2021-05-12 Nr. AB-10336-3-61-3-04163-2019-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1030-492/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04163-2019-9

Procesinio sprendimo kategorija 19.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gegužės 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. sausio 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. S. skundą atsakovui valstybės įmonei Registrų centrui (tretieji suinteresuoti asmenys – Negyvenamųjų patalpų savininkų (duomenys neskelbtini), Vilniuje, bendrija ir J. P.) dėl sprendimo panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas A. S. su skundu kreipėsi į teismą ir prašė panaikinti valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centro Asmenų registrų tvarkymo tarnybos Juridinių asmenų registro departamento Vilniaus skyriaus (toliau – ir registro tvarkytojas) 2019 m. lapkričio 4 d. sprendimą Nr. S-74400(15.1E) „Dėl pateikto prašymo“ (toliau – ir Sprendimas) bei registro tvarkytoją įpareigoti panaikinti 2015 m. gruodžio 17 d. registraciją dėl vadovo duomenų įregistravimo, kad J. P. yra Negyvenamųjų patalpų savininkų (duomenys neskelbtini), Vilniuje, bendrijos (toliau – Bendrija) pirmininkė. Pareiškėjas taip pat prašė jam priteisti sumokėtą 30 Eur žyminį mokestį.

2. A. S. paaiškino, kad atsakovas Juridinių asmenų registre atsisakė išregistruoti 2015 m. gruodžio 17 d. įregistruotus 2015 m. gruodžio 3 d. įvykusiame Bendrijos visuotiniame narių susirinkime išrinktos Bendrijos pirmininkės J. P. duomenis.

3. Pareiškėjas nesutiko su registro tvarkytojo 2019 m. lapkričio 4 d. sprendimu atsisakyti keisti (panaikinti) duomenis Juridinių asmenų registre, kad Bendrijos pirmininkė yra J. P., kurie 2015 m. gruodžio 17 d. buvo įrašyti remiantis 2015 m. gruodžio 14 d. prašymu (JAR-1) ir 2015 m. gruodžio 3 d. narių susirinkimo protokolu, t. y. nesutiko, kad remdamasis šiais dokumentais, registro tvarkytojas pagrįstai Juridinių asmenų registre 2015 m. gruodžio 17 d. įrašė minėtus duomenis.

4. A. S. teigė, kad J. P. neatitinka Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo (toliau – Bendrijų įstatymas) 14 straipsnio 1 dalies reikalavimų, nes ji neturi buto ir kitų patalpų pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, o Negyvenamųjų patalpų savininkų (duomenys neskelbtini), Vilniuje, bendrijos įstatuose (toliau – Bendrijos įstatai) nėra numatytas kolegialus organas – valdyba. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad Juridinių asmenų registre nėra informacijos, jog J. P., prisistatydama Bendrijos pirmininke, veikia kaip uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ atstovė. Teigė, kad jeigu J. P. turėtų juridinio asmens įgaliojimą, ji tik turėtų teisę atstovauti juridiniam asmeniui santykiuose su trečiaisiais asmenimis, bet ne veikti savo vardu kaip Bendrijos pirmininkė.

5. Pareiškėjas akcentavo, kad Bendrijų įstatymo 21 straipsnio 5 dalyje nėra nurodyta, jog vietoje juridinio asmens gali būti renkamas jo atstovas ar įgaliotas asmuo. A. S. nuomone, juridinis asmuo negali būti išrinktas bendrijos pirmininku, jis tik gali pasiūlyti susirinkimui Fizinio asmens kandidatūrą, įgaliotinį ar atstovą, tačiau toks fizinis asmuo gali būti renkamas bendrijos pirmininku pagal Bendrijų įstatymo 14 straipsnio 1 dalį tik jeigu turi patalpų pastate arba turi būti pakeisti Bendrijos įstatai ir sudarytas kolegialus organas – valdyba.

6. Pareiškėjas pažymėjo, kad Juridinių asmenų registro elektoriniame sertifikuotame išraše nėra duomenų, jog J. P. veikia kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovė ar įgaliotas asmuo, J. P. dokumentus tvirtina kaip fizinis asmuo – Bendrijos pirmininkė. A. S. teigė, kad J. P. daro žalą patalpų savininkams ir yra bausta administracine tvarka.

7. Atsakovas VĮ Registrų centras prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

8. Atsakovas paaiškino, kad Bendrijų įstatymas butų ir kitų patalpų savininkams, nesantiems Bendrijos nariais, nesuteikia teisės ginčyti sprendimų, susijusių su Bendrijos veikla, formuojant valdymo organus, t. y. renkant Bendrijos pirmininką (Bendrijų įstatymo 21 straipsnio 4 dalis), todėl manė, kad A. S. nėra tinkamas subjektas ne tik ginčyti Bendrijos narių visuotiniame susirinkime priimto sprendimo – Bendrijos pirmininke išrinkti Bendrijos nario UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovę J. P. – teisėtumą, bet ir reikalauti, kad šie duomenys, esantys Juridinių asmenų registre, būtų panaikinti. VĮ Registrų centras nurodė, kad Bendrijos narių 2015 m. gruodžio 3 d. susirinkimo sprendimas, kuriame buvo nuspręsta Bendrijos pirmininke išrinkti Bendrijos nario UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovę J. P., tiesiogiai neturi įtakos pareiškėjo teisėms ir teisėtiems interesams, todėl jis neturi pagrindo ginčyti registro tvarkytojo sprendimą, kuriuo Juridinių asmenų registre buvo paviešinti šie duomenys, prašydamas juos panaikinti.

9. VĮ Registrų centras pažymėjo, kad pareiškėjas dėl tų pačių duomenų panaikinimo pirmą kartą kreipėsi 2019 m. balandžio 1 d. ir gavo 2019 m. balandžio 24 d. sprendimą, kurio teisės aktų nustatyta tvarka neskundė bei praleido terminą skundui dėl šio sprendimo paduoti. Pažymėjo, kad A. S. galėjo pasinaudoti įstatymų jam suteikta ir registro tvarkytojo 2019 m. balandžio 24 d. priimtame sprendime išaiškinta teise apskųsti šį sprendimą, tačiau šia teise nepasinaudojo, o Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad skundas nenagrinėjamas, jeigu tuo pačiu klausimu tas pats viešojo administravimo subjektas yra priėmęs administracinės procedūros sprendimą ir asmuo nepateikia naujų faktinių duomenų, leidžiančių ginčyti viešojo administravimo subjekto priimtą administracinės procedūros sprendimą. Atsakovo nuomone, negali būti toleruojama situacija, kai formaliai teismui skundžiamas viešojo administravimo subjekto priimtas sprendimas būtų panaudojamas tik kaip priedanga sugrįžti prie anksčiau priimtų administracinių sprendimų peržiūrėjimo, nepaisant jų apskundimui įstatymuose nustatytos tvarkos, kadangi būtų iškreipta Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) esmė ir administracinių bylų nagrinėjimo teisme instituto paskirtis. VĮ Registrų centras atkreipė dėmesį, kad iš 2015 m. gruodžio 3 d. narių susirinkimo protokolo matyti, jog A. S. nors ir nebūdamas Bendrijos nariu, pasinaudojo jam įstatymo suteikta teise kaip patalpos savininkui be balsavimo teisės dalyvauti Bendrijos narių visuotiniame susirinkime ir apie Bendrijos narių susirinkime priimtą sprendimą Bendrijos pirmininke išrinkti jos nario UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovę J. P. pareiškėjui buvo žinoma nuo 2015 m. gruodžio 3 d. ir į tai registro tvarkytojas pagrįstai atkreipė dėmesį 2019 m. balandžio 24 d. sprendime.

10. Atsakovas akcentavo, kad Sprendime buvo pakartotinai paaiškinta, kad 2015 m. gruodžio 3 d. Bendrijos visuotiniame narių susirinkime išrinkta Bendrijos pirmininkė J. P. yra Bendrijos nario juridinio asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuris turi patalpas pastate, atstovė. A. S. taip pat buvo paaiškinta, kad vadovaujantis Bendrijų įstatymo 21 straipsnio 5 dalimi (taip pat ir Bendrijos įstatų 6.4.1 punktu), kiekvienas bendrijos narys turi teisę rinkti ir būti išrinktas bendrijos pirmininku, taip pat ir juridiniai asmenys, kurie šią savo teisę įgyvendina per juridinio asmens atstovą – fizinį asmenį, kaip yra nustatyta Bendrijos įstatų 6.2 punkte; priešingu atveju būtų pažeista juridinio asmens, kaip Bendrijos nario (kurių Bendrijoje 2015 m. gruodžio 3 d. buvo dauguma), įstatyme nustatyta teisė rinkti ir būti išrinktam bendrijos pirmininku, kurią juridiniai asmenys įgyvendina per savo atstovus – fizinius asmenis. VĮ Registrų centras pažymėjo, kad apribojimo juridiniam asmeniui siūlyti savo atstovą į Bendrijos pirmininkus ir šiam atstovui būti išrinktam nėra numatyta nei Bendrijų įstatyme, nei Bendrijos įstatuose ar kituose teisės aktuose. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.75 straipsnio 1 dalimi ir atsižvelgęs į tai, kad Bendrijos pirmininku buvo išrinktas ne Bendrijos narys juridinis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“, o šio juridinio asmens atstovė J. P., atsakovas teigė, kad ji atitiko Bendrijų įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus, todėl registro tvarkytojui nebuvo teisinio pagrindo atsisakyti 2015 m. gruodžio 17 d. Juridinių asmenų registre įregistruoti 2015 m. gruodžio 3 d. narių susirinkime išrinktos Bendrijos pirmininkės J. P. duomenis, o tuo labiau pagal pareiškėjo A. S. prašymą šiuos duomenis išregistruoti iš Juridinių asmenų registro.

11. VĮ Registrų centras pažymėjo, kad rinkti ir atšaukti Bendrijos pirmininką yra visuotinio susirinkimo narių kompetencija. Nagrinėjamu atveju visi 8 iš 9 Bendrijos narių, kurie dalyvavo 2015 m. gruodžio 3 d. susirinkime, vienbalsiai balsavo „už“ pateiktą pasiūlymą Bendrijos pirmininke išrinkti Bendrijos nario UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovę J. P., todėl šis sprendimas yra teisėtas, kol jis nėra nuginčytas įstatymo nustatyta tvarka.

12. Atsakovas teigė, kad nei 2015 m. gruodžio 3 d. narių susirinkime priimtas sprendimas, nei registro tvarkytojo 2015 m. gruodžio 17 d. priimtas sprendimas Juridinių asmenų registre įregistruoti Bendrijos vadovo duomenis įstatymų nustatyta tvarka nebuvo apskųsti, pripažinti neteisėtais ir naikintinais, todėl nėra pagrindo keisti pareiškėjo prašomų Juridinių asmenų registro duomenų. VĮ Registrų centras pažymėjo, kad Juridinių asmenų registre nėra įrašyta klaidingų duomenų, todėl registro tvarkytojas Sprendime pagrįstai nurodė, jog minėti duomenys negali būti laikomi klaidingais ir A. S. prašant keičiami (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. gruodžio 9 d. nutarimu Nr. 1292 patvirtintų Juridinių asmenų registro nuostatų (toliau – Juridinių asmenų registro nuostatai) 218 punktas), o vien tai, kad A. S. galiojantis teisinis reguliavimas subjektyviai atrodo netinkamas jo siekiamiems tikslams įgyvendinti, nesudaro prielaido kvestionuoti Sprendimo teisėtumą.

II. 13. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. sausio 21 d. sprendimu pareiškėjo A. S. skundą atmetė kaip nepagrįstą.

14. Teismas nustatė, kad 2015 m. gruodžio 3 d. įvykusiame Bendrijos narių susirinkime buvo išrinkta nauja Bendrijos pirmininkė – fizinis asmuo J. P. – patalpų savininkui juridiniam asmeniui UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovaujantis asmuo. Sprendimas buvo priimtas dalyvavusiems Bendrijos nariams (dalyvavo 8 iš 9 Bendrijos narių) balsuojant vienbalsiai „už“. Naujai išrinkta Bendrijos pirmininkė J. P. 2015 m. gruodžio 14 d. registro tvarkytojui pateikė prašymą pakeisti duomenis pagal 2015 m. gruodžio 3 d. Bendrijos narių susirinkime priimtą sprendimą ją išrinkti Bendrijos pirmininke, taip pat pateikė šią aplinkybę patvirtinančius dokumentus. Registro tvarkytojas, įvertinęs pateiktus dokumentus, Juridinių asmenų registre 2015 m. gruodžio 17 d. įrašė duomenis apie J. P. išrinkimą Bendrovės pirmininke.

15. Išsamiai aptaręs A. S. atsakovui pateiktus 2019 m. balandžio 1 d., 2019 m. liepos 19 d. ir 2019 m. spalio 10 d. prašymus išregistruoti J. P. iš Bendrijos vadovų bei priimtus sprendimus ir pacitavęs Juridinių asmenų registro nuostatų 218 punkto, Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 15 straipsnio 5 dalies ir 24 straipsnio 6 dalies 4 punkto bei Civilinio kodekso 2.71 straipsnio nuostatas, teismas pažymėjo, kad byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, jog pareiškėjas daug kartų kreipėsi į atsakovą ir registrų tvarkytoją su reikalavimu J. P. išregistruoti iš Bendrijos pirmininko pareigų. A. S. atsakovo ir registro tvarkytojo buvo informuotas, kad Juridinių asmenų registrui buvo pateikti visi teisės aktų reikalavimus atitinkantys dokumentai dėl minėtų duomenų įregistravimo registre ir kad šiuos dokumentus Juridinių asmenų registrui pateikė naujai išrinkta Bendrijos pirmininkė, kuri teisės aktais yra įpareigota teikti Juridinių asmenų registro duomenis bei atsako už šių duomenų teisingumą ir pateikimą laiku. Teismas nurodė, kad registro tvarkytojas atsakyme išdėstė teisės aktų nuostatas, kuriomis vadovaudamasis patikrino Juridinių asmenų registre esančių duomenų atitiktį pateiktiems dokumentams ir nenustatęs jokių neatitikimų, neturėdamas pakankamo ir teisėto pagrindo prašomus anuliuoti duomenis laikyti klaidingais, pareiškėjo prašymus dėl duomenų ištaisymo atsisakė tenkinti. A. S. teiktuose atsakymuose buvo nurodyta jų apskundimo tvarka, tačiau pareiškėjas šia teise nepasinaudojo ir jam pateiktų atsakymų neginčijo. Teismas sprendė, kad sprendimai atsisakyti panaikinti į Juridinių asmenų registrą įrašytus duomenis apie Bendrovės pirmininkės išrinkimą nėra nuginčyti, todėl yra teisėti ir galioja. Teismas pažymėjo, kad ankstesnių atsakovo priimtų sprendimų nevertins, o vertins tik Sprendimo teisėtumą. Teismas akcentavo, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, jog A. S. pasirinko savo elgesio variantą ir pakartotinai kreipėsi į atsakovą su tuo pačiu reikalavimu, teigdamas, kad J. P. neturėjo teisės pagal jos prašymą remiantis Bendrovės susirinkimo protokolu būti įregistruota Bendrijos pirmininke.

16. Įvertinęs visą įvykių seką ir Sprendimo turinį, teismas padarė išvadą, kad atsakovas, kaip Juridinių asmenų registro duomenų tvarkytojas, teisėtai ir pagrįstai Sprendime atsisakė taisyti įrašą Juridinių asmenų registre pagal pareiškėjo pateiktą prašymą, kadangi Juridinių asmenų registro duomenyse nenustatė neatitikties su jame esančia informacija ir Juridinių asmenų registrui pateiktais duomenimis. Atsakovas Sprendime A. S. pakartotinai informavo apie jo ankstesnio prašymo nagrinėjimą ir priimtą sprendimą, kuris yra teisėtas bei pagrįstas, kadangi nebuvo nuginčytas.

17. Išnagrinėjęs ir įvertinęs pareiškėjo skundo argumentus, nustatytas aplinkybes ir ginčo klausimą reguliuojančius teisės aktus, teismas konstatavo, kad VĮ Registrų centras, nustatęs, jog klausimas dėl Bendrijos pirmininkės įregistravimo Juridinių asmenų registre teisėtumo jau buvo spręstas, o sprendimas nebuvo nuginčytas, pagrįstai atsisakė A. S. prašant šiuos duomenis pakeisti.

18. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas, nors ir nebūdamas Bendrijos nariu, pasinaudojo jam Bendrijų įstatymo 21 straipsnio 4 dalies 1 punkto suteikta teise kaip patalpos savininkui be balsavimo teisės dalyvauti Bendrijos narių visuotiniame susirinkime, taigi, jis apie Bendrijos narių susirinkime priimtą sprendimą Bendrijos pirmininke išrinkti Bendrijos nario UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovę J. P. žinojo jau nuo 2015 m. gruodžio 3 d., tačiau į atsakovą dėl jos išregistravimo iš Juridinių asmenų registro duomenų pirmą kartą kreipėsi tik 2019 m. balandžio 1 d.

19. Teismas padarė išvadą, kad Sprendimas yra motyvuotas ir pagrįstas, t. y. visiškai atitinka Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje ir 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus teisėtumo bei pagrįstumo kriterijus, todėl nėra pagrindo jo naikinti, o pripažinus šį sprendimą teisėtu, nėra pagrindo tenkinti ir išvestinio reikalavimo registro tvarkytoją įpareigoti panaikinti 2015 m. gruodžio 17 d. registraciją dėl vadovo duomenų įregistravimo, kad J. P. yra Bendrijos pirmininkė.

20. Atsižvelgęs į tai, kad sprendimas buvo priimtas ne A. S. naudai, teismas sprendė, jog nėra teisinio pagrindo jam atlyginti bylinėjimosi išlaidas.

III. 21. Pareiškėjas A. S. apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. sausio 21 d. sprendimą panaikinti ir jo skundą tenkinti visiškai.

22. Pareiškėjas pažymi, kad tame pačiame 5 sprendimo lape teismas pateikė du vienas kitam prieštaraujančius teiginius: nors 3 šio lapo pastraipoje nurodė, kad ankstesnių atsakovo priimtų sprendimų nevertins, tačiau 5 pastraipoje pažymėjo, kad klausimas dėl Bendrijos pirmininkės įregistravimo Juridinių asmenų registre teisėtumo jau buvo spręstas, o sprendimai nėra nuginčyti, t. y. juos vertino ir padarė išvadą, kad buvo pagrįstai atsisakyta pakeisti pareiškėjo prašytus pakeisti duomenis.

23. A. S. nurodo, kad iki kreipimosi į teismą niekada VĮ Registrų centro nebuvo prašęs panaikinti 2015 m. gruodžio 17 d. registraciją dėl vadovo duomenų įregistravimo, kad J. P. yra Bendrijos pirmininkė, ir pirmą kartą tokį prašymą VĮ Registrų centrui pateikė 2019 m. spalio 11 d.

24. Pareiškėjas teigia, kad J. P. yra laisva pasirinkti savo elgesio variantus ir klastoti dokumentus: VĮ Registrų centrui 2015 m. gruodžio 14 d. galėjo teikti suklastotą prašymą pakeisti duomenis apie jos galimybes eiti Bendrijos pirmininkės pareigas arba protokole įrašyti, kad A. S. svečio teisėmis dalyvavo susirinkime, tačiau tam, kad teismas padarytų išvadas, tam turi būti objektyvus pagrindas. Pareiškėjas akcentuoja, kad tam, jog registro tvarkytojas galėtų pakeisti Bendrijos pirmininko duomenis, tokie duomenys turi atitikti Bendrijos įstatų 8 skirsnio 8.1 punkto bei Bendrijų įstatymo 14 straipsnio 1 dalies reikalavimus. A. S. nurodo, kad teismas nustatė, jog J. P. VĮ Registrų centrui 2015 m. gruodžio 14 d. pateikė suklastotą prašymą dėl Bendrijos pirmininko duomenų įregistravimo, kadangi prašymas neatitiko Bendrijų įstatymo 14 straipsnio 1 dalies ir Bendrijos įstatų 8 skirsnio 8.1.1 bei 8.1.2 punktų reikalavimų, todėl teismas neturėjo objektyvaus pagrindo dar kartą tikėti J. P. užpildytų dokumentų tikrumu. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad jis teismui pateikė 2020 m. sausio 20 d. prašymą, kuriame nurodė, jog nesutinku su J. P. pateikta informacija, nurodyta 2015 m. gruodžio 3 d. narių susirinkimo protokole. Teigia, kad šiame protokole nėra jo parašo, pagal Bendrijos įstatus A. S. nebuvo įteiktas pranešimas apie susirinkimą ir jis 2015 m. gruodžio 3 d. nieko nežinojo apie J. P. išrinkimą Bendrijos pirmininke.

25. Pareiškėjas akcentuoja, kad nors teismas padarė išvadą, jog Sprendimas yra motyvuotas ir pagrįstas, tačiau jame nėra nė vieno žodžio, išvados ar argumentų, kad J. P. atitinka Bendrijų įstatymo 14 straipsnio 1 dalies ir Bendrijos įstatų 8 skirsnio 8.1.1 bei 8.1.2 punktų reikalavimus; byloje taip pat nėra pažymos, kad J. P. 2015 m. gruodžio 3 d. nuosavybės teise pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, turėjo patalpas, tokios pažymos nepateikė ir VĮ Registrų centras. Byloje taip pat nėra Bendrijos įstatų, kuriuose būtų numatyta, kad Bendrijoje yra valdyba.

26. A. S. nurodo, kad iš teismo sprendimo matyti, jog Sprendimo teisėtumas kildinamas iš Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje ir 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų teisėtumo bei pagrįstumo kriterijų, tačiau pareiškėjas su tokia teismo išvada nesutinka. A. S. nuomone, tiek ginčijamas sprendimas, tiek 2015 m. gruodžio 17 d. sprendimas neatitinka Bendrijų įstatymo 14 straipsnio 1 dalies, kadangi iki Bendrijos pirmininko rinkimų turėjo būti pakeisti Bendrijos įstatai, todėl tiek teismo priimtas sprendimas, tiek minėti sprendimai neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje ir 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų teisėtumo bei pagrįstumo kriterijų. Pareiškėjas teigia, kad registro tvarkytojo 2015 m. gruodžio 17 d. ir 2019 m. lapkričio 4 d. sprendimai prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsniui, Bendrijų įstatymo 14 straipsnio 1 daliai ir Bendrijos įstatų 8 skirsnio 8.1.1 bei 8.1.2 punktų reikalavimams ir nuo jų priėmimo dienos yra negaliojantys.

27. Atsakovas VĮ Registrų centras prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. sausio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą, o A. S. apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

28. Atsakovo nuomone, pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, teisingai taikė ir aiškino nagrinėtai bylai aktualias materialiosios teisės normas, reguliuojančias su juridiniais asmenimis susijusių duomenų registravimą, tinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir padarė pagrįstas išvadas.

29. VĮ Registrų centras akcentuoja, kad skundžiamo teismo sprendimo 5 lapo 5 pastraipa patvirtina, jog šioje dalyje teismas registro tvarkytojo anksčiau (2019 m. balandžio 24 d. ir 2019 m. rugpjūčio 20 d.) priimtų sprendimų teisėtumo nevertino, bet vertino skundžiamo (2019 m. lapkričio 4 d.) sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Atsakovas pažymi, kad teismo sprendime nurodyti motyvai, dėl kurių Sprendime buvo atsisakyta tenkinti pareiškėjo 2019 m. spalio 10 d. prašymą Juridinių asmenų registre panaikinti 2015 m. gruodžio 17 d. įregistruotus Bendrijos vadovo – pirmininkės J. P. – duomenis, ir buvo kad tokio paties turinio prašymą A. S. registro tvarkytojui jau buvo pateikęs 2019 m. balandžio 1 d. ir registro tvarkytojas 2019 m. balandžio 24 d. sprendimu atsakė į šį pareiškėjo prašymą, kuris įstatymų nustatyta tvarka nebuvo skųstas. VĮ Registrų centras teigia, kad teismas pateikė argumentus būtent dėl šių skundžiamame sprendime išdėstytų motyvų, o ne dėl ankstesnių sprendimų teisėtumo, kaip nepagrįstai teigia pareiškėjas, todėl jo argumentas, kad du teismo teiginiai prieštarauja vienas kitam, yra nepagrįstas. Atsakovo nuomone, pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs ir įvertinęs A. S. skundo argumentus, nustatytas aplinkybes bei ginčo klausimą reguliuojančius teisės aktus, pateikdamas argumentus dėl Sprendime išdėstytų minėtų motyvų, teisingai konstatavo, kad VĮ Registrų centras, nustatęs, jog klausimas dėl Bendrijos pirmininkės įregistravimo Juridinių asmenų registre teisėtumo jau buvo spręstas, o sprendimas nebuvo nuginčytas, pagrįstai atsisakė pareiškėjo prašymu šiuos duomenis pakeisti.

30. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad priešingai nei teigia A. S., byloje esantys įrodymai – pareiškėjo 2019 m. balandžio 1 d., 2019 m. liepos 19 d. ir 2019 m. spalio 10 d. prašymai, pateikti registro tvarkytojui, patvirtina, jog A. S. tris kartus kreipėsi į VĮ Registrų centrą ir prašė panaikinti registro tvarkytojo 2015 m. gruodžio 17 d. priimtą sprendimą įregistruoti Bendrijos pirmininkę J. P. ir kad ankstesnių VĮ Registrų centro 2019 m. balandžio 24 d. bei 2019 m. rugpjūčio 20 d. priimtų sprendimų atsisakyti išregistruoti J. P. iš Bendrijos pirmininkės pareigų pareiškėjas įstatymo nustatyta tvarka neskundė bei praleido terminą juos skųsti.

31. VĮ Registrų centras teigia, kad A. S. apeliaciniame skunde nurodo tikrovės neatitinkančią informaciją, kadangi J. P. 2015 m. gruodžio 14 d. surašyto prašymo teisėtumo teismas šioje byloje nevertino, o tuo labiau nenustatinėjo šio prašymo suklastojimo fakto, kadangi minėto prašymo teisėtumo vertinimas nėra nagrinėjamos bylos dalykas. Atsakovas pažymi, kad pareiškėjo teiginiai yra deklaratyvūs ir nepatvirtinti byloje pateiktais įrodymais; priešingai nei teigia A. S., byloje esantys duomenys (2015 m. gruodžio 3 d. Bendrijos visuotinio narių susirinkimo protokolas Nr. 15-001, kuris teisės aktų nustatyta tvarka nėra nuginčytas, todėl yra galiojantis ir teisėtas) patvirtina, kad pareiškėjas svečio teisėmis dalyvavo Bendrijos narių visuotiniame susirinkime, todėl teismo padaryta išvada, jog A. S. apie Bendrijos narių susirinkime priimtą sprendimą Bendrijos pirmininke išrinkti Bendrijos nario UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovę J. P. sužinojo 2015 m. gruodžio 3 d., yra pagrįsta byloje esančiais įrodymais. Atsakovo nuomone, teismas teisingai pažymėjo, kad pareiškėjas nors ir nebūdamas Bendrijos nariu, pasinaudojo jam Bendrijų įstatymo 21 straipsnio 4 dalies 1 punkto suteikta teise kaip patalpos savininkui be balsavimo teisės dalyvauti Bendrijos narių visuotiniame susirinkime, tačiau į VĮ Registrų centrą dėl duomenų apie Bendrijos pirmininkę išregistravimo iš Juridinių asmenų registro kreipėsi tik 2019 m. balandžio 1 d.

32. Atsakovas teigia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai Sprendimą vertino tik registro tvarkytojui teisės aktais suteiktos kompetencijos ribose ir neišėjo už skundo ribų. Pažymi, kad rinkti ir atšaukti Bendrijos pirmininką yra visuotinio narių susirinkimo kompetencija (Bendrijų įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Įstatymai registro tvarkytojui nesuteikia teisės kvestionuoti Bendrijos visuotiniame narių susirinkime priimtų sprendimų teisėtumo, todėl teismas, nustatęs, kad 2015 m. gruodžio 3 d. įvykusiame Bendrijos narių susirinkime buvo išrinkta nauja Bendrijos pirmininkė – fizinis asmuo J. P., t. y. patalpų savininkui juridiniam asmeniui UAB „(duomenys neskelbtini)“ (Bendrijos narys) atstovaujantis atstovas, dalyvavusiems Bendrijos nariams (dalyvavo 8 iš 9 Bendrijos narių) balsuojant vienbalsiai „už“, padarė pagrįstą išvadą, jog Sprendimas atitinka įstatyme įtvirtintus teisėtumo ir pagrįstumo kriterijus.

33. VĮ Registrų centras pastebi, kad apribojimo juridiniam asmeniui, kuris yra Bendrijos narys, siūlyti savo atstovą į Bendrijos pirmininkus ir šiam atstovui būti išrinktam nėra nustatyta nei Bendrijų įstatyme, nei Bendrijos įstatuose ar kituose teisės aktuose, o juridinių asmenų teisnumas negali būti apribotas kitaip, kaip tik įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka. Teigia, kad išrinkta Bendrijos pirmininkė atitiko Bendrijų įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje ir 21 straipsnio 5 dalyje nustatytus reikalavimus, ji taip pat yra tinkamas duomenų apie Bendrijos pirmininko išrinkimą registro tvarkytojui teikėjas, nes teisės aktų nustatyta tvarka yra įpareigota teikti tokius dokumentus ir duomenis registro tvarkytojui bei atsako už teikiamų dokumentų ir duomenų teisingumą ir jų pateikimą laiku. Atsižvelgęs į tai, kad Bendrijų įstatymas (21 straipsnio 4 dalis) butų ir kitų patalpų savininkams, nesantiems Bendrijos nariais, nesuteikia teisės ginčyti sprendimų, susijusių su Bendrijos veikla, formuojant valdymo organus, VĮ Registrų centras mano, kad A. S. nėra tinkamas subjektas reikalauti, jog šie duomenys būtų panaikinti iš Juridinių asmenų registro. Be to, Bendrijos narių 2015 m. gruodžio 3 d. susirinkimo sprendimas, kuriame buvo nuspręsta Bendrijos pirmininke išrinkti Bendrijos nario UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovę J. P., nėra tiesiogiai susijęs pareiškėjo teisėmis ir teisėtais interesais.

34. Atsakovo nuomone, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visą įvykių seką ir Sprendimo turinį, padarė pagrįstą išvadą, kad registro tvarkytojas teisėtai ir pagrįstai atsisakė taisyti įrašą Juridinių asmenų registre pagal A. S. prašymą, kadangi šio registro duomenyse nenustatė neatitikimo su Juridinių asmenų registre esančia informacija ir registrui pateiktais duomenimis. VĮ Registrų centras teigia, kad teismas pagrįstai rėmėsi Juridinių asmenų registro nuostatų 218 punktu ir Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 24 straipsnio 6 dalies 4 punktu. Kaip teisingai nurodė teismas, pagal Civilinio kodekso 2. 71 straipsnį (1 ir 3 dalys), Juridinių asmenų registro duomenys, jame kaupiami dokumentai ir bet kokia kita Juridinių asmenų registrui pateikta informacija yra vieša, išduodami Juridinių asmenų registro duomenų ir informacijos išrašai, dokumentų kopijos turi prima facie (iš pirmo žvilgsnio) galią, o pagal Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 15 straipsnio 5 dalį, Juridinių asmenų registro duomenys ir registro informacija laikomi teisingais tol, kol jie nenuginčyti Lietuvos Respublikos įstatymuose ir Europos Sąjungos teisės aktuose nustatyta tvarka. VĮ Registrų centras nurodo, kad A. S. registro tvarkytojui nepateikė duomenų, patvirtinančių, jog dokumentai, kuriais remiantis Juridinių asmenų registre buvo įrašyti duomenys apie Bendrijos pirmininką, yra nuginčyti, t. y. pripažinti neteisėtais, taigi, Bendrijos susirinkimo sprendimas yra galiojantis ir teisėtas tol, kol jis nėra nuginčytas įstatymo nustatyta tvarka.

35. Atsakovas teigia, kad Sprendimas yra pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, yra motyvuotas, motyvai išdėstyti aiškiai, nurodyta sprendimo apskundimo tvarka. Pažymi, kad registro tvarkytojas veikė tik įstatymų suteiktų įgaliojimų ribose, laikėsi visų jo veiklą reguliuojančių teisės aktų reikalavimų, todėl teismas pagrįstai Sprendimą laikė teisėtu ir pagrįstu, o vien tai, kad pareiškėjui galiojantis teisinis reguliavimas subjektyviai atrodo netinkamas jo siekiamiems tikslams įgyvendinti, nesudaro prielaidų kvestionuoti teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą; Sprendimą pripažinus teisėtu, nėra pagrindo tenkinti išvestinio A. S. skundo reikalavimo registro tvarkytoją įpareigoti panaikinti 2015 m. gruodžio 17 d. registraciją dėl vadovo duomenų įregistravimo, kad J. P. yra Bendrijos pirmininkė.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 36. Nagrinėjamos administracinės bylos dalyką sudaro atsakovo VĮ Registrų centro atsisakymo išregistruoti pagal pareiškėjo prašymą duomenis apie trečiojo suinteresuoto asmens Negyvenamųjų patalpų savininkų (duomenys neskelbtini), Vilniuje, bendrijos visuotiniame susirinkime išrinktą Bendrijos pirmininkę teisėtumas ir pagrįstumas.

37. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė, konstatavo, kad atsakovas, kaip Juridinių asmenų registro duomenų tvarkytojas, teisėtai ir pagrįstai Sprendime atsisakė taisyti įrašą Juridinių asmenų registre pagal pareiškėjo pateiktą prašymą, kadangi Juridinių asmenų registro duomenyse nenustatė neatitikties su Juridinių asmenų registrui pateiktais duomenimis. Bendrijos nario UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovės J. P. išrinkimą Bendrijos pirmininke patvirtina 2015 m. gruodžio 3 d. Bendrijos visuotinio narių susirinkimo protokolas Nr. 15-001, kuris teisės aktų nustatyta tvarka nėra nuginčytas, todėl yra galiojantis ir teisėtas.

38. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu nurodė, kad sprendimas yra prieštaringas; akcentavo, kad jis pirmą kartą prašymą VĮ Registrų centrui panaikinti 2015 m. gruodžio 17 d. duomenų, kad J. P. yra Bendrijos pirmininkė, registravimą pateikė 2019 m. spalio 11 d.; teismas nevertino, ar J. P. atitinka Bendrijų įstatymo 14 straipsnio 1 dalies ir Bendrijos įstatų 8 skirsnio 8.1.1 bei 8.1.2 punktų reikalavimus; byloje taip pat nėra pažymos, kad J. P. 2015 m. gruodžio 3 d. nuosavybės teise pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, turėjo patalpas bei ar jos teikiami duomenys nėra suklastoti.

39. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų (2 d.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje suformuotos nuostatos, kad apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gegužės 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-77-575/2015 ir kt.). Taigi, apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas ar bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga.

40. Nagrinėjamoje byloje nenustačiusi pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas bei padariusi išvadą, kad priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais duomenimis grindžiamos teismo išvados, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nekartodama pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, iš esmės pritardama pirmosios instancijos teismo išvadoms, pasisako tik dėl apeliaciniame skunde nurodytų argumentų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1301-502/2017 ir kt.).

41. Pareiškėjas skunde pareiškė reikalavimą panaikinti VĮ Registrų centro Asmenų registrų tvarkymo tarnybos Juridinių asmenų registro departamento Juridinių asmenų registro Vilniaus skyriaus 2019 m. lapkričio 4 d. raštą „Dėl pateikto prašymo“ Nr. S-74400 (15.1E), kuriuo buvo pateiktas atsakymas į pareiškėjo 2019 m. spalio 10 d. prašymą, kuriuo pareiškėjas registro tvarkytoją prašė panaikinti 2015 m. gruodžio 17 d. duomenų, kad J. P. yra Negyvenamųjų patalpų savininkų (duomenys neskelbtini), Vilniuje, bendrijos pirmininkė, registraciją. Registro tvarkytojas 2019 m. lapkričio 4 d. rašte (Sprendime) nurodė, kad pareiškėjui atsakymas į analogišką jo 2019 m. balandžio 1 d. prašymą buvo pateiktas 2019 m. balandžio 24 d. rašte Nr. S-25879 (15.1E); pažymėjo, kad nei Bendrijos visuotiniame narių 2015 m. gruodžio 3 d. susirinkime priimti sprendimai, nei registrų tvarkytojo 2015 m. gruodžio 17 d. sprendimas įregistruoti juridinio asmens vadovo duomenis įstatymų nustatyta tvarka nebuvo apskųsti, pripažinti neteisėtais ar naikintinais; Juridinių asmenų registre įregistruoti duomenys atitinka pateiktuose dokumentuose nurodytus duomenis, todėl nebus keičiami.

42. Nors pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad anksčiau atsakovo nėra prašęs panaikinti 2015 m. gruodžio 17 d. registraciją dėl vadovo duomenų įregistravimo, jog J. P. yra Bendrijos pirmininkė, byloje pateikiamas jo 2019 m. balandžio 1 d. raštas registro tvarkytojui patvirtina, kad jis kreipėsi su prašymu skubos tvarka išregistruoti J. P. iš Bendrijos vadovų; 2019 m. liepos 19 d. pateiktame rašte pareiškėjas prašė skubos tvarka panaikinti 2015 m. gruodžio 17 d. sprendimą įregistruoti Bendrijos pirmininką J. P.. Taigi, pareiškėjo prašymų turinys, nepaisant jo formos redakcinių skirtumų, visais paminėtais atvejais buvo tas pats – panaikinti 2015 m. gruodžio 17 d. duomenų, kad J. P. yra Bendrijos pirmininkė, registraciją, ką pagrįstai nurodė atsakovas Sprendime bei teisingai įvertino ir pirmosios instancijos teismas.

43. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro įstatymo 1 straipsnyje yra įtvirtinta, jog Juridinių asmenų registras yra pagrindinis valstybės registras, kuriame registruojami juridiniai asmenys, kaupiami, saugomi ir tvarkomi su jais susiję duomenys bei dokumentai. Civilinio kodekso 2.66 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyta, kad Juridinių asmenų registre, be kitų teisės aktų numatytų duomenų, yra registruojami ir tvarkomi duomenys apie juridinio asmens valdymo organų narius (vardas, pavardė, asmens kodas, gyvenamoji vieta). Kai pasikeičia Civilinio kodekso 2.66 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodyti duomenys, juridinis asmuo privalo pateikti nustatytos formos prašymą įregistruoti pakeitimus Juridinių asmenų registre per 30 dienų nuo pakeitimų padarymo dienos, o šių duomenų pakeitimai įsigalioja tik nuo jų įregistravimo Juridinių asmenų registre, išskyrus įstatymo išimtis (Civilinio kodekso 2.66 str. 3 d., 5 d.). Pagal Civilinio kodekso 2.69 straipsnio 1 dalį bei Juridinių asmenų registro nuostatų 218 punktą, klaidos Juridinių asmenų registre taisomos juridinio asmens arba asmens, kurio duomenys įrašyti į registrą, prašymu, taip pat registro tvarkytojo iniciatyva. Klaidingais laikomi Juridinių asmenų registre įregistruoti duomenys ar įrašyta informacija, neatitinkantys Juridinių asmenų registrui pateiktų dokumentų.

44. Pareiškėjas apeliaciniame skunde akcentuoja, kad J. P. registro tvarkytojui 2015 m. gruodžio 14 d. pateikė suklastotus dokumentus, o pirmosios instancijos teismas nenurodė jokių argumentų, kad J. P. atitinka Bendrijų įstatymo 14 straipsnio 1 dalies ir Bendrijos įstatų 8 skirsnio 8.1.1 bei 8.1.2 punktų reikalavimus; byloje taip pat nėra pažymos, kad J. P. 2015 m. gruodžio 3 d. nuosavybės teise pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, turėjo patalpas, tokios pažymos nepateikė ir VĮ Registrų centras.

45. Pasisakydama dėl minėtų pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad jie nepatenka į nagrinėjamos bylos dalyką. Šioje byloje nėra sprendžiama nei dėl Bendrijos visuotiniame narių 2015 m. gruodžio 3 d. susirinkime priimtų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo, nei dėl registro tvarkytojo 2015 m. gruodžio 17 d. sprendimo įregistruoti juridinio asmens vadovo duomenis teisėtumo, nes jie įstatymų nustatyta tvarka ir terminais nebuvo apskųsti bei nuginčyti, todėl pareiškėjo nurodytos aplinkybės (nutarties 44 p.) byloje apskritai neturi būti vertinamos. Nagrinėjamoje byloje yra tik patikrinama, ar kvestionuojami įrašai Juridinių asmenų registre atitinka duomenis dokumentuose, kurių pagrindu buvo įrašyti, nagrinėjamu atveju – ar atitinka duomenis Bendrijos visuotinio narių 2015 m. gruodžio 3 d. susirinkimo priimtame sprendime.

46. Pastebėtina, kad pareiškėjas nėra Bendrijos narys, todėl nesutikdamas su Bendrijos visuotiniame susirinkime priimtais sprendimais ar Bendrijos duomenų įrašais Juridinių asmenų registre, jis turėtų pagrįsti savo teisių ar teisėtų interesų pažeidimą, tačiau tokių aplinkybių byloje jis nėra nurodęs; kai nėra nurodomas konkretus asmens teisių pažeidimas, jų gynimas teisme apskritai nėra galimas. Tai reiškia, kad pareiškėjo reikalavimas dėl registro tvarkytojo įpareigojimo panaikinti 2015 m. gruodžio 17 d. registraciją dėl Bendrijos vadovo duomenų įregistravimo yra atmestinas dėl to, jog pareiškėjas nėra pagrindęs, jog tokiu registro tvarkytojo sprendimu būtų pažeidžiamos jo teisės ar teisėti interesai.

47. Taigi nagrinėjamu atveju administracinėje byloje dėl pareiškėjo teisių ir teisėtų interesų gynimo turėjo būti sprendžiama tik ta apimtimi, ar registro tvarkytojas, išnagrinėjęs pareiškėjo prašymą, pateikė atsakymą Viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnyje numatyta tokio pobūdžio prašymams nagrinėti tvarka. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl registro tvarkytojo Sprendimo teisėtumo, iš esmės ištyrė visas pareiškėjo 2019 m. spalio 10 d. prašymo nagrinėjimui reikšmingas aplinkybes – vertindamas registro tvarkytojo atsakymo išsamumą, teismas atsižvelgė į ankstesnius pareiškėjo prašymus, jam pateiktus atsakymus, nurodytus argumentus, kad klaidos taisymui Juridinių asmenų registre nėra faktinio nei teisinio pagrindo. Kiti pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai (dėl, jo nuomone, esančių prieštaravimų teismo sprendimo motyvuose, dėl pareiškėjo nesutikimo su atsakovo Sprendimo teiginiais), peržengiantys nurodyto vertinimo ribas, laikytini neturinčiais reikšmės byloje ir atskirai teisėjų kolegija jų neaptarinėja.

48. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus motyvus, daro išvadą, kad pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pirmosios instancijos teismo spendimą naikinti ar keisti, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. S. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. sausio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė