2020-02-19 Nr. AB-3724-3-61-3-02637-2017-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. eAS-177-629/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02637-2017-1

Procesinio sprendimo kategorija 59.1.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2020 m. vasario 19 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė) ir Mildos Vainienės (pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės A. Š. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. sausio 23 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Vilniaus rajono savivaldybės administracijos prašymą atsakovei A. Š. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas Vilniaus rajono savivaldybės administracija kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su prašymu priteisti iš atsakovės A. Š. 384,15 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. gruodžio 11 d. sprendimu pareiškėjo prašymą tenkino visiškai.

Pareiškėja, nesutikdama su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gruodžio 11 d. sprendimu, padavė apeliacinį skundą, kuris neatitiko Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 134 straipsnio reikalavimų, todėl teismas 2020 m. sausio 9 d. nutartimi nustatė pareiškėjai terminą iki 2019 m. sausio 24 d. pašalinti apeliacinio skundo trūkumus: pateikti teismui originaliu parašu pasirašytą apeliacinį skundą, kuriame būtų nurodyti kitų proceso dalyvių pavadinimai ir adresai, tai pat pateikti prašymą dėl skundžiamo teismo sprendimo, kuris atitiktų ABTĮ 144 straipsnio 1 dalies nuostatas.

Pareiškėja 2020 m. sausio 22 d. teismui pateikė patikslintą apeliacinį skundą, pavadintą prašymu, kuriame suformulavo prašymą anuliuoti Vilniaus rajono savivaldybės priskaičiuotą 384,15 Eur vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. sausio 23 d. nutartimi pareiškėjos prašymą, pateiktą kaip patikslintą apeliacinį skundą, laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui.

Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad teismas 2020 m. sausio 9 d. nutartyje aiškiai nurodė, kokie yra apeliacinio skundo trūkumai ir kokiu būdu juos pašalinti. Susipažinęs su pareiškėjos pateiktu prašymu, teismas sprendė, kad pareiškėja per teismo nustatytą terminą nepašalino esminio apeliacinio skundo trūkumo, apeliaciniame skunde nesuformulavo prašymo dėl skundžiamo teismo sprendimo, kuris atitiktų ABTĮ 144 straipsnio 1 dalies nuostatas. Dėl nurodytų priežasčių teismas apeliacinį skundą laikė nepaduotu ir grąžino jį pareiškėjai.

III. Pareiškėja padavė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. sausio 23 d. nutartį ir grąžinti apeliacinio skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.

Pareiškėja nurodo, kad reikalavimą nurodyti apeliacinio skundo dalyką ji suprato kaip reikalavimą suformuluoti prašymą apeliacinės instancijos teismui dėl siekiamo rezultato byloje (kad būtų anuliuota neteisėtai priskaičiuota komunalinių mokesčių suma). Tokį prašymą pareiškėja formulavo tiek nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, tiek teikiant apeliacinį skundą. Pareiškėja pažymi, kad neturi teisinio išsilavinimo, dėl sunkios finansinės padėties (pareiškėja yra pensinio amžiaus) galimybė kreiptis teisinės pagalbos yra ribota, todėl teikdama apeliacinį skundą nežinojo, kad apeliacinio skundo prašymas dėl siekiamo rezultato byloje gali būti teismui nepakankamas.

Pareiškėjos nuomone, jeigu pirmosios instancijos teismas manytų, jog jos reikalavimas nėra pakankamai tikslus, jis galėtų pakartotinai pasiūlyti pareiškėjai patikslinti reikalavimą vadovaujantis ABTĮ 12 straipsniu. Pareiškėja susipažinusi su teismo 2020 m. sausio 9 d. nutartimi nesuprato, kad ji, nors ir suformulavusi prašymą dėl materialinio bylos rezultato, privalėjo apeliaciniame skunde suformuluoti savo apeliacinio skundo prašymą pagal ABTĮ 144 straipsnio 1 dalies reikalavimus, t. y. pasirinkti vieną iš nurodytoje normoje pateiktų formuluočių. Be to, nors teismas 2020 m. sausio 9 d. nutartyje išaiškino pareiškėjai teisę pasirinkti prašyti apeliacinės instancijos teismo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, tačiau pareiškėja nesuprato, kad pataisius apeliacinį skundą tik tokiu būdu šis būtų priimtas ir išnagrinėtas. Pareiškėjos teigimu, reikėtų atsižvelgti į tai, kad ji ištaisė kitus trūkumus, nurodytus 2020 m. sausio 9 d. nutartyje, taip pat sąžiningai tikėjosi, jog ištaisė visus minėtoje nutartyje nurodytus trūkumus, tačiau akivaizdžiai nevisiškai teisingai suprato teismo reikalavimus dėl trūkumų šalinimo. Vilniaus apygardos administracinis teismas turėjo galimybę papildomai prašyti pareiškėjos ištaisyti apeliacinio skundo trūkumą dėl neaiškiai suformuluoto prašymo (dalyko) arba šis trūkumas galėjo būti pašalintas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu.

Pareiškėja mano, kad teismo 2020 m. sausio 9 d. nutartyje konstatuotas apeliacinio skundo trūkumas – nesuformuluotas prašymas dėl skundžiamo teismo sprendimo, kuris atitiktų ABTĮ 144 straipsnio 1 dalies nuostatas – negali būti laikomas esminiu apeliacinio skundo trūkumu, užkertančiu kelią tolimesniam bylos nagrinėjimui. Pareiškėja apeliaciniame skunde aiškiai suformulavo prašymą materialiąja prasme, t. y. aiškiai nurodė, kokio rezultato byloje siekia, aiškiai nurodė visas bylos aplinkybes, taip pat su kokiais pirmosios instancijos sprendimo argumentais nesutinka, savo motyvus išsamiai išdėstė. Vien tai, kad apeliacinio skundo prašymas nebuvo tinkamai procesiškai suformuluotas, negali užkirsti kelio tolimesniam bylos nagrinėjimui.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Pareiškėja pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. sausio 23 d. nutarties, kuria teismas jos apeliacinį skundą laikė nepaduodu ir grąžino pareiškėjai.

Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad asmens teisė kreiptis į teismą suponuoja ir jo teisę į tinkamą teisminį procesą, ji yra būtina teisingumo įgyvendinimo sąlyga. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, jog asmens teisės turi būti ginamos ne formaliai, o realiai ir veiksmingai. Teisė kreiptis į teismą yra absoliuti, asmens teisė kreiptis į teismą negali būti dirbtinai suvaržoma, taip pat negali nepagrįstai apsunkintas jos įgyvendinimas. Priešingu atveju, tektų konstatuoti šios teisės deklaratyvumą (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarimą). Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pabrėžęs, kad vien tik formalus laikymasis teisės normų, reglamentuojančių skundo (prašymo) priėmimą, yra netoleruotinas, o asmens teisės turi būti ginamos realiai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. spalio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS17-400/2006).

Nagrinėjamu atveju Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. sausio 9 d. nutartimi nustatė pareiškėjai terminą iki 2019 m. sausio 24 d. pašalinti apeliacinio skundo trūkumus, t. y. pateikti teismui originaliu parašu pasirašytą apeliacinį skundą, kuriame būtų nurodyti kitų proceso dalyvių pavadinimai ir adresai, tai pat suformuluoti prašymą dėl skundžiamo teismo sprendimo, kuris atitiktų ABTĮ 144 straipsnio 1 dalies nuostatas. Šalindama teismo nutartimi nustatytus trūkumus pareiškėja pateikė patikslintą apeliacinį skundą, kurį pavadino „prašymas dėl vietinės rinkliavos už komunalines atliekas panaikinimo“ ir suformulavo prašymą teismui „anuliuoti Vilniaus rajono savivaldybės pateiktą vietinę rinkliavą 384,15 Eur <...> už komunalinių atliekų surinkimą <...>“ (III t., b. l. 49–52). Vilniaus apygardos administracinis teismas skundžiama nutartimi vertino, kad pareiškėja nepašalino 2020 m. sausio 9 d. nutartimi nustatytų trūkumų, todėl apeliacinį skundą laikė nepaduodu ir grąžino jį pareiškėjai.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pareiškėja, teikdama teismui pradinį apeliacinį skundą, jį pavadino „apeliacinis skundas dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gruodžio 11 d. sprendimo panaikinimo“, apeliacinio skundo turinyje nurodė prašymą „pripažinti Vilniaus rajono savivaldybės neteisėtus veiksmus dėl vietinės rinkliavos už komunalines atliekas rinkimo pagal maksimalius tarifus ir anuliuoti man Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gruodžio 11 d. sprendimu priteistą vietinę rinkliavą 384,15 Eur <...>“, išdėstė argumentus dėl nesutikimo su priteista vietine rinkliava (III t., b. l. 39–43).

Teisėjų kolegijos vertinimu, iš pareiškėjos pradinio apeliacinio skundo turinio galima suprasti, koks sprendimas yra skundžiamas, kokie klausimai ginčijami, kokios bylos aplinkybės ir koks yra apeliantės prašymas teismui. Taigi pirmosios instancijos teismo 2020 m. sausio 9 d. nutartimi nustatyti apeliacinio skundo trūkumai nepripažintini esminiais, trukdžiusiais apibrėžti apeliacinio skundo nagrinėjimo ribas ir išnagrinėti bylą. Pirmosios instancijos teismas, formaliai vertindamas pareiškėjos apeliacinio skundo atitiktį ABTĮ 134 straipsnio reikalavimams, pareiškėjai nepašalinus visų 2020 m. sausio 9 d. nutartimi nustatytų apeliacinio skundo trūkumų, galėjo nustatyti pakartotinį terminą apeliacinio skundo trūkumams pašalinti (ABTĮ 138 str. 2 d.), tačiau šiuo nagrinėjamu atveju nepagrįstai skundžiama nutartimi pareiškėjos apeliacinį skundą laikė nepaduodu, nepašalinus nustatytų trūkumų.

Teisėjų kolegijos nuomone, tokia pirmosios instancijos teismo nutartis pažeidžia realios ir veiksmingos teisminės gynybos bei proceso efektyvumo ir ekonomiškumo principus. Priešingas situacijos vertinimas prieštarautų realaus teisingumo įgyvendinimo, proceso ekonomiškumo principams, kadangi susidarytų situacija, kai pareiškėja turėtų iš naujo kreiptis į administracinį teismą, siekdama apginti savo galbūt pažeistas teises, bei papildomai prašyti atnaujinti praleistą apeliacinio skundo padavimo terminą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-323-552/2017).

Dėl nurodytų priežasčių pirmosios instancijos teismo 2020 m. sausio 23 d. nutartis panaikinama, o pareiškėjos apeliacinio skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos A. Š. atskirąjį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. sausio 23 d. nutartį panaikinti ir perduoti pareiškėjos A. Š. apeliacinio skundo priėmimo klausimą Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Milda Vainienė