d248bc37-4ded-4c79-9ecf-e7f105c4f3c6 · Kauno apygardos teismas

                                                                              Nr. 1S-715-594/2015                                                                                               Procesinio sprendimo kategorija: (S)                                                                                          2.5.19.                                                                                               KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU                                                              2015 m. balandžio 28 d.                                                                        Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Albinas Antanaitis, nerengiant teismo posėdžio, išnagrinėjęs nuteistojo A.

V. (toliau – A. V.) skundÄ dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 13 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose (toliau – Komisija) 2015 m. vasario 4 d. nutarimÄ Nr. 94-66 taikyti nuteistajam A. V. lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos, n u s t a t ė : A. V. 2012 m. liepos 11 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 187 str. 3 d. (10 epizodų), 178 str. 2 d. (10 epizodų).

Vadovaujantis LR BK 63 str. 5 d. 1 p., 63 str. 4 d., A. V. paskirta 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmė. 2012 m. liepos 12 d. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nuosprendžiu A. V. pripažintas kaltu pagal LR BK 178 str. 2 d. ir nuteistas 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausme.2012 m. rugsėjo 28 d. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nutartimi, vadovaujantis LR BK 63 str. 9 d., A. V. paskirta galutinė subendrinta 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmė. Bausmės pradžia – 2012 m. kovo 22 d., bausmės pabaiga – 2016 m. kovo 19 d.2015 m. vasario 4 d.

Komisija, iÅ¡nagrinėjusi nuteistojo praÅ¡ymÄ , priėmė nutarimÄ lygtinai paleisti nuteistÄ jį A. V. iÅ¡ pataisos įstaigos, jam neatlikus 1 (vienerių) metų 1 (vieno) mėnesio 15 (penkiolikos) dienų laisvės atėmimo bausmės.2015 m. kovo 13 d. nutartimi Alytaus rajono apylinkės teismas atsisakė patvirtinti 2015 m. vasario 4 d. Komisijos nutarimÄ lygtinai paleisti nuteistÄ jį A. V. iÅ¡ pataisos įstaigos.Skundu apygardos teismui nuteistasis A. V. praÅ¡o panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 13 d. nutartį ir jo atžvilgiu taikyti lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos institutÄ .

Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ , neatsižvelgė į nepriekaiÅ¡tingÄ nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu ir gerÄ jo mokymÄ si, už kÄ jis buvo du kartus skatintas. Pasak A. V., bÅ«rio virÅ¡ininko reikalavimus jis vykdo gerai, yra motyvuotas koreguoti savo elgesį reikiama linkme. Bausmės atlikimo metu jis įgijo vidurinį iÅ¡silavinimÄ bei mÅ«rininko betonuotojo ir staliaus specialybes, Å¡iuo metu mokosi suvirintojo specialybės. Nuteistojo vertinimu, jis yra dėmesingas kitiems bei jais besidominantis, priima naujas idėjas ir siekia pakeisti savo požiÅ«rį.

Konfliktinių situacijų su kitais nuteistaisiais ar administracijos darbuotojais pataisos namuose neužfiksuota. Skundu pabrėžiama, kad jau daugiau nei du metus jis aktyviai dalyvauja reabilitacijos programoje dėl narkotinių ir(ar) psichotropinių medžiagų vartojimo, Å¡iÄ problemÄ sprendžia ir dalyvaudamas anoniminių narkomanų savitarpio pagalbos grupėje. Å iuo metu nuteistasis yra atlikęs ¾ jam paskirtos bausmės.Nuteistojo A. V. skundas atmetamas.Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – LR BVK) 157 str. 1 d., inter alia, įtvirtinta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir pateikė Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijai praÅ¡ymus lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikÅ¡mingos aplinkybės sudaro pagrindÄ manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali bÅ«ti lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigų.

Pažymėtina, kad lygtinio paleidimo taikymas nėra imperatyvus įpareigojimas teismui kiekvienam nuteistajam, atitinkančiam formaliuosius reikalavimus, jį taikyti. Lygtinis paleidimas nuteistajam taikomas tik tuo atveju, jeigu, atlikus įstatyme numatytų vertinimo kriterijų analizę, nustatomi ne tik formalieji lygtinio paleidimo pagrindai, bet ir materialusis lygtinio paleidimo pagrindas, t.y. atsižvelgus į visas nuteistojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, kurios gali bÅ«ti reikÅ¡mingos priimant sprendimÄ dėl tikslingumo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimÄ ir kurioms esant galima daryti iÅ¡vadÄ , kad nuteistasis ateityje laikysis įstatymų ir nenusikals.

Probacijos klausimai svarstomi remiantis tik itin palankiomis ir teigiamomis aplinkybėmis. Aptartų duomenų bei skundo nagrinėjimui pateiktos medžiagos kontekste, įvertinus aukÅ¡tesniajam teismui pateikto skundo argumentus, pritartina pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, jog, nepaisant to, kad A. V. atitinka formalųjį lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos pagrindÄ , t. y. faktiÅ¡kai atliko baudžiamojo įstatymo reikalaujamÄ bausmės dalį, taip pat įvykdė individualiame nuteistojo pataisos plane numatytas priemones, tačiau, atsižvelgiant į nuteistÄ jį charakterizuojančias aplinkybes, jo elgesį bausmės atlikimo metu bei įvertinus kitas lygtinio paleidimo klausimo sprendimui reikÅ¡mingas aplinkybes, konstatuotina, kad jis ir toliau turi bÅ«ti taisomas izoliuotas nuo visuomenės.Analizuojant skundo nagrinėjimui pateiktÄ medžiagÄ matyti, kad A.

V. bÅ«damas laisvėje baigė 11 klasių, jokios specialybės neturėjo, dirbo tik neoficialiai ir gaudavo valstybines paÅ¡alpas, tačiau visgi pinigų nuteistojo poreikiams tenkinti neužtekdavo, todėl jis vogdavo. IÅ¡ nusikaltimų darymo gautas lėšas panaudodavo narkotikams ir beprasmiui laiko praleidimui su draugais. Atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, A. V. įgijo vidurinį iÅ¡silavinimÄ , mÅ«rininko ir staliaus specialybes, baigė LPF „Garstyčios grÅ«das“ vykdomÄ projektÄ , o Å¡iuo metu mokosi suvirintojo specialybės. AukÅ¡tesniojo teismo vertinimu, negalima paneigti, kad nuteistojo siekis mokytis ir įgyti specialybę, kuria pastarasis galėtų užsiimti išėjęs į laisvę, ir už tai gauti pajamų, neabejotinai atskleidžia tam tikrus A.

V. elgesio korekcijos požymius, tačiau, lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos taikymui vien Å¡ios aplinkybės nepakanka. Vertinant skundo nagrinėjimui pateiktÄ medžiagÄ matyti, kad A. V. vardu pataisos namuose yra gautas vykdomasis raÅ¡tas 618,55 eurų sumai atlyginti, tačiau žalos atlyginti nuteistasis net nėra pradėjęs. Nors Å¡iÄ aplinkybę nuteistasis aiÅ¡kina darbo neturėjimu, tačiau, remiantis buhalterijos duomenimis, metų eigoje nuteistasis į savo asmeninę sÄ skaitÄ buvo gavęs piniginių lėšų, jas panaudojo savo asmeniniams poreikiams tenkinti.

Be to, pateiktoje medžiagoje duomenų, patvirtinančių nuteistojo bandymÄ Ä¯sidarbinti bausmės atlikimo metu pataisos įstaigoje vėlgi nėra. Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimÄ , svarbu įvertinti ir jo socialinius ryÅ¡ius su Å¡eima bei artimaisiais, kurie gali veikti kaip apsauginis faktorius nuo tolimesnių teisės pažeidimų ir turėti teigiamos įtakos nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos mažinimui. Remiantis pateiktais duomenimis, A. V. ankščiau bendravo su savo seserimi, su kuria kurį laikÄ net gyveno, tačiau Å¡iuo metu ryÅ¡ių su ja nebepalaiko, tikisi juos atnaujinti išėjęs į laisvę.

Daugiau iÅ¡ artimųjų nuteistasis nieko neturi. Tuo tarpu sutinkamai su socialinio tyrimo iÅ¡vada, nuteistojo socialinių ryÅ¡ių nebuvimas gali įtakoti nuteistojo pakartotinį nusikalstamumÄ . Å iÄ iÅ¡vadÄ , aukÅ¡tesniojo teismo vertinimu, neabejotinai sustiprina ir nuolatinės gyvenamosios vietos neturėjimas. Kaip matyti iÅ¡ skundo nagrinėjimui pateiktos medžiagos, iki 2010 metų A. V. su sese turėjo nuosavÄ butÄ , kuriame ir gyveno, po to butÄ pardavė ir nuteistasis nuomojosi gyvenamÄ jÄ vietÄ vienas.

Išėjęs į laisvę, ketina gyventi reabilitacijos centre, kur tęs gydymÄ si nuo narkotinių medžiagų vartojimo. Nuteistasis tikisi, kad Å¡io reabilitacijos centro darbuotojai jam padės susirasti ir darbo vietÄ . Toks A. V. požiÅ«ris tiek į jo gyvenamÄ jÄ , tiek į darbo vietas, tikintis, kad jo problemos bus iÅ¡spręstos kitų asmenų pagalba, aukÅ¡tesniojo teismo vertinimu, vis tik atkleidžia nuteistojo nenorÄ ar nesugebėjimÄ pačiam imtis efektyvios savo elgesio korekcijos, tam tikra prasme parodo jo nesavarankiÅ¡kumÄ , kas vėlgi gali turėti įtakos jo pakartotiniam nusikalstamumui.Å iÄ aukÅ¡tesniojo teismo iÅ¡vadÄ neabejotinai sustiprina ir A.

V. pakartotinio nusikalstamumo rizikos pagal OASys sistemÄ rezultatas. Jis prilyginamas vidutiniam pakartotinio nusikalstamumo rizikos vertinimui – 89 balai, tačiau, vertinant šį rezultatÄ bendroje nusikalstamumo vertinimo skalėje matyti, kad jis artimas aukÅ¡tai (100-168 aukÅ¡ta), dėl ko, teismo vertimu, nuteistasis dar nėra pasiruošęs gyventi neizoliuotas nuo visuomenės. Konstatuojant Å¡iÄ iÅ¡vadÄ , iÅ¡skirtini ir pakartotinį nuteistojo nusikalstamumÄ galintys paskatinti kriminogeniniai veiksniai – tai piktnaudžiavimas narkotinėmis medžiagomis, netinkamas elgesio modelių pasirinkimas, netinkamas pažįstamų rato pasirinkimas bei nesugebėjimas tvarkyti savo finansinių lėšų.

Nepaisant to, kad Å¡iuo metu, nuteistojo teigimu, narkotinių medžiagų jis nevartoja, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad narkotinių medžiagų vartojimo atsisakymas ir nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo pradžios laikas sutampa, t.y. 2012 metai, kas leidžia pagrįstai abejoti tuo, jog A. V. išėjus į laisvę ir susidÅ«rus su mažesne savo elgesio kontrole, jis vėl nepradės vartoti narkotinių medžiagų. Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių visumoje akcentuotina, kad, sutinkamai su vieningai formuojama teismų praktika, nuteistojo asmenybę atspindi ne tik jo elgesys bausmės atlikimo metu bei socialiniai santykiai su Å¡eima ir artimaisiais, bet ir padarytų nusikaltimų pobÅ«dis bei pavojingumo laipsnis, jų įvykdymo aplinkybės, tikslai bei motyvai, ankstesni nuteistojo teistumai.Å ių duomenų kontekste analizuojant skundo nagrinėjimui pateiktÄ medžiagÄ , matyti, kad A.

V. praeityje teistas net aÅ¡tuonis kartus. Visi jo įvykdyti nusikaltimai susiję su nuosavybe, turtinėmis teisėmis ir turtiniais interesais, kas, atsižvelgiant į nuteistojo priklausomybę nuo narkotinių ir (ar) psichotropinių medžiagų bei jo nedarbÄ , leidžia pagrįstai teigti, jog nusikaltimų darymas iÅ¡ esmės buvo pagrindinis nuteistojo pramogų ir narkotinių medžiagų Å¡altinis, kaip teigia pats nuteistasis, tam tikras jo laisvalaikio praleidimo bÅ«das. Be to, praeityje A. V. atžvilgiu du kartus buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas ir vienÄ kartÄ lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos institutas, tačiau, nuteistasis nei karto paskirto termino nenusikaltęs neiÅ¡buvo, kas rodo, didesnį nuteistojo polinkį nusikalsti ir leidžia manyti, kad jam paskirtos kriminalinės bausmės neįtakojo A.

V. elgesio bei jo požiÅ«rio į įstatymų reikalavimų laikymÄ si. Aptartos aplinkybės patvirtina, kad nuteistasis nepateisino teismo jam parodyto pasitikėjimo, o anksčiau jo atžvilgiu taikytos nuteistojo padėtį lengvinančios priemonės nebuvo efektyvios. Aplinkybę, kad nuteistajam sunku laikytis nustatytos tvarkos, patvirtina ir tai, jog, remiantis 2015 m. sausio 23 d. socialinio tyrimo iÅ¡vados duomenimis, A. V. vidaus tvarkos taisykles bausmės atlikimo metu įsisavino tik patenkinamai, todėl drausmine tvarka buvo baustas tris kartus, už kÄ jam buvo paskirtos trys drausminės nuobaudos.

Ir nors Å¡iuo metu nuobaudos negalioja, tačiau jų egzistavimas leidžia teismui daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad nuteistojo elgesys laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nebuvo nepriekaiÅ¡tingas ir nepasižymėjo tokiomis iÅ¡skirtinėmis savybėmis, kurios leistų pagrįstai manyti, jog nuteistasis, bÅ«damas laisvėje, laikysis įstatymų ir nebenusikals. Tuo tarpu teigiamas nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu – jam skiriami skatinimai, tik patvirtina, jog nuteistasis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo.

Netenkinant nuteistojo skundo, akcentuotina ir tai, kad iki lygtinio paleidimo svarstymo Komisijoje posėdžio A. V. dar buvo neatlikęs kiek daugiau nei vienerių metų jam paskirtos galutinės ketverių metų laisvės atėmimo bausmės. Tuo tarpu nuosprendžio priėmimo metu preziumuojama, jog bausmės tikslai, įtvirtinti LR BK 41 str. nuostatose, bus įgyvendinti paskirtÄ bausmę atlikus pilnai, todėl nagrinėjamu atveju, sprendžiant A. V. lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos klausimÄ , itin svarbu įvertinti ir visuomenės bei nuo neteisėtų nuteistojo veiksmų nukentėjusių asmenų interesus, jog nusikalstamas veikas padaręs asmuo bÅ«tų nubaustas ir atliktų tokiÄ bausmės dalį, kad bÅ«tų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

Atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes, pagrįstai manytina, kad vien tik formalus lygtinio paleidimo taikymas nagrinėjamu atveju gali suformuoti klaidingÄ nuomonę dėl pernelyg Å¡velnaus baudžiamumo už pavojingÄ visuomenei veikÄ ir gali bÅ«ti viena iÅ¡ prielaidų nusikalsti ateityje, o ne faktorius, skatinantis laikytis įstatymų. Konstatuojant Å¡iÄ iÅ¡vadÄ , pabrėžtina ir tai, kad, sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos klausimÄ , teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad vien tik įstatyme numatytos laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas nėra ir negali bÅ«ti besÄ lygiÅ¡kas pagrindas taikyti nuteistajam lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos.

AukÅ¡tesnysis teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad pagal 2012 m. birželio 6 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr.1R-154 patvirtintų Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos nuostatų 6 p. komisijos sudaromos iÅ¡ ne mažiau kaip 7 narių ir sekretoriaus, kuris nėra komisijos narys. Alytaus pataisos namų pateiktas raÅ¡tas patvirtina, kad pataisos namų lygtinio paleidimo komisijÄ sudaro 8 nariai. Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, svarstant A. V. lygtinio paleidimo klausimÄ , Komisijos posėdyje dalyvavo Komisijos pirmininko pavaduotoja ir 4 nariai, t. y. iÅ¡ viso 5 nariai.

Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nuostatų (toliau Nuostatai) 22 punktas numato, kad komisija gali dirbti, jeigu posėdyje dalyvauja daugiau kaip pusė komisijos narių, todėl komisijos sudėtis buvo pakankama, tačiau Nuostatų 34 p. numato, kad komisijos sprendimai priimami komisijos narių balsų dauguma. Minimame punkte nenurodyta, kad sprendimai priimami dalyvaujančių komisijos narių balsų dauguma, todėl komisijos sprendimai priimami komisijos narių balsų dauguma (Nuostatų 34 p.), nepaisant to, kiek komisijos narių dalyvavo posėdyje – t.y. daugumos balsų skaičius skaičiuojamas nuo visos komisijos sudėties narių skaičiaus.

Balsuojant dėl lygtinio paleidimo taikymo A. V., „už“ balsavo tik 3 komisijos nariai, t.y. sprendimas taikyti nuteistajam lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos priimtas nesant komisijos narių balsų daugumos, skaičiuojamos nuo visų komisijos narių skaičiaus, o tai jau savaime sudaro pagrindÄ netvirtinti Alytaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos 2015 m. vasario 4 d. nutarimo Nr. 94-66 taikyti nuteistajam A. V. lygtinį paleidimÄ .Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu, konstatuotina, jog Alytaus rajono apylinkės teismas pagrįstai atsisakė patvirtinti Komisijos 2015 m. vasario 4 d. nutarimÄ Nr. 94-66 taikyti lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos institutÄ nuteistojo atžvilgiu. Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 13 d. nutartis pagrįsta ir teisėta, naikinti jÄ nuteistojo skunde nurodytais motyvais, nėra teisinio pagrindo.Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas n u t a r i a : nuteistojo A.

V. skundÄ atmesti ir palikti galioti Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 13 d. nutartį.Å i nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos. Teisėjas                                                                                           Albinas Antanaitis