d24358b2-5bd6-48e4-b71a-e0781dd53052 · Vilniaus apygardos teismas

                        Civilinė byla Nr. 2A-606-520/2011Teisminio proceso Nr. 2-02-3-12251-2009-9                                Procesinio sprendimo kategorijos: 11.9.; 121.21 VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S 2011 m. birželio 20 d.Vilnius           Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kuriÄ sudaro kolegijos pirmininkė Dalia ViÅ¡inskienė (pranešėja), kolegijos teisėjai Liuda Uckienė, Alvydas Barkauskas,sekretoriaujant Editai Kirdeikienei,dalyvaujant ieÅ¡kovei Ilonai BerÅ¡tienei, ieÅ¡kovės atstovei advokatei Renatai Ivanauskaitei,atsakovo atstovei Gitanai MitrulevičiÅ«tei,teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės Ilonos BerÅ¡tienės apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2010 m. birželio 22 d. sprendimo civilinėje byloje dėl atleidimo iÅ¡ darbo pripažinimo neteisėtu, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ , žalos atlyginimo priteisimo pagal ieÅ¡kovės Ilonos BerÅ¡tienės ieÅ¡kinį atsakovui VÅ¡Ä® HUMANA PEOPLE TO PEOPLE BALTIC, n u s t a t ė:

IeÅ¡kovė I. BerÅ¡tienė kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu ir prašė pripažinti jos atleidimÄ iÅ¡ darbo neteisėtu, pakeisti atleidimo iÅ¡ darbo pagrindÄ : įpareigoti atsakovÄ VÅ¡Ä® HUMANA PEOPLE TO PEOPLE BALTIC visuose su darbo santykiais susijusiuose dokumentuose vietoje DK 125 str. nurodyti 129 str., negrÄ Å¾inti į darbÄ ir priteisti DK 297 str. 4 d. numatytÄ vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo 2009-09-07 iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos, atleidimo iÅ¡ darbo diena laikant teismo sprendimo įsigaliojimo dienÄ , priteisti 20 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, sveikatos tikrinimosi bei vaistų įsigijimo iÅ¡laidas.

Nurodė, kad ji atsakovui priklausančioje parduotuvėje, esančioje Šopeno g. 1/17, Vilniuje, nuo 2008-09-02 dirbo parduotuvės direktore, 2009-09-07 buvo atleista iš šių pareigų pagal DK 125 str. 1 d. – šalių susitarimu. Jos atleidimas yra neteisėtas, pažeidžiantis jos teises ir teisėtus interesus. Darbas jai sekėsi gerai, nuobaudų ar žodinių pastabų ji neturėjo, du kartus buvo didinamas jos darbo užmokestis, už gerus rezultatus reguliariai gaudavo premijas. 2009-09-07 nuvykus į atsakovo centrinę buveinę, jai buvo pasiūlyta išeiti iš darbo.

Atsisakius raÅ¡yti praÅ¡ymÄ , atsakovo teisininkė ėmė jai grasinti, kad „iÅ¡eis su straipsniu“. Jai pasiÅ«lė pasiraÅ¡yti susitarimÄ dėl darbo sutarties nutraukimo bei įsakymÄ dėl atleidimo iÅ¡ darbo. Ji buvo iÅ¡tikta Å¡oko, ji buvo skubinama, jai niekas nieko nepaaiÅ¡kino, ragino pasiraÅ¡yti susitarimÄ , net neleido perskaityti teksto. Ji neturėjo laiko viskÄ ramiai apgalvoti, atleidimo nesitikėjo, stresinėje situacijoje bei jausdama psichologinį spaudimÄ pasirašė susitarimÄ ir ant įsakymo dėl atleidimo.

Nutraukiant darbo sutartį nebuvo pagrindinės sÄ lygos - jos sutikimo, darbo sutarties nutraukimas Å¡alių susitarimu buvo primestas darbdavio, todėl tikrosios valios ji neiÅ¡reiÅ¡kė. Tokio susitarimo, turėdama laiko jį apmÄ styti ir pasikonsultuoti su teisininku, nebÅ«tų pasiraÅ¡iusi. Pagrindas atleisti jÄ iÅ¡ darbo galėjo bÅ«ti tik DK 129 str., įspėjant dėl atleidimo prieÅ¡ 4 mėnesius, kadangi ji augina du vaikus. Atleidus jÄ iÅ¡ darbo, jos Å¡eima prarado vienintelį pajamų Å¡altinį, vyras Å¡iuo metu niekur nedirba, iÅ¡ banko paimta didelė paskola.

Pripažinus atleidimÄ iÅ¡ darbo neteisėtu jai bus sudarytos nepalankios sÄ lygos dirbti. Dėl darbdavio neteisėtų veiksmų ji patyrė ir patiria nuolatinį stresÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, netikrumÄ dėl ateities, nusivylimÄ , nes Å¡eima neteko pragyvenimo Å¡altinio, neturi iÅ¡ ko grÄ Å¾inti paskolÄ . Jai sutriko miegas, padidėjo jautrumas, atsirado nemiga, galvos bei vidaus organų skausmai. PaÅ¡lijus sveikatai, buvo priversta kreiptis į gydytojus, jai buvo diagnozuota eriteminė ezofagopatija ir vegetodistonija. 2010-01-20 miÅ¡rus nerimo ir depresijos sutrikimas, vėliau bÅ«klei negerėjant – vidutinio sunkumo depresijos sindromas.

Jai diagnozuoti susirgimai, kuriuos lėmė psichologiniai sukrėtimai, susiję su neteisėtu atleidimu iÅ¡ darbo. PatirtÄ neturtinę žalÄ vertina 20 000 Lt, pirkdama medikamentus ir atlikdama tyrimus patyrė 170 Lt turtinę žalÄ . Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2010 m. birželio 22 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė. Teismas nustatė, kad nuo 2008-09-02 ieÅ¡kovė buvo priimta į atsakovo parduotuvės, esančios Å openo g. 1/17, Vilniuje, direktorės pareigas, darbo sutartis su ieÅ¡kove nutraukta nuo 2009-09-07 pagal DK 125 str. 1 d.

Teismas, įvertinęs ieÅ¡kovės teiginius apie 2009-09-07 susitarimo pasiraÅ¡ymo metu atsakovo naudotÄ psichologinę prievartÄ bei pateiktus byloje įrodymus Å¡iems teiginiams pagrįsti, sprendė, kad byloje nenustatyta aplinkybių, kurios patvirtintų, jog Å¡alių susitarimas nutraukti darbo sutartį pasiraÅ¡ytas dėl atsakovo naudotos psichologinės prievartos, todėl padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovė, pasiraÅ¡ydama susitarimÄ , iÅ¡reiÅ¡kė savo valiÄ dėl darbo sutarties nutraukimo ir darbo sutarties nutraukimo sÄ lygų, tačiau vėliau, dėl nenustatytų priežasčių, savo sprendimÄ pakeitė.

Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovės turimas iÅ¡silavinimas, darbo patirtis turėjo užtikrinti jos galimybę apsaugoti savo teises nuo netinkamo atsakovo elgesio, jeigu toks bÅ«tų prieÅ¡ jÄ panaudotas. Be to, teismas, įvertinęs tai, kad atsakovo parduotuvėje ieÅ¡kovė dirbo vadovaujantį darbÄ , buvo parduotuvės direktorė, padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovė turi darbo su dokumentais, jų rengimu ir pasiraÅ¡ymu patirties, taip pat ir patirties sudarant darbo santykius įforminančius dokumentus, todėl nėra pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovė nesuvokė tikrosios pasiÅ«lymo ir susitarimo dėl darbo sutarties nutraukimo ir atskirų jos sÄ lygų esmės, ir sprendimÄ dėl susitarimo ar atskirų jo sÄ lygų priėmė nesavarankiÅ¡kai, o veikiama paÅ¡alinių veiksnių, kad darbdavio pasiÅ«lymas dėl darbo sutarties nutraukimo nevaržė ieÅ¡kovės laisvės ir galimybių reikalauti kitokių sÄ lygų, ar, apskritai, susitarimo dėl darbo sutarties nutraukimo nepasiraÅ¡yti, todėl darbdavio pasiÅ«lymas nutraukti darbo sutartį nelaikytinas psichologiniu spaudimu.

Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovė galėjo savarankiÅ¡kai nuspręsti, sudaryti ar atsisakyti sudaryti susitarimÄ dėl darbo sutarties nutraukimo nurodytu pagrindu ir sÄ lygomis ir bet kuriuo metu turėjo galimybę pasirinkti - sudaryti susitarimÄ ar ne. Teismas, atsižvelgdamas į Å¡ias aplinkybes bei vadovaudamasis CPK 178 str., konstatavo, kad ieÅ¡kovė neįrodė savo reikalavimų ir nurodomų aplinkybių dėl prieÅ¡ jÄ susitarimo sudarymo metu naudoto psichologinio spaudimo. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, vadovaudamasis DK 35, 127, 136, 141, 235, 237, 238, 240, 241 str., padarė iÅ¡vadÄ , kad atsakovas, nutraukdamas darbo sutartį su ieÅ¡kove I.

BerÅ¡tiene, DK 125 str. pagrindu, DK nuostatų, reglamentuojančių darbo sutarties nutraukimo Å¡alių susitarimu sÄ lygas ir tvarkÄ , atleidimo iÅ¡ darbo ir atsiskaitymo su darbuotoju, reikalavimų nepažeidė. Teismas nurodė, kad atleidimo iÅ¡ darbo faktas pats savaime galėjo turėti ieÅ¡kovei neigiamos įtakos, tačiau 2010-01-20 diagnozuotas susirgimas – vidutinio sunkumo depresijos sindromas, nepatvirtina psichologinio spaudimo fakto. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad byloje nenustatyta, jog atleisdamas darbuotojÄ darbdavys veikė neteisėtai, konstatavo, kad taikyti materialinę darbdavio atsakomybę nėra pagrindo (CK 6.250 str., DK 250 str.).

IeÅ¡kovė I. BerÅ¡tienė apeliaciniu skundu praÅ¡o teismo sprendimÄ panaikinti, jos ieÅ¡kinį tenkinti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimÄ , netinkamai iÅ¡aiÅ¡kino ir pritaikė materialinės teisės normas, t. y. DK 125 str., reglamentuojantį darbo sutarties nutraukimo Å¡alių susitarimu tvarkÄ , tuo nukrypdamas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos Å¡ios kategorijos bylose. Teismas taip pat pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, be to, sprendimÄ grindė bylos nagrinėjimo metu nenustatytomis aplinkybėmis.

Pirmosios instancijos teismas, ištyręs darbdavio valios nutraukti su ja darbo sutartį susiformavimo aplinkybes, savo sprendime nurodė, jog šios aplinkybės buvo atsakovo netenkinantys jos vadovaujamos parduotuvės darbo rezultatai bei blogas psichologinis klimatas kolektyve. Šios aplinkybės neįrodytos jokiais byloje pateiktais dokumentais: atsakovo pateiktame 2009-08-14 vadybininkės A. Lukošienės tarnybiniame pranešime nurodyti pažeidimai yra niekiniai, jame nurodyti parduotuvės veiklos vertinimo kriterijai (parduotuvės apyvartos iš kvadratinio metro rodiklis, prekių įkainojimo metodika, prekių įnešimo įtakos apyvartai vertinimo metodika) nėra patvirtinti įstaigos vidaus dokumentais, todėl vadovavimasis jais vertinant parduotuvės veiklos rezultatus yra subjektyvus bei neteisėtas.

Jokiais buhalteriniais dokumentais nėra patvirtinti ir tarnybiniame praneÅ¡ime nurodyti tariamai aptikti prekių trÅ«kumai. Teismas taip pat neįvertino aplinkybės, kad už „blogus parduotuvės darbo rezultatus" už tÄ patį laikotarpį, kuris buvo vertintas A. LukoÅ¡ienės, jai buvo skirta piniginė premija. Teismas nurodė, kad darbdavio valios nutraukti su ja darbo sutartį susiformavimÄ lėmė blogas psichologinis klimatas parduotuvėje, kurį patvirtina vadovautos parduotuvės darbuotojų darbdaviui pateikti skundai.

Skundų pateikimo darbdaviui juose nurodytu laiku faktas nėra įrodytas: skundai neregistruoti, jų kopijų, patvirtinančių gavimÄ , nei viena liudytoja neturi. Darbo sutarties su ja nutraukimas yra iÅ¡ esmės atleidimas iÅ¡ darbo darbdavio valia, nesant įstatymo numatytų tokiam atleidimui bÅ«tinų sÄ lygų, todėl neteisėtas. Nebuvo pagrindinės sÄ lygos, reikalingos nutraukiant sutartį Å¡alių susitarimu - jos valios jÄ nutraukti. Vienintelis teisėtas pagrindas atleisti jÄ iÅ¡ darbo, esant kitoms įstatymo numatytoms sÄ lygoms, galėjo bÅ«ti tik DK 129 str. numatytas darbo sutarties nutraukimas darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės. Teismas nepagrįstai savo sprendime konstatavo, kad susitarimas buvo pasiraÅ¡ytas „palankiomis ieÅ¡kovei sÄ lygomis", nes susitarime įtvirtintos sÄ lygos buvo blogesnės, nei įstatymas numato darbo sutartį nutraukiant DK 129 str. pagrindu.

Teismas nepagrįstai nekonstatavo DK 125 str. numatytos procedÅ«ros pažeidimo. Teismas nepagrįstai savo sprendime konstatavo, kad ji tariamai turėjo galimybę pasikonsultuoti telefonu su advokatu. Be to, teismas savo sprendimÄ grindžia bylos nagrinėjimo metu nenustatytomis aplinkybėmis, t. y. jos iÅ¡silavinimu ir patirtimi, tačiau Å¡ie klausimai bylos nagrinėjimo metu nebuvo nagrinėjami. Jos pareigos pas darbdavį bei kitose darbovietėse nebuvo susijusios su darbuotojų įdarbinimu ir atleidimu iÅ¡ darbo, ji teisinio iÅ¡silavinimo neturi, todėl Å¡iuos santykius reglamentuojančių teisinių žinių neturėjo.

Teismas neteisingai, subjektyviai ir vienpusiškai vertino įrodymus: vertindamas darbdavio atstovų bei liudytojų - šiuo metu tebedirbančių pas darbdavį, parodymus, duotus girdint pastarojo atstovei, turėjo ypatingai objektyviai įvertinti faktus, tačiau to nepadarė. Jos teiginiai, argumentai bei įrodymai buvo atmesti, nemotyvuojant jų atmetimo priežasčių, todėl buvo pažeisti CPK 270 str. 4 d. 3 p. reikalavimai. Teismas, vertindamas įrodymus, taip pat pažeidė CPK 178 str. nustatytas įrodymų vertinimo taisykles.

Atsakovas VÅ¡Ä® HUMANA PEOPLE TO PEOPLE BALTIC atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Nurodo, kad jis, siÅ«lydamas ieÅ¡kovei nutraukti darbo sutartį Å¡alių susitarimu, nepažeidė DK 125 str. nustatytų darbo sutarties nutraukimo Å¡iuo pagrindu sÄ lygų ir tvarkos. Teismas, iÅ¡tyręs bylos įrodymų visumÄ , pagrįstai pripažino, kad nurodytame susitarime buvo iÅ¡reikÅ¡ta tikroji suderinta Å¡alių valia dėl darbo santykių nutraukimo, o ieÅ¡kovė, dirbusi vadovaujamÄ darbÄ , suprato ir galėjo suprasti savo veiksmų teisines pasekmes.

Nuo pat pradžių ieÅ¡kovė netinkamai atliko jai pavestÄ darbÄ , nevykdė parduotuvei nustatyto plano, neteisingai vertino prekes, neužtikrino gero psichologinio klimato kolektyve, atsakovės vadovavimo parduotuvei metu parduotuvės rezultatai labai krito, ieÅ¡kovė turėjo konfliktų su personalu ir klientais. Už gerus darbo rezultatus parduotuvių darbuotojams mokamos premijos kas mėnesį, I. BerÅ¡tienė per vienerius darbo metus premijÄ gavo tik vienÄ kartÄ . Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad įstatyme nenustatyta atvejų, kuriais darbo sutartis negali bÅ«ti nutraukta Å¡alių susitarimu, t. y.

įstatyme Å¡alių valia nutraukti darbo sutartį susitarimu neribojama. Susitarimas nutraukti darbo sutartį buvo pasiraÅ¡ytas palankiomis ieÅ¡kovei sÄ lygomis. IniciatyvÄ nutraukti darbo santykius parodė darbdavys ir pagal DK 125 str. reikalavimÄ raÅ¡tu pasiÅ«lė kitai Å¡aliai nutraukti darbo sutartį ir iÅ¡dėstė savo sÄ lygas. Jis, pateikdamas pasiÅ«lymÄ , užtikrino, kad ieÅ¡kovė turėtų galimybę apsvarstyti šį pasiÅ«lymÄ , todėl pateiktame pasiÅ«lyme informavo ieÅ¡kovę apie jos teisę septynias dienas svarstyti, sutikti su pasiÅ«lymu ar ne.

IeÅ¡kovė su pateiktu pasiÅ«lymu sutiko, pasiraÅ¡ydama susitarimÄ dėl darbo sutarties nutraukimo. Ä®statymas nenumato sutikimo nutraukti darbo sutartį pagal DK 125 str. kaip atskiro dokumento, sutikimÄ nutraukti sutartį ieÅ¡kovė iÅ¡reiÅ¡kė pasiraÅ¡ydama susitarimÄ dėl darbo sutarties nutraukimo. IeÅ¡kovė pripažino, kad atleidimo dienÄ posėdžių salėje buvo dvi valandas, didelę laiko dalį ieÅ¡kovė praleido bÅ«dama viena, turėjo galimybę pasinaudoti judriojo ryÅ¡io telefonu ir bet kada iÅ¡eiti iÅ¡ posėdžių salės, todėl darbdavys neatliko jokių kryptingų ir nuoseklių neteisėtų veiksmų.

Be to, susitarimÄ ieÅ¡kovė pasirašė matant personalo vadybininkei N. Petrauskienei, kuri teisminio nagrinėjimo metu neparodė, kad ieÅ¡kovė buvo įkalbinėjama jį pasiraÅ¡yti ar dėl jos buvo atliekami kažkokie galimo psichologinio spaudimo ar prievartos veiksmai. Byloje nėra duomenų, jog ieÅ¡kovė susitarimÄ dėl darbo sutarties nutraukimo pasirašė dėl darbdavio psichologinio spaudimo. Jis elgėsi sÄ Å¾iningai, leido ieÅ¡kovei svarstyti ir rinktis, nebuvo jokių atsakovo neteisėtų veiksmų, kurie bÅ«tų lėmę ieÅ¡kovės valiÄ ar privertę jÄ pasiraÅ¡yti susitarimÄ .

Pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių, nes tinkamai nustatė ir iÅ¡tyrė visas bylos faktines aplinkybes, ieÅ¡kovė nepateikė įrodymų, kad jos valia pasiraÅ¡ant susitarimÄ dėl darbo sutarties nutraukimo buvo paveikta atsakovo. Darbdavio ir darbuotojo pasiraÅ¡ytas susitarimas dėl darbo sutarties nutraukimo yra galiojantis, kol neįrodyta prieÅ¡ingai, o ieÅ¡kovė paties susitarimo nutraukti darbo sutartį neginčijo. IeÅ¡kovė, teigdama, kad jai buvo daromas spaudimas pasiraÅ¡yti susitarimÄ dėl darbo sutarties nutraukimo, turėjo tai įrodyti (CPK 178 straipsnis), tačiau nepateikė įrodymų apie susitarimo neteisėtumÄ , nepaneigė prezumpcijos, kad nurodytas susitarimas yra galiojantis ir atitinka tikrÄ jÄ Å¡alių valiÄ .

Apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.)    Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindÄ , atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentus, byloje surinktus įrodymus, daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog atsakovas VÅ¡Ä® HUMANA PEOPLE TO PEOPLE BALTIC teisėtai atleido ieÅ¡kovę I.

BerÅ¡tienę iÅ¡ darbo 2009-09-07 pagal DK 125 str. 1 d. (Å¡alių susitarimu). Byloje surinkti įrodymai nepagrindžia ieÅ¡kovės I. BerÅ¡tienės nurodomų aplinkybių, kad jai nebuvo pateiktas raÅ¡ytinis pasiÅ«lymas nutraukti darbo sutartį Å¡alių susitarimu, kad darbo sutartis nutraukta Å¡alių susitarimu nesant jos valios, kad ji pasirašė susitarimÄ dėl atleidimo iÅ¡ darbo Å¡alių susitarimu, atsakovo darbuotojams darant psichologinį spraudimÄ , todėl nėra faktinio ir teisinio pagrindo konstatuoti, jog atsakovas, atleisdamas ieÅ¡kovę iÅ¡ darbo, pažeidė DK 125 str. nuostatas, ir todėl atleidimas iÅ¡ darbo turi bÅ«ti pripažintas neteisėtu, pažeidžiančiu ieÅ¡kovės teises ir teisėtus interesus.    Byloje nustatyta, kad 2008-09-01 buvo sudaryta neterminuota darbo sutartis tarp ieÅ¡kovės I.

BerÅ¡tienės ir atsakovo VÅ¡Ä® HUMANA PEOPLE TO PEOPLE BALTIC, kurios pagrindu ieÅ¡kovė priimta dirbti nuo 2008-09-02 atsakovo parduotuvės, esančios Å openo g. 1/17, Vilniuje, direktore (b. l. 8-11). IeÅ¡kovės darbo funkcijos ir pareigos buvo nurodytos Parduotuvės direktorės pareiginėje instrukcijoje (b. l. 37-41), su ieÅ¡kove buvo sudaryta sutartis dėl darbuotojo visiÅ¡kos materialinės atsakomybės (b. l. 81). Pagal bylos duomenis atsakovas ieÅ¡kovei pateikė 2009-08-31 pasiÅ«lymÄ nutraukti darbo sutartį Nr.154 (b. l. 52). 2009-09-07 buvo pasiraÅ¡ytas susitarimas dėl darbo sutarties nutraukimo (b. l. 53), kuriuo Å¡alys nustatė, kad darbo sutartis bus nutraukiama nuo 2009-09-07 ir darbdavys įsipareigoja sumokėti darbuotojai dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio iÅ¡eitinę iÅ¡mokÄ bei kompensacijÄ už 14,46 kalendorinių dienų nepanaudotų kasmetinių atostogų.

Susitarimo 3.2 p. nurodyta, jog Å¡alys pasiraÅ¡ydamos šį susitarimÄ patvirtina, kad jo sÄ lygų turinys joms yra suprantamas, aiÅ¡kus ir atitinka Å¡alių iÅ¡reikÅ¡tÄ valiÄ . 2009-09-07 minėta darbo sutartis buvo nutraukta pagal DK 125 str. 1 d. ir ieÅ¡kovė iÅ¡ darbo atleista nuo 2009-09-07 (b. l. 11, 54). IeÅ¡kovei 2009-09-07 buvo apskaičiuotas ir pavedimu iÅ¡mokėtas pareiginis atlyginimas (3320 Lt), atlyginimas už penkias rugsėjo mėnesį dirbtas dienas (754,55 Lt), dviejų mėnesių iÅ¡eitinė iÅ¡moka (8738,78), kompensacija už atostogas (2095,65 Lt) (b. l. 55, 57).

IeÅ¡kovė I. BerÅ¡tienė 2009-09-22 kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kuriuo ginčija atleidimÄ iÅ¡ darbo pagal DK 125 str. 1 d., teigdama, kad atsakovas, atleisdamas jÄ iÅ¡ darbo, nesilaikė DK 125 str. reikalavimų, nes jai nebuvo pateiktas raÅ¡ytinis pasiÅ«lymas nutraukti darbo sutartį Å¡alių susitarimu, kad darbo sutartis nutraukta Å¡alių susitarimu nesant jos valios nutraukti darbo sutartį, ji pasirašė susitarimÄ dėl atleidimo iÅ¡ darbo Å¡alių susitarimu, atsakovo darbuotojams darant psichologinį spraudimÄ .

Byloje esantys įrodymai nepatvirtina Å¡ių ieÅ¡kovės nurodytų aplinkybių, taip pat, kad buvo faktinis ir teisinis pagrindas atleisti ieÅ¡kovę iÅ¡ darbo pagal DK 129 str., todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio reikalavimų: įpareigoti atsakovÄ visuose su darbo santykiais susijusiuose dokumentuose vietoje DK 125 str. nurodyti 129 str., negrÄ Å¾inti į darbÄ ir priteisti DK 297 str. 4 d. numatytÄ vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo 2009-09-07 iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos, atleidimo iÅ¡ darbo diena laikant teismo sprendimo įsigaliojimo dienÄ .        Pagal DK 125 str. 1 d. darbo sutartis gali bÅ«ti nutraukta Å¡alių susitarimu; sutarusios nutraukti sutartį, Å¡alys sudaro raÅ¡tiÅ¡kÄ susitarimÄ dėl darbo sutarties nutraukimo; susitarime numatoma, nuo kurio laiko sutartis nutraukiama, ir kitos sutarties nutraukimo sÄ lygos.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad šalys darbo santykius nutraukia, kai suderina savo valiÄ joms tuo metu rÅ«pimomis ir naudingomis ar priimtinomis (kiekvienos iÅ¡ jų požiÅ«riu) sÄ lygomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004-04-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2004). Darbo sutartis negali bÅ«ti laikoma nutraukta Å¡alių suderinta valia, jeigu viena iÅ¡ sutarties Å¡alių primeta savo valiÄ kitai Å¡aliai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija 2005-05-26 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-290/2005, pažymėjo, kad Å¡alių susitarimas nutraukti darbo sutartį – tai darbo sutarties Å¡alims priimtinas sprendimas, priimamas įvertinus situacijÄ , galimus variantus ir pasekmes.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Å¡alys, 2009-09-07 pasiraÅ¡ydamos susitarimÄ dėl darbo sutarties nutraukimo, susitarė dėl darbo sutarties nutraukimo sÄ lygų, iÅ¡ kurių matyti, kad buvo susitarta nutraukti darbo sutartį pagal DK 125 str. 1 d., nors susitarime nėra nurodyta DK 125 str. 1 d. Susitarime buvo nurodytos tos pačios sÄ lygos, kaip ir atsakovo 2009-08-31 pasiÅ«lyme nutraukti darbo sutartį. Å iame pasiÅ«lyme buvo nurodyta, kad atsakovas, vadovaudamasis DK 125 str. 1 d., siÅ«lo nutraukti darbo sutartį nuo 2009-09-07, iÅ¡mokėti dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio iÅ¡eitinę iÅ¡mokÄ , nepanaudotų atostogų kompensacijÄ .

Darbuotojas yra laisvas iÅ¡reikÅ¡ti savo valiÄ dėl darbo sutarties nutraukimo sÄ lygų, t. y. nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė, nesutikdama su darbdavio pasiÅ«lymu dėl darbo sutarties nutraukimo, dėl kompensacijos dydžio, turėjo teisę nepasiraÅ¡yti susitarimo dėl darbo sutarties nutraukimo. Darbo santykių Å¡alims pasiraÅ¡ius susitarimÄ dėl darbo santykių nutraukimo, preziumuojama, kad darbuotojas sutiko su darbdavio iÅ¡dėstytomis sÄ lygomis, todėl toks susitarimas Å¡alims įgijo įstatymo galiÄ ir turi bÅ«ti vykdomas (CK 6.189 str. 1 d.).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad pagal įstatyme darbo sutarties nutraukimo Å¡alių susitarimu tvarkÄ reikalaujama, jog Å¡alis, norinti nutraukti darbo sutartį DK 125 str. pagrindu, visų pirma pateiktų kitai Å¡aliai pasiÅ«lymÄ nutraukti darbo sutartį Å¡iuo pagrindu, be to, raÅ¡tu, bei pripažinęs, kad reikalavimas pateikti raÅ¡ytinį pasiÅ«lymÄ nutraukti darbo sutartį Å¡alių susitarimu neturi bÅ«ti suabsoliutinamas. Jeigu konkrečiu atveju akivaizdi abiejų Å¡alių valia nutraukti darbo teisinius santykius ir nutraukti juos bÅ«tent DK 125 str. nurodytu pagrindu, o Å¡alys suderina savo interesus sudarydamos raÅ¡ytinį susitarimÄ dėl darbo sutarties nutraukimo Å¡iuo pagrindu, vien atskiro raÅ¡ytinio pasiÅ«lymo nutraukti darbo sutartį nepateikimas nebÅ«tų pakankamas pagrindas pripažinti darbo sutarties nutraukimÄ neteisėtu dėl DK 125 str.

įtvirtintos procedūros pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007-02-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-59/2007). Nagrinėjamoje byloje ieškovė neigė, kad jai buvo įteiktas atsakovo 2009-08-31 pasiūlymas nutraukti sutartį prieš septynias dienas, tačiau byloje esantys įrodymai neleidžia daryti tokios išvados, nes ieškovė yra pasirašiusi pasiūlyme nutraukti darbo sutartį, nėra nurodžiusi, kad jį gavo ne 2009-08-31.

Pirmosios instancijos teisme ieškovė nurodė, kad šis pasiūlymas galėjo būti surašytas ir pateiktas jai pasirašyti vėliau, t.y. 2009-09-07 (b. l. 115). Byloje buvo pateikta Informacinių siunčiamųjų dokumentų registro lapo kopija (b. l. 73-74), iš kurios matyti, kad Nr. 154 yra įregistruotas 2009-08-31 pasiūlymas nutraukti darbo sutartį, nurodyta pastaba, kad jis įteikiamas asmeniškai. Liudytoja I. Daniūnienė (direktoriaus pavaduotoja) parodė, jog pasiūlymas buvo parengtas 2009-08-31 jos nurodymu ir perduotas A.

LukoÅ¡ienei, kad Å¡i jį įteiktų ieÅ¡kovei, taip pat nurodė buvusi informuota, jog pasiÅ«lymas ieÅ¡kovei buvo įteiktas (b. l. 143). Liudytoja A. LukoÅ¡ienė (mažmeninės prekybos vadybininkė) parodė, jog minėtÄ pasiÅ«lymÄ 2009-08-31 nuvežusi į parduotuvę ieÅ¡kovei, kuri su juo susipažinusi, pasiraÅ¡iusi, jai buvo paliktas antras pasiÅ«lymo egzempliorius (b. l. 118). Kaip jau buvo minėta, pasiÅ«lymo nuostatos buvo perkeltos į susitarimÄ dėl darbo sutarties nutraukimo, kurį pasirašė ieÅ¡kovė.

IeÅ¡kovė byloje nepateikė jokių įrodymų, kad susitarime dėl darbo sutarties nutraukimo nebuvo suderinta Å¡alių valia, kad susitarime nebuvo iÅ¡reikÅ¡ta tikroji ieÅ¡kovės valia. Byloje apklausta liudytoja N. Petrauskienė (personalo vadybininkė), kuri pateikė ieÅ¡kovei pasiraÅ¡yti susitarimÄ , parengtÄ teisininkės, parodė, jog jokio psichologinio spaudimo naudota nebuvo, ieÅ¡kovei buvo suteikta laiko pasikonsultuoti telefonu. N. Petrauskienė parodė, kad ieÅ¡kovė jai sakiusi, jog turi telefonu pasikalbėti su advokatu, Å¡i jÄ palikusi vienÄ , kad ji galėtų pasikalbėti (b. l. 120-121).

IeÅ¡kovė nurodo, kad ji kalbėjosi su vyru, o ne su advokatu, nes tuo metu advokato neturėjo, tačiau Å¡ios aplinkybės nepaneigia ieÅ¡kovės galimybės konsultuotis su kitais asmenimis dėl susitarimo pasiraÅ¡ymo, tai parodo, kad ieÅ¡kovė turėjo galimybę ir pasitarti, ir pagalvoti dėl susitarimo pasiraÅ¡ymo, kad susitarimÄ pasirašė, iÅ¡reikÅ¡dama savo valiÄ nutraukti sutartį DK 125 str. 1 d. pagrindu. Tai patvirtina ir ta aplinkybė, kad tÄ pačiÄ dienÄ buvo pervesta ieÅ¡kovei kompensacija, numatyta susitarime, darbo užmokestis ir kitos su darbo teisiniais santykiais susijusios iÅ¡mokos (10 531,74 Lt), ieÅ¡kovė pasirašė įsakymÄ dėl darbo sutarties nutraukimo, kuriame buvo nurodytas darbo sutarties nutraukimo pagrindas, susitarta kompensacija (b. l. 54), pasirašė darbo sutartyje, kad darbo sutartis nutraukta pagal DK 125 str. 1 d. (b. l. 11).

Pirmosios instancijos teismas, vertindamas ieÅ¡kovės sprendimÄ pasiraÅ¡yti susitarimÄ , pagrįstai atsižvelgė į ieÅ¡kovės pareigų pobÅ«dį, į jos patirtį, dirbant kitose darbovietėse. Tai, kad ieÅ¡kovė atsakovo transportu buvo nuvežta į centrinę buveinę darbo metu, kad buveinėje nevyko jokios derybos, nesudaro faktinio ir teisinio pagrindo teigti, kad ieÅ¡kovė, pasiraÅ¡ydama susitarimÄ dėl sutarties nutraukimo, neiÅ¡reiÅ¡kė savo valios ar valios neiÅ¡reiÅ¡kė darbdavys, nes, kaip jau buvo minėta, darbdavys ieÅ¡kovei buvo pateikęs pasiÅ«lymÄ ir ieÅ¡kovė turėjo galimybę spręsti - sutikti su Å¡iuo pasiÅ«lymu sutikti ar nesutikti.

IeÅ¡kovė apeliaciniame skunde nenurodo jokių aplinkybių ir įrodymų, kurie pagrįstų argumentus, kad atsakovo darbuotojai vartojo psichologinę prievartÄ tam, kad ji pasiraÅ¡ytų susitarimÄ , kad darbo sutarties nutraukimas pagal DK 125 str., neatitiko jos valios. Taip pat nėra pagrindo teigti, kad ieÅ¡kovė pasirašė susitarimÄ sau nepalankiomis sÄ lygomis. IeÅ¡kovė įmonėje dirbo vienerius metus, pagal DK 140 str. 2 p. darbuotojui, atleidžiamam pagal DK 129 str., dirbusiam nuo 12 iki 36 mėnesių, mokama dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio iÅ¡eitinė paÅ¡alpa.

IeÅ¡kovė nurodo, kad, jei bÅ«tų atleista iÅ¡ darbo pagal DK 129 str., bÅ«tų įspėta apie atleidimÄ iÅ¡ darbo ne vėliau kaip prieÅ¡ 4 mėnesius, dar bÅ«tų dirbusi bei gavusi atlyginimÄ 4 mėnesius, taip pat jai priklausytų papildoma kompensacija už nepanaudotas 8 kalendorines dienas atostogų, ir todėl susitarimas jai finansiÅ¡kai yra nepalankus. Å ie argumentai nesudaro pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad susitarimÄ pasirašė sau nenaudingomis sÄ lygomis, nes byloje nebuvo pateikti įrodymai, kad atsakovas buvo įspėjęs ieÅ¡kovę apie atleidimÄ iÅ¡ darbo pagal DK 129 str. ar buvo aplinkybės, dėl kurių atsakovas turėjo pagrindÄ ieÅ¡kovę atleisti iÅ¡ darbo pagal DK 129 str.

Atsakovas byloje nurodė ir teikė įrodymus, kad jo valiÄ ieÅ¡kovei siÅ«lyti nutraukti darbo sutartį pagal DK 125 str., suformavo tai, jog Å openo parduotuvės veiklos rodikliai nebuvo patenkinami, pardavėjos parašė skundus, kad parduotuvėje blogas psichologinis klimatas, įtampa, kurie kliudo siekti gerų darbo rezultatų. Atsakovo Å¡ios nurodytos aplinkybės ir pateikti įrodymai, pagrindžiantys atsakovo susiformavusiÄ valiÄ teikti ieÅ¡kovei siÅ«lymÄ nutraukti sutartį, nesudaro pagrindo teigti, kad atsakovas nesiekė ieÅ¡kovės atleisti iÅ¡ darbo pagal DK 125 str. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, tačiau Å¡ie argumentai nepripažintini pagrįstais.

Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifikÄ â€“ nenustatyta, kada teismas gali daryti iÅ¡vadÄ apie tam tikrų aplinkybių buvimÄ tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių. IÅ¡vadÄ apie faktų buvimÄ teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo iÅ¡lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamÄ faktÄ buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003-02-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-113/2003; kt).

Teismo sprendimas dėl įrodymų nepakankamumo gali bÅ«ti panaikintas tik tada, kai apeliantas įrodo, kad nebuvo įrodymų, kuriais remiantis bÅ«tų galima iÅ¡vadÄ dėl fakto tikrumo ar netikrumo ir apskritai nebÅ«tų galima pripažinti faktų nustatytais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004-09-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2004). Apeliantė nepateikė įrodymų, kurie paneigtų pirmosios instancijos teismo nustatytus faktus. Tai, kad pirmosios instancijos teismas rėmėsi liudytojų, kurie yra atsakovo darbuotojai, parodymais, nesudaro pagrindo pripažinti, jog sprendimas yra nepagrįstas, nes atsakovo darbuotojai gali bÅ«ti liudytojais civilinėje byloje (CPK 189 str. 2 d.), byloje be liudytojų parodymų buvo pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai, kurie patvirtino atsakovo nurodomas aplinkybes.Kadangi netenkinti ieÅ¡kovės I.

BerÅ¡tienės reikalavimai, susijęs su jos atleidimu iÅ¡ darbo, nenustatyta, kad ieÅ¡kovė be teisėto pagrindo, pažeidžiant atleidimo iÅ¡ darbo tvarkÄ buvo atleista iÅ¡ darbo pagal DK 125 str. 1 d., todėl pagrįstai netenkintas reikalavimas dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo.Dėl ankščiau nurodytų aplinkybių apeliacinio skundo argumentai, kurių pagrindu praÅ¡oma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , nepripažintini pagrįstais, jų pagrindu netenkintinas apeliacinis skundas, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 str., nenustatyta, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas galioti nepakeistas.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325-331 str., n u t a r i a: Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2010 m. birželio 22 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Kolegijos pirmininkė                                                                             Dalia ViÅ¡inskienė Teisėjai                                                                                   Liuda Uckienė                                                                                  Alvydas Barkauskas