2016-05-09 Nr. AB-10515-3-61-3-04422-2014-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-446-602/2016

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04422-2014-2

Procesinio sprendimo kategorija 15.2.1.1; 15.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. gegužės 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Romano Klišausko ir Veslavos Ruskan (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 31 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas G. S. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, priteisti po 100 Lt (28,69 Eur) už kiekvieną praleistą įsiteisėjusio Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimo vykdymo dieną. Paaiškino, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 14 d. sprendimas, kuriuo jam buvo priteistas 250 Lt neturtinės žalos atlyginimas, nėra vykdomas ir patirta neturtinė žala neatlyginta, nors tai turėjo būti padaryta per 3 mėnesius. Paaiškino, kad žala atlyginta tik 2014 m. lapkričio 7 d., t. y. sprendimas nevykdytas 207 paras.

Teismo posėdyje pareiškėjas palaikė skundą ir prašė jį tenkinti. Teigė, kad dėl sprendimo nevykdymo patyrė stresą. Laikė, kad jo atžvilgiu sprendimas nevykdytas taip ilgai dėl to, kad jis yra nuteistas.

Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Laisvės atėmimo vietų ligoninė prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Remdamasis Lietuvos Respublikos žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei įstatymo 1 ir 2 straipsniais, atsakovo atstovas tvirtino, kad pareiškėjas dėl žalos atlyginimo bei priteistų piniginių lėšų pervedimo privalėjo kreiptis į Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją (toliau – ir Teisingumo ministerija). Duomenų apie teismo sprendimo įvykdymą ir apie pareiškėjo kreipimosi į Laisvės atėmimo vietų ligoninę dėl teismo sprendimo įvykdymo bei priteistų piniginių lėšų pervedimo atsakovo atstovas neturi. Nenustačius neteisėtų Laisvės atėmimo vietų ligoninės veiksmų, nėra būtinos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos. Pažymėjo, kad pareiškėjo reikalavimas atlyginti žalą bei prašoma priteisti suma nėra pagrįsti.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. kovo 31 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

Teismas pažymėjo, kad byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, atsiradusios dėl neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, nevykdant įsiteisėjusio teismo sprendimo, atlyginimo.

Reikalavimai dėl žalos atlyginimo pagal savo pobūdį yra civilinio pobūdžio, žalos atlyginimo teisinius santykius reglamentuoja CK, tačiau dalies reikalavimų nagrinėjimą įstatymas priskiria administracinio teismo kompetencijai. CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Neteisėti veiksmai – tai veikimas arba neveikimas, bet abiem atvejais jie turi būti neteisėti – prieštarauti teisės aktų (įstatymų, kitų norminių aktų) nuostatoms. Neteisėti veiksmai, kaip civilinės atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį pagrindas, nustatomi pagal tai, ar asmuo turėjo teisinę pareigą ir ar objektyviai ją įvykdė. Pažymėtina, kad neteisėtais veiksmais, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti ne tik tiesiogiai įstatyme ar sutartyje numatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamųjų veiksmų atlikimas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Aptartas teisinis reglamentavimas suponuoja išvadą, kad neteisėtumas, kaip viešosios atsakomybės kilimo sąlyga, galėtų pasireikšti tik tada, kai būtų nustatoma, jog valdžios institucijų darbuotojai neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

Iš administracinėje byloje esančio Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 14 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. I-2600-629/2014 matyti, kad pareiškėjui G. S. buvo priteista 250 Lt neturtinei žalai atlyginti (b. l. 4–5). Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, šis sprendimas apeliacine tvarka nebuvo apskųstas ir 2014 m. balandžio 29 d. įsiteisėjo. 2014 m. gegužės 15 d. raštu Nr. I-2600-629/2014 elektroninėmis ryšio priemonėmis atsakovo atstovui buvo išsiųstas įsiteisėjęs Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 14 d. sprendimas ir pareiškėjui buvo išduotas vykdomasis raštas. Teisingumo ministerijos 2015 m. kovo 12 d. raštu pareiškėjui pateiktas vietinio mokėjimo nurodymo nuorašas, iš kurio matyti, kad sprendimas įvykdytas 2014 m. lapkričio 7 d., 250 Lt pervesti į pareiškėjo sąskaitą.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 75 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad šiame įstatyme nustatytais atvejais ir tvarka įteikiant dalyvaujančiam byloje asmeniui procesinį dokumentą elektroninių ryšių priemonėmis, procesinio dokumento įteikimo dalyvaujančiam byloje asmeniui diena laikoma po procesinio dokumento išsiuntimo dienos einanti darbo diena. Įsiteisėjusio Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 14 d. sprendimo įteikimo fakto atsakovas neginčijo.

Pagal ABTĮ 14 straipsnio 1 dalį įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutarimas ir nutartis yra privalomi visoms valstybės institucijoms, pareigūnams ir tarnautojams, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, kitiems fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Teismas rėmėsi Žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei įstatymo 2 straipsnio 1, 2 ir 10 dalių nuostatomis ir pažymėjo, kad Laisvės atėmimo vietų ligoninė turėjo pareigą pranešti Teisingumo ministerijai apie bylos iškėlimo faktą bei pateikti skundo kopiją. Teismas akcentavo, kad sprendimo vykdymo procedūra nėra reglamentuota, tačiau atsižvelgdamas į viešajame administravime taikomą nuostatą, kad subjektas turi persiųsti kitam asmeniui spręsti klausimus pagal kompetenciją, teismas darė išvadą, kad Laisvės atėmimo vietų ligoninė, gavusi įsiteisėjusį teismo sprendimą, turi jį persiųsti vykdymui Teisingumo ministerijai, kaip institucijai, kurios kompetencijai priskirta vykdyti teismo sprendimus dėl žalos atlyginimo, kai žala priteisiama iš Lietuvos valstybės. Atsakovo atstovas nenurodė, kada jis tokią pareigą įvykdė, tačiau iš faktinių aplinkybių matyti, jog teismo sprendimo optimalaus įvykdymo terminas buvo pažeistas nežymiai. Sprendimas įsiteisėjo 2014 m. balandžio 29 d. Žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei įstatymo 2 straipsnio 2 dalis sprendimo įvykdymui numato 3 mėnesių terminą nuo sprendimo gavimo. Sprendimas įvykdytas 2014 m. lapkričio 7 d. Taigi, nepriklausomai nuo valstybės institucijų veikimo, galimas pavėlavimas įvykdyti teismo sprendimą sudarytų tik apie 3 mėnesius. Atsižvelgiant į tai, kad sprendimu priteista nedidelė suma, tokio praradimo patyrimas jokios pastebimos žalos asmeniui padaryti negali.

Neturtinės žalos samprata apibrėžiama CK 6.250 straipsnyje. Pagal pobūdį tai asmeninė žala, tiesiogiai susijusi su asmeniu, neatskiriama nuo jo asmenybės ir priklauso nuo jo paties išgyventų emocijų. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos, padarytos viešojo administravimo srityje, atlyginimą numato Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnis, tačiau viešasis administravimas nėra vykdomas vykdant teismo sprendimus, todėl neturtinės žalos atlyginimas pagal Viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnį negalimas. Žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei įstatymas neturtinės žalos atlyginimo nenumato, todėl šiuose santykiuose nėra teisinio pagrindo pareigos atlyginti neturtinę žalą atsiradimui.

Neturtine žala laikomi asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita. Pažymėtina, kad neturtinės žalos įrodinėjamas pasižymi specifika, nes neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais dažnai neįmanoma, todėl ginčo dėl neturtinės žalos padarymo sprendimui negali būti taikomi tokie patys įrodymų konkretumo standartai. Įrodinėjant neturtinę žalą, svarbią reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas. Įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų lemti neigiamą poveikį nukentėjusiam asmeniui, gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas. Reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kilusios iš valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, atlyginimo, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, jog jam buvo padaryta žala, tačiau būtina konkrečiai apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų galimą konkrečią išraišką (galimas pasekmes). G. S. nenurodė, kaip pasireiškė jam padaryta neturtinė žala, nemotyvavo jos dydžio bei nepateikė kitų įrodymų, leidžiančių teismui nagrinėti, ar pareiškėjo galbūt patirta žala yra kokių nors neteisėtų atsakovo atstovo veiksmų pasekmė. 250 Lt neišmokėjimas tris mėnesius nėra aplinkybė, kuri darytų žalos atsiradimą akivaizdžiu. Taigi teismas darė išvadą, kad administracinėje byloje nėra pakankamai duomenų, sudarančių pagrindą konstatuoti, jog egzistuoja visos viešosios atsakomybės sąlygos, todėl pareiškėjo reikalavimas atlyginti jam patirtą neturtinę žalą negali būti tenkinimas. Pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas, kadangi neturtinės žalos atlyginimas nenumatytas teisės aktuose, o pačios žalos atsiradimas neįrodytas (ABTĮ 88 str. 1 p.).

III. Pareiškėjas G. S. su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 31 d. sprendimu nesutinka. Apeliaciniame skunde prašo paminėtą pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kildinamos iš neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, atlyginimo.

Pagal bylos aplinkybes nustatyta, kad pareiškėjas G. S. kreipėsi į teismą, prašydamas iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, priteisti po 100 Lt (28,69 Eur) už kiekvieną praleistą įsiteisėjusio Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimo vykdymo dieną.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 14 d. sprendimu pareiškėjui priteistas 250 Lt neturtinės žalos atlyginimas (b. l. 4–5). Šis sprendimas apeliacine tvarka nebuvo apskųstas ir 2014 m. balandžio 29 d. įsiteisėjo. 2014 m. gegužės 15 d. raštu Nr. I-2600-629/2014 elektroninių ryšių priemonėmis atsakovo atstovui buvo išsiųstas įsiteisėjęs Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 14 d. sprendimas ir pareiškėjui buvo išduotas vykdomasis raštas. Teisingumo ministerijos 2015 m. kovo 12 d. raštu pareiškėjui pateiktas vietinio mokėjimo nurodymo nuorašas, iš kurio matyti, kad sprendimas įvykdytas 2014 m. lapkričio 7 d., 250 Lt pervesti į pareiškėjo sąskaitą.

Pareiškėjas prašo priteisti žalos, padarytos neteisėtais valdžios institucijų veiksmais, atlyginimą. ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnis). CK 6.271 straipsnis nustato deliktinės atsakomybės atvejį, kai žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gegužės 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-614/2010), valstybė ir savivaldybės turi pareigą atlyginti žalą pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta atsakomybė atsiranda, esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą.

Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

CK 6.250 straipsnio taikymo teisminėje praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, kad neturtine žala pripažintinas ne bet koks valdžios institucijų neteisėtais veiksmais (neveikimu) asmeniui, kuris kreipėsi teisminės gynybos, padarytas neigiamas poveikis, kad neturtinė žala gali būti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, kad poveikis buvo pakankamai intensyvus, o ne mažareikšmis ir smulkmeniškas, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami ir dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 9 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A146-1527/2012).

Pagal Žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 2 straipsnio 1 dalį Lietuvos Respublikos valstybės biudžete kasmet numatomi asignavimai žalai, atsiradusiai dėl ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro, teisėjo ar teismo neteisėtų veiksmų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.272 straipsnis), taip pat dėl kitų valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (aktų) (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnis), atlyginti, išskyrus šio straipsnio 7 ir 8 dalyse numatytus atvejus. Šių asignavimų valdytojas yra Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija (toliau – Teisingumo ministerija). Pagal Įstatymo 2 straipsnio 2 dalies 1 punktą iš šio straipsnio 1 dalyje nurodytų asignavimų, išskyrus šio straipsnio 7 ir 8 dalyse numatytus atvejus, Teisingumo ministerija vykdo teismo sprendimus dėl žalos, atsiradusios dėl ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro, teisėjo ar teismo arba kitų valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (aktų), atlyginimo. Įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje inter alia numatyta, kad šio straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 6 punktuose nurodytus dokumentus Teisingumo ministerija turi įvykdyti ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo jų gavimo. Pagal Įstatymo 2 straipsnio 6 dalį vykdant šio straipsnio 2 dalyje nurodytus dokumentus, lėšos iš šio straipsnio 1 dalyje numatytų asignavimų pervedamos į asmens nurodytą sąskaitą banke arba jo pageidavimu išmokamos grynais pinigais. Dėl šio straipsnio 2 dalyje nurodytų dokumentų priverstinio vykdymo asmuo gali kreiptis, jeigu Teisingumo ministerija pagal asmens prašymą lėšas pervesti į nurodytą sąskaitą banke arba išmokėti grynais pinigais šių dokumentų neįvykdė per šio straipsnio 3–5 dalyse nustatytus terminus. Įstatymo 2 straipsnio 10 dalyje numatyta, kad valdžios institucija, kuriai dėl padarytos žalos atlyginimo yra iškelta byla, apie bylos iškėlimo faktą nedelsdama raštu praneša Teisingumo ministerijai kartu pateikdama ieškinio (prašymo, skundo) kopiją.

Teisėjų kolegija pabrėžia, kad nagrinėjamu atveju atsakovu pareiškėjas nurodė būtent Laisvės atėmimo vietų ligoninę, su kurios neteisėtais veiksmais / neveikimu sieja prašomą atlyginti žalą. Pažymėtina, kad Laisvės atėmimo vietų ligoninė, pagal aptartas įstatymo nuostatas, turi pareigą pranešti Teisingumo ministerijai apie bylos iškėlimo faktą bei pateikti skundo kopiją. Byloje nėra duomenų, kad Laisvės atėmimo vietų ligoninė atliko įstatyme nustatytą pareigą pranešti Teisingumo ministerijai apie bylos iškėlimo faktą bei pateikti skundo kopiją arba kad, gavusi įsiteisėjusį teismo sprendimą, jį persiuntė vykdymui Teisingumo ministerijai, kaip institucijai, kurios kompetencijai priskirta vykdyti teismo sprendimus dėl žalos atlyginimo, kai žala priteisiama iš Lietuvos valstybės.

Sprendimui įsiteisėjus 2014 m. balandžio 29 d., pagal Įstatymo 2 straipsnio 2 dalį, jis turėjo būti įvykdytas per 3 mėnesius nuo jo gavimo. Pagal byloje nustatytas aplinkybes, sprendimas buvo įvykdytas 2014 m. lapkričio 7 d. Tačiau aptartų teisės normų ir išdėstytų aplinkybių kontekste tai, jog Laisvės atėmimo vietų ligoninė galimai laiku nepateikė informacijos Teisingumo ministerijai, laikytina mažareikšmiu pažeidimu, kuris negalėjo lemti neturtinės žalos pareiškėjui atsiradimo. Tokią išvadą teisėjų kolegija daro atsižvelgusi į Įstatyme numatytą tvarką, pagal kurią matyti, jog Teisingumo ministerija lėšas perveda į nurodytą sąskaitą banke arba išmoka grynais pinigais pagal asmens prašymą. Be to, asmuo gali kreiptis dėl nurodytų dokumentų priverstinio vykdymo, jei lėšos nepervedamos ar išmoka neišmokama per nustatytus terminus (nagrinėjamu atveju – per tris mėnesius). Teisėjų kolegija, įvertina ir tai, kad teismo sprendimas, nors galimai pavėluotai, tačiau buvo įvykdytas 2014 m. lapkričio 7 d.

Atsižvelgdama į tai, kad nagrinėjamu atveju nenustatė žalos, kaip privalomos valdžios institucijos viešosios atsakomybės sąlygos, teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes ir įrodymus, konstatuoja, kad nenustačius bent vienos iš aptartų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą.

Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė faktines ginčo aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė teisės aktus, reguliuojančius ginčo santykius, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, atitinkantį Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 straipsnio reikalavimus, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo G. S. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Romanas Klišauskas

Veslava Ruskan