d2429efe-e635-419e-9f4f-20d6799d15fa · Vilniaus apygardos teismas

                                                                     Â

Civilinė byla Nr. 2A-992-516/20                 Â

 Procesinio sprendimo kategorija 2.1.7; 121.15; 121.18.; 121.21.

                                                                                      Â

                                     (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2010 m. lapkričio 24 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Rasos Gudžiūnienės, kolegijos teisėjų Romualdos Janovičienės ir Algirdo Auruškevičiaus, sekretoriaujant V.Kamašinienei

dalyvaujant ieškovo atstovui G. T.

atsakovei A. B.

atsakovės atstovui advokatui J.Butkui

viešame teismo

posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovės A. B. apeliacinį skundÄ dėl

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. vasario 1 d. sprendimo, civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Stradivarijai“ ieškinį atsakovei A. B. dėl skolos priteisimo.

Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ ,

                                                                     Â

n u s t a t ė:

            IeÅ¡kovas UAB „Stradivarijai“ kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovės A. B. 4000 Lt skolÄ , 720 Lt delspinigius, penkių procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 71 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidas.

           Nurodė, kad ieÅ¡kovas ir atsakovė 2006-10-26 sudarė rangos sutartį Nr. 1030G, pagal kuriÄ ieÅ¡kovas įsipareigojo pagaminti ir pristatyti aÅ¡tuonis vidaus durų komplektus, o atsakovė įsipareigojo juos priimti ir už juos sumokėti sutartyje nustatytomis sÄ lygomis ir tvarka. IeÅ¡kovas iÅ¡rašė atsakovei 2007-10-04 PVM sÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ

20 514 Lt sumai. Dalį sumos ji sumokėjo, tačiau liko skolinga ieÅ¡kovui 4000 Lt. IeÅ¡kovas paaiÅ¡kino, kad jis pilnai įvykdė įsipareigojimus pagal minėtÄ sutartį, tačiau atsakovė vengia atsiskaityti už atliktus darbus. Kadangi atsakovė geruoju nesumoka skolos, ieÅ¡kovas prašė teismo priteisti skolÄ , delspinigius, palÅ«kanas ir bylinėjimosi iÅ¡laidas. Taip pat ieÅ¡kovas prašė ieÅ¡kinį nagrinėti dokumentinio proceso tvarka ir priimti preliminarų sprendimÄ .

          Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2009 m. spalio 1 d. preliminariu sprendimu ieškovo ieškinį patenkino. Teismas priteisė iš atsakovės A. B. ieškovui 4000 Lt skolos, 720 Lt delspinigių, penkių procentų dydžio metines palūkanas nuo 4720 Lt sumos nuo 2009-09-29 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 71 Lt bylinėjimosi išlaidų

          Atsakovė pateikė prieÅ¡taravimus dėl pareikÅ¡to ieÅ¡kinio ir preliminaraus teismo sprendimu. Prašė panaikinti 2009-10-01 preliminarų sprendimÄ , įpareigoti ieÅ¡kovÄ paÅ¡alinti ieÅ¡kinio trÅ«kumus ir bylÄ nagrinėti ginčo teisenoje. Manė, kad panaikinus teismo įsakymÄ , ieÅ¡kovas privalėjo pateikti CPK 135 str. reikalavimus atitinkantį ieÅ¡kinį ir byla turėjo bÅ«ti nagrinėjama pagal bendrÄ sias ginčo teisenos taisykles. Nurodė, kad 4000 Lt dydžio avansas buvo sumokėtas ieÅ¡kovo atstovui vardu Gediminas ieÅ¡kovo prekybos salone adresu Laisvės pr. 88, Vilnius. Kadangi darbai pagal sutartį buvo pradėti, laiko įrodytu, kad ieÅ¡kovas avansÄ gavo.

         Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2010 m. vasario 1 d. sprendimu 2009-10-01 preliminarų sprendimÄ paliko nepakeistÄ .

           Teismas priteisė iš atsakovės A. B. ieškovui 4000 Lt skolos, 720 Lt delspinigių, penkių procentų dydžio metines palūkanas nuo 4720 Lt sumos nuo 2009-09-29 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 71 Lt

bylinėjimosi iÅ¡laidų bei 7,24 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų į valstybės biudžeto pajamas.         Â

           Dėl skolos teismas nurodė, jog Å¡alių santykiai yra reguliuojami vartojimo rangos normomis. Teismas konstatavo, kad atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad ji sumokėjo ieÅ¡kovui 4000 Lt sumÄ (avansÄ ) už atliktus darbus. Atsakovės tvirtinimas, kad ji sumokėjo 4000 Lt avansÄ atsakovo darbuotojui Gediminui nepatvirtintas jokiais įrodymais. Ji nepateikė jokio dokumento, kuris patvirtintų Å¡ių pinigų sumokėjimÄ . Posėdyje ji nurodė, kad jai buvo iÅ¡duotas kvitas, tačiau ji jo neturi. IeÅ¡kovas gi nurodė, kad bendrovėje nėra ir kasos pajamų orderio apie tokios sumos gavimÄ bei, kad sutarties sudarymo ir vykdymo metu darbuotojas vardu G. prekybos salone adresu (duomenys neskelbtini) nedirbo. Atsakovės nuoroda į tai, kad ta aplinkybė, kad ieÅ¡kovas pradėjo darbus įrodo, kad ieÅ¡kovas gavo iÅ¡ jos 4000 Lt avansÄ Â taip pat nepagrįsta, nes avansas užsakovo galėjo bÅ«ti sumokėtas ne tik sutarties sudarymo metu, bet ir vėliau. Teismo teigimu, iÅ¡ sÄ skaitos seka, kad darbai pagal sutartį buvo atlikti ir priduoti atsakovei 2007-10-04, tačiau už juos atsakovė taip pat mokėjo ne taip kaip numatyta sutartyje, t.y. sumokant avansÄ prieÅ¡ darbų pradžiÄ ir likusiÄ sumÄ po sÄ skaitos pasiraÅ¡ymo, o po sutarties pasiraÅ¡ymo iki darbų atlikimo apmokėjo 8000 Lt (2007-08-20), ir 8524 Lt sumokėjo darbų priėmimo dienÄ (2007-10-04). Tai patvirtina, kad Å¡alys nesilaikė sutartyje numatytų darbų apmokėjimo terminų bei tvarkos ir ieÅ¡kovas pradėjo darbus be atsakovės įmokėto 4000 Lt avanso. Esant nurodytoms aplinkybėms teismo nuomone, ieÅ¡kovo reikalavimas dėl jo atliktų darbų apmokėjimo pilnumoje yra pagrįstas ir tenkinamas

           Dėl delspinigių teismas pažymėjo, kad Pagal Å¡alių sudarytos sutarties 6.1. p., atsakovė, laiku neatsiskaičiusi su ieÅ¡kovu, moka 0,1 % dydžio delspinigius už kiekvienÄ uždelstÄ dienÄ . IeÅ¡kovo paskaičiuota bendra delspinigių suma yra 720 Lt dydžio. Vadovaujantis minėtu susitarimu bei CK 6.71 str., atsakovei laiku ir pilnai neatsiskaičius su ieÅ¡kovu, priteistini 720 Lt dydžio delspinigiai.

           Apeliaciniu skundu atsakovė A. B. praÅ¡o Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010-02-01 sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atmesti.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1) 2009-09-14 teismas priėmė nutartį, kurioje nurodė, kad ieÅ¡kovas turi pateikti ieÅ¡kinį, atitinkantį CPK 135 str. reikalavimus, kaip to reikalaujama CPK 439 str. 3 d. Apeliantės nuomone, Å¡iÄ nutartį ieÅ¡kovas privalėjo vykdyti. 2009-09-28 teisme buvo gautas ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys, teikiamas pagal CPK 424 str. 1 d., tai yra neįvykdžius 2009-09-14 teismo nutarties ir CPK 439 str. 3 d. reikalavimų. Atsakovės teigimu, ant ieÅ¡kinio užraÅ¡yta teisėjos rezoliucija dėl ieÅ¡kinio priėmimo ir bylos nagrinėjimo dokumentinio proceso tvarka. Å is procesinis veiksmas atliktas pažeidžiant CPK 18 str., 439 str. 3 d. ir 5 d., 135 str. Apeliantė nurodo, jog dėl Å¡ių procesinių teisės normų pažeidimų byla nebuvo nagrinėjama pagal bendrÄ sias ginčo taisykles. Dėl atsakovė pateko į blogesnę procesinę padėtį, nes pagal CPK 430 str. 1 d. bÅ«tent atsakovas turi pareigÄ leistinumo įrodinėjimo priemonėmis pagrįsti prieÅ¡taravimus preliminariam teismo sprendimui. Taigi procesinės teisės normų pažeidimai sudarė pagrindÄ neteisingai iÅ¡spręsti bylÄ , todėl remiantis CPK 329 str. 1 d., galutinis pirmosios instancijos teismo sprendimas turi bÅ«ti panaikintas;

2) 2006-10-26 rangos sutarties 8.1 p. numatyta, kad sutartis įsigalioja nuo avanso gavimo momento. Atsakovė teismo posėdyje paaiÅ¡kino, kad 4000 Lt dydžio avansÄ sumokėjo ieÅ¡kovo atstovui ieÅ¡kovo prekybos salone adresu (duomenys neskelbtini). IeÅ¡kovas konkliudentiniais veiksmais (pradėjęs darbus pagal sutartį) patvirtino, kad sutarties pradžios sÄ lyga buvo įvykdyta, avansas sumoje 4000 Lt buvo gautas. Apeliantė paaiÅ¡kina, kad jos sutuoktinis 2007-08-20 atliko dalinį apmokėjimÄ sumoje 8000 Lt ir 2007-10-04 jis atliko galutinį apmokėjimÄ sumoje 8524 Lt. Mokėjimo dokumente yra nurodyta, kad tai galutinis apmokėjimas. Apeliantės nuomone, ieÅ¡kovas nuo 2007-10-04 žinojo, kad atsakovė laikosi nuostatos, jog su ieÅ¡kovu yra pilnai atsiskaičiusi. Pretenzijas ieÅ¡kovas pareiÅ¡kė tik 2009-07-22. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CK 6.676 str. 2 d., nes Å¡i norma aptaria avanso mokėjimo tvarkÄ , esant įsigaliojusiai rangos sutarčiai. Tuo tarpu nagrinėjamame ginče avanso sumokėjimas yra sutarties įsigaliojimo sÄ lyga ir pačios sutarties pradžiÄ Å¾ymintis faktas. Apeliantė taip pat nurodo, jog pirmosios instancijos teismas sutartį tarp ginčo Å¡alių laikė vartojimo rangos sutartimi. Tokiu atveju ginčo sprendimui turėjo bÅ«ti taikomas CK 6.188 str., numatantis ieÅ¡kovo pareigÄ Ä¯rodyti, kad tam tikra sutarties sÄ lyga buvo individualiai aptarta ir buvo susitarta jos nesilaikyti.

Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovas UAB „Stradivarijai“ praÅ¡o Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010-02-01 sprendimÄ palikti nepakeistÄ , o atsakovės apeliacinį skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .

IeÅ¡kovas su atsakovės skundu nesutinka. Jis visiÅ¡kai palaiko pirmosios instancijos teismo 2010-02-01 sprendimÄ priteisti ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės 4000 Lt skolÄ , 720 Lt delspinigių ir 5 procentų metinių palÅ«kanų nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo.

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas (LR CPK

320 str. 1 ir 2 dalys, Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957).

IÅ¡nagrinėjusi Å¡iÄ bylÄ apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str. 2 ir 3 dalys), taip pat byloje nėra ginamas vieÅ¡asis interesas, todėl bylÄ kolegija nagrinėja apeliacinio skundo ribose.

Dėl apeliaciniame skunde nurodomo civilinio proceso normų pažeidimo.

Apeliantė nurodo, kad 2009-09-14 teismui priėmus nutartį, kurioje nurodyta, kad ieÅ¡kovas turi pateikti ieÅ¡kinį, atitinkantį CPK 135 str. reikalavimus, Å¡iÄ nutartį ieÅ¡kovas privalėjo vykdyti, tačiau ieÅ¡kovas pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį pagal CPK 424 str.

1 d., tai yra 2009-09-14 teismo nutartis ir CPK 439 str. 3 d. reikalavimai nebuvo įvykdyti. Tokia atsakovės pozicija yra nepagrįsta: tiek ieÅ¡kinys, reiÅ¡kiamas pagal bendrÄ sias ginčo teisenos taisykles, tiek reiÅ¡kiamas pagal taisykles, reglamentuojančias bylų nagrinėjimÄ dokumentinio proceso tvarka, turi atitikti Civilinio proceso kodekso 135 str. reikalavimus (Civilinio proceso kodekso 425 str.). Apeliantės nurodomoje Civilinio proceso kodekso 439 str. 3 d. normoje nėra draudimo, gavus skolininko prieÅ¡taravimus, reikÅ¡ti ieÅ¡kinį dokumentinio proceso tvarka. Tokio ribojimo nenustato ir Civilinio proceso kodekso 424 str. 1 dalies norma, reglamentuojanti dokumentinio proceso leistinumÄ , bei to paties straipsnio 4 dalies norma, kuri numato ribojimus bylų nagrinėjimui dokumentinio proceso tvarka. Dokumentinis procesas, numatytas Civilinio proceso kodekso IV dalies XXII skyriuje, vyksta pagal bendrÄ sias ginčo teisenos taisykles, iÅ¡skyrus Å¡iame skyriuje nurodytas iÅ¡imtis (Civilinio proceso kodekso 427 str. 1 d.), o tai reiÅ¡kia, kad ieÅ¡kovas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 13 str. įtvirtintu dispozityvumo principu turi teisę pasirinkti, ar reikÅ¡ti ieÅ¡kinį pagal bendrÄ sias ginčo teisenos taisykles, ar dokumentinio proceso tvarka, jeigu tai neprieÅ¡tarauja Civilinio proceso kodekso

424 str. 1 d. ir 4 d. nuostatoms.Â

Teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstu tik apeliantės argumentÄ , jog remiantis Civilinio proceso kodekso 439 str. 5 d., ieÅ¡kinio priėmimo klausimas turėjo bÅ«ti sprendžiamas ne teisėjos rezoliucija, bet nutartimi, kuria kartu turėjo bÅ«ti panaikintas ir teismo įsakymas. Tačiau Å¡i apeliantės nurodoma aplinkybė neįtakojo nei atsakovės teisių procese apimties, nei galimybių įrodinėjimo procese.

Atsakovė nurodo patekusi į blogesnę procesinę padėtį, nes pagal CPK 430 str. 1 d. bÅ«tent atsakovas turi pareigÄ leistinumo įrodinėjimo priemonėmis pagrįsti prieÅ¡taravimus preliminariam teismo sprendimui. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, jog atsakovui pareiÅ¡kus prieÅ¡taravimus dėl preliminaraus sprendimo ir pareikÅ¡to ieÅ¡kinio, skiriamas teismo posėdis (Civilinio proceso kodekso 430 str. 3 d.), kuriame priimamas galutinis sprendimas (Civilinio proceso kodekso 430 str. 6 d.). Pažymėtina, kad apeliaciniame skunde neteisingai nurodoma, jog prieÅ¡taravimai dėl preliminaraus teismo sprendimo turi bÅ«ti grindžiami leistinomis įrodinėjimo priemonėmis: pagal Civilinio proceso kodekso 430 str. 1 d., prieÅ¡taravimai turi bÅ«ti grindžiami Civilinio proceso kodekso 177 str. numatytomis įrodinėjimo priemonėmis. Tai reiÅ¡kia, kad prieÅ¡taravimus preliminariam teismo sprendimui atsakovas gali grįsti visomis įrodinėjimo priemonėmis, tačiau pažymėtina ir tai, kad tiek nagrinėjant bylÄ pagal bendrÄ sias ginčo teisenos taisykles, tiek atsakovui pareiÅ¡kus prieÅ¡taravimus dėl preliminaraus sprendimo, Civilinio proceso kodekso 177 str. 4 d. nustatytos įrodymų leistinumo taisyklės galioja, todėl bylos aplinkybės, kurios pagal įstatymus turi bÅ«ti patvirtintos tam tikromis įrodinėjimo priemonėmis, negali bÅ«ti patvirtinamos jokiomis kitomis įrodinėjimo priemonėmis. Dėl to, nepriklausomai nuo to, ar teismas bylÄ nagrinėjo dokumentinio proceso tvarka, ar pagal bendrÄ sias ginčo teisenos taisykles, pinigų mokėjimo aplinkybė turi bÅ«ti įrodyta leistinais įrodymais.

Apeliantė, remdamasi 2006-10-26 rangos sutarties 8.1 p. numatančiu, kad sutartis įsigalioja nuo avanso gavimo momento, argumentuoja, jog aplinkybė, kad rangovas vykdė darbus pagal sutartį, įrodo avanso sumokėjimo faktÄ . Tokia pozicija nepripažįstama pagrįsta: prievolės įvykdymo faktas negali bÅ«ti grindžiamas sutarties nuostatomis. Visos Å«kinės operacijos turi bÅ«ti atliekamos, įforminant tai buhalteriniais dokumentais. Todėl bÅ«tent toks dokumentasmokėjimo pavedimas ar nurodymas, kasos pajamų kvitas ar pan. galėtų įrodyti avanso sumokėjimo faktÄ .

Nei Å¡alių paaiÅ¡kinimai, nei liudytojų parodymai, nei sutarties nuostatos negali bÅ«ti pinigų sumokėjimo įrodymu. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas sutarties nuostatas, Å¡alių veiksmus sutarties vykdymo eigoje, pagrįstai pažymėjo, jog Å¡alys sutarties vykdymo eigoje ne vienÄ kartÄ nukrypo nuo sutarties nuostatų, tame tarpe ir mokėjimų prasme. Pažymėtina, kad sutartyje nurodoma, jog avansÄ užsakovas turi pervesti į rangovo nurodytÄ sÄ skaitÄ (sutarties 2.1 punktas), o likusiÄ 9823 Lt sumÄ sumokėti per septynias dienas po PVM sÄ skaitosfaktÅ«ros pasiraÅ¡ymo.

PVM sÄ skaitafaktÅ«ra buvo pasiraÅ¡yta 2007-10-04 (b.l. 13), tuo tarpu mokėjimai buvo atlikti dalimis 2007-08-20 ir 2007-10-04 (b.l. 14-15). Taigi, atsakovės paaiÅ¡kinimai, kad 4000 Lt dydžio avansÄ sumokėjo ieÅ¡kovo atstovui ieÅ¡kovo prekybos salone adresu (duomenys neskelbtini) taip pat neatitinka sutarties nuostatų, tačiau, jeigu bÅ«tų pateiktas grynųjų pinigų sumokėjimo faktÄ patvirtinantis įrodymas tai negalėtų bÅ«ti vertinama kaip netinkamas prievolės įvykdymas. Vertinant atsakovės paaiÅ¡kinimus dėl grynųjų pinigų sumokėjimo prekybos salone dirbusiam Gediminui, pažymėtina, jog sutartį su atsakove iÅ¡ ieÅ¡kovo pusės pasirašė G.

Č. , jis su užsakove derino ir darbų apimtis (b.l. 16-19); atsakovė apeliacinės instancijos teismo posėdyje nurodė, kad pinigus esÄ mokėjo sutarties pasiraÅ¡ymo metu, todėl visiÅ¡kai nepaaiÅ¡kinama, kodėl mokėjimas turėjo bÅ«ti atliktas kitam asmeniui, o ne sutartį pasiraÅ¡iusiam asmeniui, taip pat, kodėl avanso sumokėjimo faktas nebuvo fiksuojamas sutartyje, o tariamasi dėl mokėjimo pavedimu, juo labiau, kad ieÅ¡kovas neigia, jog tuo metu, kai buvo sudaryta sutartis, jo įmonėje bÅ«tų dirbęs asmuo vardu Gediminas.

Apeliantė taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CK 6.676 str. 2 d., nes Å¡i norma aptaria avanso mokėjimo tvarkÄ , esant įsigaliojusiai rangos sutarčiai. Aplinkybę, kad tarp Å¡alių sudaryta rangos sutartis įsigaliojimo, nepriklausomai nuo avanso sumokėjimo, įrodo tai, kad darbai pagal rangos sutartį buvo atlikti. Todėl nepriklausomai nuo to, kaip Å¡alys aptarė sutarties įsigaliojimo pradžiÄ , esant nustatytai aplinkybei, kad sutartis įsigaliojo ir buvo įvykdyta, pinigų sumokėjimo faktas turi bÅ«ti patvirtinamas leistinu įrodymupinigų priėmimo kvitu arba mokėjimo pavedimu, o ne sutarties nuostatomis.

Remdamasi iÅ¡dėstytais argumentais, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylÄ , nepadarė procesinės teisės normų pažeidimo, dėl kurio galėtų bÅ«ti neteisingai iÅ¡spręsta byla ir tinkamai aiÅ¡kino bei taikė materialinės teisės normas (CPK 329, 330 str.), todėl nėra teisinio pagrindo naikinti skundžiamÄ sprendimÄ ; jis paliekamas nepakeistas, o atsakovės apeliacinis skundas atmetamas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Remiantis Civilinio proceso kodekso 88 str. 1 d. 3 p., 92, 96 str., iÅ¡ apeliantės, kurios skundas atmetamas, priteistinos procesinių dokumentų įteikimo apeliacinės instancijos teisme (paÅ¡to) iÅ¡laidos, kurios pagal Vilniaus apygardos teismo pažymÄ sudarė 5,95 Lt.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325- 331 str., teismas

                                                   Â

n u t a r ė :

Vilniaus miesto

2 apylinkės teismo 2010 m. vasario 1 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

           Priteisti iÅ¡ atsakovės A. B. į valstybės biudžetÄ 5 Lt (Å¡eÅ¡is litus ir 95 centus) procesinių dokumentų įteikimo apeliacinės instancijos teisme (paÅ¡to) iÅ¡laidų.

Kolegijos

pirmininkė                                                                      Rasa Gudžiūnienė

Kolegijos

teisėjai                                                                              Romualda

Janovičienė

                                                                                         Â

                                                                                          Â

                              Algirdas Auruškevičius