2022-06-02 Nr. ANB-887-4-06-3-00316-2021-8 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Administracinio nusižengimo byla Nr. 2AT-62-648/2022

Teisminio proceso Nr. 4-06-3-00316-2021-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.4.8; 14.14

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. birželio 2 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daivos Pranytės-Zalieckienės (kolegijos pirmininkė), Algimanto Valantino ir Artūro Pažarskio (pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal administracinėn atsakomybėn patrauktos I. A. atstovo advokato Lino Kontrimo prašymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 658 straipsnio 1 dalies 5 punktu, atnaujintą administracinio nusižengimo bylą.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Klaipėdos departamento (toliau – ir Institucija) 2021 m. vasario 10 d. nutarimu I. A. nubausta pagal ANK 346 straipsnio 1 dalį, 346 straipsnio 16 dalį 625 Eur dydžio bauda su administracinio poveikio priemone – 22 vnt. gyvūnų (šunų) konfiskavimu už tai, kad 2020 m. rugsėjo 4 d. nuo 13 val. iki 17.30 val. patikrinimo Kretingos r., (duomenys neskelbtini), metu jai priklausantys 25 įvairaus amžiaus, įskaitant jauniklius iki 4 mėnesių, įvairių veislių šunų išvaizdą atitinkantys šunys buvo laikomi teisės aktuose nustatytų minimalių gyvūnų augintiniams laikyti laikymo ir priežiūros reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis.

1.1. I. A. nubausta pagal ANK 346 straipsnio 1 dalį už tai, kad:

1.1.1. šunys buvo laikomi metaliniuose narvuose ir aptvaruose; visos narvų sienelės yra iš grotelių, įskaitant ištisą grotelių pagrindą (grindis), ant kurio nuolatos tiesiogiai priversti stovėti šunys; narvų dydis apie 75 cm x 60 cm ir tai sudaro tik ne viso kvadratinio metro plotą, nors teisės aktai reikalauja bent 4 kartus didesnio ploto. Konstatuota, kad visiems laikomiems šunims skirtas laikymo įrangos plotas laikymo vietoje yra per mažas ir varžo gyvūnų judėjimo laisvę. Tokiais savo veiksmais I. A. pažeidė Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 6 straipsnį bei Veterinarijos reikalavimų gyvūnų augintinių veisėjams (toliau – ir Reikalavimai), patvirtintų Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2013 m. liepos 30 d. įsakymu Nr. B1-508, 22 punktą;

1.1.2. aptvaruose, kuriuose laikomi šunys, grindys medinės, nevalytos nuo išmatų su šlapimo balomis, įtariama, kad nevalytos keletą dienų ar savaitę. Tokiais savo veiksmais I. A. pažeidė Reikalavimų 19 ir 50 punktus;

1.1.3. gyvūnų laikymo įrangoje esantys dubenėliai buvo tušti, gyvūnai neturėjo pašaro ir vandens; vienas jaunas augintinis buvo nepakankamai įmitęs, sulysęs. Tokiais savo veiksmais I. A. neužtikrino tinkamo gyvūnų šėrimo ir girdymo reikalavimų įgyvendinimo ir pažeidė Reikalavimų 43 ir 44 punktus.

1.2. I. A. nubausta pagal ANK 346 straipsnio 16 dalį už tai, kad:

1.2.1. šunų laikymas ant netinkamo pagrindo (grotelinių narvo grindų) neigiamai paveikė šunų sveikatą ir sukėlė sveikatos sutrikdymus; šunų pėdos pažeistos ir gyvūnai jaučia nuolatinį nepatogumą (pėdų oda stipriai paraudusi, paburkusi), visą šunų laikymo laiką jie nuolatos kentė skausmą ir nepatogumą dėl tokio jų laikymo ant netinkamo pagrindo, darančio tiesioginę žalą gyvūnų sveikatai. Trims šunims nustatyta sveikatos sutrikdymo požymių (dviem šunims nustatytos lengvos formos ortopedinės patologijos ir vienam šuniui buvusi sunki trauma, sukelta kojos kaulo lūžio); vienam šuniui nustatyta lengvos formos kelio girnelės liuksacija, antram šuniui nustatytas riešo sąnario laisvumas, kuris laikytinas nukrypimu nuo normos. Tokie I. A. veiksmai pripažinti atitinkančiais Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 24 punkte nuodytus veiksmus, laikomus žiauriu elgesiu su gyvūnais ir jų kankinimu;

1.2.2. trečiam šuniui nustatytas buvęs prieš 3–4 savaites komplikuotas dešinės galinės kojos šlaunikaulio distalinės (apatinės) dalies lūžis, nuplyšę sausgyslių raiščiai; kojos kaulo lūžis sugijęs, tačiau netaisyklingai, nustatyta ir dalinė raumenų atrofija. Šuns sužalojimo aplinkybės neaiškios, tačiau gyvūnui pas gyvūnų laikytoją nebuvo suteikta būtinoji veterinarinė pagalba, todėl šuo kentė skausmus; lūžus kojos kaului gyvūnas šlubavo, sunkiai ėjo, neleido prisiliesti prie skaudamos kojos ir taip rodė, kad jis kenčia, tačiau gyvūnų laikytoja nesiėmė veiksmų pagelbėti gyvūnui ir kreiptis dėl būtinosios veterinarinės pagalbos gyvūnui suteikimo, leido gyvūnui ilgą laiką kentėti nuolatinį skausmą. Tokie I. A. veiksmai, pasireiškę neveikimu, kai buvo nesuteikta būtinoji veterinarinė pagalba gyvūnui, pripažinti atitinkančiais Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nuodytus veiksmus, laikomus žiauriu elgesiu su gyvūnais ir jų kankinimu.

2. Plungės apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 9 d. nutartimi, iš dalies patenkinus administracinėn atsakomybėn patrauktos I. A. skundą, Institucijos 2021 m. vasario 10 d. nutarimo dalis panaikinta ir I. A. administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 346 straipsnio 16 dalį nutraukta. Kita skundo dalis atmesta.

3. Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. lapkričio 4 d. nutartimi, patenkinus Institucijos apeliacinį skundą, panaikinta Plungės apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 9 d. nutarties dalis, kuria I. A. administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 346 straipsnio 16 dalį nutraukta, ir paliktas galioti Institucijos 2021 m. vasario 10 d. nutarimas. Kita apylinkės teismo nutarties dalis palikta nepakeista. Administracinėn atsakomybėn patrauktos I. A. apeliacinis skundas netenkintas.

4. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2022 m. vasario 17 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patrauktos I. A. atstovo advokato L. Kontrimo prašymas priimtas ir administracinio nusižengimo byla atnaujinta.

II. Prašymo atnaujinti administracinio nusižengimo bylą ir atsiliepimo į jį argumentai

5. Pareiškėjas prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. lapkričio 4 d. nutartį ir palikti galioti Plungės apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 9 d. nutarties dalį, kuria buvo panaikinta Institucijos 2021 m. vasario 10 d. nutarimo dalis ir I. A. administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 346 straipsnio 16 dalį nutraukta; panaikinti Institucijos 2021 m. vasario 10 d. nutarimo dalį dėl administracinio poveikio priemonės – gyvūno konfiskavimo taikymo. Pareiškėjas prašyme nurodo:

5.1. Pažeista administracinėn atsakomybėn patrauktos I. A. teisė žinoti, kuo yra kaltinama, ir gintis arba sutikti su kaltinimu nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą neteismine tvarka. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad Institucijos 2021 m. vasario 10 d. nutarime nurodytos I. A. inkriminuojamos administracinio nusižengimo aplinkybės, jį pagrindžiantys duomenys, pažeisti teisės aktai skyrėsi nuo nurodytų 2021 m. sausio 15 d. administracinio nusižengimo protokole. Nutarimas buvo papildytas iš esmės naujais duomenimis ir aplinkybėmis, t. y. kad gyvūnai buvo laikomi transportavimo narvuose, jie visą šunų laikymo laiką nuolatos kentė skausmą ir nepatogumą, kad klinikiniai požymiai nepraėjo keletą savaičių, ir naujais ANK 346 straipsnio 16 dalies sudėties požymiais, nurodant, kad vienam gyvūnui buvo nustatytas buvęs prieš 3–4 savaites komplikuotas dešinės galinės kojos šlaunikaulio distalinės (apatinės) dalies lūžis, kuris yra netaisyklingai sugijęs. Konstatuota, kad tokiu būdu šiam šuniui pas I. A. nebuvo suteikta būtinoji veterinarinė pagalba, todėl šuo kentė skausmus. Taip pat nurodoma, kad šis šuo tuo metu, kai pateko pas gyvūnų globėją, buvo labai nesocializuotas, mėnesį pratinosi ir tą laiką labai bijojo žmonių prisilietimo, gūžėsi, šlapinosi po savimi, nelojo. Konstatuojama, kad I. A. taip pat pažeidė Reikalavimų 52 punktą ir Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 4 straipsnio 2 dalį, kuriame reglamentuotas žiauraus elgesio su gyvūnu atvejis – veterinarinės pagalbos gyvūnui nesuteikimas, kai jam tokia pagalba būtina. Tokių ANK 346 straipsnio 16 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo sudėties požymių, kad I. A. nesuteikė veterinarinės pagalbos, kai gyvūnui tokia pagalba buvo būtina, administracinio nusižengimo protokole nebuvo nurodyta. Apylinkės teismas šiuos pažeidimus pripažino esminiais ir I. A. administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 346 straipsnio 16 dalį nutraukė. O apygardos teismas dėl šių procesinių pažeidimų ir jų teisinės reikšmės nepasisakė ir konstatavo, kad, nepaisant nutarime papildomai nurodomų nusižengimo sudėtį patvirtinančių aplinkybių, protokole nurodyti duomenys patvirtina, jog I. A. padarė ANK 346 straipsnio 16 dalyje nustatytą administracinį nusižengimą.

5.2. Administracinio nusižengimo byla neteismine tvarka Institucijoje buvo nagrinėjama tik pagal tas aplinkybes ir pagal tuos duomenis, kurie buvo nurodyti administracinio nusižengimo protokole. Apie tai, kad I. A. yra kaltinama žiauriu elgesiu su gyvūnais ir pagal Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 2 punktą, t. y. kad ji nesuteikė būtinos veterinarinės pagalbos gyvūnui, jai nebuvo ir negalėjo būti žinoma. Nors protokole jokių duomenų dėl veterinarinės pagalbos nesuteikimo laiku I. A. nebuvo inkriminuojama, tačiau bylą nagrinėjant neteismine tvarka posėdyje I. A. buvo užduodami klausimai dėl veterinarinių paslaugų suteikimo šunims, klausiama apie buvusią vieną šuniui nustatytą traumą (kojos lūžį). Tai reiškia, kad aplinkybės, susijusios su Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 2 punkto pažeidimu, nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą neteismine tvarka, buvo tiriamos ir nustatomos, tačiau I. A. apie tai nebuvo informuota, galimybės pasisakyti dėl šių aplinkybių ir gintis nuo kaltinimo neturėjo, todėl buvo iš esmės pažeista jos teisė į gynybą, teisė pasirinkti gynybos strategiją, žinoti, kuo yra kaltinama, administracinio nusižengimo bylą nagrinėjančiai neteisminei institucijai teikti paaiškinimus ir įrodymus, susijusius su kaltinimu. Tik I. A. įteikus nutarimą jai tapo žinoma, kad kaltinimas ANK 346 straipsnio 16 dalies pažeidimu jai buvo grindžiamas ir Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 2 punktu. Apylinkės teismas pripažino šiuos procesinius pažeidimus esminiais, tačiau, spręsdamas I. A. atsakomybės klausimą, visų papildomai nurodytų kaltinimą pagrindžiančių aplinkybių nenagrinėjo ir nevertino, todėl procesiniai pažeidimai tinkamai nebuvo ištaisyti.

5.3. Byla apylinkės ir apygardos teisme buvo nagrinėjama pagal aplinkybes, kurios buvo nurodytos ne administracinio nusižengimo protokole, tačiau Institucijos 2021 m. vasario 10 d. nutarime. Institucija, teikdama apeliacinį skundą dėl apylinkės teismo nutarimo, be kita ko, vadovavosi ir Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 2 punkto pažeidimu, taigi viso proceso metu I. A. buvo kaltinama ir pažeidimu, kuris nebuvo nurodytas protokole. Kadangi kaltinimas I. A. pagal ANK 346 straipsnio 16 dalį buvo grindžiamas ir Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 2 punkto pažeidimu, todėl administracinio nusižengimo tyrimo metu turėjo būti aiškinamasi ir nustatomos minėto šuns sužalojimo aplinkybės, veterinarinės pagalbos būtinumas, I. A. veiksmai, susiję su šio gyvūno gydymu, taip pat šiomis esminėmis kaltinimą pagrindžiančiomis aplinkybėmis turėjo būti papildytas protokolas, užtikrinant I. A. teisę žinoti, kuo yra kaltinama, ir gintis nuo šio kaltinimo ne tik teisme, tačiau ir nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą neteismine tvarka. Šioms aplinkybėms ištirti reikia atlikti didelės apimties įrodymų tyrimą, todėl šis procesinis pažeidimas negalėjo būti ištaisytas nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, o pirmosios instancijos teismo nutartis turėjo būti panaikinta ir byla turėjo būti grąžinta Institucijai papildomam tyrimui. Nagrinėjant atnaujintą administracinio nusižengimo bylą nenustačius kitų prašyme nurodytų pagrindų pakeisti (panaikinti) žemesniųjų instancijų teismų sprendimus, šiuo pagrindu teismų nutartys naikintinos ir byla grąžintina Institucijai papildomam tyrimui.

5.4. Nagrinėjant bylą neteismine tvarka, Institucijoje ir apygardos teisme buvo pažeistas non bis in idem (negalima dukart bausti už tą patį teisės pažeidimą) principas, tą pačią veiką kvalifikavus du kartus pagal atskirus ANK straipsnio punktus. Administracinio nusižengimo protokole I. A. kaltė pagal ANK 346 straipsnio 1 dalį, be kita ko, buvo grindžiama tuo, kad ji laikė gyvūnus metaliniuose narvuose, kurių dydis yra apie 75 x 60 cm, ir tai sudarė tik apie pusės kvadratinio metro plotą. Konstatuota, kad taip buvo pažeista Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 6 straipsnyje nustatyta gyvūno laikytojo prievolė kiekvieną gyvūną laikyti ir prižiūrėti užtikrinant, kad nebūtų varžoma gyvūno judėjimo laisvė ir gyvūnui nebūtų keliamas nepatogumo jausmas, skausmas ar kančia. Administracinio nusižengimo protokole ANK 346 straipsnio 16 dalies pažeidimas buvo grindžiamas vienintele aplinkybe, kad I. A. laikė gyvūnus narvuose, kurių pagrindas nebuvo pritaikytas gyvūnams laikyti, nurodant galimas tokio gyvūnų laikymo pasekmes, t. y. skausmo ir kančių gyvūnams sukėlimą. Tai, Institucijos vertinimu, atitiko ANK 346 straipsnio 16 dalies sudėtį bei Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 24 punkte nustatytus žiauraus elgesio su gyvūnais požymius. Taip Institucija ir apygardos teismas už tą pačią I. A. veiką – gyvūnų laikymą metaliniuose narvuose, taip sukeliant jiems skausmą ir kančią, nubaudė du kartus, t. y. tiek pagal ANK 346 straipsnio 1 dalį, tiek pagal ANK 346 straipsnio 16 dalį.

5.5. Kadangi nei I. A., nei Institucija apylinkės teismo nutarties dalies dėl I. A. pripažinimo kalta pagal ANK 346 straipsnio 1 dalį neskundė, Institucijos sprendimas dėl I. A. patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal ANK 346 straipsnio 1 dalį yra įsiteisėjęs. Tai reiškia, kad jos veika – gyvūnų laikymas metaliniuose narvuose, taip sukeliant jiems skausmą ir kančią, – buvo Institucijos kvalifikuota pagal ANK 346 straipsnio 1 dalį ir papildomai pagal ANK 346 straipsnio 16 dalį ji negalėjo būti baudžiama. Apylinkės teismas tinkamai taikė non bis in idem principą ir pripažinęs, kad I. A. už tai, jog laikė gyvūnus metaliniuose narvuose, negali būti baudžiama antrą kartą, administracinio nusižengimo teiseną, nesant kitų administracinio nusižengimo protokole nurodytų ANK 346 straipsnio 16 sudėties požymių, nutraukė. Tačiau apygardos teismas dėl tokių apylinkės teismo argumentų iš esmės nepasisakė, jų netyrė, neatsižvelgė į non bis in idem principo turinį, taikymo sąlygas, nesivadovavo Institucijos surašytu protokolu ir paliko Institucijos nutarimo dalį dėl ANK 346 straipsnio 16 dalies nepakeistą. Taip apygardos teismas pažeidė ANK 591 straipsnio 8 dalį.

5.6. Pažeistos įrodymų vertinimo ir įrodymų pakankamumo administracinei atsakomybei taikyti taisyklės, apygardos teismui pripažįstant I. A. kalta pagal ANK 346 straipsnio 16 dalį. Pagal ANK 346 straipsnio 16 dalį atsako tas, kas žiauriai elgėsi su gyvūnu, jį kankino. ANK nėra detalizuota, kokie atvejai yra laikomi žiauriu elgesiu su gyvūnu ar jo kankinimu. Šio administracinio nusižengimo turinys atskleidžiamas kitose teisės normose. Viena iš jų – Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 4 straipsnis. Nors Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 4 straipsnyje yra pakankamai išsamiai detalizuoti žiauraus elgesio su gyvūnais ar jų kankinimo atvejai, tačiau šis sąrašas nėra baigtinis ir Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 4 straipsnio 24 dalis (ANK redakcija, galiojusi iki 2021 m. gegužės 1 d.) nustatė ir kitus veiksmus, sukeliančius gyvūnų žūtį, skausmą, kančią, pavojų gyvūnų sveikatai ar gyvybei, išskyrus teisės aktuose nustatytus atvejus. Apylinkės ir apygardos teismų išvados dėl kitų I. A. veiksmų, sukeliančių gyvūnams skausmą ar jų kankinimą, skyrėsi: apylinkės teismas padarė išvadą, kad žiaurus elgesys su gyvūnais ir jų kankinimas byloje nebuvo įrodytas, todėl I. A. administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 346 straipsnio 16 dalį nutraukė, o apygardos teismas priešingai vertino įrodymus, panaikino šią apylinkės teismo sprendimo dalį ir paliko galioti Institucijos priimtą sprendimą. I. A. žiaurus elgesys su gyvūnais ir jų kankinimas buvo grindžiami tik tuo, kad ji gyvūnus laikė ant netinkamo pagrindo, dėl to gyvūnai kentė skausmą, taip pat nesuteikė gyvūnui veterinarinės pagalbos, kai ji buvo būtina.

5.7. Apygardos teismas nesivadovavo nei administracinio nusižengimo protokole, nei Institucijos nutarime nurodytomis aplinkybėmis dėl žiauraus elgesio su gyvūnais, o išvadas dėl ANK 346 straipsnio 16 dalies sudėties grindė vien teismo įsitikinimu, kad dėl gyvūnų laikymo sąlygų pas I. A. jie patyrė fizinį ir psichinį skausmą. Teismas nedetalizavo, kokie I. A. veiksmai (neveikimas) sukėlė ar galėjo sukelti gyvūnams skausmą ir kančias, kuo pasireiškė blogos gyvūnų laikymo sąlygos, kokios blogos gyvūnų laikymo sąlygos sudaro ANK 346 straipsnio 16 dalies nusižengimo sudėties objektyviuosius požymius. Pažymėtina, kad už blogas gyvūnų laikymo sąlygas (per mažas gyvūnų laikymo plotas, nešvarūs voljerai, neužtikrinama galimybė nuolat turėti vandens) I. A. buvo pripažinta kalta pagal ANK 346 straipsnio 1 dalį. Apygardos teismas ne tik peržengė kaltinimo ribas, bet ir priimdamas nutartį tik formaliai vertino situaciją, nepagrindė ir neanalizavo ANK 346 straipsnio 16 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo sudėties objektyviųjų požymių, administracinio nusižengimo bylos aplinkybės nebuvo ištirtos visapusiškai ir objektyviai, nesilaikyta įrodymų vertinimo taisyklių, teismo sprendimas nemotyvuotas. Taip teismas pažeidė ANK 567 straipsnio, 569 straipsnio, 635 straipsnio 1 dalies nuostatas.

5.8. Administracinio nusižengimo protokole kaltinimas dėl administracinio nusižengimo, nustatyto ANK 346 straipsnio 16 dalyje, padarymo I. A. buvo grindžiamas vienintele aplinkybe – kad ji laikė gyvūnus metaliniuose narvuose, kurių pagrindas nebuvo pritaikytas gyvūnams laikyti, dėl to gyvūnai patyrė skausmą ir kančias. Atsižvelgiant į ANK 346 straipsnio 16 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius ir į įrodinėjimą administracinio nusižengimo byloje reglamentuojančias teisės normas, asmuo gali būti pripažintas kaltu pagal ANK 346 straipsnio 16 dalį tik surinkus pakankamai jo kaltę pagrindžiančių įrodymų, nustačius, kokiais veiksmais (neveikimu) pasireiškė jo neteisėti veiksmai, kokios aplinkybės pagrindžia žiaurų elgesį su gyvūnu ar jo kankinimą, taip pat būtina nustatyti administracinio nusižengimo objektą, t. y. kokiam gyvūnui buvo sukeltas skausmas ar kančia. Visiškai pritartina apylinkės teismo išvadoms, kad neabejotinų I. A. kaltės pagal ANK 346 straipsnio 16 dalį įrodymų administracinio nusižengimo tyrimo metu nesurinkta.

5.9. Apygardos teismas, pagrįsdamas išvadas dėl ANK 346 straipsnio 16 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo, išimtinai vadovavosi Institucijos 2020 m. rugsėjo 4 d. patikrinimo aktu, papildomai nurodė, kad patikrinimo akto išvadas patvirtina liudytojų S. L., G. L., V. K., V. S. teismo posėdžio metu duoti parodymai ir byloje esančios fotonuotraukos. Tačiau patikrinimo akte nėra jokių duomenų, susijusių su žiauriu elgesiu su gyvūnais ar jų kankinimu. Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad pas I. A. gyvūnai buvo laikomi mažesnio ploto narvuose, nei nustatyta, dubenėliai buvo be vandens, voljerų grindys purvinos nuo išmatų ir šlapimo. Tačiau šie pažeidimai kvalifikuotini pagal ANK 346 straipsnio 1 dalį. Aplinkybės, kad patikrinimo metu buvo nustatyta, jog toks šunų laikymas ant netinkamo pagrindo turėjo įtakos šunų sveikatos sutrikdymams, jog šunų pėdos pažeistos ir gyvūnai jaučia nuolatinį nepatogumą, taip pat kitos aplinkybės, susijusios su vėliau nustatytais gyvūnų sveikatos sutrikimais, buvo nurodytos tik Institucijos surašytame administracinio nusižengimo protokole. Apygardos teismas tik pacitavo liudytojų S. L., G. L. ir kt. parodymus, susijusius su gyvūnų laikymo sąlygomis, tačiau nedetalizavo, kurie liudytojų parodymai ir kokios liudytojų nurodytos aplinkybės patvirtina ANK 346 straipsnio 16 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo sudėties požymių buvimą I. A. veikoje.

5.10. Apygardos teismas konstatavo, kad jam nekyla abejonių dėl to, jog I. A. gyvūnų laikymo sąlygos sukėlė jiems tiek psichinį, tiek fizinį skausmą. Tačiau teismo nutartyje priežastinis ryšys tarp I. A. veiksmų (netinkamų laikymo sąlygų) ir galimo gyvūnų skausmo bei kančios nenustatytas. Apygardos teismas įvertino liudytojų parodymus, kuriuos jie davė bendrai apie visus tą dieną atvežtus šunis (kurių buvo apie 70) iš įvairių gyvūnų laikymo vietų. Kadangi liudytojai negalėjo pasakyti, kurie gyvūnai buvo atvežti iš Kretingos r., (duomenys neskelbtini), apygardos teismas, vertindamas liudytojų parodymus, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nes išvadas, kad gyvūnai buvo neprižiūrėti, buvo nustatyti įvairūs sveikatos sutrikimai, padarė neatsižvelgdamas į gyvūnų paėmimo vietą, neindividualizuodamas, koks gyvūnas buvo neprižiūrėtas, ar šis gyvūnas buvo paimtas iš pareiškėjos gyvūnų laikymo vietos, ar atvežtas iš kito gyvūnų laikytojo.

5.11. Nors administracinio nusižengimo tyrimo metu buvo nustatyta, kad I. A. laikė gyvūnus metaliniuose transportavimo narvuose, tačiau pats gyvūno laikymas transportavimo narve savaime nereiškia, jog dėl to gyvūnas patiria kančią ir skausmą ir tai galėtų būti laikoma žiauraus elgesio su gyvūnu atveju. Antai gyvūnų transportavimo narvai yra specialiai pritaikyti gyvūnams laikyti ir gyvūnų laikymas tokiuose narvuose pats savaime nesukelia gyvūnams kančios ir skausmo. Be to, kaip matyti iš byloje esančių fotonuotraukų, ne visi transportavimo narvai, kuriuose patikrinimo metu buvo laikomi gyvūnai, buvo su metalinių grotų pagrindu. Ten, kur metalinis narvas buvo su grotuotu pagrindu, I. A. buvo patiesusi audeklus. Byloje nenustatyta, koks gyvūnas buvo laikomas narve su grotuotu metaliniu pagrindu ir ar jam pasireiškė kokie nors simptomai, susiję su tokiomis laikymo sąlygomis. Kartu nenustatyta, kad transportavimo narvuose gyvūnai buvo laikomi nuolatos, galėjo būti laikomi iki paros laiko, todėl ilgalaikių pasekmių gyvūnų sveikatai dėl gyvūnų laikymo sąlygų negalėjo atsirasti. Iš I. A. paimtų gyvūnų sveikatos būklę objektyviausiai patvirtina gyvūnų išrašai iš ligos istorijos. Iš šių išrašų matyti, kad jokių sužalojimų ar sveikatos surikdymų, kurie būtų žiauraus elgesio su gyvūnais pasekmė, iš I. A. paimtiems gyvūnams nenustatyta. Administracinio nusižengimo protokole nurodytų aplinkybių, kad dėl netinkamo gyvūnų laikymo pagrindo gyvūnų pėdos buvo paraudusios ir dėl to jie kentė skausmus, ligos istorijose nenustatyta. Apygardos teismas šiais įrodymais nesirėmė ir nesivadovavo.

5.12. Nenustatytas ir priežastinis ryšys tarp gyvūnų laikymo sąlygų (ant netinkamo pagrindo) ir pėdų skausmo. Šios aplinkybės yra tik Institucijos iškeltos prielaidos, kad ant netinkamo gyvūnams laikyti pagrindo I. A. laikomiems gyvūnams pasireiškė klinikiniai požymiai – pėdų paraudimas. Tačiau tokių prielaidų nepatvirtina jokia administracinio nusižengimo bylos medžiaga. Priešingai, liudytoja veterinarė A. B. nurodė, kad dėl pėdų rėmimosi į grotuotą paviršių labiau būtų pėdų deformacija, nuospaudos, o ne paraudimas. Jokių nuospaudų ar pėdų deformacijos iš I. A. paimtiems gyvūnams nebuvo nustatyta. Tai leidžia teigti, kad gyvūnai nebuvo laikomi ant tokio pagrindo nuolatos, o dėl laikino gyvūnų laikymo transportavimo narvuose jiems nebuvo sukeliamas skausmas ar kančia ir jie nebuvo taip kankinami. Apygardos teismas šių aplinkybių netyrė ir nenustatinėjo, o išvadas dėl žiauraus elgesio su gyvūnais grindė vien teismo įsitikinimu, kad gyvūnų laikymo sąlygos jiems sukėlė fizinį ir psichinį skausmą, kančią.

5.13. Apygardos teismas išvadas dėl žiauraus elgesio su gyvūnais grindė ir byloje esančiomis fotonuotraukomis, tačiau teismas nutartyje neįvardijo, kokios fotonuotraukos ir kokias žiauraus elgesio su gyvūnais aplinkybes patvirtina. Byloje esančios fotonuotraukos iš įvykio vietos nepatvirtina, kad gyvūnai būtų akivaizdžiai neprižiūrėti, su aiškiai išreikštais žiauraus elgesio su jais požymiais (žaizdomis, kūno deformacijomis), ar kad patalpos būtų nepritaikytos gyvūnams laikyti. Pažymėtina, kad Institucija pateikė ir gyvūnų fotonuotraukas bei gyvūnų laikymo vietos fotonuotraukas, kurios net nėra susijusios su I. A..

5.14. Pažeistos administracinio poveikio priemonės – turto konfiskavimo taikymo sąlygos, nuobaudos teisingumo ir proporcingumo principai, administracinės nuobaudos skyrimo taisyklės, draudimas sunkinti skundą padavusio asmens teisinę padėtį, kai administracinio poveikio priemonė skirta už pažeidimą, dėl kurio administracinio nusižengimo teisena I. A. buvo nutraukta. Institucija I. A. už ANK 346 straipsnio 16 dalyje nustatytą administracinį nusižengimą, be baudos, skyrė ir administracinio poveikio priemonę – gyvūnų konfiskavimą. Nors apylinkės teismas administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 346 straipsnio 16 dalį nutraukė, tačiau nutarties rezoliucinėje dalyje dėl nuobaudos ir turto konfiskavimo nieko nepasisakė. Iš nutarties motyvuojamosios dalies matyti, kad teismas paliko galioti administracinio poveikio priemonę ir nurodė, jog ji skiriama už administracinį nusižengimą, nustatytą ANK 346 straipsnio 1 dalyje. Tai reiškia, kad apylinkės teismas už ANK 346 straipsnio 1 dalyje nustatytą nusižengimą papildomai paskyrė turto konfiskavimą, nors Institucija už ANK 346 straipsnio 1 dalies pažeidimą I. A. buvo paskyrusi tik baudą. Taip buvo pabloginta I. A., padavusios skundą, teisinė padėtis.

5.15. Vadovaujantis ANK 346 straipsnio 20 dalimi, nustačius, kad I. A. padarė administracinius nusižengimus, nustatytus ANK 346 straipsnio 1 ir 16 dalyse, turto konfiskavimo taikymas teismui ar neteismine tvarka administracinę bylą nagrinėjančiai institucijai nebuvo privalomas. Sprendžiant dėl tokios priemonės taikymo, taikytini bendrieji administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindai, įtvirtinti ANK 32 straipsnyje, ir teismas ar Institucija sprendimą papildomai taikyti ir administracinio poveikio priemonę turėjo tinkamai argumentuoti, įvertindami tokio sprendimo teisingumą, protingumą ir proporcingumą, atsižvelgdami į padarytą administracinį nusižengimą, turėjo argumentuoti, kokie nuobaudos skyrimo tikslai bus pasiekti taikant šią administracinio poveikio priemonę. Pareiškėjas, nesutikdamas su turto konfiskavimo I. A. taikymu kartu su administracine nuobauda, teigia, kad I. A. nustatytų faktinių aplinkybių dėl gyvūnų laikymo sąlygų neginčijo, Institucijai ir teisme davė nuoširdžius parodymus, paaiškino visas gyvūnų laikymo aplinkybes. Nors ji nesutiko su Institucijos nutarimu ir neigė, kad pažeidė gyvūnų laikymo sąlygas, tačiau nesutikimo argumentai buvo susiję su gyvūnų laikymo taisyklių reglamentavimu, todėl negalima teigti, kad ji atsainiai vertino savo padarytą administracinį nusižengimą ar kad, netaikius turto konfiskavimo, ji toliau bus linkusi pažeisti gyvūnų laikymo taisykles. I. A. padarytas administracinis nusižengimas, nustatytas ANK 346 straipsnio 1 dalyje, nėra susijęs su itin sunkiais gyvūnų teisių apsaugos pažeidimais, pagal ANK 12 straipsnio 1 dalį šis nusižengimas priskiriamas prie mažai pavojingų veikų, o pats padaryto nusižengimo pobūdis nesudaro pagrindo manyti, kad nuobaudos tikslai gali būti nepasiekti netaikius administracinio poveikio priemonės. Be to, už ANK 346 straipsnio 1 dalį nėra privaloma skirti gyvūno konfiskavimo. Atsižvelgiant į šios teisės normos turinį bei nuobaudos tikslus, gyvūnų konfiskavimas yra galimas tik tuo atveju, jeigu yra didelė tikimybė, jog pažeidimai kartosis, ar gyvūnams kyla grėsmė patirti fizinį skausmą ar kančią grąžinus juos pas gyvūnų laikytoją.

5.16. I. A. pripažinus kalta tik pagal ANK 346 straipsnio 1 dalį, jai Institucijos sprendimu būtų taikyta maksimali teisės normos sankcijoje nustatyta nuobauda – 120 Eur dydžio bauda. Atsižvelgiant į tai, kad I. A. yra nubausta už mažai pavojingą veiką, į tai, kad jai paskirta maksimali piniginė bauda, taip pat į tai, kad konfiskuotino turto vertė, palyginti su maksimalia bauda, gali būti keliolika kartų didesnė, Institucijos ir teismų taikyta administracinio poveikio priemonė neatitinka proporcingumo ir teisingumo principų reikalavimų ir yra aiškiai per griežta.

5.17. Byloje nėra jokių duomenų, kad I. A. toliau galėtų neužtikrinti jos laikomų gyvūnų gerovės ar pažeisti gyvūnų laikymą bei priežiūrą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus. Priešingai, I. A. administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu sumažino jai priklausančių gyvūnų skaičių, dalį gyvūnų geranoriškai padovanojo. Byloje esantys rašytiniai dokumentai patvirtina, kad pas I. A. yra sudarytos visos reikalingos sąlygos 14-ai šunų laikyti ir prižiūrėti, todėl, grąžinus juos I. A., gyvūnams jokios grėsmės nekils, tuo labiau kad jai nėra atimta teisė auginti gyvūnus ar verstis ūkine komercine veikla – gyvūnų veisimu įregistravus šią veiklą įstatymų nustatyta tvarka.

5.18. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad I. A. padarytas administracinis nusižengimas yra priskiriamas prie mažai pavojingų veikų, į tai, kad jai buvo paskirta maksimali piniginė bauda, nustatyta ANK 346 straipsnio 1 dalies sankcijoje, į tai, kad ji yra pasirengusi užtikrinti tinkamas gyvūnų laikymo ir priežiūros sąlygas, laikytina, kad teismų išvados dėl administracinio poveikio priemonės taikymo I. A. neatitinka proporcingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų.

6. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Klaipėdos departamento atsiliepimu į pareiškėjo prašymą prašoma pareiškėjo prašymą atnaujinti administracinio nusižengimo bylą atmesti. Atsiliepime į prašymą nurodoma:

6.1. Pareiškėjo prašymas atnaujinti administracinio nusižengimo bylą grindžiamas iš esmės tais pačiais argumentais, kuriais buvo grindžiamas I. A. skundas apylinkės teismui dėl Institucijos nutarimo. Tiek apylinkės, tiek ir apygardos teismai I. A. pateiktus argumentus išnagrinėjo ir jų analize grindė savo sprendimų motyvus. Siekiant įrodyti esminius materialiosios ir proceso teisės pažeidimus, prašyme nurodomas I. A. palankus Institucijos ir teismų sprendimų interpretavimas, neteisingos bylos aplinkybės, taip siekiama, kad byla būtų išnagrinėta iš naujo.

6.2. Prašymo atnaujinti administracinio nusižengimo bylą dalis dėl asmens teisės žinoti, kuo yra kaltinamas, pažeidimo yra grindžiama neįsigilinus į teismų sprendimus ir interpretuojant juos sau palankia linkme. Teismai I. A. argumentus dėl teisės žinoti, kuo yra kaltinama ir kokiomis aplinkybėmis yra grindžiamas kaltinimas, pažeidimų jau išnagrinėjo, todėl toliau juos nagrinėti nėra pagrindo, tuo labiau kad apylinkės teismas tokį argumentą laikė pagrįstu ir I. A. administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 346 straipsnio 16 dalį nutraukė. Apygardos teismas, išanalizavęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą, įvertinęs Institucijos nutarimo motyvus ir apeliacinių skundų argumentus, padarė išvadą, kad apylinkės teismas nepasisakė ir visiškai nevertino administracinio nusižengimo protokole ir Institucijos nutarime nurodytų I. A. veiksmų, atitinkančių Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 24 punkto sudėtį, kurie buvo kvalifikuoti kaip žiaurus elgesys su gyvūnais ir jų kankinimas, ir nepagrįstai I. A. nutraukė teiseną pagal ANK 346 straipsnio 16 dalį. Todėl teismas atskirai nagrinėjo žiauraus elgesio su gyvūnais, jų kankinimo požymius I. A. veiksmuose, iš naujo vertino byloje surinktus faktinius duomenis ir nustatė, kad I. A. veiksmai atitinka Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 24 punkto sudėtį. Priešingai nei nurodo pareiškėjas, Institucija savo apeliaciniame skunde Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 2 punkto pažeidimu nesivadovavo ir akcentavo, kad nebuvo vertinami I. A. veiksmai, nurodyti tiek administracinio nusižengimo protokole, tiek Institucijos nutarime dėl Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 24 punkto pažeidimo.

6.3. Prašymo argumentai dėl non bis in idem principo pažeidimo nepagrįsti, apygardos teismas ANK 591 straipsnio 8 dalies reikalavimų nepažeidė. Pagal byloje nustatytas aplinkybes I. A. veiksmai, už kuriuos ji nubausta pagal ANK 346 straipsnio 1 dalį ir 16 dalį, nors ir yra panašūs, nėra tapatūs, kad būtų pripažinti ta pačia veika. Be to, šios veikos pagal administracinio nusižengimo objektyviuosius požymius nėra tapačios. Aptariant I. A. inkriminuotus neteisėtus veiksmus, atsiliepime teigiama, kad administracinio nusižengimo objektyviosios pusės požymis – pavojinga veika pasireiškė skirtinga I. A. veika (vienu atveju aktyviais veiksmais, kitu – neveikimu), todėl Institucija tokius veiksmus vertino kaip atskirus poelgius, juos atribojo ir įvertino kaip savarankiškus veiksmus, atitinkančius skirtingų administracinių nusižengimų sudėtis. Tai, kad I. A. atliktos veikos nėra identiškos, rodo ir tai, kad ANK 346 straipsnyje yra išskirtos panašaus pobūdžio veikos – gyvūnų gerovės ir apsaugos reikalavimų pažeidimas ir žiaurus elgesys su gyvūnu, jo kankinimas; šios veikos iš esmės skiriasi savo pavojingumo laipsniu arba neigiamo poveikio mastu, taip pat sankcijos griežtumu. Be to, apylinkės teismas teiseną pagal ANK 346 straipsnio 16 dalį nutraukė dėl procesinių pažeidimų, o ne dėl principo non bis in idem pažeidimo. Apie I. A. baudžiamumą antrą kartą ir principo non bis in idem pažeidimą apylinkės teismas nutartyje nepasisakė.

6.4. Priešingai nei teigia pareiškėjas, apygardos teismas išsamiai išnagrinėjo žiauraus elgesio su gyvūnais, jų kankinimo požymius I. A. veiksmuose ir nustatė, kad žiaurų elgesį su gyvūnais, jų kankinimą atskleidžia byloje surinkti faktiniai duomenys ir jų visuma, ir nurodė, kad visuma įrodymų leidžia konstatuoti, jog I. A. šunys dėl laikymo sąlygų patyrė ir fizinį, ir psichinį skausmą, su jais buvo žiauriai elgiamasi, jie buvo kankinami, todėl I. A. pagrįstai pripažinta kalta pagal ANK 346 straipsnio 16 dalį. Taigi buvo surinkta pakankamai I. A. kaltę pagrindžiančių įrodymų, nustatyta, kokiais veiksmais (neveikimu) pasireiškė jos neteisėti veiksmai, kokios aplinkybės pagrindžia žiaurų elgesį su gyvūnu ar jo kankinimą. Iš bylos medžiagos matyti I. A. neveikimas, kaltė, pažeistas teisinis gėris ir tinkamas objektas, o dėl ANK 346 straipsnio 16 dalies taikymo nėra būtina konstatuoti padarinių, t. y. gyvūno sužalojimo ir suluošinimo ar tokios grėsmės, nes šio administracinio nusižengimo sudėtis yra formalioji, t. y. užtenka nustatyti žiauraus elgesio su gyvūnais ir jų kankinimo faktą. Negalima teigti, kad apygardos teismas išimtinai vadovavosi patikrinimo aktu, nes teismas tik pacitavo, kas jame buvo užfiksuota, ir toliau pateikė detalesnius duomenis iš administracinio nusižengimo protokolo, kuris buvo surašytas ištyrus visą byloje esančią išsamią medžiagą. Tai reiškia, kad tyrimas patvirtino patikrinimo metu užfiksuotas aplinkybes, tai pagrindė ir liudytojų apklausa, taip pat neprižiūrėtų gyvūnų fotonuotraukos I. A. aplinkoje. Priešingai nei teigiama prašyme, apylinkės teismas nutartyje nustatė, kad narvuose šunys buvo laikomi nuolat. Be to, I. A. realiai užsiėmė šunų veisimu, išveistų šunų pardavimu, tačiau neturėjo tokiai veiklai reikalingo leidimo ir nesilaikė veisėjams nustatytų griežtesnių teisės normų reikalavimų, keliamų gyvūnų priežiūrai ir laikymui, atvirkščiai – šiurkščiai juos pažeidė.

6.5. Kadangi ANK 346 straipsnio 16 dalyje nurodyto administracinio nusižengimo sudėtis yra formalioji, priežastinis ryšys įprastai neturi būti nustatomas, o atsakomybė turi būti taikoma už konkrečius šioje normoje nurodytus neteisėtus veiksnius, nes jau pati veika yra pavojinga ir baudžiama. Be to, jei I. A. nebūtų uždariusi šunų į mažo ploto narvus be stabilaus pagrindo, nebūtų pažeistas draudimas žiauriai elgtis su gyvūnais ir juos kankinti. Iš byloje surinktų įrodymų visumos nėra objektyviai pateisinamas I. A. elgesys nevalytuose, per ankštuose narvuose laikyti didelį skaičių gyvūnų, kuriais nenorima ir nesiekiama tinkamai pasirūpinti, kaip elgtųsi vidutinis rūpestingas gyvūno augintinio laikytojas.

6.6. Pareiškėjo nurodyti argumentai dėl turto konfiskavimo nepagrįsti. Apylinkės teismas gyvūnų konfiskavimą I. A. skyrė už ANK 346 straipsnio 1 dalies pažeidimą, kuris nustato atsakomybę už gerokai švelnesnius pažeidimus nei ANK 346 straipsnio 16 dalis. Apygardos teismas nustatė, kad I. A. pažeidė ANK 346 straipsnio 16 dalį, todėl būtų nelogiška, nustačius žiaurų elgesį su gyvūnais, jų kankinimą, netaikyti gyvūnų konfiskavimo, nes žiaurus elgesys savo pobūdžiu ir esme yra daug šiurkštesnis nei gyvūnų gerovės pažeidimai. Priimdami sprendimą dėl gyvūnų konfiskavimo taikymo, tiek Institucija, tiek apylinkės ir apygardos teismai tinkamai argumentavo, įvertino tokio sprendimo teisingumą, protingumą ir proporcingumą, atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, ir argumentavo, kokie nuobaudos skyrimo tikslai bus pasiekti taikant šią administracinio poveikio priemonę, įvertino pažeidimo padarymo aplinkybes, I. A. asmenybę ir administracinio poveikio priemonės griežtumą. Taigi ANK 346 straipsnio 20 dalis yra pritaikyta tinkamai, laikantis ANK 32 straipsnio 1, 2 dalyse, 34 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų ir vadovaujantis proporcingumo principu.

III. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo argumentai ir išvados

7. Administracinėn atsakomybėn patrauktos I. A. atstovo advokato L. Kontrimo prašymas atmestinas.

Dėl prašymo nagrinėjimo ribų

8. Pagal ANK 662 straipsnio 13 dalį, nagrinėdamas atnaujintą administracinio nusižengimo bylą, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas teisės taikymo aspektu patikrina priimtus nutarimus ir nutartis, kurių teisėtumas ginčijamas prašyme; teismas yra saistomas toje administracinio nusižengimo byloje įsiteisėjusiu nutarimu ar nutartimi nustatytų aplinkybių. Tai reiškia, kad, nagrinėjant atnaujintą administracinio nusižengimo bylą, iš naujo įrodymai netiriami ir nevertinami, faktinės bylos aplinkybės nenustatomos; šioje bylos nagrinėjimo stadijoje sprendžiami netinkamo teisės taikymo ir procesinių pažeidimų klausimai nekvestionuojant byloje nustatytų aplinkybių ir (ar) atlikto įrodymų vertinimo, jeigu jis nėra susijęs su konkrečiais esminiais procesiniais pažeidimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-20-648/2018, 2AT-34-303/2019, 2AT-23-489/2020, 2AT-39-788/2021 ir kt.).

9. Prašyme atnaujinti administracinio nusižengimo bylą daug argumentų skiriama nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms – šunų laikymo pas I. A. aplinkybėms, nustatytiems šunų sveikatos sutrikdymams – ginčyti, nesutinkama su apygardos teismo atliktu liudytojų parodymų, rašytinių bylos įrodymų vertinimu ir pateikiamas savas, palankus I. A. šių duomenų vertinimas. Remiantis pirmiau nurodytu teisiniu reguliavimu, prašymo teiginiai dėl netinkamo apygardos teismo atlikto įrodymų vertinimo, faktinių aplinkybių nustatymo bus nagrinėjami tik tiek, kiek jie susiję su ANK 658 straipsnio 1 dalies 5 punkte ir 662 straipsnio 13 dalyje nustatytais atnaujintos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ribomis ir pagrindais.

Dėl ANK 346 straipsnio 16 dalies taikymo ir non bis in idem principo pažeidimo

10. Prašyme atnaujinti administracinio nusižengimo bylą pareiškėjas nesutinka su I. A. patraukimu administracinėn atsakomybėn pagal ANK 346 straipsnio 16 dalį teigdamas, kad jos veikoje nėra šio administracinio nusižengimo sudėties požymių. Prašyme taip pat nurodoma, kad I. A. pagal ANK 346 straipsnio 16 dalį nubausta antrą kartą už tą patį administracinį nusižengimą, be to, pažeista jos teisė žinoti, kuo yra kaltinama, ir gintis nuo pareikšto kaltinimo. Šie pareiškėjo argumentai iš dalies pagrįsti.

11. ANK 346 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų gyvūnų gerovės ir apsaugos, atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą, o ANK 346 straipsnio 16 dalyje – už žiaurų elgesį su gyvūnu, gyvūno kankinimą. Tai blanketinės teisės normos, kurių esminiai turinio elementai yra išdėstyti kituose teisės aktuose (nagrinėjamu atveju Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatyme, Veterinarijos reikalavimuose gyvūnų augintinių veisėjams).

12. I. A. Institucijos 2021 m. vasario 10 d. nutarimu, kuris skundžiama apygardos teismo nutartimi paliktas galioti, pagal ANK 346 straipsnio 1 ir 16 dalis nubausta už Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 6 straipsnio, 4 straipsnio 2 dalies 24 punkto, Veterinarijos reikalavimų gyvūnų augintinių veisėjams 19, 43, 44, 50 punktų reikalavimų pažeidimą. I. A. inkriminuoto administracinio nusižengimo, nustatyto ANK 346 straipsnio 1 dalyje, esmę sudaro tai, kad ji 25 šunis laikė aptvaruose ir per mažo ploto metaliniuose narvuose, kurių visos sienelės yra iš grotelių, įskaitant grindis, ir tai varžė šunų judėjimo laisvę, aptvaruose, kuriuose laikomi šunys, medinės grindys ilgą laiką buvo nevalytos nuo išmatų su šlapimo balomis, gyvūnų laikymo įrangoje esantys dubenėliai buvo tušti, gyvūnai neturėjo pašaro ir vandens. O jai inkriminuoto administracinio nusižengimo, nustatyto ANK 346 straipsnio 16 dalyje, esmę sudaro tai, kad šunų laikymas ant netinkamo pagrindo, t. y. grotelinių narvo grindų, turėjo neigiamą įtaką šunų sveikatai ir sukėlė sveikatos sutrikdymus, dėl tokio jų laikymo ant netinkamo pagrindo šunys nuolatos kentė skausmą ir nepatogumą, be to, vienam šuniui dėl kojos lūžio nebuvo suteikta būtinoji veterinarinė pagalba.

13. Šioje byloje teismų nustatyta, kad patikrinimo metu I. A. priklausantys šunys buvo laikomi aptvaruose, kurių medinės grindys ilgą laiką buvo nevalytos nuo išmatų su šlapimo balomis, gyvūnų laikymo įrangoje esantys dubenėliai buvo tušti, gyvūnai neturėjo pašaro ir vandens. Tokiais veiksmais I. A. pažeidė Veterinarijos reikalavimų gyvūnų augintinių veisėjams 19, 43, 44, 50 punktų reikalavimus ir padarė administracinį nusižengimą, nustatytą ANK 346 straipsnio 1 dalyje. Tačiau pareiškėjas teigia, kad I. A. už gyvūnų laikymą per mažo ploto metaliniuose narvuose, be kita ko, ant netinkamo pagrindo, taip sukeliant jiems skausmą ir kančią, buvo nubausta du kartus, t. y. pagal ANK 346 straipsnio 1 dalį ir 346 straipsnio 16 dalį.

14. Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad draudžiama žiauriai elgtis su gyvūnais ir juos kankinti, o to paties straipsnio 2 dalyje yra įtvirtintas išsamus sąrašas veiksmų, kurie laikomi žiauriu elgesiu su gyvūnais, jų kankinimu. Pagal šį įstatymą žiauriu elgesiu su gyvūnais, jų kankinimu, be kita ko, laikomi tokie veiksmai: gyvūnų laikymas jų rūšies, amžiaus, fiziologijos ir elgsenos neatitinkančiomis teisės aktuose nustatytomis sąlygomis (15 punktas); kiti veiksmai, sukeliantys gyvūnų žūtį, skausmą, kančią, pavojų gyvūnų sveikatai ar gyvybei, išskyrus teisės aktuose nustatytus atvejus (24 punktas). Be to, Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 6 straipsnyje nustatyta, kad kiekvienas gyvūnas privalo būti laikomas ir prižiūrimas gyvūno rūšį, amžių, fiziologiją ir elgseną atitinkančiomis sąlygomis, pagal gyvūnų laikymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, užtikrinant, kad nebūtų varžoma gyvūno judėjimo laisvė ir gyvūnui nebūtų keliamas nepatogumo jausmas, skausmas ar kančia.

15. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad I. A. šunis laikė per mažo ploto metaliniuose narvuose, kurių visos sienelės yra iš grotelių, įskaitant ištisą grotelių pagrindą (grindis), ant kurio nuolatos tiesiogiai buvo priversti stovėti šunys, ir tai varžė gyvūnų judėjimo laisvę. Tokie I. A. veiksmai Institucijos nutarime kvalifikuoti pagal ANK 346 straipsnio 1 dalį. Apylinkės teismas nutartyje nurodė, kad gyvūnų laikymas ankštuose transportavimo narvuose ilgą laiką neabejotinai varžė jų laisvę judėti, taip buvo pažeisti Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 6 straipsnio reikalavimai, ir iš esmės pritarė I. A. veiksmų kvalifikavimui pagal ANK 346 straipsnio 1 dalį. Institucijos nutarime taip pat nurodyta, kad šunų laikymas ant netinkamo pagrindo (grotelinių narvo grindų) neigiamai paveikė šunų sveikatą ir sukėlė sveikatos sutrikdymus, dėl tokio jų laikymo ant netinkamo pagrindo šunys visą laiką kentė skausmą ir nepatogumą. Konstatuota, kad tokie I. A. veiksmai atitinka Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 24 punkte nuodytus veiksmus, laikomus žiauriu elgesiu su gyvūnais ir jų kankinimu, ir šie veiksmai kvalifikuoti pagal ANK 346 straipsnio 16 dalį.

16. Teisėjų kolegija, teisės taikymo aspektu patikrinusi Institucijos nutarimą, apylinkės ir apygardos teismų priimtas nutartis, sutinka su pareiškėjo argumentais, kad šiuo atveju byloje buvo pažeistas non bis in idem principas, nes I. A. už iš esmės tuos pačius veiksmus – šunų laikymą metaliniuose narvuose – buvo nubausta du kartus pagal skirtingas ANK 346 straipsnio dalis. Apylinkės teismas nutartyje teisingai atkreipė dėmesį į tai, kad pagal Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 15 punktą žiauriu elgesiu su gyvūnais ir jų kankinimu pripažįstamas gyvūnų laikymas jų rūšies, amžiaus, fiziologijos ir elgsenos neatitinkančiomis teisės aktuose nustatytomis sąlygomis.

Tačiau šis teismas byloje nustatytų šunų laikymo per mažo ploto metaliniuose narvuose aplinkybių, kaip galbūt atitinkančių žiaurų elgesį su gyvūnais, jų kankinimą, išsamiau neanalizavo, nevertino ir iš esmės apsiribojo konstatavimu, kad netinkamas gyvūnų laikymas Institucijos buvo kvalifikuotas pagal ANK 346 straipsnio 1 dalį. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nustatytas šunų nuolatinis laikymas per mažuose metaliniuose narvuose, taip varžant jų judėjimo laisvę, išties pažeidžia Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 6 straipsnyje įtvirtintą nustatą, kad kiekvienas gyvūnas privalo būti laikomas ir prižiūrimas gyvūno rūšį, amžių, fiziologiją ir elgseną atitinkančiomis sąlygomis, pagal gyvūnų laikymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, užtikrinant, kad nebūtų varžoma gyvūno judėjimo laisvė ir gyvūnui nebūtų keliamas nepatogumo jausmas, skausmas ar kančia.

Tačiau kartu tokie veiksmai iš esmės atitinka ir Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 15 punkte nustatytus žiauraus elgesiu su gyvūnais, jų kankinimo veiksmus, kai gyvūnai laikomi jų rūšies, amžiaus, fiziologijos ir elgsenos neatitinkančiomis sąlygomis. Kaip matyti iš apygardos teismo nutarties turinio, šis teismas tiek šunų laikymą per mažo ploto metaliniuose narvuose, tiek ir jų laikymą ant netinkamo pagrindo (grotelinių narvo grindų), turėjusio įtakos šunų sveikatai ir sukėlusio sveikatos sutrikdymus, teisingai vertino kaip žiaurų elgesį su gyvūnais, jų kankinimą pagal ANK 346 straipsnio 16 dalį.

Tačiau teismas aplinkybių dėl šunų laikymo per mažo ploto metaliniuose narvuose, taip varžant gyvūnų judėjimo laisvę, iš kaltinimo I. A. pagal ANK 346 straipsnio 1 dalį nepašalino. Taigi, susidarė situacija, kad šioje byloje už šunų laikymą metaliniuose narvuose I. A. patraukta administracinėn atsakomybėn du kartus, t. y. tiek pagal ANK 346 straipsnio 1 dalį, tiek ir pagal ANK 346 straipsnio 16 dalį. Šis materialiosios teisės pažeidimas taisytinas aplinkybę dėl šunų laikymo per mažo ploto metaliniuose narvuose, taip varžant šunų judėjimo laisvę, šalinant iš kaltinimo pagal ANK 346 straipsnio 1 dalį.

17. Sutiktina ir su pareiškėjo argumentais dėl šioje byloje padarytų I. A. teisės žinoti, kuo yra kaltinama, ir gintis nuo kaltinimo pažeidimų.

18. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nuosekliai laikomasi nuostatos, kad administracinio nusižengimo protokolas yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio nusižengimo padarymu, fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. Administracinio nusižengimo protokolu apibrėžiamos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ribos. Nuo teisingo protokolo surašymo priklauso ir administracinio nusižengimo bylos baigtis, administracinio nusižengimo protokolas turi lemiamą reikšmę nustatant asmens kaltę. Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, t. y. nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis nusižengimas. Protokolas surašomas tam, kad asmuo galėtų gintis nuo kaltinimo, o gintis nuo pareikšto kaltinimo yra įmanoma tik tada, kai iš administracinio nusižengimo protokolo galima suvokti, už kokią veiką norima taikyti administracinę atsakomybę. Tai yra svarbi asmens, kaltinamo nusižengimo padarymu, procesinių teisių gintis nuo pareikšto kaltinimo garantija, nes veikos teisinis kvalifikavimas gali lemti ir gynybos strategiją (nutartys atnaujintose administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-84-942/2016, 2AT-53-788/2017, 2AT-10-693/2018 ir kt.).

19. Nagrinėjamoje byloje I. A. inkriminuoto administracinio nusižengimo, nustatyto ANK 346 straipsnio 16 dalyje, ribos buvo apibrėžtos protokole suformuojant kaltinimą, kad ji atliko veiksmus, atitinkančius Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 24 punkte nuodytus veiksmus, laikomus žiauriu elgesiu su gyvūnais ir jų kankinimu, nes šunys nuolat buvo laikomi ant netinkamo pagrindo (grotelinių narvo grindų) ir tai turėjo įtakos protokole nurodytiems šunų sveikatos sutrikdymams. Taigi, būtent tokia apimtimi ir turėjo būti sprendžiama dėl I. A. administracinės atsakomybės pagal ANK 346 straipsnio 16 dalį.

20. Prašyme pareiškėjas teisingai nurodo, kad I. A. administracinio nusižengimo protokole nebuvo kaltinama tuo, jog nesuteikė būtinosios veterinarinės pagalbos šuniui, kuriam buvo lūžusi koja. Aplinkybės dėl būtinosios veterinarinės pagalbos gyvūnui nesuteikimo I. A. iš esmės tapo žinomos gavus Institucijos 2021 m. vasario 10 d. nutarimą. Taip iš esmės buvo pažeista I. A. teisė žinoti, kuo yra kaltinama, ir gintis nuo kaltinimo. Šiame kontekste pažymėtina, kad I. A. Institucijos nutarimu pagal ANK 346 straipsnio 16 dalį, be kita ko, buvo nubausta už būtinosios veterinarinės pagalbos nesuteikimą konkrečiam gyvūnui – šuniui, kuriam suteiktas kodas NU7025. Tačiau, kaip nustatė apylinkės teismas, minėtas šuo buvo paimtas ne 2020 m. rugsėjo 4 d. iš Kretingos r., (duomenys neskelbtini), o 2020 m. rugsėjo 5 d. iš (duomenys neskelbtini) kaimo, be to, šis gyvūnas Institucijos nutarimu iš I. A. nebuvo konfiskuotas. Apylinkės teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad nors Institucijos nutarime būtinosios veterinarinės pagalbos gyvūnui nesuteikimą vertinant kaip žiaurų elgesį su gyvūnu, gyvūno kankinimą ir kvalifikuojant kaip administracinį nusižengimą, nustatytą ANK 346 straipsnio 16 dalyje, nėra nurodytas konkretus Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies punktas, tačiau iš Institucijos nutarimo turinio akivaizdu, kad I. A. buvo inkriminuotas Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 2 punkto pažeidimas. O apygardos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nebuvo nuoseklus ir, viena vertus, padaręs išvadą, kad Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytų reikalavimų pažeidimai I. A. nebuvo inkriminuoti, kita vertus, spręsdamas dėl žiauraus elgesio su gyvūnais, jų kankinimo požymių I. A. veiksmuose buvimo ar nebuvimo, nutarties 14 punkte, be kitų aplinkybių, aptarė ir šuniui (NU7025) nustatytus sužalojimus bei būtinosios veterinarinės pagalbos jam nesuteikimą, be to, pasisakydamas dėl turto konfiskavimo taikymo, vertino, kad yra nustatyta, jog I. A. nesuteikė augintiniams veterinarinės pagalbos.

21. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija pritaria pareiškėjo argumentams, kad I. A. šioje byloje pagal ANK 346 straipsnio 16 dalį už būtinosios veterinarinės pagalbos gyvūnui nesuteikimą administracinėn atsakomybėn patraukta nepagrįstai. Todėl ši aplinkybė šalintina iš administracinio nusižengimo, nustatyto ANK 346 straipsnio 16 dalyje, padarymo aprašymo.

22. Nepaisant to, visos kitos pirmiau šioje nutartyje nurodytos nustatytos faktinės bylos aplinkybės, susijusios su nuolatiniu šunų laikymu per mažo ploto, ankštuose metaliniuose transportavimo narvuose, ant netinkamo pagrindo (grotelinių narvo grindų), taip ne tik varžant gyvūnų judėjimo laisvę, bet ir sukeliant jiems nepatogumo jausmą, skausmą ir kančią, šunims nustatytus sveikatos sutrikdymus, neabejotinai laikytinos įstatymo draudžiamu žiauriu elgesiu su gyvūnais ir jų kankinimu, todėl I. A. veiksmuose pagrįstai nustatyti visi administracinio nusižengimo, nurodyto ANK 346 straipsnio 16 dalyje, sudėties požymiai. Taigi konstatuotina, kad materialiosios teisės norma – ANK 346 straipsnio 16 dalis – byloje pritaikyta tinkamai.

23. Teisėjų kolegija taip pat daro išvadą, kad pirmiau nutartyje nurodyti materialiosios teisės taikymo pažeidimai šiuo atveju nėra pagrindas keisti I. A. paskirtų nuobaudų už atskiras veikas ir galutinės subendrintos nuobaudos dydžių. Pažeidėjai nuobaudos paskirtos ir subendrintos laikantis nuobaudų skyrimo taisyklių ir atitinka administracinių nuobaudų paskirtį (ANK 22 straipsnis, 32 straipsnis, 34 straipsnis).

Dėl gyvūnų konfiskavimo

24. Prašyme atnaujinti administracinio nusižengimo bylą taip pat nesutinkama su I. A. taikyta administracinio poveikio priemone – gyvūnų (šunų) konfiskavimu, teigiant, kad ši administracinio poveikio priemonė neatitinka proporcingumo ir teisingumo principų reikalavimų ir yra aiškiai per griežta. Šie argumentai nepagrįsti.

25. Pagal ANK 29 straipsnio 1 dalį turto konfiskavimas yra administracinio poveikio priemonė, kurią kartu su administracine nuobauda gali skirti teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Turto konfiskavimas – tai priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas pažeidėją ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. ANK 29 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad konfiskuojamas tik tas turtas, kuris buvo administracinio nusižengimo įrankis, priemonė, dalykas ar įstatymų uždraustos veikos rezultatas.

26. Šioje byloje administracinių nusižengimų padarymo metu galiojusi ANK 346 straipsnio 20 dalies redakcija, be kita ko, nustatė, kad už ANK 346 straipsnio 1, 16 dalyse nurodytus administracinius nusižengimus gali būti skiriamas gyvūnų konfiskavimas. Taigi gyvūnų konfiskavimas šioje įstatymo normoje buvo nustatytas kaip papildoma administracinio poveikio priemonė, paliekant teismui ar bylą neteismine tvarka nagrinėjančiai institucijai diskreciją, įvertinus visas konkrečios bylos aplinkybes, nuspręsti, taikyti ją ar ne.

27. Pažymėtina, kad skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose Nr. 2AT-13-2013, 2AT-68-507/2015, 2AT-58-697/2017, 2AT-38-895/2019 ir kt.).

28. Kaip matyti iš bylos medžiagos, Institucija, skirdama I. A. administracinio poveikio priemonę – 22 vnt. šunų konfiskavimą, atsižvelgė į tai, kad I. A. šunis laikė netinkamomis sąlygomis, nesilaikydama nustatytų gyvūnų priežiūros reikalavimų, tai turėjo neigiamą įtaką gyvūnų sveikatai ir sukėlė sveikatos sutrikdymus, visiškai nesirūpino savo turimų gyvūnų gerove, šunys kentė nuolatinį skausmą ir nepatogumą, suprasdama, jog žiauriai elgiasi su gyvūnais, juos kankino, be to, dėl padarytų nusižengimų neprisipažino ir nesigailėjo, jos atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Esant šių aplinkybių visumai, Institucija nutarime konstatavo, kad, tik konfiskavus I. A. priklausančius gyvūnus, gali būti užtikrinta gyvūnų sveikata ir gerovė bei pasiekti administracinės nuobaudos tikslai – ne tik nubausti administracinį nusižengimą padariusį asmenį, bet ir apriboti ar atimti galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus (ANK 22 straipsnio 2 dalies 2, 3 punktai).

29. Tiek apylinkės, tiek apygardos teismai sutiko su administracinio poveikio priemonės – gyvūnų konfiskavimo I. A. taikymu ir padarė išvadą, kad, atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, susijusias su I. A. pakankamu nesirūpinimu laikomais gyvūnais, šunų pas I. A. laikymo sąlygas, taip pat į tai, kad pažeidėja dėl netinkamo rūpinimosi gyvūnais neprisipažino, savo elgesio kritiškai nevertino, be to, praeityje buvo bausta dėl panašaus pobūdžio veiklos, šiuo atveju šunų konfiskavimas yra būtina priemonė siekiant užkirsti kelią naujiems nusižengimams ir proporcinga I. A. padarytiems nusižengimams ir jos asmenybei. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje aprašytų I. A. veiksmų (tiek veikimo, tiek neveikimo) pobūdį, netinkamomis sąlygomis laikytų gyvūnų skaičių, nustatytų teisės aktų pažeidimų mastą ir pavojingumą, neturi pagrindo nesutikti su tokiomis teismų išvadomis, kurios yra motyvuotos ir teisingos.

30. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad iš Institucijos nutarimo matyti, jog gyvūnų konfiskavimas I. A. buvo paskirtas tiek už administracinį nusižengimą, nustatytą ANK 346 straipsnio 1 dalyje, tiek ir už nusižengimą, nustatytą ANK 346 straipsnio 16 dalyje. Todėl nepagrįstas pareiškėjo argumentas, kad turto konfiskavimas I. A. paskirtas pažeidus draudimą sunkinti skundą padavusio asmens teisinę padėtį.

31. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad ANK 346 straipsnio 20 dalis šioje byloje yra pritaikyta tinkamai, laikantis ANK nustatytų reikalavimų ir vadovaujantis proporcingumo principu.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 662 straipsnio 14 dalies 6 punktu,

n u t a r i a :

Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. lapkričio 4 d. nutartį pakeisti:

pašalinti iš Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Klaipėdos departamento 2021 m. vasario 10 d. nutarimo kaltinimo pagal ANK 346 straipsnio 1 dalį aplinkybę dėl šunų laikymo per mažo ploto metaliniuose narvuose, taip varžant jų judėjimo laisvę, ir kaltinimo pagal ANK 346 straipsnio 16 dalį aplinkybę dėl būtinosios veterinarinės pagalbos gyvūnui nesuteikimo ir leidimo jam ilgą laiką kentėti nuolatinį skausmą.

Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.

Teisėjai Daiva Pranytė-Zalieckienė

Algimantas Valantinas

Artūras Pažarskis