AS-444-488-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS444-488/2012

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00315-2012-7

Procesinio sprendimo kategorija 69.3

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2012 m. liepos 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. birželio 4 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. S. skundą atsakovui Valstybinės vaistų kontrolės tarnybai prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos dėl įsakymo panaikinimo

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. pareiškėjas D. S. (toliau – ir pareiškėjas) skundu (b. l. 1–3) kreipėsi į teismą prašydamas panaikinti Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir Tarnyba) 2012 m. sausio 3 d. įsakymą Nr. 8P-680 „Dėl D. S. atleidimo iš valstybės tarnybos“ (toliau – ir Įsakymas). Pareiškėjas tiek skunde teismui, tiek jo atstovas pirmosios instancijos teismo posėdyje (b. l. 51) prašė bylos nagrinėjimą sustabdyti iki tol, kol bus išnagrinėta administracinė byla Nr. I-974-437/2012 (Proceso Nr. 3-61-3-01822-2011-0), nagrinėjama Vilniaus apygardos administraciniame teisme, kurioje sprendžiamas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. rugpjūčio 3 d. įsakymo Nr. V-746 „Dėl Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos administracijos struktūros patvirtinimo“ ir Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 2011 m. rugpjūčio 25 d. įsakymo Nr. 1A-815 „Dėl Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos pareigybių sąrašo pakeitimo“ teisėtumas ir pagrįstumas.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. birželio 4 d. nutartimi pareiškėjo prašymą tenkino ir administracinę bylą pagal pareiškėjo D. S. skundą atsakovui Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos dėl įsakymo panaikinimo sustabdė iki, kol įsiteisės Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas administracinėje byloje Nr. I-974-437/2012 (Proceso Nr. 3-61-3-01822-2011-0). Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 98 straipsnio 1 dalies 3 punktu, nurodė, kad administracinėje byloje Nr. I-974-437/2012 (Proceso Nr. 3-61-3-01822-2011-0) sprendžiamas Tarnyboje įvykusių struktūrinių pertvarkymų teisėtumas ir pagrįstumas, kurių pagrindu ir buvo priimtas pareiškėjo skundžiamas Įsakymas, todėl, teismo nuomone, yra tikslinga sustabdyti šios bylos nagrinėjimą iki bus išnagrinėta minėta administracinė byla, nes jos išsprendimas gali turėti esminės reikšmės nagrinėjamai bylai.

II. Atsakovas Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos (b. l. 110–114) prašo panaikinti 2012 m. birželio 4 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartį dėl administracinės bylos Nr. 1-2123-95/2012 (proceso Nr. 3-61-3-00315-2012-7) sustabdymo, išspręsti klausimą iš esmės - Pareiškėjo D. S. prašymą sustabdyti bylą atmesti.

Atsakovas mano, kad administracinių bylų Nr. I-974-437/2012 ir Nr. 1-2123-95/2012 nagrinėjimo dalykas yra skirtingas, o prejudicinio ryšio tarp bylų nėra, todėl administracinę bylą Nr. 1-2123- 95/2012 galima nagrinėti nelaukiant sprendimo įsiteisėjimo administracinėje byloje Nr. 1-974-437/2012.

Atsakovas, remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (pvz. 2008 m. balandžio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS63-286/2008, 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS261-541/2008, 2010 m. gegužės 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-335/20, 2010 m. gegužės 28 nutartis administracinėje byloje Nr. ASl46-335/2010, 2010 m. lapkričio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS556-665/2010, 2011 m. gegužės 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-301/2011) teigia, kad tam, kad bylos nagrinėjimą būtų galima sustabdyti ABTĮ 98 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, būtina nustatyti, kad tarp teisme nagrinėjamos administracinės bylos ir kitos bylos, nagrinėjamos civiline, baudžiamąja administracine tvarka egzistuoja prejudicinis ryšys, o vien tai, kad nagrinėjama byla ir kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja administracine tvarka, yra tarpusavyje susijusios, nėra pakankama ABTĮ 98 straipsnio 1 dalies punkto nuostatų taikymui.

Atsakovas teigia, kad skundžiamoje nutartyje teismo daroma prielaida, kad sprendimas administracinėje byloje Nr. I- 974-437/2012 „gali turėti esminės reikšmės“ sustabdytai bylai, nėra pagrindas prejudiciniam ryšiui konstatuoti. Vadovaujantis ABTĮ 58 straipsnio 2 dalimi faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys, tuo tarpu administracinės bylos Nr. I- 974-437/2012 bylos ir sustabdytos bylos pareiškėjai skirtingi, todėl administracinėje byloje Nr. I-974-437/2012 nustatytais faktais nebus galima remtis, kaip prejudiciniais faktais nagrinėjamoje byloje.

Pažymi, jog sustabdytos bylos pareiškėjas D. S. nei šioje byloje, nei administracinėje byloje Nr. I- 974-437/2012 nėra pareiškęs reikalavimo dėl sveikatos apsaugos ministro 2011 m. rugpjūčio 3 d. įsakymo Nr. V-746 ir Tarnybos viršininko 2011 m. rugpjūčio 25 d. įsakymo Nr. 1A-815 panaikinimo, taigi jis neginčija įvykdytų Tarnybos struktūros pertvarkymų, kuriais buvo panaikinta jo užimta Ikiklinikinių ir klinikinių tyrimų skyriaus vedėjo pareigybė. D. S. nėra administracinės bylos Nr. I- 974-437/2012 šalis, o sustabdytoje byloje jis ginčija tik Tarnybos viršininko 2012 m. sausio 3 d.

įsakymą Nr. 8P-680 „Dėl D. S. atleidimo iš valstybės tarnybos“ ir neginčija įsakymo, kuriuo buvo panaikinta jo pareigybė, teisėtumo. Todėl sustabdytoje byloje ginčas turėtų būti nagrinėjamas tik tokia apimtimi, kokia yra nurodyta D. S. skunde, t. y. turėtų būti nustatoma, ar teisėtai, laikantis privalomų procedūrų, Tarnyba atleido Pareiškėją Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir Valstybės tarnybos įstatymas) 44 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu, pagal kurį valstybės tarnautojas atleidžiamas iš pareigų, kai valstybės tarnautojo pareigybė panaikinama.

Pažymi, ir tai, kad administracinės bylos Nr. I- 974-437/2012 pareiškėja Tarnybos darbuotojų profesinė sąjunga apskritai neturi reikalavimo teisės panaikinti jos skundžiamus sveikatos apsaugos ministro 2011 m. rugpjūčio 3 d. įsakymą Nr. V-746 ir Tarnybos viršininko 2011 m. rugpjūčio 25 d. įsakymą Nr. 1A-815, kadangi minėti įsakymai nepažeidžia Tarnybos profesinės sąjungos teisių ir teisėtų interesų, skundo patenkinimas nepakeistų profesinės sąjungos turimų teisių ir pareigų apimties, todėl Tarnybos darbuotojų profesinės sąjungos skundas turėtų būti atmestas kaip nepagrįstas.

R. J. J. aukščiau minėtus įsakymus skundžia tokia apimtimi, kokia liečia asmeniškai jį patį, todėl net ir tenkinus šio pareiškėjo reikalavimus ir pripažinus minėtus įsakymus jo atžvilgiu neteisėtais, tai nereikštų, jog D. S. atžvilgiu šie įsakymai taip pat automatiškai taptų neteisėtais, todėl akivaizdu, kad administracinės bylos Nr. I- 974-437/2012 baigtis neturės jokios įtakos sustabdytos bylos išnagrinėjimui. Mano, kad skundžiama nutartis grindžiama prielaida, kad sprendimas administracinėje byloje Nr. I- 974-437/2012 „gali turėti esminės reikšmės“ sustabdytai bylai o tokia prielaida, remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, negali būti laikoma pakankamu pagrindu bylos sustabdymui ir nesant išsamesnių motyvų vien tai yra pagrindas naikinti nutartį.

Taip pat atkreipia dėmesį, kad administracinėje byloje Nr. I- 974-437/2012 yra nagrinėjamas pareiškėjo (antras pareiškėjas byloje) R. J. J. skundas dėl Tarnybos viršininko 2012 m. sausio 3 d. įsakymo Nr. 8P-679 „Dėl R. J. J. atleidimo iš valstybės tarnybos“. Šio Pareiškėjo situacija yra analogiška D. S. situacijai, todėl nėra pagrindo nagrinėjant R. J. J. skundą sustabdyti bylą dėl D. S. skundo.

Pabrėžia, kad pareiškėjas savo skunde grįsdamas prašymą sustabdyti bylą nėra teisus, teigdamas, kad teismui panaikinus administracinėje byloje Nr. I- 974-437/2012 skundžiamus įsakymus, neliktų atleidimo procedūros, kurios metu kreiptasi dėl ginčijamo profesinės sąjungos sutikimo, pagrindo ir būtų aišku, kad Tarnybos priimtas Pareiškėjo skundžiamas įsakymas dėl jo atleidimo neteisėtas, nes struktūrinius pertvarkymus pripažinus neteisėtais, šioje byloje ginčijamas Tarnybos viršininko įsakymas per se netaptų neteisėtu. Šioje byloje pareiškėjas ginčija ir prašo panaikinti tik įsakymą dėl jo atleidimo, t.y. įrodinėja tik atleidimo procedūrų pažeidimą ir neginčija įsakymo, kuriuo buvo panaikinta jo pareigybė, teisėtumo, todėl ginčas šioje byloje turėtų būti nagrinėjamas tik tokia apimtimi, kokia yra nurodyta D. S. skunde, t. y. turėtų būti nustatoma, ar teisėtai, laikantis privalomų procedūrų, Tarnyba atleido pareiškėją Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra pasisakęs, jog pagal ABTĮ administracinis teismas tikrina viešojo administravimo subjektų priėmimo sprendimų teisėtumą šių sprendimų priėmimo metu, t. y. teismas tikrina ar sprendimo priėmimo metu institucijos veikė jų kompetencijos ribose, ar teisėti priimti sprendimai, ar turėjo viešojo administravimo subjektas pagrindą atsisakyti atlikti veiksmus (ABTĮ 3 straipsnis). Administracinio teismo nagrinėjimo dalyku yra viešojo administravimo subjektų veiksmai ar neveikimas pagal sprendimų priėmimo metu buvusią faktinę padėtį, atsižvelgiant į kitus galiojančius administracinius sprendimus, į teismo sprendimus ar kitus veiksnius, lemiančius sprendimo priėmimo metu esamą faktinę padėtį. Taigi ir sustabdytoje byloje pareiškėjo D. S. ginčijamo įsakymo dėl atleidimo pagrįstumas turėtų būti vertinamas atsižvelgiant į šio įsakymo priėmimo metu buvusią faktinę padėtį ir ją lemiančius veiksnius, todėl sustabdytą bylą galima nagrinėti nelaukiant teismo sprendimo įsiteisėjimo administracinėje byloje Nr. . I-974-437/2012.

Tarnybos nuomone, Tarnybos reorganizacijos ir valstybės tarnautojų atleidimo procedūros yra skirtingos. Administracinėje byloje Nr. 1-5437/2012 skundžiami įsakymai yra susiję su Tarnybos struktūriniais pertvarkymais, tuo tarpu administracinėje byloje Nr. 1-2123-95/2012 ginčijamas Tarnybos viršininko įsakymas Nr. 8P-680 „Dėl D. S. atleidimo iš valstybės tarnybos“ yra susijęs konkretaus Tarnybos valstybės tarnautojo atleidimo procedūra.

Tarnyba yra įsitikinusi, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino faktines aplinkybes, netinkamai taikė procesinės teisės normas, todėl neteisėtai ir nepagrįstai susta administracinę bylą Nr. 1-2123-95/2012.

Pažymi, kad sustabdžius bylą Nr. 1-2123-95/2012, nesant objektyvių kliūčių ją nagrinėti, yra nepagrįstai vilkinamas bylos sprendimas ir pažeidžiamas proceso operatyvu principas.

Pareiškėjas D. S. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atmesti atsakovo atskirąjį skundą.

Pareiškėjas nurodo, kad nesutinka su atsakovo teiginiu, kad bylos neturi prejudicinio ryšio. Pabrėžia, kad, kaip pripažįsta pats apeliantas, administracinėje byloje Nr. 1-974-437/2012 Tarnybos darbuotojų profesinė sąjunga skundžia Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. rugpjūčio 3 d. įsakymą Nr. V-746, kuriuo buvo pakeista Tarnybos struktūra ir Tarnybos viršininko 2011 m. rugpjūčio 25 d. įsakymą Nr. 1A-815, kuriuo buvo pakeistas Tarnybos pareigybių sąrašas, kuriame nebeliko pareiškėjo pareigybės. Pareiškėjas skunde nurodė, kad jis taip pat nesutinka su Sveikatos apsaugos ministro 2011 m. rugpjūčio 25 d. Įsakymu Nr. V-746 „Dėl Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos administracijos struktūros patvirtinimo“ ir Tarnybos 2011 m. rugpjūčio 25 d. įsakymu Nr. 1A-815 „Dėl Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos pareigybių sąrašo pakeitimo", tačiau šių įsakymų pareiškėjas neskundė vien tik dėl to, kad juos jau skundė Tarnybos profesinė sąjunga, kuri ir atstovauja pareiškėjo interesus.

Remdamasis Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymo 15 straipsnio 4 dalimi, 20 straipsnio 1 dalimi ir 22 straipsnio 1 dalimi, Valstybės tarnybos įstatymo 5 straipsniu ir Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 19 straipsnio 1 dalimi, mano, kad profesinei sąjungai ginčijant atsakovo ir jo steigėjo įsakymus dėl struktūrinių pertvarkymų, pareiškėjui nebuvo jokios būtinybės dubliuoti profesinės sąjungos skundą, kuriuo iš esmės yra ginami ir paties pareiškėjo interesai, tuo labiau, kad profesinės sąjungos skundo padavimo dienai pareiškėjo atžvilgiu dar nebuvo priimtas skundžiamas įsakymas dėl pareiškėjo atleidimo iš užimamų pareigų ir atleidimo datos perkėlimo.

Akcentuoja, kad apeliantas nepagrįstai susiaurina ginčo dalyką jį nustatydamas tik iš pareiškime formuluojamo reikalavimo. Mano, kad turėtų būti taikoma Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuluota darbo santykių dėl atleidimo iš darbo pagal DK 129 straipsnį bylų nagrinėjimo ribos t. y. teismas turi patikrinti ieškinyje jo pagrindu nurodytas aplinkybes bei kitas aplinkybes, nors ir nenurodytas ieškinio pagrindu, tačiau susijusias su pareikšto ieškinio pagrindu ir dalyku, t.y. teismas turi patikrinti ir nustatyti:

a) ar darbuotojas (ieškovas) atleistas iš darbo esant teisėtam darbo sutarties nutraukimo pagrindui (DK 129 straipsnis)

b) ar nėra pažeistos darbuotojui (ieškovui) taikytinos garantijos (DK 132, 133, 134, 135 straipsniai ir kt.);

c) ar laikytasi darbo sutarties nutraukimo tvarkos (DK 130, 131 straipsniai ir kt.);

d) ar yra pagrindas darbuotojo (ieškovo) atleidimą iš darbo pripažinti neteisėtu ir, jeigu yra, tai kuris iš DK 297 straipsnio 3 ir 4 dalyse numatytų alternatyvių darbuotojo teisių gynimo būdų taikytinas, o jeigu tam pagrindo nėra, tai ar nėra pagrindo ginti darbuotojo teises kitais DK 36 straipsnio 2 dalyje numatytais darbo teisių gynimo būdais.

Taip pat mano, kad turėtų būti taikoma ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, kurioje pripažįstama neteisėto atleidimo iš darbo prezumpcija. Bylose dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu darbuotojų, atleistų iš darbo darbdavio iniciatyva, darbdavys (atsakovas) privalo įrodyti įstatyme numatyto atleidimo iš darbo (DK 129 straipsnis) pagrindo teisėtumą. Dėl aukščiau išvardintų priežasčių, pareiškėjas mano, kad šio teisės taikymo taisyklės naudotinos ir valstybės tarnybos teisiniam santykiams, tad ir šioje byloje sprendžiant klausimą dėl skundžiamo įsakymo panaikinimo vis apimtimi būtina įvertinti ar teisėtu pagrindu buvo priimtas skundžiamas įsakymas, vadinasi tame pačiame teisme tuo pačiu metu tektų nagrinėti dvi atskiras bylas dėl to paties ginčo dalyko, o tai akivaizdžiai pažeistų proceso ekonomiškumo principą, todėl tikslinga pirmiausia išnagrinėti bylą dėl struktūrinių pertvarkymų teisėtumo ir tik remiantis byloje priimtu sprendimu toliau nagrinėti bylą dėl pareiškėjo atleidimo teisėtumo.

Pabrėžia, kad priešingai nei teigia atsakovas, teismui panaikinus byloje Tarnybos viršininko 2011 m. rugpjūčio 25 d. įsakymą Nr. 1A-815, kuris skundžiamame įsakyme nurodomas kaip pagrindas nebeliktų jokio teisinio pagrindo atleisti pareiškėją, tad skundžiamas įsakymas be jokių išimčių būti pripažintas neteisėtu.

III. Atskirasis skundas atmestinas.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. birželio 4 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. I-2123-95/2012 sustabdė šios bylos nagrinėjimą ABTĮ 98 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, konstatavęs, kad bylos negalima nagrinėti, kol nebus išnagrinėta administracinė byla Nr. I-974-437/2012, kurioje sprendžiamas Tarnyboje įvykusių struktūrinių pertvarkymų teisėtumas ir pagrįstumas.

Pažymėtina, kad vien tai, jog nagrinėjama byla ir kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka, yra tarpusavyje susijusios, nėra pakankama ABTĮ 98 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatų taikymui (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gegužės 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-335/2010). Šiuo atveju turi būti nustatyta, kad tarp teisme nagrinėjamos administracinės bylos ir kitos bylos, nagrinėjamos civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka, egzistuoja prejudicinis ryšys. Tai reiškia, jog administracinės bylos negalima nagrinėti tol, kol įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje, baudžiamojoje ar administracinėje byloje nebus nustatyti tam tikri faktai ar aplinkybės, kurių nenustačius konkrečios administracinės bylos nagrinėjimas būtų neįmanomas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-406/2009, 2010 m. lapkričio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-301/2011). Negalimumas išnagrinėti administracinę bylą iki bus išnagrinėta kita byla paaiškinamas tuo, kad teismas pats negali nustatyti faktų, kurie turi būti nustatyti kitoje byloje. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad tai, jog tam tikros faktinės aplinkybės gali būti nustatomos kitoje nagrinėjamoje byloje, nėra pakankamas pagrindas stabdyti administracinę bylą pagal ABTĮ 98 straipsnio 1 dalies 3 punktą, nepaisant to, kad jos gali palengvinti įrodinėjimo procesą administracinėje byloje (ABTĮ 58 str. 2 d.). Pažymėtina, jog tuo atveju, kai teismas visus teisiškai reikšmingus faktus gali nustatyti pats nagrinėjamoje byloje, kai tarp bylų nėra prejudicinio ar kito teisinio ryšio, teismas neturi teisės sustabdyti bylos ir savo kompetenciją perkelti kitam teismui. Šiuo aspektu taip pat pabrėžtina, jog tai, ar galima išnagrinėti administracinę bylą, kol neišspręsti su ja susiję klausimai kitoje byloje, kiekvienu atveju nustato bylą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-427/2012).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog administracinio proceso tikslai reikalauja, kad teismas rūpintųsi greitu bylos išnagrinėjimu ir asmenų pažeistų teisių apgynimu, teismas neturi taikyti bylos sustabdymo pagrindų vien formaliai ir kiekvienu konkrečiu atveju privalo įsitikinti, kad yra pagrindas bylos sustabdymui (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-427/2012).

Administracinės bylos sustabdymo instituto paskirtis – pašalinti tam tikras objektyviai esančias įstatymo nurodytas kliūtis, nepriklausančias nei nuo dalyvaujančių byloje asmenų, nei nuo teismo valios, dėl kurių teismas negali tinkamai išnagrinėti bylos. Byla gali būti sustabdyta dėl įstatyme nurodytų objektyvių aplinkybių, trukdančių išspręsti konkrečią bylą. Administracinio proceso tikslai reikalauja, kad teismas rūpintųsi greitu bylos išnagrinėjimu ir asmenų pažeistų teisių apgynimu, teismas neturi taikyti bylos sustabdymo pagrindų vien formaliai ir kiekvienu konkrečiu atveju privalo įsitikinti, kad yra pagrindas bylos sustabdymui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS520-155/2012, 2012 m. balandžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS520-262/2012).

Sustabdant administracinės bylos nagrinėjimą yra išvengiama ne tik pakartotinio tų pačių faktų nustatinėjimo, bet ir prieštaringų sprendimų susijusiose bylose.

Nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėjas ginčija Tarnybos viršininko 2012 m. sausio 3 d. įsakymą Nr. 8P-680 „Dėl D. S. atleidimo iš valstybės tarnybos“. Šis Įsakymas inter alia priimtas remiantis Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu bei Tarnybos viršininko 2011 m. rugpjūčio 25 d. įsakymo Nr. 1A-815 (kartu su pakeitimu, patvirtintu Tarnybos viršininko 2011 m. rugpjūčio 30 d. įsakymu Nr. 1A-829) pagrindu, šio Įsakymo teisėtumo klausimas inter alia nagrinėjamas administracinėj byloje Nr. Nr. I- 974-437/2012.

Pareiškėjas skunde ir patikslintame skunde Tarnybos viršininko 2012 m. sausio 3 d. įsakymo Nr. 8P-680 „Dėl D. S. atleidimo iš valstybės tarnybos“ neteisėtumą grindžia ir Tarnybos struktūrinių pertvarkymų neteisėtumu (b. l. 1–3; 59–69). Atsižvelgiant į tai, bei vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika dėl valstybės tarnautojų atleidimo VAĮ 44 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu, teisėjų kolegija vertina, kad teismas pagrįstai sustabdė administracinės bylos nagrinėjimą. Pabrėžtina, kad Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 9 punktas nustato, kad valstybės tarnautojas atleidžiamas iš pareigų, kai valstybės tarnautojo pareigybė panaikinama.

Todėl, sprendžiant dėl pareiškėjo atleidimo iš valstybės tarnybos teisėtumo ir pagrįstumo, teismas turi įvertinti, ar yra realiai įvykęs valstybės tarnautojo pareigybės panaikinimo faktas. Pažymėtina, kad teismas nevertina ginčijamo administracinio akto bei veiksmų (ar neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu (ABTĮ 3 straipsnio 2 dalis), o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus (žr. pvz.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Administracinė byla Nr. A520-2348/2012. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu bylų sąsajumas yra akivaizdus, kadangi siekiant tinkamai įvertinti pareiškėjo atleidimo Valstybės tarnybos įstatumo 44 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu, teisėtumą, būtina nustatyti ar realiai buvo panaikinta pareigybė, iš kurios yra atleidžiamas pareiškėjas. Kaip ir minėta šis klausimas inter alia yra sprendžiamas administracinėje byloje Nr. I-974-437/2012.

Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad tarp bylų egzistuoja prejudicinis ryšys.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino, kokie konkrečiai reikšmingi faktai ir aplinkybės, kurių nenustačius negalima išnagrinėti nagrinėjamos bylos, nagrinėjami administracinėje byloje Nr. 1-5437/2012 pagrįstai sustabdė administracinės bylos nagrinėjimą iki tol, kol bus išnagrinėta administracinė byla Nr. 1-5437/2012, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista, atsakovo atskirasis skundas atmestinas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

Atsakovo Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. birželio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Audrius Bakaveckas

Romanas Klišauskas

Virgilijus Valančius