2022-10-12 Nr. AB-24610-3-61-3-03045-2022-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-667-815/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03045-2022-1

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2022 m. spalio 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės, Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo S. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. rugpjūčio 10 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. G. patikslintą skundą atsakovui Lietuvos architektų rūmams dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas S. G. (toliau – ir pareiškėjas) 2022 m. liepos 24 d. pateikė teismui skundą prašydamas: 1) pripažinti Lietuvos architektų rūmų (toliau – ir atsakovas, Rūmai) veiksmus neperduoti pareiškėjo 2022 m. birželio 20 d. prašymo nagrinėti atsakovo Komisijai 2022 m. liepos 5 d. posėdyje vilkinimu panaikinti pareiškėjo kvalifikacijos atestatų sustabdymą ir įpareigoti atsakovą panaikinti pareiškėjo kvalifikacijos atestatų sustabdymą; 2) panaikinti Rūmų pirmininko 2022 m. liepos 20 d. sprendimą Nr. 2022/07/256 perduoti prašymą nagrinėti Rūmų komisijai, kurios posėdis numatytas 2022 m. rugpjūčio 3 d.; 3) pritaikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – uždrausti Rūmams panaikinti pareiškėjo atestatų galiojimą iki galutinio teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo; 4) kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Teritorijų planavimo įstatymo 40 straipsnio 5 dalies (2016 m. birželio 30 d. redakcija), Statybos įstatymo 12 straipsnio 12 dalies (2016 m. birželio 30 d. redakcija), Architektūros įstatymo 9 straipsnio 5 dalies (2017 m. birželio 8 d. redakcija) nuostatos neprieštarauja Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai, konstituciniam teisinės valstybės principui; 5) priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjo paduotas skundas atitiko ne visus Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) reikalavimus, todėl pirmosios instancijos teismas 2022 m. rugpjūčio 2 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą skundo trūkumams pašalinti. Teismas nurodė, kad iš pareiškėjo pateikto skundo turinio nėra aiškūs pareiškėjo reiškiami reikalavimai, t. y. ko pareiškėjas prašo, kiek reikalavimų teikia, kokius būtent Rūmų sprendimus ginčija, todėl pareiškėjas įpareigotinas aiškiai suformuoti skundo dalyką, nurodyti kokius sprendimus ginčija ir pateikti teismui procesinį dokumentą, atitinkantį ABTĮ 24 straipsnio 2 dalies 7 ir 8 punktuose nustatytus reikalavimus.

Pareiškėjas 2022 m. rugpjūčio 3 d. pateikė pirmosios instancijos teismui patikslintą skundą prašydamas: 1) pripažinti Rūmų veiksmus nuo 2020 m. birželio 20 d. iki šiol (neinformavimą apie pareiškėjo 2022 m. birželio 20 d. prašymo registravimą, neperdavimą šio prašymo nagrinėti Rūmų profesinio atestavimo komisijai 2022 m. liepos 5 d. posėdyje ir nepateikimą administracinio sprendimo dėl prašymo panaikinti pareiškėjo kvalifikacijos atestatų galiojimo sustabdymą) vilkinimu vykdyti Teritorijų planavimo įstatymo 40 straipsnio 5 dalyje ir Statybos įstatymo 12 straipsnio 12 dalyje nustatytą pareigą priimti sprendimus dėl atestuotų architektų kvalifikacijos tobulinimo ir įpareigoti atsakovą panaikinti pareiškėjo kvalifikacijos atestatų Nr. A1009 ir Nr. ATP1009 galiojimo sustabdymą; 2) panaikinti Rūmų pirmininko 2022 m. liepos 20 d. sprendimą Nr. 2022/07/256 perduoti prašymą nagrinėti Rūmų Komisijai, kurios posėdis numatytas 2022 m. rugpjūčio 3 d.; 3) pritaikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – uždrausti Rūmams panaikinti pareiškėjo atestatų galiojimą iki galutinio teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo; 4) kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Teritorijų planavimo įstatymo 40 straipsnio 5 dalies (2016 m. birželio 30 d. redakcija), Statybos įstatymo 12 straipsnio 12 dalies (2016 m. birželio 30 d. redakcija), Architektūros įstatymo 9 straipsnio 5 dalies (2017 m. birželio 8 d. redakcija) nuostatos neprieštarauja Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai, konstituciniam teisinės valstybės principui; 5) priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. rugpjūčio 10 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytu pagrindu (kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka).

Teismas, vadovaudamasis ABTĮ 5 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimais, nustatė, kad pareiškėjo siekiamas apskųsti Lietuvos architektų rūmų 2022 m. liepos 20 d. sprendimas Nr. 2022/07/256 (toliau – ir Raštas) nėra galutinis administracinis aktas, tiesiogiai susijęs su jo teisių ar pareigų atsiradimu, pasikeitimu ar pasibaigimu, todėl sprendė, kad keliamas ginčas dėl Rašto negali būti nagrinėjamas teismų administracinio proceso tvarka. Raštas yra dokumentas, kuriuo pareiškėjas informuojamas apie jo prašymo nagrinėjimo datą atestacijos komisijos posėdyje, todėl šis Raštas pats savaime pareiškėjui nesukelia materialinių teisinių pasekmių, Raštu pareiškėjui yra suteikta informacija. Rašte pareiškėjui nenustatomos jokios teisės ar pareigos, nėra viešojo administravimo subjekto patvarkymų pareiškėjo atžvilgiu. Pareiškėjo skundžiamas Raštas negali būti ginčo administracinėje byloje dalyku.

Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas atskiru reikalavimu prašo pripažinti nuo 2020 m. birželio 20 d. atsakovo veiksmus, nevykdant Teritorijų planavimo įstatymo 40 straipsnio 5 dalyje ir Statybos įstatymo 12 straipsnio 12 dalyje nustatytos pareigos priimti sprendimus dėl atestuotų architektų kvalifikacijos tobulinimo ir įpareigojimo panaikinti pareiškėjo kvalifikacijos atestatų Nr. A1009 ir Nr. ATP1009 galiojimo sustabdymą, vilkinimu. Teismas atkreipė dėmesį, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimus reikalavimas dėl vilkinimo pripažinimo per se (pats savaime) pareiškėjo teisinės padėties nepakeičia, nes atsakovas negali būti įpareigojamas priimti aktą, kurio nepriėmė, todėl toks reikalavimas, kuriuo nesiekiama pažeistų teisių (interesų) apgynimo administracinių teismų kompetencijai nepriskirtinas. Todėl savarankiškas pareiškėjo reikalavimas dėl atsakovo veiksmų pripažinimo vilkinimu nenagrinėtinas teismų administracinio proceso tvarka.

III. Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. rugpjūčio 10 d. nutartį.

Pareiškėjas nurodo, kad skundžiama nutartimi neišspręstas pagrindinio pareiškėjo reikalavimo – įpareigoti atsakovą panaikinti pareiškėjo kvalifikacijos atestatų Nr. A1009 ir Nr. ATP1009 galiojimo sustabdymą – priėmimo klausimas, nepateikti jokie motyvai, kodėl šis reikalavimas nepriimtinas. Pagal ABTĮ 17 straipsnį administracinis teismas sprendžia bylas tiek dėl administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų (neveikimo), tiek dėl šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus. Nurodytas reikalavimas apibūdinamas atsakovo vilkinimu atlikti atitinkamus veiksmus. Tokios pačios formos reikalavimus pareiškėjas kėlė ir kitose administracinėse bylose ir teismui nekilo abejonių dėl šių reikalavimų atitikties ABTĮ reikalavimams. Iš skundžiamos pirmosios instancijos nutarties nėra aišku, kodėl teisme negali būti ginama pareiškėjo teisė į pareiškėjo kvalifikacijos atestatų galiojimo sustabdymo panaikinimą pagal Statybos įstatymo 12 straipsnio 12 dalį ir Teritorijų planavimo įstatymo 40 straipsnio 5 dalį bei lydimųjų teisės aktų nustatytą administracinę procedūrą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamos bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. rugpjūčio 10 d. nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, teisėtumas ir pagrįstumas.

Teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad teisė kreiptis į teismą, įtvirtinta ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje, gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų. ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje yra nurodytas sąrašas atvejų, kuriems esant teismas atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Jei teismas, prieš priimdamas skundą (prašymą, pareiškimą) nustato esant bent vieną iš šių atvejų, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Vienas iš tokių atvejų – jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

Pagal ABTĮ 3 straipsnio 1 dalį administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus. Bylų, priskirtų administracinių teismų kompetencijai, sąrašas nurodytas ABTĮ 17 straipsnyje. Viešojo administravimo srityje priimami įvairaus pobūdžio aktai, tačiau ne visų jų teisėtumas ir pagrįstumas gali būti tikrinimas administraciniuose teismuose. Tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, jog skundžiamas aktas ar veiksmas jokių teisinių pasekmių nesukelia, kad jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, o skundą priėmus nagrinėti, administracinę bylą nutraukti kaip nepriskirtiną administraciniams teismams, kadangi, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-590-525/2017).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktą, ne kartą yra nurodęs, kad ginčo administracinėje byloje dalyku gali būti tik toks viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas, kuris atitinkamiems asmenims nustato tam tikras teises ar pareigas, sukelia teisines pasekmes (žr., pvz., 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-327/2011; kt.). Dėl to administracinių teismų kompetencijai nepriskirtinas nagrinėjimas skundų, prašymų, kuriais siekiama ne pažeistų teisių (interesų) apgynimo, o tik tam tikrų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių ar faktų konstatavimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1062-552/2015; kt.); administraciniuose teismuose nėra nagrinėjami ginčai dėl viešojo administravimo subjektų priimtų konstatuojamojo pobūdžio aktų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. spalio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-1193-552/2015; kt.); skundas negali būti teikiamas dėl tarpinių viešojo administravimo subjekto priimamų dokumentų, kuriais siekiama parengti ar sudaryti prielaidas priimti galutinį sprendimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1138-858/2015; kt.).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad vienu iš skundo ir jo patikslinimo reikalavimu pareiškėjas prašo panaikinti Lietuvos architektų rūmų pirmininko 2022 m. liepos 20 d. sprendimą (Raštą) Nr. 2022/07/256, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, susipažinusi su skundžiamo Rašto turiniu, sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad šis Raštas yra informacinio pobūdžio dokumentas, kuriuo pareiškėjas informuojamas apie tai, jog jo prašymas panaikinti atestatų galiojimo sustabdymą bei užskaityti kvalifikacijos tobulinimą bus nagrinėjamas Rūmų Profesinio atestavimo komisijos 2022 m. rugpjūčio 3 d. posėdyje. Taigi pareiškėjo skundžiamas Raštas yra informacinio pobūdžio, tarpinis procedūrinis dokumentas, kuris nesukelia pareiškėjui jokių teisinių pasekmių, jame pareiškėjo atžvilgiu nėra jokių imperatyviai suformuluotų privalomų elgesio taisyklių, pareiškėjo teisių ir pareigų, juo pareiškėjui nėra taikytos jokios neigiamo poveikio priemonės. Atsižvelgiant į tai, sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad Raštas negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku.

Pareiškėjas skunde ir jo patikslinime formuluoja reikalavimą įpareigoti atsakovą panaikinti pareiškėjo kvalifikacijos atestatų sustabdymą, kildindamas jį iš atsakovo neveikimo, neperduodant pareiškėjo 2022 m. birželio 20 d. prašymo nagrinėti atsakovo komisijai 2022 m. liepos 5 d. posėdyje, reikalaudamas pripažinti tokį neveikimą vilkinimu panaikinti pareiškėjo kvalifikacijos atestatų sustabdymą. Aptariamu aspektu pritartina pirmosios instancijos teismo išdėstytai pozicijai, kurį yra paremta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kad administracinių teismų kompetencijai nepriskirtinas nagrinėjimas reikalavimų, kuriais siekiama ne pažeistų teisių (interesų) apgynimo, o tik tam tikrų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių ar faktų konstatavimo. Dėl vilkinimo (ne)pripažinimo per se (pats savaime) pareiškėjo teisinė padėtis nepasikeis. Tam tikrų faktų pripažinimas negali būti savarankišku reikalavimu byloje. Veiksmų neteisėtumo konstatavimas gali būti tik motyvas, pagrindžiantis teismo sprendimą, kuriuo nustatomi tam tikri patvarkymai dėl materialinių teisinių santykių. Vien tik veiksmų neteisėtumo konstatavimas pats savaime jokio konkretaus poveikio materialiniams teisiniams santykiams negali padaryti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-442‑484/2010, 2018 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-148-520/2018). Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, jog pareiškėjo reikalavimas pripažinti atsakovo neveikimą (pareiškėjo 2022 m. birželio 20 d. prašymo neperdavimas nagrinėti atsakovo komisijai 2022 m. liepos 5 d. posėdyje) vilkinimu panaikinti pareiškėjo kvalifikacijos atestatų sustabdymą, nesukelia pareiškėjui jokių teisinių pasekmių, todėl pagrįstai atsisakė priimti šią pareiškėjo skundo dalį kaip nenagrinėtiną administracinių teismų ABTĮ nustatyta tvarka.

Pažymėtina, kad pareiškėjo reikalavimas įpareigoti atsakovą panaikinti jo kvalifikacijos atestatų sustabdymą, iš esmės yra išvestinis reikalavimas tuo atveju, jei būtų sprendžiama dėl pareiškėjo kvalifikacijos atestatų sustabdymo teisėtumo ir pagrįstumo, tačiau skundu ir jo patikslinimu pareiškėjas nekelia klausimo dėl jo kvalifikacijos atestatų sustabdymo teisėtumo ir pagrįstumo. Dėl to minėtas pareiškėjo skundo reikalavimas kaip atskiras skundo reikalavimas negali būti savarankišku skundo administracinėje byloje dalyku.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentais naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį nėra pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo S. G. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. rugpjūčio 10 d. nutartį palikti nepakeistą

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Iveta Pelienė

Rasa Ragulskytė-Markovienė

Ernestas Spruogis