d24bc8eb-e889-402f-b47d-9fefe0287a54 · Lietuvos apeliacinis teismas

?Civilinė byla Nr. 2-4-516/2019 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01705-2018-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.11.1; 3.1.14.1.; 3.1.14.3.; 3.1.19.1. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. sausio 10 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Rasos Gudžiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Kazio Kailiūno, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo V.

J. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-4749-232/2018 pagal ieÅ¡kovo V. J. ieÅ¡kinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas V. J. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos Respublikos 157 503,63 Eur turtinės žalos ir 57 688 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ , 5 proc. procesines palÅ«kanas ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 2. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. rugsėjo 25 d. nutartimi nustatė ieÅ¡kovui 7 dienų terminÄ nuo nutarties nuoraÅ¡o įteikimo dienos nutartyje nurodytiems trÅ«kumams paÅ¡alinti.

3. Teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovas neaiÅ¡kiai ir nekonkrečiai suformulavo aplinkybes (ieÅ¡kinio faktinį pagrindÄ ), kuriomis grindžia reikalavimÄ . PareikÅ¡tas ieÅ¡kinys, teismo vertinimu, neatitinka bendrųjų procesinių dokumentų formai ir turiniui keliamų reikalavimų. Teismas pažymėjo, kad priėmus ieÅ¡kinį, kurio pagrindas nėra aiÅ¡kiai suformuluotas, byloje dalyvaujantiems asmenims bÅ«tų neaiÅ¡ku, dėl kokių faktinių aplinkybių reikia atsikirsti, o teismui bÅ«tų neaiÅ¡ku, kokias tikslias aplinkybes reikia iÅ¡tirti ir įvertinti, kad bÅ«tų galima nustatyti tiesÄ byloje ir priimti teisėtÄ bei pagrįstÄ teismo sprendimÄ .

Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovas turėtų aiÅ¡kiai iÅ¡dėstyti ieÅ¡kinio dalykÄ pagrindžiančias faktines aplinkybes dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo ir atkreipė ieÅ¡kovo dėmesį, jog teismas, nagrinėdamas bylÄ dėl teismo neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo, netiria ir nevertina įsiteisėjusiu ir galiojančiu teismo sprendimu iÅ¡spręsto ginčo pagrįstumo, netikrina toje byloje teismo pritaikytų materialinės teisės normų pagrįstumo, nes tokios aplinkybės yra tikrinamos instancine tvarka, skundžiant teismo sprendimÄ , ir negali bÅ«ti savarankiÅ¡ko ieÅ¡kinio pagrindu.

4. Teismas taip pat pažymėjo, kad ieÅ¡kinys yra pateiktas elektroniniu paÅ¡tu, nors Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas (toliau – ir CPK) nenumato galimybės pateikti dokumentus vien tik elektroniniu paÅ¡tu, nes tokiu atveju neįmanoma identifikuoti dokumentÄ pateikusio asmens. Teismui turi bÅ«ti pateikiamas ieÅ¡kinio ir jo priedų originalas, su jį pateikiančio asmens paraÅ¡u (ieÅ¡kinį galima atsiųsti paÅ¡tu arba pateikti tiesiogiai teismui) arba ieÅ¡kinys gali bÅ«ti pateiktas per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalÄ .

Be to, teismui pateikiama tiek procesinių dokumentų (ieÅ¡kinių) kopijų, kad po vienÄ tektų prieÅ¡ingai Å¡aliai ir tretiesiems asmenims. III. Atskirojo skundo argumentai 5. IeÅ¡kovas V. J. atskirajame skunde praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 25 d. nutartį ir ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iÅ¡ naujo. Atskirajame skunde nurodomi Å¡ie pagrindiniai argumentai: 5.1. IeÅ¡kovas aiÅ¡kiai iÅ¡dėstė ieÅ¡kinio dalykÄ pagrindžiančias faktines aplinkybes.

Jei Vilniaus apygardos teismas mano kitaip, jis privalėjo aiÅ¡kiai ir konkrečiai nurodyti, kurias ieÅ¡kinio dalykÄ pagrindžiančias faktines aplinkybes dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo ieÅ¡kovas iÅ¡dėstė neaiÅ¡kiai. IeÅ¡kovas ieÅ¡kiniu neprašė vertinti ginčo pagrįstumo ar tikrinti byloje teismo pritaikytų materialinės teisės normų pagrįstumo. Teismas konkrečiai ir suprantamai nenurodė, kurių materialinės teisės normų pagrįstumÄ turėjo galvoje, nenurodė įstatymų nuostatų, kuriomis grindžia savo teiginius. 5.2.

TrÅ«kumais, kurie negali bÅ«ti paÅ¡alinti pasirengimo nagrinėti bylÄ teisme metu, reikėtų laikyti esminius ieÅ¡kinio trÅ«kumus, kurie neleidžia suprasti pareikÅ¡to reikalavimo esmės arba nustatyti asmens, kuriam reiÅ¡kiamas reikalavimas, arba dėl kitų priežasčių iÅ¡kelti civilinės bylos. IÅ¡ ieÅ¡kovo V. J. ieÅ¡kinio galima suprasti pareikÅ¡to reikalavimo esmę ir nustatyti asmenį, kuriam pareiÅ¡kiamas reikalavimas. Materialinio teisinio pobÅ«džio aplinkybės, susijusios su ieÅ¡kovo teise į reikalavimo patenkinimÄ , turi bÅ«ti analizuojamos bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės metu, o ne bylos iÅ¡kėlimo stadijoje, kuomet sprendžiamas klausimas dėl ieÅ¡kinio priėmimo.

Ar pakanka faktinių duomenų (įrodymų), pagrindžiančių Å¡alių nurodytas aplinkybes, ar jų nepakanka, turi bÅ«ti įvertinta ir konstatuota iÅ¡nagrinėjus bylÄ iÅ¡ esmės. Negalima atsisakyti priimti ieÅ¡kinio dėl materialinio teisinio pobÅ«džio priežasčių, t. y. motyvuojant tuo, jog ieÅ¡kovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių teisę į reikalavimo patenkinimÄ . Pirmosios instancijos teismas nenustatė konkrečių ieÅ¡kinio trÅ«kumų arba jie nebuvo esminiai ir nesudarė kliūčių priimti ieÅ¡kinį, todėl teismas nepagrįstai nustatė ieÅ¡kinio trÅ«kumus, jų nekonkretizavo, o jų nepaÅ¡alinus, ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį laiko nepaduotu ir grÄ Å¾ina padavusiam asmeniui, taip nepagrįstai suvaržydamas ieÅ¡kovo teisę kreiptis į teismÄ , kad bÅ«tų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė, neužtikrindamas operatyvaus teismo proceso byloje.

Teismas nepagrįstai atsisakė privalomai nurodyti, kaip paÅ¡alinti aplinkybes, kliudančias priimti ieÅ¡kinį. 5.3. IeÅ¡kovas V. J. ieÅ¡kinį pateikė pasiraÅ¡ytÄ saugiu, kvalifikuotu, sertifikuotu elektroniniu paraÅ¡u, kurio galiojimÄ teisme įtvirtina 2014 m. liepos 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 910/2014 25 ir 46 punktai. Vilniaus apygardos teismas diskriminuoja pareiÅ¡kėjÄ dėl jo vadovavimosi Teismų įstatymo 371 straipsnio 3 dalies nuostatomis. Teismas veikia prieÅ¡ ekonomiÅ¡kÄ , operatyvų ir teisingÄ procesÄ .

Vilniaus apygardos teismo reikalavimai procesinius dokumentus teikti tik naudojantis Lietuvos teismų informacine sistema yra diskriminaciniai, pažeidžia ieÅ¡kovo teises ir laisves (taip pat ir judėjimo laisvę, teisę kreiptis į teismÄ , gauti procesinius dokumentus realiai, o ne virtualiai), jį diskriminuoja, nes ieÅ¡kovas nesutinka su Nacionalinės teismų administracijos prievartinės sutarties sÄ lygomis, kurios ieÅ¡kovÄ , kaip politinį kalinį ir disidentÄ , diskriminuoja, pažeidžia jo teises ir laisves. 5.4.

Teismas turėjo ir turi galimybę įsitikinti V. J. valia – tÄ aplinkybę įrodo ir skundžiamos nutarties siuntimas ieÅ¡kovo adresu, ir ieÅ¡kovo paraÅ¡as AB Lietuvos paÅ¡to registracijos dokumentuose apie teismo nutarties gavimÄ . Teismų įstatymo nuostatos yra aukÅ¡tesnės galios aktas nei Teisingumo ministro apraÅ¡ai. Teismo nurodomas Teisingumo ministro apraÅ¡as nepanaikina ir negali panaikinti Teismų įstatymo, Konstitucijos, Konvencijos nuostatų. Teismas tyčia piktnaudžiauja teise, tyčia didinama ieÅ¡kovui padaryta turtinė ir neturtinė žala.

Teismas k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas Å¡iÄ bylÄ apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų bÅ«ti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

7. Nagrinėjamu atveju sprendžiamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.

8. Apeliantas V. J., nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartyje nustatytais jo pateikto ieÅ¡kinio trÅ«kumais, atskirajame skunde laikosi pozicijos, jog jis aiÅ¡kiai iÅ¡dėstė ieÅ¡kinio dalykÄ pagrindžiančias faktines aplinkybes, neprašė vertinti iÅ¡spręsto ginčo pagrįstumo, o pirmosios instancijos teismas, nenurodydamas ir nekonkretizuodamas esminių ieÅ¡kinio trÅ«kumų, suvaržė ieÅ¡kovo teisę kreiptis į teismÄ , neužtikrino operatyvaus teismo proceso byloje. Be to, ieÅ¡kovo įsitikinimu, Vilniaus apygardos teismas diskriminuoja pareiÅ¡kėjÄ , veikia prieÅ¡ ekonomiÅ¡kÄ , operatyvų ir teisingÄ procesÄ , reikalaudamas procesinius dokumentus teikti naudojantis Lietuvos teismų informacine sistema, nors pateiktas ieÅ¡kinys pasiraÅ¡ytas saugiu, kvalifikuotu, sertifikuotu elektroniniu paraÅ¡u ir teismas, apelianto nuomone, turėjo galimybę identifikuoti ieÅ¡kinį pasiraÅ¡iusį asmenį bei jo valiÄ .

9. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylos medžiagÄ ir Å¡iai bylai aktualų teisinį reguliavimÄ , neturi teisinio ir (ar) faktinio pagrindo sutikti su apelianto V. J. atskirajame skunde dėstoma pozicija. Dėl procesinių dokumentų pateikimo teismui tvarkos 10. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pažymėjo, kad CPK nenustatyta galimybė pateikti teismui procesinius dokumentus vien tik elektroniniu paÅ¡tu, kaip kad padarė ieÅ¡kovas, bet teismui turi bÅ«ti pateikiamas ieÅ¡kinio ir jo priedų originalas, su jį pateikiančio asmens paraÅ¡u, atsiunčiant paÅ¡tu arba pateikiant tiesiogiai teismui, arba ieÅ¡kinys gali bÅ«ti pateiktas per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalÄ .

11. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmiau nurodytas pirmosios instancijos teismo iÅ¡aiÅ¡kinimas atitinka Å¡iuo metu galiojantį ir aktualų teisinį reguliavimÄ .

12. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismÄ . Tačiau Konstitucijos nuostatose įtvirtinta tik teisė kreiptis į teismÄ , o Å¡ios teisės realizavimo tvarka nenustatyta. Konstitucijoje įtvirtintos asmens teisės kreiptis į teismÄ Ä¯gyvendinimo procesinė tvarka ir sÄ lygos yra nustatytos specialiuosiuose įstatymuose, ir tam, kad Å¡i teisė bÅ«tų įgyvendinta tinkamai, Å¡ios tvarkos bÅ«tina laikytis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2007). Kitaip tariant, kreipimasis į teismÄ pozityvius teisinius padarinius suinteresuotam asmeniui gali sukelti tik tuo atveju, jeigu Å¡i teisė bus įgyvendinama laikantis teisės aktuose nustatytos tvarkos ir sÄ lygų.

13. Pagal CPK 111 straipsnio 1 dalį visi procesiniai dokumentai (taigi, ir ieÅ¡kinys) teismui pateikiami raÅ¡tu. To paties straipsnio 2 dalies 7 punkte įtvirtinta, kad kiekviename dalyvaujančio byloje asmens procesiniame dokumente turi bÅ«ti procesinį dokumentÄ paduodančio asmens paraÅ¡as.

14. CPK 1751 straipsnio 2 dalyje ir Lietuvos Respublikos teismų įstatymo (toliau – ir Teismų įstatymas) 371 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad procesiniai dokumentai teismui gali bÅ«ti pateikiami ir elektroninės formos elektroninių ryÅ¡ių priemonėmis, o procesinių dokumentų pateikimo teismui elektroninių ryÅ¡ių priemonėmis tvarkÄ ir formÄ nustato teisingumo ministras. Pagal CPK 1751 straipsnio 6 dalį elektroninės formos procesiniai dokumentai, pateikti teismui elektroninių ryÅ¡ių priemonėmis, asmens tapatybę patvirtinus Teismų įstatyme nustatytais bÅ«dais, atitinka CPK 111 straipsnyje nustatytÄ reikalavimÄ , kad procesinis dokumentas turi bÅ«ti pasiraÅ¡ytas.

15. Teismų įstatymo 371 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad asmenys, teikiantys procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis, turi juos pasirašyti saugiu elektroniniu parašu arba savo asmens tapatybę patvirtinti kitais būdais (per elektroninės bankininkystės sistemas ir pan.), arba užsiregistruoti teismų informacinėje sistemoje, savo ruožtu asmens tapatybės patvirtinimo reikalavimus ir būdus nustato teisingumo ministras.

16. Taigi, pačiame Teismų įstatyme, į kurį apeliuoja ieÅ¡kovas savo atskirajame skunde, teigdamas neva jis, pasiraÅ¡ydamas ieÅ¡kinį elektroniniu paraÅ¡u ir pateikdamas jį elektroniniu paÅ¡tu, laikosi bÅ«tent Å¡io aukÅ¡tesnės galios akto, o ne Teisingumo ministro, nustatytų reikalavimų, funkcija nustatyti asmens tapatybės patvirtinimo reikalavimus ir bÅ«dus, teikiant teismui procesinius dokumentus elektroninių ryÅ¡ių priemonėmis, deleguota bÅ«tent Teisingumo ministrui, kuris pastarÄ jÄ funkcijÄ Ä¯gyvendino Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332 patvirtintame Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryÅ¡ių priemonėmis tvarkos apraÅ¡e (toliau – ir ApraÅ¡as). Atsižvelgiant į tai, prieÅ¡ingai nei supranta apeliantas, Teismų įstatymo reikalavimų laikymasis, be kita ko, reiÅ¡kia ir normų, į kurias Å¡is įstatymas nukreipia, laikymÄ si.

17. Savo ruožtu Apraše įtvirtinta, kad procesiniai dokumentai elektroninių ryšių priemonėmis teismui pateikiami naudojantis Lietuvos teismų informacinės sistemos Viešųjų elektroninių paslaugų (toliau – ir LITEKO VEP) posistemiu (Aprašo 3 punktas). Asmuo prie šio posistemio paskyros gali prisijungti interneto svetainėje www.e.teismas.lt (Aprašo 4 punktas). Jungdamasis prie minėto posistemio paskyros, asmuo privalo patvirtinti savo tapatybę vienu iš dviejų Aprašo 5 punkte nurodytų būdų:

1) naudodamasis valstybės informacinės sistemos, per kuriÄ asmenims teisės aktų nustatyta tvarka teikiamos institucijų vieÅ¡osios ir administracinės elektroninės paslaugos, teikiamomis priemonėmis (t. y. per elektroninius valdžios vartus jungiantis internetinės bankininkystės prisijungimo priemonėmis ar su elektronine atpažinties priemone (pavyzdžiui, sertifikuotu elektroniniu paraÅ¡u); arba 2) naudodamasis teismo suteiktais asmenį identifikuojančiais prisijungimo duomenimis.

18. ApraÅ¡o 13 punkte taip pat paaiÅ¡kinta, kad procesiniai dokumentai teismui gali bÅ«ti pateikiami pildant LITEKO VEP posistemyje esančias procesinių dokumentų formas (Å¡ablonus) arba į jį gali bÅ«ti įkeliami jau parengti procesiniai dokumentai tais formatais, kuriuos palaiko sistema iÅ¡skyrus ApraÅ¡o 18, 19, 20 punktuose nurodytus procesinius dokumentus. Procesiniai dokumentai pateikiami teismui, kai dokumentus teikiantis asmuo LITEKO VEP posistemyje patvirtina konkrečių dokumentų siuntimÄ (ApraÅ¡o 15 punktas). LITEKO VEP posistemyje teismui pateikti procesiniai dokumentai automatiÅ¡kai gaunami teismo LITEKO paskyroje (ApraÅ¡o 17 punktas).

19. Taigi, kaip matyti iÅ¡ pirmiau iÅ¡dėstyto teisinio reguliavimo, galimybė teikti teismui procesinius dokumentus elektroniniu paÅ¡tu (net ir pasiraÅ¡ytus elektroniniu paraÅ¡u) nėra nustatyta, todėl ieÅ¡kovas, norėdamas įgyvendinti teisę kreiptis į teismÄ CPK 1751 straipsnyje nustatyta tvarka – naudojantis informacinių ir elektroninių ryÅ¡ių technologijomis, t. y. siekdamas realizuoti jam suteiktÄ teisę procesinius dokumentus teismui teikti elektronine forma, privalo tai daryti pagal įstatymo leidėjo ir Teisingumo ministro, kuriam buvo deleguotas Å¡io klausimo kai kurių aspektų sureguliavimas, nustatytus reikalavimus, o ne siųsti dokumentus elektroniniu paÅ¡tu, sau palankia linkme interpretuodamas iÅ¡ bendro konteksto iÅ¡trauktas atskiras Teismų įstatymo ar kitų teisės aktų normas.

Remiantis Å¡iuo metu galiojančiu ir ginčo klausimui aktualiu, pirmiau Å¡ioje nutartyje iÅ¡dėstytu teisiniu reguliavimu, teismui teikiami procesiniai dokumentai turi bÅ«ti ne tik pasiraÅ¡yti saugiu ir sertifikuotu elektroniniu paraÅ¡u, kÄ akcentuoja ieÅ¡kovas, tačiau jie taip pat turi bÅ«ti pateikiami specialia tvarka – bÅ«tent per LITEKO VEP posistemį, o ne siunčiami teismui elektroniniu paÅ¡tu, todėl Å¡iuo konkrečiu atveju ieÅ¡kovo atskirajame skunde minimos 2014-07-23 Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) Nr. 910/2014 25 ir 46 straipsnių normos, kuriuose kalbama apie elektroninių parašų ir elektroninių dokumentų teisinę galiÄ , o ne procesinių dokumentų nacionaliniams teismams pateikimo bÅ«dus, iÅ¡ esmės nesusijusios ir niekaip nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytos iÅ¡vados, kad V.

J. ieÅ¡kinio pateikimas elektroniniu paÅ¡tu neatitinka CPK įtvirtintų reikalavimų, inter alia, reikalavimo, jog procesinis dokumentas turi bÅ«ti pasiraÅ¡ytas (CPK 1751 straipsnio 6 dalis), teisingumo, nes, kaip jau minėta, asmens tapatybė gali bÅ«ti patvirtinta tik jungiantis prie LITEKO VEP posistemio paskyros vienu iÅ¡ ApraÅ¡o 5 punkte nurodytų bÅ«dų, o ne siunčiant elektroniniu paÅ¡tu teismui ieÅ¡kinį bei momentinę kompiuterio ekrano vaizdo, kuriame užfiksuotas V. J. suteiktas skaitmeninio paraÅ¡o sertifikatas, nuotraukÄ .

20. Pažymėtina, kad reikalavimas laikytis teisės aktuose nustatytos tam tikros asmeniui suteiktos teisės įgyvendinimo tvarkos ir sÄ lygų savaime nėra laikomas to asmens diskriminavimu, o jokių konkrečių argumentų, kaip Å¡iuo atveju reikalavimas teikti elektroninės formos procesinius dokumentus per LITEKO VEP posistemį diskriminuoja bÅ«tent ieÅ¡kovÄ , kai toks reikalavimas nustatytas visiems be iÅ¡imties asmenims, fiziniams ir juridiniams, nepriklausomai nuo jų statuso ir (ar) sutikimo su galiojančia tvarka, apeliantas, deklaratyviai teigdamas neva yra diskriminuojamas, nenurodė.

21. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija taip pat atmeta, kaip visiÅ¡kai nepagrįstÄ , V. J. argumentÄ , kad reikalavimas teikti procesinius dokumentus per LITEKO VEP posistemį pažeidžia jo teisę gauti procesinius dokumentus realiai, o ne virtualiai. Kaip teisingai buvo pažymėjęs pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, ieÅ¡kovas gali pateikti teismui dokumentus ne tik elektroninių ryÅ¡ių priemonėmis, bet ir pasiraÅ¡ydamas popierinį variantÄ fiziÅ¡kai ir jį atsiųsdamas paprastu paÅ¡tu teismui ar tiesiogiai pats ateidamas į teismÄ , t. y.

įstatymo leidėjas suteikė į teismÄ besikreipiančiam asmeniui galimybę pasirinkti, kokiu bÅ«du (elektronine forma ar popierine) jis teiks ir, atitinkamai, gaus procesinius dokumentus, todėl Å¡iuo atveju nėra jokio pagrindo kalbėti apie ieÅ¡kovo teisės gauti realiai, kaip kad jis įvardija, procesinius dokumentus apribojimÄ ir (ar) apelianto vertimÄ naudotis LITEKO VEP posistemiu. Dėl ieÅ¡kinio faktinio pagrindo (ne)tinkamo suformulavimo 22. CPK 135 straipsnio 1 dalies 2–4 punktuose nustatyta, kad ieÅ¡kinyje, be kita ko, turi bÅ«ti nurodytas ieÅ¡kovo reikalavimas (ieÅ¡kinio dalykas), taip pat aplinkybės, kuriomis ieÅ¡kovas grindžia savo reikalavimÄ (faktinis ieÅ¡kinio pagrindas), bei įrodymai, patvirtinantys ieÅ¡kovo iÅ¡dėstytas aplinkybes.

23. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartÄ pasisakyta, kad tinkamas ieÅ¡kinio dalyko ir pagrindo suformulavimas ne tik leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas, bet ir sudaro sÄ lygas prieÅ¡ingai ginčo Å¡aliai parengti atsikirtimo argumentus (atsiliepimÄ ), taip užtikrinant ginčo Å¡alių procesinio lygiateisiÅ¡kumo principo įgyvendinimÄ . PareiÅ¡kiantis ieÅ¡kinį asmuo privalo tinkamai suraÅ¡yti ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimÄ , aiÅ¡kiai suformuluoti ieÅ¡kinio dalykÄ ir pagrindÄ tam, kad teismas, vadovaudamasis koncentracijos ir ekonomiÅ¡kumo principais (CPK 7 straipsnis), galėtų tinkamai atlikti vienÄ iÅ¡ savo tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taikÄ tarp Å¡alių (CPK 2 straipsnis).

IeÅ¡kinio pagrindas – tai faktinės aplinkybės (lot. causa petendi), kuriomis ieÅ¡kovas grindžia savo materialųjį teisinį reikalavimÄ , t. y. ieÅ¡kinio dalykÄ (lot. causa actiones; causa petendi) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2014; 2018 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-481-403/2018; kt.).

24. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo motyvu, kad pateiktame ieÅ¡kinyje neaiÅ¡kiai ir nekonkrečiai suformuluotos aplinkybės, kuriomis V. J. grindžia savo reikalavimÄ , be to, ieÅ¡kovo nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog jis netiria ir nevertina įsiteisėjusiu bei galiojančiu teismo sprendimu iÅ¡spręsto ginčo pagrįstumo, netikrina toje byloje teismo pritaikytų materialinės teisės normų pagrįstumo, nes ieÅ¡kovas ieÅ¡kinyje to atlikti neprašė. Apelianto įsitikinimu, teismas nenustatė jokių esminių ieÅ¡kinio trÅ«kumų ir todėl skundžiama nutartimi nepagrįstai riboja jo teisę į teismÄ .

25. Nesutikdama su ieÅ¡kovo argumentais, teisėjų kolegija pažymi, kad ieÅ¡kinyje V. J. dėsto savo nesutikimÄ su teismų procesiniais sprendimais, priimtais civilinėse bylose Nr. 2-758-528/2015, 2A-1647-260/2015, teigdamas, jog teismai minėtoje byloje netinkamai pritaikė materialinės teisės normas bei pažeidė proceso teisės normas ir dėl Å¡ių pažeidimų, V. J. nuomone, buvo neteisingai iÅ¡spręsta byla, o kasacinis teismas, ieÅ¡kovo įsitikinimu, neteisėtai ir nepagrįstai atsisakė priimti kasacinį skundÄ dėl pirmiau nurodytų procesinių sprendimų.

Taigi, ieÅ¡kovas, teikdamas ieÅ¡kinį dėl žalos, padarytos teismų ir teisėjų neteisėtais veiksmais, atlyginimo, neteisėtus veiksmus, kaip vienÄ iÅ¡ civilinės atsakomybės sÄ lygų, be kita ko, grindžia jo paties nesutikimu su jau įsiteisėjusiais ir instancine tvarka nepanaikintais teismų procesiniais sprendimais, todėl pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, pasisakydamas dėl ieÅ¡kinio faktinio pagrindo formulavimo, visiÅ¡kai pagrįstai atkreipė V. J. dėmesį, kad teismas, nagrinėdamas bylÄ dėl teismo neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo, netiria ir nevertina įsiteisėjusiu ir galiojančiu teismo sprendimu iÅ¡spręsto ginčo teisingumo.

26. Teisėjų kolegija sutinka ir su pirmosios instancijos teismo motyvu, kad V. J. pateikto ieÅ¡kinio faktinis pagrindas negali bÅ«ti laikomas aiÅ¡kiai ir tinkamai suformuluotu, leidžiančiu teismui nustatyti bylos esmę, teisminio nagrinėjimo ribas bei operatyviai ir visiÅ¡kai iÅ¡spręsti ginÄÄ , apginant pažeistas ginčo Å¡alių teises ir teisėtus interesus. Apeliantas ieÅ¡kinyje vardija daugybę, jo nuomone, civilinėje byloje Nr. 3K-3-318/2014 padarytų pažeidimų ir kasacinio teismo teisėjų atliktų neteisėtų veiksmų, kurie nepagrįstai, apelianto nuomone, nebuvo konstatuoti ir pripažinti civilinėje byloje Nr. 2-758-528/2015, taip pat įvairius, jo įsitikinimu, pačioje civilinėje byloje Nr. 2-758-528/2015 padarytus pažeidimus, tačiau nepateikia aiÅ¡kių argumentų, kaip konkrečiai tokie neteisėti veiksmai, kuriuos jis iÅ¡vardijo, pasireiÅ¡kė.

Pavyzdžiui, apeliantas teigia, kad teisėja J. J. civilinėje byloje Nr. 3K-3-318/2014 turėjo nusišalinti, tačiau nepaaiškina, kodėl ji tai, ieškovo nuomone, turėjo padaryti. Ieškovas taip pat teigia neva kasacinio teismo teisėjai siekė padėti G. V. bei Ž. V. ginčyti Kauno miesto apylinkės teismo hipotekos teisėjo 2011 m. sausio 27 d. nutartį byloje Nr. 2-4090-285/2011, tačiau vėlgi aiškiai nenurodo, kaip tas teisėjų siekis, jo nuomone, pasireiškė ir kokios aplinkybės pagrindžia iš tikrųjų buvus tokiam siekiui, tiesiog abstrakčiai pareikšdamas, jog tuo jam sistemingai daryta didelė turtinė ir neturtinė žala.

Pirmiau nurodyti tik keli pavyzdžiai iš 47 psl. dydžio V. J. ieškinio, apeliantui papildomai paaiškinantys, kuo pasireiškia konstatuotas ieškinio faktinio pagrindo netinkamas suformulavimas, tačiau, teisėjų kolegijos, sutinkančios su pirmosios instancijos teismo pozicija, vertinimu, iš esmės absoliučiai visas V. J. Vilniaus apygardos teismui pateiktas ieškinys (jo faktinis pagrindas) nėra tinkamai suformuluotas, nes iš šio ieškinio turinio nėra objektyvios galimybės suprasti ir nustatyti, kokie faktiniai duomenys ir juos pagrindžiantys įrodymai suponuoja atitinkamus ieškovo minimus teismų (teisėjų) veiksmus vertinti kaip neteisėtus ir, tuo labiau, kaip priežastiniu ryšiu susijusius su jo prašoma priteisti žala.

27. Teisėjų kolegija atkreipia apelianto dėmesį, kad vien tik deklaratyvus pareiÅ¡kimas buvus neteisėtiems veiksmams, nepaaiÅ¡kinant jų turinio, t. y. nenurodant, kaip konkrečiai tas neteisėtumas, ieÅ¡kovo nuomone, pasireiÅ¡kė, ir neiÅ¡dėstant tai pagrindžiančių faktinių aplinkybių, kurias teismas galėtų, bylÄ nagrinėdamas iÅ¡ esmės, vertinti, nelaikytinas tinkamu faktinio pagrindo suformulavimu, nes tokiu atveju tiek teismui nėra aiÅ¡ku, kokius konkrečiai veiksmus, jų atlikimo aplinkybes ir kokiu aspektu jis turėtų analizuoti, tiek ir atsakovui nėra aiÅ¡ku, į kÄ konkrečiai atsikirsti.

Be to, ieškinyje turi būti aiškiai įvardijami ir įrodymai, kurie, ieškovo nuomone, pagrindžia jo dėstomas aplinkybes, o ne daromos nuorodos į prie kitose bylose pateiktų procesinių dokumentų pridėtų priedų numerius. Šiuo atveju, priešingai nei interpretuoja apeliantas atskirajame skunde, pirmosios instancijos teismo konstatuotas ne įrodymų nepakankamumas ieškovo reikalavimams pagrįsti, o apskritai ieškovo teiginius pagrindžiančių aiškių faktinių aplinkybių ir įrodymų nenurodymas, trukdantis teismui ir kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims suprasti reikalavimo ir visos bylos esmę.

Savo ruožtu netinkamas ieÅ¡kinio faktinio pagrindo suformulavimas, neleidžiantis teismui nustatyti bylos nagrinėjimo ribas ir suprasti jos esmę, bei trukdantis atsakovui parengti atsikirtimus, laikytinas esminiu ieÅ¡kinio trÅ«kumu CPK 115 straipsnio prasme, todėl apeliantas atskirajame skunde visiÅ¡kai nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė esminių, sudarančių kliÅ«tis priimti ieÅ¡kinį, trÅ«kumų ir priimdamas skundžiamÄ nutartį suvaržė ieÅ¡kovo teisę kreiptis į teismÄ .

Dėl bylos baigties 28. Remdamasi pirmiau Å¡ioje nutartyje iÅ¡dėstytais teisiniais motyvais ir nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad V. J. atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti teisingÄ bei teisėtÄ pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria konstatuoti apelianto ieÅ¡kinio trÅ«kumai ir nustatytas terminas Å¡iems trÅ«kumams paÅ¡alinti, todėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 25 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

29. Kadangi pirmosios instancijos teismo 2018 m. rugsėjo 25 d. nutartimi V. J. nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti pasibaigė dar iki buvo išnagrinėtas jo pateiktas atskirasis skundas, apeliantui nustatytinas naujas terminas iki 2019 m. sausio 25 d. įskaitytinai Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 25 d. nutartyje nurodytiems ir šioje apeliacinės instancijos teismo nutartyje papildomai paaiškintiems trūkumams pašalinti bei pateikti CPK reikalavimus atitinkantį ieškinį pirmosios instancijos teismui.

Atkreiptinas apelianto dėmesys, kad to nepadarius per nustatytÄ terminÄ , ieÅ¡kinys, kaip ir buvo nurodyta skundžiamoje nutartyje, bus laikomas nepaduotu ir grÄ Å¾intas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis). Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 25 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Nustatyti ieÅ¡kovui V. J. terminÄ iki 2019 m. sausio 25 d. (įskaitytinai) ieÅ¡kinio trÅ«kumams, nurodytiems Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 25 d. nutartyje, paÅ¡alinti.

Teisėjai Marius Bajoras Rasa Gudžiūnienė Kazys Kailiūnas