d240dde7-ee03-449c-84fa-9671c77f2045 · Panevėžio apygardos teismas

Baudžiamoji byla Nr

Pranešėjas Algirdas Gaputis                        Baudžiamoji

byla Nr. 1 A-687-350/2010

Teisėja Rūta Rastenienė                                Teisminio

proceso Nr. 1-07-1-00406-2008-9

                                                                       Procesinio

sprendimo kategorija: 1.2.19.4; 2.4.9;

 (S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2010 m. gruodžio 21  d.

Panevėžys

           Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija susidedanti iš pirmininkaujančiojo Algirdo Gapučio ( pranešėjas), teisėjų Eligijaus Gladučio ir Evaldo Vanago, sekretoriaujant Astai Railaitei,

dalyvaujant prokurorui Audriui Leonavičiui,

nuteistiesiems

D. R., I. K.,

gynėjams advokatams Rimai Keblienei, Vytautui Kupcikevičiui, Alfonsui Mašalui, nukentėjusiesiems

L. K., R. Ž.,

vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistųjų D. R., L. K. ir I. K. apeliacinius skundus dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010-07-28 nuosprendžio, kuriuo:

I. K. pripažinta kalta pagal BK 228 str. 1 d. ir nuteista 50 MGL (6500 Lt) dydžio bauda, kuriÄ I. K. turi sumokėti per

10 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

L. K. pripažinta kalta pagal BK 228 str. 1 d. ir nuteista 50 MGL (6500 Lt) dydžio bauda, kuriÄ L. K. turi sumokėti per 10 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

D. R. pripažintas kaltu pagal BK 228 str. 1 d. ir nuteistas 50 MGL (6500 Lt) dydžio bauda, kuriÄ turi sumokėti per 10 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Priteista nukentėjusiajai R. Ž. solidariai iš nuteistųjų I. K., L.

K. ir D. R. 9000 Lt neturtinės žalos.

           Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ ,

Â

nustatė:

L. K. nuteista už tai, kad bÅ«dama valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu – UAB „(duomenys neskelbtini) “ direktore, teikdama vieÅ¡Ä sias paslaugas – žemės sklypų kadastrinius matavimus, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi ir tokiais, susijusiais su tarnybinių pareigų atlikimu savo veiksmais, pažeisdama valstybės deklaruojamus įstatymų virÅ¡enybės, teisėtumo, lojalumo ir kitus valstybės tarnybos principus, parodė nepagarbÄ Lietuvos Respublikos įstatymams ir poįstatyminiams aktams, kurdamas savivalės, įstatymų nepaisymo sistemÄ diskreditavo valstybės tarnautojo vardÄ , dėl to didelės neturtinės žalos patyrė valstybė bei pil. R. Ž. ir

L. K., o būtent: 2006 m. birželio 13 d., pažeisdama Nekilnojamo turto kadastrų nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos

Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005-06-23 nutarimo Nr. 695 redakcija), 13 punktÄ , tai yra nesudarius sutarties su užsakovais – A. R., valdančia sodų paskirties žemės sklypÄ , esantį adresu sodų bendrija „(duomenys neskelbtini) “ 358 skl., Panevėžio rajone ir R. K.-Ž., valdančia sodų paskirties žemės sklypÄ , esantį adresu sodų bendrija „(duomenys

neskelbtini) “ 359 skl., Panevėžio rajone, neturėdamas teisės aktų nustatyta tvarka patikslinto teritorijų planavimo dokumento – sodininkų bendrijos „(duomenys

neskelbtini) “ generalinio plano, pil. P. S. ir V. P., kurie nebuvo žemės sklypų 358 ir 359 savininkais ir neturėjo A. R., bei R. K.-Ž. įgaliojimo, paprašius atlikti minėtos sodų bendrijos žemės sklypų 347, 358 ir 359 kadastrinius matavimus, kartu su UAB „(duomenys neskelbtini) “ vykdytoju D. R., neteisėtai atliko sodų paskirties žemės sklypų 358 ir 359, esančių adresu sodų bendrija „(duomenys neskelbtini) “, Panevėžio rajone kadastrinius matavimus ir neteisėtai nustatė bei pakeitė sodo paskirties žemės sklypų 358; 359 ribas, pažeisdama Nekilnojamo turto kadastrų nuostatų,

patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005-06-23 nutarimo Nr. 695 redakcija), 21 punktÄ apie žemės sklypų ribų pakeitimÄ neinformavo žemės sklypų

savininkių ir Panevėžio apskrities administracijos žemės tvarkymo departamento Panevėžio rajono žemėtvarkos skyriaus, o jos ir D. R. neteisėtų veiksmų sekoje atsiradusį

tariamai laisvÄ , nors iki minėtų matavimų faktiÅ¡kai valdytÄ R. Ž., 27 kv.m žemės sklypÄ vėliau

neteisėtai įsigijo A. R., o po to perpardavė jį P. S..

D. R. nuteistas už tai, kad bÅ«damas valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu – UAB „(duomenys neskelbtini) “ darbuotoju ir teikdamas vieÅ¡Ä sias paslaugas – žemės sklypų kadastrinius matavimus, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi ir tokiais, susijusiais su tarnybinių pareigų atlikimu savo veiksmais, pažeisdamas valstybės deklaruojamus įstatymų virÅ¡enybės, teisėtumo, lojalumo ir kitus valstybės tarnybos principus, parodė nepagarbÄ Lietuvos Respublikos įstatymams

ir poįstatyminiams aktams, kurdamas savivalės, įstatymų nepaisymo sistemÄ diskreditavo valstybės tarnautojo vardÄ , dėl to didelės neturtinės žalos patyrė

valstybė bei pil. R. Ž. ir

L. K., o būtent: 2006 m. birželio 13 d. pažeisdamas Nekilnojamo turto kadastrų nuostatų, patvirtintų Lietuvos

Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005-06-23 nutarimo Nr. 695 redakcija), 13 punktÄ , tai yra nesudaręs sutarties su užsakovais – A. R., valdančia sodų paskirties žemės sklypÄ , esantį adresu sodų bendrija „(duomenys neskelbtini) “ 358 skl., Panevėžio rajone ir R. K.-Ž., valdančia sodų paskirties žemės sklypÄ , esantį adresu sodų bendrija „(duomenys

neskelbtini) “ 359 skl., Panevėžio rajone, neturėdamas teisės aktų nustatyta tvarka patikslinto teritorijų planavimo dokumento - sodininkų bendrijos „(duomenys

neskelbtini) “ generalinio plano, pil. P. S. ir V. P., kurie nebuvo žemės sklypų 358 ir 359 savininkais ir neturėjo A. R.,

bei R. K.-Ž. įgaliojimo, paprašius atlikti minėtos sodų bendrijos žemės sklypų 347, 358 ir 359 kadastrinius

matavimus, kartu su UAB „(duomenys neskelbtini) “ direktore L. K., neteisėtai atliko sodų paskirties žemės sklypų 358 ir 359, esančių adresu sodų bendrija „(duomenys neskelbtini) “, Panevėžio rajone kadastrinius matavimus ir neteisėtai nustatė bei pakeitė sodo paskirties žemės sklypų 358; 359 plotus ir ribas, pažeisdamas Nekilnojamo turto kadastrų nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005-06-23 nutarimo Nr. 695 redakcija), 21 punktÄ apie žemės sklypų ribų pakeitimÄ neinformavo žemės sklypų savininkių ir Panevėžio apskrities administracijos žemės tvarkymo departamento Panevėžio rajono

žemėtvarkos skyriaus ir VĮ „Registrų centas“ Panevėžio filialo, o jo ir L. K. neteisėtų

veiksmų sekoje atsiradusį tariamai laisvÄ , nors iki minėtų matavimų faktiÅ¡kai valdytÄ R. Ž., 27 kv.m žemės sklypÄ vėliau neteisėtai įsigijo A. R., o po to perpardavė jį P. S..

I. K. nuteista už tai, kad vykdydama valstybės tarnautojos – Panevėžio apskrities virÅ¡ininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Panevėžio rajono žemėtvarkos skyriaus vyresniosios specialistės pareigas, bÅ«dama atsakinga už namų valdų sodų sklypų privatizavimo dokumentų parengimÄ , sutikrinimÄ , verčių perskaičiavimÄ ir pateikimÄ privatizavimui, pažeisdama LR Žemės reformos įstatymo 9 str. 5 d. (sodininkų bendrijų nariams ir kitiems sodų sklypų naudotojams mėgėjiÅ¡ko sodų teritorijoje parduodami žemės sklypai formuojami pagal žemėtvarkos projektÄ ar kitÄ teritorijos planavimo dokumentÄ ), Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių 55 punktÄ (žemės sklypai pertvarkomi pagal žemės sklypų pertvarkymo planÄ , kurį planavimo organizatoriaus užsakymu

parengia projekto rengėjas ), LR Vyriausybės 2004 m. lapkričio 15 d. nutarimo Nr. 1443 „Dėl valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjiško sodo

teritorijoje“ 5 punkto (mėgėjiÅ¡ko sodo teritorijoje uždaro aukciono bÅ«du parduodami valstybinės žemės sklypai, kurių pagal žemėtvarkos projektÄ ar detalųjį planÄ neįmanoma suformuoti atskirais individualiais mėgėjiÅ¡ko sodo sklypais ir atliekamos žemės nenumatoma naudoti sodininkų bendrijos bei visuomenės poreikiams, kai Å¡iuos valstybinės žemės sklypus atsisako pirkti sodo sklypų, kurie tiesiogiai ribojasi su parduodamu valstybinės žemės sklypu, savininkai.) ir 8 punkto (per

30 kalendorinių dienų nuo žemėtvarkos projekto ar detaliojo plano pateikimo apskrities viršininko administracijos

žemės tvarkymo departamento žemėtvarkos skyrius (toliau vadinama – žemėtvarkos skyrius) praneša sodų sklypų, kurie tiesiogiai ribojasi su

parduodamu valstybinės žemės sklypu, savininkams registruotu laiÅ¡ku arba pasiraÅ¡ytinai apie Å¡io sklypo pardavimÄ ne aukciono bÅ«du, nurodydamas parduodamo

valstybinės žemės sklypo kainÄ , adresÄ , plotÄ , pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, žemės naudojimo bÅ«dÄ ir pobÅ«dį, specialiÄ sias žemės sklypo naudojimo sÄ lygas, Å«kinės veiklos apribojimus, daiktinių teisių suvaržymus, jeigu jie nustatyti Å¡iam žemės sklypui) piktnaudžiavo tarnybine padėtimi ir tokiais, susijusiais su tarnybinių pareigų atlikimu savo veiksmais, pažeisdama valstybės deklaruojamus įstatymų virÅ¡enybės, teisėtumo, lojalumo ir kitus valstybės tarnybos principus, parodė nepagarbÄ Lietuvos Respublikos įstatymams ir poįstatyminiams aktams, sumenkino valstybinės institucijos Panevėžio apskrities virÅ¡ininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Panevėžio rajono žemėtvarkos skyriaus autoritetÄ visuomenėje, kurdama savivalės, įstatymų nepaisymo sistemÄ diskreditavo valstybės tarnautojo vardÄ , dėl to didelės

neturtinės žalos patyrė valstybė bei pil. R. Ž. ir L. K., o būtent : 2006 m. rugpjūčio 7 d. gavusi sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini) “ sklypo Nr. 358

savininkės A. R. praÅ¡ymÄ

leisti iÅ¡sipirkti Å¡alia jos valdomo sklypo 27 m² ploto valstybinės žemės sklypÄ , atsiradusį po 2006-06-22 UAB „(duomenys neskelbtini) “

direktorės L. K. ir šios bendrovės vykdytojo D. R. neteisėtai atlikto sklypų Nr. 358 ir Nr. 359 kadastrinių matavimų, kurių metu buvo pakeistos sklypų Nr. 358 ir Nr. 359 plotai ir ribos, nepatikrinusi, ar kadastriniai matavimai atlikti teisėtai, laikantis įstatymais ir kitais norminiais aktais nustatytos tvarkos, žinodama, kad nėra gretimo sklypo savininkės R. Ž. sutikimo jog ji neprieštarauja, kad pil. A.

R. įsigytų valstybinį žemės sklypÄ , esantį Å¡alia jos valdomo žemės sklypo, ir kad sklypo Nr. 359 savininkė R. Ž., bei ankstesnis Å¡io sklypo savininkas

L. K. (kuris 2006-08-02 pateikė Panevėžio rajono savivaldybės žemėtvarkos skyriui papildomai leisti

iÅ¡sipirkti 38 m² valstybinės žemės sklypÄ ) Å¡iuos kadastrinius matavimus ginčija, nepatikrinusi, ar P.

S. pateikta 2006-07-12 sodininkų bendrijos „(duomenys

neskelbtini) “ valdybos susirinkimo protokolo iÅ¡raÅ¡o kopija atitinka originalÄ , o tai pat neesant patikslinto teritorijų planavimo dokumento – sodininkų

bendrijos „(duomenys neskelbtini) “ generalinio plano, kuris norint leisti iÅ¡sipirkti laisvÄ valstybinę žemę yra bÅ«tinas, neteisėtai, be bÅ«tino gretimo sklypo Nr. 359 savininkės R. Ž. paraÅ¡o, pateikė Panevėžio apskrities virÅ¡ininko administracijos,

Panevėžio rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo pavaduotojai J. Š. tvirtinti sodininkų bendrijos „(duomenys

neskelbtini) “ sklypo Nr. 358 planus ir žemės sklypų paženklinimo – parodymų

aktus, bei neteisėtai paruošė ir pateikė tvirtinimui 2006-08-18 Panevėžio apskrities viršininko įsakymo Nr. Ž-3336 „dėl naudojamos žemės ūkio paskirties žemės sklypo Panevėžio rajone patvirtinimo, jo dalies įregistravimo

nekilnojamo turto registre ir pardavimo žemės Å«kio veiklai ne aukciono tvarka“ projektÄ , o J. Å ., nežinodama, kad I. K. parengti ir tvirtinimui pateikti dokumentai yra paruoÅ¡ti nesilaikant nustatytos tvarkos ir pažeidžiant ankščiau iÅ¡vardintus norminius aktus, juos patvirtino.

Â

L. K. apeliaciniu skundu praÅ¡o Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendį jos atžvilgiu panaikinti dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo ir jos atžvilgiu priimti iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį.

Nurodo, kad yra nuteista už tyčinį nusikaltimÄ , tačiau nei ikiteisminio tyrimo nei teisme jos tyčia pažeisti jos veiklÄ reglamentuojančius teisės aktus nebuvo įrodinėjama. Taip pat nebuvo įrodinėjamas ir motyvas, skatinęs pažeisti įstatymus. Teiginys, kad veikÄ ji padarė tyčia, nėra įrodytas. Neneigia nuosekliai nesilaikiusi jos veiklÄ reglamentuojančių teisės aktų, konkrečiai Nekilnojamojo turto kadastrų nuostatų 13 p. reikalavimų (žodines sutartis dėl sklypų matavimų sudarė ne su sklypų savininkais, o su neįgaliotais jų atstovais). Tai, kad žodinės sutartys buvo sudarytos aplaidžiai netinkamai, nuosprendyje pripažino ir teismas.

Neteisingi L. K. tvirtinimai, kad sklypo savininkė jo dukra R. Ž. ne tik nesudarė sutarties dėl sklypo matavimų, bet ir nežinojo apie matavimų eigÄ , nes jis pats aktyviai atstovavo dukrÄ atliekant matavimus, turėjo sklypo dokumentus, todėl manė, kad jis turi dukros įgaliojimus. Jo rodomame plane sklypas buvo kitos formos, tačiau rodomas planas buvo statybinis, juo remtis negalima.

Pripažįsta mačiusi, kad po matavimų sklypo konfigÅ«racija kitokia, nei L. K. turimame plane, tačiau į tai nesigilino, nes L. K. privatizuoto sklypo plotas atitiko jos turimoje kompiuterinėje laikmenoje esančio Å¡io sklypo formÄ , tokiÄ sklypo formÄ matavimų metu parodė ir L. K.. Dėl to, nemanydama apie galimai padarytus neteisingus matavimus, savalaikiai raÅ¡tu neinformavo sklypų savininkų ir tuometinės apskrities virÅ¡ininko administracijos žemės tvarkymo departamento teritorinio žemėtvarkos skyriaus, todėl Nekilnojamojo turto kadastrų nuostatų

21 p. pažeidimas buvo padarytas nepakankamai atsakingai atlikus savo pareigas.

Pažymi, kad po atliktų matavimų, sutinkamai su Nekilnojamojo turto kadastrų nuostatų 65 p. bylÄ perdavė teritoriniam žemėtvarkos skyriui, kur turėjo bÅ«ti patikrinta, ar  žemės sklypo ribos atitinka teritorijų planavimo dokumentais suformuotas žemės sklypo ribas, nustačius netikslumus bylÄ grÄ Å¾inti vykdytojui. Sprendimas dėl žemės ribų keitimo buvo sprendžiamas ne jos kompetencijos ribose. Tai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad tyčia keisti sklypų ribų ji nesiekė, nes be susitarimo su atitinkamu žemėtvarkos skyriaus pareigÅ«nu negalėjo tikėtis pasiekti tikslÄ , kad bÅ«tų pakeistos sklypų ribos. Nesant tokio susitarimo, nėra nustatytas ir motyvas, kuris bÅ«tinas įrodyti siekiant nustatyti inkriminuotÄ tiesioginę tyčiÄ .

Sutinka, kad dėl aplaidumo neįsigilino į pateikiamus ne formalių sklypų savininkų užsakymus matavimams padarė klaidų atliktuose kadastriniuose matavimuose, neįvertino, kad gali padaryti tokių klaidų ir jos bylÄ tikrinęs žemėtvarkos skyriaus pareigÅ«nas ir dėl to galimai padarė didelę žalÄ R. Ž., mano, kad tokiu atveju jos veiksmai turėjo bÅ«ti vertinami tik kaip netinkamas pareigų atlikimas dėl neatsargumo pagal LR BK 229 str.

Nesutinka nukentėjusiajai R. Ž. atlyginti jai priteistÄ 9000 Lt neturtinę žalÄ , nes realiai neturtinė žala nukentėjusiajai nepadaryta, ginčas dėl ginčijamos žemės sklypo dalies sprendžiamas civilinio proceso tvarka. Be to, nukentėjusioji nedalyvavo nei žemės matavime, nei baudžiamajame procese, todėl nėra pagrindo teigti, kad ji jautė nepatogumus, iÅ¡gyvenimus, arba, kad nepatogumai buvo tokie reikÅ¡mingi, kad vertintini 9000 Lt. Ä®vertinus tai, kad apeliantės veika nėra tyčinė, žalos dydis turi bÅ«ti mažintinas.

           Nuteistasis D. R. apeliacinius skundu praÅ¡o jo atžvilgiu priimtÄ apkaltinamÄ jį nuosprendį panaikinti ir jį iÅ¡teisinti.

Skunde nurodo, kad atsakomybei pagal BK 228 str. 1 d. numatytas specialusis subjektas - valstybės tarnautojas, ar jam prilygintas asmuo, bet kokios įmonės darbuotojai pagal minimÄ straipsnį negali bÅ«ti kaltinami. Jis, kaip UAB „(duomenys neskelbtini) " darbuotojas nepažeisdamas kadastrinius matavimus reglamentuojančių teisės aktų nuorodų, įmonės pavedimu vykdė kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo darbus, pagal įmonės pasirinktÄ ir civiliniame kodekse numatytÄ Å¾odinę sutarties formÄ (žodžiu gali bÅ«ti sudaromos visos sutartys, kurioms įstatymai ar Å¡alių susitarimas nenustato raÅ¡ytinės arba notarinės formos).

Teigia, kad teismas neįvertino specialisto iÅ¡vadoje nurodytų duomenų, kad Panevėžio apskrities virÅ¡ininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Panevėžio rajono specialistai negalėjo derinti žemės sklypo Nr. 358 plano ir žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto. Ä®monė UAB „(duomenys neskelbtini) " atlikusi žemės sklypo kadastrinius matavimus nekilnojamojo turto kadastro duomenų bylÄ , kurios veiksmingumÄ gali lemti tik atitinkamų valstybės institucijų sprendimai, byla vykdytojo pateikiama žemėtvarkos skyriui ir apie tai informuojamas užsakovas. Žemėtvarkos skyrius patikrina ir įvertina byloje pateikiamų duomenų teisingumÄ ir surašę bylos patikrinimo aktÄ kurio formÄ tvirtina Nacionalinė žemės tarnyba. Jei byloje randama trÅ«kumų, ji grÄ Å¾inama vykdytojui. Žemėtvarkos skyriaus vedėjui suderinus parengtÄ Å¾emės sklypo planÄ , padaromos atitinkamos dokumentų kopijos, kurios laikomos žemėtvarkos skyriuje, o byla perduodama užsakovui. Kadangi žemėtvarkos skyriuje jokių pažeidimų pateiktoje byloje nustatyta nebuvo, mano, kad jis vykdydamas įsipareigojimus darbdaviui nepažeidė tuo metu galiojančių teisės aktų, susijusių su padaryta nusikalstama veika, jokios nusikalstamos veikos nepadarė, todėl turi bÅ«ti iÅ¡teisintas.

           Nuteistoji I. K. apeliaciniu skundu praÅ¡o jos atžvilgiu priimti iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį.

Nurodo, kad nuteista nepagrįstai. Teismo iÅ¡vada, kad ji kaip valstybės tarnautoja ar jam prilygintas asmuo piktnaudžiavo tarnybine padėtimi arba virÅ¡ijo įgaliojimus ir dėl to didelės žalos patyrė valstybė, juridinis ar fizinis asmuo, nepagrįsta, neatitinka byloje surinktų įrodymų visumos. Vertindamas nustatytus duomenis, teismas padarė neteisingas iÅ¡vadas apie padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ ir priėmė nepagrįstÄ sprendimÄ .

           Teismo posėdyje nuteistieji ir jų gynėjai prašė apeliacinius skundus tenkinti, prokuroras ir nukentėjusieji  - atmesti.                      Â

Apeliaciniai skundai atmetami.

Apeliacinės instancijos teismas bylÄ patikrina tiek, kiek praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose (BPK 320 str. 3 d.).

Teismas įvertinęs byloje surinktus įrodymus apeliantus pagrįstai pripažino kaltais dėl veikų, už kurias jie nuteisti skundžiamu nuosprendžiu. Apeliantų skunduose dėstomos versijos dėl veikų padarymo iš esmės analogiškos jų laikytųsi pozicijų pirmosios instancijos teisme ir teisminio nagrinėjimo metu, nuosprendyje išsamiai išnagrinėtos ir paneigtos. Teisėjų kolegija su pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstytu įrodymų vertinimu ir išvadų dėl apeliantų kaltės, visiškai sutinka.

Dėl D.

R. apeliacinio skundo

Apeliantas skunde teigia, kad jis nėra BK 228 str. subjektas, todėl pagal šį straipsnį atsakyti negali. Å is skundo teiginys atmestinas kaip nepagrįstas, bei iÅ¡samiai aptartas skundžiamame nuosprendyje. Apeliantas nusikalstamos veikos padarymo metu dirbo UAB „(duomenys neskelbtini) “, teikė vieÅ¡Ä sias

paslaugas – atliko žemės sklypų kadastrinius matavimus, todėl D. R. BK 230 str. 3 d. prasme laikytinas

valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu.

Apeliantas skundu praÅ¡o jį iÅ¡teisinti dėl jam inkriminuotos veikos argumentuodamas, kad jis kaip UAB (duomenys neskelbtini)  darbuotojas, įmonės pavedimu, nepažeisdamas tuo metu galiojančių teisės aktų, vykdė kadastrinius matavimus žodinės sutarties pagrindu ir jokios nusikalstamos veikos nepadarė. Jo nekaltumÄ patvirtina ir tai, kad žemėtvarkos skyriui pateikus bylÄ dėl sklypo Nr. 359 kadastrinių matavimų, jokie pažeidimai nebuvo nustatyti.

Šie skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti. Apelianto kaltė įrodyta pirmosios instancijos teisme išnagrinėtų ir išsamiai aptartų įrodymų visetu ir apeliacinės instancijos teismui abejonių dėl D. R. kaltumo nekelia.

Jo neteisėti veiksmai piktnaudžiaujant tarnybine padėtimi pasireiÅ¡kė tuo, kad jis, bÅ«damas valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu, dirbdamas UAB „(duomenys neskelbtini) “, kuri teikė vieÅ¡Ä sias paslaugas – atliko žemės sklypų kadastrinius matavimus, kartu su L.

K. neteisėtai atliko kadastrinius matavimus sklypuose Nr. 359 ir 358, t.y. remdamasis neįgaliotų asmenų P. S. ir V. P. praÅ¡ymu ir neturėdamas teisės aktų nustatyta tvarka patikslinto teritorijų planavimo dokumento – sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini) “ generalinio plano, neteisėtai nustatė ir pakeitė sodo paskirties sklypų 358,359 plotus ir ribas, apie tai neinformavo žemės sklypų savininkų, žemėtvarkos skyriaus ir VÄ® „Registrų centro“, ko pasėkoje atsiradusį tariamai laisvÄ Å¾emės plotÄ iki kadastrinių matavimų valdytÄ R. Ž., neteisėtai įgijo A. R..Â

Nors D. R. nurodo, kad jis tik atliko žemės sklypų matavimus, buvo kaip techninis darbuotojas, prie dokumentų rengimo neprisidėjo, nusikalstamų veiksmų neatliko, tačiau jo kaltė įrodyta skundžiamajame nuosprendyje aptartų įrodymų visetu. Visų pirma jis negalėjo priimti žodinio užsakymo dėl sklypų kadastrinių matavimų iÅ¡ asmenų, kurie nėra teisėti nekilnojamojo turto savininkai ir neturi atitinkamų įgaliojimų. Be to, su L. K. nuvykęs į sodų bendrijÄ , atliko praÅ¡omų iÅ¡matuoti sodų sklypų kadastrinius matavimus neturėdamas teisės aktų nustatyta tvarka patikslinto teritorijų planavimo dokumento – sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini) “ generalinio plano, nesivadovavo nukentėjusiojo L.

K. pateiktais nuosavybės dokumentais, neteisėtai pakeitė sodų sklypų Nr. 359, 358 ribas ir apie tai neinformavo sklypų savininkų ir atitinkamų institucijų. Be to, iš bylos duomenų matyti, kad būtent apeliantas su P. S. tarėsi dėl

sodų sklypų kadastrinių matavimų, matavimus atliko būtent jis, L. K. rengiamuose dokumentuose savo parašu

tvirtino pateikiamų duomenų teisingumÄ , tokiu bÅ«du savo neteisėtais veiksmais D. R. pažeidė Nekilnojamo

turto kadastrų nuostatų, patvirtintų LR Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534, 13 bei 21 punktų nuostatas ir pagal BK 228 str. 1 d.

nuteistas pagrįstai. Jo apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas.Â

Dėl L.

K. apeliacinio skundo

Apeliantė L. K. skunde neneigia, kad su užsakovais dėl kadastrinių žemės matavimų buvo sudaryta netinkama sutartis, bei neneigia padariusi atitinkamas klaidas kadastriniuose matavimuose, tačiau nurodo, kad tyčia to padaryti nenorėjo, savo pareigas atliko netinkamai dėl neatsargumo, todėl jos veika turi būti vertinama ne pagal BK 228 str. 1 d., o pagal BK 229 str.. Šie skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti.

BK 228 straipsnyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens piktnaudžiavimÄ tarnybine padėtimi arba įgaliojimų virÅ¡ijimÄ , jeigu dėl to didelės žalos patyrė valstybė, tarptautinė vieÅ¡oji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo. Piktnaudžiavimas Å¡iuo atveju pasireiÅ¡kia tuo, kad valstybės tarnautojas formaliai veikia kaip kompetentingas asmuo, tačiau iÅ¡ tikrųjų jo veika nesuderinama su jo tarnybos interesais, veika pažeidžiami pagrindiniai valstybės tarnybos principai, iÅ¡kraipoma tarnybinės veiklos esmė, turinys, menkinamas konkrečios valstybinės institucijos ir pačios valstybės autoritetas. Baudžiamoji atsakomybė už piktnaudžiavimÄ tarnybine padėtimi arba įgaliojimų virÅ¡ijimÄ pagal BK 228 straipsnį iÅ¡kyla, tik tada, jei veika padaroma tyčia.

Nors apeliantė teigia, kad žemės sklypo Nr. 359 ribos buvo pakeistos dėl aplaidaus neatsargumo, t.y. netyčia, tačiau jos kaltės tyrinys atskleidžiamas remiantis byloje surinkta ir teismo posėdyje iÅ¡nagrinėta bylos medžiaga, t. y. objektyviais bylos duomenimis. Pagal byloje nustatytas aplinkybes, teismas pagrįstai konstatavo L. K. veiksmuose piktnaudžiavimÄ tarnybine padėtimi.

Nekilnojamo

turto kadastrų nuostatų, patvirtintų LR Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534, 13 punkte nurodyta, kad nekilnojamojo daikto kadastro

duomenų nustatymo pagrindas yra užsakovo ir vykdytojo sutartis, jeigu kitaip

nenumatyta įstatymuose ir kituose teisės aktuose. Apeliantė L. K. nurodė, kad į bendrovę „(duomenys

neskelbtini) “, kurioje ji dirbo, kreipėsi P. S. ir V. P., prašydami atlikti kelių žemės sklypų,

esančių sodų bendrijoje „(duomenys neskelbtini) “ sodų sklypo Nr. 358

matavimus. Jų žodinį užsakymÄ priėmė kolega D. R., su kuriuo ji važiavo į sodų bendrijÄ

atlikti prašomų žemės matavimų. Buvo išmatuotos sklypų Nr. 358, 359 ribos.

Matavimų metu ji bendravo su matuojamų sklypų savininkais – P. S., V. P., L. K., o D. R. atliko sklypų matavimus. Tačiau, kaip

matyti iš bylos duomenų, tuo metu sklypo Nr. 358 savininkė buvo A. R., sklypo Nr. 359 – R. Ž.. Tokiu būdu sutartys dėl sklypų

matavimų su P. S. ir

V. P. negalėjo bÅ«ti sudarytos. Tuo labiau, kad proceso metu R. Ž. nurodžiusi, kad nei ji pati, nei jos įgaliojimu jos tėvas L. K. jokių kadastrinių matavimų neužsakinėjo, o liudytoja A. R. teigė, jog jai apie geodezinių planų darymÄ , dokumentų tvarkymÄ nieko nebuvo žinoma, ji P. S. praÅ¡ymu tik važiavo į savivaldybę

rašyti pareiškimo dėl laisvos žemės privatizavimo. Tokiu būdu, tiek apeliantė L. K., tiek nuteistasis

D. R., neturėdami

tam teisėto pagrindo – nesant sklypo Nr. 359 savininkės R. Ž. ar jos įstatymiškai įgalioto asmens prašymo

ir sutarties dėl žemės kadastrinių matavimų, tokius matavimus atliko. Nors pasak nukentėjusiojo L. K. parodymų, jis P. S. praÅ¡ymu buvo atvykęs į sklypÄ , kuomet buvo atliekami žemės matavimai, buvo atsivežęs sklypo dokumentus, sakė L. K., kad sklypas priklauso jo dukrai, tačiau L. K. jam į tai atsakiusi, kad ji reikiamus duomenis pasiims iÅ¡ kadastro duomenų, o jis galintis nelaukti, kol bus atlikti

matavimai. Iš paminėtų aplinkybių visumos matyti, kad tiek D. R., tiek L. K. žinojo ir suprato tai, jog jie

atlieka sklypų matavimus be jų teisėtų savininkų prašymų, nors to daryti neturėjo teisėto pagrindo ir tokiu būdu pažeidė Nekilnojamo turto kadastrų nuostatų 13 p. reikalavimus. Tokiu būdu apeliantės L. K. skundo teiginiai dėl tariamai netinkamos sutarties su netinkamais atstovais sudarymo, bei apelianto D. R. skundo teiginiai dėl tariamai pagrįstai sudarytos žodinės sutarties su sklypų savininkais teisėtumo, atmetami kaip nepagrįsti.

Apeliantė L. K. neneigia

mačiusi, kad po atliktų matavimų sklypo Nr. 359 konfigūracija kitokia nei L. K. rodytame plane, tačiau

į tai nesigilinusi, nes iÅ¡matuoto sklypo plotas atitiko jos turimoje kompiuterinėje laikmenoje esančio sklypo formÄ , todėl ji nemaniusi, kad atlikti matavimai neteisingi. Å ie jos skundo teiginiai tik parodo, kad po atliktų iÅ¡matavimų L. K. buvo žinoma apie tai, jog atlikus iÅ¡matavimus sklypo ribos pakitosklypo forma po iÅ¡matavimų tapo trapecijos formos, nors apie tai, kad sklypas iki iÅ¡matavimų buvo trikampės formos jai sakė L. K., bei rodė sklypo planÄ , tačiau ji žinodama apie tai ir nedėdama jokių pastangų neaiÅ¡kumams paÅ¡alinti, pažeisdama Nekilnojamo turto kadastrų nuostatų 21 p., apie žemės sklypų ribų pakeitimÄ neinformavo sklypų savininkų ir žemėtvarkos skyriaus, kÄ privalėjo padaryti.

Neįtikinami apeliantės argumentai, kad ji nemaniusi, kad atlikti matavimai neteisingi, nes bylos duomenys patvirtina, kad iki L.

K. ir D. R. atliktų kadastrinių matavimų, sklypo Nr. 359 forma buvo trikampė, ko apeliantė ruošdama kadastrinių matavimų dokumentus negalėjo nežinoti. Tai patvirtina jos pačios ruoštoje UAB „(duomenys neskelbtini) “ R.

K. kadastrinių matavimų byloje esančių dokumentų kopijos apie sklypo Nr. 359 formÄ bei ribas iki matavimų ir po jų ( 1 T. b.l. 197,207). Å iose dokumentų kopijose aiÅ¡kiai matyti, kad riba tarp sklypo Nr. 359 ir sklypo Nr. 358 yra 34 m. ilgio, o po atliktų iÅ¡matavimų ribos ilgis tapo 23,38, todėl atsižvelgiant ir į L. K. jai pateiktus duomenis apie sklypo ribas kadastrinių matavimų metu, jai Å¡ie duomenys buvo žinomi. Tai patvirtina ir tos aplinkybės, kad po atliktų iÅ¡matavimų nei L. K. nei

R. Ž. su jiems rodomu planu, kuriame jų sklypo ribos buvo pakeistos nesutiko ir ant jo nepasirašė.

L. K. tyčiÄ padarius jai inkriminuotÄ veikÄ patvirtina ir jos veiksmai po veikos padarymo, nes apie pakitusius sklypo Nr.

359 išmatavimus, teisėtai sklypo savininkei R. Ž. L. K. pranešė praėjus metams laiko po atliktų

kadastrinių matavimų, I. K. nurodymu.

Iš šių aptartų duomenų matyti, kad nuteistoji suvokė apie tai, kad ji kadastrinius matavimus atlieka neteisėtai, be to neteisėtai nustatė bei pakeitė sodo sklypų Nr. 358 ir

359 ribas, apie tai, kai reikalauja įstatymas laiku nepranešė žemės sklypų savininkams bei žemėtvarkos skyriui, ko pasėkoje dėl jos ir D. R. neteisėtų veiksmų atsirado atitinkamos pasekmės – atsiradusį tariamai laisvÄ 27² m sklypÄ neteisėtai įgijo

A. R.. Tokiu būdu, apeliantė suvokė nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti  (BK 15 str.

2 d.).

Tai, kad pridavus kadastrinių matavimų bylÄ Å¾emėtvarkos skyriui jos padaryti pažeidimai nebuvo nustatyti, neduoda pagrindo vertinti, kad apeliantės pažeidimai buvo padaryti dėl neatsargumo ir kvalifikuotini pagal BK 229 str. kaip ji nurodo skunde. Kitų asmenų padaryti pažeidimai negali bÅ«ti pagrindu pateisinti apeliantės nusikalstamus veiksmus. Â

Apeliantė ginčija nukentėjusiosios R. Ž. naudai priteistÄ 9000 Lt civilinį ieÅ¡kinį neturtinei žalai atlyginti, mano, kad žalos dydis turi bÅ«ti mažintinas. Å ie skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti.    Â

Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais (LR CK 6.250 str. 1 d.). Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad dėl nuteistųjų nusikalstamų veiksmų buvo pažeistosios nukentėjusios teisės į nuosavybę, savo teises gina iki Å¡ios. Savaime suprantama, kad ji dėl patirtų įvykių patyrė nepatogumus, iÅ¡gyvenimus. PatirtÄ Å¾alÄ nukentėjusioji įvertino 30000 Lt. Pirmosios instancijos teismas įvertino nukentėjusiosios pozicijÄ , taip pat atsižvelgė į tai, kad neigiamos pasekmės atsirado dėl neteisėtų nuteistųjų veiksmų, todėl pareiga atlyginti neturtinę žalÄ atsiranda neturtinę žalÄ padariusiems asmenims bei, vadovaudamasis CK 6.250 str. 2 d. įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo, taip pat sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, nukentėjusios pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį dėl neturinės žalos sumažino ir priteisė 9000 litų neturtinei žalai atlyginti solidariai iÅ¡ visų nuteistųjų, mažinti civilinį ieÅ¡kinį nėra pagrindo. Civilinis ieÅ¡kinys dėl neturtinės žalos atlyginimo iÅ¡nagrinėtas nepažeidžiant nei baudžiamojo proceso, nei civilinės teisės normų.

Dėl I.

K. apeliacinio skundo

Apeliantė I. K. skundžia 2010-07-28 Panevėžio apylinkės teismo nuosprendį kaip nepagrįstÄ , praÅ¡o jÄ iÅ¡teisinti teigdama, kad teismo iÅ¡vada jog ji padarė jai inkriminuotÄ veikÄ nepagrįsta, vertindamas nustatytus duomenis teismas padarė nepagrįstas iÅ¡vadas apie padarytÄ veikÄ , tačiau jokių argumentų dėl jos tariamai neteisėto nuteisimo nesuformulavo, nenurodė jokių motyvų, kodėl jos manymu skundžiamas nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas, o teismo iÅ¡vados neteisingos.

Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas prieÅ¡ingai nei nurodoma apeliantės skunde, tinkamai iÅ¡tyrė visas teisingam bylos iÅ¡sprendimui svarbias aplinkybes, įvertino įrodymus, kvalifikavo padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ ir paskyrė teisingÄ bausmę, todėl priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ nuosprendį, kurį naikinti ar keisti apeliacinių skundų motyvais nėra pagrindo. Apeliantės kaltė įrodyta byloje surinktų ir teisiamojo posėdžio metu iÅ¡nagrinėtų įrodymų visuma.

Apeliantė teigė bendravusi su P. S., klausiama aiÅ¡kino jam, kokių dokumentų reikia norint įsigyti laisvÄ sodo sklypÄ . Vėliau A. R. raÅ¡iusi praÅ¡ymÄ dėl laisvo sodo sklypo įsigijimo, o ji rengė įsakymo projektÄ â€“ ruošė dokumentus, kad A. R. bÅ«tų leista privatizuoti neva laisvÄ Å¾emės sklypÄ . Tačiau apeliantė iki projekto ruoÅ¡imo nepatikrino, ar kadastriniai matavimai sodų sklypuose atlikti teisėtai, laikantis įstatymų ir nustatytos tvarkos, ar P. S. jai pateikti dokumentai dėl sodo sklypo privatizavimo, o bÅ«tent sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini) “ valdybos susirinkimo protokolo iÅ¡raÅ¡o kopija atitinka originalÄ ir neturėdama bÅ«tino - patikslinto teritorijų planavimo dokumento – bendrijos „(duomenys neskelbtini) “ generalinio plano, neteisėtai, nesant sklypo nr. 359 savininkės R. Ž. paraÅ¡o, pateikė Panevėžio rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo pavaduotojai tvirtinti sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini) “ sklypo Nr. 358 planus ir

žemės sklypų paženklinimo – parodymų aktus, bei neteisėtai paruošė ir pateikė tvirtinimui 2006-08-18 Panevėžio apskrities viršininko įsakymo Nr. Ž-3336 „dėl naudojamos žemės ūkio paskirties žemės sklypo Panevėžio rajone

patvirtinimo, jo dalies įregistravimo nekilnojamo turto registre ir pardavimo žemės Å«kio veiklai ne aukciono tvarka“ projektÄ .

Pati apeliantė teigė supratusi, jog po atliktų kadastrinių matavimų sodų bendrijoje „(duomenys neskelbtini) “ sklypo Nr. 359 savininkė R. Ž. nėra informuota apie atliktų matavimų

rezultatus ir žemės privatizavimÄ , tačiau vis tiek ruošė dokumentus dėl žemės A. R. pardavimo, o

žinodama, kad po atliktų matavimų atsiradusį tariamai laisvÄ Å¾emės plotÄ nori pirkti L. K., kuris su R. Ž. ginčijo atliktus matavimus ir taip pat rašė praÅ¡ymÄ dėl žemės privatizavimo, tačiau į jo praÅ¡ymus neatsižvelgė ir tęsė savo nusikalstamus veiksmus. Å iuos jos parodymus patvirtina L. K.,

R. Ž., L. K., J. Å . parodymai. Jos veiksmai buvo nukreipti siekiant įgyvendinti P. S. ir P. neteisėtÄ norÄ Ä¯sigyti tariamai laisvÄ Å¾emės sklypÄ , pasak kurių jie norėjo turėti priėjimÄ prie upelio. Tai rodo, kad nuteistoji suprato atliekamų veiksmų esmę ir pavojingumÄ ir vykdydama tarnybines pareigas, sÄ moningai pažeidė kaltinime nurodytus teisės aktus, todėl pagal BK 228 str. 1 d. nuteista pagrįstai.

Remiantis išdėstytu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. liepos 28 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas nepažeidžiant BPK 20 str. bei kitų procesinių ir materialinių

teisės normų, todėl naikinti ar keisti skundžiamÄ nuosprendį apeliaciniuose skunduose iÅ¡dėstytais motyvais nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 1 d. 1 p., nutarė:

          Â

           Nuteistųjų D. R., L. K. ir I. K. apeliacinius skundus atmesti.                                                         Â

Kolegijos

pirmininkas                                                                                      Algirdas

Gaputis

Teisėjai                                                                                                             Eligijus

Gladutis                                                                                                                                                                                                                                                                                       Evaldas

Vanagas