d241e380-53fe-44a4-b6eb-e8fbea7ec8b5 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eI-7642-764/2015Proceso Nr. 3-62-3-01551-2014-3  Procesinio sprendimo kategorija 1.16.8; 3.21 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. lapkričio 10 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Egidija Puzinskaitė, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos I. K. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės, kuriÄ atstovauja Teisingumo ministerija, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Prienų rajono apylinkės teismui ir Finansų ministerijai dėl neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo nustatė:

PareiÅ¡kėja I. K. 2014-10-24 per teismų informacinės sistemos LITEKO Elektroninių paslaugų posistemę kreipėsi į teismÄ su skundu, praÅ¡ydama priteisti jai solidariai iÅ¡ atsakovų 6 755,59 eurų (23 325,69 Lt) darbo užmokestį, susidariusį budint poilsio ir Å¡venčių dienomis pagal iÅ¡ anksto teismo pirmininkės patvirtintÄ grafikÄ laikotarpiu nuo 2009-04-01 iki 2013-04-22.Pagrįsdama savo reikalavimÄ pareiÅ¡kėja nurodė, kad laikotarpiu nuo 2009-04-01 iki                 2013-04-22 ji 428 valandas namuose budėjo poilsio ir Å¡venčių dienomis pagal iÅ¡ anksto patvirtintÄ grafikÄ , tačiau už dirbtÄ laikÄ su ja nebuvo tinkamai atsiskaityta, taip pat nebuvo suteiktos papildomos poilsio dienos.

Konstitucinis Teismas 2011-02-14 nutarimu pripažino, kad Teisėjų atlyginimo įstatymo 6 str. 1 d. tiek, kiek ja ribojama teisėjų teisė gauti teisingÄ atlyginimÄ už virÅ¡valandinį darbÄ , už darbÄ poilsio ir Å¡venčių dienomis, prieÅ¡tarauja Konstitucijos 48 str. 1 d. NeiÅ¡mokėta darbo užmokesčio dalis skaičiuotina vadovaujantis Darbo kodekso nuostatomis, reglamentuojančiomis apmokėjimÄ darbuotojams už darbÄ poilsio ir Å¡venčių dienomis. Atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, atstovė Teisingumo ministerija atsiliepime į pareiÅ¡kėjos skundÄ prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ .

Patenkinus pareiÅ¡kėjos skundÄ , sprendimo vykdymÄ atidėti vieneriems metams.Atsiliepime pažymėjo, kad į teismÄ dėl dalies reikalavimų pareiÅ¡kėja kreipėsi praleidusi Darbo kodekso 27 str. 2 d. nustatytÄ trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ , o tai yra pagrindas skundÄ atmesti. Pagal Konstitucinio Teismo 2011-02-14 nutarimÄ , pareiÅ¡kėjos skundas galėtų bÅ«ti tenkinamas tik tuomet, jeigu budėjimo metu ji bÅ«tų atlikusi tam tikrus konkrečius veiksmus, t. y. sprendusi suėmimo, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimus ar kt.

Duomenų apie budėjimo metu pareiÅ¡kėjos vykdytas funkcijas byloje nėra, todėl pareiÅ¡kėjos skundas negali bÅ«ti tenkinamas. Trečiasis suinteresuotas asmuo Prienų rajono apylinkės teismas atsiliepime į pareiÅ¡kėjos skundÄ (b. l. 82–83) prašė jį tenkinti iÅ¡ dalies.Atsiliepime pažymėjo, kad, vadovaujantis Teisėjų atlyginimo įstatymo 6 str. ir Prienų rajono apylinkės teismo pirmininko 2011-12-28 įsakymu Nr. P-24 bei 2012-12-17 įsakymu Nr. P-25 pareiÅ¡kėjai buvo iÅ¡mokėta 962,12 eurų (3 322 Lt) dydžio vienkartinė priemoka už virÅ¡valandinį darbÄ , darbÄ poilsio ir Å¡venčių dienomis atliekant teisėjos funkcijas.

Atsižvelgiant į tai, nurodyto dydžio darbo užmokestis pareiÅ¡kėjai negali bÅ«ti priteistas. Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies. Byloje ginčas yra keliamas dėl pareiÅ¡kėjai I. K. (Prienų rajono apylinkės teismo pirmininkei) neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies už budėjimÄ pagal grafikÄ poilsio ir Å¡venčių dienomis laikotarpiu nuo 2009-04-01 iki 2013-04-22.Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad pareiÅ¡kėja ginčui aktualiu laikotarpiu budėjo namuose poilsio ir Å¡venčių dienomis pagal teismo pirmininko patvirtintus grafikus Baudžiamojo proceso kodekse ir Civilinio proceso kodekse numatytoms funkcijoms atlikti, tačiau su ja už darbÄ poilsio ir Å¡venčių dienomis nebuvo tinkamai ir visiÅ¡kai atsiskaityta.Teisėjų atlyginimų dydžius ir jų skaičiavimo tvarkÄ nustato Teisėjų atlyginimų įstatymas, kurio 6 str. nustatyta, kad bendrosios kompetencijos ir specializuotų teismų teisėjams metų pabaigoje už virÅ¡valandinį darbÄ , darbÄ poilsio ir Å¡venčių dienomis atliekant teisėjo funkcijas, nurodytas Baudžiamojo proceso kodekse, Civilinio proceso kodekse bei kituose įstatymuose, iÅ¡mokama ne didesnė kaip pareiginės algos dydžio vienkartinė priemoka.

Ji mokama nevirÅ¡ijant atitinkamų metų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme teismui nustatytų asignavimų darbo užmokesčiui. Jeigu Å¡ių lėšų nepakanka, taip pat jei teisėjas institucijoje nėra iÅ¡dirbęs visų metų, priemokos dydis perskaičiuojamas proporcingai esamoms darbo užmokesčio lėšoms ir tais metais dirbtam laikui                    (1 d.); Å¡io straipsnio 1 d. nurodytų priemokų dydžių nustatymo ir iÅ¡mokėjimo sÄ lygas ir tvarkÄ nustato Teisėjų taryba (2 d.).Konstitucinis Teismas 2011-02-14 nutarime pripažino, kad Teisėjų atlyginimų įstatymo                 6 str. 1 d. tiek, kiek ribojama teisėjų teisė gauti teisingÄ atlyginimÄ už virÅ¡valandinį darbÄ , už darbÄ Å¡venčių ir poilsio dienomis, prieÅ¡tarauja Konstitucijos 48 str. 1 d. nuostatai „Kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ <...>“, konstituciniam teisinės valstybės principui.

Minėtame nutarime taip pat pažymėta, kad pagal KonstitucijÄ , inter alia jos 48 str. 1 d., konstitucinį teisinės valstybės principÄ turi bÅ«ti nustatytas toks teisinis reguliavimas, pagal kurį teisėjams, vykdantiems Baudžiamojo proceso kodekse, Civilinio proceso kodekse bei kituose įstatymuose nurodytas teisėjo funkcijas, bÅ«tų teisingai atlyginama už darbÄ dirbant virÅ¡valandžius, poilsio bei Å¡venčių dienomis. Pažymėtina, kad po minėto Konstitucinio Teismo nutarimo paskelbimo Teisėjų atlyginimo įstatymo 6 str. 1 d. nuostatos nebuvo pakeistos, taip pat nebuvo priimtas kitas teisės aktas, kuriuo bÅ«tų nustatytas kompensavimas teisėjams už virÅ¡valandinį darbÄ , už darbÄ Å¡venčių ir poilsio dienomis.Konstituciniam Teismui 2011-02-14 nutarimu pripažinus Teisėjų atlyginimų įstatymo 6 str. 1 d. prieÅ¡taraujančia Konstitucijai bei pabrėžus bÅ«tinybę tinkamai atlyginti už atliktÄ darbÄ , tačiau nesant jokių teisinio reguliavimo pakeitimų ir nesant duomenų, kad pareiÅ¡kėjai buvo tinkamai kompensuota už budėjimÄ pagal grafikÄ poilsio ir Å¡venčių dienomis ginčo laikotarpiu, konstatuotina, kad minėta teisinio reguliavimo spraga užpildytina taikant Darbo kodekso nuostatas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 4 str. 6 d.).Teisės kreiptis į teismÄ Ä¯gyvendinimas ir reikalavimo patenkinimas yra tiesiogiai susijęs su reikalavimui dėl darbo užmokesčio dalies priteisimo taikytinu trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminu (Darbo kodekso 27 str. 2 d.).

IeÅ¡kinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį (Civilinio kodekso 1.124 str.) ir kuris apibrėžia laiko tarpÄ , per kurį asmuo gali teismine tvarka apginti savo teises, be kita ko, kylančias iÅ¡ Konstitucijos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-1831/2011). Darbo kodekso 27 str. 5 d. nustatyta, jog ieÅ¡kinio senačiai taikomos Civilinio kodekso ir Civilinio proceso kodekso nuostatos, jeigu Darbo kodekse ir kituose darbo įstatymuose nėra specialių ieÅ¡kinio senaties taikymo nuostatų.

Pagal Civilinio kodekso 1.126 str. 1 d., reikalavimÄ apginti pažeistÄ teisę teismas priima nagrinėti nepaisant to, kad ieÅ¡kinio senaties terminas pasibaigęs. IeÅ¡kinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo Å¡alis reikalauja (1.126 str. 2 d.). Atsakovės Lietuvos valstybės atstovė Teisingumo ministerija praÅ¡o teismÄ taikyti Darbo kodekso 27 str. 2 d. nustatytÄ trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ ir nepriteisti pareiÅ¡kėjai darbo užmokesčio, kuris susidarė laikotarpiu nuo                    2009-04-01 iki 2011-09-31.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, kad bylose dėl neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio priteisimo Darbo kodekso 27 str. 2 d. nustatytas bendrasis 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminas skaičiuotinas nuo skundo padavimo teismui dienos (LVAT 2011-11-14 nutartis a. b. Nr. A575-1839/2011). Nustatyta, kad skundÄ per teismų informacinės sistemos LITEKO Elektroninių paslaugų posistemę pareiÅ¡kėja padavė 2014-10-24. Atsižvelgus į tai konstatuotina, kad pareiÅ¡kėja dėl dalies reikalavimų yra praleidusi trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ ir turi teisę reikalauti priteisti darbo užmokestį, susidariusį dėl budėjimo namuose poilsio ir Å¡venčių dienomis laikotarpiu nuo 2011-10-23 iki 2013-04-22.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija 2014-05-20 nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A146-1252/2014, pateikė ir nagrinėjamai bylai aktualų teisės normų taikymo iÅ¡aiÅ¡kinimÄ . Teismas pažymėjo, kad teisėjo budėjimas pagal grafikÄ poilsio dienÄ neturėtų bÅ«ti tapatinamas su teisėjo darbu poilsio dienÄ , atliekamu teismo pirmininko nustatyta tvarka ne pagal budėjimo grafikÄ . Budėjimas pagal teismo pirmininko ar jo įgalioto asmens patvirtintÄ grafikÄ yra skirtas užtikrinti neatidėliotinų veiksmų atlikimÄ ir yra nustatomas kaip garantija, kad prireikus bus atlikti neatidėliotini procesiniai veiksmai, kurių atlikimas pagal įstatymus negali bÅ«ti perkeltas į teismo vidaus tvarkos taisyklėse nustatytÄ teismo darbo laikÄ .

Teisėjui budint pagal grafikÄ poilsio ar Å¡venčių dienomis, neatidėliotini procesiniai veiksmai, neiÅ¡kilus tam poreikio, neatliekami. Pagal Darbo kodekso normas, budėjimas darbe ir namuose įskaitomas į darbo laikÄ (Darbo kodekso 143 str. 1 d. 1 p.), todėl sprendžiant dėl kompensavimo teisėjui už budėjimÄ pagal grafikÄ turi bÅ«ti atsižvelgiama į Darbo kodekso 155 str. 2 d. nuostatÄ , kad budėjimas įmonėje prilyginamas darbo laikui, o budėjimas namuose – ne mažiau kaip pusei darbo laiko.

Byloje nustačius, kad ginčui aktualiu laikotarpiu teisėjui budint pagal grafikÄ poilsio dienomis buvo virÅ¡yta darbo laiko trukmė, turėtų bÅ«ti sprendžiama dėl Darbo kodekso 155 str. 3 d. ir 193 str. nuostatų taikymo iÅ¡mokos už budėjimÄ pagal grafikÄ poilsio dienomis dydžiui apskaičiuoti. Nesant duomenų, kad teisėjo darbo laiko trukmė bylai aktualiu laikotarpiu buvo virÅ¡yta, turėtų bÅ«ti sprendžiama dėl vidutinio darbo užmokesčio priteisimo už budėjimus pagal grafikÄ poilsio dienomis.

Darbo kodekso 194 str. 2 d. nuostatos, reglamentuojančios, kad už budėjimÄ Å¡venčių dienomis mokamas ne mažesnis kaip dvigubas darbuotojo vidutinis darbo užmokestis, netaikytinos apskaičiuojant darbo užmokestį už budėjimÄ poilsio dienomis pagal grafikÄ .Apibendrinęs tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas konstatuoja, kad pareiÅ¡kėjai už budėjimÄ poilsio dienomis, kai buvo virÅ¡yta Darbo kodekso 144 str. 1 d. nustatyta 40 valandų per savaitę darbo laiko trukmė, turėjo bÅ«ti mokamas ne mažesnis kaip pusantro dydžio vidutinis darbo užmokestis (Darbo kodekso 193 str.).

Tomis savaitėmis, kaip budint pagal grafikÄ poilsio dienomis nebuvo virÅ¡yta 40 valandų per savaitę darbo laiko trukmė, turėjo bÅ«ti mokamas ne mažesnis kaip vidutinis darbo užmokestis (Darbo kodekso 193 str.). Už budėjimÄ Å¡venčių dienomis turėjo bÅ«ti atlyginama vadovaujantis Darbo kodekso 194 str. 2 d. nuostatomis. Apskaičiuojant mokėtinÄ darbo užmokestį už budėjimÄ poilsio ir Å¡venčių dienomis, atsižvelgtina į tai, ar budėjimas vyko namuose ar darbe.Teismui pateikti duomenys tvirtina, kad ginčui aktualiu laikotarpiu pareiÅ¡kėja poilsio ir Å¡venčių dienomis budėjo namuose po 4 valandas.Prienų rajono apylinkės teismo pateikti Darbo laiko apskaitos žiniaraščiai tvirtina, kad pareiÅ¡kėjos darbo laiko trukmė nevirÅ¡ijo nustatytos 40 valandų per savaitę darbo laiko trukmės tuomet, kai pareiÅ¡kėja budėjo namuose Å¡iomis poilsio dienomis – 2012-04-14, 2012-04-15,                  2012-06-09, 2012-06-10, 2012-09-01, 2012-09-02, 2012-11-03, 2012-11-01, 2013-01-05 ir                   2013-01-06.

Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, konstatuotina, kad pareiÅ¡kėjai I. K., vadovaujantis Darbo kodekso 155 str. 2 d. nuostatomis už budėjimÄ poilsio dienomis pagal patvirtintÄ grafikÄ , kai darbo laiko trukmė nevirÅ¡ijo nustatytos 40 valandų per savaitę darbo laiko trukmės, apskaičiuotinas vidutinis darbo užmokestis – 503,45 eurai (1 738,32 Lt), t. y. už 2012-04-14 ir 2012-04-15 – 361,12 Lt (45,14 Lt (1 val. v. d. u.) × 8 (val.)), už 2012-06-09 ir 2012-06-10 – 343,92 Lt (42,99 Lt (1 val. v. d. u.) × 8 (val.)), už 2012-09-01 ir 2012-09-02 –361,12 Lt (45,14 Lt (1 val. v. d. u.) × 8 (val.)), už 2012-11-03 ir 2012-11-04 – 343,92 Lt (42,99 Lt (1 val. v. d. u.) × 8 (val.)), už 2013-01-05 ir 2013-01-06 – 328,24 Lt (41,03 Lt (1 val. v. d. u.) × 8 (val.)).

Įvertinęs Prienų rajono apylinkės teismo pateiktuose Darbo laikos apskaitos žiniaraščiuose esančius duomenis, teismas nustatė, kad pareiškėjai I. K. budint namuose kitomis poilsio dienomis, t. y. 2011-11-12, 2011-11-13, 2011-12-10, 2011-12-11, 2012-01-08, 2012-01-14, 2012-01-15, 2012-02-11, 2012-02-12, 2012-03-10, 2012-05-12, 2012-05-13, 2012-07-22, 2012-07-28, 2012-07-29, 2012-08-04, 2012-08-05, 2012-09-08, 2012-09-09, 2012-10-06, 2012-10-07, 2012-12-01, 2012-12-02, 2013-02-03, 2013-03-03, buvo viršyta 40 val. per savaitę darbo laiko trukmė.

Atsižvelgiant į tai ir vadovaujantis Darbo kodekso 155 str. 2 d., 155 str. 3 d. ir 193 str. nuostatomis, apskaičiuotinas ne mažesnis kaip 1,5 vidutinis darbo užmokestis – 1 843,07 eurai                 (6 363,76 Lt), t. y. už 2011-11-12 ir 2011-11-13 – 492,40 Lt (61,55 Lt (1 val. v. d. u. × 1,5) × 8 (val.)), už 2011-12-10 ir 2011-12-11 – 515,92 Lt (64,49 Lt (1 val. v. d. u. × 1,5) × 8 (val.)), už 2012-01-08, 2012-01-14 ir 2012-01-15 – 738,60 Lt (61,55 Lt (1 val. v. d. u.

× 1,5) × 12 (val.)), už 2012-02-11 ir 2012-02-12 – 541,68 Lt (67,71 Lt (1 val. v. d. u. × 1,5) × 8 (val.)), už 2012-03-10 – 246,20 Lt (61,55 Lt (1 val. v. d. u. × 1,5) × 4 (val.)), už 2012-05-12 ir 2012-05-13 – 492,40 Lt (61,55 Lt (1 val. v. d. u. × 1,5) × 8 (val.)), už 2012-07-22, 2012-07-28 ir 2012-07-29 – 773,88 Lt (64,49 Lt (1 val. v. d. u. × 1,5) × 12 (val.)), už 2012-08-04 ir 2012-08-05 – 492,40 Lt (61,55 Lt               (1 val. v. d. u. × 1,5) × 8 (val.)), už 2012-09-08 ir 2012-09-09 – 541,68 Lt (67,71 Lt (1 val. v. d. u.

× 1,5) × 8 (val.)), už 2012-10-06 ir 2012-10-07 – 471,00 Lt (58,88 Lt (1 val. v. d. u. × 1,5) × 8 (val.)), už 2012-12-01 ir 2012-12-02 – 515,92 Lt (64,49 Lt (1 val. v. d. u. × 1,5) × 8 (val.)), už 2013-02-03 ir 2013-03-03 – 541,68 Lt (67,71 Lt (1 val. v. d. u. × 1,5) × 8 (val.)). Pagal Darbo kodekso 196 str. 2 d., už darbÄ Å¡venčių dienÄ pagal grafikÄ mokamas ne mažesnis kaip dvigubas darbuotojo darbo užmokestis. Atsižvelgiant į tai, kad pareiÅ¡kėja                     2012-03-11, 2012-04-08, 2012-04-09, 2012-11-01 ir 2013-01-01 (Å¡venčių dienomis) budėjo namuose pagal nustatytÄ grafikÄ , jai mokėtinas darbo užmokestis apskaičiuotinas vadovaujantis Darbo kodekso 155 str. 2 d., 186 str. 2 d. ir 196 str. 2 d. nuostatomis, t. y. už 2012-03-11 –                  328,24 Lt (82,06 Lt (1 val. v. d. u.

× 2) × 4 (val.)), už 2012-04-08 ir 2012-04-09 – 722,24 Lt                       (90,28 Lt (1 val. v. d. u. × 2) × 8 (val.)), už 2012-11-01 – 343,92 Lt (85,98 Lt (1 val. v. d. u. × 2)             × 4 (val.)), už 2013-01-01 – 328,24 Lt (82,06 Lt (1 val. v. d. u. × 2) × 4 (val.)), iÅ¡ viso –                       498,91 eurai (1 722,64 Lt). Pažymėtina, kad reikalavimÄ priteisti darbo užmokestį už budėjimÄ poilsio ir Å¡venčių dienomis pareiÅ¡kėja reiÅ¡kia iki 2013-04-22, tačiau teismui pateikti duomenys tik apie pareiÅ¡kėjos budėjimÄ iki 2013-03-03.

Teismas 2015-03-10 nutartimi įpareigojo Prienų rajono apylinkės teismÄ iki 2015-04-10 pateikti bylos nagrinėjimui reikÅ¡mingus duomenis, inter alia, darbo laiko (budėjimo) apskaitos žiniaraščius už laikotarpį nuo 2009-04-01 iki 2013-04-30. Prienų rajono apylinkės teismas 2015-04-08 raÅ¡tu nurodė, kad visi duomenys apie pareiÅ¡kėjos budėjimÄ laikotarpiu nuo 2009-04-01 iki 2013-04-30 teismui buvo pateikti pareiÅ¡kėjos iniciatyva kartu su skundu. Apibendrinęs tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas konstatuoja, kad I.

K. už budėjimÄ poilsio ir Å¡venčių dienomis laikotarpiu nuo 2011-10-23 iki 2013-04-22 apskaičiuotina darbo užmokesčio suma yra 2 845,43 eurų (9 824,72 Lt). Prienų rajono apylinkės teismas nurodė, kad už budėjimus pareiÅ¡kėjai I. K. nebuvo suteiktos papildomos poilsio dienos ar kasmetinės atostogos, tačiau 2011-12-29 ir                    2012-12-21 buvo iÅ¡mokėtos 962,12 eurų (3 322,00 Lt) dydžio vienkartinės iÅ¡mokos. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pareiÅ¡kėja yra įgijusi teisę į 1 883,31 eurų dydžio darbo užmokestį už budėjimÄ poilsio ir Å¡venčių dienomis.Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija 2014-05-20 nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A146-1252/2014, taip pat konstatavo, kad tinkamu atsakovu tokio pobÅ«džio bylose yra Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos Vyriausybės. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pareiÅ¡kėjai I.

K. neiÅ¡mokėta 1 883,31 eurų dydžio darbo užmokesčio dalis už budėjimÄ poilsio ir Å¡venčių dienomis priteistina iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės.Atsakovė praÅ¡o atidėti sprendimo vykdymÄ vieneriems metams nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos, nurodydama, jog teismo sprendimo negalėtų įvykdyti dėl objektyvių priežasčių. Administracinių bylų teisenos įstatymo 851 str. nustato, kad teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo ar iÅ¡dėstymo klausimas turi bÅ«ti sprendžiamas vadovaujantis Civilinio proceso kodekso normomis.

Atidėti ar iÅ¡dėstyti teismo sprendimo vykdymÄ galima, kai yra sunki skolininko turtinė padėtis arba susidaro nepalankios aplinkybės, dėl kurių labai sunku įvykdyti sprendimÄ . Teismas, spręsdamas klausimÄ dėl sprendimo vykdymo atidėjimo ar iÅ¡dėstymo, taip pat turi nustatyti, ar atidėjus (iÅ¡dėsčius) teismo sprendimo įvykdymÄ tam tikram laikotarpiui bus užtikrintas jo įvykdymas, ar nebus sumenkintas pats sprendimas ir ar nebus pažeisti teisėti iÅ¡ieÅ¡kotojo interesai. Tad teismo sprendimo įvykdymo iÅ¡dėstymo klausimÄ teismas turi iÅ¡spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir lygiateisiÅ¡kumo principais.

Sprendžiant klausimÄ , ar atidėti (iÅ¡dėstyti) teismo sprendimo vykdymÄ , reikia remtis teisinio apibrėžtumo ir teisėtų lÅ«kesčių principu, pagal kurį privalu pripažinti, gerbti ir ginti teisėtai įgytas teises, taip pat svarbus Å¡alių lygiateisiÅ¡kumo principas – bÅ«tina nustatyti, ar atidėjus (iÅ¡dėsčius) teismo sprendimo vykdymÄ nebus neproporcingai pažeisti teisėti iÅ¡ieÅ¡kotojo interesai. Atsakovė tinkamai nepagrindė praÅ¡ymo taikyti teismo sprendimo vykdymo atidėjimÄ bÅ«tinumo, nenurodė jokių iÅ¡skirtinių aplinkybių, patvirtinančių, kad teismo sprendimo vykdymas sukels ypatingai neigiamas pasekmes, taip pat kad neatidėjus teismo sprendimo vykdymo, bus pažeisti teisingumo ir protingumo principai bei iÅ¡ esmės paneigta teismo sprendimo efektyvaus vykdymo galimybė.

Atsižvelgiant į tai, teismas konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju taikyti sprendimo vykdymo atidėjimÄ vieneriems metams nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nėra tikslinga, todėl Å¡is praÅ¡ymas netenkintinas. Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 ir 4 p., 127 ir 129 str. teisėja                                                                   nusprendžia:

PareiÅ¡kėjos I. K. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Priteisti pareiÅ¡kėjai I. K. iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, 1 883,31 eurų (vieno tÅ«kstančio aÅ¡tuonių Å¡imtų aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt trijų eurų ir 31 euro centų) dydžio darbo užmokestį už budėjimÄ poilsio ir Å¡venčių dienomis laikotarpiu nuo 2011-10-23 iki 2013-04-22.KitÄ pareiÅ¡kėjos skundo dalį atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ tiesiogiai Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėja                                                                                                                    Egidija Puzinskaitė