Legislator Case Law & Legislation
d23c5e3e-b1f1-43b3-8103-e43a5ef8865e AI generated

d23c5e3e-b1f1-43b3-8103-e43a5ef8865e · Kauno apygardos administracinis teismas

Case Number d23c5e3e-b1f1-43b3-8103-e43a5ef8865e
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Administracinė byla Nr. I-1095-402/2017                                Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00132-2017-0                                                             Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2; 37.2; 51.4.;55.1.1. (S) KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. balandžio 24 d.Kaunas Kauno apygardos administracinio teismo teisėja Natalja Zelionkienė,sekretoriaujant Sandrai Barodicaitei,raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo T.

Legislator headnote

AI generated

d23c5e3e-b1f1-43b3-8103-e43a5ef8865e · Kauno apygardos administracinis teismas: Teismas, atsižvelgdamas į pareiÅ¡kėjo nurodytas bausmės atlikimo sÄ lygų jam sukeltas neigiamas pasekmes, vertina, kad pareiÅ¡kėjas, bÅ«damas apdairus ir rÅ«pestingas, turėjo galimybę sužinoti apie savo teisių pažeidimÄ dėl netinkamų bausmės atlikimo sÄ lygų nuo patalpinimo į Ligoninę pradžios, t. y. 2011 m. gegužės 18 d., nes patirdamas skunde nurodytus nepatogumus, turėjo galimybę domėtis teisės aktais, reglamentuojančiais Å¡iuos teisinius santykius, kreiptis dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų į Ligoninę, Å¡ios įstaigos vadovÄ , kitas kompetentingas institucijas.

Keywords

AI generated
asylum of Sri Lankan nationals lugano Convention laicity LGBTIQ persons minor traffic violation Sri Lanka
AI generated
bb1e2efb-6546-44b3-9e65-0b0dedd2db9a
K.,             vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A.
aa2e924e-dbb4-4a7d-9b64-7defe724f0f9
LAVL pažymėjo, jog teikiamos stacionarinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos visiems, LAVL negali daryti įtakos atvykstančiųjų gydytis skaičiui, be to būtina užtikrinti izoliacijos reikalavimus, nustatytus Bausmių ir Suėmimo vykdymo įstatymuose, laikytis pacientų izoliavimo reikalavimų, sergant užkrečiamomis ligomis, todėl teisės aktuose nustatytos ploto normos vienam asmeniui galėjo būti viršytos. LAVL patalpos remontuojamos eilės tvarka, remontas atliekamas pagal poreikį ir turimas lėšas, nepažeidžiant higienos normos HN 76:2010 reikalavimo.
b477f44f-f839-4698-b79a-9da15a2a0998
Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr.
437b8298-7e4e-4e99-ad2c-e5592354a8c7
Å ioje byloje pareiÅ¡kėjas praÅ¡o priteisti 4 000 Eur dydžio neturtinę žalÄ , kuri, jo nuomone, kilo dėl to, kad jis laikotarpiu nuo 2013-10-02 iki 2013-11-07 LAVL buvo laikomas teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sÄ lygomis.2. Reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iÅ¡ valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnis), atlyginimo gali bÅ«ti tenkinamas esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryÅ¡iui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2008-04-16 sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A444-619/2008).
285b777d-0af4-446c-9bf1-77a8f816f456
S.,vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo V.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr. I-1095-402/2017                                Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00132-2017-0                                                             Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2; 37.2; 51.4.;55.1.1. (S) KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. balandžio 24 d.Kaunas Kauno apygardos administracinio teismo teisėja Natalja Zelionkienė,sekretoriaujant Sandrai Barodicaitei,raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo T.

G. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Teismas n u s t a t ė: PareiÅ¡kėjas skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, 7000 Eur neturtinei žalai atlyginti. PareiÅ¡kėjas patikslintame skunde (b. l.

11) nurodė, kad Laisvės atėmimo vietų ligoninėje įvairiais laikotarpiais buvo gydomas nuo 2011 m. gegužės 15 d. iki 2015 m. vasario 5 d. netinkamomis, antisanitarinėmis sÄ lygomis, pažeidžiant teisės aktais reglamentuotÄ gyvenamojo ploto normÄ . Kamerose tualetas nebuvo tinkamai įrengtas, patalpose netinkamas vėdinimas. Kamerose pilna parazitų, tarakonų. DuÅ¡uose nebuvo jokio privatumo, kranai surÅ«diję, nebuvo lentynėlės higienos priemonėms susidėti, nėra įrengta prie dušų persirengimo kabinų.

PareiÅ¡kėjas teigė, kad iÅ¡duodama patalynė buvo suplyÅ¡usi, čiužiniai smirda, paklodės, pagalvės buvo senos. Nebuvo suteikiami ilgalaikiai pasimatymai. Pažymėjo, jog atvykstant į Laisvės atėmimo vietų ligoninę, pareiÅ¡kėjui bÅ«davo daroma krata antisanitarinėmis sÄ lygomis. Dėl tokių atsakovo veiksmų pareiÅ¡kėjas patyrė neturtinę žalÄ , kuri pasireiÅ¡kė dvasiniais iÅ¡gyvenimais, nepatogumais, dvasine, emocine depresija. Prašė skundÄ tenkinti.Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Laisvės atėmimo vietų ligoninės (toliau – ir Ligoninė), su pareiÅ¡kėjo skundu nesutiko.

Atsiliepime į skundÄ (b. l. 16-20) nurodė, kad įvairiais laikotarpiais nuo 2011 m. gegužės 18 d. iki 2015 m. vasario 5 d. pareiÅ¡kėjas buvo gydomas Ligoninėje. Pažymėjo, kad statistika, kiek konkrečioje palatoje atskiromis dienomis gydoma asmenų, įstaigoje nevedama, kadangi galiojantys teisės aktai to daryti neįpareigoja. Atsakovo atstovas negali daryti įtakos atvykstančiųjų asmenų skaičiui, kadangi ligoninėje yra teikiamos stacionarinio gydymo paslaugos visiems to reikalaujantiems nuteistiesiems ir suimtiesiems.

Teigė, jog Ligoninės Vilniaus padalinio visos patalpos buvo įrengtos pagal teisės aktų reikalavimus ir atitiko tuo metu galiojusių higienos normų reikalavimus. Laisvės atėmimo vietų ligoninės patalpos remontuojamos eilės tvarka, remontas atliekamas pagal poreikį. Laisvės atėmimo vietų ligoninė turi Vilniaus visuomenės sveikatos centro iÅ¡duotÄ LeidimÄ -Higienos pasÄ , kuris įrodo, kad Laisvės atėmimo vietų ligoninės patalpos atitinka Lietuvos higienos normų reikalavimus.

Kamerų tipo patalpa, kurioje buvo gydomas pareiÅ¡kėjas, buvo įrengta pagal Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 16.5 punkto nuostatas. Ligoninės ne režimo zonos korpuso Chirurginio skyriuje sanitarinio mazgo kabinos buvo įrengtos gydomojo skyriaus bendrojo naudojimo patalpose. Gyvenamosiose patalpose, kuriose gydėsi pareiÅ¡kėjas, buvo sudarytos galimybės patalpas vėdintis praveriant langÄ .

Visose Ligoninės kamerų tipo patalpose ir palatose oro temperatÅ«ra bei santykinė oro drėgmė atitiko ginčo laikotarpiu galiojusios HN 76:2010 reikalavimus. Ligoninės patalpų deratizacijos ir dezinsekcijos darbams atlikti buvo sudaryta sutartis su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba". Tokio pobÅ«džio darbai buvo atliekami kartÄ per mėnesį, prireikus, ir dažniau. Patalpų valymo ir dezinfekcijos darbus atlikdavo paskirti sanitarai. Ligoninės patalpų valymo ir dezinfekcijos darbų dažnis atitiko ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusios Lietuvos higienos normos HN 47-1:2012 „Sveikatos priežiÅ«ros įstaigos.

Infekcijų kontrolės reikalavimai“ reikalavimus ir atlikti valymo bei dezinfekcijos darbai buvo registruojami Ligoninėje nustatyta tvarka. Ligoninėje minkÅ¡tas inventorius buvo dezinfekuojamas dezinfekcijos kamerose, visi dezinfekcijos darbai buvo registruojami žurnale. Taip pat ne rečiau kaip kartÄ per savaitę pacientams buvo iÅ¡duodama iÅ¡skalbta patalynė. HN 76:2010 nereglamentavo čiužinių ir kito minkÅ¡tojo inventoriaus susidėvėjimo lygio. Pasibaigus minkÅ¡tojo inventoriaus naudojimo laikui, įstaigos atsakingi darbuotojai įvertindavo minėtų daiktų tolimesnio naudojimo tinkamumÄ .

Ligoninės minkÅ¡tas inventorius buvo atnaujinamas reguliariai pagal poreikį. Teisės aktuose nėra numatyta, jog duÅ¡ai turi bÅ«ti atskirti pertvaromis. PareiÅ¡kėjui asmens kratos buvo atliekamos teisės aktų nustatyta tvarka, vadovaujantis Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194. PareiÅ¡kėjas gydymosi Ligoninėje metu nesikreipė į įstaigos administracijÄ dėl ginčo dalyko. PareiÅ¡kėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalÄ nėra pagrįstas jokiais įrodomÄ jÄ galiÄ turinčiais įrodymais, jo teiginiai yra abstraktaus pobÅ«džio, nepagrįstas priežastinis ryÅ¡ys.

Prašė pareiÅ¡kėjo reikalavimui taikyti trejų metų ieÅ¡kinio senatį, skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.PareiÅ¡kėjas teismui pateikė reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais laikant jį Laisvės atėmimo vietų ligoninėje (toliau ir – LAVL) netinkamomis, antisanitarinėmis, orumÄ Å¾eminančiomis sÄ lygomis, laikotarpiu nuo 2011 m. gegužės 18 d. iki 2015 m. vasario 5 d.Atsakovo atstovas prašė teismo pareiÅ¡kėjo reikalavimui taikyti trejų metų ieÅ¡kinio senatį (b. l. 19-20).Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra ne kartÄ nurodęs, jog nagrinėjant administracinius ginčus dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo, taikytinos ne tik Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) normos, reglamentuojančios deliktinę atsakomybę, bet ir Å¡io kodekso normos, reglamentuojančios ieÅ¡kinio senatį (žr., pvz., LVAT 2007 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A6-317/2007, 2010 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-850/2010, 2011 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-150/2011 ir kt.).

IeÅ¡kinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį. IeÅ¡kinio senaties terminus, jų skaičiavimo ir taikymo tvarkÄ reglamentuojančios teisės normos yra imperatyvaus pobÅ«džio. Tikslus ieÅ¡kinio senatį reglamentuojančių teisės normų aiÅ¡kinimas ir taikymas yra itin reikÅ¡mingas, nes ieÅ¡kinio senaties termino pasibaigimas reiÅ¡kia asmens galimybių apginti savo teises per teismÄ ribojimÄ , kitaip tariant, teisės į priverstinį savo teisių įgyvendinimÄ praradimÄ , kuomet ginčo Å¡alis reikalauja taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ (žr., pvz., LVAT 2011 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-150/2011, 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-3116/2011).CK 1.125 str. 8 d. numato, jog reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo įstatymas numato sutrumpintÄ trejų metų senaties terminÄ , todėl pareiÅ¡kėjo reikalavimui jo praÅ¡omas bendras senaties terminas netaikytinas.

Pagal CK 1.127 str. 1 d. ieÅ¡kinio senaties termino eiga prasideda nuo tos dienos, kai asmuo sužino arba turi sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ . Pagal bendrÄ jÄ ieÅ¡kinio senaties termino eigos pradžios nustatymo taisyklę ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos, o teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ . Pagal Å¡iÄ teisės nuostatÄ ieÅ¡kinio senaties termino eigos pradžia siejama su subjektyviÄ ja aplinkybe (asmens žinojimu ar turėjimu žinoti apie jo teisės pažeidimÄ ), tačiau subjektyviojo kriterijaus negalima suabsoliutinti, nes kiekvienas asmuo turi rÅ«pintis savo teisėmis ir operatyviu jų gynimu, kad nebÅ«tų pažeistas civilinių santykių stabilumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-449/2009).Kaip jau buvo nurodyta, pareiÅ¡kėjas jam padarytÄ neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ jo bausmės atlikimo sÄ lygų laikotarpiu nuo 2011 m. gegužės 18 d.

Teismas, atsižvelgdamas į pareiÅ¡kėjo nurodytas bausmės atlikimo sÄ lygų jam sukeltas neigiamas pasekmes, vertina, kad pareiÅ¡kėjas, bÅ«damas apdairus ir rÅ«pestingas, turėjo galimybę sužinoti apie savo teisių pažeidimÄ dėl netinkamų bausmės atlikimo sÄ lygų nuo patalpinimo į Ligoninę pradžios, t. y. 2011 m. gegužės 18 d., nes patirdamas skunde nurodytus nepatogumus, turėjo galimybę domėtis teisės aktais, reglamentuojančiais Å¡iuos teisinius santykius, kreiptis dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų į Ligoninę, Å¡ios įstaigos vadovÄ , kitas kompetentingas institucijas.

Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad pareiÅ¡kėjui bÅ«tų buvę suvaržytos teisės susipažinti su teisės aktais, gauti iÅ¡ Ligoninės ar kitų institucijų reikiamÄ informacijÄ .Å ios aplinkybės patvirtina, jog pareiÅ¡kėjas apie savo teisių pažeidimÄ turėjo sužinoti nuo patalpinimo į Ligoninę pradžios 2011 m. gegužės 18 d., tačiau į teismÄ kreipėsi tik 2017 m. sausio 25 d. (b. l. 7). CK1.131 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu teismas pripažįsta, jog ieÅ¡kinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi bÅ«ti ginama, o praleistas ieÅ¡kinio senaties terminas atnaujinamas.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje aiÅ¡kinama, kad klausimÄ , ar konkrečios ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindÄ jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, atsižvelgdamas į ieÅ¡kinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, Å¡alių elgesį, ieÅ¡kinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 24 d. nutartis administracinėje byloje A822-1037/2009).PareiÅ¡kėjas nepateikė teismui jokių įrodymų, jog galimų bausmės atlikimo sÄ lygų pažeidimų metu jis nežinojo ir negalėjo žinoti apie Å¡iuos pažeidimus.

Nenurodė Å¡io termino praleidimo aplinkybių ar priežasčių. Tokiu bÅ«du, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, teismas pripažįsta, kad nėra pagrindo ex officio atnaujinti praleistÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ pareiÅ¡kėjo reikalavimui dėl žalos atlyginimo. Esant Å¡ioms aplinkybėms, atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, praÅ¡ymas tenkintinas, pareiÅ¡kėjo skundo reikalavimui taikytinas ieÅ¡kinio senaties terminas, todėl pareiÅ¡kėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo už laikotarpį nuo 2011 m. gegužės 18 d. iki 2014 m. sausio 25 d. atmestinas kaip nepagrįstas (CK 1.126 str. 2 d., 1.131 str. 1 d., ABTÄ® 88 str. 1 p.).Pritaikius trejų metų senaties terminÄ laikytina, jog sprendžiant skundo reikalavimų pagrįstumÄ bei teisėtumÄ , yra reikÅ¡mingos ir analizuotinos pareiÅ¡kėjo laikymo Ligoninėje sÄ lygos nuo 2014 m. sausio 25 d. iki 2015 m. vasario 5 d.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalÄ (vieÅ¡oji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra bÅ«tinos keturios sÄ lygos:

1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis);

2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis);

3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis);

4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.Deliktinė atsakomybė yra viena iÅ¡ civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai taikyti bÅ«tina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sÄ lygų visumÄ , nurodytÄ CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 str., atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali bÅ«ti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu.

Todėl, sprendžiant pareiÅ¡kėjo skundo pagrįstumo klausimÄ , bÅ«tina nustatyti, ar LAVL arba jos pareigÅ«nai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sÄ lygojo pareiÅ¡kėjo nurodytos žalos atsiradimÄ . Teismas pažymi, kad sprendžiant Institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo klausimÄ kiekvienu konkrečiu atveju bÅ«tina nustatyti, kokios Institucijos veiklÄ reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė.PareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ grindžia aplinkybėmis, kad LAVL jam nebuvo užtikrintas teisės aktais reglamentuotas minimalus gyvenamasis plotas.

Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194, 11.4 punkte nustatyta, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. liepos 22 d. nutarimu Nr. 740, nurodytų projektų įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas LAVL negali bÅ«ti mažesnis kaip 5,1 kv. m. Minėtoje teisės normoje nurodytas vienam asmeniui tenkantis gyvenamasis plotas nėra įvardijamas kaip neužstatytas palatos plotas, todėl laikytina, kad teisės aktais nustatytas vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas negali bÅ«ti mažesnis kaip 5,1 kv. m viso bendro palatos ploto. Pastebėtina, kad į baldų ir kitų įrenginių užimamÄ plotÄ turi bÅ«ti atsižvelgiama tik tuo atveju, kuomet yra konstatuojamas gyvenamojo ploto normos pažeidimo faktas.

Tokios pozicijos laikosi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuodamas vienodÄ administracinių teismų praktikÄ (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-1200/2014, 2014 m. spalio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-575-1731/2014). Kadangi objektyvių duomenų apie LAVL konkrečiu pareiÅ¡kėjo buvimo tam tikroje palatoje metu buvusį nuteistųjų skaičių nėra pateikta, todėl vienam asmeniui tenkantis gyvenamasis plotas skaičiuotinas konkrečios palatos, kurioje gyveno pareiÅ¡kėjas, gyvenamÄ jį plotÄ padalinant iÅ¡ miegamųjų vietų skaičiaus.IÅ¡ bylos duomenų nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas LAVL laikotarpiu nuo 2014-03-06 ik 2014-03-20 ir nuo 2014-12-11 iki 2014-12-29 buvo gydomas Chirurginio skyriaus palatoje Nr. 2, kurios plotas 24,92 kv. m., įrengtos 7 miegamosios vietos, todėl pareiÅ¡kėjui teko 3,56 kv. m. ploto; nuo 2014-03-27 iki 2014-04-03, nuo 2014-04-24 iki 2014-05-15 ir nuo 2015-01-23 iki 2015-02-05 Chirurginio skyriaus palatoje Nr. 1, kurios plotas 32,6 kv. m., įrengtos 8 miegamosios vietos, todėl pareiÅ¡kėjui teko 4,07 kv. m. ploto; nuo 2015-01-19 iki 2015-02-05 Chirurginio (Bendrojo) skyriaus kamerų tipo patalpoje Nr. 23, kurios plotas 8,80 kv. m., įrengtos 4 miegamosios vietos (dvi dviejų aukÅ¡tų lovos), todėl pareiÅ¡kėjui teko 2,20 kv. m. ploto (b. l. 16-17, 39-40).Teismas, įvertinęs teisinį reglamentavimÄ ir faktinius bylos duomenis, daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjui gydantis LAVL visÄ laikÄ , t. y. 90 parų, nebuvo tinkamai užtikrinta jo teisė į tinkamas gydymo sÄ lygas LAVL.

Å iuo aptariamu atveju vieÅ¡ojo administravimo institucija neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, nes ligoninė veikė pažeisdama teisės aktų reikalavimus dėl vienam asmeniui tenkančios minimalios gyvenamojo ploto normos, nesvarbu, jog tokios sÄ lygos galėjo susidaryti dėl nuo įstaigos nepriklausančių aplinkybių. PareiÅ¡kėjas nurodo, kad sanitarinis mazgas kameroje nebuvo tinkamai įrengtas. Lietuvos higienos normoje HN 76:2010 (galiojusioje iki 2015 m. lapkričio 1 d.) 21 punkte nurodyta, kad pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areÅ¡tinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi bÅ«ti įrengtas sanitarinis mazgas.

Sanitariniame mazge turi bÅ«ti įrengta Å¡alto vandens tiekimo sistema, taip pat unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė). Jis turi turėti ir atskirÄ nuo gyvenamųjų patalpų oro Å¡alinimo sistemÄ . Atsakovo atstovas į bylÄ nepateikė jokių duomenų apie sanitarinio mazgo įrengimÄ . Europos komiteto prieÅ¡ kankinimÄ ir kitokį žiaurų, nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį elgesį ir baudimÄ pateikiamuose standartuose (iÅ¡trauka iÅ¡ Antrosios bendros ataskaitos [CPT/Inf(92) 3], 49 punktas) kaip tinkama nurodoma praktika, kad kamerose bÅ«tų atskira patalpa su sanitariniais įrengimais.

Tinkamas atskiro tualeto neįrengimas turi bÅ«ti vertinamas kaip žmogaus garbę ir orumÄ pažeidžiantis elgesys, kadangi nuolatinis stebėjimas kitų asmenų trikdo, įžeidžia ir pažemina asmenį. Atsižvelgiant į tai, teismas pripažįsta, jog pareiÅ¡kėjas buvo laikomas su kitais nuteistaisiais ir jo teisė į privatumÄ buvo pažeista. PareiÅ¡kėjas teisės į privatumÄ pažeidimÄ sieja ir su tuo, kad duÅ¡e nėra pertvarų, persirengimo kabinų. Pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnio 2 dalį, pataisos namuose vieni nuo kitų izoliuotai toje pačioje pataisos įstaigoje laikomi vyrai ir moterys.

BÅ«damas Ligoninėje duÅ¡u pareiÅ¡kėjas naudojosi tik su tos pačios lyties asmenimis. Teisės aktai jokių specialių papildomų reikalavimų, susijusių su pertvaromis duÅ¡e įrengimu, nenustato. Atsižvelgiant į tai, teismas neturi pagrindo konstatuoti kokius nors su tuo susijusius pareiÅ¡kėjo teisių pažeidimus.PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad palatose netinkamas vėdinimas.Laisvės atėmimo vietų ligoninė atsiliepime nurodė, kad gyvenamosiose patalpose, kuriose gydėsi pareiÅ¡kėjas, buvo sudarytos galimybės patalpas vėdintis praveriant langÄ .

Tai atitiko Lietuvos higienos normos HN 47:2011 47 punkto reikalavimÄ , kad recirkuliuojant asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigų patalpų orÄ turi bÅ«ti vadovaujamasi sveikatos apsaugos ministro 2005-06-09 įsakymu Nr. D1-289 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 2.09.02:2005 „Šildymas, vėdinimas ir oro kondicionavimas“ nuostatomis. Pagal Å¡io teisės akto 20.1 punktÄ , natÅ«ralusis vėdinimas naudojamas tais atvejais, kai tiekiamo ar Å¡alinamo oro nereikia valyti, o naudotojas, nekenkdamas kitiems, gali užtikrinti norminį mikroklimatÄ ir oro Å¡varumÄ reguliuodamas tiesiai į patalpÄ patenkančio oro kiekį, arba kai į patalpÄ infiltruojasi pakankamai lauko oro.

Administracinėje byloje nėra jokių vėdinimo sistemos netinkamumÄ patvirtinančių įrodymų. Administracinėje byloje taip pat nėra duomenų apie palatų, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, ginčo laikotarpiu atliktus patikrinimus. PareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu dėl netinkamų gydymosi sÄ lygų nei į Laisvės atėmimo vietų ligoninės administracijÄ , nei į Visuomenės sveikatos centrÄ nesikreipė, todėl darytina iÅ¡vada, kad jo teisės nebuvo pažeidžiamos. Å iuo metu dėl praėjusio laiko pažeidimų negalima nustatyti.

PareiÅ¡kėjas nurodė, kad palatose buvo parazitų, tarakonų.Byloje esantys duomenys patvirtina, kad Ligoninė dėl dezinsekcijos, deratizacijos 2014 m. sausio 2 d. sudarė sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“ (b. l. 41-43). Å ia sutartimi kenkėjus naikinanti bendrovė įsipareigojo atlikti tyrimus, nustatyti kenkėjų rūšį, patekimo kelius bei imtis kontrolės priemonių, atlikti vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus. Aptarti raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina, kad Ligoninėje buvo skiriamas reikiamas dėmesys kenkėjų monitoringui ir naikinimui, todėl pareiÅ¡kėjo teiginiai dėl parazitų vertintini deklaratyviais ir atmestini kaip nepagrįsti.PareiÅ¡kėjas taip pat nurodo, kad atvykus į LAVL asmens krata buvo atliekama antisanitarinėmis sÄ lygomis, tekdavo dėti daiktus ant neÅ¡varaus stalo.

Kratos ir apžiÅ«ros laisvės atėmimo vietose yra atliekamos vadovaujantis Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiÅ«ros instrukcija, patvirtinta Kalėjimų departamento direktoriaus 2014-09-10 įsakymu Nr. V-362. Å io teisės akto 154 punkte nustatyta, kad visuminė asmens krata atliekama atskiroje patalpoje. PrieÅ¡ kratÄ pasiÅ«loma atiduoti daiktus, kuriuos suimtiesiems ir nuteistiesiems turėti draudžiama. Po to nurodoma suimtajam (nuteistajam) paeiliui nusirengti drabužius iki apatinių baltinių.

Visi turimi daiktai įdėmiai apžiÅ«rimi ir apčiupinėjami.Teismas pažymi, kad pareiÅ¡kėjo nurodyti argumentai, jog asmens ir daiktų apžiÅ«ros atliekamos antisanitarinėmis sÄ lygomis, yra tipiniai (vartojami daugelio kalinamųjų/nuteistųjų skunduose dėl žalos priteisimo) ir abstraktÅ«s, pavyzdžiui, nenurodyta, kuriose patalpose ir kada atliekant kratÄ buvo pažeisti teisės aktais nustatyti reikalavimai ir pan. Atitinkamai pripažintina, kad atsakovui bÅ«tų pernelyg neproporcinga pareiga paneigti tokius abstrakčius ir nedetalius pareiÅ¡kėjo teiginius.

Tuo labiau, jog atsakovas nurodo, kad kratos buvo atliekamos laikantis teisės aktų reikalavimų. LVAT praktikoje laikomasi pozicijos, kad neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio, asmeniui padarytas neigiamas poveikis, jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius iÅ¡gyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliÅ«tis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai jÄ darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvÅ«s, o ne mažareikÅ¡miai ar smulkmeniÅ¡ki, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiÅ«riu ir gali bÅ«ti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobÅ«dį, pakenkimo intensyvumÄ ir trukmę (LVAT 2015-10-20 nutartis administracinėje byloje Nr. A2350-520/2015).

Be to, tam tikras kalinamųjų privatumo apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu (LVAT 2015-12-16 nutartis administracinėje byloje Nr. A2590-492/2015). Nagrinėjamu atveju, nėra pagrindo pripažinti, kad pareiškėjo argumentai dėl asmens apžiūros atlikimo verčiant nusirengti ir dėti daiktus ant nešvaraus stalo, gali būti laikomi pakankamai intensyviais nepatogumais, esančiais pagrindu neturtinei žalai atsirasti.Pareiškėjas skunde teigė, kad išduodama patalynė buvo suplyšusi, čiužiniai smirda, paklodės, pagalvės buvo senos.

HN 76:2010 67 punktas nustatė, kad lovos skalbiniai ir rankÅ¡luosčiai turi bÅ«ti keičiami, atsižvelgiant į jų užterÅ¡tumÄ , bet ne rečiau kaip kartÄ per savaitę. HN 134:2015 43 punktas numato, kad lovos skalbiniai ir rankÅ¡luosčiai (jeigu jais aprÅ«pinama) turi bÅ«ti keičiami atsižvelgiant į jų užterÅ¡tumÄ , bet ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per savaitę. Lietuvos higienos normos HN 47-1:2012 ,,Sveikatos priežiÅ«ros įstaigos. Infekcijų kontrolės reikalavimai.“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2012 m. spalio 19 d.

įsakymu Nr. V-946 (toliau – HN 47-1:2012) 109 punktas numato, kad lovų čiužiniai, pagalvės, antklodės turi būti su specialiais užvalkalais iš nepralaidaus skysčiams, patvaraus paviršių valymo ir dezinfekcijos priemonėms audinio arba iš audinių, tinkamų skalbti ir (ar) dezinfekuoti įstaigoje naudojamais būdais. Lovų čiužinių, pagalvių, antklodžių užvalkalai skalbiami ir dezinfekuojami po kiekvieno paciento, to paties paciento – ne rečiau kaip kas 7 dienas, užteršti biologiniais skysčiais – tuoj pat.

Draudžiama naudoti suplyÅ¡usius čiužinius, pagalves, antklodes. Atsakovo atstovas atsiliepime į skundÄ teigia, kad laikosi teisės aktų reikalavimų ir iÅ¡duoda pacientams tik nustatyta tvarka dezinfekuotÄ ir iÅ¡valytÄ inventorių. Vilniaus visuomenės sveikatos centro iÅ¡duotas leidimas-higienos pasas (b. l. 22), Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiÅ«ros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos iÅ¡duota licencija (b. l.

21) įrodo, kad Ligoninės veikla kontroliuojama įgaliotų institucijų, Ligoninė iÅ¡ esmės atitinka teisės aktų keliamas sÄ lygas sveikatos priežiÅ«ros paslaugoms teikti. Byloje nėra duomenų apie tai, kad pareiÅ¡kėjas jo laikymo Ligoninėje metu bÅ«tų kreipęsis su skundais ar praÅ¡ymais dėl netinkamos minkÅ¡tojo inventoriaus bÅ«klės. Å iuo metu Ligoninei tektų neproporcinga pareiga paneigti pareiÅ¡kėjo skundo teiginius Å¡iais aspektais, todėl pareiÅ¡kėjo skundo teiginiai dėl netinkamos minkÅ¡tojo inventoriaus bÅ«klės laikytini abstrakčiais ir neįrodytais.Pažymėtina, kad Lietuvos higienos normos HN 134:2015 18 punkte nustatyta, jog karÅ¡tas vanduo turi bÅ«ti tiekiamas į duÅ¡o, skalbyklos, kirpyklos, ilgalaikių pasimatymo kambarių patalpas.

Taigi, Å¡iuo atveju Ligoninė nepažeidė pareiÅ¡kėjo teisių, kadangi nėra nustatyto reikalavimo tiekti karÅ¡tÄ vandenį į kamerÄ .PareiÅ¡kėjas skunde tik abstrakčiai nurodė, kad neturėjo ilgalaikių pasimatymų, tačiau konkrečiai nenurodo, kada jis kreipėsi į Ligoninės administracijÄ dėl jų suteikimo, kada pasimatymai jam nebuvo suteikti.Likusieji tiek pareiÅ¡kėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikÅ¡mės kilusio ginčo iÅ¡sprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini.

LVAT ir Europos žmogaus teisių teismas (toliau – EŽTT) formuoja praktikÄ , kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi bÅ«ti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiÅ¡kinant ABTÄ® normas (ABTÄ® 13 str.1d., 20 str.) taip pat ne kartÄ buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimÄ nereiÅ¡kia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvienÄ proceso dalyvio argumentÄ (LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. P444-196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).IÅ¡samiai bei visapusiÅ¡kai įvertinęs byloje surinktus įrodymus, atlikęs teisės normų, reglamentuojančių asmenų laikymo laisvės atėmimo vietose sÄ lygų analizę, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad Laisvės atėmimo vietų ligoninė ginčui aktualiu laikotarpiu iÅ¡ viso 90 parų neužtikrino pareiÅ¡kėjui teisės aktais reglamentuotos minimalios vienam asmeniui tenkančios gyvenamojo ploto normos, taip pat byloje liko nepaneigti pareiÅ¡kėjo argumentai dėl netinkamo sanitarinio mazgo įrengimo, todėl konstatuotina, kad Ligoninė pažeidė pareiÅ¡kėjo subjektinę teisę bÅ«ti laikomam tinkamomis sÄ lygomis.

Teismui nekyla abejonių, kad dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų pareiÅ¡kėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, iÅ¡gyvenimų, papildomÄ diskomfortÄ , teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimÄ , kurių jis nebÅ«tų patyręs, jei bÅ«tų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sÄ lygomis, t. y. pareiÅ¡kėjas patyrė neturtinę (moralinę) žalÄ . LVAT praktikoje yra konstatuota, kad asmuo, kuris yra laikomas nepriimtinomis sÄ lygomis, patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (LVAT administracinė byla Nr. A143-1966/2008; administracinė byla Nr. A502-734/2009, administracinė byla Nr. A525-1181/2010), taip pat ir EŽTT praktikoje (EŽTT 2008 m. lapkričio 28 d. sprendimas byloje S. prieÅ¡ LietuvÄ ).

Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Å io straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

PareiÅ¡kėjas nurodė, jog dėl valdžios institucijos neteisėtų veiksmų patyrė 7 000 Eur neturtinę žalÄ , kuri pasireiÅ¡kė nepatogumais, stresu, pažeminimu, ir pan. Byloje nėra jokių duomenų apie pareiÅ¡kėjo sveikatos bÅ«klę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų bÅ«ti reikÅ¡mingos sprendžiant dėl įkalinimo sÄ lygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobÅ«džio ar laipsnio. Byloje nenustatyta, kad atsakovas bÅ«tų sÄ moningai siekęs pažeminti pareiÅ¡kėjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgęsis, o tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami iÅ¡gyvenimai, patyrimai paprastai yra neiÅ¡vengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu.

Nagrinėjamu atveju teismas, nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į nustatytų pažeidimų pobÅ«dį, į tai, kad kamerų perpildymas buvo žymus, tačiau, kita vertus, pareiÅ¡kėjas Ligoninėje buvo laikomas periodiÅ¡kai, trumpais laikotarpiais. Nesant byloje duomenų, kad nustatyti pažeidimai bÅ«tų lėmę ilgalaikes, nepataisomas pasekmes, taip pat nenustačius, kad pareiÅ¡kėjo teisės buvo pažeistos dėl sÄ moningo atsakovo atstovo elgesio pareiÅ¡kėjo atžvilgiu, siekio iÅ¡skirti jį iÅ¡ kitų įstaigoje laikomų asmenų, teismas sprendžia, kad pareiÅ¡kėjo praÅ¡omÄ priteisti neturtinę žalÄ nėra pagrindo vertinti 7 000 Eur suma, nes ji akivaizdžiai neadekvati pareiÅ¡kėjo patirtiems neturtiniams praradimams.

Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, atsižvelgęs į formuojamÄ Europos Žmogaus Teisių Teismo ir aktualiÄ Lietuvos Respublikos teismų praktikÄ (pvz., LVAT 2016-10-24 nutartimi administracinėje byloje Nr. A-2729-502/2016 pareiÅ¡kėjui priteisė 800 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ , kai pareiÅ¡kėjas Ligoninėje buvo laikomas 110 dienų perpildytose palatose bei nesant tinkamai įrengto tualeto) bei valstybės ekonomines darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sÄ lygas, taip pat vadovaudamasis sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuoja, kad pareiÅ¡kėjo patirtÄ neturtinę žalÄ teisingai atlygins 600 Eur sumos priteisimas.

Todėl pareiÅ¡kėjo skundas tenkinamas iÅ¡ dalies, priteisiant pareiÅ¡kėjui iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, 600 Eur neturtinei žalai atlyginti.Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, teismasn u s p r e n d ž i a: PareiÅ¡kėjo skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Priteisti pareiÅ¡kėjui T. G. iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, 600 Eur neturtinei žalai atlyginti.Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėja                                                                                   Natalja Zelionkienė