2019-03-07 Nr. AB-6049-3-61-3-00547-2017-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-345-756/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00547-2017-9

Procesinio sprendimo kategorija 7.5.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. kovo 7 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. D. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijai dėl įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas J. D. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašė panaikinti Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2017 m. sausio 31 d. įsakymą Nr. VP-15 „Dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos ir priedo už tarnybą J. D. skyrimo (Pensijos byla Nr. 3737)“ (toliau – ir Įsakymas) ir įpareigoti Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministrą perskaičiuoti pareiškėjui paskirtą pareigūnų ir karių valstybinę pensiją, vadovaujantis Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo (toliau – ir Pensijų įstatymas) 7 straipsnio nuostatomis, pareigūnų ir karių valstybinę pensiją už tarnybą skaičiuoti nuo 1 660,39 Eur darbo užmokesčio vidurkio ir mokėti pareiškėjui perskaičiuotą pensiją.

2. Skunde pareiškėjas nurodė, kad nesutinka su Įsakymu nustatytu pensijos su priedu dydžiu, nes jis apskaičiuotas neteisingai, be pagrindo neįtraukiant į darbo užmokestį pareiškėjui kas mėnesį kartu su pareiginiu atlyginimu mokėto 141,91 Eur (490 Lt) dydžio priedo už skrydžius. Pareiškėjas pažymėjo, kad visais atvejais, kai sprendžiamas kariui skiriamos pensijos dydžio klausimas, turi būti vertinama šio asmens tarnybos specifika, eitų pareigų pobūdis ir už tokį darbą gauto užmokesčio dydis. Pareiškėjui nustatytas tarnybos laikas pensijai skirti – 26 metai 9 mėnesiai ir 12 dienų. Pareiškėjas nuo 1992 m. balandžio 21 d. dirbo lakūnu. Lakūnas, tai specialybė turinti ypatingą specifiką, nes yra susijusi su nuolatine rizika, stresais ir reikalauja ypatingos koncentracijos bei didelės atsakomybės. Teisės aktų nustatyta tvarka pareiškėjui buvo paskirtas ir iki tarnybos pabaigos mokamas atlyginimo priedas. Pensija pareiškėjui buvo paskirta pagal nustatyto darbo užmokesčio vidurkį už jo pasirinktus ir nurodytus 2008 metus, tačiau 490,00 Lt (141,91 Eur) dydžio tarnybinio atlyginimo priedas už lakūnų skrydžius nebuvo įtrauktas. Neįtraukdama priedo už lakūnų skrydžius Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija (toliau – ir Ministerija) nepagrįstai apribojo pareiškėjo teisę gauti tokio dydžio valstybinę pensiją, kuri atitiktų įstatyme įtvirtintą valstybinę pensiją už tarnybą Lietuvos Respublikai.

3. Atsakovas Ministerija atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

4. Ministerija atsiliepime nurodė, kad pagal Pensijų įstatymo 7 straipsnio 1 dalies nuostatas į darbo užmokestį, pagal kurį skiriama karių valstybinė pensija, įskaitomi tik trijų rūšių priedai – už tarnybos Lietuvos valstybei stažą, laipsnį (tarnybinį rangą), kvalifikacinę kategoriją (kvalifikacinį rangą). Šis sąrašas yra baigtinis, jame nenustatytas priedas už pareigas, susijusias su ypatinga specifika, todėl jis negali būti įskaitomas į vidutinį darbo užmokestį kaip priedas. Taip pat šis priedas nelaikytinas pareiškėjo tarnybinio atlyginimo dalimi, kadangi pagal Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo (toliau – ir Tarnybos įstatymas) 60 straipsnio 3 dalį profesinės karo tarnybos kario tarnybinio atlyginimo dydis priklauso nuo kario laipsnio ir pagal šį laipsnį ištarnautų metų. Profesinės karo tarnybos karių tarnybinių atlyginimų dydžiai nustatyti Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1998 m. lapkričio 20 d. nutarimo Nr. 1353 „Dėl profesinės karo tarnybos karių, karių savanorių ir kitų aktyviojo rezervo karių, taip pat parengtojo rezervo karių tarnybos apmokėjimo sąlygų“ 1.1 punkte, kuriame nėra nustatyta jokių priedų. Todėl priedas už pareigas, susijusias su ypatinga specifika, nėra pareiškėjo tarnybinio atlyginimo dalis ir pagrįstai nebuvo įtrauktas į pareiginės algos (tarnybinio atlyginimo) pareigūnų ir karių valstybinei pensijai už tarnybą skirti skaičiavimus.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. birželio 2 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies – panaikino Įsakymą ir įpareigojo Ministeriją iš naujo spręsti pareigūnų ir karių valstybinės pensijos už tarnybą pareiškėjui skyrimo klausimą, kitą pareiškėjo skundo dalį atmetė; taip pat priteisė pareiškėjui iš Ministerijos 300 Eur bylinėjimosi išlaidų.

6. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad: pareiškėjui Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų Aviacijos bazės vado įsakymais 2008 metų sausio, vasario, kovo, balandžio, gegužės, dalį birželio ir liepos mėnesių, taip pat rugpjūčio, rugsėjo, spalio, lapkričio ir dalį gruodžio mėnesio, kaip kariui, tiesiogiai vykdžiusiam pareigas, susijusias su ypatinga specifika, buvo mokami tarnybinio atlyginimo priedai; Lietuvos kariuomenės vado 2016 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. PK-1841 pareiškėjas buvo atleistas iš Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų Aviacijos bazės Oro operacijų grupės Sraigtasparnių eskadrinės navigatoriaus pareigų ir išleistas į profesinės karo tarnybos į atsargą; Pareiškėjas 2016 m. spalio 5 d. kreipėsi į Lietuvos kariuomenės Finansų ir apskaitos departamentą, prašė parengti darbo užmokesčio pažymėjimą, kuriame būtų nurodytas palankiausių nuosekliai einančių dvylikos mėnesių (2008 metais) nustatyto darbo užmokesčio vidurkis; 2016 m. lapkričio 8 d. parengtame pažymėjime apskaičiuota, kad dvylikos mėnesių (2008 metų) darbo užmokesčio vidurkis – 5 243,00 Lt (1 518,48 Eur); pareiškėjas su 2016 m. lapkričio 8 d. prašymu kreipėsi į Ministeriją, prašė skirti pareigūnų ir karių valstybinę pensiją už tarnybą; Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministras 2017 m. sausio 31 d. Įsakymu Nr.VP-15 nuo 2017 m. sausio 27 d. iki gyvos galvos paskyrė pareiškėjui 462,83 Eur dydžio pareigūnų ir karių valstybinę pensiją už tarnybą (30,48 proc. nuo 1 518,48 Eur darbo užmokesčio vidurkio), taip pat skyrė Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą valstybinio socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedą už tarnybą.

7. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, teismas pažymėjo, kad pareiškėjui priedas už pareigas, susijusias su ypatinga specifika, 2008 m. sausio–gruodžio mėnesiais paskirtas ir mokėtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. lapkričio 20 d. nutarimo Nr. 1353 „Dėl profesinės karo tarnybos karių, karių savanorių ir aktyviojo rezervo karių tarnybos apmokėjimo sąlygų“ (2006 m. rugsėjo 15 d. nutarimo redakcija) bei Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2005 m. gruodžio 13 d. įsakymo „Dėl tarnybinio atlyginimo priedų už pareigas, susijusias su ypatinga specifika, mokėjimo bei ypatingų karinių specialybių, kurių specialistams gali būti suteikiamos kvalifikacinės kategorijos, sąrašo ir kvalifikacinių kategorijų tvarkos aprašo patvirtinimo“ (2006 m. rugsėjo 19 d. įsakymo redakcija) nuostatomis. Pareiškėjui mokėtas priedas už ypatingą specifiką laikytinas jo tarnybinio atlyginimo sudėtine dalimi (Pensijų įstatymo 7 str. 1 d., Tarnybos įstatymo 60 str. 3–5 d.) ir apskaičiuojant tarnybinio atlyginimo vidurkį valstybinei pensijai skirti, turėjo būti įtrauktas į skaičiavimą.

8. Pasisakydamas dėl atsakovo argumento, jog į darbo užmokestį, pagal kurį skiriama karių valstybinė pensija, įskaitomi tik Pensijų įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nurodyti trijų rūšių priedai (už tarnybos Lietuvos valstybei stažą, laipsnį ir kvalifikacinę kategoriją), pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog priedas už tarnybos krizės regione specifiką laikytinas profesinės karo tarnybos kario tarnybinio atlyginimo sudėtine dalimi. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. sausio 11 d. nutarimu Nr. 32 patvirtinto Profesinės karo tarnybos karių vidutinio atlyginimo apskaičiavimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas), nustatančio profesinės karo tarnybos kario vidutinio atlyginimo apskaičiavimą, 4 punkte nurodytos išmokų rūšys, kurios neįskaitomos apskaičiuojant vidutinį darbo užmokestį. Paskirtas priedas pagal savo pobūdį neatitinka minėto Aprašo 4 punkte nurodytų išmokų.

9. Pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad pareiškėjui skirtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytas priedas už ypatingą specifiką turi būti įtrauktas skaičiuojant tarnybinio atlyginimo vidurkį valstybinei pensijai skirti. Skiriant pareiškėjui valstybinę pensiją turėjo būti atsižvelgiama į jam nustatytą tarnybinio atlyginimo vidurkį, į kurį įskaitomas tarnybinis atlyginimas kartu su minėtu priedu. Atsižvelgdamas į tai, kad Įsakymu pareiškėjui skiriant valstybinę pensiją minėtas priedas nebuvo įtrauktas skaičiuojant vidutinio tarnybinio atlyginimo dydį, pirmosios instancijos teismas Įsakymą panaikino, o Ministeriją įpareigojo iš naujo apskaičiuoti pareiškėjo darbo užmokesčio (tarnybinio atlyginimo) vidurkį ir spręsti valstybinės pensijos pareiškėjui perskaičiavimo ir skyrimo klausimą.

10. Pareiškėjo skundą tenkinęs iš dalies, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pareiškėjui iš atsakovo Ministerijos priteistina 200 Eur atstovavimo išlaidų suma.

III. 11. Atsakovas Ministerija apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir pareiškėjo skundą atmesti.

12. Apeliaciniame skunde Ministerija nurodo, kad, sprendžiant priedo įskaitymo, apskaičiuojant pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dydį, klausimą, turi būti vadovaujamasi specialiuoju Pensijų įstatymu, t. y. jo 7 straipsnio 1 dalimi, kurioje nenustatytas priedas už pareigas, susijusias su ypatinga specifika. Nagrinėjamu atveju pareiškėjui mokamas priedas buvo savarankiškas ir nepateko į pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. lapkričio 20 d. nutarimo Nr. 1353 1.1 punktą mokamą atlyginimą, nebuvo jo dalis. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimis administracinėse bylose Nr. A-767-502/2017 ir A502-2115/2013, nes šių bylų ir nagrinėjamos bylos aplinkybės nėra panašios, o priedai buvo mokami pagal kitus teisės aktus. Be to, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika dėl priedų kariams įskaitymo į pareigūnų ir karių valstybinę pensiją nėra vienoda. Ministerijos teigimu, nagrinėjamoje byloje Aprašas netaikytinas, nes jis nereglamentuoja darbo užmokesčio valstybinėms pensijoms skirti apskaičiavimo. Apeliaciniame skunde Ministerija taip pat atkreipia dėmesį, kad, nors pirmosios instancijos teismas pareiškėjui iš Ministerijos nusprendė priteisti 200 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, rezoliucinėje dalyje nurodė 300 Eur sumą. Ministerija tai laiko technine klaida, kuri turėtų būti ištaisyta apeliacinėje instancijoje, jei apeliacinis skundas būtų atmestas.

13. Pareiškėjas J. D. atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą palaiko pirmosios instancijos teismui teiktame skunde išdėstytą poziciją, apeliacinį skundą prašo atmesti, taip pat prašo priteisti patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 14. Ginčas šioje byloje kilo dėl Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro Įsakymo, kuriuo darbo užmokesčio vidurkis pareigūnų ir karių valstybinei pensijai gauti pareiškėjui apskaičiuotas neįtraukiant pareiškėjui mokėto 141,91 Eur priedo, teisėtumo ir pagrįstumo.

15. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, nurodytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos.

16. Atsakovas apeliacinį skundą grindžia argumentais, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, netinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas ir netinkamai taikė teismų praktikos suformuotas taisykles.

17. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo ir teisės normų taikymo aspektu, su apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nesutinka.

18. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjui Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2017 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. VP-15 buvo paskirta pareigūnų ir karių valstybinė pensija bei pareigūnų ir karių valstybinės pensijos priedas už tarnybą, tačiau į darbo užmokestį pensijai gauti nebuvo įtrauktas priedas už skrydžius, pareiškėjui mokėtas kas mėnesį su pareiginiu atlyginimu.

19. Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 7 straipsnio (ginčui aktuali 2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1864 redakcija) 1 dalyje nustatyta, kad pareigūnų ir karių valstybinė pensija už tarnybą skiriama pagal pareigūno ar kario nurodytų paeiliui ištarnautų 5 tarnybos metų palankiausių nuosekliai einančių 12 mėnesių jam nustatyto darbo užmokesčio vidurkį. <...> Į darbo užmokestį įskaitoma pareiginė alga (tarnybinis atlyginimas), taip pat priedai už tarnybos Lietuvos valstybei stažą, laipsnį (tarnybinį rangą), kvalifikacinę kategoriją (kvalifikacinį rangą), kai šie priedai mokami įstatymų nustatyta tvarka.

20. Pagal Tarnybos įstatymo 60 straipsnio 3 dalį, profesinės karo tarnybos kario tarnybinio atlyginimo dydis priklauso nuo kario laipsnio ir pagal šį laipsnį ištarnautų metų. Tam tikroms profesinės karo tarnybos karių pareigoms, susijusioms su didesne vadų (ne žemesne kaip bataliono vado) atsakomybe ar ypatinga pareigų specifika, nustatomi pareiginiai tarnybinio atlyginimo priedai. Priedai mokami, kol karys eina šias pareigas (Tarnybos įstatymo 60 str. 4 d.). Profesinės karo tarnybos karių tarnybinių atlyginimo dydžius, taip pat pareigų, kurias einant mokamas pareiginis priedas, sąrašą ir šias pareigas atitinkančių priedų dydžius nustato Vyriausybė. Vyriausybė taip pat gali nustatyti priedus kariams, kurie turi ypatingų karinių specialybių kvalifikacines kategorijas (Tarnybos įstatymo 60 str. 5 d.).

21. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog įrodymais patvirtinta, kad pareiškėjui Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų Aviacijos bazės vado įsakymais (priimtais vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. lapkričio 20 d. nutarimu Nr. 1353 (2006 m. rugsėjo 15 d. nutarimo redakcija) bei Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2005 m. gruodžio 13 d. įsakymu (2006 m. rugsėjo 19 d. redakcija) „Dėl tarnybinio atlyginimo priedų už pareigas, susijusias su ypatinga specifika, mokėjimo bei ypatingų karinių specialybių, kurių specialistams gali būti suteikiamos kvalifikacinės kategorijos, sąrašo ir kvalifikacinių kategorijų tvarkos aprašo patvirtinimo“) pareiškėjui 2008 m. sausio – gruodžio mėnesiais kaip kariui, tiesiogiai vykdžiusiam pareigas, susijusias su ypatinga specifika (pareiškėjas ėjo Karinių oro pajėgų Aviacijos bazės Oro operacijų grupės Sraigtasparnių eskadrilės vyriausiojo navigatoriaus pareigas, dalyvavo lakūno skrydžiuose), buvo mokami tarnybinio atlyginimo priedai.

22. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90); 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.). Taip pat akcentuotina, jog vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).

23. Patikrinusi bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, dėl anksčiau išdėstytų aplinkybių teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, tinkamai aiškino ir taikė nagrinėjamam ginčui spręsti aktualias materialiosios teisės normas. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo bylos įrodymus vertinti kitaip, nei juos įvertino pirmosios instancijos teismas. Nors Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bylose Nr. A-767-502/2017 ir A502-2115/2013 nagrinėtos faktinės aplinkybės nėra tapačios su nagrinėjamoje byloje nustatytomis aplinkybėmis tuo aspektu, kad jose buvo sprendžiami priedų, kariams mokėtų už tarnybos krizės regione specifiką, įtraukimo į tarnybinio atlyginimo dydį pensijai skirti, tačiau tai nereiškia, kad iš esmės kitaip turi būti sprendžiamas klausimas, kai Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo pagrindu kariui buvo paskirtas ir mokėtas priedas už pareigas, susijusias su ypatinga specifika.

24. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas sprendimo rezoliucinėje dalyje, nurodydamas priteisti J. D. iš atsakovo Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos 300 Eur bylinėjimosi išlaidų, padarė rašymo apsirikimą, nes motyvuojamoje sprendimo dalyje aiškiai išdėstė motyvus, kodėl pareiškėjo prašomų priteisti išlaidų sumą mažina iki 200 Eur. Šis rašymo apsirikimas ištaisytinas, patikslinant minėtą sprendimo rezoliucinę dalį.

25. Pareiškėjas pateikė prašymą iš atsakovo priteisti atsiliepimo į atsakovo apeliacinį skundą parengimo išlaidas – 100 Eur. Šis prašymas nagrinėjamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) redakcijos, galiojusios iki 2018 m. gruodžio 29 d. (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 25, 41, 42, 66, 70, 84, 97, 127, 132, 133, 138, 143, 144, 153 ir 161 straipsnių pakeitimo įstatymo 16 str. 2 d. 2 p.), nuostatomis.

26. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Nagrinėjamu atveju Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos apeliacinis skundas buvo atmestas, todėl pareiškėjas turi teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

27. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

28. Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) 7 punkte nustatyta, kad priteistini maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) (toliau – koeficientas). Pagal Rekomendacijų nuostatas, už atsiliepimą į apeliacinį skundą priteistinas maksimalaus atlyginimo dydžio koeficientas yra 1,3 (8.11 p.). Atsiliepimas į apeliacinį skundą advokato parengtas trečiąjį 2017 metų ketvirtį, todėl šiuo atveju aktualus 2017 metų pirmojo ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis, kuris, vadovaujantis oficialia Lietuvos statistikos departamento skelbiama informacija, buvo 817,60 Eur. Taigi maksimali priteistina suma už atsiliepimą į apeliacinį skundą yra 1 062,88 Eur (1,3 × 817,60 Eur). Pareiškėjas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą prašo priteisti 100 Eur, t. y. ženkliai mažesnę sumą. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad prašoma priteisti suma atitinka advokato darbo ir laiko sąnaudas bei bylos sudėtingumą, todėl priteistina pareiškėjui.

Remdamasi išdėstytais argumentais ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio, 41 straipsnio ir 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą, tačiau patikslinti jo rezoliucinę dalį, nurodant, kad pareiškėjui J. D. iš atsakovo Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos priteisiama 200 Eur (dviejų šimtų eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, atlyginimo suma.

Tenkinti pareiškėjo J. D. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo ir priteisti jam iš Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos 100 Eur (vieno šimto eurų) bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų atlyginimą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė