d239bca0-6a3c-4c1b-b034-2bce4e5e7780 · Klaipėdos apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. 2YT-4928-323/2019 Teisminio proceso Nr. 2-06-3-02548-2019-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.7.1; 3.4.5.11; 3.5.1 (S) KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS N U T A R T I S 2019 m. birželio 10 d. Klaipėda Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų teisėja Genovaitė Vaizgėlienė, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo T. Ū. skundÄ dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė L. P., Z. F. G.. Teismas n u s t a t ė : pareiÅ¡kėjas pateikė skundÄ dėl antstolės L.

P. veiksmų, kuriuo praÅ¡o panaikinti 2019-03-14 patvarkymÄ Nr. S-19-109-10010 dėl atmesto praÅ¡ymo dalies ir nustatyti papildomÄ 1 307,19 Eur lėšų sumÄ , kuriÄ per vienÄ kalendorinį mėnesį pareiÅ¡kėjas galėtų panaudoti operacijoms atlikti. Nurodė, kad Klaipėdos apygardos teismas 2019-01-23 nutartimi taikė laikinÄ sias apsaugos priemones – pareiÅ¡kėjui priklausančio nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, akcijų, o jų nesant ar esant nepakankamai – piniginių lėšų, esančių jo sÄ skaitose, taip pat pas jį ar trečiuosius asmenis, nevirÅ¡ijant pareikÅ¡to reikalavimo ribų – 784 001,39 Eur, areÅ¡tÄ .

Nutarties vykdymas pavestas antstoliui, kuriam nurodyta nustatyti lėšų sumÄ , kuriÄ per vienÄ kalendorinį mėnesį pareiÅ¡kėjas galėtų panaudoti operacijoms atlikti. Nutartis pavesta vykdyti antstolei L. P., kuriai pareiÅ¡kėjas 2019-02-25 pateikė praÅ¡ymÄ nustatyti ne mažesnę nei 1 862,19 Eur sumÄ , kuriÄ per vienÄ kalendorinį mėnesį galėtų panaudoti operacijoms atlikti. Antstolė skundžiamu 2019-03-14 patvarkymu praÅ¡ymÄ tenkino iÅ¡ dalies ir nustatė sumÄ , nevirÅ¡ijančiÄ Vyriausybės nustatytos vienos minimalios mėnesio algos (toliau – MMA), kuriÄ per vienÄ kalendorinį mėnesį pareiÅ¡kėjas gali panaudoti operacijoms atlikti.

PaaiÅ¡kino, kad antstolė nepagrįstai atmetė likusiÄ praÅ¡ymo dalį, kadangi atmesta praÅ¡ymo dalis apėmė lėšas, kurios susideda iÅ¡: 707,19 Eur sumos, kuriÄ pareiÅ¡kėjas yra įsipareigojęs mokėti kreditoriui AB (duomenys neskelbtini) bankas pagal 2008-07-21 kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (su pakeitimais) bei 600 Eur pagal sudarytas draudimo sutartis. Pažymėjo, kad Å¡ioje dalyje antstolei atmetus praÅ¡ymÄ , pareiÅ¡kėjas netenka galimybės mokėti kredito įmokas pagal nustatytÄ mokėjimo grafikÄ , dėl ko bankas galimai įgis teisę reikalauti mokėti netesybas arba teisę vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukti kredito sutartį, o tokiu atveju sumažėtų pareiÅ¡kėjo mokumas.

Be to, pareiÅ¡kėjui neturint galimybės mokėti draudimo įmokas, draudikas įgytų teisę nutraukti pareiÅ¡kėjo gyvybės draudimo sutartį, dėl ko pareiÅ¡kėjas, esant atitinkamoms sÄ lygoms, negautų draudimo iÅ¡mokos bei, nutraukus draudimo sutartį, prarastų sumokėtus pirmų trijų metų draudimo įmokų mokesčius; nemokant sÅ«naus draudimo įmokų, nukentėtų jo interesai. Suinteresuotas asmuo antstolė L. P. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 510 straipsnio 3 dalyje numatytais terminais iÅ¡nagrinėjo pareiÅ¡kėjo skundÄ , 2019-04-02 patvarkymu skundo netenkino ir kartu su vykdomÄ ja byla perdavė teismui.

Nurodė, kad nustatė piniginių lėšų sumÄ , nevirÅ¡ijančiÄ MMA, kuriÄ per vienÄ kalendorinį mėnesį pareiÅ¡kėjas galėtų panaudoti operacijoms atlikti. Pažymėjo, kad teismas, taikęs laikinÄ sias apsaugos priemones, gali nurodyti, kad iÅ¡ areÅ¡tuotų lėšų galima atsiskaityti su trečiaisiais asmenimis bei turi Å¡iuos asmenis konkrečiai įvardyti priimtoje nutartyje. Å iuo atveju jokie konkretÅ«s tretieji asmenys, su kuriais pareiÅ¡kėjui leidžiama atsiskaityti iÅ¡ areÅ¡tuotų lėšų, Klaipėdos apygardos teismo 2019-01-23 nutartyje nėra įvardyti, todėl neturėjo pagrindo tenkinti pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymo ir leisti atsiskaityti kas mėnesį su banku ir draudimo bendrove.

Teismas k o n s t a t u o j a : Skundas netenkintinas. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad antstolės L. P. žinioje yra vykdomoji byla Nr. 0109/19/00089, pradėta vykdyti pagal Klaipėdos apygardos teismo 2019-01-23 nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje Nr. e2-720-538/2019, kuria nutarta areÅ¡tuoti pareiÅ¡kėjui nuosavybės teise priklausančius nekilnojamuosius ir kilnojamuosius daiktus, akcijas, o jų nesant ar esant nepakankamai – pinigines lėšas, nevirÅ¡ijant pareikÅ¡to reikalavimo ribų – 784 001,39 Eur, uždraudžiant bet kokį areÅ¡tuoto turto perleidimÄ , įkeitimÄ kitiems asmenims ar kitokį nuosavybės teisės pakeitimÄ ar apribojimÄ bei turto vertės sumažinimÄ .

Vykdydama paminėtÄ nutartį antstolė 2019-01-29 turto apraÅ¡u aprašė 7/16 dalis žemės sklypo, 7/16 dalis pastato – gyvenamojo namo, 7/16 dalis pastato – sandėlio, 7/16 dalis pastatų – tvartų, 7/16 dalis pastato – pirties, adresu (duomenys neskelbtini), 7/16 dalis žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), transporto priemonę „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 23 vnt. vardinių paprastųjų UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų, 100 vnt. vardinių paprastųjų UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų, pinigines lėšas, esančias/patenkančias į kredito įstaigų sÄ skaitas Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini). 2019-02-26 antstolės kontoroje gautas pareiÅ¡kėjo atstovo praÅ¡ymas nustatyti ne mažesnę nei 1 862,19 Eur lėšų sumÄ , kuriÄ pareiÅ¡kėjas per vienÄ kalendorinį mėnesį galėtų panaudoti operacijoms atlikti. 2019-03-14 patvarkymu dėl 2019-02-25 praÅ¡ymo Nr. S-19-109-10010 antstolė pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ tenkino iÅ¡ dalies – nustatė konkrečiÄ lėšų sumÄ , kuriÄ per vienÄ kalendorinį mėnesį pareiÅ¡kėjas gali panaudoti operacijoms atlikti, t. y. grynųjų pinigų sumÄ , nevirÅ¡ijančiÄ vienos MMA.

CPK 145 straipsnio 6 dalis nustato, kad areÅ¡tavus lėšas, esančias kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigų sÄ skaitose, leidžiama su jomis atlikti tik tas operacijas, kurios nurodytos teismo nutartyje. Teismas, leisdamas atlikti tam tikras operacijas, nurodo antstoliui nustatyti konkrečiÄ lėšų sumÄ , kuri per vienÄ kalendorinį mėnesį gali bÅ«ti panaudota operacijoms atlikti. Taigi, nurodytas teisinis reglamentavimas įtvirtina aiÅ¡kų teismo ir antstolio funkcijų pasiskirstymÄ : teismas turi nurodyti operacijų, kurios gali bÅ«ti atliekamos su areÅ¡tuotomis lėšomis, sÄ raÅ¡Ä , o antstoliui pripažįstama diskrecijos teisė nustatyti konkrečiÄ panaudotinÄ teismo leistoms operacijoms sumÄ (Lietuvos apeliacinio teismo 2017-04-20 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-701-464/2017; 2017-10-19 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1268-516/2017; kt.).

Nagrinėjamu atveju iÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad Klaipėdos apygardos teismas 2019-01-23 nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo rezoliucinėje dalyje įpareigojo antstolį nustatyti konkrečiÄ lėšų sumÄ , kuri per vienÄ kalendorinį mėnesį gali bÅ«ti panaudota operacijoms atlikti. PareiÅ¡kėjas Å¡iuo atveju turi konkretų tikslÄ â€“ nustatyta tvarka vykdyti sutartinius įsipareigojimus AB (duomenys neskelbtini) bankui pagal 2008-07-21 kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (su pakeitimais) bei draudikui (duomenys neskelbtini) pagal draudimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini).

Paminėtoje teismo nutartyje galimybė iÅ¡ areÅ¡tuotų piniginių lėšų pareiÅ¡kėjui vykdyti periodinius atsiskaitymus su AB (duomenys neskelbtini) banku ir mokėjimus draudimo bendrovei nenumatyta. Duomenų, kad pareiÅ¡kėjas bÅ«tų kreipęsis į laikinÄ sias apsaugos priemones pritaikiusį Klaipėdos apygardos teismÄ su praÅ¡ymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo byloje nėra. Taigi, atsižvelgiant į nurodytÄ teisinį reglamentavimÄ bei teismų praktikÄ , pažymėtina, kad tik nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priėmusiam teismui nurodžius, kokias įmokas leidžiama mokėti, kokias prievoles ar sutartinius įsipareigojimus vykdyti iÅ¡ areÅ¡tuotų piniginių lėšų, antstoliui kiltų pareiga pagal skolininko pateiktus įrodymus, susijusius su lėšų poreikiu toms teismo nustatytoms operacijoms atlikti, nustatyti konkrečiÄ lėšų sumÄ , kuri per kalendorinį mėnesį gali bÅ«ti panaudota teismo nutartyje nurodytoms operacijoms atlikti.

Šiuo atveju nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priėmusiam teismui nenurodžius, kad iš areštuotų lėšų pareiškėjas gali atsiskaityti su AB (duomenys neskelbtini) banku bei (duomenys neskelbtini), antstolei nebuvo pagrindo vertinti pareiškėjo piniginių lėšų poreikio šiems mokėjimams vykdyti. Išdėstytų motyvų ir argumentų pagrindu darytina išvada, jog pareiškėjo skundas yra nepagrįstas, todėl netenkintinas. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 – 291, 513 straipsniais, teismas n u t a r i a : pareiškėjo T.

Ū. skundÄ dėl antstolio veiksmų atmesti. Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomÄ jÄ bylÄ Nr. 0109/19/00089 grÄ Å¾inti antstolei L. P.. Nutartis per septynias dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali bÅ«ti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mus. Teisėja Genovaitė Vaizgėlienė