir jų reikmėms reikalingų pastatų teritorijos sutvarkymo projektiniai sprendiniai.

70. Nors kaip matyti Vienbučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) statybos projekto dalies „Techninis sklypo sutvarkymo projektas“ aiÅ¡kinamojo raÅ¡to 2.2 punkte „Vertikalus suplanavimas“ yra nurodyta, kad esamas reljefas planuojamoje teritorijoje yra lygus, tačiau 2021 m. lapkričio 4 d. vykusio teismo posėdžio metu techninio projekto vadovė G. K. pripažino, kad, nors pagal techniniame projekte esančiÄ 2014 m. geodezinę nuotraukÄ atsakovės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) nebuvo lygus, ji techninio projekto dalyje „Sklypo sutvarkymas“ nurodė, kad sklypas yra lygus, nesuprojektuodama sprendinių dėl sklypo reljefo tvarkymo, įskaitant, dėl atraminės sienelės statybos tam, kad lietaus vandenys nepatektų į gretimus sklypus, prieÅ¡ tai gavus kaimynų raÅ¡ytinį sutikimÄ (2021 m. lapkričio 4 d. garso įraÅ¡o 1 dalis (iki pertraukos) 28:41 – 34:36 min).

Liudytoja taip pat nurodė, kad tuo atveju, jeigu atsakovų sklypas yra iÅ¡lygintas, o atraminė sienelė nėra pastatyta, tam, kad žemė neslinktų į gretimÄ sklypÄ , vienintelis galimas sprendimas yra iÅ¡lyginti ir ieÅ¡kovės žemės sklypÄ (2021 m. lapkričio 4 d. garso įraÅ¡o 1 dalis (iki pertraukos) 41:37 – 42:25 min).

71. Atsakovės Kauno rajono savivaldybės administracijos 2018 m. spalio 11 d. raÅ¡te UAD-612 nurodyta, jog sklype (duomenys neskelbtini) galimai yra keičiamas sklypo reljefas, tokiu bÅ«du suformuojant žemės sklypų aukščių skirtumÄ , nors statybos projekte tokie darbai nėra numatyti. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros departamento 2018 m. gruodžio 12 d. raÅ¡tas Nr. (15.2)-2D-18010 patvirtina, kad, atlikus patikrinimÄ vietoje bei pagal statytojo pateiktus dokumentus Statybos leidimų ir valstybinės priežiÅ«ros sistemoje IS „Infostatyta“, buvo nustatyta, jog žemės sklypo (duomenys neskelbtini) rytinės pusės kampas yra pakeltas privežant grunto ar pan., nors 2014 m. parengtame statybos projekte žemės sklypo reljefo keitimo darbai nenumatyti.

72. Gyvenamojo namo projekto rengimo ir statybos leidimo iÅ¡davimo metu galiojusio Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. D1-826 patvirtintame Statybos techniniame reglamente STR 1.07.01:2010 „StatybÄ leidžiantys dokumentai“ (2012 m. lapkričio 5 d. įsakymo Nr. D1-906 redakcija) buvo numatyta, kad statant atraminę sienutę ant sklypo ribos ar savo sklype, jei atraminės sienutės bet kurios konstrukcijos bet kurio taÅ¡ko aukÅ¡tis, matuojamas nuo žemės pavirÅ¡iaus ties sklypų riba, didesnis už horizontalų atstumÄ nuo Å¡io taÅ¡ko iki sklypų ribos turi bÅ«ti pateiktas gretimo sklypo savininko raÅ¡ytinis sutikimas.

73. Å ios byloje nustatytos aplinkybės suponuoja iÅ¡vadÄ , kad rengiant statybos projektÄ , nebuvo paisoma teisės aktų nustatytų reikalavimų – projekte nebuvo numatyti sklypo reljefo formavimo (pažeminimo, paaukÅ¡tinimo, lyginimo) sprendiniai (atraminės sienelės pastatymo, kt.), kurio įgyvendinimui reikėtų gauti gretimo sklypo savininko (nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovės) raÅ¡ytinį sutikimÄ .

74. Statybos įstatymo (redakcijos galiojusios statybos leidimo iÅ¡davimo metu) 23 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kokius dokumentus privalo pateikti asmuo, siekiantis gauti statybos leidimÄ . Å ios procedÅ«ros metu valstybės įgaliotos institucijos pareigÅ«nai privalo patikrinti ir nustatyti, ar statyba atitinka teritorijų planavimo dokumentus, ar pateikti visi pagal nustatytus reikalavimus privalomi dokumentai, ar praÅ¡antis iÅ¡duoti statybÄ leidžiantį dokumentÄ asmuo turi teisę bÅ«ti statytoju, ar žemės sklypui nustatytos specialiosios žemės naudojimo sÄ lygos yra įraÅ¡ytos į Nekilnojamojo turto registrÄ (Statybos įstatymo 23 str. 12 d.).

75. Nors atsakovais A. ir E. B. bylos nagrinėjimo metu tvirtino, kad sklypo reljefo pokyčiai (paaukÅ¡tinimas) buvo atliktas iki statybos leidimo iÅ¡davimo, tačiau tokių duomenų ir įrodymų byloje nėra pateikta. PrieÅ¡ingai, tiek byloje pateiktos topografinės nuotraukos, tiek UAB „Įraža“ pateiktos iÅ¡vados, tiek fotonuotraukos, ir pačių atsakovų paaiÅ¡kinimai, kad sklypas buvo lyginimas derinant prie kitų sklypų, leidžia daryti labiau tikėtinÄ iÅ¡vadÄ , jog sklypo reljefo formavimas (paaukÅ¡tinimas) buvo atliekamas gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) statybos metu.

76. Atsakovė Kauno rajono savivaldybės administracija nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog Å¡iuo atveju, pateikiant dokumentus statybos leidimo gavimui, nebuvo bÅ«tina projekte numatyti sklypo reljefo sutvarkymo sprendinių, nustatyta tvarka gauti leidimÄ statybai, nors pagal detaliojo plano pakeitimo brėžinius teritorijoje, kurioje suprojektuoti atsakovams ir ieÅ¡kovei priklausantys sklypai, altitudės svyruoja nuo 64,15 m iki 69,60 m, o taip pat nebuvo bÅ«tina gauti gretimo sklypo savininko sutikimo reljefo pertvarkymui.

Teismo ekspertas G. T. 2020 m. rugsėjo 27 d. Ekspertiniame nagrinėjime – konsultacijoje, suteikdamas raÅ¡ytinę konsultacijÄ ieÅ¡kovei, nurodė, kad rengiant gyvenamojo namo statybos (duomenys neskelbtini) projektÄ turėjo bÅ«ti rengiamas sklypo vertikalinis planas atskiru brėžiniu, arba sujungiant su kitu brėžiniu (nurodant privalomÄ vertikalinio brėžinio turinį), kaip to reikalavo projekto rengimo metu galiojusio STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“ (redakcija galiojusi nuo 2014 m. sausio 1 d.), II dalies „Techninio projekto sudedamųjų dalių sudėtis“ 5.7. punktas „Brėžiniai“, tarp kurių numatytas ir sklypo vertikalus planas (sklypo aukščių planas) (5.7.3 p.) ir 7 dalies „Sklypo sutvarkymo dalies sprendinių dokumentai“ 7.4.3 punktas, kuriame nurodyta, kad sklypo vertikalus planas (sklypo aukščių planas) (M1:200–M1:1000), kuriame nurodoma: statinių ir sklypo reljefo nulinis lygis (taÅ¡kiniu ar horizontaliu metodu), projektuojami Å¡laitai, atraminės sienelės, laiptai, keliai, privažiavimai, takai, charakteringi reljefo taÅ¡kai ir kiti planavimo elementai, jų projektuojami ir esami aukščiai, nuolydžiai ir lygiai, sutartiniai ženklai.

Nei vienas iÅ¡ atsakovų nepateikė įrodymų ar argumentų paneigiančių Å¡iÄ teismo eksperto konsultacijoje pateiktÄ iÅ¡vadÄ .

77. IÅ¡ atsakovės Kauno rajono savivaldybės administracijos pateiktų dokumentų (DOK-112415) nustatyta, kad atsakovai net kelis kartus teikė praÅ¡ymus iÅ¡duoti statybÄ leidžiantį dokumentÄ (2015 m. sausio 2 d., 2015 m. gegužės 21 d. ir 2015 m. liepos 3 d.), tačiau nėra galimybės įvertinti dėl kokių priežasčių buvo neiÅ¡duotas statybos leidimas pagal 2015 m. sausio 2 d., 2015 m. gegužės 21 d. praÅ¡ymus, ar visi galimai nurodyti projekto trÅ«kumai buvo iÅ¡taisyti. Taigi, atsakovė neįrodė, kad projekto rengimo dokumentų sudėtis ir įforminimas, taip pat projekto sudėtis atitinka teisės aktų reikalavimus, o statybos leidimas buvo iÅ¡duotas teisėtai (CPK 178 str.).

78. ABTĮ 91 straipsnyje numatyta, kad skundžiamas aktas (ar jo dalis) turi būti panaikintas, jeigu jis yra:

1) neteisėtas iš esmės, tai yra savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams;

2) neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas viešojo administravimo subjektas;

3) neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedÅ«ros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimÄ ir sprendimo pagrįstumÄ . Å io straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skundžiamas aktas (ar jo dalis) gali bÅ«ti panaikintas ir kitais pagrindais, kuriuos teismas pripažino svarbiais.

79. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad techninis projektas neatitiko Statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“, STR 1.05.06:2005 „Statinio projektavimas“, STR 1.07.01:2010 „StatybÄ leidžiantys dokumentai“ numatytų statinio projekto sudėtį nustatančių reikalavimų, todėl nebuvo pagrindo iÅ¡duoti leidimÄ , todėl Kauno rajono savivaldybės administracijos 2015 m. liepos 16 d. iÅ¡duotas statybos leidimas Nr. LNS-24-150716-00595 (versijos Nr. 2), kaip prieÅ¡taraujantis įstatymo reikalavimams, yra negaliojantis ir naikintinas.

80. Kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, jog statybos procesÄ reglamentuojančios teisės normos yra vieÅ¡osios teisės normos, kurioms nebÅ«dingas dispozityvumas – jose įsakmiai nustatomi leidžiami ir draudžiami veiksmai. Å iose teisės normose nenustatyta teisinės galimybės priimant pastatytÄ statinį jo statybÄ pripažinti teisėta, jeigu statinys pastatytas be leidimo, projektinės dokumentacijos, nukrypta nuo projektinių sprendinių esminių parametrų ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-89/2013; 2014 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2014).

81. Pasisakydama dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, teisėjų kolegija pažymi, kad statybos įstatymo (redakcija galiojusio nuo 2018 m. gegužės 1 d.) 28 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad ypatingųjų ir neypatingųjų vieno ar dviejų butų gyvenamųjų, pagalbinio Å«kio paskirties pastatų (iÅ¡skyrus kultÅ«ros paveldo statinius) ir ypatingųjų bei neypatingųjų statinių pagal aplinkos ministro patvirtintÄ sÄ raÅ¡Ä statyba (naujo statinio statyba, statinio rekonstravimas) užbaigiama statytojui ar jo teises ir pareigas perėmusiam asmeniui suraÅ¡ant deklaracijÄ apie statybos užbaigimÄ , jÄ patvirtinant ir įregistruojant Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos. Deklaracijas apie statybos užbaigimÄ tvirtina statybos valstybinę priežiÅ«rÄ vykdantys pareigÅ«nai. Å ioje dalyje nurodytais atvejais deklaracijos apie statybos užbaigimÄ neprivaloma tvirtinti, jeigu atlikta statinio ekspertizė Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka.

82. Nustačius techninio projekto trÅ«kumus ir jų prieÅ¡taravimÄ teisės aktų reikalavimams, pripažintina, kad Å¡ie pažeidimai yra esminiai ir jų pakanka ieÅ¡kinio reikalavimams patenkinti, tačiau teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad statybos metu buvo nukrypta nuo projektinių sprendinių, o bÅ«tent – pakeistas sklypo užstatymo tankumas (detaliajame plane nurodytas užstatymo tankumas 30 proc., faktiÅ¡kai (pagal teismo eksperto G. T. skaičiavimus) užstatymo tankumas yra 31 proc.). Sklypo plane Statinių nužymėjimas Nr. 20140616-TP-SP.01 nurodyta, jog statomo gyvenamojo namo atstumas nuo ieÅ¡kovei priklausančio žemės sklypo svyruoja nuo 3,75 m (taÅ¡ke 6089828.48 / 485570.43) iki 4,55 m (taÅ¡ke 6089828.00 / 485577.18).

Pagal UAB „Geodeza“ parengtÄ kontrolinę geodezinę nuotraukÄ (matavimus atliko inžinierius geodezininkas A. K. 2019 m. lapkričio 20 d. atstumas taÅ¡ke 6089823.20 / 485570.38) nuo stogo briaunos iki ieÅ¡kovės žemės sklypo yra 3,01 m., o taÅ¡ke 6089824.38 / 485573.46 yra 3,03 m. Tuo tarpu UAB „Įraža“ 2019 m. kovo 25 d. pateiktoje iÅ¡vadoje nurodyta, kad vadovaujantis 2017 m. topografine nuotrauka nustatyta, kad pietinėje dalyje pastato karnizas yra mažesniu nei 3 metrų atstumu nuo ieÅ¡kovei priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ribos, t. y. atstumas atitinkamuose taÅ¡kuose yra 2,84 m ir 2,89 m (e punktas).

83. Pirmosios instancijos teismas 2020 m. spalio 15 d. nutartimi paskyrė ekspertizę, pavedant jÄ atlikti UAB „Drava“. Eksperto buvo praÅ¡oma pateikti atsakymus į sekančius klausimus:

1) koks yra mažiausias atstumas nuo gyvenamojo namo (įskaitant ir namo stogo konstrukcijos dalį – stogo karnizÄ (stogo karnizas – stogo dalis, iÅ¡sikiÅ¡anti už iÅ¡orinės sienos vertikaliosios plokÅ¡tumos)) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) iki žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), ribos? 2) ar tvora (įskaitant bet kuriÄ jos dalį ir / ar konstrukcijÄ ), esanti tarp žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) yra pastatyta žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame (duomenys neskelbtini)? 3) koks yra pastato gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), aukÅ¡tis, matuojant namo aukÅ¡tį nuo cokolio iki aukščiausios namo stogo konstrukcijos vietos? 4) ar atliekant matavimus galima paklaida? Jei taip, tai kokio dydžio paklaida yra galima? 84.

Ekspertas, įvertinęs teismo pateiktÄ medžiagÄ ir 2020 m. lapkričio 27 d. atlikęs žemės sklypų ribų, pastato ir tvoros padėties kontrolinius matavimus, dalyvaujant atsakovui A. B. ir ieÅ¡kovės sutuoktiniui V. R., nustatė, kad artimiausias atstumas nuo pamatuoto namo stogo karnizo iki registruotos žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini) ribos (statmuo į žemės sklypo ribÄ ):

a) namo kampo schemoje Nr. l yra 2,98 m;

b) namo kampo schemoje Nr. 2 yra 2,99 m. Tokiu bÅ«du mažiausias atstumas nuo gyvenamojo namo (įskaitant ir namo stogo karnizÄ ), esančio (duomenys neskelbtini) iki žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ribos yra 2,98 m.

85. Ekspertas taip pat nurodė, jog atsakovų tvora, esanti tarp žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), yra pastatyta ant žemės sklypų ribos (atkarpa nuo taško A iki taško B, 8 pav.) ir ieškovei priklausančiame žemės sklype (duomenys neskelbtini) (nuo taško B iki taško D), t. y. atstumas ieškovės sklype svyruoja nuo 0,2 cm iki 0,16 cm.

86. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas eksperto iÅ¡vadas, bei atsižvelgdamas į nurodytÄ paklaidÄ Â± 0,016 m, matuojant atstumÄ nuo stogo karnizo iki ieÅ¡kovės žemės sklypo, bei nurodytÄ tvoros nukrypimÄ Ä¯ ieÅ¡kovės sklypÄ , sprendė, jog nėra pagrindo pripažinti negaliojančia deklaracijÄ apie statybos užbaigimÄ , nes tokie namo statybos nukrypimai nuo projekto yra mažareikÅ¡miai, o ieÅ¡kovė neįrodė, kuo tvoros pastatymas jos sklype pažeidžia jos teises, o nesant objektyvaus pobÅ«džio duomenų, teismas negali įvertinti, ar įrengta tvora atitinka insoliacijos reikalavimus.

87. Pirmiausia pažymėtina, kad Statybos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 13 punkte nustatyta, kad tais atvejais, kai statinio statybai nereikia statybÄ leidžiančio dokumento, statytojas iki statybos pradžios turi gauti žemės sklypo bendraturčių raÅ¡ytinius sutikimus (susitarimus) arba besiribojančių žemės sklypų savininkų ar valdytojų raÅ¡ytinius sutikimus, jeigu tokie sutikimai (susitarimai) privalomi pagal teisės aktų reikalavimus. LR Aplinkos ministras 2016 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. D1-713 patvirtinto statybos techninį reglamentÄ STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 3 lentelėje nurodyta, kad įvairios užtvaros iki 2 m aukščio, atraminės sienelės iki nuo 0,2 m iki 1 m, užtvaros ant atraminių sienelių priskiriamos I grupės nesudėtingiems statiniams. Aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d.

įsakymu Nr. D1-878 patvirtinto statybos techninio reglamentas STR 1.05.01:2017 „StatybÄ leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. SavavaliÅ¡kos statybos padarinių Å¡alinimas. Statybos pagal neteisėtai iÅ¡duotÄ statybÄ leidžiantį dokumentÄ padarinių Å¡alinimas“ (ginčo santykių metu galiojanti redakcija), kurio 7 priede nustatyti atvejai, kad privalomi besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų sutikimai (susitarimai). Tame tarpe, statant užtvarÄ ant sklypo ribos (konstrukcijomis peržengiant sklypo ribÄ ); prie sklypo ribos (arčiau kaip 1 m iki sklypo ribos, konstrukcijoms neperžengiant sklypo ribos), neiÅ¡laikant insoliacijos reikalavimų; statant atramines sieneles, ar užtvarÄ ant atraminės sienelės taikomi tie patys reikalavimai.

Be kokiu atveju, užtvaros su cokoliais neturi kliudyti pavirÅ¡iniam vandeniui nuo gretimo žemės sklypo nutekėti. Kai yra toks pavojus, statytojas privalo, susitaręs su gretimo žemės sklypo savininku, gavęs savininko sutikimÄ raÅ¡tu, turi įrengti pavirÅ¡inio vandens nutekėjimo sistemÄ (į lietaus nuotakynÄ , griovį, drenaÅ¾Ä ar rasti abiem savininkams priimtinÄ sprendimÄ ).

88. CK 4.99 straipsnyje nustatyta, kad žemės sklypo savininkas turi teisę reikalauti, kad kaimyniniuose žemės sklypuose nebÅ«tų statomi nauji statiniai, perstatomi, rekonstruojami ir netgi iÅ¡saugomi nepakeisti esantys statiniai, jeigu galima padaryti įtikinamÄ prielaidÄ , kad tokių naujų statinių statymas ar esamų statinių pakeitimas ir netgi nepakeistų egzistavimas ar naudojimas padarys neigiamÄ neleistinÄ poveikį jo žemės sklypui ar jo žemės sklype esantys pastatai neteks stabilumo.

89. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad statybos techninių reglamentų normos, nustatančios privalomus atstumus nuo nesudėtingų pastatų iki kaimyninių sklypų ribų, taip pat nustatančios privalomus atstumus susisiekimo komunikacijoms ir atraminėms sienutėms statyti, yra imperatyvaus pobūdžio ir turi tam tikrus viešuosius tikslus. Imperatyviųjų statybos techniniuose reglamentuose nurodytų reikalavimų nesilaikyti galima tik vienu atveju – jeigu su tuo savanoriškai sutinka kaimyninio žemės sklypo savininkas, t. y. jeigu jis laisva valia atsisako tam tikros savo kaip savininko teisių apsaugos.

Statytojas privalo užtikrinti imperatyviųjų teisės aktų reikalavimų laikymÄ si. Teisės aktuose nustatytų atstumų pažeidimas kvalifikuojamas kaip gretimo sklypo savininko teisių, įtvirtintų teisės aktuose, pažeidimas ir toks asmuo neprivalo motyvuoti savo atsisakymo priežasčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-230/2010; 2011 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-379/2011).

90. Tais atvejais, kai nukrypimas nuo teisės aktuose nustatytų atstumų yra nedidelis, lyginant su viso privalomo atstumo dydžiu, ir nepažeidžia minimalių atstumų nustatymo viešųjų tikslų, vadovaujantis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, jis gali bÅ«ti pripažintas pažeidimu, nelemiančiu statybos neteisėtumo, tačiau tik iÅ¡imtiniais atvejais teismas gali pripažinti, jog statinio statyba (rekonstrukcija) mažesniu nei teisės aktuose nustatytu atstumu iki sklypo ribos galėtų bÅ«ti pripažinta nepažeidžiančia gretimo sklypo savininko teisių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-483-403/2017).

Teisės normos, nustatančios privalomus atstumus iki gretimų pastatų, yra imperatyvaus pobÅ«džio. Å iomis teisės normomis siekiama tų pačių viešųjų tikslų, kaip ir nustatančiomis privalomus atstumus nuo pastatų iki gretimų sklypų ribų, įgyvendinimo, jos yra skirtos trečiųjų asmenų (gretimų pastatų savininkų) interesų apsaugai, todėl tais atvejais, kai statytojas siekia statyti statinį nukrypdamas nuo teisės normų, nustatančių privalomus statomo statinio atstumus iki gretimų pastatų, teismas neturi kompetencijos duoti sutikimÄ vietoje gretimų pastatų savininkų, nes tik jie patys turi teisę spręsti, kaip jiems įgyvendinti savo nuosavybės teises: atsisakyti dalies savo teisių apsaugos ar ne (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2022 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-186-701/2022).

91. Kadangi nustatyta, jog gyvenamojo namo techninis projektas neatitiko įstatymų reikalavimų, leidimui gauti pateiktas projektas yra netinkamos sudėties ir jo pagrindu iÅ¡duotas neteisėtas statybos leidimas, be to statybos metu buvo nukrypta nuo projekto, pastatytas gyvenamasis namas ir tvora pažeidžia ieÅ¡kovės teises, todėl ir 2018 m. spalio 8 d. Deklaracija apie statinio statybos užbaigimÄ pripažintina negaliojančia. Dėl savavaliÅ¡kos statybos padarinių 92. CK 4.103 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas savavaliÅ¡kai arba ne savavaliÅ¡kai, tačiau pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus, tai tokiu statiniu (jo dalimi) naudotis ar juo disponuoti (parduoti, padovanoti, iÅ¡nuomoti ar pan.) draudžiama.

Koks statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas savavaliÅ¡kai, nustato įstatymai. Pagal Å¡io straipsnio 2 dalį asmenys, kurių teisės ir interesai yra pažeidžiami, ir kiti įstatymų įgalioti asmenys dėl Å¡io straipsnio 1 dalyje nurodytų pažeidimų turi teisę kreiptis į teismÄ . Teismas statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, padarinių Å¡alinimo klausimÄ iÅ¡sprendžia įstatymų nustatyta tvarka (CK 4.103 str. 3 d.).

93. Statybos įstatymo 2 straipsnio 46 dalyje nustatyta, kad savavaliÅ¡ka statyba – statinio ar jo dalies statyba neturint galiojančio statybÄ leidžiančio dokumento arba jį turint, bet pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius. Vadinasi, statyba vertintina kaip neteisėta (pažeidžianti teisės aktų reikalavimus) tiek tais atvejais, kai statoma savavaliÅ¡kai (statyba neturint galiojančio statybÄ leidžiančio dokumento arba jį turint, bet pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius), tiek tais atvejais, kai statoma nors ir turint statybÄ leidžiantį dokumentÄ , tačiau pastarasis iÅ¡duotas neteisėtai. SavavaliÅ¡kos statybos padariniai Å¡alinami Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros įstatymo nustatyta tvarka (Statybos įstatymo 32 str.).

94. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad inspekcijos pareigÅ«nas per 10 darbo dienų nuo savavaliÅ¡kos statybos akto suraÅ¡ymo dienos pateikia Å¡io straipsnio 1 dalyje nurodytam asmeniui privalomÄ jį nurodymÄ dėl savavaliÅ¡kos statybos padarinių paÅ¡alinimo. Privalomajame nurodyme nurodoma, kad asmuo turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka parengti projektinę dokumentacijÄ ir, sumokėjęs Statybos įstatymo 1 priede nustatytÄ Ä¯mokÄ už savavaliÅ¡kos statybos įteisinimÄ , gauti statybÄ leidžiantį dokumentÄ , Å¡alinantį savavaliÅ¡kos statybos padarinius, tais atvejais, kai žemės sklype (teritorijoje), kuriame (kurioje) nustatyta savavaliÅ¡ka statyba, tokios paskirties naujo statinio statyba yra galima arba tokie Å¡io statinio rekonstravimo, remonto ar griovimo darbai yra galimi pagal galiojančius detaliuosius planus ar žemės valdos projektus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius planus ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieÅ¡tarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams.

Å io straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad asmenys turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka parengti statinio projektÄ ir, sumokėję Statybos įstatymo 1 priede nustatytÄ Ä¯mokÄ už savavaliÅ¡kos statybos įteisinimÄ , gauti statybÄ leidžiantį dokumentÄ tais atvejais, kai žemės sklype (teritorijoje), kuriame (kurioje) yra savavaliÅ¡ka statyba, tokios paskirties naujo statinio statyba yra galima arba tokie Å¡io statinio rekonstravimo, remonto ar griovimo darbai yra galimi pagal galiojančius detaliuosius planus ar žemės valdos projektus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius planus ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieÅ¡tarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams.

95. Statybos įstatymo 33 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismui savo sprendimu panaikinus statybÄ leidžiančio dokumento galiojimÄ , jis savo sprendimu:

1) įpareigoja statytojÄ per nustatytÄ terminÄ teismo pripažintų kaltais asmenų lėšomis nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę;

2) įpareigoja statytojÄ per nustatytÄ terminÄ teismo pripažintų kaltais asmenų lėšomis iÅ¡ardyti perstatytas ar pertvarkytas statinio dalis ar atstatyti (atkurti) kultÅ«ros paveldo statinį (jo dalį) arba statinį (jo dalį), kurį (kuriÄ ) nugriovus (iÅ¡ardžius) buvo pažeistas vieÅ¡asis interesas;

3) leidžia Å¡ios dalies 1 punkte nurodytam asmeniui per nustatytÄ terminÄ pagal reikiamai pertvarkytus statinio projektinius dokumentus gavus naujÄ statybÄ leidžiantį dokumentÄ perstatyti ar pertvarkyti statinį ar jo dalį, jeigu toks statinio perstatymas ar pertvarkymas yra galimas pagal galiojančius detaliuosius planus ar žemės valdos projektus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius planus ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieÅ¡tarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams; Å¡ių veiksmų per nustatytÄ terminÄ neatlikus, – vykdyti Å¡ios dalies 1 ar 2 punkte nurodytus reikalavimus;

4) įpareigoja kompetentingas institucijas per nustatytÄ terminÄ pagal statytojo (užsakovo) ar kito Å¡ios dalies 1 punkte nurodyto asmens tinkamai pertvarkytus statinio projektinius dokumentus (jeigu tai bÅ«tina), jeigu statinio statyba nepažeidžia galiojančių detaliųjų planų ar žemės valdos projektų (jeigu jie privalomi), taip pat bendrųjų planų ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendinių ir tokia statyba neprieÅ¡tarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams, iÅ¡duoti naujÄ statybÄ leidžiantį dokumentÄ tuo atveju, kai statybÄ leidžiantis dokumentas buvo iÅ¡duotas neteisėtai dėl kompetentingų institucijų neteisėtai atliktų procedÅ«rų.

Teismas, spręsdamas klausimÄ , ar įpareigoti statytojÄ (užsakovÄ ) ar kitÄ Å¡io straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytÄ asmenį nugriauti statinį ar jo nenugriauti, atsižvelgia į statybos pagal neteisėtai iÅ¡duotus statybÄ leidžiančius dokumentus sukeltų padarinių aplinkai ir visuomenės interesams mastÄ , statybos pagal neteisėtai iÅ¡duotus statybÄ leidžiančius dokumentus padarinių Å¡alinimo pasekmes ir galimybes atkurti iki statybos pagal neteisėtai iÅ¡duotus statybÄ leidžiančius dokumentus buvusiÄ padėtį, taip pat administracinių aktų pagrindu įvertina turtines teises įgijusių asmenų sÄ Å¾iningumÄ .

96. AiÅ¡kinant minėtas įstatymo nuostatas kasacinis teismas yra nurodęs, kad panaikinus statybos leidimo galiojimÄ statybos padariniai gali bÅ«ti Å¡alinami nebÅ«tinai iÅ¡ardant statybos rezultatÄ , o ir kitais bÅ«dais, pvz., teisės aktų nustatyta tvarka parengus projektinę dokumentacijÄ , gavus statybÄ leidžiantį dokumentÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-243-695/2019).

97. IeÅ¡kovė neįrodinėjo, kad nagrinėjamu atveju atsakovų žemės sklype statyba nėra galima, todėl įpareigojimas pertvarkyti namo stogÄ , ar griauti statinį (tvorÄ ), paÅ¡alinti sklypo reljefo paaukÅ¡tinimÄ , nesuteikiant galimybės įteisinti statybos darbų, įvertintinus tai, kad sklypo paaukÅ¡tinimas galimai atliktas iki statybos pradžios, o gyvenamasis namas ir tvora stovi jau ilgÄ laikÄ , neatitiktų proporcingumo principo, todėl ieÅ¡kovės reikalavimai dėl savavaliÅ¡kos statybos padarinių Å¡alinimo tenkintini iÅ¡ dalies suteikiant atsakovams terminÄ Ä¯teisinti statybos darbus.

98. Statybos įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad priimdamas vienÄ iÅ¡ Å¡io straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimų, teismas savo sprendime nurodo, kad, jeigu per nustatytÄ terminÄ teismo reikalavimas neįvykdomas, statinys ar jo dalis, pastatytas (pastatyta) pagal neteisėtai iÅ¡duotÄ statybÄ leidžiantį dokumentÄ , nugriaunamas (nugriaunama), iÅ¡ardomas (iÅ¡ardoma) ar atstatomas (atstatoma), atkuriamas (atkuriama) statytojo (užsakovo) ar kito Å¡io straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodyto asmens lėšomis.

99. Teismų praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad sprendžiant dėl statybos pagal neteisėtai iÅ¡duotÄ statybÄ leidžiantį dokumentÄ padarinių Å¡alinimo turi bÅ«ti nustatyti kalti dėl neteisėtai iÅ¡duoto statybos leidimo asmenys, kurių lėšomis turi bÅ«ti nugriautas neteisėtai pastatytas statinys, jų atsakomybės laipsnis. Taigi, nagrinėjamoje byloje turi bÅ«ti nustatyta, kokie subjektai, kaip, kokia apimtimi prisidėjo prie neteisėtos statybos padarinių. 100. Byloje nenustatyta, kad sklypo lyginimo darbais, gyvenamojo namo ir tvoros statyba rÅ«pinosi ne atsakovai, o kiti asmenys.

Taigi, atsakovai nepaneigė fakto, kad neteisėtos statybos padariniai turi bÅ«ti Å¡alinami ne jų kaip statytojų, o kitų subjektų lėšomis. Byloje nustatyta, kad ginčijamas statybos leidimas niekada iÅ¡duotas neteisėtai, neparengus sklypo pertvarkymo (paaukÅ¡tinimo) sprendinių. Atsakovai 2018 m. spalio 8 d. deklaracijoje apie statybos užbaigimÄ nurodė, jog gyvenamojo namo statytojas buvo atsakovas A. B., todėl laikytina, kad atsakovas nepaneigė aplinkybių, jog dėl neteisėtos statybos padarinių egzistuoja jo kaltė. 101.

Pažymėtina, kad aiÅ¡kindamas ankstesnės redakcijos Statybos įstatymo 28 straipsnio nuostatas kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad įstatyme nepateikiama kaltės sÄ voka ar jos nustatymo kriterijai. Dėl to, siekiant nustatyti, kada asmuo kaltas dėl neteisėtos statybos, bÅ«tina sistemiÅ¡kai aiÅ¡kinti tiek statybÄ , tiek civilinę atsakomybę reglamentuojančius teisės aktus. CK 6.248 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kaltė gali pasireikÅ¡ti tyčia arba neatsargumu. Remiantis to paties straipsnio 3 dalimi, laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rÅ«pestingas ir apdairus, kiek konkrečiomis sÄ lygomis buvo bÅ«tina.

Kaltė apibÅ«dinama kaip asmens elgesio neatitiktis objektyviems elgesio standartams, kai asmuo nesielgia taip, kaip galima bÅ«tų protingai to iÅ¡ jo tikėtis. Tokiu atveju yra įvertinama, ar asmuo padarė neteisėtus veiksmus, ar jo elgesys buvo toks, koks pagal jo padėtį privalėjo bÅ«ti. Statybos įstatymo 28 straipsnio 2 dalies 1 punkte nenustatyta, kad asmuo gali bÅ«ti laikomas kaltu tik tais atvejais, kai tyčia atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius neteisėtÄ statybÄ ; taikant Statybos įstatymo 28 straipsnio 2 dalies 1 punktÄ asmuo laikomas kaltu, kai jis nebuvo tiek rÅ«pestingas ir apdairus, kiek buvo bÅ«tina, atsižvelgiant į tam asmeniui tenkančias pareigas, nepriklausomai nuo to, ar tam tikrus veiksmus padarė tyčia, ar dėl neatsargumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-499/2014). 102.

Todėl net tuo atveju, jei būtų įtikinami atsakovų argumentai, kad neteisėtos statybos padarinius lėmė kitų subjektų veiksmai, jie tokias aplinkybes turėtų sukonkretinti ir įrodyti, tačiau nagrinėjamu atveju to neįrodinėjo (CPK 178 str.). Dėl nurodyto darytina išvada, kad neteisėtos statybos padariniai šalintini atsakovų A. B. ir E. B. lėšomis. Dėl grunto pašalinimo 103. Kaip jau minėta, byloje pareikštas negatorinis ieškinys, paremtas CK 4.98 straipsniu, kuris numato, kad savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo pažeidimu.

Savininkas, pareiÅ¡kęs negatorinį ieÅ¡kinį, turi įrodyti, kad jis yra turto savininkas ir kad jo teisės yra pažeistos, tačiau neprivalo įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai: bÅ«tent atsakovas turi įrodyti, jog jo elgesys atitinka teisės aktų reikalavimus. 104. Kaip savo teisių pažeidimÄ , ieÅ¡kovė nurodė aplinkybę, jog jai nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini) atsakovai, lygindami savo sklypÄ , supylė gruntÄ atsakovės sklype, siekdami iÅ¡vengti atitinkamo aukščio atraminės sienelės statybos ties jiems priklausančio sklypo riba. 105.

Pirmosios instancijos teismas šį ieÅ¡kinio reikalavimÄ atmetė, nurodydamas, jog byloje iÅ¡ pateiktų fotonuotraukų negalima nustatyti, kas atliko Å¡iuos žemės darbus. Tai galėjo padaryti tiek atsakovai, tiek ieÅ¡kovė ar dar kiti asmenys, nes statant pastatÄ ieÅ¡kovės sklype (duomenys neskelbtini) buvo atliekami statybos ir žemės kasimo darbai. Apeliaciniame skunde ieÅ¡kovė pažymėjo, jog teismas, atmesdamas šį reikalavimÄ netinkamai nurodė sklypÄ , iÅ¡ kurio ieÅ¡kovė prašė paÅ¡alinti atsakovų supiltÄ gruntÄ ir nepagrįstai konstatavo, kad ieÅ¡kovė neįrodė, jog bÅ«tent atsakovai atliko ginčo žemės darbus, nes žemės darbai buvo atliekami ir ieÅ¡kovės žemės sklype. 106.

IÅ¡ byloje pateiktų fotonuotraukų matyti, jog ieÅ¡kovei priklausančiame sklype (duomenys neskelbtini) yra supiltas gruntas, kas tikėtina trukdo ieÅ¡kovei tinkamai naudotis jai priklausančiu žemės sklypu. Kaip matyti iÅ¡ Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡o Å¡iame sklype gyvenamojo namo nėra. IeÅ¡kovei buvo iÅ¡duotas leidimas gyvenamojo namo statybai, sklype (duomenys neskelbtini). Byloje nėra jokių įrodymų, leidžiančių daryti bent tikėtinÄ iÅ¡vadÄ , jog kad Å¡iame ieÅ¡kovei priklausančiam sklype ieÅ¡kovė ar kiti asmenys bÅ«tų vykdę kokius nors statybos ar žemės kasybos darbus, todėl pirmosios instancijos teismas darė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog gruntÄ savo sklype galėjo supilti ieÅ¡kovė, vykdydama statybos darbus. 107.

Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad jeigu ne grunto supylimas ieÅ¡kovės sklype (duomenys neskelbtini), atsakovai nebÅ«tų galėję ieÅ¡kovei priklausančiame sklype arba ant jo ribos atitinkamu bÅ«du įrengti dalies tvoros, t. y. į žemę betonuojant pamatus ir į juos įtvirtinant tvoros stulpus. Kad tvora yra pastatyta tokiu bÅ«du buvo įsitikinta ir 2022 m. kovo 1 d. iÅ¡važiuojamojo teismo posėdžio metu. Reikalavimo dėl supilto grunto paÅ¡alinimo yra tiesiogiai susijęs su reikalavimais įpareigoti atsakovus paÅ¡alinti sklypo (duomenys neskelbtini), paaukÅ¡tinimÄ , taip pat tvoros dalį, esančiÄ ant sklypo (duomenys neskelbtini), ribos arba pačiame sklype. 108.

Pati apeliantė pripažįsta, kad reikalavimo dėl grunto paÅ¡alinimo patenkinimas yra tiesiogiai susijęs su kitais reikalavimais dėl sklypo paaukÅ¡tinimo ir tvoros dalies paÅ¡alinimo IeÅ¡kovė praÅ¡o, kad atsakovai sklypo reljefÄ pakeistų pagal UAB „Valakas“ 2012 m. topografinėje nuotraukoje nurodytus matavimus. Atsakovų teigimu, teismo sprendimu nustatytas įpareigojimas paÅ¡alinti gruntÄ negalėtų bÅ«ti įvykdomas, kadangi nėra aiÅ¡ku, kiek ir kokie darbai turi bÅ«ti atlikti. 109.

Topografinių schemų detali analizė gali bÅ«ti atliekama remiantis specialiomis žiniomis, kadangi reikalinga nustatyti, ar sutampa matavimo taÅ¡kai, kokiÄ reikÅ¡mę turi topografiniame plane specialisto padaryti žymėjimai. Neturėdamas specialių žinių teismas negali tiksliai įvertinti topografinių schemų ir nurodyti konkretų matÄ , kuriame taÅ¡ke ir kiek grunto atsakovai turi paÅ¡alinti. Teisėjų kolegija, įvertinus ieÅ¡kovės apeliacinio skundo argumentus dėl grunto paÅ¡alinimo, bei atsižvelgdama į tai, jog Å¡iuo teismo sprendimu yra suteikta galimybę atsakovams įteisinti savavaliÅ¡kos statybos padarinius, sprendžia, jog įpareigojimas paÅ¡alinti iÅ¡ gruntÄ iÅ¡ ieÅ¡kovės žemės sklypo turi bÅ«ti vykdomas atsakovei atliekant teritorijos ties žemės sklypų riba tvarkymo darbus – paÅ¡alinant atsakovų sklype vykusių darbų (sklypo lyginimo, tvoros statymo, kt.), dėl kurių ieÅ¡kovės sklype (duomenys neskelbtini) buvo supiltas gruntas, suardytas dirvožemis, padarinius.

Tokių darbų atlikimui specialus projektas ir leidimas nėra reikalingas. Teismo sprendimu atsakovai nėra įpareigojami atlikti statybos ar žemės kasybos darbus, o yra įpareigojami sutvarkyti žemės sklypų ribÄ taip, kad ieÅ¡kovė galėtų nekliudomai naudotis jai priklausančiu žemės sklypu (duomenys neskelbtini). 110. Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundÄ argumentai neturi įtakos teisingam ginčo iÅ¡sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

Kartu pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010). 111. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, remdamasi iÅ¡dėstytais argumentais, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė statybos procesÄ reglamentuojančius teisės aktus, įrodymų vertinimÄ reglamentuojančias procesinės teisės normas, todėl padarė netinkamas iÅ¡vadas dėl ieÅ¡kovės teisių pažeidimo ir nepagrįstai netenkino ieÅ¡kinio reikalavimų, todėl skundžiamas teismo sprendimas naikintinas ir priimamas naujas sprendimas – ieÅ¡kinys tenkintinas iÅ¡ dalies (CPK 326 str. 1 d. 2 p.).

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų 112. CPK 93 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iÅ¡ naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimÄ arba priima naujÄ sprendimÄ , jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymÄ . Kadangi Å¡iuo apeliacinės instancijos teismo procesiniu sprendimu pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas, perskirstytinos ir Å¡alių turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos pirmosios instancijos teisme. 113.

CPK 93 straipsnio 1 dalimi Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ . Pagal CPK 98 straipsnį, Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies iÅ¡laidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylÄ , pagalbÄ , taip pat už pagalbÄ rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.

Dėl iÅ¡laidų advokato (advokato padėjėjo) pagalbai apmokėti priteisimo to pageidaujanti Å¡alis turi teismui raÅ¡tu pateikti praÅ¡ymÄ . Å ios iÅ¡laidos negali bÅ«ti priteisiamos, jeigu praÅ¡ymas dėl jų priteisimo ir iÅ¡laidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos iÅ¡nagrinėjimo iÅ¡ esmės pabaigos (CPK 98 str.1 d.). IÅ¡laidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti turi bÅ«ti pagrįstos raÅ¡ytiniais įrodymais:

a) pažyma, pasiraÅ¡yta advokatų kontoros finansininkės su įraÅ¡ytu patvirtinimu, jog klientas su kontora visiÅ¡kai atsiskaitė; pažymoje nurodytas civilinės bylos numeris, bendra suma už advokato suteiktas paslaugas, jos detalizuotos, atskirai nurodomos sumos už kiekvienÄ iÅ¡ advokato suteiktų paslaugų sudedamųjų dalių (procesinių dokumentų parengimÄ , atstovavimÄ ), nurodytas atlyginimo už jÄ dydis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. sausio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-88-686/2017) arba b) sÄ skaitomis faktÅ«romis ir mokėjimÄ patvirtinančias dokumentais. 114.

Apeliacinį skundÄ ir ieÅ¡kinį iÅ¡ esmės patenkinus, atsakovų turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos nepriteisiamos. IeÅ¡kovė pirmosios instancijos teisme patyrė 2 681 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, pagrįstų raÅ¡ytiniais įrodymais iÅ¡ jų: 150 Eur sumokėtas žyminis mokestis už ieÅ¡kinį ir patikslintÄ ieÅ¡kinį, 1 331 Eur už teismo ekspertizę (2020 m. spalio 14 d. mokėjimo nurodymas Nr. 17; 2021 m. vasario 18 d. sÄ skaita faktÅ«ra DR Nr.20210207) ir 1 200 Eur už teismo eksperto G.

T. ekspertinę konsultacijÄ (2020 m. rugsėjo 25 d. sÄ skaita faktÅ«ra GT Nr. 06, 2020 m. rugsėjo 28 d. mokėjimo nurodymas Nr. 1). Apeliacinės instancijos teisme ieÅ¡kovė patyrė 150 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų – žyminis mokestis sumokėtas už apeliacinį skundÄ . IÅ¡ viso nagrinėjant bylÄ pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose ieÅ¡kovė patyrė 2 831 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, kurios priteistinos iÅ¡ atsakovų lygiomis dalimis, t. y. po 707,75 Eur iÅ¡ kiekvieno atsakovo. 115.

Valstybė šioje byloje patyrė 27,55 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Kadangi iš Kauno rajono savivaldybės administracijos ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos bylinėjimosi išlaidos valstybei nepriteisiamos, patenkinus ieškinį, šios ½ dalis šių išlaidų (13,78 Eur) priteistinos iš atsakovų A. ir E. B. lygiomis dalimis (CPK 88 str. 3 p., 96 str. 6 d.). Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, n u s p r e n d ž i a :

Kauno apylinkės teismo 2022 m. balandžio 4 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies. Panaikinti Kauno rajono savivaldybės administracijos 2015 m. liepos 16 d. atsakovui A. B. iÅ¡duotÄ statybos leidimÄ Nr. LNS-24-150716-00595. Panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos patvirtintÄ 2018 m. lapkričio 5 d. DeklaracijÄ apie statinio, jo dalies (kai statybÄ numatyta užbaigti etapais) statybos užbaigimÄ / statinio, jo dalies / patalpos paskirties pakeitimÄ Nr.

1. Leisti atsakovams A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) per 6 (Å¡eÅ¡is) mėnesius nuo Å¡io sprendimo priėmimo dienos teisės aktų nustatyta tvarka parengti statinio (gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) projektÄ ir, sumokėjus Statybos įstatymo 1 priede nustatytÄ Ä¯mokÄ už savavaliÅ¡kos statybos įteisinimÄ , gauti statybÄ leidžiantį dokumentÄ ir įteisinti statybÄ . Atsakovams per nustatytÄ terminÄ neįteisinus gyvenamojo namo statybos, įpareigoti atsakovus A.

B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) per 6 (Å¡eÅ¡is) mėnesius nuo nurodyto termino pasibaigimo savo lėšomis: i. paÅ¡alinti žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini) reljefo paaukÅ¡tinimÄ , atkuriant iki statybos darbų atlikimo buvusį žemės sklypo reljefÄ , užfiksuotÄ 2012 m. UAB „Valakas“ parengtoje topografinėje nuotraukoje „SKL.5270/0008:0668 (duomenys neskelbtini)“; ii. paÅ¡alinti inžinerinį statinį – tvorÄ â€“ pastatytÄ , siekiant atskirti žemės sklypÄ (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini), nuo žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini), ir nuo žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) adresu (duomenys neskelbtini), bei gruntÄ supiltÄ , žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini); iii. pertvarkyti pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini), stogo konstrukcijÄ taip, kad bÅ«tų iÅ¡laikytas 3 metrų atstumas nuo pastato iki ieÅ¡kovei priklausančio žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini), ribos;

Ä®pareigoti atsakovus A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) per 6 (Å¡eÅ¡is) mėnesius nuo teismo sprendimo priėmimo dienos sutvarkyti žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) ribÄ paÅ¡alinant gruntÄ taip, kad ieÅ¡kovė R. R. galėtų nekliudomai naudotis jai priklausančiu žemės sklypu (duomenys neskelbtini). Priteisti iÅ¡ atsakovų A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Kauno rajono savivaldybės administracijos, juridinio asmens kodas 188756386, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, juridinio asmens kodas 28800210) ieÅ¡kovei R.

R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 707,75 Eur (po septynis Å¡imtus septynis eurus 75 ct) iÅ¡ kiekvieno atsakovo bylinėjimosi iÅ¡laidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose. Priteisti iÅ¡ atsakovo A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovės E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei po 6,89 Eur (po Å¡eÅ¡is eurus 89 ct) iÅ¡ kiekvieno, iÅ¡laidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ , įmokos kodas 5662.

Šis Kauno apygardos teismo sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos. Teisėjai Marius Bartninkas Žibutė Budžienė Jurgita Sujetienė