d248745e-2369-4d73-965c-e0f060eaf56b · Kauno apygardos teismas

Baudžiamoji byla Nr. 1A-619-923/2023

Teisminio proceso Nr. 1-01-0-00196-2022-4

Procesinio sprendimo kategorijos:

(S)

1.2.4.6.1; 2.4.6.1; 2.4.7

Kauno apygardos teismas

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. lapkričio 29 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Linos Lesinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Aurelijaus Rauckio ir Aušros Vingilės,

sekretoriaujant Akvilei Kveškevičienei,

dalyvaujant prokurorei R. J.,

nuteistojo H. M. gynėjui advokatui Rimantui Bučmai,

vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo H. M. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo KaiÅ¡iadorių rÅ«mų 2023 m. rugsėjo 7 d. nuosprendžio, kuriuo H. M. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 7 (septynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Å iuo nuosprendžiu taip pat nuspręsta iÅ¡ nuteistojo H. M. priteisti 150 (vienÄ Å¡imtÄ penkiasdeÅ¡imt) Eur turtinės žalos atlyginimo nukentėjusiojo R. S. naudai.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. H. M. nuteistas už tai, kad, atlikdamas terminuotÄ laisvės atėmimo bausmę atvirosios kolonijos sÄ lygomis (duomenys neskelbtini), 2022 m. gegužės 3 d. apie 21.50 val. nuteistųjų 25-4 gyvenamojoje patalpoje, konflikto dėl tariamos skolos su nuteistuoju R. S. metu, nukentėjusiajam R. S. kumščiu sudavė smÅ«gius į kaktÄ , galvÄ , smakrÄ , deÅ¡inę veido pusę, spyrė į abu Å¡onus, nugarÄ , Å¡eÅ¡iais ar daugiau trauminiais poveikiais dėl poodinių kraujosruvų kaktoje, pasmakrėje, deÅ¡inėje mentėje, deÅ¡iniame petyje, odos nubrozdinimų pasmakrėje, pakauÅ¡yje nežymiai sutrikdydamas R. S. sveikatÄ .

2. Pirmosios instancijos teismas, iÅ¡tyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, konstatavo, jog H. M. padaryta nusikalstama veika yra kvalifikuota teisingai pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir yra pilnai įrodyta nukentėjusiojo R. S. parodymais, kurie yra nuoseklÅ«s ir jų pagrįstumu teismas neturi pagrindo abejoti, taip pat liudytojų R. K., V. B., K. G. parodymais, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto iÅ¡vada. Skirdamas nuteistajam bausmę, apylinkės teismas atsižvelgė į tai, kad jo atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatyta, kad jis yra baustas už administracinius nusižengimus, laisvės atėmimo vietų įstaigos administracijos charakterizuojamas neigiamai, nes atlikdamas bausmę buvo septynis kartus baustas drausminėms nuobaudomis bei du kartus administracine tvarka už psichotropinių medžiagų vartojimÄ , nebuvo skatintas. Taip pat pirmosios instancijos teismas įvertino ir tai, kad H. M. įvykdė nesunkų tyčinį nusikaltimÄ , jį padarė neiÅ¡nykus teistumui, atliekant nuosprendžiu paskirtÄ laisvės atėmimo bausmę laisvės atėmimo vietų įstaigoje, kas rodo, kad jis yra linkęs daryti naujas nusikalstamas veikas ir tinkamų iÅ¡davų nedaro. Atsižvelgęs į visas Å¡ias aplinkybes, teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad H. M. turi bÅ«ti paskirta laisvės atėmimo bausmė, jos dydį nustatant kiek didesnį, nei straipsnio sankcijoje numatytas Å¡ios bausmės rÅ«Å¡ies minimumas. Pirmosios instancijos teismas taip pat nusprendė, jog nukentėjusiojo naudai iÅ¡ nuteistojo turi bÅ«ti priteista 150 Eur atlyginti žalai, kuri buvo padaryta sužalojimo metu sudaužius nukentėjusiajam priklausantį neÅ¡iojamÄ kompiuterį.

II. Apeliacinio skundo, atsiliepimų argumentai ir proceso dalyvių prašymai

3. Apeliaciniame skunde nuteistasis H. M. praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo KaiÅ¡iadorių rÅ«mų 2023 m. rugsėjo 7 d. nuosprendį ir priimti naujÄ â€“ iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį. Nuteistasis nurodo, jog pirmosios instancijos teismas kaltu jį pripažino visiÅ¡kai nepagrįstai, neatsižvelgdamas į jo (H. M.) bei liudytojų parodymus, o taip pat neįsigilinęs ir į nukentėjusiojo R. S. parodymus. Toliau skunde cituojami R. S. bei liudytojo K. G. parodymai, bei teigiama, jog jie patvirtina nuteistojo parodymus, kad jis jokio smÅ«gio nukentėjusiajam į kaktÄ nesudavė, kad nukentėjusysis pakilęs iÅ¡ lovos trenkė jam (H. M.) į veidÄ . Apelianto įsitikinimu, nei K. G., nei T. S., nei kiti apklausti liudytojai nepaneigė jo nurodytos versijos. Nei vienas iÅ¡ jų nematė, kad jis bÅ«tų sudavęs R. S. nors vienÄ smÅ«gį. Anot H. M., nukentėjusysis jį melagingai apkalbėjo. Nukentėjusiojo parodymus paneigia tiek E. D., tiek vaizdo medžiaga, kurioje nėra užfiksuotas joks konfliktas bendro naudojimo koridoriuje, nors R. S. teigė, kad konfliktas tarp jo (H. M.) ir E. D. persikėlė į koridorių, kad E. D. jam spyrė. Apelianto nuomone, jo kaltės nepatvirtina ir teismo medicinos eksperto iÅ¡vada, kadangi joje konstatuoti sužalojimai, tikriausiai, atsirado nukentėjusiajam krentant arba jie galėjo atsirasti pačiam R. S. apkumščiuojant save. Dar skunde teigiama, kad teismas nesirėmė in dubio pro reo principu ir jį nuteisė nesant pakankamai kaltės įrodymų.

4. Atsiliepimų į nuteistojo H. M. apeliacinį skundÄ negauta.

5. Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo gynėjas palaikė apeliacinį skundÄ , prašė jį tenkinti. Prokurorė prašė skundÄ atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Nuteistojo H. M. apeliacinis skundas atmestinas.

6. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumÄ ir pagrįstumÄ patikrina tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo KaiÅ¡iadorių rÅ«mų 2023 m. rugsėjo 7 d. nuosprendžio pateikė tik nuteistasis H. M., kuris nesutinka su teismo iÅ¡vadomis dėl jo kaltės padarius BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ , praÅ¡o apkaltinamÄ jį pirmosios instancijos teismo nuosprendį panaikinti ir priimti naujÄ â€“ iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį. Kaip galima suprasti iÅ¡ skundo turinio, nuteistojo nuomone, nepagrįsto apkaltinamojo nuosprendžio jo atžvilgiu priėmimÄ Å¡iuo atveju nulėmė BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų neatitinkantis byloje surinktų įrodymų vertinimas. Taigi, vadovaudamasi BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, aukÅ¡tesnės instancijos teismo teisėjų kolegija privalo patikrinti, ar skundžiamÄ nuosprendį priėmęs teismas teisingai vertino byloje surinktus įrodymus, ar jų pakanka pripažinti H. M. kaltu dėl nežymaus nukentėjusiojo R. S. sveikatos sutrikdymo.

7. Å ioje byloje ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas nukentėjusiojo R. S. 2022 m. gegužės 4 d. pareiÅ¡kimo pagrindu. PasiÅ«lius R. S. papasakoti apie įvykį, dėl kurio jis praÅ¡o pradėti ikiteisminį tyrimÄ , nukentėjusysis parodė, kad 2022 m. gegužės 3 d. apie 22.00 val. jam bÅ«nant savo gyvenamojoje patalpoje ((duomenys neskelbtini)-ojo bÅ«rio (duomenys neskelbtini)-a gyvenamoji patalpa), jam gulint lovoje, į jÄ atėjo nuteistasis H. M., gyvenantis to paties bÅ«rio (duomenys neskelbtini) patalpoje, kuris sudavė rankomis bei spyrė kojomis jam mažiausiai 12 smÅ«gių į galvÄ bei kitas kÅ«no vietas, tuo padarydamas nežymius sužalojimus kÅ«ne.

Be to, šio įvykio metu buvo sudaužytas jam priklausantis naudotas nešiojamas kompiuteris (1 t., b. l. 1-2). Iš byloje esančių duomenų, o būtent (duomenys neskelbtini) pataisos namų-atvirosios kolonijos (nuo 2023 m. sausio 1 d. – Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimas) (duomenys neskelbtini) sektoriaus Saugumo valdymo skyriaus specialistų V. B. ir R. K. tarnybinių pranešimų (1 t., b. l. 40-41), o taip pat ir jų parodymų, duotų tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme, matyti, kad nukentėjusysis R.

S. apie jo atžvilgiu padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ pranešė jau po to, kai ant jo kÅ«no (kaktos bei smakro) matomus sužalojimus pastebėjo laisvės atėmimo vietų įstaigos darbuotojai, iÅ¡ karto patikrinę patalpas po to, kai iÅ¡girdo triukÅ¡mÄ antrame aukÅ¡te. Remiantis tais pačiais tarnybiniais praneÅ¡imais bei liudytojo R. K. parodymais nustatyta, kad bendraujant su R. S., Å¡is paaiÅ¡kino, kad sužalojimai jam buvo padaryti konflikto su kitu laisvės atėmimo bausmę atliekančiu asmeniu – H.

M. metu. Nukentėjusysis įstaigos darbuotojams nurodė, jog į jo gyvenamÄ jÄ patalpÄ Ä¯Ä—jęs nuteistasis pradėjo jam sakyti, kad R. S. jam yra skolingas pinigų, po ko tarp jų įvyko susistumdymas, kurio metu H. M. nukentėjusiajam sudavė smÅ«gius rankomis į galvÄ ir kitas kÅ«no vietas. R. S. taip pat specialistams paaiÅ¡kino, kad jį stojo ginti E. D., kuris su H. M. išėjo aiÅ¡kintis santykių į bendro naudojimo koridorių, kur nuteistasis H. M. kažkokiu aÅ¡triu daiktu dÅ«rė E. D.

į kairį Å¡onÄ ir pasiÅ¡alino (1 t. b. l. 153-154).

8. Ikiteisminio tyrimo metu, apklaustas kaip nukentėjusysis, R. S. parodė, kad 2022 m. gegužės 3 d. apie 22.00 val. jam, gulint savo gyvenamojoje patalpoje esančioje lovoje, atėjo nuteistasis H. M., kuris pasiÅ«lė eiti iki jo gyvenamosios patalpos. Eiti su nuteistuoju jis atsisakė, po ko Å¡is pasakė, kad jis (nukentėjusysis) skolingas jam 20 eurų. Jis H. M. atsakė, kad jam yra paskolinęs 7 eurus, kurių jis neatidavė, ir kad nei jam, nei kitiems nuteistiesiems jis neskolingas. Tuomet H. M., priėjęs prie jo lovos, sudavė jam kumščiu vienÄ kartÄ Ä¯ kaktÄ .

PaÅ¡okęs iÅ¡ lovos, jis nuteistÄ jį nustÅ«mė rankomis nuo savęs ir liepė eiti iÅ¡ kambario. H. M. vėl puolė link jo ir kumščiu vienÄ kartÄ sudavė į smakrÄ . Tuomet jis, gindamasis nuo smÅ«gių, parvertė H. M. ant grindų, paguldė ant nugaros ir kaire ranka laikė prispaudęs jo kaklÄ . H. M. kaire ranka sudavė jam dar vienÄ kartÄ Ä¯ veido deÅ¡inę pusę. Nukentėjusysis tuomet deÅ¡ine ranka sudavė H. M. į kairę akį, nuo ji atsitraukė ir liepė eiti iÅ¡ kambario.

Supykęs nuteistasis puolė prie jo ir spyrė į deÅ¡inį Å¡onÄ . Nukentėjęs taip pat parodė, kad jis sportinio Å¡varkelio vidinėje kiÅ¡enėje laikė neÅ¡iojamÄ kompiuterį „L“, kuris nuo smÅ«gio koja iÅ¡krito ant grindų, sudužo jo ekranas. Kai jis pasilenkė paimti kompiuterį nuo grindų, H. M. spyrė mažiausiai 5 kartus jam į nugarÄ bei abu Å¡onus, kumščiais sudavė 6-7 smÅ«gius į galvÄ . Jis nuo H. M. smÅ«gių nugriuvo, bandė gintis rankomis, paprašė kartu su juo vienoje patalpoje gyvenančio nuteistojo E. D. pagalbos.

Pastarasis H. M. atitraukė nuo jo. H. M. ir E. D. tarpusavyje apsižodžiavo. E. D. liepė H. M. iÅ¡eiti iÅ¡ jų sekcijos. Nuteistasis pasakė, kad iÅ¡eis, pakvies savo draugus ir visus juos „sulaužys“, ir iÅ¡ jų gyvenamosios patalpos išėjo. Grįžo už kelių minučių vienas, su E. D. kambaryje apsistumdė ir abu išėjo aiÅ¡kintis santykių į bendro naudojimo koridorių. Jiems išėjus, už akimirkos iÅ¡girdo E. D. suÅ¡unkant „ai“. E. D. grįžo į gyvenamÄ jÄ patalpÄ rankomis susiėmęs kairį Å¡onÄ ir pasakė, kad jam į Å¡onÄ Ä¯dÅ«rė H.

M. (1 t., b. l. 125-128).

9. Apklausiamas pirmosios instancijos teisme, kaip ir ankstesnėje proceso stadijoje, R. S. parodė, kad 2022 m. gegužės 3 d. apie 22 val., jam gulint savo lovoje, atėjo nuteistasis H. M., kuris reikalavo iÅ¡ nukentėjusiojo pinigų. Jiems apsižodžiavus, H. M. trenkė jam į kaktÄ , po ko jis atsikėlęs nustÅ«mė H. M.. Tada jie susikibo. Nors apklausiamas teisme nukentėjusysis negalėjo konkretizuoti kiek tiksliai smÅ«gių H. M. sudavė jam ir kiek smÅ«gių jis pats sudavė H. M., tačiau paaiÅ¡kino, kad Å¡iÄ aplinkybę nurodė apklausos ikiteisminio tyrimo metu, taip pat parodė, kad H. M. jam smÅ«gius sudavė ir kojomis. Kaip ir apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, R. S. taip pat nurodė, kad juos iÅ¡skyrė E. D., kuriam H. M. dÅ«rė peiliu į Å¡onÄ (2 t., b. l. 170-171).

10. Tuo tarpu H. M. ikiteisminio tyrimo metu buvo iÅ¡kviestas apklausai du kartus ir abu juos, paklaustas, ar pripažįsta kaltę dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo, į šį klausimÄ nurodė neatsakysiantis, taip pat atsisakė duoti bet kokius parodymus (t. 2, b. l. 13, 21). Apklausiamas teisme, jis neneigė kaltinime nurodytoje vietoje ir laiku buvus konfliktÄ tarp jo ir nukentėjusiojo, tačiau nurodė tiek kitÄ konflikto kilimo priežastį, tiek kitaip aiÅ¡kino jo eigÄ . Teisiamajame posėdyje H. M. paaiÅ¡kino, kad maždaug dvi valandos iki aptariamo konflikto jis buvo pasiskolinęs neÅ¡iojamÄ kompiuterį iÅ¡ nukentėjusiojo. Naudodamasis Å¡iuo kompiuteriu, netyčia numetė jį ant žemės. H. M. teigė, kad įvykio dienÄ patalpoje, kurioje gyveno nukentėjusysis, lankėsi, nes atnešė pastarajam sudaužytÄ kompiuterį, norėjo susitarti dėl atlyginimo už padarytÄ Å¾alÄ . Tačiau nukentėjusysis, vos jam pasakius, kad neÅ¡iojamas kompiuteris buvo sudaužytas, atsikėlė iÅ¡ lovos ir puolė ant jo, trenkė jam kumščiu į veidÄ . Jis (H. M.) stovėjo, stengėsi nukentėjusįjį nuraminti, tačiau jis permetė jį ant žemės, po ko abu nurkrito ant žemės. Nukentėjusysis dar bandė smÅ«giuoti jam į veidÄ rankomis į krÅ«tinės sritį, o jis (H. M.) bandė gintis rankomis, tačiau besigindamas jis nesudavė nukentėjusiajam nei vieno smÅ«gio. H. M. taip pat parodė, kad konfliktas baigėsi, kuomet į patalpÄ atėjo kitas laisvės atėmimo bausmę atlikęs asmuo, kuris pasakė „baikite konfliktÄ â€œ, po ko jis (H. M.) tiesiog išėjo iÅ¡ sekcijos (2 t., b. l. 169-170).

11. Remdamasi bylos medžiaga teisėjų kolegija taip pat nustatė, kad nei vienas iÅ¡ teisme apklaustų liudytojų nenurodė matę visÄ tarp H. M. bei R. S. įvykusį konfliktÄ . Liudytojas K. G., kuris taip pat atlikinėjo bausmę toje pačioje įkalinimo įstaigoje ir tame pačiame bÅ«ryje, apklausiamas pirmosios instancijos teisme teigė nematęs pačio konflikto, kadangi tuo metu buvo išėjęs parÅ«kyti, tik suprato, kad tarp bausmę atliekančių asmenų vyko ginčas (2 t., b. l. 194-195).

Tačiau ikiteisminio tyrimo metu K. G. parodė, jog 2022 m. gegužės pradžioje, galimai 3 dienÄ , apie 22 val., į jų gyvenamÄ jÄ patalpÄ atėjo kitas nuteistasis – H. M., ir priėjęs prie lovoje gulinčio R. S. pradėjo klausinėti jo apie kažkokius pinigus. Tyrimo metu liudytojas taip pat paaiÅ¡kino, kad nukentėjusysis netrukus iÅ¡lipo iÅ¡ lovos ir su H. M. apsistumdė. Jis tuo metu išėjo iÅ¡ gyvenamosios patalpos į kiemÄ parÅ«kyti ir grįžo jau tuomet, kai konfliktas buvo baigęsis (1 t., b. l. 165 -166).

Pagarsinus jo ikiteisminio tyrimo metus duotus parodymus, K. G. juos patvirtino, nurodė, kad tyrimo metu sakė tiesÄ . Apklaustas liudytojas T. S., gyvenęs toje pačioje patalpoje su R. S., taip pat patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Kaip matyti iÅ¡ Å¡io liudytojo parodymų, jis teigė apie konflikto priežastį ir pradžiÄ nieko nežinantis, nes tuo metu, kai H. M. įėjo į jų gyvenamÄ jÄ patalpÄ , jis miegojo. Jis taip pat patvirtino pabudęs nuo Å¡urmulio tik tuomet, kai nukentėjusysis ir nuteistasis jau buvo susikibę ant grindų (1 t., b. l. 177-178).

Liudytoju apklaustas E. D. teisme parodė, kad su H. M. jokių konfliktinių situacijų nėra buvę, kad 2022 m. gegužės 3 d. jis susižalojo pats, paslydęs ir nukritęs, o konflikto tarp R. S. ir H. M. nematė (3 t., b. l. 34). Iš esmės analogiškus parodymus jis davė ir apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, kuomet parodė, jog susižalojo 2022 m. gegužės 3 d. po vakarienės, apie 22 val., kuomet kambaryje paslydo ant slidžios linoleumo dangos ir krisdamas kaire kūno puse užkrito ant stalo, kur buvo sudėti po vakarienės likę peiliai, šakutės ir indai, prieš tai kambaryje jokio konflikto, muštynių nematė, kur tuo metu buvo, nežino (1 t., b. l. 147-148).

12. Nors aptarti liudytojo K. G. bei liudytojo E. D. parodymai tam tikrose dalyse prieÅ¡tarauja nukentėjusiojo nurodytoms aplinkybėms (K. G. nenurodė, jog dar iki prasidedant grumtynėms tarp nukentėjusiojo ir nuteistojo, pastarasis bÅ«tų trenkęs R. S., kÄ tvirtina nukentėjusysis, o E. D. kategoriÅ¡kai neigia, jog jis buvo sužalotas duriančiu-pjaunančiu daiktu bÅ«tent H. M., kuomet jis įsikiÅ¡o į tarp jo ir R. S. vykstantį konfliktÄ ), tačiau teisėjų kolegija, kaip ir pirmosios instancijos teismas, vis tik, tiki ir vadovaujasi bÅ«tent nukentėjusiojo, o ne nuteistojo nurodoma analizuojamo įvykio versija.

13. Tokios pozicijos laikomasi įvertinus tai, jog nukentėjusiojo parodymai dėl esminių detalių buvo nuoseklÅ«s viso baudžiamojo proceso metu bei neprieÅ¡tarauja raÅ¡ytiniams bylos duomenims – tiek prie bylos prijungtiems įkalinimo įstaigos 2-o aukÅ¡to koridoriaus vaizdo įraÅ¡ams, tiek teismo medicinos specialistų iÅ¡vadų. Be to, kad buvo sužalotas bÅ«tent H. M. tyčiniais veiksmais, kuomet Å¡is dėl tariamos skolos kilusio konflikto metu sudavė nukentėjusiajam smÅ«gius į galvÄ ir kitas kÅ«no vietas, o ne nuteistojo nurodomomis aplinkybėmis – grumtynių ant žemės metu, po to, kai įpykęs dėl sudaužyto neÅ¡iojamo kompiuterio pats nukentėjusysis nuteistÄ jį parvertė ant žemės, R.

S. nurodė ne tik inicijuojant ikiteisminio tyrimo pradėjimÄ ir jau vykstančio baudžiamojo proceso metu, bet ir bendraudamas su pataisos įstaigos darbuotojais iÅ¡ karto po įvykusio konflikto, kas taip pat rodo jo pateiktos versijos nuoseklumÄ ir leidžia vertinti jo parodymus kaip patikimus įrodymus. Teisėjų kolegijos vidinį įsitikinimÄ , jog Å¡iuo atveju nuoÅ¡irdÅ«s ir tikrÄ sias konflikto tarp R. S. ir H. M. aplinkybes atitinkantys yra nukentėjusiojo parodymai, sustiprina ir tas faktas, kad R. S. parodymai buvo duoti iÅ¡ karto po įvykio, nežinant apie tai, kokie duomenys yra surinkti tyrimo metu, kai tuo tarpu nuteistojo parodymai buvo duoti jau tik teisme ir jis turėjo galimybę juos priderinti prie tyrimo metu surinktos medžiagos.

Pastebėtina ir tai, kad ikiteisminio tyrimo metu nuteistasis apskritai nepasisakė savo kaltės klausimu, t. y. jos ne tik nepatvirtino, bet ir neneigė, kas tik sustiprina manymÄ , jog jis sÄ moningai pasirinko tokiÄ gynybinę pozicijÄ , suvokdamas, jog galės pateikti tokiÄ versijÄ , kuri bet kokiu atveju bus naudinga jam (jei bent dalis surinktų duomenų galės bÅ«ti interpretuojami kaip teisinantys jį – neigti kaltę, o jei bus akivaizdu, kad jų ginčyti neprasminga – kaltę pripažinti visiÅ¡kai ir tokiu bÅ«du tikėtis Å¡velnesnės bausmės paskyrimo).

Nors nekaltumo prezumpcijos principas, įtvirtintas ne tik nacionaliniu, bet ir tarptautiniu lygmeniu – be kita ko, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 2 dalyje, apima ir teisę neduoti parodymų prieÅ¡ save, taigi, nuteistasis neabejotinai turėjo teisę pasirinkti tokiÄ gynybos taktikÄ , tačiau vis tik toks jo elgesys kelia pagrįstas abejones jo parodymų nuoÅ¡irdumu, o vertinant ir kitus aptartinus aspektus ir jų teisingumu.

14. Vertindama liudytojais apklaustų kitų laisvės atėmimo bausmę atlikusių asmenų parodymus, teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad jų parodymai yra itin abstraktÅ«s ir akivaizdžiai duoti tokie, kuriais nebÅ«tų pakenkta nei vienam iÅ¡ kartu su jais tame pačiame bÅ«ryje bausmę atlikusių nuteistųjų, kÄ galima paaiÅ¡kinti žinomu faktu apie tarp nusikaltimus padariusiems asmenims arba anksčiau teistiems asmenims dažnai bÅ«dingas nuostatas, tarp jų ir nenorÄ praneÅ¡ti apie jų atžvilgiu įvykdytus nusikaltimus, ar nusistatymÄ neliudyti apie galimai padarytas nusikalstamas veikas kitų atžvilgiu, taip, be kita ko, siekiant iÅ¡vengti galimo susidorojimo.

Atskirai vertinant liudytojo E. D. parodymus, teisėjų kolegija pažymi, kad jo duoti parodymai apie tai kokiomis aplinkybėmis jis pats buvo sužalotas 2022 m. gegužės 3 d. vakarÄ , yra nelogiÅ¡ki ir prieÅ¡taraujantys ne tik nukentėjusiojo R. S. parodymams, bet ir byloje esančiai Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus 2022 m. gegužės 9 d. specialisto iÅ¡vadai Nr. G 829/2022 (02), kurioje nurodoma, jog E. D. konstatuotas sužalojimas – akla durtinė pjautinė kairės pusės žaizda, negalėjo bÅ«ti padarytas jam pačiam užgriuvus ant peilio, kaip teigė Å¡is liudytojas.

Kad E. D. vengė ikiteisminio tyrimo metu ir teisme nurodyti visas jam žinomas nagrinėjamai nusikalstamai veikai atskleisti reikšmingas aplinkybes, šiuo atveju patvirtina ir tas faktas, jog liudytojas teigė nematęs tarp H. M. ir R. S. vykusio konflikto, tačiau negalėjo nurodyti, kur tuo metu jis buvo, o iš vaizdo įrašų, kuriame buvo fiksuotas bausmės atlikimo vietos 2-o aukšto koridoriaus vaizdas, matyti, kad jis 2022 m. gegužės 3 d. apie 21.50 val. negalėjo nebūti nuteistųjų (duomenys neskelbtini) gyvenamojoje patalpoje, nes būtent iš jos E. D. išėjo netrukus paskui H.

M.. Vaizdo įraÅ¡e užfiksuotos aplinkybės ne tik paneigia liudytojo E. D. parodymus, bet ir patvirtina nukentėjusiojo versijÄ , kad konflikto su H. M. kambaryje buvo ir Å¡is liudytojas, kuris stojo ginti R. S., dėl ko vėliau pats buvo sužalotas nuteistojo, tačiau skundo dėl savo sveikatos sutrikdymo E. D. nepateikė, dėl ko ikiteisminis tyrimas dėl to nebuvo pradėtas. Nors nuteistasis tvirtina, kad minėti vaizdo įraÅ¡ai kaip tik leidžia teigti, kad nukentėjusiojo parodymai nėra patikimi, kadangi juose neužfiksuotas koridoriuje įvykęs konfliktas tarp H.

M. ir E. D., tačiau teisėjų kolegija su tokiu R. S. parodymų vertinimu nesutinka. Nuteistasis yra teisus, jog koridoriuje joks fizinis kontaktas tarp jo ir E. D. nebuvo užfiksuotas, tačiau vien tai nukentėjusiojo parodymų patikimumo nepaneigia. IÅ¡ vaizdo įrašų matyti, kad R. S. neišėjo iÅ¡ savo gyvenamosios vietos patalpos po to, kai iÅ¡ jos pasiÅ¡alino H. M. ir E. D.. Taigi, jog E. D. buvo sužalotas H. M. ne koridoriuje, o kitoje gyvenamojoje patalpoje, R. S. nematė ir negalėjo matyti, dėl to Å¡iÄ aplinkybę ir nurodė netiksliai, tačiau manyti, kad tai jis darė sÄ moningai, siekdamas suklaidinti ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nus ir teismÄ , pagrindo nėra.

15. Be to, teismas tiki ir vadovaujasi nukentėjusiojo nurodoma versija ir dėl to, kad jÄ iÅ¡ dalies patvirtina ir liudytojo K. G. parodymai. Kaip matyti iÅ¡ aukščiau Å¡io liudytojo aptartų parodymų, jis paaiÅ¡kino, kad girdėjo, jog H. M. bei R. S. kalbėjo apie skolÄ , po ko ir kilo fizinio smurto panaudojimu tarp Å¡ių asmenų baigęsis konfliktas. K. G. nenurodė, jog H. M. atėjo į gyvenamÄ jÄ patalpÄ (duomenys neskelbtini) su nukentėjusiojo sudaužytu neÅ¡iojamu kompiuteriu, dėl ko, kaip teigia nuteistasis, nukentėjusysis supyko ant jo ir pirmasis smÅ«giavo apeliantui. Be to, ir pats nukentėjusysis kategoriÅ¡kai neigė skolinęs H. M. savo neÅ¡iojamÄ kompiuterį. Jis parodė, jog nėra Å¡io įrenginio skolinęs ne tik apeliantui, bet ir kokiems nors kitiems tame pačiame kalėjime bausmę atlikusiems asmenims, bei tvirtino, kad tuo metu, kai nuteistasis įėjo į jų gyvenamÄ jÄ patalpÄ , naudodamasis tuo pačiu neÅ¡iojamu kompiuteriu jis Å¡nekėjo su savo mergina, ir Å¡ie jo parodymai nėra paneigti jokiais byloje surinktais duomenimis. Kaip matyti nukentėjusiojo parodymų, jis ir H. M. vienas kitÄ Å¾inojo tik iÅ¡ matymo, artimiau tarpusavyje jie nebendravo, todėl ir dėl Å¡ios aplinkybės teisėjų kolegija netiki, kad R. S. galėjo bÅ«ti davęs jam priklausantį neÅ¡iojamÄ kompiuterį laikinai naudotis H. M..

16. Nuteistojo versijÄ , kad tai nukentėjusysis jam pirmasis smÅ«giavo kumščiu į veidÄ , o vėliau parvertė jį ant žemės, po ko ant žemės nukrito ir pats R. S., bei, kad H. M. jam nesudavė nei vieno smÅ«gio, paneigia ne tik nukentėjusiojo nuoseklÅ«s parodymai, bet ir jau minėta Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus 2022 m. gegužės 4 d. specialisto iÅ¡vada Nr. G 798/2022 (02). Å ioje iÅ¡vadoje nurodyta, kad R. S. yra konstatuotos poodinės kraujosruvos kaktoje, pasmakrėje, deÅ¡inėje mentėje, deÅ¡iniame petyje, odos nubrozdinimai pasmakrėje, pakauÅ¡yje, padaryti kietais bukais daiktais, <...>, Å¡eÅ¡iais ar daugiau trauminiais poveikiais, galimai užduotyje nurodytais laiku bei aplinkybėmis. Poodinės kraujosruvos deÅ¡inėje mentėje ir deÅ¡iniame petyje galėjo bÅ«ti padarytos ir griuvimo metu, kontaktuojant su kietais bukais, ribotais ar neribotais pavirÅ¡iais. Sužalojimų visuma vienkartiniam griuvimui nebÅ«dinga (1 t., b.l. 142 -144). Taigi, specialisto iÅ¡vada leidžia daryti kategoriÅ¡kÄ iÅ¡vadÄ , kad įvairiose nukentėjusiojo kÅ«no vietose (tiek priekinėje, tiek nugarinėje kÅ«no dalyje) atsiradę sužalojimai negalėjo bÅ«ti padaryti nuteistojo nurodytomis aplinkybėmis – vien tik dėl nukentėjusiojo nukritimo ant žemės. PrieÅ¡ingai – ji tik patvirtina nuoseklius R. S. parodymus, kad H. M. jam rankomis ir kojomis sudavė ne vienÄ smÅ«gį į įvairias kÅ«no vietas. Skundo argumentas, kad R. S. konstatuoti sužalojimai galėjo atsirasti ir dėl to, kad jis pats naudojo smurtÄ prieÅ¡ save, siekdamas melagingai apkalbėti apeliantÄ , yra paremtas tik paties nuteistojo, kuris neabejotinai yra suinteresuotas iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės, niekuo nepagrįsta prielaida, o ne kokiais nors konkrečiais duomenimis, todėl jis taip pat atmetamas.

17. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog aukščiau nurodytų ir įvertintų duomenų (nukentėjusiojo parodymų, tarnybiniuose praneÅ¡imuose užfiksuotų duomenų, liudytojų V. B. ir R. K. parodymų, iÅ¡ dalies K. G. parodymų, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialistų iÅ¡vadų, vaizdo įrašų), kurie sudaro vieningÄ Ä¯rodomÄ jÄ medžiagÄ , pakanka nuteistojo H. M. kaltei nustatyti ir paneigti jo gynybinei versijai, kad prieÅ¡ nukentėjusįjį jokio fizinio smurto jis nenaudojo, kad ne jis (apeliantas) buvo konflikto iniciatorius, o prieÅ¡ingai – tai nukentėjusysis įtūžęs dėl sudaužyto jo neÅ¡iojamo kompiuterio puolė H. M. ir susižalojo pats, krisdamas ant žemės, kai ant jos parvertė nuteistÄ jį. Teisėjų kolegijai taip pat nekyla abejonių, kad H. M. veikoje yra visi nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, objektyvieji požymiai, t. y. fizinio smurto prieÅ¡ nukentėjusįjį panaudojimas (smÅ«gių kumščiu sudavimas į kaktÄ , galvÄ , smakrÄ , deÅ¡inę veido pusę, bei spyrimas į abu Å¡onus, nugarÄ ), padariniai – padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, pasireiÅ¡kęs poodinėmis kraujosruvomis kaktoje, pasmakrėje, deÅ¡inėje mentėje, deÅ¡iniame petyje, odos nubrozdinimais pasmakrėje, pakauÅ¡yje, priežastinis ryÅ¡ys tarp apelianto veiksmų ir kilusių padarinių, bei subjektyvieji požymiai – tiesioginė tyčia – nuteistasis, suduodamas smÅ«gius kumščiu nukentėjusiajam į galvos sritį bei spirdamas koja į Å¡onus ir nugarÄ , viso smÅ«giavęs ir spyręs ne mažiau kaip Å¡eÅ¡is kartus, neabejotinai suvokė pavojingÄ tokios veikos pobÅ«dį ir numatė, kad dėl tokio jo veikimo gali atsirasti įstatyme numatyti padariniai, ir norėjo taip veikti.

18. Apibendrinant visa, kas išdėstyta, konstatuojama, kad apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nepaneigia apylinkės teismo padarytų išvadų dėl H. M. kaltės. Skundo motyvas, jog apylinkės teismas neteisingai įvertino įrodymus, padarė išvadas, neatitinkančias visų faktinių bylos aplinkybių, nesivadovavo in dubio pro reo principu, yra nepagrįsti. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad H. M. veiksmuose yra visi būtini BK 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėties požymiai. Apeliacinės instancijos teismas, sutinka su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, ir neįžvelgia pagrindo H. M. išteisinti.

19. Apeliantas skundu praÅ¡o priimti sprendimÄ , prieÅ¡ingÄ pirmosios instancijos teismo sprendimui, kas, sutinkamai su kasacinio teismo praktika, reiÅ¡kia, kad apibrėžia pačias plačiausias apeliacinio skundo ribas. Tokiu atveju BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatos įpareigoja apeliacinės instancijos teismÄ patikrinti bylÄ visa apimtimi, tam tarpe ir dėl paskirtos bausmės bei civilinių ieÅ¡kinių (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-34/2010, 2K-190-648/2018).

20. Už BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymÄ baudžiama vieÅ¡aisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areÅ¡tu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Nuteistasis įvykdė vienÄ baigtÄ tyčinę nusikalstamÄ veikÄ . Nors pagal BK 11 straipsnio nuostatas, apelianto padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkiems nusikaltimams, tačiau Å¡iuo atveju privaloma atsižvelgti į tai, kad jo veiksmais buvo pasikėsinta į vienÄ labiausiai baudžiamojo įstatymo saugomų vertybių – žmogaus sveikatÄ , kad nukentėjusiajam buvo suduotas ne vienas smÅ«gis, be to, buvo smÅ«giuojama ir į gyvybiÅ¡kai svarbiÄ kÅ«no vietÄ â€“ galvos sritį, kad dėl tokių kaltininko veiksmų R.

S. ne tik patyrė fizinį skausmÄ , bet ir realius sužalojimus. Nors nebuvo nustatyta H. M. atsakomybę sunkinančių aplinkybių, tačiau taip pat nėra nustatyta ir jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Nuteistojo asmenybę neigiamai apibÅ«dina ne tik laisvės atėmimo vietų įstaigos administracijos pateikta jo charakteristika, iÅ¡ kurios matyti, kad atlikdamas bausmę jis buvo septynis kartus baustas drausminėms nuobaudomis bei du kartus administracine tvarka už psichotropinių medžiagų vartojimÄ , nebuvo skatintas, bet ir tas faktas, kad Å¡ioje byloje analizuojamÄ nusikaltimÄ jis įvykdė neiÅ¡nykus teistumui, atliekant nuosprendžiu paskirtÄ laisvės atėmimo bausmę laisvės atėmimo vietų įstaigoje, praeityje bÅ«damas teistas jau vienuolika kartų, tame tarpe ir už smurtinius nusikaltimus.

Kadangi aptarti duomenys patvirtina, jog apeliantas jokių iÅ¡vadų iÅ¡ ankstesnių teistumų nedaro, toliau daro tyčines nusikalstamas veikas netgi bÅ«damas griežtai prižiÅ«rimas, be to, ne pirmÄ kartÄ pasikėsina į kito asmens sveikatÄ , kas rodo jo pavojingumÄ visuomenei, teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo sprendimu paskirti nuteistajam už jo įvykdytÄ BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ pačiÄ griežčiausiÄ bausmę – laisvės atėmimÄ .

Ä®vertinusi bausmės skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes, teisėjų kolegija taip pat sprendžia, jog nėra pagrindo laikyti netinkamu, per griežtu, neproporcingu tiek H. M. asmenybei, tiek ir jo padarytai nusikalstamai veikai, ir apylinkės teismo nustatyto Å¡ios bausmės termino. Pažymėtina, jog, nepaisant jo itin neigiamos charakteristikos, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimo bei vertybės, į kuriÄ jis pasikėsino, svarbos, nuteistajam buvo paskirta vos 15 dienų ilgesnė laisvės atėmimo bausmė, nei BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytas Å¡ios bausmės vidurkis.

21. Apeliacinės instancijos teismas sutinka ir su pirmosios instancijos teismo sprendimu visiÅ¡kai tenkinti nukentėjusiojo pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį dėl 150 Eur turtinės žalos atlyginimo, kuri atsirado dėl įvykio metu sugadinto nukentėjusiojo neÅ¡iojamojo kompiuterio. Nors R. S. nepateikė teismui dokumentų, pagrindžiančių žalos dydį (pavyzdžiui, neÅ¡iojamo kompiuterio įsigijimo kvito), tačiau jo nurodytas žalos dydis atitinka tokio daikto (net ir naudoto) rinkos kainÄ ir protingumo kriterijus. Kadangi nukentėjusysis kategoriÅ¡kai neigė, jog jam H. M. dalį turtinės žalos (30 Eur) atlygino, o H. M. jokių objektyvių Å¡iÄ aplinkybę patvirtinančių duomenų nepateikė, teisėjų kolegija taip pat pritaria apylinkės teismo pozicijai nukentėjusiajam padarytos žalos tariamai nukentėjusiajam atlygintos sumos dydžiu nemažinti.

22. BaudžiamÄ jÄ bylÄ nagrinėjant apeliacinėje instancijoje buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus 2023 m. lapkričio 6 d. pažyma Nr. APD-2023-15414 dėl antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų. Pažymoje nurodyta, kad valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidas, apeliacinės instancijos teisme ginant nuteistÄ jį H. M., sudaro 110 Eur, kurios turi bÅ«ti priteistos iÅ¡ nuteistojo valstybei.

23. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimÄ iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidas, susidariusias dėl bÅ«tino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, iÅ¡skyrus Å¡io Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Å ios nuostatos galioja ne tik nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme, bet ir apeliacinėje bei kasacinėje instancijoje. Tačiau pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotÄ praktikÄ , sprendžiant dėl proceso iÅ¡laidų priteisimo už atstovavimÄ apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose, turi bÅ«ti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundų nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys Nr. 2K-410/2008, 2K-1/2009, 2K-196/2009, 2K-267/2009, 2K-351/2009, 2K-272/2011, 2K-419/2011, 2K-605/2011, 2K-374/2012, 2K-520-303/2015), taip pat į tai, koks yra gynėjo paskyrimo kaltininkui teisinis pagrindas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-173/2014, 2K-218-1073/2020). Å ioje byloje antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų pripažinimo procesinėmis ir iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ nuteistojo klausimas sprendžiamas apeliacinio proceso stadijoje, kurioje vertinamas pirmosios instancijos teismo priimto nuosprendžio teisėtumas ir pagrįstumas. BPK 322 straipsnio 1 dalyje yra imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Tai reiÅ¡kia, kad apeliaciniame procese, gynėjas buvo paskirtas ne nuteistojo, o valstybės iniciatyva, kuri jam garantuoja tokiÄ teisę.

24. Nors Å¡iuo atveju byla apeliacine tvarka buvo nagrinėjama pagal nuteistojo skundÄ , kuris atmetamas, tačiau, spręsdama proceso iÅ¡laidų priteisimo iÅ¡ H. M. klausimÄ , teisėjų kolegija taip pat įvertina ir kitus aspektus: 1) byloje turimais duomenimis, apeliantas nedirba; 2) byloje nėra jokių aktualių duomenų apie jo turimÄ turtÄ , į kurį bÅ«tų galima nukreipti proceso iÅ¡laidų iÅ¡ieÅ¡kojimÄ ; 3) nuteistasis, privalės atlikti skundžiamu nuosprendžiu paskirtÄ septynių mėnesių laisvės atėmimo bausmę, dėl ko jo galimybės įsidarbinti ir gauti lėšas kurį laikÄ bus ribotos. Atsižvelgusi į paminėtas aplinkybes bei tai, kad antrinė teisinė pagalba nuteistajam Å¡ioje byloje buvo teikiama ne jo iniciatyva, o dėl nustatyto imperatyvaus teisinio reglamentavimo, teisėjų kolegija sprendžia, kad iÅ¡laidos už H. M. suteiktÄ antrinę teisinę pagalbÄ iÅ¡ jo nepriteistinos.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į visa, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

nuteistojo H. M. apeliacinį skundÄ atmesti.

Nepriteisti iÅ¡ H. M. valstybės naudai 110 Eur eurų antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus 2023 m. lapkričio 6 d. pažymÄ Nr. APD-2023-15414.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Lina Lesinskienė

Aurelijus Rauckis

Aušra Vingilė