d241ef83-b92f-4f55-a2fc-17f6f697657d · Lietuvos apeliacinis teismas

(S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. rugsėjo 22 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė GasiÅ«nienė, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Mudesta“ atskirÄ jį skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2016 m. birželio 17 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Mudesta“ ieÅ¡kinį atsakovams D.

G., A. B., R. M. ir G. N. dėl bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Mudesta“ bankroto pripažinimo tyčiniu, teisės eiti juridinio asmens vadovo pareigas ar bÅ«ti kolegialaus valdymo organo nariu apribojimo ir žalos atlyginimo. Teismas n u s t a t ė :I. Ginčo esmė IeÅ¡kovė BUAB „Mudesta“ kreipėsi į Kauno apygardos teismÄ su ieÅ¡kiniu praÅ¡ydama BUAB „Mudesta“ bankrotÄ pripažinti tyčiniu, apriboti atsakovams D. G., A. B., R. M., G. N. teisę nuo 3 iki 5 metų eiti vieÅ¡ojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar bÅ«ti kolegialaus valdymo organo nariu, priteisti solidariai iÅ¡ atsakovų ieÅ¡kovei 16 225,41 Eur žalai atlyginti, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Kauno apygardos teismas 2016 m. birželio 17 d. nutartimi ieÅ¡kinį dalyje dėl žalos atlyginimo priteisimo atsisakė priimti, o kitoje ieÅ¡kinio dalyje nustatė terminÄ ieÅ¡kinio trÅ«kumams paÅ¡alinti.Teismas nurodė, kad ieÅ¡kinio reikalavimas dėl žalos atlyginimo teismingas ne Kauno apygardos teismui, o Kauno apylinkės teismui, nes Å¡io reikalavimo suma yra 16 225,41 Eur, t. y. ji nėra didesnė kaip 43 500 Eur, kaip tai numatyta CPK 27 straipsnio 1 punkte.Atsisakęs priimti ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl žalos atlyginimo teismas nustatė ieÅ¡kovei terminÄ kitų ieÅ¡kinio reikalavimų trÅ«kumams paÅ¡alinti: atskirame procesiniame dokumente suformuluoti praÅ¡ymus dėl BUAB „Mudesta“ bankroto pripažinimo tyčiniu ir atsakovų teisės nuo 3 iki 5 metų eiti vieÅ¡ojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar bÅ«ti kolegialaus valdymo organo nariu apribojimo, nurodyti konkrečias tik su Å¡iais praÅ¡ymais susijusias aplinkybes ir argumentus.

Teismas nurodė, kad ieÅ¡kinyje reikalavimÄ dėl žalos atlyginimo ir praÅ¡ymus dėl BUAB „Mudesta“ bankroto pripažinimo tyčiniu bei atsakovų teisės nuo 3 iki 5 metų eiti vieÅ¡ojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar bÅ«ti kolegialaus valdymo organo nariu apribojimo pagrindžiantys argumentai nėra pakankamai struktÅ«riÅ¡kai atskirti, todėl turi bÅ«ti paÅ¡alinti tie, kurie yra skirti pagrįsti ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl žalos atlyginimo.Taip pat teismas pažymėjo, kad, vadovaujantis Ä®monių bankroto įstatymo 10 straipsnio 14 dalimi ir 20 straipsnio 1 dalimi, asmens teisė nuo 3 iki 5 metų eiti vieÅ¡ojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar bÅ«ti kolegialaus valdymo organo nariu apribojama, taip pat bankrotas pripažįstamas tyčiniu ne bankrutuojančios įmonės, o Å¡iuo atveju bankroto administratoriaus praÅ¡ymų pagrindu.

III. Atskirojo skundo argumentai IeÅ¡kovė atskiruoju skundu praÅ¡o panaikinti Kauno apygardos teismo 2016 m. birželio 17 d. nutartį ir ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ perduoti Kauno apygardos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. AtskirÄ jį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais:IeÅ¡kinys teismingas apygardos teismui nepaisant to, kad ieÅ¡kinio reikalavimas dėl žalos atlyginimo priteisimo pagal reikalavimo sumÄ teismingas apylinkės teismui. IeÅ¡kinyje reiÅ¡kiami reikalavimai dėl bankroto pripažinimo tyčiniu ir asmens teisės eiti juridinio asmens vadovo pareigas ar bÅ«ti kolegialaus valdymo organo nariu apribojimo teismingi apygardos teismui.

Jeigu vienas iÅ¡ ieÅ¡kinio reikalavimų teismingas apygardos teismui, tai ieÅ¡kinys dėl visų reikalavimų nagrinėjamas apygardos teisme.Nors kiekvienas iÅ¡ ieÅ¡kinio reikalavimų atskirai gali bÅ«ti atskiro ieÅ¡kinio dalykas, tačiau jų sÄ sajumas reikalauja juos nagrinėti kartu, nes atsakovai yra tie patys pagal visus ieÅ¡kinio reikalavimus, be to, faktinės aplinkybės kiekvieno reikalavimo atveju iÅ¡ esmės yra tos pačios. Taip pat reikalavimai yra susiję struktÅ«riÅ¡kai, jų nagrinėjimas skyriumi prieÅ¡tarautų proceso koncentruotumo principui.Teismas nepagrįstai nustatė ieÅ¡kinio trÅ«kumus dalyje dėl aplinkybės, kad asmens teisė eiti juridinio asmens vadovo pareigas ar bÅ«ti kolegialaus valdymo organo nariu apribojama, taip pat bankrotas pripažįstamas tyčiniu ne bankrutuojančios įmonės, o bankroto administratoriaus praÅ¡ymų pagrindu.

Ä®monių bankroto įstatyme nėra detalizuojama, kokiu bÅ«du procesiÅ¡kai įgyvendinamos administratoriaus teisės ir pareigos, t. y., ar administratorius, vykdydamas bankroto procedÅ«rÄ , reikalavimus reiÅ¡kia savo ar bankrutuojančios įmonės vardu. Teismų praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad reikalavimus dėl žalos atlyginimo administratorius reiÅ¡kia bankrutuojančios įmonės vardu, todėl reikalavimai dėl bankroto pripažinimo tyčiniu ir asmens teisės eiti juridinio asmens vadovo pareigas ar bÅ«ti kolegialaus valdymo organo nariu apribojimo turi bÅ«ti reiÅ¡kiami irgi bankrutuojančios įmonės vardu.

Bankroto administratorius neturi jokio asmeninio teisiÅ¡kai apibrėžto intereso reikÅ¡ti savarankiÅ¡kai Å¡iuos reikalavimus, kurie susiję su bankrutuojančia įmone ir jos kreditorių interesų gynimu. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacijos objektÄ sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieÅ¡kinį (jo dalį) kaip neteismingÄ apygardos teismui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra viena iÅ¡ sÄ lygų tinkamai įgyvendinti teisę kreiptis į teismÄ , todėl sprendžiant ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ , teismui svarbu nustatyti, ar nėra pažeidžiamos teismingumo taisyklės. RÅ«Å¡inio (dalykinio) teismingumo taisyklėmis pirmiausia yra nustatoma, kuris (bendrosios kompetencijos ar specializuotas) teismas turi nagrinėti bylÄ .

Nustačius, kad bylÄ turi nagrinėti bendrosios kompetencijos teismas, turi bÅ«ti nustatoma, kuris pirmosios instancijos teismas (apylinkės ar apygardos) turi nagrinėti bylÄ .Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, ieÅ¡kovė kreipėsi į Kauno apygardos teismÄ su ieÅ¡kiniu dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, teisės eiti juridinio asmens vadovo pareigas ar bÅ«ti kolegialaus valdymo organo nariu apribojimo ir žalos atlyginimo. Reikalavimai dėl bankroto pripažinimo tyčiniu ir asmens teisės eiti juridinio asmens vadovo pareigas ar bÅ«ti kolegialaus valdymo organo nariu apribojimo teismingi apygardos teismui (CPK 27 str. 4 d.).

Tuo tarpu reikalavimas dėl žalos atlyginimo priteisimo pagal reikalavimo sumÄ (16 225,41 Eur) teismingas apylinkės teismui (CPK 26 str., 27 str. 1 p.).Kauno apygardos teismas skundžiama nutartimi atsisakė priimti ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl žalos atlyginimo priteisimo kaip neteismingÄ apygardos teismui. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsisakydamas priimti šį ieÅ¡kinio reikalavimÄ pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į CPK 33 straipsnio 4 dalies nuostatÄ , jog tuo atveju, jeigu vienas iÅ¡ ieÅ¡kovo reikalavimų teismingas apygardos teismui, ieÅ¡kinys dėl visų reikalavimų nagrinėjamas apygardos teisme.

Taigi Å¡iuo atveju, spręsdamas ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ , pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti ne tik tokio reikalavimo sumÄ , bet ir tai, ar jis yra susijęs su kitais ieÅ¡kinio reikalavimais, ar ne. Sutiktina su apelianto pozicija, kad tiems patiems atsakovams ir tuo pačiu faktiniu pagrindu reiÅ¡kiamo ieÅ¡kinio reikalavimai yra tarpusavyje susiję, todėl laikytina nereikÅ¡minga aplinkybė, kad kiekvienas iÅ¡ jų galėtų bÅ«ti savarankiÅ¡ko ieÅ¡kinio dalyku atskiroje civilinėje byloje.

Todėl, įvertinus ieškinio reikalavimų turinį, pagrįstai galima teigti, kad operatyviau ir ekonomiškiau visi ieškinio reikalavimai bus išnagrinėti vienoje civilinėje byloje (CPK 7 str.). Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad ieškovės ieškinys dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, teisės eiti juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu apribojimo ir žalos atlyginimo turėtų būti nagrinėjamas Kauno apygardos teisme kaip pirmosios instancijos teisme (CPK 33 str. 4 d.).Skundžiama nutartimi nustatyti ieškinio trūkumai kilo dėl pirmosios instancijos teismo atsisakymo priimti dalį ieškovės ieškinio reikalavimų.

Apeliacinės instancijos teismui konstatavus, kad toks pirmosios instancijos teismo atsisakymas yra nepagrįstas, netenka teisinės reikšmės atskirojo skundo argumentai dėl ieškinio trūkumų nustatymo, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų atskirai nepasisako.Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti apelianto ieškinį dalyje dėl žalos atlyginimo priteisimo, todėl atskirasis skundas tenkintinas ir skundžiama teismo nutartis panaikintina dėl netinkamo procesinės teisės normos aiškinimo ir taikymo (CPK 329 str. 1 d., 337 str. 1 d. 3 p.).

Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, n u t a r i a : panaikinti Kauno apygardos teismo 2016 m. birželio 17 d. nutartį ir perduoti ieÅ¡kovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Mudesta“ ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Teisėja                                                                                                                                  Danutė GasiÅ«nienė