2021-02-19 Nr. CB-1584-2-69-3-02189-2019-2 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Nr. DOK-861

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-02189-2019-2 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2021 m. vasario 19 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Andžej Maciejevski, Gedimino Sagačio (kolegijos pirmininkas) ir Algirdo Taminsko,

susipažinusi su 2021 m. vasario 12 d. gautu ieškovo G. J. kasaciniu skundu dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. lapkričio 12 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Ieškovas G. J. padavė kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. lapkričio 12 d. nutarties dalies peržiūrėjimo, kuria palikta nepakeista pirmosios instancijos teismo nutarties dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtinais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet ypatingais teisės klausimais, siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Taigi kasacinis skundas gali būti priimtas tik tuo atveju, jeigu jame nurodytas bent vienas kasacijos pagrindas, numatytas CPK 346 straipsnyje, bei nurodyti išsamūs teisiniai argumentai, patvirtinantys nurodyto kasacijos pagrindo buvimą (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialinės ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas yra toks svarbus, kad turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Ieškovo G. J. paduotame kasaciniame skunde nurodoma, kad teismai: 1) netinkamai taikė CPK 94 straipsnio 1 dalį ir nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, dėl to nepagrįstai konstatavo, kad abiejų šalių elgesys lėmė bylinėjimosi išlaidų atsiradimą ir priteisė šalims po pusę jų patirtų bylinėjimosi išlaidų. Ieškovas ieškinio atsisakė dėl to, kad atsakovė butų savininkų bendriją „Danutė“ bylos nagrinėjimo metu davė sutikimą įteisinti savavališkus buto kapitalinio remonto darbus. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad, jeigu atsakovė būtų labiau bendradarbiavusi su ieškovu iki ieškinio padavimo, tai tikėtina, kad šios bylos net nebūtų. Todėl, ieškovo nuomone, teismai net neturėjo vertinti jo elgesio. Atsakovės elgesys lėmė ne tik tai, kad ieškovas buvo priverstas kreiptis į teismą, bet ir tai, kad byla užsitęsė; 2) netinkamai taikė Statybos įstatymo normas, nepagrįstai sutapatindami statinio projekto ekspertizę su statybos darbų projektine dokumentacija, dėl to padarė neteisingą išvadą, kad tik tada, kai ieškovas pateikė į bylą statinio projekto ekspertizę, atsakovė galėjo sušaukti butų savininkų susirinkimą ir spręsti klausimą dėl sutikimo įteisinti savavališką statybą. Ieškovo nuomone, projektinės ekspertizės akto nepateikimas atsakovei nelaikytinas netinkamu jo elgesiu, dėl kurio galėjo susidaryti bylinėjimosi išlaidos, nes projektinės ekspertizės aktas turi būti teikiamas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos statybos, o ne atsakovei; 3) netinkamai taikė įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles ir neatsižvelgė į tai, kad atsakovė nepagrindė jos ir butų savininkų teisių pažeidimo.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų nutarčių motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad teismai netinkamai taikė ir pažeidė skunde nurodytas teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, ir kad šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėtoms teismų nutartims priimti.

Kasacinis skundas pripažintinas neatitinkančiu CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Andžej Maciejevski

Gediminas Sagatys

Algirdas Taminskas