d247604b-d358-40b1-a5f0-e6e1b24616a8 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

?Administracinė byla Nr. I-3558-789/2017 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01495-2017-2 Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2; 55.1.3. (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. lapkričio 13 d. Vilnius  Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Rasa Ragulskytė-Markovienė, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo S. V. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas 2017-05-08 pateikė teismui skundÄ , kuriame praÅ¡o priteisti jam iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 8 000 Eur neturtinės žalos (b. l. 1–31). PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad laikotarpiu nuo 2016-01-01 iki 2016-09-26 LukiÅ¡kių TI-K neteisėtai apribojo jo teises, nes kalinimo sÄ lygos kamerų tipo patalpose neatitiko galiojančių teisės aktų reikalavimų. PareiÅ¡kėjas teigia, kad patyrė kankinimÄ , žiaurų elgesį, didelius nepatogumus, pažeminimÄ , buvo sutrikdyta jo sveikata, galimos sveikatos sutrikdymo pasekmės ateityje.

Nurodo, kad nebuvo supažindintas su laikymo LukiÅ¡kių TI-K tvarka, sÄ lygomis, teisėmis ir pareigomis, todėl nesuprato savo teisių, nežinojo, kokiomis sÄ lygomis turi bÅ«ti laikomas, kokius higienos reikalavimus turi atitikti kameros. Nurodė, kad LukiÅ¡kių TI-K kamerose sanitarinis mazgas nėra atitvertas nuo gyvenamųjų patalpų, kamerose buvo drėgna, nėra įrengtos papildomos vėdinimo sistemos, žiemos metu buvo Å¡alta, netinkamai vėdinama. Nurodė, kad vasaros metu LukiÅ¡kių TI-K kamerose buvo drėgna, sienos supelijusios, byrėjo tinkas, kilo dulkės. Teigė, kad sienų pelėsis, grybelis ir drėgmė turėjo įtakos pareiÅ¡kėjo sveikatai.

Nurodė, kad jam buvo skirtas pasenęs ir netinkamas naudoti gultas, dėl to skaudėdavo nugarÄ , buvo sunku užmigti, kameroje nebuvo vietos sėdėti prie stalo. Pažymėjo, kad LukiÅ¡kių TI-K nėra specialių vietų asmeninių drabužių skalbimui ir jų džiovinimui, skalbiama praustuvėje arba duÅ¡o patalpose. Teigia, kad vienÄ kartÄ per savaitę pasinaudoti duÅ¡u nepakanka asmeninės higienos palaikymui. Nurodė, kad gyvenamuosiuose pastatuose yra asbesto. Nurodė, kad atliekant bausmę pareiÅ¡kėjui nepakako užimtumo, nes pasivaikščioti gryname ore galima tik 1 val. per dienÄ .

Teigia, kad pasivaikščiojimo kiemelis neatitinka pasivaikščiojimui vienam asmeniui skirtos ploto normos. Nurodė, kad jam nebuvo suteikti ilgalaikiai pasimatymai. Pažymėjo, kad rÅ«kantys asmenys yra laikomi kartu su nerÅ«kančiais, dėl to tarp nuteistųjų kyla konfliktai. Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas LukiÅ¡kių TI-K atsiliepime prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodė, kad nuo 2015-11-01 įsigaliojusioje Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015-08-03 įsakymu Nr. V-908 patvirtintoje Higienos normoje 134:2015 ploto normos asmenims, laikomiems laisvės atėmimo vietose, nenustatytos.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 (Žin. 2010, Nr. 55-2731) buvo nustatytas reikalavimas, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 m2 ploto. PaaiÅ¡kino, kad tam tikrais laikotarpiais, kurie nurodyti atsiliepime, pareiÅ¡kėjui buvo užtikrintas minimalus kameros plotas. Pripažino, kad vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada atitinka teisės aktuose nustatytus reikalavimus, tačiau LukiÅ¡kių TI-K administracija stengiasi, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sÄ lygos nevisiÅ¡kai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sÄ lygomis bÅ«tų laikomi kuo trumpesnį laikÄ .

Atkreipė dėmesį, kad pareiÅ¡kėjas savo skundÄ grindžia abstrakčiais argumentais. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.247 str. atlyginami tik tie nuostoliai, kurie kyla dėl neteisėtų veiksmų. Sprendžiant pareiÅ¡kėjo skundo pagrįstumo klausimÄ , nepakanka nustatyti, kad LukiÅ¡kių TI-K pareigÅ«nai veikė (neveikė) neteisėtai. BÅ«tina nustatyti, ar toks veikimas ar neveikimas tiesiogiai sÄ lygojo pareiÅ¡kėjo nurodytos žalos atsiradimÄ . Civilinei atsakomybei kilti taip pat turi bÅ«ti nustatytas ir žalos padarymo faktas (b. l. 108–119).

Teismas k o n s t a t u o j a: Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos pareiÅ¡kėjui atlyginimo. PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad žala kilo dėl netinkamų laikymo sÄ lygų LukiÅ¡kių TI-K laikotarpiu nuo 2016-01-01 iki 2016-09-26. Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalÄ (vieÅ¡oji atsakomybė) pagal CK 6.271 str. nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 str. nustatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali bÅ«ti patenkinamas, nustačius visumÄ vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų: pareiÅ¡kėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimÄ , žalos pareiÅ¡kėjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų / neveikimo ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iÅ¡ minimų trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei pagal CK 6.271 str. nekyla pareiga atlyginti žalÄ .

CK 6.250 str. 1 d. neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės (toliau – ir Taisyklės), patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194, reguliuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse nustatytos terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmių vykdymo ir atlikimo tvarkos, sÄ lygų ir principų įgyvendinimÄ , taip pat Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytų asmenų, nuteistų terminuoto laisvės atėmimo bausme, ir asmenų, nuteistų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme, teisių ir laisvių apribojimo bei pareigų realizavimo tvarkÄ .

Taisyklių 111.2 p. nustatyta, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009-09-30 nutarimu Nr. 1248, nustatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose negali būti mažesnis kaip 3,6 m2. Iš byloje atsakovės atstovo pateikto atsiliepimo matyti, kad pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu Lukiškių TI-K buvo laikomas laikotarpiu nuo 2016-01-01 iki 2016-09-26 (270 dienų).

Å iuo laikotarpiu pareiÅ¡kėjas buvo iÅ¡vykęs iÅ¡ LukiÅ¡kių TI-K laikotarpiais nuo 2016-01-18 iki 2016-01-20, nuo 2016-02-25 iki 2016-03-01, nuo 2016-04-11 iki 2016-04-13, nuo 2016-06-14 iki 2016-06-17, nuo 2016-07-19 iki 2016-07-22, iÅ¡ viso 18 dienų. Atsižvelgiant į tai, pareiÅ¡kėjas LukiÅ¡kių TI-K iÅ¡ viso praleido 252 dienas. LukiÅ¡kių TI-K atsiliepime taip pat nurodė, kad sanitariniai įrenginiai LukiÅ¡kių TI-K kamerose užima 0,56 m2 (b. l. 112). Atsižvelgęs į Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) 2016-10-20 sprendime MurÅ¡ič prieÅ¡ KroatijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 7334/13) pateiktÄ iÅ¡aiÅ¡kinimÄ , kad kameroje esantys sanitariniai įrenginiai neturėtų bÅ«ti įskaičiuojami į bendrÄ kameros plotÄ , teismas konstatuoja, kad iÅ¡ 252 dienų, praleistų LukiÅ¡kių TI-K, vienam asmeniui tenkantis plotas kameroje neatitiko teisės aktų reikalavimų, t. y. buvo mažesnis nei 3,6 m2, Å¡iomis dienomis: nuo 2016-01-02 iki 2016-01-17, nuo 2016-01-21 iki 2016-02-24, nuo 2016-03-02 iki 2016-03-16, nuo 2016-03-24 iki 2016-04-10, nuo 2016-04-14 iki 2016-04-27, nuo 2016-05-03 iki 2016-06-08, nuo 2016-06-10 iki 2016-06-13, nuo 2016-06-18 iki 2016-06-27, nuo 2016-06-30 iki 2016-07-18, nuo 2016-08-10 iki 2016-08-28, nuo 2016-09-10 iki 2016-09-20, iÅ¡ viso 198 dienas.

Likusias 54 dienas vienam asmeniui tenkantis plotas LukiÅ¡kių TI-K kameroje Nr. 104 atitiko teisės aktų reikalavimus. Pastebėtina, jog EŽTT ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija (toliau – ir Konvencija) įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonės vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė.

Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys bÅ«tų laikomi sÄ lygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas bÅ«tų gerbiamas, o bausmių vykdymo bÅ«dai ir metodai nesukelia Å¡iems asmenims didesnių ir intensyvesnių iÅ¡gyvenimų už tuos, kurie yra neiÅ¡vengiami asmeniui bÅ«nant kalinamu (EŽTT 2000-10-26 sprendimas byloje Kudla prieÅ¡ LenkijÄ , 2001-07-24 sprendimas ValaÅ¡inas prieÅ¡ LietuvÄ ). Be to, pagal EŽTT praktikÄ vien teisės aktais nustatyto kalinčiam asmeniui kameros ploto neužtikrinimas, atsižvelgus į konkrečias aplinkybes, gali sudaryti prielaidas žalos priteisimui (EŽTT sprendimas Mandič ir Jovič prieÅ¡ SlovėnijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 5774/10 ir 5985/10) ir Å trucl ir kiti prieÅ¡ SlovėnijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 5903/10, 6003/10 ir 6544/10)).

Manytina, jog toks aiÅ¡kinimas taikytinas ir nagrinėjamu atveju. Ta aplinkybė, jog asmuo tam tikrÄ laiko tarpÄ buvo laikomas nepriimtinomis sÄ lygomis, nesilaikant teisės aktų reikalavimų ir neužtikrinant jo teisės į aktuose nustatytÄ palatos plotÄ , pripažįstama pagrindu neturtinės žalos atlyginimui. PareiÅ¡kėjas skunde teigia, kad LukiÅ¡kių TI-K nebuvo tinkamai supažindintas su laikymo LukiÅ¡kių TI-K tvarka, sÄ lygomis, teisėmis ir pareigomis, todėl nesuprato savo teisių, nežinojo, kokiomis sÄ lygomis turi bÅ«ti laikomas, kokius higienos reikalavimus turi atitikti kameros, kada baigiasi ieÅ¡kinio senaties terminas.

Teismas vertina, kad minėtÄ reikalavimÄ pareiÅ¡kėjas grindžia bendro pobÅ«džio teiginiais. PareiÅ¡kėjas nenurodė, kaip konkrečiai dėl to pasireiÅ¡kė jam galimai padaryta žala. IÅ¡ byloje esančios medžiagos nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas LukiÅ¡kių TI-K buvo laikytas periodiÅ¡kai. Ä® bylÄ pateikti įrodymai patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas supažindinamas su vidaus tvarkos taisyklėmis, dienotvarke, suimtojo teisėmis ir pareigomis, draudimais (b. l. 123). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, Å¡is skundo reikalavimas pripažintinas nepagrįstu.

PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad ginčo laikotarpiu LukiÅ¡kių TI-K buvo laikomas higienos normų neatitinkančiomis sÄ lygomis. Teigia, kad kamerose drėgna, netinkamas (nepakankamas) vėdinimas, temperatÅ«ra, yra pelėsis, iÅ¡ dalies pažeistos sienos, byra tinkas. Pažymėtina, kad nuo 2015-11-01 įsigaliojo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015-08-03 įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Higienos norma 134:2015 (toliau – ir Higienos norma 134:2015), kuria pripažinta netekusia galios Higienos norma 76:2010.

PareiÅ¡kėjas LukiÅ¡kių TI-K buvo laikomas laikotarpiu nuo 2016-01-01 iki 2016-09-26, todėl nagrinėjamu atveju taikoma Higienos norma 134:2015. Pažymėtina, kad tinkamos laisvės atėmimo vietų kondicionavimo sÄ lygos yra svarbus teisės į sveikÄ ir saugiÄ gyvenamÄ jÄ aplinkÄ Ä¯gyvendinimo aspektas. Higienos normoje 134:2015 nustatyta, kad gyvenamųjų patalpų oro temperatÅ«ra turi bÅ«ti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukÅ¡tesnė kaip 28 °C, santykinė oro drėgmė – nuo 35 proc. iki 65 proc., oro judėjimo greitis Å¡iltuoju metų laikotarpiu – 0,15–0,25 m/s, Å¡altuoju metų laikotarpiu – 0,05–0,15 m/s; prausyklose, duÅ¡uose, persirengimo kambariuose prausimosi ir / ar persirengimo metu oro temperatÅ«ra turi bÅ«ti ne žemesnė kaip 20°C (16 p.).

Higienos normoje 134:2015 nustatyta, kad gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apÅ¡vieta turi bÅ«ti ne mažesnė kaip 200 lx (14 p.). IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad pareiÅ¡kėjas ginčui aktualiu laikotarpiu buvo laikomas kameroje Nr. 104. PareiÅ¡kėjas skunde nenurodė, ar kreipėsi į Vilniaus visuomenės sveikatos centrÄ dėl galimai netinkamų kalinimo sÄ lygų kameroje Nr. 104. Byloje nėra pateikta jokių duomenų, patvirtinančių pareiÅ¡kėjo skunde nurodytas aplinkybes dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų kameroje Nr. 104.

Esant Å¡ioms aplinkybėms, teismas vertina, kad pareiÅ¡kėjas neįrodė jam kilusios neturtinės žalos Å¡iuo aspektu. PareiÅ¡kėjas neturtinės žalos atsiradimÄ kildina ir dėl kėdžių trÅ«kumo bei mažo stalo. Nurodė, kad LukiÅ¡kių TI-K nebuvo sÄ lygų visiems kameroje esantiems asmenims valgyti vienu metu, todėl pareiÅ¡kėjui tekdavo laukti, kol kiti asmenys pavalgys, jo maistas atÅ¡aldavo. PareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ kildina ir iÅ¡ to, kad jam buvo suteiktas pasenęs ir netinkamas naudoti gultas, kuriame buvo nepatogu ir sunku miegoti.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-06-09 įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintoje Laisvės atėmimo vietų patalpų aprÅ«pinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normoje „Tardymo izoliatorių, kalėjimų ir areÅ¡tinių kameros bei pataisos namų kamerų tipo patalpos“ nustatyta, kad kameroje turi bÅ«ti stalas (1 vnt.) ir taburetės arba 2 vnt. stalo ilgio suoliukai. LukiÅ¡kių TI-K atsiliepime nurodė, kad visose kamerose yra po vienÄ stalÄ ir lentynÄ maisto produktams laikyti, atsižvelgiant į kameros dydį.

Kadangi kamerų plotas yra pakankamai mažas, dėl to ne visada įmanoma įrengti daugiau papildomų spintelių, lentynų ar taburečių. PareiÅ¡kėjo nurodyta aplinkybė, kad tekdavo valgyti atÅ¡alusį maistÄ , nepripažintina atskiru pažeidimu pagal Konvencijos 3 str., todėl konstatuotina, kad LukiÅ¡kių TI-K savo veiksmais pareiÅ¡kėjo teisių nepažeidė. Teismas taip pat pažymi, kad pareiÅ¡kėjo argumentas, jog jam buvo suteiktas netinkamas naudoti gultas (lova), yra abstraktaus pobÅ«džio.

PareiÅ¡kėjas nenurodė, kad prašė LukiÅ¡kių TI-K administracijos iÅ¡duoti jam papildomus baldus, o Å¡i atsisakiusi tai padaryti. LukiÅ¡kių TI-K byloje pateikė raÅ¡tÄ , jog pareiÅ¡kėjas į LukiÅ¡kių TI-K administracijÄ su skundais nesikreipė (b. l. 122). Teismas pažymi, kad pareiÅ¡kėjo nurodyti nepatogumai yra susiję su kameros ploto trÅ«kumu. PareiÅ¡kėjas skunde teigia, kad LukiÅ¡kių TI-K sanitarinis mazgas buvo atitvertas netinkamai, taip pažeidžiant pareiÅ¡kėjo teisę į privatumÄ .

Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir Įrengimo taisyklės) 14.5 p. nustatyta, kad kamerose turi būti įrengta sanitarinio mazgo patalpa. Ši patalpa turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Esant galimybei, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto.

Kameroje įrengiamas praustuvas. Pažymėtina, kad Å¡ios taisyklės taikomos naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams. Veikiantiems tardymo izoliatoriams taikomi tik tie Å¡ių taisyklių reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Taigi teisės aktai nenumato imperatyvaus reikalavimo visada atitverti sanitarinį mazgÄ nuo gyvenamosios patalpos bei įrengti karÅ¡to vandens tiekimo sistemÄ . Kita vertus, atsižvelgiant į tai, kad sanitarinis mazgas nėra pakankamai atitvertas nuo gyvenamosios patalpos, jis yra matomas kitiems asmenims, esantiems kameros viduje.

Pažymėtina, kad 2009-03-12 sprendime byloje Aleksandr Makarov prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 15210/07) EŽTT konstatavo, kad nors sanitarinis mazgas buvo sumontuotas už pertvaros, tačiau ji neužtikrino suimtojo privatumo, kadangi jis vis tiek galėjo bÅ«ti matomas kitų kameroje kalinamų asmenų ir sargybinių. Pozicijos, kad toks sanitarinio mazgo įrengimas nėra tinkamas kalinamų asmenų privatumo užtikrinimas, laikosi ir LVAT (LVAT 2016-01-21 nutartis administracinėje byloje Nr. A-257-442/2016).

Atsižvelgiant į nurodytas nuostatas, teismas konstatuoja, kad tais laikotarpiais, kai pareiÅ¡kėjas kameroje buvo kalinamas kartu su kitais asmenimis, galėjo bÅ«ti pažeista pareiÅ¡kėjo teisė į privatumÄ , todėl LukiÅ¡kių TI-K laikomas atlikęs neteisėtus veiksmus Å¡iuo aspektu. Skunde pareiÅ¡kėjas teigia, kad LukiÅ¡kių TI-K nėra įrengtų specialių vietų asmeninių drabužių skalbimui ir jų džiovinimui, skalbiama praustuvėje arba duÅ¡o patalpose. Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, kad LukiÅ¡kių TI-K yra sudarytos sÄ lygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir virÅ¡utinius drabužius.

VienÄ kartÄ per savaitę patalynė ir apatiniai drabužiai skalbiami nemokamai. Pagal LukiÅ¡kių TI-K direktoriaus 2013-06-20 įsakymu Nr. 1-10 patvirtinto Suimtųjų ir nuteistųjų virÅ¡utinių drabužių skalbimo ir džiovinimo paslaugos teikimo tvarkos apraÅ¡o (toliau – ir ApraÅ¡as) nuostatas suimtieji ir nuteistieji už negrynus pinigus, esančius jų asmeninėse sÄ skaitose, gali naudotis virÅ¡utinių drabužių skalbimo ir džiovinimo paslauga. Jeigu suimtasis ar nuteistasis neturi asmeninėje sÄ skaitoje pinigų, tai gali raÅ¡tu kreiptis į bÅ«rio virÅ¡ininkÄ dėl galimybės iÅ¡skalbti virÅ¡utinius drabužius nemokamai (ApraÅ¡o 11 punktas).

Drabužiai ir patalynė grÄ Å¾inami sausi. Kaip matyti iÅ¡ atsakovės atstovo pateiktų paaiÅ¡kinimų ir ginčui aktualaus teisinio reguliavimo, darytina iÅ¡vada, kad LukiÅ¡kių TI-K sudarytos sÄ lygos drabužių skalbimui. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, kad pareiÅ¡kėjui nebuvo sudarytos sÄ lygos skalbti ir / ar džiovinti drabužius ar Å¡iÄ paslaugÄ bÅ«tų atsisakyta teikti, todėl Å¡is pareiÅ¡kėjo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas. PareiÅ¡kėjas taip pat skundžiasi ir tuo, kad duÅ¡u gali pasinaudoti vienÄ kartÄ per savaitę, todėl negali tinkamai palaikyti asmens higienos.

PareiÅ¡kėjas jautė didelius nepatogumus ir diskomfortÄ , negalėdamas tinkamai prižiÅ«rėti savo asmens higienÄ , nuolat jausdamas neÅ¡varÄ , sklidusį nemalonų kvapÄ . Nurodė, kad perÅ¡tėjo kÅ«nÄ , jautė kÅ«no lipnumÄ , neretai iÅ¡berdavo. Higienos normoje 134:2015 nustatyta, kad į duÅ¡o patalpas turi bÅ«ti tiekiamas karÅ¡tas vanduo, o laisvės atėmimo vietose, policijos areÅ¡tinėse laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaryta galimybė ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per savaitę nusiprausti duÅ¡e (18 ir 44 p.).

SituacijÄ , kai laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo duÅ¡u naudotis galėjo kartÄ per savaitę, EŽTT apibÅ«dino kaip apgailestaujamÄ , tačiau pažeidimo dėl Å¡ių aplinkybių nenustatė, tačiau kiekvienu atveju sprendžiama, ar galimybės naudotis duÅ¡u nepablogino atitinkamo asmens teisės palaikyti asmeninę higienÄ taip, jog bÅ«tų pažeistas Konvencijos 3 str. (EŽTT 2001-07-24 sprendimas byloje ValaÅ¡inas prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 44558/98)). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas LukiÅ¡kių TI-K buvo laikytas periodiÅ¡kai, kameroje Nr. 104 dažnai gyveno vienas, Å¡iurkščių higienos normų pažeidimų nenustatyta, kameroje Nr. 104 buvo tiekiamas Å¡altas vanduo, pareiÅ¡kėjas LukiÅ¡kių TI-K nebuvo laikomas žiemos metu.

Byloje nėra duomenų, jog pareiÅ¡kėjui nebuvo sudarytos sÄ lygos pasinaudoti duÅ¡u po apsilankymo sporto salėje ar ginčo laikotarpiu buvo atsiradusių aplinkybių, verčiančių neatidėliotinai pasinaudoti duÅ¡u. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pripažintina, kad galimybė praustis duÅ¡e tik vienÄ kartÄ per savaitę nagrinėjamu atveju nesudaro pagrindo pripažinti Konvencijos 3 str. pažeidimÄ . PareiÅ¡kėjas nurodo, kad vienos valandos pasivaikščiojimui skirtas laikas yra nepakankamas, pasivaikščiojimo kiemelis neatitinka pasivaikščiojimui vienam asmeniui skirtos ploto normos.

Suėmimo vykdymo įstatymo 29 str. nustatyta, kad suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip vienÄ valandÄ pasivaikščioti gryname ore. Byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiÅ¡kėjui buvo užtikrintas vienos valandos pasivaikščiojimas gryname ore. PareiÅ¡kėjo teiginys, kad pasivaikščiojimui skirtas laikas yra nepakankamas, yra atmestinas kaip nepagrįstas. Teismas pažymi, kad teisės aktai pasivaikščiojimo kiemelių dydžio nereglamentuoja. Byloje nėra objektyvių duomenų, kad vienu metu kiemelyje buvo neadekvatus skaičius nuteistųjų ar kiemeliai įrengti nesilaikant Ä®rengimo ir eksploatavimo taisyklių nustatytų reikalavimų, todėl darytina iÅ¡vada, kad kiemeliuose sudarytos galimybės judėti.

PareiÅ¡kėjas ginčui aktualiu laikotarpiu skundų dėl kiemelio dydžio ir užimtumo stokos į LukiÅ¡kių TI-K administracijÄ nesikreipė. Esant Å¡ioms aplinkybėms, nėra pagrindo konstatuoti LukiÅ¡kių TI-K neteisėtus veiksmus. PareiÅ¡kėjas žalos atsiradimÄ kildina ir dėl to, kad pasivaikščiojimo kiemelių stogai dengti asbesto turinčiais Å¡iferiniais lakÅ¡tais. LukiÅ¡kių TI-K atsiliepime nurodė, kad LukiÅ¡kių TI-K I ir II korpusų pasivaikščiojimo kiemelių kontÅ«rai yra padengti Å¡iferio lakÅ¡tais, kurie nėra laužomi, asbesto plauÅ¡eliai konstrukcijoje yra tvirtai suriÅ¡ti su užpildu, todėl jie į aplinkÄ neiÅ¡siskiria pavojingų medžiagų ir nėra sveikatai pavojingi.

Pasivaikščiojimo kiemeliai įrengti anksčiau nei įsigaliojo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998-09-28 nutarimas Nr. 1163 „Dėl asbesto ir jo turinčių gaminių importo, gamybos ir naudojimo ribojimo“, kuriame nurodoma, kad draudžiama naudoti asbestcemenčio Å¡iferio lakÅ¡tus naujai statomuose gyvenamuosiuose namuose ir visuomenės paskirties objektuose. PareiÅ¡kėjas teismui nepateikė duomenų, kad dėl asbesto keliamos žalos jis bÅ«tų kreipęsis į LukiÅ¡kių TI-K administracijÄ ar kitas institucijas, kurios bÅ«tų vertinusios asbesto keliamÄ pavojų sveikatai.

Todėl nustatyti pareiÅ¡kėjo teiginių pagrįstumÄ teismas neturi galimybių ir juos atmeta kaip nepagrįstus. PareiÅ¡kėjas žalos atsiradimÄ kildina dėl to, kad LukiÅ¡kių TI-K rÅ«kantieji asmenys buvo laikomi kartu su nerÅ«kančiais. Izoliavimo reikalavimai, kurių turi bÅ«ti laikomasi suimtuosius ir nuteistuosius uždarant kamerose, nustatyti Suėmimo vykdymo įstatymo 10 str. Å iame straipsnyje nepateikta nuostatų dėl rÅ«kančiųjų ir nerÅ«kančiųjų kalinimo ypatumų.

Bausmių vykdymo kodekso 70 str., reglamentuojančio nuteistųjų atskirÄ arba izoliuotÄ laikymÄ pataisos įstaigose, 2–5 d. nustatytos bausmes atliekančių asmenų grupės, kurios turi ar gali bÅ«ti izoliuotos. Å iose grupėse rÅ«kantieji nėra paminėti. Bausmių vykdymo kodekso 70 str. 6 d. nustatyta, kad jeigu pataisos įstaigoje bausmę atliekantis nuteistasis raÅ¡tu praÅ¡o pataisos įstaigos administracijos dėl svarbių priežasčių laikyti jį izoliuotÄ nuo kitų nuteistųjų, pataisos įstaigos direktorius turi teisę nutarimu perkelti tokį nuteistÄ jį į kamerų tipo patalpas ir laikyti jį kameroje vienÄ arba kartu su kitais tuo pačiu pagrindu kamerų tipo patalpose laikomais nuteistaisiais.

Suimtųjų (nuteistųjų) laikymo izoliavimo tvarkÄ ir sÄ lygas LukiÅ¡kių TI-K nustato LukiÅ¡kių TI-K direktoriaus 2009-07-10 įsakymu Nr. 1-57 patvirtintas Suimtųjų (nuteistųjų) paskirstymo į kameras LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriuje-kalėjime tvarkos apraÅ¡as (toliau – ir Tvarkos apraÅ¡as). Tvarkos apraÅ¡o 13 p. nustatyta, kad suimtieji ir nuteistieji, laikomi LukiÅ¡kių TI-K, į gyvenamÄ sias patalpas skiriami griežtai vadovaujantis Suėmimo vykdymo įstatymo 10 str. ir Bausmių vykdymo kodekso 70 str., atsižvelgus į įstaigos užpildymÄ , kriminogeninę bÅ«klę įstaigoje bei suimtojo (nuteistojo) raÅ¡ytinį praÅ¡ymÄ laikyti jį atskirai nuo rÅ«kančių asmenų ir atvirkščiai.

Taigi, iÅ¡ aptartos Tvarkos apraÅ¡o nuostatos matyti, kad suimtasis (nuteistasis) turi teisę bÅ«ti kartu su nerÅ«kančiais asmenimis, tačiau jis privalo raÅ¡tu dėl to pateikti praÅ¡ymÄ . PareiÅ¡kėjas skunde nenurodė, kad kreipėsi į LukiÅ¡kių TI-K administracijÄ ir prašė jį perkelti į nerÅ«kančiųjų kamerÄ , byloje taip pat nėra jokių įrodymų, kad pareiÅ¡kėjas bÅ«tų iÅ¡reiÅ¡kęs norÄ laikyti jį su nerÅ«kančiais asmenimis. Nesant tokio praÅ¡ymo, pareigÅ«nai negali žinoti, kad asmuo yra rÅ«kantis ir neturi įstatymo nustatytos pareigos laikyti jį vienoje kameroje su rÅ«kančiais asmenimis.

Taigi, Å¡iuo atveju nėra pagrindo konstatuoti LukiÅ¡kių TI-K neteisėtus veiksmus. PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad jam nebuvo suteikti ilgalaikiai pasimatymai su Å¡eimos nariais. Suimtųjų teisė pasimatyti su giminaičiais ar kitais asmenimis numatyta Suėmimo vykdymo įstatymo 22 str., taip pat Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių XI skyriuje. Suimtiesiems pasimatymų su giminaičiais ir kitais asmenimis skaičius neribojamas, tačiau pasimatymÄ tardymo izoliatoriaus administracija leidžia tik norinčio pasimatyti suimtojo ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio ar jį atliekančio prokuroro arba teismo, kurio žinioje yra byla, raÅ¡ytiniu sutikimu.

Šis sutikimas gali būti vienkartinis arba daugkartinis. Jei ikiteisminiam tyrimui vadovaujantis ar jį atliekantis prokuroras arba teismas, kurio žinioje yra byla, nesutinka leisti suimtajam pasimatyti su giminaičiais ir kitais asmenimis, suimtajam ir tardymo izoliatoriaus administracijai turi būti pateikiamas motyvuotas sprendimas (Suėmimo vykdymo įstatymo 22 str. 1 d.). Vienas suimtojo pasimatymas gali trukti ne ilgiau kaip dvi valandas (Suėmimo vykdymo įstatymo 22 str. 2 d.). Analogiškos nuostatos yra įtvirtintos ir Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 61–72 p. Pažymėtina, kad Lukiškių TI-K administracijos teisė suteikti pasimatymus suimtiesiems nėra savarankiška, ji priklauso nuo ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio ar jį atliekančio prokuroro arba teismo, kurio žinioje yra suimtojo byla, valios, t. y. leidimas pasimatymui išduodamas tik esant rašytiniam šių asmenų sutikimui.

IÅ¡ aptarto teisinio reglamentavimo matyti, kad bÅ«tina sÄ lyga suteikti pareiÅ¡kėjui pasimatymÄ , be kita ko, yra ir pareiÅ¡kėjo kreipimasis į LukiÅ¡kių TI-K administracijÄ dėl pasimatymo suteikimo. Tačiau nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų apie tai, kad pareiÅ¡kėjas bÅ«tų kreipęsis su tokiu praÅ¡ymu į LukiÅ¡kių TI-K administracijÄ bei kad jam buvo atsisakyta suteikti pasimatymus. LukiÅ¡kių TI-K teismui nurodė, kad pareiÅ¡kėjas nesikreipė su praÅ¡ymais į LukiÅ¡kių TI-K administracijÄ (b. l. 122).

PareiÅ¡kėjas prieÅ¡ingų įrodymų nepateikė, todėl pareiÅ¡kėjo argumentas, jog dėl asmeninių pasimatymų nesuteikimo jis buvo žeminamas, atmestinas kaip nepagrįstas. Kitų galimai netinkamų laikymo LukiÅ¡kių TI-K sÄ lygų pareiÅ¡kėjas nedetalizavo. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas patyrė tam tikrus nepatogumus, papildomÄ diskomfortÄ , kurių jis nebÅ«tų patyręs, jei bÅ«tų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sÄ lygomis.

Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad pareiÅ¡kėjui netinkamos jo laikymo sÄ lygos sukėlė sveikatos negalavimus. Ä®vertinus aukščiau nustatytas aplinkybes, tai yra, pažeidimo trukmę, atsižvelgiant į Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sÄ lygas, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, taip pat atsižvelgęs į naujausiÄ LVAT praktikÄ iÅ¡ esmės analogiÅ¡ko pobÅ«džio bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius (už kiekvienÄ praleistÄ dienÄ Ä¯kalinimo įstaigoje teisės aktų neatitinkančiomis sÄ lygomis priteisiama nuo 4 iki 8 eurų (LVAT 2017-02-01 nutartis administracinėje byloje Nr. A-101-146/2017, LVAT 2017-01-30 nutartis administracinėje byloje Nr. A-336-442/2017, LVAT 2017-01-25 nutartis administracinėje byloje Nr. A-103-438/2017, LVAT 2017-01-16 nutartis administracinėje byloje Nr. A-468-442/2017), teismas konstatuoja, kad pareiÅ¡kėjui priteistina 1 800 Eur suma yra adekvati jo patirtai neturtinei žalai atlyginti.

Teismas nenustatė, kad pareiÅ¡kėjo patirtos neigiamos pasekmės turėtų negrįžtamÄ pobÅ«dį, jų mastas bÅ«tų itin didelis, todėl praÅ¡oma 8 000 Eur suma nelaikytina adekvačia dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų atsiradusioms neigiamomis pasekmėms kompensuoti. LukiÅ¡kių TI-K atsiliepime prašė priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad patyrė dokumentinės medžiagos rengimo iÅ¡laidas. LukiÅ¡kių TI-K teigė, kad turėjo parengti medžiagÄ , vykdydamas teismo nutartį.

Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-09-01 nutarimu Nr. 1039 patvirtintos Dokumentų parengimo iÅ¡laidų atlyginimo tvarkos (toliau – ir Tvarka) 1, 2 p. nustatyta, kad Å¡i tvarka reglamentuoja oficialių raÅ¡ytinių, grafinių, garsinių regimųjų, kompiuterinės informacijos dokumentų kopijų parengimo iÅ¡laidų atlyginimÄ , kai pareiÅ¡kėjų pageidavimu valstybės ir savivaldybių įstaigos parengia oficialių dokumentų kopijas, nes nėra galimybės susipažinti su Å¡ių dokumentų originalais.

LVAT yra nurodęs, kad bylinėjimosi iÅ¡laidos už dokumentų kopijų parengimÄ nėra priteisiamos, kai įrodymai į bylÄ pateikti ne pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymu, o vykdant teismo nurodymÄ . Minėti dokumentai reikalingi teismui nagrinėjant bylÄ , todėl Tvarka, kuria remiasi atsakovas, pagrįsdamas turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, Å¡iuo atveju netaikytina (LVAT 2016-01-19 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1827-858/2015). Atsižvelgiant į tai, LukiÅ¡kių TI-K praÅ¡ymas priteisti patirtas iÅ¡laidas netenkinamas.

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 ir 2 p., 132 str. 1 d., n u s p r e n d ž i a: PareiÅ¡kėjo S. V. skundÄ patenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti pareiÅ¡kėjui S. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 1 800 Eur (vienÄ tÅ«kstantį aÅ¡tuonis Å¡imtus eurų) neturtinės žalos. Netenkinti LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo praÅ¡ymo atlyginti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

KitÄ skundo dalį atmesti. Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėja Rasa Ragulskytė-Markovienė