Legislator Case Law & Legislation
2019-06-25 Nr. CB-6326-2-68-3-45040-2017-2 AI generated

2019-06-25 Nr. CB-6326-2-68-3-45040-2017-2 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Case Number 2019-06-25 Nr. CB-6326-2-68-3-45040-2017-2
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date
Outcome Nutartis

Legislator summary

AI generated

susipažinusi su 2019 m. birželio 18 d. gautu atsakovo R. K. A. kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. kovo 19 d. nutarties peržiūrėjimo, Kasacinis skundas paduodamas dėl apeliacinės instancijos teismo nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje dėl skolos daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektus administruojančiai ieškovei UAB „Jurita“ priteisimo. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. kovo 19 d. nutartimi paliktas nepakeistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 28 d. sprendimas, kuriuo atsakovui pareikšti ieškinio reikalavimai tenkinti. Kasacijos byloje galimumas grindžiamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose nustatytais pagrindais.

Legislator headnote

AI generated

2019-06-25 Nr. CB-6326-2-68-3-45040-2017-2 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas: susipažinusi su 2019 m. birželio 18 d. gautu atsakovo R. K. A. kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. kovo 19 d. nutarties peržiūrėjimo, Kasacinis skundas paduodamas dėl apeliacinės instancijos teismo nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje dėl skolos daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektus administruojančiai ieškovei UAB „Jurita“ priteisimo. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. kovo 19 d. nutartimi paliktas nepakeistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 28 d. sprendimas, kuriuo atsakovui pareikšti ieškinio reikalavimai tenkinti. Kasacijos byloje galimumas grindžiamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose nustatytais pagrindais.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Nr. 3P-1057/2019

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-45040-2017-2 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2019 m. birželio 25 d.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų: Algirdo Taminsko, Dalios Vasarienės ir Vinco Versecko (kolegijos pirmininkas),

susipažinusi su 2019 m. birželio 18 d. gautu atsakovo R. K. A. kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. kovo 19 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Kasacinis skundas paduodamas dėl apeliacinės instancijos teismo nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje dėl skolos daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektus administruojančiai ieškovei UAB „Jurita“ priteisimo. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. kovo 19 d. nutartimi paliktas nepakeistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 28 d. sprendimas, kuriuo atsakovui pareikšti ieškinio reikalavimai tenkinti. Kasacijos byloje galimumas grindžiamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose nustatytais pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi tai, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtinais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Taigi kasacinis skundas gali būti priimtas tik tuo atveju, jeigu jame nurodytas bent vienas kasacijos pagrindas, numatytas CPK 346 straipsnyje, bei nurodyti išsamūs teisiniai argumentai, patvirtinantys nurodyto kasacijos pagrindo buvimą (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas toks svarbus, jog turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui. Kasaciją grindžiant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės taikymo ir aiškinimo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant skundžiamame teismo procesiniame sprendime išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika. Kasacinis skundas laikomas netinkamai motyvuotu ir neatitinkančiu CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, kai jame nurodomas kasacijos pagrindas, tačiau nepateikiama jį patvirtinančių teisinių argumentų arba pateikiami atitinkami argumentai, tačiau jų nesiejama su konkrečiu kasacijos pagrindu.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad teismai pažeidė proceso teisės normas (CPK 177, 185 straipsniai) ir nukrypo nuo kasacinio teismo teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, todėl įrodymus vertino ne pagal CPK 185 straipsnio 1 dalyje nustatytas taisykles, nesivadovavo CPK 177 straipsnio 1 dalimi. Teismai netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą, nes ieškovė, bet ne atsakovas, privalėjo įrodyti faktą apie lėšų panaudojimą pastato techninei priežiūrai, kaip ir pateikti atsakovo skolą patvirtinančius dokumentus. Atsakovas taip pat pažymi, kad vartotojo teisių gynimas yra viešasis interesas, teismai privalėjo vadovautis CPK 179 straipsnio 2 dalimi ir rinkti įrodymus savo iniciatyva, bet negynė atsakovo (vartotojo), taip pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnį. Kadangi byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka, tai šią aplinkybę atsakovas vertina kaip pažeidžiančią jo teisę būti išklausytam teisme, parodančią teismo uždarumą, ginčo dėl jo esmės nebuvimą.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasacinio skundo argumentais dėl proceso teisės normų pažeidimo iš esmės siekiama kitokio byloje nustatytų aplinkybių įvertinimo ir jų reikšmės, sprendžiant pareikšto ieškinio pagrįstumo klausimą; skundas grindžiamas ne teisiniais, bet faktinio pobūdžio argumentais, kurie nepatvirtina CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų, t. y. nepagrindžiama, kad teismai netinkamai taikė ir pažeidė skunde nurodytas teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, kad dėl to galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Kasaciniame skunde apskritai nenurodyta teisės problema, kuri turėtų esminę reikšmę teisės aiškinimo ir taikymo vienodinimui, teismo precedento suformavimui.

Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus, todėl paduotą kasacinį skundą, kaip neatitinkantį CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, priimti atsisakytina.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi, atrankos kolegija

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Algirdas Taminskas

Dalia Vasarienė

Vincas Verseckas