2022-06-22 Nr. AB-16895-3-62-3-00781-2022-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2924-789/2022

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00781-2022-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.2; 9.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. birželio 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės, Rasos Ragulskytės-Markovienės (pranešėja) ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo T. Y. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. gegužės 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo T. Y. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas T. Y. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašė: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Departamentas) 2021 m. spalio 28 d. sprendimą Nr. 21S35720 (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti Departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio suteikimo Lietuvos Respublikoje.

2. Pareiškėjas nurodė, kad yra (duomenys neskelbtini) pilietis, pateikė prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, nes jo svainis siekė vietos Parlamente ir 2020 m. dalyvavo rinkimuose su „(duomenys neskelbtini)“, jis padėjo ir palaikė svainį. Kadangi kampanijos metu svainis neigiamai kalbėjo apie dabartinį režimą, opozicijos partijos atstovai po rinkimų klausinėjo apie svainį, vėliau buvo atėję į namus ir buvo sulaikę svainį. Pareiškėjas kurį laiką slėpė savo namuose svainį su šeima (žmona ir dukra), po to svainis su šeima apsigyveno kažkokioje paslėptoje vietoje, pareiškėjas nežino, ar jie vis dar gyvena (duomenys neskelbtini) ar kur kitur.

3. Pareiškėjas nesutiko su Sprendimu, kuriuo jam nesuteiktas prieglobstis. Akcentavo, jog nurodė realias aplinkybes ir pagrindė savo prašymą, todėl atitinka Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 86 straipsnio 1 dalies reikalavimus dėl pabėgėlio statuso ir jam turi būti suteikiama papildoma apsauga pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–3 punktus. Dėl svainio vykdytos politikos sulaukė persekiojimo.

4. Pareiškėjas teigė, kad atsakovas surinko per mažai duomenų apie jo kilmės šalyje vykdomą politiką, ar nėra persekiojami asmenys, kurie palaiko opoziciją ar viešai kritikuoja valdžią. Neturint tokių duomenų, atsakovas objektyviai negalėjo įvertinti jam gresiančio pavojaus. Pareiškėjo gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini) veikia (duomenys neskelbtini) grupuotė, o pačioje (duomenys neskelbtini) vis dar pasitaiko teroristinių išpuolių, be to, nors pilietinis karas šalyje yra pasibaigęs jau daugiau nei prieš dešimt metų, tačiau vis dar vyksta vidiniai kariniai neramumai. Atsakovas neatsižvelgė į šias aplinkybes, nurodė tik bendro pobūdžio informaciją, nepateikė aktualiausių duomenų apie tai, kokia beatodairiško smurto padėtis yra pareiškėjo gyvenamojoje vietovėje (duomenys neskelbtini).

5. Pareiškėjas pabrėžė, kad būtent atsakovui tenka pareiga surinkti naujausius, aktualiausius duomenis. Tai atlikti įpareigoja Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašas (toliau – ir Tvarkos aprašas).

6. Pareiškėjas nesutiko ir su išvestiniais atsakovo sprendimais išsiųsti jį į kilmės šalį bei uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką. Pareiškėjas teigė, kad savo elgesiu jis niekaip neparodė, kad ketintų išvykti iš Lietuvos ar pasislėpti, visą laiką laikėsi apgyvendinimo Lietuvoje tvarkos, bendradarbiavo su institucijomis prieglobsčio motyvų nustatymui, nėra padaręs tvarkų ar taisyklių pažeidimų, jo pateiktas pasakojimas atitiko kilmės valstybės informaciją, buvo nuoseklus, detalus, informatyvus, pareiškėjas visą laiką buvo geranoriškas, todėl nėra jokių objektyvių prielaidų išvadai, kad jis savanoriškai neišvyktų iš šalies priėmus jam nepalankų sprendimą nesuteikti prieglobsčio. Nustatytas draudimo atvykti laikotarpis yra maksimalus ir juo neproporcingai užkertamas kelias pareiškėjui ateityje prašyti prieglobsčio Šengeno erdvėje, jei pasikeistų saugumo ar individuali pareiškėjo padėtis kilmės valstybėje.

7. Pareiškėjas laikėsi pozicijos, kad prieglobstis jam nesuteiktas nepagrįstai, atsakovas neįvykdė pareigos tinkamai ir individualizuotai išnagrinėti jo prašymą ir jame nurodytas aplinkybes, surinkti naujausią informaciją apie kilmės valstybę.

8. Atsakovas atsiliepime į skundą prašė atmesti skundą.

9. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas grindė prieglobsčio prašymą tuo, kad jis išvyko iš (duomenys neskelbtini) dėl savo svainio (vyresniosios sesers vyro) problemų, nurodė, kad ir šiuo metu kyla grėsmė jo gyvybei dėl jo svainio (aktyvus vietos politikas), jeigu jis grįš į savo kilmės šalį. Departamentas nusprendė nesuteikti pareiškėjui pabėgėlio statuso Lietuvos Respublikoje, nes jis neatitinka Įstatymo nuostatų. Tyrimo metu įvertinus pareiškėjo pasakojimą surinktos kilmės valstybės informacijos kontekste, nenustatyta, kad pareiškėjui kilmės valstybėje gresia individualaus pobūdžio persekiojimas. Departamentas taip pat nusprendė nesuteikti pareiškėjui ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje. Remiantis kilmės valstybės informacija, pareiškėjo gyvenamojoje vietovėje (duomenys neskelbtini) šiuo metu nevyksta tarptautinis ar vidaus ginkluotas konfliktas, pasireiškiantis beatodairišku smurtu.

10. Atsakovo teigimu, pareiškėjas nepagrindė prieglobsčio prašymo aplinkybėmis, kad jį persekioja (duomenys neskelbtini) grupuotė, todėl Departamentas ir neturėjo rinkti kilmės valstybės informacijos, kuri nėra susijusi su pareiškėjo prieglobsčio prašymo motyvais. Departamentas neturi duomenų, kad minėta grupuotė persekiotų (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas, kurdamas hipotetines situacijas apie tariamas grėsmes kilmės valstybėje, siekia paneigti atlikto tyrimo išsamumą ir priimto Sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, nors jis nepagrindžia savo teiginių nei dokumentais, nei jokia kilmės valstybės informacija.

11. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas negalėjo nurodyti jam tariamai grasinusių asmenų, abstrakčiai nurodė, kad tai gaujos-grupės. Pareiškėjo istorija apie tariamą grėsmę (bus grasinama su juo susidoroti – nužudyti), jeigu jis grįš į savo kilmės šalį, savaime nesąlygoja pabėgėlio statuso jam suteikimo. Tarptautinė apsauga pagal savo prigimtį yra surogatas (pakaitalas) nacionalinės (kilmės valstybės) apsaugos požiūriu. Pirminę pareigą apsaugoti savo piliečius turi kilmės valstybė, o tarptautinė bendruomenė šią pareigą perima tik tuo atveju, kai kilmės valstybės jos nevykdo. Pareiškėjas nepateikė duomenų, pagrindžiančių prielaidą, jog kilmės valstybė negalėtų ar nenorėtų suteikti pareiškėjui apsaugos nuo tariamo persekiojimo bei kad toks negalėjimas ar nenoras būtų sąlygotas „konvencinėmis“ priežastimis (jo rase, religija, tautybe, priklausymu tam tikrai socialinei grupei arba politiniais įsitikinimais).

12. Atsakovas pažymėjo, kad tyrimo metu pareiškėjas nurodė, jog jis nepriklauso jokiai partijai ar politinei organizacijai, o kilmės valstybės informacija nepatvirtina, kad dėl to, kad yra (duomenys neskelbtini), jis galėtų būti persekiojamas kilmės valstybėje. Be to, pareiškėjas nepateikė ir tyrimo metu nerasta kitų įrodymų, kurie patvirtintų jo pasakojimą, todėl buvo nustatyta, kad pareiškėjo baimė patirti persekiojimą kilmės valstybėje nelaikytina visiškai pagrįsta. Pareiškėjas teisėtai lėktuvu išvyko į (duomenys neskelbtini), todėl galima pagrįstai teigti, kad jis nėra valdžios ir teisėsaugos institucijų akiratyje.

13. Atsakovas teigė, kad pareiškėjas apklausos metu nenurodė jokių specifinių detalių, kurias Departamentas galėtų patikrinti tyrimo metu. Pareiškėjas negalėjo nurodyti tariamo persekiotojo ir jo motyvų persekioti pareiškėją, todėl Departamentas neturėjo jokios objektyvios galimybės surinkti specifinės kilmės valstybės informacijos.

14. Atsakovas pažymėjo, kad ginčijamame Sprendime detaliai išdėstytos ir įvertintos aplinkybės, pagrindžiančios sprendimo išsiųsti pareiškėją ir uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką teisėtumą. Pareiškėjas atvyko į Lietuvos Respubliką neteisėtai, pėsčiomis neleistinoje vietoje kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną, o prieglobsčio paprašė tik po to, kai pareigūnai sulaikė jį ir pristatė į užkardą. Šių aplinkybių visuma pagrindė prielaidą, jog prašymo suteikti prieglobstį pateikimas Lietuvoje (bei prieglobsčio gavimas Lietuvoje) nebuvo ir nėra pareiškėjo tikslas. Atsižvelgus į tai, tikėtina, jog pareiškėjas, vengdamas grąžinimo, gali pasislėpti.

II. 15. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2022 m. gegužės 17 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, pakeitė Departamento Sprendimo rezoliucinės dalies 3 punktą ir jį išdėstė taip: „Uždrausti T. Y. atvykti į Lietuvos Respubliką 2 (dvejus) metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“, pakeitė Departamento Sprendimo rezoliucinės dalies 4 punktą ir jį išdėstė taip: „Įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo T. Y. atvykti ir apsigyventi 2 (dvejus) metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“, atmetė kitą skundo dalį.

16. Teismas nustatė, kad pareiškėjas, (duomenys neskelbtini) pilietis, 2021 m. liepos 28 d. nelegaliai kirto Lietuvos Respublikos valstybes sieną, 2021 m. rugpjūčio 24 d. paprašė prieglobsčio Lietuvos Respublikoje, nurodydamas, kad yra nevedęs, nepriklauso politinei partijai ar judėjimui, jo dėdė yra dingęs, dėl to jo ieško politinės grupuotės nariai, yra patyręs kankinimus, dėl to bijo dėl savo gyvybės, todėl bėga iš kilmės šalies.

17. Teismas, atsižvelgęs į pareiškėjo 2021 m. spalio 26 d. apklausos Departamente metu duotus paaiškinimus, vadovaudamasis Įstatyme, 1951 m. Jungtinių Tautų konvencijoje „Dėl pabėgėlių statuso“, Tvarkos apraše įtvirtintu aktualiu teisiniu reglamentavimu, Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimais, nustatė, kad pareiškėjo prieglobsčio prašymo pagrindinis motyvas yra teiginiai, kad (duomenys neskelbtini) jam gresia persekiojimas dėl svainio (sesers vyro) politinės veiklos, dalyvavimo rinkimų kampanijoje, kurios metu jis kritikavo valdžią.

18. Teismas vertino, kad prieglobsčio prašytojo istorija apie galimą grėsmę jo gyvybei savaime nesąlygoja pabėgėlio statuso jam suteikimo. Tariama „grėsmė“ nėra sąlygota prieglobsčio prašytojo rase, religija, tautybe, priklausymu tam tikrai socialinei grupei arba politiniais įsitikinimais, o tariamas grasintojas (neįvardintos gaujos nariai ar kiti asmenys) nėra valstybinis subjektas. Pareiškėjo pasakojimas nepasižymi informatyvumu, nuoseklumu, nėra paremtas jokiais objektyviais įrodymais, pasakojimui trūksta konkrečių detalių, tikslumo. Apklausos metu pareiškėjas nurodė, kad nepriklauso jokiai politinei partijai ar judėjimui, taigi akivaizdu, kad jo įvardijami persekiojimo motyvai yra mistifikuoti, siekiant sustiprinti jam tariamai kylančios grėsmės realumą. Persekiojimas dėl valdžios kritikavimo ir politinio režimo persekiojimo yra ypač bendro pobūdžio, be to persekiojimas ir jo realumas yra subjektyviai suvokiamas, taigi tai nėra objektyvusis kriterijus, apibūdinantis realų persekiojimą. Pareiškėjo pasakojimo trūkumai sudaro pagrindą kritiškai vertinti prieglobsčio prašytojo pasakojimo patikimumą bei, nesant kitų pasakojimą patvirtinančių įrodymų, priskirti jam žemą įrodomąją galią. Kadangi prieglobsčio prašytojas nepateikė ir tyrimo metu nerasta kitų įrodymų, kurie patvirtintų jo pasakojimą, dėl nustatytų pasakojimo trūkumų prieglobsčio prašytojo pasakojimas savaime nelaikytinas įrodymu, pakankamu lygiu patvirtinančiu nurodytų faktų tikrumą. Todėl Sprendimu pagrįstai konstatuota, kad tyrimo metu nebuvo nustatyta faktinių aplinkybių, pagrindžiančių prielaidą, jog kilmės valstybėje pareiškėjui kyla reali persekiojimo rizika, todėl jo deklaruojama baimė nelaikytina visiškai pagrįsta. Kadangi „visiškai pagrįstos baimės“ pabėgėlio statuso taikymo nuostata nėra įvykdyta, pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jam nesuteiktinas pabėgėlio statusas.

19. Teismas pažymėjo, kad be aplinkybių, kurios buvo nagrinėjamos sprendžiant dėl pabėgėlio statuso suteikimo, prieglobsčio prašytojas nenurodė kitų kilmės valstybėje jam kylančių grėsmių, tos pačios aplinkybės Sprendimu įvertintos papildomos apsaugos suteikimo kriterijų kontekste.

20. Teismas, įvertinęs Departamento tyrimo metu surinktą kilmės valstybės informaciją, konstatavo, kad nėra faktinių aplinkybių, kurios pagrįstų prielaidą, kad kilmės valstybėje prieglobsčio prašytojui grėstų kankinimai arba mirties bausmė, t. y. jis neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose.

21. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas iš savo kilmės valstybės legaliai atvyko į (duomenys neskelbtini), vėliau į Rusiją, tada į Baltarusiją, tačiau dėl prieglobsčio suteikimo jose nesikreipė, vietoje to nusprendė neteisėtai kirsti sieną, neteisėtai atvykti į Lietuvos Respubliką ir Europos Sąjungą.

22. Teismas nustatė, kad prieglobsčio prašytojas nepriklauso nei vienai iš grupių, kurios gali susidurti su padidinta persekiojimo grėsme, jis taip pat nėra pažeidžiamas asmuo. Prieglobsčio prašytojas yra jaunas darbingo amžiaus vyras, gyvenęs kilmės šalyje, kurioje liko jo artimieji, todėl, atsižvelgiant į prieglobsčio prašytojo individualias savybes ir į tai, kad jo kilmės šalyje (gyvenamojoje vietoje) beatodairiškas smurtas vyksta tokiu žemu lygiu, kad nesąlygoja realios rimtos žalos rizikos, pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

23. Teismas vertino, kad Departamentas surinko pakankamai kilmės valstybės informacijos, įvertino pareiškėjo paaiškinimus, taip pat kitas byloje nustatytas aplinkybes, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjui kilmės valstybėje kils pavojus dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar politinių įsitikinimų, o subjektyvios prielaidos, nepagrįstos objektyviais, byloje esančiais duomenimis, negali paneigti Departamento padarytos išvados. Teismas nenustatė aplinkybių, kad pareiškėjo atžvilgiu bus imtasi persekiojimų veiksmų, darė išvadą, kad pareiškėjo baimė dėl gyvybės yra sąlygota tik jo subjektyviu situacijos vertinimu bei prielaidomis. Pareiškėjo baimė nėra visiškai pagrįsta.

24. Teismas sutiko su atsakovo pozicija, kad, atsisakius suteikti pareiškėjui prieglobstį, vengdamas grąžinimo, jis gali pasislėpti. Sprendimo dalis, kuria nuspręsta išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos, yra pagrįsta ir atitinka Įstatymo 126 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas. Tačiau teismas sprendė, kad pareiškėjui nustatytas penkerių metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis nėra proporcingas, nes byloje nėra duomenų, jog pareiškėjo atvykimas į Lietuvą galėjo sukelti grėsmę visuomenės saugumui. Atitinkamai teismas pakeitė šią Sprendimo dalį ir kitą Sprendimo dalį, kuria nuspręsta įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi, nustatė dvejų metų laikotarpį.

25. Teismas, netenkinęs pagrindinio skundo reikalavimo, atmetė išvestinį skundo reikalavimą įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.

III. 26. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. gegužės 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą patenkinti visa apimtimi, bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

27. Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismo sprendimas priimtas neįsigilinus į pareiškėjo nurodytas reikšmingas faktines aplinkybes, patvirtinančias realią individualaus persekiojimo grėsmę. Pareiškėjas negali pasilikti kilmės šalyje, nes yra persekiojamas politiniu pagrindu dėl svainio dalyvavimo opozicinės partijos veikloje ir agitacijos prieš valdančiąją partiją rinkimų metu.

28. Nurodoma, kad kilmės šalies informacija patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) patiria tam tikrą diskriminaciją, kyla konfliktai tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), dėl šių konfliktų (duomenys neskelbtini) organizavo protestus, buvę (duomenys neskelbtini) nariai ir jų šeimos patiria spaudimą, yra stebimi ir persekiojami valdžios struktūrų, saugumo ir policijos. Pareiškėjo gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini) veikia (duomenys neskelbtini) grupuotė, o pačioje (duomenys neskelbtini) vis dar pasitaiko teroristinių išpuolių, be to, nors pilietinis karas šioje šalyje yra pasibaigęs jau daugiau nei prieš dešimt metų, tačiau vis dar vyksta vidiniai kariniai neramumai. Atsakovas neatsižvelgė į šias aplinkybes, nurodė tik bendro pobūdžio informaciją, nepateikė aktualiausių duomenų apie tai, kokia beatodairiško smurto padėtis yra pareiškėjo gyvenamojoje vietovėje (duomenys neskelbtini).

29. Pabrėžiama, kad atsakovas neatsižvelgė į šias aplinkybes, į tai, jog pareiškėjas priskirtinas padidintos rizikos grupei. Atsakovas pagrindė Sprendimą prielaida, o ne visapusiškai ištirtais byloje surinktais įrodymais. Akivaizdu, kad teisinių priemonių efektyvumas ir reali asmenų apsauga (duomenys neskelbtini) nėra tinkamai užtikrinama. Atsakovas nesurinko informacijos, kokia dalis pažeidėjų, teisiamųjų nubaudžiami ar sudrausminami, kiek iškeltų bylų baigiasi nukentėjusiesiems palankiais sprendimais. Vien deklaratyvus teiginys, kad įstatymuose yra įtvirtinta garantija į teisingą bylos nagrinėjimą, nereiškia, kad sistema praktiškai funkcionuoja ir geba veiksmingai apsaugoti asmenis.

30. Laikomasi pozicijos, kad atsakovas paviršutiniškai atliko tyrimą dėl baimės būti persekiojamam, t. y. apsiribodamas bendru abstrakčiu situacijos vertinimu, nevertindamas asmeninių pareiškėjo savybių ir santykio su žinoma bendra informacija visumos, atsiribodamas nuo objektyvių ir subjektyvių faktorių, neužtikrindamas visapusiško įrodymų ištyrimo. Pareiškėjas aiškiai nurodė faktinį pagrindą ir detaliai nurodė aplinkybes dėl jo persekiojimo. Atsakovas neįvykdė pareigos tinkamai ir individualizuotai išnagrinėti pareiškėjo prašymą ir jame nurodytas aplinkybes, rinkti aktualią ir naujausią informaciją apie kilmės valstybę, pareiškėjo padėtį kilmės valstybėje ir išvykus iš jos. Atsakovo sprendimu išsiųsti ir taikyti draudimą pareiškėjui atvykti neproporcingai užkertamas kelias gyventi saugioje valstybėje, kurioje nėra konfliktų. Panaikinus atsakovo sprendimus dėl pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos nesuteikimo, naikintini ir išvestiniai atsakovo sprendimai išsiųsti pareiškėją ir uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką.

31. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti apeliacinį skundą, pateikdamas iš esmės analogiškus argumentus, kurie buvo nurodyti atsiliepime pirmosios instancijos teismui.

32. Atsakovas akcentuoja, kad pareiškėjo pasakojimas pasižymi esminiais trūkumais. Pareiškėjas negalėjo įvardinti tariamai jam grasinusių asmenų, jo istorija apie tariamą grėsmę (bus grasinama susidoroti su juo – jį nužudyti), jeigu jis grįš į savo kilmės šalį, savaime nesąlygoja pabėgėlio statuso jam suteikimo. Pareiškėjas nepateikė duomenų, pagrindžiančių prielaidą, jog kilmės valstybė negalėtų ar nenorėtų suteikti pareiškėjui apsaugos nuo tariamo persekiojimo bei kad toks negalėjimas ar nenoras būtų sąlygotas „konvencinėmis“ priežastimis. Kilmės valstybės informacija nepatvirtina, kad pareiškėjas galėtų būti persekiojamas kilmės valstybėje dėl to, kad yra (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas teisėtai išvyko lėktuvu iš kilmės valstybės, todėl galima pagrįstai teigti, kad jis nėra valdžios ir teisėsaugos institucijų akiratyje.

33. Atsakovas laikosi pozicijos, kad priimant ginčijamą Sprendimą buvo nuosekliai įvertinta pareiškėjo situacija bei nenustatyta pagrįsta tikimybė, kad kilmės valstybėje jam grėstų kankinimai arba mirties bausmė. Pareiškėjo gyvenamojoje vietovėje (duomenys neskelbtini), įskaitant ir (duomenys neskelbtini), šiuo metu nevyksta tarptautinis ar vidaus ginkluotas konfliktas, pasireiškiantis beatodairišku smurtu, dėl kurio gresia pavojus asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei vien dėl buvimo toje teritorijoje. Pareiškėjas negrindė savo prieglobsčio prašymo tuo, kad jis yra persekiojamas (duomenys neskelbtini) grupuotės. Nėra duomenų, kad pareiškėjas negalėtų gauti apsaugos nuo hipotetinio (duomenys neskelbtini) grupuotės persekiojimo. Pareiškėjo teiginiai, susiję su ekonomine krize (duomenys neskelbtini), taip pat nesąlygoja pareiškėjui prieglobsčio suteikimo. Atsakovo teigimu, ginčijamame Sprendime detaliai išdėstytos ir įvertintos aplinkybės, pagrindžiančios išsiuntimo ir draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką sprendimo teisėtumą.

34. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas nuo 2022 m. birželio 7 d. yra pasišalinęs iš apgyvendinimo vietos, jo buvimo vieta nėra žinoma Departamentui.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 35. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo ginčas dėl Departamento Sprendimo, kuriuo pareiškėjui atsisakyta suteikti prieglobstį, teisėtumo ir pagrįstumo ir reikalavimo įpareigoti Departamentą iš naujo nagrinėti pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.

36. Pirmosios instancijos teismas patenkino pareiškėjo skundą iš dalies, konstatavęs, kad Departamentas teisėtai ir pagrįstai atsisakė suteikti pareiškėjui pabėgėlio statusą ir papildomą apsaugą Lietuvos Respublikoje, nes jis neatitinka Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nustatytų kriterijų, tačiau pažymėjo, kad Departamentas nustatė neproporcingą terminą uždrausti pareiškėjui atvykti, ir sutrumpino šį terminą iki dvejų metų.

37. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą, kuriame laikosi pozicijos, kad atsakovas paviršutiniškai atliko tyrimą dėl baimės būti persekiojamam, nepateikė duomenų apie tai, kokia beatodairiško smurto padėtis yra pareiškėjo gyvenamojoje vietovėje, nesurinko tikslios ir naujausios informacijos iš įvairių šaltinių apie pareiškėjo kilmės valstybę ir neatliko tinkamo individualaus tyrimo.

38. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, kad būtų tiesiogiai išklausytas. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 141 straipsnio 1 dalis nustato, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau teismui neprivaloma atsižvelgti į šį prašymą.

39. Atsižvelgiant į aptartą teisinį reguliavimą bei teismų praktiką, bylos duomenis, tai, kad administracinė byla pirmosios instancijos teisme buvo išnagrinėta žodinio proceso tvarka, proceso šalys savo poziciją dėl ginčo esmės yra išsamiai išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, o pareiškėjo prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka grindžiamas abstrakčiais argumentais, taip pat į tai, kad teismui pateikta informacija, kad pareiškėjas yra pasišalinęs iš apgyvendinimo vietos, jo buvimo vieta Departamentui nėra žinoma, konstatuotina, kad pareiškėjas nepagrindė, o teisėjų kolegija nenustatė aplinkybių, dėl kurių būtų būtina nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, todėl byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.

40. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje, todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

41. Ginčui yra aktualios Įstatymo 86 bei 87 straipsnių nuostatos, kurios yra tarpusavyje susijusios. Įstatymo 86 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse.

42. Įstatymo 87 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu.

43. Administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka „baimė“ yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-334/2010; 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012). Pažymėtina, jog galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1987-756/2015; 2017 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2557-624/2017).

44. Atsižvelgiant į EŽTT praktiką prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad, įvykus tokio asmens deportacijai, kyla reali rizika, jog asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., EŽTT 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę (pareiškimo Nr. 25904/07)). EŽTT 1997 m. balandžio 29 d. sprendime byloje H.L.R. prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 24573/94) pažymėjo, kad bendra smurto situacija šalyje nereiškia, kad asmens deportavimo atveju jam kyla reali grėsmė ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio pažeidimas.

45. Dėl įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą apibrėžiančių taisyklių nagrinėjant prieglobsčio prašytojo prašymą suteikti prieglobstį, pažymėtina, jog 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2011/95/ES „Dėl trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo prie tarptautinės apsaugos gavėjų, vienodo statuso pabėgėliams arba papildomą apsaugą galintiems gauti asmenims ir suteikiamos apsaugos pobūdžio reikalavimų“ nustatyta, kad kai valstybės narės taiko principą, pagal kurį prašytojas privalo pagrįsti tarptautinės apsaugos prašymą, ir kai prašytojo pareiškimų faktai nepagrįsti dokumentais ar kitais įrodymais, tokių faktų nereikia patvirtinti, jei įvykdomos šios sąlygos: a) prašytojas realiai stengėsi pagrįsti savo prašymą; b) pateikta visa prašytojo turima informacija ir tinkamai paaiškinta, kodėl nepateikta kita svarbi informacija; c) prašytojo pareiškimai yra nuoseklūs ir patikimi bei neprieštarauja turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prašytojo atveju; d) prašytojas paprašė tarptautinės apsaugos kiek įmanoma anksčiau, nebent jis gali nurodyti tinkamą priežastį, dėl ko to nepadarė; ir e) yra nustatyta, kad prašytojas bendrai yra patikimas (4 str. 5 d. a–e p.).

46. Įstatymo 71 straipsnio 4 dalies 4 punkte įtvirtinta, kad prieglobsčio prašytojas turi pareigą prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu pateikti visus turimus dokumentus ir tikrovę atitinkančius išsamius paaiškinimus dėl prašymo suteikti prieglobstį motyvų, savo asmenybės bei atvykimo ir buvimo Lietuvos Respublikoje aplinkybių ir bendradarbiauti su kompetentingų institucijų valstybės tarnautojais ir darbuotojais. Įstatymo 83 straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nustatyta, jog, kai nagrinėjant prieglobsčio prašytojo prašymą suteikti prieglobstį nustatoma, kad su jo statuso nustatymu susiję duomenys, nepaisant prieglobsčio prašytojo nuoširdžių pastangų, negali būti patvirtinti rašytiniais įrodymais, šie duomenys vertinami prieglobsčio prašytojo naudai ir prašymas suteikti prieglobstį laikomas pagrįstu, jeigu pateikta visa prieglobsčio prašytojo turima informacija ir tinkamai paaiškinta, kodėl nepateikta kita svarbi informacija, prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs ir neprieštarauja turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju.

47. Pagal Tvarkos aprašo 99 punktą, įgaliotas Departamento valstybės tarnautojas, atlikdamas tyrimą, vadovaujasi inter alia Įstatymo 83 straipsnyje nurodytais prašymo suteikti prieglobstį vertinimo kriterijais. Prieglobsčio prašytojo pateiktų faktinių duomenų, nepatvirtintų įrodymais, patikimumas vertinamas, be kita ko, atsižvelgus į tai, ar prieglobsčio prašytojo pasakojimas yra pakankamai detalus ir konkretus, ar pateikti duomenys yra nuoseklūs, ar pateikti duomenys neprieštarauja turimai informacijai apie jo kilmės valstybę. Nustatyta grėsmė neprivalo būti neabejotina arba labiau tikėtina negu netikėtina, tačiau ji taip pat neturi būti tiktai hipotetinio ar teorinio pobūdžio arba grindžiama menka ar neapibrėžta tikimybe. Pirmiausia nustatoma, ar prieglobsčio prašytojui jo kilmės valstybėje kyla reali rizika patirti žalą bei koks yra šios žalos pobūdis. Šiam tikslui būtina identifikuoti persekiojimo vykdytojus, kaip jie apibrėžti Įstatymo 86 straipsnio 2 dalyje, kurie turi tikėtiną motyvą ir tikslą persekioti prieglobsčio prašytoją, taip pat įvertinti jiems prieinamas priemones, kurias jie gali pasitelkti vykdydami persekiojimą, bei šių priemonių tikėtiną poveikį prieglobsčio prašytojui. Persekiojimu laikomi persekiojimo vykdytojų veiksmai, kurie yra pakankamai rimti savo pobūdžiu ar dažnumu, kad sudarytų sunkų pagrindinių žmogaus teisių pažeidimą. Persekiojimo veiksmai arba apsaugos nuo tokių veiksmų nebuvimas turi būti susiję su prieglobsčio prašytojo rase, religija, tautybe, priklausymu tam tikrai socialinei grupei arba su jo politiniais įsitikinimais.

48. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašyme suteikti prieglobstį nurodė, jog jo dėdė šalyje yra dingęs ir dėl to jo ieško politinės grupuotės nariai, jis yra patyręs kankinimus, bijo dėl savo gyvybės, todėl bėga iš šalies (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas taip pat nurodė, kad nepriklauso jokiai politinei partijai ar judėjimui.

49. Departamentas, įvertinęs pareiškėjo prašyme suteikti prieglobstį nurodytas priežastis, lėmusias pareiškėjo išvykimą iš kilmės valstybės ir baimę grįžti į ją, 2021 m. spalio 26 d. apklausos metu pateiktus paaiškinimus, pareiškėjo situaciją turimos informacijos apie kilmės valstybę (duomenys neskelbtini) kontekste, padarė išvadą, kad prieglobsčio prašytojo istorija apie galimą grėsmę jo gyvybei savaime nesąlygoja pabėgėlio statuso jam suteikimo. Departamentas, įvertinęs prieglobsčio prašytojo pasakojimą apie grupių narių grasinimus nužudyti, nustatė, kad šiuo aspektu užsieniečio pasakojimas nepasižymi informatyvumu, nuoseklumu, nėra paremtas objektyviais įrodymais, pasakojimui trūksta konkrečių detalių, tikslumo. Pasakojimo trūkumai sudaro pagrindą priskirti pasakojimui žemą įrodomąją galią.

50. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su Departamento pateiktu vertinimu, kuriam pritarė ir pirmosios instancijos teismas, kad prieglobsčio prašytojo pasakojimas nelaikytinas patikimu įrodymu, pagrindžiančiu jam tariamai kilusios grėsmės kilmės valstybėje realumą. Minėta, kad prieglobsčio prašytojas, siekdamas pagrįsti tarptautinės apsaugos prašymą, turi atitikti ir patikimumo kriterijų. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme pateiktas 2022 m. birželio 8 d. VSAT Kybartų užsieniečių registracijos centro apsaugos skyriaus tarnybinis pranešimas patvirtina, kad užsienietis 2022 m. birželio 7 d. 9 val. išvyko iš Kybartų Užsieniečių registracijos centro ir negrįžo iki jam leistino išvykti laiko (2022 m. birželio 8 d. 9 val.). Nuo 2022 m. birželio 7 d. užsienietis yra pasišalinęs iš apgyvendinimo vietos, jo buvimo vieta Departamentui nėra žinoma. Aplinkybė, kad pareiškėjas nesulaukė galutinio sprendimo dėl jo prieglobsčio prašymo, be kita ko, patvirtina, kad prieglobsčio gavimas Lietuvos Respublikoje nebuvo ir nėra užsieniečio tikslas.

51. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad ginčijamu Sprendimu pagrįstai konstatuota, kad pareiškėjo deklaruojama baimė nelaikytina visiškai pagrįsta, pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jam nesuteiktinas pabėgėlio statusas. Teisėjų kolegija taip pat sutinka su atsakovo ir pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad, nenustačius realios ir individualios grėsmės pareiškėjui tikimybės, nėra ir pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje pareiškėjui grėstų individualaus pobūdžio kankinimai arba mirties bausmė. Dėl to pagrįstai konstatuota, kad pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose.

52. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo T. Y. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. gegužės 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Iveta Pelienė

Rasa Ragulskytė-Markovienė

Ernestas Spruogis