Legislator Case Law & Legislation
d2476216-7eed-4b7c-b79f-6cd23d1e0542 AI generated

d2476216-7eed-4b7c-b79f-6cd23d1e0542 · Å iaulių apygardos teismas

Case Number d2476216-7eed-4b7c-b79f-6cd23d1e0542
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Å iauliai Å iaulių apygardos teismo  Civilinių bylų  skyriaus  teisėjų  kolegija,  susidedanti iÅ¡ pirmininkės ir pranešėjos Birutės Simonaitienės,kolegijos teisėjų Danutės Burbulienės, Vytauto Kursevičiaus,teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovų D. K. ir A. K. apeliacinius skundus dėl Å iaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovų V.

Legislator headnote

AI generated

d2476216-7eed-4b7c-b79f-6cd23d1e0542 · Å iaulių apygardos teismas: Taip pat teismas, atsižvelgęs į V. G., kaip nepilnamečio, amžiaus grupės bÅ«dingus fizinės ir psichinės raidos ypatumus, socialinę brandÄ , suvokimo laipsnį, reakcijÄ Ä¯ prieÅ¡ jį padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , jos įtakÄ Â nukentėjusiojo fiziniam, protiniam, dvasiniam ir socialiniam vystymuisi, vertino, kad 40000 Lt neturtinė žala yra protinga ir teisinga. Teismas atsižvelgęs į tai, kad ieÅ¡kovės V. G. asmeninis gyvenimas labai pasikeitė ir patirta psichinė trauma turės ilgalaikių padarinių vertino, kad ieÅ¡kovės V.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

                                                    Pranešėja B. Simonaitienė                                                  Civilinė byla Nr. 2A-507-372/2012Teisėja A. Monstavičienė                                                Teisminio proceso Nr. 2-07-3-07917-2011-0                                                                               Procesinio sprendimo kategorija 44.2.4., 121.18.                                                              (S) ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. spalio 3 d.

Å iauliai Å iaulių apygardos teismo  Civilinių bylų  skyriaus  teisėjų  kolegija,  susidedanti iÅ¡ pirmininkės ir pranešėjos Birutės Simonaitienės,kolegijos teisėjų Danutės Burbulienės, Vytauto Kursevičiaus,teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovų D. K. ir A. K. apeliacinius skundus dėl Å iaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovų V.

G., Ž. G., V. G., V. G. ieÅ¡kinį atsakovams D. K. ir A. K. dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytų sužalojant fizinių asmenų sveikatÄ , atlyginimo. Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė :I.Ginčo esmė          IeÅ¡kovai V. G., Ž. G., V. G., V. G. praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovų D. K. ir A. K. solidariai  turtinės žalos ir neturtinės žalos atlyginimÄ . Nurodo, kad 2009-06-29 įvykusios avarijos metu ieÅ¡kovai buvo sužaloti, patyrė įvairias traumas, dėl to atsakovas D.

K. Kretingos rajono apylinkės teismo 2010-11-11 nuosprendžiu nuteistas pagal LR BK 281 str. 6 d. laisvės atėmimu 5 metams 6 mėnesiams. Pritaikius BK 75 str.1 d., 2 d., 7 p. bausmės vykdymas jam atidėtas 3 metams. Klaipėdos apygardos teismas 2011-06-09 nuosprendžiu panaikino 75 str. taikymÄ Â nuteistajam ir jam paskirtÄ Â 5 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę nustatė atlikti atviroje kolonijoje. IeÅ¡kovai baudžiamojoje byloje buvo pripažinti nukentėjusiaisiais ir žalos atlyginimo klausimas nebuvo nagrinėjamas.

Ieškovai yra viena šeima, kurios gyvenimas iš esmės sužlugdytas nusikalstama atsakovo D. K. veika. Atsakovė A. K. yra automobilio, kurį vairavo atsakovas D. K., savininkė ir valdytoja, todėl kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytoja dėl žalos atlyginimo atsako kartu su autoįvykio kaltininku. Automobilis, kurį vairavo D. K., nebuvo apdraustas privalomojo civilinės atsakomybės draudimu , nors pareiga sudaryti draudimo sutartį yra nustatyta savininkui. Atsakovų veiksmai yra neteisėti, ir už autoįvykio pasekmes automobilio savininkas ir valdytojas atsako solidariai.

IeÅ¡kovė Ž. G. praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovų turtinės žalos atlyginimÄ kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis po 1 350,00 Lt nuo 2009-06-29, teismo posėdžio metu data patikslinta – nuo 2010-03-01 visam darbingumo netekimo laikotarpiui, 14 603,51 Lt vienkartinę sumÄ , 500 000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimÄ , jos dydį sumažino iki 498 355 Lt. IeÅ¡kovas V. G. praÅ¡o priteisti 5 353,54 Lt turtinės žalos atlyginimÄ ir 150 000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimÄ , jos dydį sumažino iki 149 177,91 Lt.  Nepilnametis V.

G. praÅ¡o priteisti 100 000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimÄ , jos dydį sumažino iki 99 180,00 Lt ir nepilnametė V. G. praÅ¡o priteisti 50 000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimÄ , jos dydį sumažino iki 49 836,00 Lt. Taip pat ieÅ¡kovai praÅ¡o priteisti bylinėjimosi ir advokato atstovavimo iÅ¡laidas. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Å iaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 23 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies. Priteisė iÅ¡ atsakovų D. K. ir A.

K. solidariai V. G. turtinės žalos 3 816,55 Lt ir 40 000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimÄ bei 1 000,00 Lt advokato paslaugų bei 429,50 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidas. Priteisė iÅ¡ atsakovų D. K. ir A. K. solidariai Ž. G. 1 350,00 Lt periodinių iÅ¡mokų kas mėnesį nuo 2010-03-01 visam nedarbingumo netekimo laikotarpiui, 13 191,78 Lt turtinės žalos atlyginimÄ bei 150 000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimÄ . Priteisė iÅ¡ atsakovų D. K. ir A. K. solidariai V. G. 40 000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimÄ .

Priteisė iÅ¡ atsakovų D. K. ir A. K. V. G. 5 000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimo, likusiÄ ieÅ¡kinio dalį atmetė.Teismas vadovaudamasis CPK 30 straipsnio 5 dalies ir 33 straipsnio 5 dalies nuostatomis sprendė, kad ieÅ¡kovai pareikÅ¡dami ieÅ¡kinį Å iaulių miesto apylinkės teisme įstatymo nepažeidė. Teismas, nustatęs, kad automobilis, kuriuo buvo padarytas eismo įvykis, priklauso A. K. ir vadovaudamasis LR CK 6.270 str. 2 d. nuostatomis, sprendė, kad atsakovė A. K. yra didesnio pavojaus Å¡altinio valdytoja, nes pagal įstatymÄ Â valdytojas yra ne tas asmuo, kuris vairuoja automobilį, o kuriam pastarasis priklauso.

Teismas nurodė, kad A. K., žinodama, kad iš jos sūnaus D. K. atimtos teisės vairuoti automobilį, jį perdavė vairuoti, todėl teismas vertino, kad tarp šių šalies veiksmų ir eismo įvykio yra priežastinis ryšys. Duomenų, kad atsakovo D. K. vairuojama transporto priemonė buvo drausta, teismas nenustatė, todėl vertino, kad D. K. veiksmai buvo neteisėti ir už eismo įvykio pasekmes automobilio savininkas ir valdytojas atsako solidariai (CK 6.270 str. 3 d.). Teismas iš pateiktų byloje dokumentų sprendė, kad ieškovas V.

G. dėl patirto nedarbingumo nuo 2009-06-29 iki 2010-02-25 negavo pajamų, nes susidarė skirtumas tarp jam mokėto atlyginimo ir iÅ¡ „Sodros“ gautų iÅ¡mokų ir tai sudaro 3816,55 Lt, todėl sprendė, kad reikalavimas atlyginti turtinę žalÄ pagrįstas ir įrodytas. Teismas atsižvelgęs į tai, kad V. G. sužalojimas ilgalaikio pobÅ«džio ir su bÅ«simomis pasekmėmis bei vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais vertino, kad 40000 Lt neturtinė žala yra pakankama.

Taip pat teismas atsižvelgęs į tai, kad ieÅ¡kovei Ž. G. nuo 2009-12-03 nustatytas 80 proc. nedarbingumas, kad ieÅ¡kovė iki sužalojimo dirbo, jos vidutinis atlyginimas buvo 2100 Lt ir po sužalojimo jai paskirta netekto darbingumo pensija 754,19 Lt, vertino, kad jos reikalavimas priteisti turtinės žalos atlyginimÄ kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis po 1350 Lt visam netekto darbingumo laikui yra pagrįstas. Priteisdamas 150000 Lt neturtinės žalos ieÅ¡kovei Ž. G. teismas atsižvelgė į sveikatos sutrikdymo sunkumÄ , jo pobÅ«dį, trukmę, pasveikimo galimybę, liekamuosius reiÅ¡kinius, asmens turėtų galimybių praradimÄ . IeÅ¡kovei buvo padaryti daugybiniai sužalojimai, ji iki Å¡iol negali vaikščioti, savarankiÅ¡kai apsitarnauti, yra priklausoma nuo kitų asmenų, be patirto fizinio skausmo ji iÅ¡gyvena ir dėl iÅ¡likusių sužalojimo padarinių, jos gyvenimo kokybė visiÅ¡kai pasikeitė ir žymiai pablogėjo, apribota jos galimybė gyventi pilnavertį gyvenimÄ , ji patyrė dvasinį sukrėtimÄ . Esant tokioms veikos pasekmėms, teismas sprendė, kad ieÅ¡kovei priteistinas neturtinės žalos atlyginimas.

Taip pat teismas, atsižvelgęs į V. G., kaip nepilnamečio, amžiaus grupės bÅ«dingus fizinės ir psichinės raidos ypatumus, socialinę brandÄ , suvokimo laipsnį, reakcijÄ Ä¯ prieÅ¡ jį padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , jos įtakÄ Â nukentėjusiojo fiziniam, protiniam, dvasiniam ir socialiniam vystymuisi, vertino, kad 40000 Lt neturtinė žala yra protinga ir teisinga. Teismas atsižvelgęs į tai, kad ieÅ¡kovės V. G. asmeninis gyvenimas labai pasikeitė ir patirta psichinė trauma turės ilgalaikių padarinių vertino, kad ieÅ¡kovės V.

G. reikalavimas priteisti 49836 Lt tenkintinas iÅ¡ dalies, mažintinas ir priteistina 5000 Lt neturtinė žala. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai Apeliaciniais skundais atsakovas D. K. ir atsakovė A. K. praÅ¡o panaikinti Å iaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 23 d. sprendimÄ ir perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. BylÄ praÅ¡o nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais motyvais:Apeliantas teigia, kad ieÅ¡kinys turėjo bÅ«ti nagrinėjamas Kretingos miesto apylinkės teisme.

Pagal suformuotÄ teismų praktikÄ , taikant BPK 115 straipsnį, civiliniam ieÅ¡kovui pripažinus teisę į ieÅ¡kinio patenkinimÄ ir perdavus ieÅ¡kinio dydžio klausimÄ nagrinėti civilinio proceso tvarka, atskira civilinė byla neužvedama. Nepriklausomai nuo ieÅ¡kinio dydžio tęsiamas bylos nagrinėjimas LR CPK tvarka tame teisme, kuris nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ . Byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad A. K. perdavė D. K. vairuoti automobilį. Automobilį D. K. paėmė prieÅ¡ A.

K. valiÄ , todėl solidari atsakomybė negalima.Nepagrįstas teismo argumentas, jog automobilis turėjo bÅ«ti apdraustas. Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatyme nurodyta, kad LR teritorijoje naudojamos transporto priemonės privalo bÅ«ti apdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. A. K. savo automobiliu nesinaudojo, nes neturėjo vairuotojo pažymėjimo, jo valdyti dėl fizinės negalios negalėjo, automobilį pirko turėdama tikslÄ parduoti.Teismas turėjo savo iniciatyva trečiuoju asmeniu į bylÄ Ä¯traukti LR transporto draudikų biurÄ .

Pagal Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ biuras privalo mokėti iÅ¡mokÄ dėl per eismo įvykį padarytos žalos nukentėjusiesiems.Teismas privalėjo mažinti atsakovams priteistinÄ Å¾alÄ , nes ieÅ¡kovai važiavo neprisisegę saugos diržų. Be to, teismas nepasisakė dėl fakto, jog ieÅ¡kovė Ž. G. dar iki eismo įvykio turėjo stuburo iÅ¡varÅ¾Ä , sunkiai vaikščiojo, ir dėl to jai buvo daryta medicininė invazija.

Atsiliepimu į atsakovų apeliacinius skundus ieÅ¡kovai praÅ¡o Å iaulių miesto apylinkės teismo 2012-04-23 sprendimÄ palikti nepakeistÄ , o atsakovų apeliacinius skundus atmesti bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo, kad paduodami ieÅ¡kinį pagal ieÅ¡kovų gyvenamÄ jÄ vietÄ teismingumo taisyklių nepažeidė. Be to, ieÅ¡kovė Ž. G. dėl neįgalumo negalėtų nuvykti į Kretingos rajono apylinkės teismÄ . IeÅ¡kovei reikalinga speciali transporto priemonė, kurios ieÅ¡kovai dėl sunkios materialinės padėties negali įsigyti, o atsakovai nėra kompensavę nei trupučio turtinės ir neturtinės žalos.

Baudžiamojoje byloje buvo nustatyta, kad A. K. leido sÅ«nui D. K. naudotis automobiliu, kuris nebuvo apdraustas civilinės atsakomybės draudimu, todėl A. K. veiksmai buvo įvertinti kaip nerÅ«pestingas elgesys. BÅ«dama rÅ«pestinga savininkė, ji privalėjo apie neteisėtÄ automobilio užvaldymÄ praneÅ¡ti policijai.       IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,                                        teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliaciniai skundai atmestini.Teisėjų kolegija primena, kad apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str.

įtvirtintų bylos nagrinėjimo taisyklių, nustatančių ir bylų nagrinėjimo ribas, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektais. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinius ir teisinius bylos pagrindus, tai yra tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai atskleidė bylos esmę, nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai kvalifikavo tarp bylos Å¡alių susiklosčiusius teisinius santykius.

Kartu apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar nėra CPK 329 str. nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų.Teisėjų kolegija, remdamasi iÅ¡tirtais ir teisiÅ¡kai įvertintais duomenimis, konstatuoja, kad absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų Å¡ioje byloje nenustatyta.Apeliantai, atsakovai Å¡ioje byloje D. K. ir A. K. apeliaciniuose skunduose, iÅ¡reikÅ¡dami savo pozicijÄ dėl proceso apeliacinės instancijos teisme, prašė bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka ir taisyklėmis.

Savo praÅ¡ymams pagrįsti nurodė įrodymų vertinimo taisyklių netinkamÄ taikymÄ , procesinių ir materialinės teisės normų pažeidimÄ nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme. Teismas netenkina apeliantų praÅ¡ymo apeliacinį skundÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka. IÅ¡analizavus apeliacinių skundų motyvus ir argumentus konstatuotina, kad apeliantai nenurodė svarių ir pakankamai pagrįstų argumentų, leidžiančių daryti iÅ¡vadÄ , kad tik žodinio proceso tvarka galima nustatyti Å¡iai bylai reikÅ¡mingas aplinkybes ir tinkamai įvertinti pagal apeliacinius skundus priimtÄ pirmosios instancijos sprendimÄ .

Tiek bylÄ nagrinėjant žodinio proceso tvarka, tiek ir raÅ¡ytinio proceso tvarka bylos nagrinėjimo ribas apeliacinės instancijos teisme sudaro apeliacinių skundų faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėdamas bylÄ , apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į apeliacinių skundų ribas, patikrina, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, ar nustatė ir tinkamai įvertino visas reikÅ¡mingas bylai aplinkybes, o taip pat pats įvertina įrodymus, nepriklausomai nuo to, ar juos pirmosios instancijos teismas įvertino, ar ne.

Todėl nėra pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , jog apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylÄ raÅ¡ytinio proceso tvarka, nesugebėtų atskleisti ginčo esmės ir priimti teisingÄ sprendimÄ .IÅ¡ civilinėje byloje esančios medžiagos matyti, kad Kretingos rajono apylinkės teismas 2010-11-11 iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje nustatyta, kad atsakovas D. K., vairuodamas kelių transporto priemonę, bÅ«damas pasvaigęs nuo alkoholio, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu sunkiai sutrikdyta kitų žmonių sveikata bei žuvo žmogus.

Atsakovas D. K. buvo pripažintas kaltu pagal LR BK 281 str. ir nubaustas bausme (18 b. l.). Klaipėdos apygardos teismas apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ ir iÅ¡ dalies nuosprendį pakeitė (25 b. l.). IeÅ¡kovai V. G. ir Ž. G. baudžiamojoje byloje buvo pripažinti nukentėjusiaisiais ir civiliniais ieÅ¡kovais. Teismas tenkino jų praÅ¡ymus bei paliko civilinius ieÅ¡kinius nenagrinėtus, pripažino jų teisę į ieÅ¡kinio patenkinimÄ Â ir klausimÄ dėl dydžio perdavė nagrinėti civilinio proceso tvarka (24 b. l.).

            Dėl teismingumo pažeidimo.           Vertindama apeliantų motyvÄ , kad Å iaulių miesto apylinkės teismas iÅ¡nagrinėjo jam neteismingÄ bylÄ , kolegija iÅ¡ esmės sutinka su Å¡ia pozicija. Ji yra suformuota ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo iÅ¡plėstinėje septynių teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 21 d. nutartyje, civilinės bylos Nr. 3K-7-245/2010. Tačiau Å¡iuo atveju bÅ«tų grubiai pažeistas bylos koncentracijos ir ekonomiÅ¡kumo principas (CPK 7 straipsnis), įvertinant ir tai, kad teismas privalo vadovautis teisingumo ir protingumo principais (CK 1.5 straipsnio 4 dalis).

Jeigu būtų sprendžiamas ginčas, kuriame ieškovai reikalautų priteisti žalos tik iš atsakovo D. K., ginčas neabejotinai turėtų būti sprendžiamas baudžiamojoje byloje, kurioje jau nustatytos atsakovo kaltę patvirtinančios aplinkybės. Tačiau šiuo atveju yra sprendžiamas ginčas ir dėl atsakovės A. K. galimų veiksmų. Pačioje baudžiamojoje byloje jokie kaltinimai jai nebuvo pareikšti, todėl jos atžvilgiu ginčas turi būti sprendžiamas tik civilinėje byloje.

IeÅ¡kovai reikalavimus pareiÅ¡kė abiems atsakovams, reikalaudami priteisti žalÄ iÅ¡ jų kaip solidarių atsakovų. Dėl Å¡ių aplinkybių nėra pagrindo ginÄÄ nagrinėti iÅ¡ naujo, įvertinus ir tai, kad ieÅ¡kovai dėl atsakovo D. K. nusikalstamų veiksmų, konstatuotų nuosprendžiu, jau buvo priversti ginti savo teises.            Dėl atsakovės A. K. kaltės            Teisėjų kolegija pažymi, kad CK 6.270 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad didesnio pavojaus Å¡altinio valdytojas neatsako už padarytÄ Å¾alÄ , jeigu įrodo, kad galimybę valdyti didesnio pavojaus Å¡altinį jis prarado dėl neteisėtų kito asmens veiksmų.

Tokiu atveju už žalÄ atsako ne valdytojas, o asmuo, neteisėtai užvaldęs didesnio pavojaus Å¡altinį. Tačiau pagal CK 6.270 straipsnio 3 dalies nuostatas, jeigu dėl valdymo netekimo yra ir valdytojo kaltės, tai jis neatleidžiamas nuo atsakomybės, o atsako solidariai su neteisėtai didesnio pavojaus Å¡altinį užvaldžiusiu asmeniu. Remdamasi Å¡ia nuostata, teisėjų kolegija pažymi, kad didesnio pavojaus Å¡altinio valdytojas turi didesnę rÅ«pestingumo pareigÄ ir jis privalo rÅ«pintis, kad didesnio pavojaus Å¡altinis bÅ«tų tinkamai saugomas (rakteliai ir dokumentai turi bÅ«ti saugomi nežinomoje vietoje ir neturi bÅ«ti lengvai surandami, automobilis turi bÅ«ti užrakintas ir pan.).

Apeliantė Å¡ios pareigos aiÅ¡kiai nevykdė. Apeliantų argumentÄ , kad A. K. neperdavė D. K. vairuoti automobilio, o D. K. paėmė jį prieÅ¡ A. K. valiÄ , paneigia tiek baudžiamojoje byloje esantis 2010-04-06 liudytojo apklausos protokolas (2 t., 28–29 b. l., baudžiamoji byla Nr. 1-131-666/2010), tiek ir pačios atsakovės A. K. parodymai teismo posėdžio metu (124 b. l.). Pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų privalomojo civilinės atsakomybės draudimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostatas Lietuvos Respublikos teritorijoje naudojamos transporto priemonės privalo bÅ«ti apdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu.

Transporto priemonė, kurios įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, privalo bÅ«ti apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu tol, kol ji yra įregistruota. Už draudimo sutarties sudarymÄ atsako transporto priemonės savininkas (LR TPVPCADÄ® 4 str. 2 d.). Transporto priemonės savininkas, transporto priemonės valdytojai negali naudoti patys ir leisti naudoti kitam asmeniui neapdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu transporto priemonės (LR TPVPCADÄ® 4 str. 3 d.).

Automobiliu naudojosi atsakovės A. K. sūnus D. K.. Pareiga apdrausti automobilį įstatymu yra nustatyta automobilio savininkui, šiuo atveju A. K.. Kai transporto priemonės savininkas nevykdo pareigos drausti civilinę atsakomybę ir perduoda transporto priemonę kitam asmeniui, taip pat neapdraudusiam savo civilinės atsakomybės, tai laikytina viešosios teisės imperatyvių normų pažeidimu. Dėl šios priežasties automobilio savininkas ir faktinis valdytojas atsako solidariai.           Dėl turtinės ir neturtinės žalos dydžio nustatymo            Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų.

Piniginė žalos iÅ¡raiÅ¡ka yra nuostoliai. Jeigu Å¡alis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas (CK 6.249 str. 1 d.). CK 6.283 straipsnyje, nustatančiame deliktinę civilinę atsakomybę už žalÄ , padarytÄ sužalojant fizinio asmens sveikatÄ , atskleidžiama nuostata, kad nukentėjusįjį reikia grÄ Å¾inti į tokiÄ padėtį, kokia bÅ«tų, jei jis nebÅ«tų sužalotas. Pagal Å¡iÄ normÄ nukentėjusiajam turi bÅ«ti atlyginamos negautos pajamos, kurias jis bÅ«tų gavęs, jeigu sveikata nebÅ«tų sužalota.

Tokias negautas pajamas paprastai sudaro sumažėjęs darbo užmokestis ar kitokios pajamos, kurias praranda nukentėjusysis dėl sveikatos sužalojimo, tapęs visiškai ar iš dalies nedarbingas. Negautos pajamos apskaičiuojamos kaip pajamų, kurias nukentėjusysis gavo arba realiai galėjo gauti iki ir po sveikatos sužalojimo, skirtumas. Pirmosios instancijos teismas, teisingai nustatęs, kad ieškovas dėl patirto nedarbingumo nuo 2009-06-29 iki 2010-02-25 negavo pajamų, nes susidarė skirtumas tarp jam mokėto atlyginimo ir iš „Sodros“ gautų išmokų, pagrįstai ieškovui V.

G. priteisė turtinę žalÄ . IÅ¡ pateiktų duomenų matyti, kad ieÅ¡kovei Ž. G. nuo 2009-12-03 nustatytas 80 proc. nedarbingumas (28, 29 b. l.). IÅ¡ pateiktos pažymos (32 b. l.) matyti, kad ieÅ¡kovė iki sužalojimo dirbo, jos vidutinis atlyginimas buvo 2100 Lt, ir po sužalojimo jai paskirta netekto darbingumo pensija yra 754,19 Lt (31 b. l.). AukÅ¡tesnės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovės Ž. G. reikalavimas priteisti turtinės žalos atlyginimÄ kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis po 1350 Lt visam netekto darbingumo laikotarpiui, pagrįstas.

Iš kitų ieškovės pateiktų bylai duomenų (33, 36, 37, 38 b. l.) matyti, kad ieškovei buvo atliekamos mokamos fizioterapijos procedūros už 5561, 78 Lt, pirktas neįgalumo vežimėlis už 2000 Lt, bei reabilitacijai skirtos priemonės – tai ėjimo takelis, 800 Lt, elektros stimuliatorius, 1170 Lt, gydymo lempa ,,Bioptron“ 3660 Lt, ir tai sudarė ieškovės išlaidas, susijusias su sužalojimu.             Jeigu turtinė žala yra susijusi su materialinės sferos dalykų praradimais, tai neturtinė žala padaroma asmeninėms ar neturtinėms vertybėms ir kaip fizinio bei dvasinio pobūdžio praradimai ar pakenkimai gali būti įvertinta pinigais ir kompensuota.

Nusikalstama veika asmeniui padarytos neturtinės žalos samprata ir jos apskaičiavimo kriterijai nurodyti CK 6.250 straipsnio 1 ir 2 dalyse. Å i materialinės teisės norma nenustato maksimalios ir minimalios neturtinės žalos dydžio ribos. Neturtinės žalos dydis pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotÄ teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo praktikÄ Ä¯vertinamas pagal neturtinės žalos prigimtį ir objektÄ , dėl kurio pažeidimo asmuo patiria neturtinę žalÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 14 d. nutartis civilinėje. byloje Nr. 3K-3-393/2008; 2009 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-26/2009).

Priteisiant neturtinės žalos atlyginimÄ , vadovaujamasi teisingo žalos atlyginimo koncepcija, besiremiančia įstatymo ir teismų praktikos suformuotais vertinamaisiais subjektyvaus ir objektyvaus pobÅ«džio kriterijais, leidžiančiais kuo teisingiau atlyginti asmeniui padarytÄ Å¾alÄ , atkurti pažeistų teisių pusiausvyrÄ ir suponuojančiais pareigÄ preciziÅ¡kai įvertinti konkrečios bylos aplinkybes. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais.

Neturtinė žala yra padaroma nematerialioms vertybėms, todėl jos piniginis įvertinimas ir kompensavimas yra sÄ lyginio pobÅ«džio. Ä®statyme numatyta pinigine kompensacija siekiama ne nubausti žalÄ padariusį asmenį, o kuo teisingiau kompensuoti dėl neteisėtų veiksmų nukentėjusiam asmeniui atsiradusias negatyvias pasekmes. Teisingos kompensacijos, kaip vieno iÅ¡ esminių neturtinės žalos atlyginimo tikslų, nustatymo svarbÄ yra ne kartÄ pabrėžęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas.

Ä®statymas numato piniginę satisfakcijÄ , kuria turi bÅ«ti siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus (ir galimus ateityje) dvasinius iÅ¡gyvenimus. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų priedermė tokiose bylose yra ir teisingos piniginės kompensacijos už patirtÄ skriaudÄ nustatymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 3K-3-371/2003, 2K-533/2005, 2K-669/2006, 2K-209/2007). Spręsdamas nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimÄ , teismas turi atsižvelgti į:

1) neturtinės žalos pasekmes;

2) žalÄ padariusio asmens kaltę;

3) žalÄ padariusio asmens turtinę padėtį;

4) tai, ar padaryta turtinė žala, įskaičiuota į padarytos turtinės žalos dydį;

5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes;

6) sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. CK nurodytas kriterijų sÄ raÅ¡as nėra baigtinis. Neturtinės žalos dydis nustatomas pagal bylai reikÅ¡mingų aplinkybių visumÄ . Tai reiÅ¡kia, kad teismo sprendime nepakanka vien formalaus neturtinės žalos dydžio kriterijų nurodymo: jie turi bÅ«ti iÅ¡nagrinėti, įvertinant kiekvieno atskiro kriterijaus ir jų visumos reikÅ¡mę konkrečiam neturtinės žalos atlyginimo dydžiui nustatyti.             Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas neturtinę žalÄ ieÅ¡kovui V.

G. 40 000 Lt vietoj praÅ¡ytų 150 000 Lt, ieÅ¡kovei Ž. G. 150 000 Lt vietoj praÅ¡yto 500 000 Lt, V. G. 40 000 Lt vietoj 99180 Lt ir V. G. 5 000 Lt vietoj 49836 Lt, nuo suformuotos teismų praktikos dėl neturtinė žalos dydžio nustatymo nenukrypo. Priteisdamas neturtinę žalÄ ieÅ¡kovui V. G. teismas atsižvelgė į tai, kad ieÅ¡kovo sužalojimas ilgalaikio pobÅ«džio ir su bÅ«simomis pasekmėmis, ir vadovavosi teisingumo, protingumo principais. Priteisdamas neturtinę žalÄ ieÅ¡kovei Ž. G., teismas įvertino ne tik sveikatos sutrikdymo sunkumÄ , bet ir jo pobÅ«dį, trukmę, pasveikimo galimybę, liekamuosius reiÅ¡kinius, asmens turėtų galimybių praradimÄ .

Tokia pozicija yra iÅ¡dėstyta ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo  suformuotoje teismų praktikoje tokio pobÅ«džio bylose. IeÅ¡kovei buvo padaryti daugybiniai sužalojimai, ji iki Å¡iol negali vaikščioti, savarankiÅ¡kai apsitarnauti, yra priklausoma nuo kitų asmenų, be patirto fizinio skausmo ji iÅ¡gyvena ir dėl iÅ¡likusių sužalojimo padarinių, jos gyvenimo kokybė visiÅ¡kai pasikeitė ir labai pablogėjo, apribota jos galimybė gyventi pilnavertį gyvenimÄ , ji patyrė dvasinį sukrėtimÄ .

Nustatydamas neturtinės žalos dydį ieÅ¡kovams V. G. ir V. G. pirmosios instancijos atsižvelgė į V. G., kaip nepilnamečio, amžiaus grupės bÅ«dingus fizinės ir psichinės raidos ypatumus, socialinę brandÄ , suvokimo laipsnį, reakcijÄ Ä¯ prieÅ¡ jį padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , jos įtakÄ Â nukentėjusiojo fiziniam, protiniam, dvasiniam ir socialiniam vystymuisi, į tai, kad V. G. asmeninis gyvenimas labai pasikeitė dėl neįgalia tapusios mamos priežiÅ«ros. Pirmosios instancijos teismas tenkindamas iÅ¡ dalies ieÅ¡kovų praÅ¡omÄ priteisti neturtinės žalos dydį atsižvelgė į CK 6.282 str. 3 dalyje numatytas iÅ¡imtis, kuri suteikia teismui galimybę sumažinti atlyginamos žalos dydį įvertinant sunkiÄ Å¾alÄ padariusio D.

K. bei atsakovės A. K. materialinę padėtį, todėl dar labiau sumažintas neturtinė žalos dydis prieÅ¡tarautų protingumo, teisingumo principams.           Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų              Apeliantų teiginys, kad teismas savo iniciatyva trečiuoju asmeniu į bylÄ turėjo įtraukti Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurÄ , nes pagal Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 17 str. 1 d. 1 p. „Biuras moka iÅ¡mokÄ , dėl per eismo įvykį padarytos žalos nukentėjusiems tretiesiems asmenims tais atvejais, jei kaltininkas padarė žalÄ Lietuvos Respublikoje naudodamas neapdraustÄ nustatytÄ (identifikuotÄ ) transporto priemonę, kai dėl žalos padarymo atsiranda transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė“, yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

Ä®statymų leidėjas numato teisę patiems asmenims pasirinkti savo pažeistų teisių gynimo bÅ«dÄ .            Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų Už apeliacinius skundus mokamas tokio paties dydžio žyminis mokestis, koks mokėtinas pareiÅ¡kiant ieÅ¡kinį (pareiÅ¡kimÄ ypatingosios teisenos bylose). Turtiniuose ginčuose už apeliacinius, skundus 80 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyti žyminio mokesčio dydžiai skaičiuojami nuo ginčijamos sumos (CPK 80 str. 4 d.). Atsakovų (apeliantų) ginčijama suma sudaro 252008,33 Lt.

Žyminis mokestis už apeliacinius skundus sudaro 6040,00 Lt. LR Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 18 straipsnio 2 dalis numato, kad sprendimÄ dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo priima Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba. Byloje nėra pateikta tarnybos sprendimo dėl valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos suteikimo apeliantams D. K. ir A. K.. Todėl iÅ¡ jų priteistinas 6040,00 Lt žyminis mokestis valstybei, po 3020,00 Lt. Atmetant apeliacinius skundus, teismas iÅ¡sprendžia bylinėjimosi iÅ¡laidų klausimÄ (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Å iuo atveju ieÅ¡kovų turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas sudaro iÅ¡laidos advokato pagalbai apmokėti (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Teismo nuomone, 800,00 Lt už atsiliepimo į apeliacinius skundus paruoÅ¡imÄ yra suma, nevirÅ¡ijanti Rekomendacijų, todėl priteistina solidariai iÅ¡ atsakovų D. K. ir A. K..Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu, n u t a r i a : Å iaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 23 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Priteisti solidariai iÅ¡ atsakovų D.

K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 800,00 Lt iÅ¡laidas advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme. Priteisti iÅ¡ atsakovų D. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 3020,00 Lt žyminio mokesčio už apeliacinius skundus valstybei. Kolegijos pirmininkė                                                                Birutė Simonaitienė                                                                      Teisėjai                                                                                                       Danutė Burbulienė                            Vytautas KursevičiusÂ