d23c5e3e-b1f1-43b3-8103-e43a5ef8865e · Kauno apygardos administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedAdministracinÄ byla Nr. I-1095-402/2017                                Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00132-2017-0                                                             Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2; 37.2; 51.4.;55.1.1. (S) KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. balandžio 24 d.Kaunas Kauno apygardos administracinio teismo teisÄja Natalja ZelionkienÄ,sekretoriaujant Sandrai Barodicaitei,raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo administracinÄ bylÄ pagal pareiÅ¡kÄjo T.
Legislator headnote
AI generatedd23c5e3e-b1f1-43b3-8103-e43a5ef8865e · Kauno apygardos administracinis teismas: Teismas, atsižvelgdamas į pareiÅ¡kÄjo nurodytas bausmÄs atlikimo sÄ lygų jam sukeltas neigiamas pasekmes, vertina, kad pareiÅ¡kÄjas, bÅ«damas apdairus ir rÅ«pestingas, turÄjo galimybÄ sužinoti apie savo teisių pažeidimÄ dÄl netinkamų bausmÄs atlikimo sÄ lygų nuo patalpinimo į LigoninÄ pradžios, t. y. 2011 m. gegužÄs 18 d., nes patirdamas skunde nurodytus nepatogumus, turÄjo galimybÄ domÄtis teisÄs aktais, reglamentuojanÄiais Å¡iuos teisinius santykius, kreiptis dÄl netinkamų kalinimo sÄ lygų į LigoninÄ, Å¡ios įstaigos vadovÄ , kitas kompetentingas institucijas.
Keywords
AI generatedRelated Decisions
AI generatedFull text
AdministracinÄ byla Nr. I-1095-402/2017                                Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00132-2017-0                                                             Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2; 37.2; 51.4.;55.1.1. (S) KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. balandžio 24 d.Kaunas Kauno apygardos administracinio teismo teisÄja Natalja ZelionkienÄ,sekretoriaujant Sandrai Barodicaitei,raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo administracinÄ bylÄ pagal pareiÅ¡kÄjo T.
G. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai LaisvÄs atÄmimo vietų ligoninÄs, dÄl neturtinÄs žalos atlyginimo priteisimo. Teismas n u s t a t Ä: PareiÅ¡kÄjas skundu kreipÄsi į Kauno apygardos administracinį teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybÄs, atstovaujamos LaisvÄs atÄmimo vietų ligoninÄs, 7000 Eur neturtinei žalai atlyginti. PareiÅ¡kÄjas patikslintame skunde (b. l.
11) nurodÄ, kad LaisvÄs atÄmimo vietų ligoninÄje įvairiais laikotarpiais buvo gydomas nuo 2011 m. gegužÄs 15 d. iki 2015 m. vasario 5 d. netinkamomis, antisanitarinÄmis sÄ lygomis, pažeidžiant teisÄs aktais reglamentuotÄ gyvenamojo ploto normÄ . Kamerose tualetas nebuvo tinkamai įrengtas, patalpose netinkamas vÄdinimas. Kamerose pilna parazitų, tarakonų. DuÅ¡uose nebuvo jokio privatumo, kranai surÅ«dijÄ, nebuvo lentynÄlÄs higienos priemonÄms susidÄti, nÄra įrengta prie dušų persirengimo kabinų.
PareiÅ¡kÄjas teigÄ, kad iÅ¡duodama patalynÄ buvo suplyÅ¡usi, Äiužiniai smirda, paklodÄs, pagalvÄs buvo senos. Nebuvo suteikiami ilgalaikiai pasimatymai. PažymÄjo, jog atvykstant į LaisvÄs atÄmimo vietų ligoninÄ, pareiÅ¡kÄjui bÅ«davo daroma krata antisanitarinÄmis sÄ lygomis. DÄl tokių atsakovo veiksmų pareiÅ¡kÄjas patyrÄ neturtinÄ Å¾alÄ , kuri pasireiÅ¡kÄ dvasiniais iÅ¡gyvenimais, nepatogumais, dvasine, emocine depresija. PraÅ¡Ä skundÄ tenkinti.Atsakovas Lietuvos valstybÄ, atstovaujama LaisvÄs atÄmimo vietų ligoninÄs (toliau â ir LigoninÄ), su pareiÅ¡kÄjo skundu nesutiko.
Atsiliepime į skundÄ (b. l. 16-20) nurodÄ, kad įvairiais laikotarpiais nuo 2011 m. gegužÄs 18 d. iki 2015 m. vasario 5 d. pareiÅ¡kÄjas buvo gydomas LigoninÄje. PažymÄjo, kad statistika, kiek konkreÄioje palatoje atskiromis dienomis gydoma asmenų, įstaigoje nevedama, kadangi galiojantys teisÄs aktai to daryti neįpareigoja. Atsakovo atstovas negali daryti įtakos atvykstanÄiųjų asmenų skaiÄiui, kadangi ligoninÄje yra teikiamos stacionarinio gydymo paslaugos visiems to reikalaujantiems nuteistiesiems ir suimtiesiems.
TeigÄ, jog LigoninÄs Vilniaus padalinio visos patalpos buvo įrengtos pagal teisÄs aktų reikalavimus ir atitiko tuo metu galiojusių higienos normų reikalavimus. LaisvÄs atÄmimo vietų ligoninÄs patalpos remontuojamos eilÄs tvarka, remontas atliekamas pagal poreikį. LaisvÄs atÄmimo vietų ligoninÄ turi Vilniaus visuomenÄs sveikatos centro iÅ¡duotÄ LeidimÄ -Higienos pasÄ , kuris įrodo, kad LaisvÄs atÄmimo vietų ligoninÄs patalpos atitinka Lietuvos higienos normų reikalavimus.
Kamerų tipo patalpa, kurioje buvo gydomas pareiÅ¡kÄjas, buvo įrengta pagal Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų KalÄjimo departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 16.5 punkto nuostatas. LigoninÄs ne režimo zonos korpuso Chirurginio skyriuje sanitarinio mazgo kabinos buvo įrengtos gydomojo skyriaus bendrojo naudojimo patalpose. Gyvenamosiose patalpose, kuriose gydÄsi pareiÅ¡kÄjas, buvo sudarytos galimybÄs patalpas vÄdintis praveriant langÄ .
Visose LigoninÄs kamerų tipo patalpose ir palatose oro temperatÅ«ra bei santykinÄ oro drÄgmÄ atitiko ginÄo laikotarpiu galiojusios HN 76:2010 reikalavimus. LigoninÄs patalpų deratizacijos ir dezinsekcijos darbams atlikti buvo sudaryta sutartis su UAB âKenkÄjų kontrolÄs tarnyba". Tokio pobÅ«džio darbai buvo atliekami kartÄ per mÄnesį, prireikus, ir dažniau. Patalpų valymo ir dezinfekcijos darbus atlikdavo paskirti sanitarai. LigoninÄs patalpų valymo ir dezinfekcijos darbų dažnis atitiko ginÄui aktualiu laikotarpiu galiojusios Lietuvos higienos normos HN 47-1:2012 âSveikatos priežiÅ«ros įstaigos.
Infekcijų kontrolÄs reikalavimaiâ reikalavimus ir atlikti valymo bei dezinfekcijos darbai buvo registruojami LigoninÄje nustatyta tvarka. LigoninÄje minkÅ¡tas inventorius buvo dezinfekuojamas dezinfekcijos kamerose, visi dezinfekcijos darbai buvo registruojami žurnale. Taip pat ne reÄiau kaip kartÄ per savaitÄ pacientams buvo iÅ¡duodama iÅ¡skalbta patalynÄ. HN 76:2010 nereglamentavo Äiužinių ir kito minkÅ¡tojo inventoriaus susidÄvÄjimo lygio. Pasibaigus minkÅ¡tojo inventoriaus naudojimo laikui, įstaigos atsakingi darbuotojai įvertindavo minÄtų daiktų tolimesnio naudojimo tinkamumÄ .
LigoninÄs minkÅ¡tas inventorius buvo atnaujinamas reguliariai pagal poreikį. TeisÄs aktuose nÄra numatyta, jog duÅ¡ai turi bÅ«ti atskirti pertvaromis. PareiÅ¡kÄjui asmens kratos buvo atliekamos teisÄs aktų nustatyta tvarka, vadovaujantis Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklÄmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194. PareiÅ¡kÄjas gydymosi LigoninÄje metu nesikreipÄ Ä¯ įstaigos administracijÄ dÄl ginÄo dalyko. PareiÅ¡kÄjo reikalavimas atlyginti neturtinÄ Å¾alÄ nÄra pagrįstas jokiais įrodomÄ jÄ galiÄ turinÄiais įrodymais, jo teiginiai yra abstraktaus pobÅ«džio, nepagrįstas priežastinis ryÅ¡ys.
PraÅ¡Ä pareiÅ¡kÄjo reikalavimui taikyti trejų metų ieÅ¡kinio senatį, skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.PareiÅ¡kÄjas teismui pateikÄ reikalavimÄ dÄl neturtinÄs žalos atlyginimo priteisimo, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisÄtais valstybÄs valdžios institucijų veiksmais laikant jį LaisvÄs atÄmimo vietų ligoninÄje (toliau ir â LAVL) netinkamomis, antisanitarinÄmis, orumÄ Å¾eminanÄiomis sÄ lygomis, laikotarpiu nuo 2011 m. gegužÄs 18 d. iki 2015 m. vasario 5 d.Atsakovo atstovas praÅ¡Ä teismo pareiÅ¡kÄjo reikalavimui taikyti trejų metų ieÅ¡kinio senatį (b. l. 19-20).Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra ne kartÄ nurodÄs, jog nagrinÄjant administracinius ginÄus dÄl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisÄtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo, taikytinos ne tik Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau â ir CK) normos, reglamentuojanÄios deliktinÄ atsakomybÄ, bet ir Å¡io kodekso normos, reglamentuojanÄios ieÅ¡kinio senatį (žr., pvz., LVAT 2007 m. kovo 26 d. nutartį administracinÄje byloje Nr. A6-317/2007, 2010 m. birželio 14 d. nutartį administracinÄje byloje Nr. A525-850/2010, 2011 m. balandžio 11 d. nutartį administracinÄje byloje Nr. A556-150/2011 ir kt.).
IeÅ¡kinio senatis â tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį. IeÅ¡kinio senaties terminus, jų skaiÄiavimo ir taikymo tvarkÄ reglamentuojanÄios teisÄs normos yra imperatyvaus pobÅ«džio. Tikslus ieÅ¡kinio senatį reglamentuojanÄių teisÄs normų aiÅ¡kinimas ir taikymas yra itin reikÅ¡mingas, nes ieÅ¡kinio senaties termino pasibaigimas reiÅ¡kia asmens galimybių apginti savo teises per teismÄ ribojimÄ , kitaip tariant, teisÄs į priverstinį savo teisių įgyvendinimÄ praradimÄ , kuomet ginÄo Å¡alis reikalauja taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ (žr., pvz., LVAT 2011 m. balandžio 11 d. nutartį administracinÄje byloje Nr. A556-150/2011, 2011 m. lapkriÄio 14 d. nutartį administracinÄje byloje Nr. A662-3116/2011).CK 1.125 str. 8 d. numato, jog reikalavimams dÄl padarytos žalos atlyginimo įstatymas numato sutrumpintÄ trejų metų senaties terminÄ , todÄl pareiÅ¡kÄjo reikalavimui jo praÅ¡omas bendras senaties terminas netaikytinas.
Pagal CK 1.127 str. 1 d. ieÅ¡kinio senaties termino eiga prasideda nuo tos dienos, kai asmuo sužino arba turi sužinoti apie savo teisÄs pažeidimÄ . Pagal bendrÄ jÄ ieÅ¡kinio senaties termino eigos pradžios nustatymo taisyklÄ ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisÄs į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos, o teisÄ Ä¯ ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turÄjo sužinoti apie savo teisÄs pažeidimÄ . Pagal Å¡iÄ teisÄs nuostatÄ ieÅ¡kinio senaties termino eigos pradžia siejama su subjektyviÄ ja aplinkybe (asmens žinojimu ar turÄjimu žinoti apie jo teisÄs pažeidimÄ ), taÄiau subjektyviojo kriterijaus negalima suabsoliutinti, nes kiekvienas asmuo turi rÅ«pintis savo teisÄmis ir operatyviu jų gynimu, kad nebÅ«tų pažeistas civilinių santykių stabilumas (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2009 m. spalio 22 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-449/2009).Kaip jau buvo nurodyta, pareiÅ¡kÄjas jam padarytÄ neturtinÄ Å¾alÄ kildina iÅ¡ jo bausmÄs atlikimo sÄ lygų laikotarpiu nuo 2011 m. gegužÄs 18 d.
Teismas, atsižvelgdamas į pareiÅ¡kÄjo nurodytas bausmÄs atlikimo sÄ lygų jam sukeltas neigiamas pasekmes, vertina, kad pareiÅ¡kÄjas, bÅ«damas apdairus ir rÅ«pestingas, turÄjo galimybÄ sužinoti apie savo teisių pažeidimÄ dÄl netinkamų bausmÄs atlikimo sÄ lygų nuo patalpinimo į LigoninÄ pradžios, t. y. 2011 m. gegužÄs 18 d., nes patirdamas skunde nurodytus nepatogumus, turÄjo galimybÄ domÄtis teisÄs aktais, reglamentuojanÄiais Å¡iuos teisinius santykius, kreiptis dÄl netinkamų kalinimo sÄ lygų į LigoninÄ, Å¡ios įstaigos vadovÄ , kitas kompetentingas institucijas.
Byloje nÄra jokių duomenų apie tai, kad pareiÅ¡kÄjui bÅ«tų buvÄ suvaržytos teisÄs susipažinti su teisÄs aktais, gauti iÅ¡ LigoninÄs ar kitų institucijų reikiamÄ informacijÄ .Å ios aplinkybÄs patvirtina, jog pareiÅ¡kÄjas apie savo teisių pažeidimÄ turÄjo sužinoti nuo patalpinimo į LigoninÄ pradžios 2011 m. gegužÄs 18 d., taÄiau į teismÄ kreipÄsi tik 2017 m. sausio 25 d. (b. l. 7). CK1.131 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu teismas pripažįsta, jog ieÅ¡kinio senaties terminas praleistas dÄl svarbios priežasties, pažeistoji teisÄ turi bÅ«ti ginama, o praleistas ieÅ¡kinio senaties terminas atnaujinamas.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje aiÅ¡kinama, kad klausimÄ , ar konkreÄios ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindÄ jį atnaujinti, teismas turi sprÄsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, atsižvelgdamas į ieÅ¡kinio senaties termino trukmÄ (bendrasis ar sutrumpintas), ginÄo esmÄ, Å¡alių elgesį, ieÅ¡kinio senaties teisinio instituto esmÄ ir paskirtį bei į kitas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugsÄjo 24 d. nutartis administracinÄje byloje A822-1037/2009).PareiÅ¡kÄjas nepateikÄ teismui jokių įrodymų, jog galimų bausmÄs atlikimo sÄ lygų pažeidimų metu jis nežinojo ir negalÄjo žinoti apie Å¡iuos pažeidimus.
NenurodÄ Å¡io termino praleidimo aplinkybių ar priežasÄių. Tokiu bÅ«du, įvertinÄs byloje nustatytas aplinkybes, teismas pripažįsta, kad nÄra pagrindo ex officio atnaujinti praleistÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ pareiÅ¡kÄjo reikalavimui dÄl žalos atlyginimo. Esant Å¡ioms aplinkybÄms, atsakovo Lietuvos valstybÄs, atstovaujamos LaisvÄs atÄmimo vietų ligoninÄs, praÅ¡ymas tenkintinas, pareiÅ¡kÄjo skundo reikalavimui taikytinas ieÅ¡kinio senaties terminas, todÄl pareiÅ¡kÄjo reikalavimas dÄl neturtinÄs žalos priteisimo už laikotarpį nuo 2011 m. gegužÄs 18 d. iki 2014 m. sausio 25 d. atmestinas kaip nepagrįstas (CK 1.126 str. 2 d., 1.131 str. 1 d., ABTÄ® 88 str. 1 p.).Pritaikius trejų metų senaties terminÄ laikytina, jog sprendžiant skundo reikalavimų pagrįstumÄ bei teisÄtumÄ , yra reikÅ¡mingos ir analizuotinos pareiÅ¡kÄjo laikymo LigoninÄje sÄ lygos nuo 2014 m. sausio 25 d. iki 2015 m. vasario 5 d.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dÄl žalos, atsiradusios dÄl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisÄtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.). ValstybÄs ir savivaldybÄs pareiga atlyginti žalÄ (vieÅ¡oji atsakomybÄ) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dÄl valstybÄs ir savivaldybÄs valdžios institucijų neteisÄtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybÄs tarnautojo ar kito valstybÄs valdžios institucijos darbuotojo kaltÄs. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra bÅ«tinos keturios sÄ lygos:
1) neteisÄti veiksmai (CK 6.246 straipsnis);
2) priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisÄtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis);
3) teisÄs pažeidÄjo kaltÄ (CK 6.248 straipsnis);
4) teisÄs pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), taÄiau CK 6.271 straipsnyje numatyta vieÅ¡oji atsakomybÄ atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisÄtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisÄtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.DeliktinÄ atsakomybÄ yra viena iÅ¡ civilinÄs atsakomybÄs rūšių, todÄl jai taikyti bÅ«tina nustatyti bendrosios civilinÄs atsakomybÄs sÄ lygų visumÄ , nurodytÄ CK 6.246 â 6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 str., atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali bÅ«ti laikomi neteisÄtų veiksmų rezultatu.
TodÄl, sprendžiant pareiÅ¡kÄjo skundo pagrįstumo klausimÄ , bÅ«tina nustatyti, ar LAVL arba jos pareigÅ«nai (deliktinÄ atsakomybÄ reglamentuojanÄių normų taikymo prasme) veikÄ neteisÄtai arba neveikÄ taip, kaip turÄjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sÄ lygojo pareiÅ¡kÄjo nurodytos žalos atsiradimÄ . Teismas pažymi, kad sprendžiant Institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisÄtumo klausimÄ kiekvienu konkreÄiu atveju bÅ«tina nustatyti, kokios Institucijos veiklÄ reglamentuojanÄios teisÄs normos buvo pažeistos ir kaip Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kÄ.PareiÅ¡kÄjas neturtinÄ Å¾alÄ grindžia aplinkybÄmis, kad LAVL jam nebuvo užtikrintas teisÄs aktais reglamentuotas minimalus gyvenamasis plotas.
Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194, 11.4 punkte nustatyta, kad iki LaisvÄs atÄmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009â2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos VyriausybÄs 2014 m. liepos 22 d. nutarimu Nr. 740, nurodytų projektų įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas LAVL negali bÅ«ti mažesnis kaip 5,1 kv. m. MinÄtoje teisÄs normoje nurodytas vienam asmeniui tenkantis gyvenamasis plotas nÄra įvardijamas kaip neužstatytas palatos plotas, todÄl laikytina, kad teisÄs aktais nustatytas vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas negali bÅ«ti mažesnis kaip 5,1 kv. m viso bendro palatos ploto. PastebÄtina, kad į baldų ir kitų įrenginių užimamÄ plotÄ turi bÅ«ti atsižvelgiama tik tuo atveju, kuomet yra konstatuojamas gyvenamojo ploto normos pažeidimo faktas.
Tokios pozicijos laikosi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuodamas vienodÄ administracinių teismų praktikÄ (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugsÄjo 18 d. nutartį administracinÄje byloje Nr. A575-1200/2014, 2014 m. spalio 30 d. nutartį administracinÄje byloje Nr. A-575-1731/2014). Kadangi objektyvių duomenų apie LAVL konkreÄiu pareiÅ¡kÄjo buvimo tam tikroje palatoje metu buvusį nuteistųjų skaiÄių nÄra pateikta, todÄl vienam asmeniui tenkantis gyvenamasis plotas skaiÄiuotinas konkreÄios palatos, kurioje gyveno pareiÅ¡kÄjas, gyvenamÄ jį plotÄ padalinant iÅ¡ miegamųjų vietų skaiÄiaus.IÅ¡ bylos duomenų nustatyta, kad pareiÅ¡kÄjas LAVL laikotarpiu nuo 2014-03-06 ik 2014-03-20 ir nuo 2014-12-11 iki 2014-12-29 buvo gydomas Chirurginio skyriaus palatoje Nr. 2, kurios plotas 24,92 kv. m., įrengtos 7 miegamosios vietos, todÄl pareiÅ¡kÄjui teko 3,56 kv. m. ploto; nuo 2014-03-27 iki 2014-04-03, nuo 2014-04-24 iki 2014-05-15 ir nuo 2015-01-23 iki 2015-02-05 Chirurginio skyriaus palatoje Nr. 1, kurios plotas 32,6 kv. m., įrengtos 8 miegamosios vietos, todÄl pareiÅ¡kÄjui teko 4,07 kv. m. ploto; nuo 2015-01-19 iki 2015-02-05 Chirurginio (Bendrojo) skyriaus kamerų tipo patalpoje Nr. 23, kurios plotas 8,80 kv. m., įrengtos 4 miegamosios vietos (dvi dviejų aukÅ¡tų lovos), todÄl pareiÅ¡kÄjui teko 2,20 kv. m. ploto (b. l. 16-17, 39-40).Teismas, įvertinÄs teisinį reglamentavimÄ ir faktinius bylos duomenis, daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kÄjui gydantis LAVL visÄ laikÄ , t. y. 90 parų, nebuvo tinkamai užtikrinta jo teisÄ Ä¯ tinkamas gydymo sÄ lygas LAVL.
Å iuo aptariamu atveju vieÅ¡ojo administravimo institucija neveikÄ taip, kaip pagal įstatymus privalÄjo veikti, nes ligoninÄ veikÄ pažeisdama teisÄs aktų reikalavimus dÄl vienam asmeniui tenkanÄios minimalios gyvenamojo ploto normos, nesvarbu, jog tokios sÄ lygos galÄjo susidaryti dÄl nuo įstaigos nepriklausanÄių aplinkybių. PareiÅ¡kÄjas nurodo, kad sanitarinis mazgas kameroje nebuvo tinkamai įrengtas. Lietuvos higienos normoje HN 76:2010 (galiojusioje iki 2015 m. lapkriÄio 1 d.) 21 punkte nurodyta, kad pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmÄs izoliatorių, kalÄjimo, tardymo izoliatoriaus, areÅ¡tinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi bÅ«ti įrengtas sanitarinis mazgas.
Sanitariniame mazge turi bÅ«ti įrengta Å¡alto vandens tiekimo sistema, taip pat unitazas, praustuvÄ, veidrodis, tualeto reikmenų spintelÄ (lentynÄlÄ). Jis turi turÄti ir atskirÄ nuo gyvenamųjų patalpų oro Å¡alinimo sistemÄ . Atsakovo atstovas į bylÄ nepateikÄ jokių duomenų apie sanitarinio mazgo įrengimÄ . Europos komiteto prieÅ¡ kankinimÄ ir kitokį žiaurų, nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį elgesį ir baudimÄ pateikiamuose standartuose (iÅ¡trauka iÅ¡ Antrosios bendros ataskaitos [CPT/Inf(92) 3], 49 punktas) kaip tinkama nurodoma praktika, kad kamerose bÅ«tų atskira patalpa su sanitariniais įrengimais.
Tinkamas atskiro tualeto neįrengimas turi bÅ«ti vertinamas kaip žmogaus garbÄ ir orumÄ pažeidžiantis elgesys, kadangi nuolatinis stebÄjimas kitų asmenų trikdo, įžeidžia ir pažemina asmenį. Atsižvelgiant į tai, teismas pripažįsta, jog pareiÅ¡kÄjas buvo laikomas su kitais nuteistaisiais ir jo teisÄ Ä¯ privatumÄ buvo pažeista. PareiÅ¡kÄjas teisÄs į privatumÄ pažeidimÄ sieja ir su tuo, kad duÅ¡e nÄra pertvarų, persirengimo kabinų. Pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnio 2 dalį, pataisos namuose vieni nuo kitų izoliuotai toje paÄioje pataisos įstaigoje laikomi vyrai ir moterys.
BÅ«damas LigoninÄje duÅ¡u pareiÅ¡kÄjas naudojosi tik su tos paÄios lyties asmenimis. TeisÄs aktai jokių specialių papildomų reikalavimų, susijusių su pertvaromis duÅ¡e įrengimu, nenustato. Atsižvelgiant į tai, teismas neturi pagrindo konstatuoti kokius nors su tuo susijusius pareiÅ¡kÄjo teisių pažeidimus.PareiÅ¡kÄjas skunde nurodÄ, kad palatose netinkamas vÄdinimas.LaisvÄs atÄmimo vietų ligoninÄ atsiliepime nurodÄ, kad gyvenamosiose patalpose, kuriose gydÄsi pareiÅ¡kÄjas, buvo sudarytos galimybÄs patalpas vÄdintis praveriant langÄ .
Tai atitiko Lietuvos higienos normos HN 47:2011 47 punkto reikalavimÄ , kad recirkuliuojant asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigų patalpų orÄ turi bÅ«ti vadovaujamasi sveikatos apsaugos ministro 2005-06-09 įsakymu Nr. D1-289 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 2.09.02:2005 âÅ ildymas, vÄdinimas ir oro kondicionavimasâ nuostatomis. Pagal Å¡io teisÄs akto 20.1 punktÄ , natÅ«ralusis vÄdinimas naudojamas tais atvejais, kai tiekiamo ar Å¡alinamo oro nereikia valyti, o naudotojas, nekenkdamas kitiems, gali užtikrinti norminį mikroklimatÄ ir oro Å¡varumÄ reguliuodamas tiesiai į patalpÄ patenkanÄio oro kiekį, arba kai į patalpÄ infiltruojasi pakankamai lauko oro.
AdministracinÄje byloje nÄra jokių vÄdinimo sistemos netinkamumÄ patvirtinanÄių įrodymų. AdministracinÄje byloje taip pat nÄra duomenų apie palatų, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kÄjas, ginÄo laikotarpiu atliktus patikrinimus. PareiÅ¡kÄjas ginÄo laikotarpiu dÄl netinkamų gydymosi sÄ lygų nei į LaisvÄs atÄmimo vietų ligoninÄs administracijÄ , nei į VisuomenÄs sveikatos centrÄ nesikreipÄ, todÄl darytina iÅ¡vada, kad jo teisÄs nebuvo pažeidžiamos. Å iuo metu dÄl praÄjusio laiko pažeidimų negalima nustatyti.
PareiÅ¡kÄjas nurodÄ, kad palatose buvo parazitų, tarakonų.Byloje esantys duomenys patvirtina, kad LigoninÄ dÄl dezinsekcijos, deratizacijos 2014 m. sausio 2 d. sudarÄ sutartį su UAB âKenkÄjų kontrolÄs tarnybaâ (b. l. 41-43). Å ia sutartimi kenkÄjus naikinanti bendrovÄ Ä¯sipareigojo atlikti tyrimus, nustatyti kenkÄjų rūšį, patekimo kelius bei imtis kontrolÄs priemonių, atlikti vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus. Aptarti raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina, kad LigoninÄje buvo skiriamas reikiamas dÄmesys kenkÄjų monitoringui ir naikinimui, todÄl pareiÅ¡kÄjo teiginiai dÄl parazitų vertintini deklaratyviais ir atmestini kaip nepagrįsti.PareiÅ¡kÄjas taip pat nurodo, kad atvykus į LAVL asmens krata buvo atliekama antisanitarinÄmis sÄ lygomis, tekdavo dÄti daiktus ant neÅ¡varaus stalo.
Kratos ir apžiÅ«ros laisvÄs atÄmimo vietose yra atliekamos vadovaujantis LaisvÄs atÄmimo vietų apsaugos ir priežiÅ«ros instrukcija, patvirtinta KalÄjimų departamento direktoriaus 2014-09-10 įsakymu Nr. V-362. Å io teisÄs akto 154 punkte nustatyta, kad visuminÄ asmens krata atliekama atskiroje patalpoje. PrieÅ¡ kratÄ pasiÅ«loma atiduoti daiktus, kuriuos suimtiesiems ir nuteistiesiems turÄti draudžiama. Po to nurodoma suimtajam (nuteistajam) paeiliui nusirengti drabužius iki apatinių baltinių.
Visi turimi daiktai įdÄmiai apžiÅ«rimi ir apÄiupinÄjami.Teismas pažymi, kad pareiÅ¡kÄjo nurodyti argumentai, jog asmens ir daiktų apžiÅ«ros atliekamos antisanitarinÄmis sÄ lygomis, yra tipiniai (vartojami daugelio kalinamųjų/nuteistųjų skunduose dÄl žalos priteisimo) ir abstraktÅ«s, pavyzdžiui, nenurodyta, kuriose patalpose ir kada atliekant kratÄ buvo pažeisti teisÄs aktais nustatyti reikalavimai ir pan. Atitinkamai pripažintina, kad atsakovui bÅ«tų pernelyg neproporcinga pareiga paneigti tokius abstrakÄius ir nedetalius pareiÅ¡kÄjo teiginius.
Tuo labiau, jog atsakovas nurodo, kad kratos buvo atliekamos laikantis teisÄs aktų reikalavimų. LVAT praktikoje laikomasi pozicijos, kad neturtinÄ Å¾ala nÄra bet koks, net menkiausio laipsnio, asmeniui padarytas neigiamas poveikis, jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius iÅ¡gyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliÅ«tis, kurios nÄra sudÄtingos ar nesunkiai įveikiamos. NeturtinÄ Å¾ala konstatuojama tada, kai jÄ darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvÅ«s, o ne mažareikÅ¡miai ar smulkmeniÅ¡ki, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiÅ«riu ir gali bÅ«ti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobÅ«dį, pakenkimo intensyvumÄ ir trukmÄ (LVAT 2015-10-20 nutartis administracinÄje byloje Nr. A2350-520/2015).
Be to, tam tikras kalinamųjų privatumo apribojimas ir su tuo susijÄ neigiami iÅ¡gyvenimai paprastai yra neiÅ¡vengiama kalinimo pasekmÄ, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu (LVAT 2015-12-16 nutartis administracinÄje byloje Nr. A2590-492/2015). NagrinÄjamu atveju, nÄra pagrindo pripažinti, kad pareiÅ¡kÄjo argumentai dÄl asmens apžiÅ«ros atlikimo verÄiant nusirengti ir dÄti daiktus ant neÅ¡varaus stalo, gali bÅ«ti laikomi pakankamai intensyviais nepatogumais, esanÄiais pagrindu neturtinei žalai atsirasti.PareiÅ¡kÄjas skunde teigÄ, kad iÅ¡duodama patalynÄ buvo suplyÅ¡usi, Äiužiniai smirda, paklodÄs, pagalvÄs buvo senos.
HN 76:2010 67 punktas nustatÄ, kad lovos skalbiniai ir rankÅ¡luosÄiai turi bÅ«ti keiÄiami, atsižvelgiant į jų užterÅ¡tumÄ , bet ne reÄiau kaip kartÄ per savaitÄ. HN 134:2015 43 punktas numato, kad lovos skalbiniai ir rankÅ¡luosÄiai (jeigu jais aprÅ«pinama) turi bÅ«ti keiÄiami atsižvelgiant į jų užterÅ¡tumÄ , bet ne reÄiau kaip vienÄ kartÄ per savaitÄ. Lietuvos higienos normos HN 47-1:2012 ,,Sveikatos priežiÅ«ros įstaigos. Infekcijų kontrolÄs reikalavimai.â, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2012 m. spalio 19 d.
įsakymu Nr. V-946 (toliau â HN 47-1:2012) 109 punktas numato, kad lovų Äiužiniai, pagalvÄs, antklodÄs turi bÅ«ti su specialiais užvalkalais iÅ¡ nepralaidaus skysÄiams, patvaraus pavirÅ¡ių valymo ir dezinfekcijos priemonÄms audinio arba iÅ¡ audinių, tinkamų skalbti ir (ar) dezinfekuoti įstaigoje naudojamais bÅ«dais. Lovų Äiužinių, pagalvių, antklodžių užvalkalai skalbiami ir dezinfekuojami po kiekvieno paciento, to paties paciento â ne reÄiau kaip kas 7 dienas, užterÅ¡ti biologiniais skysÄiais â tuoj pat.
Draudžiama naudoti suplyÅ¡usius Äiužinius, pagalves, antklodes. Atsakovo atstovas atsiliepime į skundÄ teigia, kad laikosi teisÄs aktų reikalavimų ir iÅ¡duoda pacientams tik nustatyta tvarka dezinfekuotÄ ir iÅ¡valytÄ inventorių. Vilniaus visuomenÄs sveikatos centro iÅ¡duotas leidimas-higienos pasas (b. l. 22), ValstybinÄs akreditavimo sveikatos priežiÅ«ros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos iÅ¡duota licencija (b. l.
21) įrodo, kad LigoninÄs veikla kontroliuojama įgaliotų institucijų, LigoninÄ iÅ¡ esmÄs atitinka teisÄs aktų keliamas sÄ lygas sveikatos priežiÅ«ros paslaugoms teikti. Byloje nÄra duomenų apie tai, kad pareiÅ¡kÄjas jo laikymo LigoninÄje metu bÅ«tų kreipÄsis su skundais ar praÅ¡ymais dÄl netinkamos minkÅ¡tojo inventoriaus bÅ«klÄs. Å iuo metu Ligoninei tektų neproporcinga pareiga paneigti pareiÅ¡kÄjo skundo teiginius Å¡iais aspektais, todÄl pareiÅ¡kÄjo skundo teiginiai dÄl netinkamos minkÅ¡tojo inventoriaus bÅ«klÄs laikytini abstrakÄiais ir neįrodytais.PažymÄtina, kad Lietuvos higienos normos HN 134:2015 18 punkte nustatyta, jog karÅ¡tas vanduo turi bÅ«ti tiekiamas į duÅ¡o, skalbyklos, kirpyklos, ilgalaikių pasimatymo kambarių patalpas.
Taigi, Å¡iuo atveju LigoninÄ nepažeidÄ pareiÅ¡kÄjo teisių, kadangi nÄra nustatyto reikalavimo tiekti karÅ¡tÄ vandenį į kamerÄ .PareiÅ¡kÄjas skunde tik abstrakÄiai nurodÄ, kad neturÄjo ilgalaikių pasimatymų, taÄiau konkreÄiai nenurodo, kada jis kreipÄsi į LigoninÄs administracijÄ dÄl jų suteikimo, kada pasimatymai jam nebuvo suteikti.Likusieji tiek pareiÅ¡kÄjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinÄs reikÅ¡mÄs kilusio ginÄo iÅ¡sprendimui, todÄl detaliau nedÄstytini ir neanalizuotini.
LVAT ir Europos žmogaus teisių teismas (toliau â EŽTT) formuoja praktikÄ , kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi bÅ«ti analizuojama konkreÄių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiÅ¡kinant ABTÄ® normas (ABTÄ® 13 str.1d., 20 str.) taip pat ne kartÄ buvo imperatyviai pažymÄta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimÄ nereiÅ¡kia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvienÄ proceso dalyvio argumentÄ (LVAT nutartis administracinÄje byloje Nr. P444-196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinÄje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinÄje byloje Nr. P525-194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinÄje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).IÅ¡samiai bei visapusiÅ¡kai įvertinÄs byloje surinktus įrodymus, atlikÄs teisÄs normų, reglamentuojanÄių asmenų laikymo laisvÄs atÄmimo vietose sÄ lygų analizÄ, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad LaisvÄs atÄmimo vietų ligoninÄ ginÄui aktualiu laikotarpiu iÅ¡ viso 90 parų neužtikrino pareiÅ¡kÄjui teisÄs aktais reglamentuotos minimalios vienam asmeniui tenkanÄios gyvenamojo ploto normos, taip pat byloje liko nepaneigti pareiÅ¡kÄjo argumentai dÄl netinkamo sanitarinio mazgo įrengimo, todÄl konstatuotina, kad LigoninÄ pažeidÄ pareiÅ¡kÄjo subjektinÄ teisÄ bÅ«ti laikomam tinkamomis sÄ lygomis.
Teismui nekyla abejonių, kad dÄl netinkamų kalinimo sÄ lygų pareiÅ¡kÄjas patyrÄ tam tikrų nepatogumų, iÅ¡gyvenimų, papildomÄ diskomfortÄ , teisÄs aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybÄs pablogÄjimÄ , kurių jis nebÅ«tų patyrÄs, jei bÅ«tų buvÄs laikomas teisÄs aktų nustatytomis sÄ lygomis, t. y. pareiÅ¡kÄjas patyrÄ neturtinÄ (moralinÄ) žalÄ . LVAT praktikoje yra konstatuota, kad asmuo, kuris yra laikomas nepriimtinomis sÄ lygomis, patiria neturtinÄ Å¾alÄ , kaip ji yra apibrÄžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (LVAT administracinÄ byla Nr. A143-1966/2008; administracinÄ byla Nr. A502-734/2009, administracinÄ byla Nr. A525-1181/2010), taip pat ir EŽTT praktikoje (EŽTT 2008 m. lapkriÄio 28 d. sprendimas byloje S. prieÅ¡ LietuvÄ ).
Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinÄ Å¾ala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrÄtimas, emocinÄ depresija, pažeminimas, reputacijos pablogÄjimas, bendravimo galimybių sumažÄjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Å io straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinÄs žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltÄ, jo turtinÄ padÄtį, padarytos turtinÄs žalos dydį bei kitas turinÄias reikÅ¡mÄs bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
PareiÅ¡kÄjas nurodÄ, jog dÄl valdžios institucijos neteisÄtų veiksmų patyrÄ 7 000 Eur neturtinÄ Å¾alÄ , kuri pasireiÅ¡kÄ nepatogumais, stresu, pažeminimu, ir pan. Byloje nÄra jokių duomenų apie pareiÅ¡kÄjo sveikatos bÅ«klÄ, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galÄtų bÅ«ti reikÅ¡mingos sprendžiant dÄl įkalinimo sÄ lygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobÅ«džio ar laipsnio. Byloje nenustatyta, kad atsakovas bÅ«tų sÄ moningai siekÄs pažeminti pareiÅ¡kÄjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgÄsis, o tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judÄjimo laisvÄs apribojimas ir su tuo susijÄ neigiami iÅ¡gyvenimai, patyrimai paprastai yra neiÅ¡vengiama kalinimo pasekmÄ, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu.
NagrinÄjamu atveju teismas, nustatydamas priteistinos neturtinÄs žalos dydį, atsižvelgia į nustatytų pažeidimų pobÅ«dį, į tai, kad kamerų perpildymas buvo žymus, taÄiau, kita vertus, pareiÅ¡kÄjas LigoninÄje buvo laikomas periodiÅ¡kai, trumpais laikotarpiais. Nesant byloje duomenų, kad nustatyti pažeidimai bÅ«tų lÄmÄ ilgalaikes, nepataisomas pasekmes, taip pat nenustaÄius, kad pareiÅ¡kÄjo teisÄs buvo pažeistos dÄl sÄ moningo atsakovo atstovo elgesio pareiÅ¡kÄjo atžvilgiu, siekio iÅ¡skirti jį iÅ¡ kitų įstaigoje laikomų asmenų, teismas sprendžia, kad pareiÅ¡kÄjo praÅ¡omÄ priteisti neturtinÄ Å¾alÄ nÄra pagrindo vertinti 7 000 Eur suma, nes ji akivaizdžiai neadekvati pareiÅ¡kÄjo patirtiems neturtiniams praradimams.
Teismas, įvertinÄs byloje nustatytas aplinkybes, atsižvelgÄs į formuojamÄ Europos Žmogaus Teisių Teismo ir aktualiÄ Lietuvos Respublikos teismų praktikÄ (pvz., LVAT 2016-10-24 nutartimi administracinÄje byloje Nr. A-2729-502/2016 pareiÅ¡kÄjui priteisÄ 800 Eur neturtinÄs žalos atlyginimÄ , kai pareiÅ¡kÄjas LigoninÄje buvo laikomas 110 dienų perpildytose palatose bei nesant tinkamai įrengto tualeto) bei valstybÄs ekonomines darbo užmokesÄio ir gyvenimo lygio sÄ lygas, taip pat vadovaudamasis sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuoja, kad pareiÅ¡kÄjo patirtÄ neturtinÄ Å¾alÄ teisingai atlygins 600 Eur sumos priteisimas.
TodÄl pareiÅ¡kÄjo skundas tenkinamas iÅ¡ dalies, priteisiant pareiÅ¡kÄjui iÅ¡ Lietuvos valstybÄs, atstovaujamos LaisvÄs atÄmimo vietų ligoninÄs, 600 Eur neturtinei žalai atlyginti.Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, teismasn u s p r e n d ž i a: PareiÅ¡kÄjo skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Priteisti pareiÅ¡kÄjui T. G. iÅ¡ Lietuvos valstybÄs, atstovaujamos LaisvÄs atÄmimo vietų ligoninÄs, 600 Eur neturtinei žalai atlyginti.Sprendimas per vienÄ mÄnesį nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.
TeisÄja                                                                                   Natalja ZelionkienÄ