d23e1f2f-106e-4eeb-90fb-aec2cfe7dc65 · Vilniaus apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-1265-565/2019 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-17529-2018-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.12.2.; 3.3.1.20. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S lietuvos respublikos vardu 2019 m. spalio 22 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų RÅ«tos Burdulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dainiaus Rinkevičiaus ir Neringos Å vedienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovės G.

B. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 31 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo K. Z. ieÅ¡kinį atsakovei G. B. dėl įpareigojimo paÅ¡alinti nuosavybės teisės pažeidimÄ . Teisėjų kolegija, n u s t a t ė: I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas K. Z. ieÅ¡kiniu prašė įpareigoti atsakovę G. B. per vienÄ mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti neteisėtai ant ieÅ¡kovui K. Z. priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio sodų bendrijoje (duomenys neskelbtini), pastatytos tvoros dalį ir atlaisvinti bei sutvarkyti tvora užimtÄ 2 kv. m ploto žemės sklypo dalį, pažymėtÄ Situacijos schemoje, sudarytoje prie Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriaus 2017-11-30 parengto žemės naudojimo patikrinimo akto dėl valstybinės žemės užėmimo; nustatytu terminu teismo reikalavimo atsakovei G.

B. neįvykdžius, neteisėtai pastatytos tvoros dalį leisti nugriauti ieškovo K. Z. lėšomis, kurias išieškoti iš atsakovės G. B..

2. IeÅ¡kinyje nurodė, jog yra 0,0589 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), savininkas. 2006 metais atsakovė kreipėsi į ieÅ¡kovÄ su praÅ¡ymu duoti sutikimÄ atsakovei statyti tvorÄ ant ieÅ¡kovui ir atsakovei nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus skiriančios ribos. IeÅ¡kovas tokį sutikimÄ davė. IeÅ¡kovui iÅ¡vykus iÅ¡ Lietuvos, atsakovė atliko tvoros statybos darbus. IeÅ¡kovas ilgÄ laikÄ nepastebėjo, kad atsakovė dalį jai priklausančios tvoros pastatė ieÅ¡kovo žemės sklypo dalyje.

Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus skyrius 2017-11-30 atliko atsakovės žemės sklypo naudojimo vietoje patikrinimÄ ir jo metu surašė 2017-11-30 žemės naudojimo patikrinimo aktÄ Nr. 49ŽN-889, kuriame konstatavo, kad atsakovei priklausantis žemės sklypas yra aptvertas vieline tvora su betoniniu pamatu ir Å¡iaurinėje atsakovės žemės sklypo dalyje pastatyta tvora yra ieÅ¡kovui priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ribose bei užima 2 kv. m bendro ploto. Taigi, yra pažeistos ieÅ¡kovo teisės laisvai naudotis jam nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo 2 kv. m ploto dalimi.

3. Atsakovė G. B. su ieškiniu nesutiko.

4. Atsiliepime nurodė, jog 2006 metais Å¡alys abipusiu susitarimu susitarė įrengti tvorÄ . 2006-05-12 buvo atlikti atsakovės žemės sklypo kadastriniai matavimai, kurių metu buvo nustatytos atsakovės žemės sklypo ribos, ieÅ¡kovas savo paraÅ¡u 2006-05-12 Žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte Nr. 1 patvirtino dalyvavęs nustatant žemės sklypo ribas, su žemės sklypo ribomis sutiko, pastabų akte nenurodė. Atsakovės žemės sklypo kadastriniai matavimai įraÅ¡yti į Nekilnojamojo turto kadastrÄ , todėl laikomi teisingais ir iÅ¡samiais.

Atliekant atsakovės žemės sklypo ribų matavimus, ginčo tvoros pamatai jau buvo įrengti, nes 2006-05-16 notariniu sutikimu ieÅ¡kovas savo valia patvirtino sutinkantis, kad atsakovė statytų savo nuožiÅ«ra tvorÄ ant pamatų, esančių ant sklypų ribos, nesilaikant nustatyto atstumo nuo ieÅ¡kovui priklausančio sklypo ribos ir atliktų tvoros teisinę registracijÄ . Ä® ieÅ¡kovo žemės sklypÄ Ä¯siterpusi tvoros dalis plačiausioje vietoje siekia tik 0,28 cm, o toliau link vidurio susiaurėja iki 0 cm.

Aplinkybė, jog tvora pastatyta ant jau esančių pamatų, jos dalis užima nedidelį plotÄ ieÅ¡kovo žemės sklypo, negali bÅ«ti laikoma pažeidimu, nes visi darbai atlikti su ieÅ¡kovo žinia ir sutikimu. Tvora pastatyta atsakovės lėšomis, 12 metų ieÅ¡kovas nereiÅ¡kė jokių pretenzijų, naudojosi tvoros atliekama paskirtimi. IeÅ¡kovo sutikimas iÅ¡duotas 2006-05-16, tvora baigta statyti 2006 m. spalio mėnesį, nuo Å¡io termino prasidėjo ieÅ¡kinio senaties terminas, kuris Å¡iuo metu yra pasibaigęs, todėl atsakovė praÅ¡o teismo taikyti ieÅ¡kinio senatį.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. spalio 31 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino. Teismas nusprendė: paÅ¡alinti ieÅ¡kovo K. Z. nuosavybės teisės į žemės sklypÄ sodininkų bendrijoje „V.“, (duomenys neskelbtini) pažeidimÄ , nesusijusį su valdymo netekimu, įpareigojant atsakovę G. B. per vienÄ mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti neteisėtai pastatytos tvoros dalį ant ieÅ¡kovui K. Z. priklausančio žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio sodų bendrijoje ,,V.“, (duomenys neskelbtini), ir atlaisvinti bei sutvarkyti užimtÄ 2 kv. m ploto žemės sklypo dalį, pažymėtÄ Situacijos schemoje, sudarytoje prie Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriaus 2017-11-30 parengto žemės naudojimo patikrinimo akto dėl valstybinės žemės užėmimo; nustatytu terminu teismo reikalavimo atsakovei G.

B. neįvykdžius, neteisėtai pastatytos tvoros dalį leisti nugriauti ieÅ¡kovui K. Z. savo lėšomis, lėšas iÅ¡ieÅ¡kant iÅ¡ atsakovės G. B.. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog: 5.1. ieÅ¡kovas yra žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas, atsakovė G. B. yra gretimo žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), savininkė. Sklypus skiria vielinė tvora, kurios betoninis pamatas patenka į ieÅ¡kovui priklausantį sklypÄ ir užima 2 kv. m ieÅ¡kovo žemės sklypo.

Å ias aplinkybes 2017 m. konstatavo Nacionalinės žemės tarnybos specialistai, taigi, negatorinio ieÅ¡kinio sÄ lygos yra įrodytos; 5.2. 2006-05-16 sutikimu, patvirtintu Vilniaus miesto 1-ojo notarų biuro notarės, ieÅ¡kovas sutiko, kad žemės sklypo, kadastro (duomenys neskelbtini), esančio SB „V.“, (duomenys neskelbtini), savininkė G. B. statytų savo nuožiÅ«ra tvorÄ ant pamatų, esančių ant Å¡ių sklypų ribos, nesilaikant nustatyto atstumo nuo ieÅ¡kovui priklausančio sklypo ribos.

Jokių kitų sÄ lygų ar teisių sutikime nesuformuluota. Taigi, buvo susitarta tik dėl tvoros statymo vietos (ant sklypų ribos ir ant buvusių pamatų). Atsakovė teismo posėdžio metu nurodė, jog kitų pamatų, be jos pastatytų 2005 metais, ant sklypų ribos nebuvo. Å ias atsakovės nurodytas aplinkybes patvirtino atsakovės praÅ¡ymu apklausta liudytoja V. T.. IeÅ¡kovas nurodė, jog prieÅ¡ duodant sutikimÄ statyti tvorÄ , sklypus skyrė seni pamatai ir du riboženkliai, ir kad jis davė atsakovei sutikimÄ statyti tvorÄ bÅ«tent ant buvusių senų pamatų.

Å ias aplinkybes patvirtino ieÅ¡kovo praÅ¡ymu apklaustas liudytojas Ž. K.. Kadangi jokių kitų įrodymų, patvirtinančių senų pamatų buvimÄ / nebuvimÄ Ä¯ bylÄ nepateikta, teismas labiau tiki ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimais dėl buvusių senų pamatų buvimo, kadangi Å¡ias aplinkybes savo raÅ¡ytiniame 2018-04-30 paaiÅ¡kinime „Dėl 2018 m. kovo 22 d. reikalavimo“ patvirtino ir pati atsakovė G. B., nurodydama, jog „tvora buvo įrengta renovuojant ant žemės sklypo ribos esančius pamatus iÅ¡ esmės nekeičiant jos vietos“.

Atsakovė teismo posėdžio metu nurodė, jog ji pastatė naujus betoninius pamatus, todėl labiau tikėtina, kad ji naujus pamatus iÅ¡ dalies pastatė ne ant senų pamatų, o 2 kv. m pakeičiant jų buvimo vietÄ Ä¯ ieÅ¡kovo žemės sklypo pusę; 5.3. atsakovė praÅ¡o bylÄ nutraukti dėl mažareikÅ¡miÅ¡kumo, kadangi tvoros pamatas įsiterpia į ieÅ¡kovo žemės sklypÄ tik 28 cm. Kaip nurodė ieÅ¡kovas, duodamas sutikimÄ tvorÄ statyti ant žemės sklypų ribos, jis pasitikėjo atsakove, o, statant tvorÄ , buvo iÅ¡vykęs į užsienį ir tik ketindamas atlikti kadastrinius sklypo matavimus sužinojo, jog tvora pastatyta ieÅ¡kovo žemės sklype.

IeÅ¡kovas neatsisakė dalies savo iÅ¡imtinių teisių į nuosavybės objektÄ , byloje nenustatyta įgyjamosios senaties, nekilnojamojo turto perleidimo sutarties ar kito juridinio fakto, kuris bÅ«tų pagrindas atsakovei įgyti nuosavybės teisę į ieÅ¡kovui priklausančiÄ Å¾emės sklypo dalį; 5.4. atsakovė praÅ¡o taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ , kadangi ieÅ¡kovas apie savo teisių pažeidimÄ sužinojo dar 2006 metais. IeÅ¡kovas nurodė, kad apie savo teisių pažeidimÄ sužinojo 2012 metais, bandant atlikti kadastrinius sklypo matavimus.

IeÅ¡kovo nuosavybės teisės pažeidimas yra tęstinio pobÅ«džio, ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda kiekvienÄ atlikto pažeidimo dienÄ , taigi, ieÅ¡kovas nėra praleidęs ieÅ¡kinio senaties termino ir turėjo teisę kreiptis į teismÄ dėl nesilaikant 2006 m. susitarimo atsakovės savavaliÅ¡kai ant ieÅ¡kovo žemės sklypo dalies pastatytos tvoros paÅ¡alinimo. Aplinkybė, jog ieÅ¡kovas pasirašė 2006-05-12 žemės sklypo ribų paženklinimo akte, nesuponuoja iÅ¡vados, jog ieÅ¡kovas sutiko su tuo, jog atsakovė tvoros dalį statytų jam nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo dalyje; 5.5. atsakovė, pastatydama statinį ieÅ¡kovo žemės sklypo dalyje, pažeidė ieÅ¡kovo nuosavybės teises naudotis jam priklausančiu nekilnojamuoju turtu, todėl spręstina, kad atsakovė turi prisiimti dėl tokių jos veiksmų kylančias pasekmes, t. y. atsakovė turi nugriauti neteisėtai pastatytÄ tvoros dalį.

Toks įpareigojimas atitinka teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principus (CK 1.5 straipsnis), nes:

1) dėl atsakovei priklausančio statinio buvimo ieškovui priklausančio žemės sklypo dalyje yra pažeidžiamos ieškovo nuosavybės teisės;

2) atsakovės pastatyta tvora yra nesudėtingas, negyvenamas, menkavertis statinys, todėl jos dalies nugriovimas atsakovės teises pažeis mažiau, nei šiuo metu yra pažeidžiamos ieškovo teisės;

3) atsakovė turi teisę tvoros dalį perkelti į savo žemės sklypÄ ; 5.6. nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo spręsti, kad ieÅ¡kovas, įgyvendindamas savo teises, bÅ«tų piktnaudžiavęs jomis, todėl nėra jokio teisinio pagrindo skirti ieÅ¡kovui baudÄ . III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai 6. Atsakovė G. B. pateikė apeliacinį skundÄ , kuriuo praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 31 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovo K.

Z. ieÅ¡kinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais esminiais argumentais: 6.1. apeliantė nemano, jog pažeidė ieÅ¡kovo nuosavybės teisę, kadangi 2006-05-16 iÅ¡duotu notariniu sutikimu ieÅ¡kovas savo valia ir noru patvirtino sutinkantis, kad apeliantė tvorÄ statytų savo nuožiÅ«ra ant pamatų, esančių ant ieÅ¡kovės ir atsakovo sklypų ribos, nesilaikant nustatyto atstumo nuo jam priklausančio sklypo ribos. Apeliantės žemės sklype atliekant kadastrinių matavimų darbus bei ieÅ¡kovui savo paraÅ¡u Žemės sklypo ribų paženklinimo- parodymo akte Nr. 1 patvirtinant, jog jis sutinka su žemės sklypo ribomis, pamatai jau buvo įrengti ir ieÅ¡kovui buvo puikiai žinoma jų, o tuo pačiu ir bÅ«simos tvoros, buvimo vieta.

IÅ¡ į bylÄ apeliantės pateiktų fotonuotraukų matyti, jog tvoros dalis į ieÅ¡kovo žemės sklypÄ plačiausioje vietoje įsiterpusi tik 0,28 cm, o toliau link vidurio susiaurėja iki 0 cm. Nuo vidurio į kitÄ pusę tvora atitinkamai platėja ir 0,28 cm įsiterpia į apeliantės žemės sklypÄ , dėl ko 2006-05-16 sutikimo tekste nurodyta, kad pamatai stovi ant sklypų ribos; 6.2. ieÅ¡kovas tik teismo posėdžio metu ėmė teigti, jog davė sutikimÄ statyti tvorÄ tik ant sklypų ribos, bet ne už jos ribų, taip pat, kad tvora turėjo bÅ«ti pastatyta ant sklypų riboje buvusių pamatų.

Pirminiuose reikalavimuose ir procesiniuose dokumentuose ieÅ¡kovas neminėjo apie jokius senus buvusius pamatus, o prieÅ¡ingai, teigė, jog tvora tuo metu buvo naujai pastatyta ir jis negalėjo žinoti, kad ji patenka į jo sklypÄ , kadangi nebuvo riboženklių. IeÅ¡kovo argumentai, kad „iÅ¡ G. B. įmonės 2006 m. spalio mėn. parengto žemės sklypo plano matyti, kad žemės sklypo, pažymėtose taÅ¡kais 5 ir 6 ribose, tvoros pamatai yra ant sklypo ribos ir atsakovės žemės sklypo pusėje“ yra nepagrįsti.

Vertinant, kad Å¡is žemės sklypo planas teismui pateiktas A4 formato lape, Å¡io plano mastelis 1:500 (kas reiÅ¡kia 1 cm atitinka 5 metrus), todėl, esant tokiam masteliui, neįmanoma grafiÅ¡kai nei atvaizduoti, nei įžiÅ«rėti, kieno žemės sklype yra pamatų dalis. Be to, Å¡is žemės sklypo planas tik patvirtina, jog tuo metu pamatai jau buvo įrengti, nes matininkas tikrai nebÅ«tų žemės sklypo plane atvaizdavęs po teritorijÄ iÅ¡mėtytų betoninių blokų, kaip teigė ieÅ¡kovas ir jo iÅ¡kviestas liudytojas Ž.

K.. NeaiÅ¡ku, kokiais kriterijais vadovaujantis teismas Ž. K., kuris nurodė esÄ s ieÅ¡kovo draugas, parodymus vertino patikimesniais negu V. T., kuri nurodė, jog jÄ su ieÅ¡kovu ir apeliante sieja tik kaimyniniai santykiai. Be to, Ž. K. parodymai nebuvo nuoseklÅ«s, t. y. iÅ¡ pradžių jis tvirtino, jog apeliantės žemės sklype buvo seni pamatai, o teismui pradėjus tikslintis jo atsakymus, jis pradėjo teigti, jog buvo iÅ¡mėtyti betoniniai blokai, kurių jis, kaip statybininkas, negalėtų pavadinti pamatais; 6.3. ieÅ¡kovas melavo teismui, jog apie tai, kad tvoros dalis stovi jo žemės sklype, jis sužinojo neseniai, pradėjus jo žemės sklypo geodezinius matavimus.

IeÅ¡kovo iÅ¡kviestas liudytojas Ž. K. apklausiamas netgi du kartus patvirtino, jog ieÅ¡kovui jau nuo 2007 metų buvo žinoma, kad tvora patenka į jo žemės sklypo ribas (7-10 min ir 13.20 min.). Teismas, priimdamas sprendimÄ , privalo vertinti įrodymų visetÄ , o ne pavienius įrodymus. Vertinant aplinkybę, jog ieÅ¡kovas daugiau kaip 10 metų žinojo apie jo menamÄ nuosavybės teisių pažeidimÄ ir niekur nesikreipė, pats tvora naudojosi ir jokių pretenzijų apeliantei nereiÅ¡kė, akivaizdu, jog tvoros vieta ir iÅ¡sidėstymas visiÅ¡kai atitiko ieÅ¡kovo tikrÄ jÄ valiÄ , buvusiÄ jam iÅ¡duodant 2006-05-12 sutikimÄ .

IeÅ¡kovas net neįrodinėjo aplinkybės, kad tvora, kuri stovi jau 12 metų, kaip nors pažeidžia jo interesus. Teismas sprendimÄ priėmė remdamasis formaliomis teisės normomis ir visiÅ¡kai jų nevertino proporcingumo prasme; 6.4. apeliantė atsiliepime prašė teismo, netgi nustačius, kad tvoros dalis neteisėtai stovi ieÅ¡kovo žemės sklype (nors su tuo kategoriÅ¡kai nesutinka), šį faktÄ vertinti kaip mažareikÅ¡mį pažeidimÄ (tvora užima tik 28 cm ieÅ¡kovo žemės sklypo) ir proporcingumo aspektu vertinti kilsiančias pasekmes, jeigu ieÅ¡kinys bus tenkintas: t. y. neaiÅ¡kumus, kuriÄ tvoros dalį griauti, tolimesnius ginčus tarp kaimynų, kad pats ieÅ¡kovas, ateityje siekdamas atsitverti nuo kaimynų, turės arba gauti jų sutikimÄ , arba tvoros dalį statyti vieno metro atstumu, kas reiÅ¡kia, jog pats ieÅ¡kovas „neteks“ galimybės naudotis didesne žemės dalimi, nei naudojasi Å¡iuo metu.

7. IeÅ¡kovas K. Z. praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti. Nesutikimas su apeliaciniu skundu grindžiamas Å¡iais esminiais argumentais: 7.1. ieÅ¡kovo iÅ¡duotame notariniame sutikime yra aiÅ¡kiai nurodyta, jog ieÅ¡kovas leidžia atsakovei statyti tvorÄ ant pamatų, kurie yra ant atsakovės ir ieÅ¡kovo žemės sklypus skiriančios ribos, t. y. ne jam nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype. Sutikimo davimo metu ant atsakovės žemės sklypo ribos buvo seni suirę betoniniai pamatai, pastatyti iÅ¡ atskirų betono blokelių, kurių vietoje atsakovė siekė perstatyti naujÄ tvorÄ su naujai įrengtais (iÅ¡lietais) pamatais ir vielos tinklu, todėl atsakovė paprašė ieÅ¡kovo sutikimo statyti tvorÄ mažesniu atstumu nei teisės aktuose numatyti atstumai ir vietoje esančių senų pamatų.

Atsakovės teiginiai, jog nauji pamatai sutikimo metu jau buvo pastatyti ir ieÅ¡kovas davė sutikimÄ tik likusios tvoros dalies, t. y. vielos tinklo, ant pamatų pastatymui yra visiÅ¡kai nepagrįsti ir nelogiÅ¡ki, nes sutikimas statyti tvorÄ reikalingas visos tvoros statybai ir iki jos statybos pradžios, jeigu ji statoma mažesniu nei teisės aktuose nustatytu atstumu. Duomenų, jog ieÅ¡kovas su atsakove bÅ«tų derinęs naujos tvoros pamatų statybos vietÄ ir davęs sutikimÄ juos statyti mažesniu atstumu iki notarinio sutikimo davimo, byloje nėra; 7.2. atsakovė 2018-04-30 atsakyme į ieÅ¡kovo raginimÄ paÅ¡alinti jo teisių pažeidimÄ aiÅ¡kiai nurodė, kad tvora buvo įrengta renovuojant ant žemės sklypo esančius pamatus.

Be to, atsakovė atsiliepime į ieÅ¡kinį (5 punktas) taip pat nurodė, jog su ieÅ¡kovu buvo sutarta įrengiant tvorÄ renovuoti jau esančius pamatus. Taigi atsakovė pripažino, jog iki naujų pamatų statybos buvo seni pamatai, tačiau vėliau Å¡ias aplinkybes atsakovė ėmė neigti nurodydama, jog buvo statomi tik nauji pamatai. IeÅ¡kovo pakviestas liudytojas Ž. K. taip pat patvirtino faktÄ , kad atsakovės žemės sklype buvo seni suirę tvoros pamatai, kurių vėliau neliko, nes atsakovė pastatė naujÄ tvorÄ iÅ¡liejant naujus pamatus, kurių statyba buvo atlikta 2006 m. rudenį, kai ieÅ¡kovo nebuvo Lietuvoje, o tvoros tinklas uždėtas 2017 metų pavasarį.

Tuo tarpu atsakovės ir jos pakviestų liudytojų parodymai yra nenuoseklūs, prieštaringi – atsakovė vienuose dokumentuose teigia, jog nauja tvora įrengta perstatant senus pamatus, o vėliau ji byloje duodama paaiškinimus teigė, jog išvis nebuvo tvoros senų pamatų ir 2005 metais buvo statoma nauja tvora, tik vielos tinklas buvo baigtas dėti 2006 spalio mėnesį. Atsakovės pakviesta liudytoja V. T. teigė, kad senų tvoros pamatų išvis nebuvo ir buvo įrengti nauji pamatai. Liudytojas D.

P. paklaustas, kada buvo liejami nauji tvoros pamatai, nurodė, kad panaÅ¡iu metų laiku, kaip vyko teismo posėdis (liudytojo apklausa posėdyje vyko 2018 m. spalio mėnesį), kas patvirtina ieÅ¡kovo liudytojo Ž. K. parodymus, jog tvoros pamatai buvo statomi 2016 m. rudenį, o ne tik tvoros tinklas uždėtas; 7.3. ieÅ¡kovo į bylÄ pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina, kad seni pamatai buvo įrengti ir žemės riboženkliai buvo kitoje vietoje nei Å¡iuo metu jie yra pastatyti. G. B. įmonės 2006 m. spalio mėn. parengtame plane nurodytos ribos, iÅ¡ kurio matyti, kad jame fiksuoti duomenys nesutampa su 2006-05-12 žemės sklypo ribų paženklinimo parodymo akte nurodytais duomenimis, kuriame sklypas buvo paženklintas penkiais riboženkliais, o minėtame plane, kuris sudarytas vėliau, buvo nurodyti septyni riboženkliai.

Be to, atsakovė bylos nagrinėjimo metu pripažino, kad 2016 metu rudenį buvo panaikinti jos žemės sklypo riboženkliai, tačiau neigė, jog ji tai padarė. Tuo tarpu iš G. B. įmonės 2006 m. spalio mėn. parengto atsakovės žemės sklypo plano matyti, kad žemės sklypo ribose, pažymėtose taškais 5 ir 6, tvoros pamatai yra ant sklypo ribos ir atsakovės žemės sklypo pusėje. Taigi, atsakovė, renovuodama senus pamatus ir pašalindama savo žemės sklypo riboženklius, dalį naujų pamatų pastatė ieškovui priklausančiame žemės sklype ir tokiu būdu užėmė dalį jam priklausančio žemės sklypo.

Aplinkybę, jog atsakovės žemės sklypo ribos neatitinka jos žemės sklypo 2006-05-12 paženklinimo akte nurodytų ribų ir atsakovės žemės sklypo riba, besiribojanti su ieÅ¡kovo žemės sklypu, yra pasislinkusi į ieÅ¡kovo žemės sklypo pusę bei neatitinka sodų bendrijos generalinio plano, patvirtina ir byloje esantis Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos 2014-01-27 raÅ¡tas Nr. 1SS-(10.5)-205 (3 puslapio paskutinės dvi pastraipos) ir 2017-11-30 žemės naudojimo patikrinimo aktas Nr. 49ŽN-889, kuriame konstatuota, kad atsakovei priklausantis žemės sklypas yra aptvertas vieline tvora su betoniniu pamatu, ir Å¡iaurinėje atsakovės žemės sklypo dalyje pastatyta tvora yra ieÅ¡kovui priklausančio žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribose bei užima 2 kv. m. bendro ploto; 7.4. atsakovė, pastatydama statinį ieÅ¡kovo žemės sklypo dalyje, pažeidė ieÅ¡kovo nuosavybės teises naudotis jam priklausančiu nekilnojamuoju turtu, todėl turi prisiimti dėl tokių jos veiksmų kylančias pasekmes, t. y. nugriauti neteisėtai pastatytÄ tvoros dalį.

Atsakovės argumentai, jog neaiÅ¡ku, kokiÄ statinio dalį nugriauti, ar kad dėl jo griovimo ji patirs iÅ¡laidas yra nepagrįsti, nes atsakovė vykdydama neteisėtus veiksmus (neteisėtas statybas) turi prisiimti ir visas pasekmes, o ne mėginti jas perkelti ieÅ¡kovui ar jų iÅ¡vengti. Nei viena CK norma nenumato, jog nuosavybės teisių pažeidimas gali bÅ«ti vertinamas kaip mažareikÅ¡mis. Konstitucijos 23 straipsnyje yra įtvirtintas nuosavybės neliečiamumo principas, kuris reiÅ¡kia, jog asmeniui yra garantuojama teisė reikalauti, kad kiti asmenys nepažeistų jo nuosavybės teisių.

CK 4.95 straipsnis numato, kad savininkas turi teisę iÅ¡reikalauti savo daiktÄ iÅ¡ svetimo neteisėto valdymo, o CK 4.98 straipsnis numato, kad savininkas gali reikalauti paÅ¡alinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su daikto valdymo netekimu. Aplinkybė, kad asmuo faktiÅ¡kai užvaldė kaimyninio žemės sklypo dalį, o Å¡io savininkas to neginčijo, negali bÅ«ti laikoma tinkamu patvirtinimu, jog vienas asmuo kitam perleido dalį nuosavybės, nes nuosavybė iÅ¡ vieno asmens kitam gali bÅ«ti perleista tik įstatymui neprieÅ¡taraujančiu pagrindu ir bÅ«du (CK 4.47 straipsnis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-443-701/2015).

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados Apeliacinis skundas atmetamas.

8. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ reglamentuojančių proceso teisės normų.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat bÅ«tinybės peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.

9. Byloje nustatyta, kad ieškovas yra 0,0589 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), savininkas.

10. Atsakovė yra su ieškovo žemės sklypo besiribojančio 0,0596 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), savininkė.

11. Atsakovės žemės sklypo naudojimo patikrinimo metu buvo nustatyta, kad žemės sklypas yra aptvertas vieline tvora su betoniniu pamatu, kuri 2 kv. m įsiterpusi į ieÅ¡kovo žemės sklypÄ (2017 m. lapkričio 30 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus žemės naudojimo patikrinimo aktas Nr. 49ŽN-889 ir situacijos schema prie Å¡io akto).

12. Savarankiški savininko nuosavybės teisių gynimo būdai yra įtvirtinti CK 4.95 str. ir 4.98 str. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad ieškovas, pareiškęs negatorinį ieškinį, turi įrodyti du dalykus:

1) kad jis yra turto savininkas;

2) kad jo teisės yra pažeistos. Savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Priešingai, esant pirmiau nurodytiems faktams, atsakovas turi įrodyti, kad jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus. Kasacinio teismo praktikoje suformuotos nuostatos, kad tokiais atvejais, kai nuosavybės teisių gynimo būdui parinkti yra reikšmingas nuosavybės teisės objektas (nekilnojamasis daiktas) ir suinteresuotas asmuo savo teises gina siekdamas pašalinti pažeidimus, trukdančius naudotis jam priklausančiu daiktu, t. y. nurodo šių pažeidimų faktines aplinkybes, dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo sprendžiama CK 4.98 str. pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2012 ir kt.).

13. Atsakovė nurodė, kad teisę statyti ginčo tvorÄ ji įgijo 2006 m. gegužės 16 d. ieÅ¡kovo raÅ¡ytinio sutikimo pagrindu.

14. Gretimo žemės sklypo savininko duotas raÅ¡ytinis sutikimas iÅ¡reiÅ¡kia jo valiÄ dėl statybos, sukuria statymo teisę tokį interesÄ turinčiam asmeniui. Toks raÅ¡ytinis sutikimas traktuotinas kaip vienaÅ¡alis sandoris, įpareigojantis jį sudariusį asmenį, t. y. raÅ¡ytinį sutikimÄ davusiam asmeniui atsiranda pareiga netrukdyti įgyvendinti tų teisių, kurias raÅ¡ytinis sutikimas suteikia jo adresatui, o pastarasis įgyja teisę nekliudomai įgyvendinti raÅ¡ytiniu sutikimu suteiktÄ teisę (CK 1.63 str. 3, 4 d. ). 15. 2006 m. gegužės 16 d. sutikimo teksto matyti, kad ieÅ¡kovas sutiko, jog atsakovė statytų savo nuožiÅ«ra tvorÄ ant pamatų, esančių ant ieÅ¡kovo ir atsakovės žemės sklypų ribos, nesilaikant nustatyto atstumo nuo ieÅ¡kovui priklausančio sklypo ribos, ir savo vardu atliktų tvoros teisinę registracijÄ .

16. Å io sutikimo tekstas nesudaro pagrindo teigti, kad ieÅ¡kovas suteikė atsakovei teisę statyti tvorÄ ir ant pamatų, patenkančių į ieÅ¡kovo žemės sklypÄ . Sutikime aiÅ¡kiai nurodyta, kad sutikimas duotas statyti tvorÄ ant pamatų, esančių ant ieÅ¡kovo ir atsakovės žemės sklypų ribos.

17. Atsakovė teigia, kad ieÅ¡kovas pats ketino statyti tvorÄ , juosiančiÄ jo žemės sklypÄ , tačiau tvoros statybai neturėjo lėšų. Todėl Å¡alys susitarė, kad tvorÄ ant jau esančių pamatų savo lėšomis pastatys atsakovė ir įregistruos tvorÄ savo vardu. IeÅ¡kovas neigė buvus tokį Å¡alių susitarimÄ . IeÅ¡kovas nurodė, kad atsakovė ketino statyti tvorÄ ant jos žemės sklype buvusių pamatų, tačiau taip nebÅ«tų laikomasi teisės aktais nustatyto atstumo iki ieÅ¡kovo žemės sklypo ribos. 2006 m. gegužės 16 d. sutikimu ieÅ¡kovas sutiko, kad tvorÄ atsakovė statytų ant buvusių pamatų nesilaikant teisės aktais nustatyto atstumo iki ieÅ¡kovo žemės sklypo ribos, tačiau nedavė sutikimo tvorÄ statyti ieÅ¡kovo žemės sklype.

18. Atsakovė taip pat teigia, kad ginčo tvoros pamatai jau buvo 2006 m. gegužės 16 d. sutikimo davimo metu. 2006 m. gegužės 12 d., dalyvaujant ieÅ¡kovui, buvo atliktas atsakovės žemės sklypo ribų paženklinimas-parodymas vietoje, todėl ieÅ¡kovui turėjo bÅ«ti aiÅ¡ku, kad dalis ginčo tvoros pamatų patenka į ieÅ¡kovo žemės sklypÄ . 2006 m. gegužės 16 d. ieÅ¡kovo sutikimas atsakovei statyti tvorÄ ant buvusių pamatų, atsakovės teigimu, patvirtina Å¡alių susitarimÄ statyti tvorÄ ant buvusių pamatų, kurių dalis patenka į ieÅ¡kovo žemės sklypÄ .

19. Visų pirma, byloje nėra įrodymų, kad ginčo tvoros pamatai jau buvo ieÅ¡kovo žemės sklype 2006 m. gegužės 16 d. sutikimo davimo metu. Vienintelis raÅ¡ytinis įrodymas apie galimÄ tvoros / pamatų buvimo vietÄ Å¡iuo laikotarpiu yra 2006 m. spalio mėn. G. B. įmonės parengtas atsakovės žemės sklypo planas M 1:500. Å iame plane ties ieÅ¡kovo ir atsakovės žemės sklypo riba, tarp atsakovės žemė sklypo taÅ¡kų 5-6, pažymėta tvora, kuri yra tik atsakovės žemės sklype. Atsakovės teiginiai, kad dėl plano mastelio M 1:500 nėra galimybės pažymėti tikslios tvoros buvimo vietos, nėra nei pagrįsti, nei įrodyti. Atsakovė yra pasiraÅ¡iusi šį planÄ ir pastabų dėl jo nepareiÅ¡kė.

20. IeÅ¡kovo ir atsakovės kviestų liudytojų paaiÅ¡kinimai apie tvoros pamatų buvimo faktÄ , vietÄ ir laikÄ yra prieÅ¡taringi. Atsakovės kviestos liudytojos V. T. paaiÅ¡kinimai, kad iki tol, kol atsakovė neiÅ¡liejo ginčo tvoros pamatų, jokių kitų pamatų nebuvo, nėra pakankami konstatuoti įrodytu faktÄ , kad ginčo tvoros pamatai jau buvo 2006 m. gegužės 16 d. sutikimo davimo metu – liudytoja davė paaiÅ¡kinimus apie daugiau kaip prieÅ¡ 10 metų buvusius įvykius, todėl tikėtina, kad jos žinios gali bÅ«ti netikslios, be to, nėra aiÅ¡ku, iÅ¡ kur liudytojai yra žinomi / gali bÅ«ti žinomi tikslÅ«s faktai apie ginčo tvoros pamatų statybÄ .

21. Net jei ginčo tvoros pamatai ir bÅ«tų buvę 2006 m. gegužės 16 d. sutikimo davimo metu, tai nebÅ«tų pagrindas 2016 m. gegužės 16 d. sutikimÄ aiÅ¡kinti kaip suteikiantį teisę atsakovei statyti tvorÄ ir ant pamatų, esančių ieÅ¡kovo žemės sklype. Kaip jau minėta, sutikime aiÅ¡kiai nurodyta, kad sutikimas duotas statyti tvorÄ ant pamatų, esančių ant ieÅ¡kovo ir atsakovės žemės sklypų ribos.

22. Kasacinis teismas ieÅ¡kinio senaties taikymo klausimu yra nurodęs, kad savininkai, gindami nuosavybės teisę nuo pažeidimų, nesusijusių su valdymo teisės netekimu, ieÅ¡kinį gali pareikÅ¡ti tol, kol tęsiasi teisių pažeidimas arba nelikviduojami pažeidimu sukeliami padariniai. Teisei reikÅ¡ti negatorinį ieÅ¡kinį ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda kiekvienÄ atlikto pažeidimo dienÄ . Jeigu nuosavybės teisės pažeidimas yra tęstinio pobÅ«džio, tada neturi reikÅ¡mės, kada nuosavybės teisės pažeidimas prasidėjo, svarbu nustatyti, kad pažeidimas tebesitęsia ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo dienÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 528/2014, 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-537/2008).

23. Atsakovės tvoros dalis iki Å¡iol yra ieÅ¡kovo žemės sklype, todėl teigti apie ieÅ¡kinio senaties termino praleidimÄ nėra pagrindo.

24. Nėra pagrindo spręsti, kad pirmosios instancijos teismo įpareigojimas nugriauti ieÅ¡kovo žemės sklype esančiÄ tvoros dalį prieÅ¡tarauja teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principams (CK 1.5 str. 4 d.). Atsakovės tvora užima 2 kv. m ieÅ¡kovo žemės sklypo, kas nei objektyviai, nei atsižvelgiant į ieÅ¡kovo žemės sklypo plotÄ â€“ 589 kv. m, nėra ypatingai nereikÅ¡mingas plotas. Tvora nėra sudėtingas statinys, jÄ sudaro nemasyvus betono pamatas ir vielos tinklas, pagal situacijos schemÄ prie 2017 m. lapkričio 30 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus žemės naudojimo patikrinimo akto Nr. 49ŽN-889 griautina tvoros dalis yra apie 11 m, todėl iÅ¡laidos tvoros daliai nugriauti nelaikytinos neproporcingai didelėmis.

25. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , todėl apeliacinis skundas atmetamas, skundžiamas teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

26. IeÅ¡kovas už atsiliepimo į atsakovės apeliacinį skundÄ suraÅ¡ymÄ sumokėjo advokatui 500 Eur. Atsakovės apeliacinį skundÄ atmetus, Å¡ios iÅ¡laidos priteisiamos iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovo naudai (CPK 98 str.). Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 31 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti iÅ¡ atsakovės G. B. ieÅ¡kovo K. Z. naudai 500 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas apeliacinės instancijos teisme. Teisėjai RÅ«ta Burdulienė Dainius Rinkevičius Neringa Å vedienė