2022-01-26 Nr. AB-2920-3-61-3-03500-2021-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-46-629/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03500-2021-6

Procesinio sprendimo kategorija 43.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2022 m. sausio 26 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė) ir Mildos Vainienės (pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos I. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gruodžio 6 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos I. B. skundą.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėja I. B. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašė:

1. Paneigti:

1.1. „Kaip tik šioje vietoje aš ir.. užsiroviau“ – man patarė kreiptis į I. B. Tiesa, tada dar nežinojau, kad tokius žmones, kurie turi problemų dėl skolų, atitinkamos struktūros jau pradeda sekti. Žlugdyti tuos žmones, kurie turi skolų, ir atiminėti iš jų verslą – tai yra dar vienas, naujas verslas. Aš pradėjau visus šio verslo ratus, ir tik pernai supratau, kaip jis veikia. Nors mano namas varžytinėse buvo parduotas dar 2016 m. Iki to laiko nesupratau, kas čia darosi. Tai supratau tik dabar – ant manęs sėdo„ Vilniaus brigada“. Tai nutiko dar 2015 m.“.

1.2. „Pinigai baigėsi, ir tada savo pagalbą pasiūlė I. B. firma, teikianti teisines paslaugas. Ši moteris labai mane užjautė: Žinoma, mes pažįstame daug žmonių, kurie turi problemų, refinansuosime tavo kreditą“. – pasakojo man B. Tačiau jau tada ji ruošėsi užgrobti mano nuosavybę“.

1.3. „A. F. (nuotr. antras iš kairės per advokaty priesaiką kartu su Teisingumo ministru M. dar 2004 m.) žemo ūgio, rudų plaukų, jis šviesus žydas (cremrarü espej), tačiau šioje nuotraukoje dar visi jauni, nes dabar jam apie 35–36 metai sako moteris, jis yra garsių aferisčių A. M. ir I. B. finansinis partneris. Dar šiai gaujai, vadinamai Vilniaus brigada“, priklauso garsusis J. V. ir H. Z. – visi jie vienos kartos žmonės, kurių nusikaltimus dengia ju bendradarbiai prokurorai B. L. ir R. B.“.

1.4. „Mano atvejis buvo toks – man reikėjo gelbėti savo namą, su teisininke B. susitariau, kad ji man atstovaus, ji pažadėjo, kad visi antstolio veiksmai atimti mano nuosavybę bus sustabdyti. Ji taip pat pažadėjo, kad suras ką nors, kas refinansuotų mano paskolą“.

1.5. „Kreipiausi į tą pačią B. – juk ji man žadėjo, kad po varžytinių mano namas nebus niekam kitam perrašytas, o liks man“.

1.6. „A. F. labai įtakingas advokatas, kuris teismuose atstovauja, „Maxima“ grupę, o jo sesuo dirba Konstituciniame teisme, pasakojo G. Š. Tačiau mane žeidžia faktas, kad mano pavardė Š., o mane apgavo tokia B., kurią finansavo žydas F.“.

1.7. „Tiriamojoje medžiagoje išvardintos baudžiamosios bylos ir tyrimai, kurie buvo inicijuoti Vilniaus brigados nariams I. M. (G. K. bendrininke) ir finansistas A. F., teisininkė I. B., J. V., S. V., A. S., A. D., S. Z. ir kitiems“.

1.8. „Kokiu principu prokuratūra nustato tuos pačius sukčiavimo veiksmus: A. M., J. V., B., A. D., S. V., S. Z. veiklą kaip nusikalstamą baudžiamąją ar civilinę?“.

1.9. „2019 m. kovo mėn. STT institucijos suėmė teisininkę I. B., tačiau ji sumokėjo didelį užstatą, kad nesėdėti kalėjime, kol vyksta ikiteisminiai tyrimai. Tai reiškia kad visi“.

1.10. „S. R. ir G. R. negalėjo apsiginti, nes jie yra rusakalbiai. Tyrėja D. K. atsisako svarstyti naujus faktus, patvirtinančius sukčiavimą organizuotoje grupėje: I. B., A. M., J. V., A. F., P. G. ir A. T. sukčiavimasimas taip pat nėra svarstomas. Tyrėja D. K. klaidingai konstatuoja kad visi nusikaltimai prieš S. R. ir G. R. yra jau ištirti rugsėjo mėnesį 2016 m. O. S. R. ir G. R. susipažino su A. T. tik lapkričio mėnesį 2016 metų“.

2. „Tenkinti pareiškėjos I. B. 2021-08-10 Sprendimą panaikinti ŽET sprendimą ir pašalinti pažeidimą“.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. spalio 18 d. nutartimi nustatė pareiškėjai terminą iki 2021 m. lapkričio 3 d. skundo trūkumams pašalinti, t. y.: nurodyti savo gyvenamąją vietą; patikslinti trečiuosius suinteresuotus asmenis (pasirinkti, ar tai uždarosios akcinės bendrovės ar asmuo A. D.; taip pat ar trečiuoju suinteresuotu asmeniu yra Naujosios Vilnios baltarusių bendrija „Žyvica“ ar O. Š. (O. Š.)); nurodyti A. D. ir G. Š. gyvenamąsias vietas; Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 straipsnyje nėra nustatytas galimas teismo sprendimas dėl pareiškėjos 1.1–1.10 reikalavimų, todėl pareiškėja turėtų jų atsisakyti; reikalavime nurodyti konkretų skundžiamą veiksmą (neveikimą) ar aktą, jo įvykdymo (priėmimo) datą, pateikti ginčijamą aktą; pateikti įrodymus, kad pareiškėja 2021 m. rugpjūčio 10 d. sprendimą gavo 2021 m. rugsėjo 14 d.; pateikti mokėjimo dokumentą, patvirtinantį 30 Eur žyminio mokesčio sumokėjimą, arba motyvuotą ir įrodymais pagrįstą prašymą atleisti nuo šio mokesčio sumokėjimo; nurodyti pareiškėjos pageidavimą dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka.

Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2021 m. lapkričio 4 d. elektroniniu paštu gautas pareiškėjo prašymas nustatytą terminą trūkumams pašalinti pratęsti iki 2021 m. lapkričio 17 d. (įskaitytinai), prašymą pareiškėja motyvavo tuo, kad patyrė infarktą, pageidauja kreiptis dėl kvalifikuotos teisinės pagalbos gavimo; pareiškėja pridėjo 30 Eur žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinantį dokumentą bei elektroninio laiško išrašą apie Žurnalistų etikos inspektoriaus 2021 m. rugsėjo 10 d. sprendimo išsiuntimą pareiškėjai.

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jūratė Gaidytė-Lavrinovič 2021 m. lapkričio 8 d. rezoliucija pratęsė terminą patikslintam skundui paduoti iki 2021 m. lapkričio 17 d.

Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2021 m. lapkričio 18 d. per elektroninių paslaugų portalą gautas pareiškėjos patikslintas skundas, kuriame pareiškėja prašė: „panaikinti 2021-09-14 Žurnalistų Etikos Tarnybos 2021-08-10 Sprendimą Nr(SK-23,2020;SK-139,2021)SPR-244“; „įpareigoti „,Laisvo lakraščio„ direktoriu A. D. ir straipsnio autorio A. D. 2019-09-11 „Atgimė Vilniaus brigada „išdėstytus teiginius žeminančius pareeiškėjos garbė ir oruma ir pašalinti teiginius, kurie neatitinka tikrovės ir neparemti jokiais leistinais įrodymais“. Patikslintame skunde pareiškėja bylą prašė nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. lapkričio 18 d. nutartimi nustatė pareiškėjai terminą iki 2021 m. gruodžio 3 d. skundo trūkumams pašalinti, t. y.: nurodyti konkretų skundžiamą aktą, jo įvykdymo (priėmimo) datą, taip pat pateikti ginčijamą sprendimą; atsisakyti reikalavimo įpareigoti trečiuosius suinteresuotus asmenis atlikti veiksmus, reikalavimą dėl įpareigojimo suformuluoti Tarnybai; išreikšti valią dėl pageidavimo bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka.

Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2021 m. gruodžio 6 d. per elektroninių paslaugų portalą gautas pareiškėjos prašymas iki 2021 m. gruodžio 13 d. pratęsti terminą trūkumams pašalinti, prašymą pareiškėja motyvavo tuo, kad advokatė, su kuria pareiškėja susitarė, serga Covid-19.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. gruodžio 6 d. nutartimi netenkino pareiškėjos prašymo pratęsti terminą skundo trūkumams pašalinti ir pareiškėjos skundą laikė nepaduotu.

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėja elgėsi nesąžiningai, piktnaudžiavo procesu, kadangi teismas, atsižvelgęs į pareiškėjos sveikatos būklę bei norą pasinaudoti profesionalaus teisininko pagalba, jau buvo pratęsęs terminą skundo trūkumams pašalinti. Nepaisant to, pareiškėja į teisininką nesikreipė, pateikė pačios surašytą patikslintą skundą, kurį surašydama nesivadovavo teismo 2021 m. spalio 18 d. nutartyje pateiktais išaiškinimais. Teismui dar kartą nustačius terminą trūkumams pašalinti, pareiškėja jų nešalino, vėl pateikė prašymą pratęsti terminą skundo trūkumams pašalinti, nes dėl advokatės ligos nespėjo pasirašyti atstovavimo sutarties. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės leidžia teigti, kad pareiškėja elgiasi jai patinkančiu būdu, neatsižvelgia į teismo išaiškinimus dėl skundo priėmimo. Be to, skunde pareiškėja nurodė, kad ji pati yra teisininkė, todėl turėjo suprasti teismo nutarčių turinį, pakartotinių prašymų pratęsti terminus skundo trūkumams pašalinti pasekmes. Pareiškėjai nepašalinus teismo 2021 m. spalio 18 d. ir 2021 m. lapkričio 18 d. nutartyse nustatytų trūkumų, pirmosios instancijos teismas skundą laikė nepaduotu (ABTĮ 33 str. 1 d.).

II. Pareiškėja I. B. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gruodžio 6 d. nutartį ir perduoti pareiškėjos skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Atskirajame skunde pareiškėja nurodo, kad norint pašalinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. lapkričio 18 d. nutartyje nurodytus trūkumus, jai reikalinga kvalifikuota advokato pagalba. Pasak pareiškėjos, pandemijos laikotarpiu jai nepavyko sudaryti sutarties su advokatu, dėl didelio advokatų užimtumo dauguma advokatų atsisakė. Advokatė L. Ž. būtų sutikusi padėti pareiškėjai, tačiau negalėjo to padaryti dėl ligos (nedarbingumas iki 2021 m. gruodžio 20 d.). Pareiškėjos įsitikinimu, savo teise į teisminę gynybą ji naudojosi sąžiningai, šiuo sudėtingu periodu 10–14 dienų terminas yra per trumpas įgyvendinti savo teises.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

III. Byloje ginčas kilo dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gruodžio 6 d. nutarties, kuria pareiškėjos I. B. skundas laikytas nepaduotu, pareiškėjai nepašalinus trūkumų, pagrįstumo ir teisėtumo.

Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nepratęsė pareiškėjos pakartotinio prašymo pratęsti terminą skundo trūkumams pašalinti, pareiškėjos skundą laikė nepaduotu motyvuodamas tuo, kad pareiškėja, net ir pratęsus jai nustatytą terminą skundo trūkumams pašalinti, nesikreipė pagalbos į kvalifikuotą teisininką, teikė savo pačios parengtą patikslintą skundą, kuriame nesivadovavo teismo anksčiau pateiktais išaiškinimais, o teismui dar kartą nustačius terminą trūkumams pašalinti – jų nešalino. Pirmosios instancijos teismas tokius pareiškėjos veiksmus vertino kaip piktnaudžiavimą procesu.

Pažymėtina, kad įstatymų leidėjas, detalizuodamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnyje įtvirtintą asmens, kurio konstitucinės teisės ir laisvės yra pažeidžiamos, teisę kreiptis į teismą, šios teisės realizavimą administracinių ginčų srityje įtvirtino ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Nors teisminės gynybos universalumo ir prieinamumo principas reiškia, kad kiekvienas asmuo, norintis inicijuoti teismo procesą, turi teisę kreiptis į teismą, teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama laikantis tam tikrų procesinių reikalavimų. Aiškindamas minėtas nuostatas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje ne kartą akcentavo, kad skundo, atitinkančio ABTĮ nustatytus reikalavimus, pateikimas yra būtina sąlyga teismui teisingai išspręsti skundo priėmimo klausimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. kovo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-128-502/2016; kt.).

ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu teismui paduotas skundas neatitinka šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti; jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui. Taigi, vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi, teismo nutartyje nurodytų skundo trūkumų nepašalinimas (netinkamas pašalinimas arba ne visų teismo nurodytų trūkumų pašalinimas) per teismo nustatytą terminą yra pagrindas laikyti skundą nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1125-502/2015; kt.). Termino pašalinti skundo trūkumus nustatymas yra skundą pateikusiam asmeniui palanki aplinkybė, kadangi teismas, nurodydamas skundo trūkumus, suteikia asmeniui galimybę per nustatytą laiką pašalinti kliūtis, kurios teismui užkerta kelią priimti pateiktą skundą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-550/2010; kt.).

Sprendžiant dėl teismo nutarties laikyti skundą nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui teisėtumo ir pagrįstumo, yra tikrinamas nutarties dėl skundo trūkumų šalinimo teisėtumas ir pagrįstumas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. lapkričio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS552-1070/2014; kt.).

Įvertinusi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. lapkričio 18 d. nutartyje pareiškėjai nustatytus skundo trūkumus, teisėjų kolegija nesutinka su šioje nutartyje pirmosios instancijos teismo pateiktomis išvadomis.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. lapkričio 18 d. nutartyje, be kita ko, nustatė, kad pareiškėja patikslintame skunde nenurodė konkretaus skundžiamo akto, jo įvykdymo (priėmimo) datos (ABTĮ 24 str. 1 d. 6 p.), taip pat neišreiškė valios dėl pageidavimo bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka (ABTĮ 24 str. 1 d. 9 p.). Šiuo atveju pažymėtina, jog pareiškėja patikslintame skunde aiškiai nurodė, kad pageidauja žodinio bylos nagrinėjimo. Be to, bylos duomenys patvirtina (b. l. 62), kad Žurnalistų etikos inspektorius yra priėmęs 2021 m. rugsėjo 10 d. sprendimą (pareiškėja skunde nurodo, kad jo Nr. (SK-23, 2020, SK-139, 2021)SPR-244), kurį pareiškėjai 2021 m. rugsėjo 14 d. išsiuntė elektroniniu paštu kartu su lydraščiu Nr. (SK-23, 2020, SK-139, 2021)S-996. Iš pareiškėjos skundo ir patikslinto skundo turinio bei teismui suformuluoto reikalavimo galima suprasti, kad ji yra nepatenkinta būtent šiuo Žurnalistų etikos inspektoriaus sprendimu. Taigi laikytina, jog pareiškėja teismui nurodė konkretų skundžiamą veiksmą, jo įvykdymo (priėmimo) datą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, kad pareiškėjos patikslintas skundas neatitinka ABTĮ 24 straipsnio 1 dalies 6 ir 9 punktų reikalavimų.

Dėl pirmosios instancijos teismo nustatyto pareiškėjos skundo trūkumo, susijusio su skundžiamo rašto nepateikimu (ABTĮ 25 str. 1 d.), pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje teisė kreiptis į administracinį teismą aiškinama plačiai. Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad smulkūs formalaus pobūdžio trūkumai asmeniui neturėtų trukdyti įgyvendinti teisę į teismą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS261-611/2008). Vien tik formalus laikymasis teisės normų, reglamentuojančių skundo (prašymo) priėmimą, yra netoleruotinas. Asmens teisės turi būti ginamos realiai. Konstatuoti kreipimosi dokumento (skundo, prašymo ar pan.) turinio ir formos trūkumai, jeigu jie nėra esminiai, nėra kliūtis priimti skundą (prašymą) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. spalio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS17-400/2006). Trūkumų šalinimo institutu skundo priėmimo klausimą nagrinėjantis teismas turi teisę pasinaudoti tada, kai skundo turinio bei formos neatitikimai ABTĮ reikalavimams trukdo pradėti administracinės bylos teiseną (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gruodžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-799-502/2021; 2020 m. rugsėjo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-518-756/2020; kt.).

Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėja nei su skundu, nei su patikslintu skundu, pirmosios instancijos teismui nepateikė jos skundžiamo Žurnalistų etikos inspektoriaus 2021 m. rugsėjo 10 d. sprendimo, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, šio pareiškėjos skundo trūkumo negalima laikyti esminiu, t. y. trukdančiu pradėti administracinės bylos teiseną. Kaip minėta, pareiškėja skunde ir jo patikslinime išdėstė esmines su keliamu ginču susijusias aplinkybes, nurodė, su kokio viešojo administravimo subjekto, kada priimtu sprendimu ir kodėl nesutinka. Taigi šiuo atveju pareiškėjos skundo dalykas ir pagrindas yra suformuluoti tiek, kad teismas galėtų išspręsti skundo priėmimo klausimą, o atsakovas – pateikti atsiliepimą į skundą, kartu pateikdamas ir skundžiamą sprendimą.

Įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju pirmosios instancijos teismas formaliai taikė skundo priėmimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas bei nepagrįstai suvaržė pareiškėjos teisę į teisminę gynybą. Vien tik aplinkybė, kad pareiškėja nepateikė skundžiamo akto, laikytina formaliu trūkumu, neturėjusiu būti pagrindu skundą laikyti nepaduotu, ypač atsižvelgiant į ABTĮ 56 straipsnio 5 dalį, įpareigojančią teismą asmenų prašymu ar savo iniciatyva išreikalauti reikiamus dokumentus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-764/2014).

Dėl pirmosios instancijos teismo 2021 m. lapkričio 18 d. nutarties motyvų, kad pareiškėja turėtų atsisakyti reikalavimo, susijusio su trečiųjų suinteresuotų asmenų įpareigojimu atlikti veiksmus, pažymėtina, kad reikalavimo, kuris nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka, pareiškimas yra pagrindas atsisakyti priimti tokį skundo reikalavimą (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.), o ne nustatyti trūkumus ir / ar laikyti skundą nepaduotu (33 str. 1 d.).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai 2021 m. gruodžio 6 d. nutartimi konstatavo, kad pareiškėja nepašalino nustatytų skundo trūkumų, todėl pareiškėjos skundo laikymas nepaduotu taip pat negali būti pripažįstamas pagrįstu ir teisėtu. Nustačius šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismo 2021 m. gruodžio 6 d. nutarties motyvai, susiję su pareiškėjos prašymo pratęsti terminą skundo trūkumams pašalinti netenkinimu, nebeturi teisinės reikšmės, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija jų nevertina ir dėl jų atskirai nepasisako.

Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas formaliai taikė skundo priėmimą reglamentuojančias teisės normas, todėl pareiškėjos atskirasis skundas tenkinamas, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gruodžio 6 d. nutartis naikinama, pareiškėjos skundo priėmimo klausimą perduodant pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria :

Pareiškėjos I. B. atskirąjį skundą tenkinti.

Panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gruodžio 6 d. nutartį ir perduoti pareiškėjos I. B. skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Milda Vainienė