d22fa2c8-6de2-4d37-8529-fa2caa82a505 · Lietuvos apeliacinis teismas

IeÅ¡kovas Donatas Å ulcas kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovo naudai 9 485 Lt turtinės žalos ir 3 500 000 Lt neturtinės žalos atlyginimui (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. gruodžio 2 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Danutės GasiÅ«nienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Romualdos Janovičienės ir Dalios Kačinskienės,teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento apeliacinį skundÄ dėl Panevėžio apygardos teismo 2015 m. vasario 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento ieÅ¡kinį atsakovui Å«kininko R.

M. Å«kiui dėl gamtai padarytos žalos atlyginimo; tretieji asmenys Biržų rajono savivaldybė, Nacionalinė mokėjimų agentÅ«ra prie Žemės Å«kio ministerijos. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė Byloje sprendžiama dėl gamtai padarytos žalos atlyginimo.IeÅ¡kovas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamentas nurodė, kad gavus praneÅ¡imus ir 2013 m. rugsėjo 23 d. nuvykus į vietÄ patikrinti, buvo nustatyta, kad Žemosios Gervės upės pakrantės apsaugos juostoje (Å¡laite) 6,4 km ruože iÅ¡kirsti krÅ«mai ir saugotini medžiai (juodalksniai, baltalksniai didesnio nei 16 cm ir beržai didesnio nei 8 cm skersmens), iÅ¡artos Žemosios Gervės upės apsauginės juostos, nupurkÅ¡tos cheminėmis medžiagomis 4,327 km ilgio upės pakrantės apsauginės juostos.

Pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos priemonę „Pelno nesiekiančios investicijos“ Biržų rajono savivaldybės administracija leido R. M. atlikti Žemosios Gervės sausinimo sistemos Žemosios Gervės griovio sutvarkymo darbus, t. y. iÅ¡valyti nuo tankių ir vidutinio tankumo krÅ«mų, rankiniu bÅ«du nuÅ¡ienauti Å¡laitus, kraÅ¡tus ir dugnÄ . Be leidimo nupjovus upės pakrantės apsaugos juostoje (Å¡laite) saugotinus medžius, cheminėmis priemonėmis nupurÅ¡kus ir iÅ¡arus upės pakrantės apsaugos juostas, pažeisti Å¡ie teisės aktai:

1) Lietuvos Respublikos Aplinkos apsaugos įstatymo (toliau – AAÄ®) 4 straipsnio nuostata, kad aplinkos apsauga Lietuvos Respublikoje yra visos valstybės bei kiekvieno jos gyventojo rÅ«pestis ir pareiga, 9 straipsnio nuostata, kad piliečiai, suinteresuota visuomenė, kiti juridiniai ir fiziniai asmenys privalo saugoti aplinkÄ , tausoti gamtos iÅ¡teklius ir nepažeisti kitų gamtos iÅ¡teklių naudotojų teisių bei interesų;

2) Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo 14 straipsnio 2 dalies nuostata, kad, fiziniai ir juridiniai asmenys neturi leisti neteisėtų veiksmų ar neveikimo, jeigu dėl to želdynai ir želdiniai galėtų bÅ«ti sunaikinti ar pažeisti, blogėtų aplinkos gyvenimo sÄ lygos, bei 15 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimas iÅ¡saugoti želdynus ir želdinius, tinkamai juos tvarkyti, atkurti ir veisti naujus;

3) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008-03-12 nutarimo Nr. 206 „Dėl kriterijų, pagal kuriuos medžiai ir krÅ«mai, augantys ne miÅ¡kų Å«kio paskirties žemėje, priskiriami saugotiniems, sÄ raÅ¡o patvirtinimo ir medžių ir krÅ«mų priskyrimo saugotiniems“ 3.13 punktas, pagal kurį medžiai ir krÅ«mai, augantys pavirÅ¡inių vandens telkinių pakrančių apsaugos juostose: Ä Å¾uolai, beržai, klevai ir uosiai, didesnio kaip 8 cm skersmens, kiti medžiai, didesnio kaip 16 cm skersmens <…> yra priskiriami saugotiniems;

4) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992-05-12 nutarimu Nr. 343 patvirtintų Specialiųjų žemės ir miÅ¡ko naudojimo sÄ lygų 124.3 punktas, pagal kurį draudžiama tvenkti upes, atstatyti buvusias užtvankas, kitus hidrotechninius statinius, vykdyti upių vagose valymo, krantų tvirtinimo ir kitus darbus be Aplinkos ministerijos leidimo, 126 punktas, pagal kurį pakrantės apsaugos juostose draudžiama naudoti trÄ Å¡as, pesticidus ir kitus chemikalus (126.3 p. p.), dirbti žemę, ardyti velėnas, ganyti gyvulius (126.4 p. p.), ne miÅ¡kų Å«kio paskirties žemėje kirsti saugotinus medžius ir krÅ«mus (126.6 p.p. );

5) Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008-01-31 įsakymu Nr. D1-87 patvirtinto Saugotinų medžių ir krÅ«mų kirtimo, persodinimo ar kitokio paÅ¡alinimo atvejų, Å¡ių darbų vykdymo ir leidimų Å¡iems darbams iÅ¡davimo, medžių ir krÅ«mų vertės atlyginimo tvarkos apraÅ¡o 9 punktas, pagal kurį saugotinų medžių, krÅ«mų kirtimo, persodinimo ar kitokio paÅ¡alinimo, genėjimo darbai turi bÅ«ti vykdomi turint savivaldybės iÅ¡duotÄ , iÅ¡skyrus 10 punkte nurodytus atvejus, leidimÄ .

Pagal atitinkamas metodikas apskaičiuota žala gamtai sudaro: dėl nupjautų saugotinų medžių (882 vnt. karpotųjų beržų, 30 vnt. baltalksnių, 1 vnt. juodalksnių) – 396 155 Lt; dėl sunaikintos augmenijos, iÅ¡arus 5 388 m2 ploto Žemosios Gervės upės pakrantės apsaugos juostas, – 8 838,01 Lt; dėl sunaikintos augmenijos, nupurÅ¡kus chemikalais 4,327 km ilgio Žemosios Gervės upės pakrantės apsaugos juostas, – 14 189,92 Lt; iÅ¡ viso – 419 182,93 Lt. Tokio dydžio žalÄ ieÅ¡kovas prašė priteisti iÅ¡ atsakovo, taip pat 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.Atsakovas su jam pareikÅ¡tais reikalavimais nesutiko ir prašė ieÅ¡kinį atmesti.

Nurodė, kad jis vykdė Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos priemonę „Pelno nesiekiančios investicijos“ pagal pateiktÄ paraiÅ¡kÄ ir atliko darbus, kuriuos užsakė ir finansavo Biržų rajono savivaldybės administracija bei Nacionalinė mokėjimų agentÅ«ra (toliau – NMA). Biržų rajono savivaldybės administracija iÅ¡davė dokumentus, patvirtinančius, kad Žemosios Gervės griovys yra melioracijos įrenginys, paruošė darbų sÄ matÄ . Melioracijos griovio ir jo Å¡laitų tvarkymo darbams galioja kitokios teisės normos, pagal kurias ant melioracijos įrenginio – melioracijos griovio augantys medžiai, nesvarbu, kokio diametro kamienas; augmenija griovių Å¡laituose – Å¡alinami.

Tam gali bÅ«ti naudojami cheminiai preparatai. Å iuo atveju valstybė yra kalta, kad skirtingos institucijos skirtingai reglamentuoja vandens telkinį ir melioracijos įrenginį. Atsižvelgiant į tai, kad pati valstybė yra kalta už gamtai padarytÄ Å¾alÄ , reikalavimas turėtų bÅ«ti atmestas ir pagal CK 6.282 straipsnį. Be to, pasak atsakovo, žala gamtai yra apskaičiuota neteisingai. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Panevėžio apygardos teismas 2015 m. vasario 26 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė.Teismas nustatė, kad 2013 m. vasarÄ â€“rudens pradžioje atsakovo nurodymu Žemosios Gervės upės pakrantės apsauginėse juostose (Å¡laituose) 6,4 km ruože iÅ¡kirsti krÅ«mai ir saugotini medžiai (juodalksniai, baltalksniai didesnio nei 16 cm ir beržai didesnio nei 8 cm skersmens), iÅ¡arta 5 388 m2 ploto upės apsauginės juostos, nupurkÅ¡tos cheminėmis medžiagomis 4,327 km ilgio upės pakrantės apsauginės juostos.

Pasak teismo, dėl šių darbų pobūdžio ir jų apimties ginčo byloje nėra. Lietuvos Respublikos upių, ežerų ir tvenkinių valstybės kadastro (UETK) žemėlapyje Žemoji Gervė įvardinta kaip upė. Lietuvos Respublikos upės ir tvenkinių klasifikatoriuje, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001-12-12 įsakymu Nr. 594, upei Žemoji Gervė suteiktas kodas 42010653, ji įvardinta kaip Nemunėlio baseino, Apaščios dešinysis intakas. Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų teismas nustatė, kad R.

M. ir A. M. valdomuose žemės sklypuose yra įrengtos valstybei priklausančios melioracijos sistemos bei įrenginiai ir nustatytos pavirÅ¡inio vandens telkinių apsaugos zonos ir pakrantės apsaugos juostos. Teismas taip pat nustatė, kad Biržų rajono savivaldybės apskaitoje Å¡i Žemosios Gervės upės atkarpa apskaitoma kaip melioracijos griovys – Žemosios Gervės sausinimo sistemos Žemosios Gervės griovys t. p. 115+00+00-186+00, jo bÅ«klė bloga. R. M. teikė praÅ¡ymÄ dalyvauti „Melioracijos griovių tvarkymo“ priemonėje, pildė atitinkamÄ paraiÅ¡kÄ , kurioje nurodyti melioracijos įrenginio duomenys, savivaldybės specialistas parengė melioracijos įrenginio – griovio Å¡laitų tvarkymo darbų sÄ matÄ , savivaldybė sutiko, kad R.

M. atliktų nurodyto griovio tvarkymo darbus, pateikė melioracijos sistemų planus, R. M. iÅ¡mokėta parama už melioracijos griovio tvarkymo darbus. Pagal Aplinkos ministro 2001 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 540 patvirtintÄ Â PavirÅ¡inių vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrančių apsaugos juostų nustatymo tvarkos apraÅ¡Ä sureguliuotos upės nėra laikomos grioviu ar kanalu. Teismas konstatavo, kad Å¡iuo atveju tvarkyti upės, o ne melioracijos įrenginio Å¡laitai. Dėl to, pasak teismo, atliekant darbus upės Å¡laituose turėjo bÅ«ti paisyta ieÅ¡kovo nurodytų teisės aktų reikalavimų.

Teismo vertinimu, upės Å¡laituose iÅ¡kirtus saugotinus medžius, nupurÅ¡kus chemikalais Å¡laitus gamtai buvo padaryta žala, kuri pagal bendrÄ taisyklę yra atlygintina (CK 6.251 str.). Pasak teismo, pagal AAÄ®, esant Å«kinės veiklos faktui, asmens kaltė preziumuojama. IeÅ¡kinys yra pateiktas ne asmeniÅ¡kai R. M., o R. M. Å«kininko Å«kiui. Pasak teismo, iÅ¡ Ūkininko Å«kio įstatymo 2 straipsnio 2 dalies, 5 dalies, 4 straipsnio 1 dalies nuostatų akivaizdu, kad fizinio asmens ir Å«kininko Å«kio teisių ir pareigų apimtys skirtingos, asmens, esančio Å«kininko Å«kio savininku, asmeninės prievolės tuo pačiu nėra Å«kio teisėmis bei pareigomis ir atvirkščiai.

Ginčo objektu tapusiÄ veikÄ atliko ne atsakovas kaip Å«kininko Å«kis, o jis pats asmeniÅ¡kai veikdamas kaip fizinis asmuo. R. M. aptariamos veiklos pagrindu buvo su trečiuoju asmeniu NMA sudaryta sutartis, kuri sudaryta ne su Å«kininko Å«kiu. Netgi jeigu neatriboti R. M. ir jo Å«kininko Å«kio teisių ir pareigų, nes jÄ vykdant atsakovas, tikėtina, naudojo Å«kio iÅ¡teklius, Å¡i veikla nėra žemės Å«kio ar panaÅ¡i veikla, kuria bÅ«tų siekiama komercinės naudos. Pati programa numato, jog tai ne pelno siekianti veikla, kuria siekiama visuomeniÅ¡kai reikÅ¡mingų rezultatų ( melioracijos sistemos funkcionavimo užtikrinimo) ir jÄ vykdantis asmuo nesiekia tiesioginės naudos gavimo.

Todėl, pasak teismo, turėtų bÅ«tų įrodyta ir asmens kaltė. Teismo vertinimu, Å¡iuo atveju neįrodyta, jog atsakovas bÅ«tų elgęsis nerÅ«pestingai, neatidžiai, nesÄ Å¾iningai daręs įtakÄ sutarties su juo sudarymui, ignoravęs akivaizdžias aplinkybes ar pan., todėl teismas sprendė, jog nėra atsakovo kaltės dėl žalos padarymo, o, nesant Å¡ios bÅ«tinos sÄ lygos, civilinė atsakomybė, nepaisant žalos aplinkai padarymo, jam netaikytina. Tokias iÅ¡vadas teismas darė atsižvelgdamas į tai, kad R.

M. pagal sutartį turėjo veikti kaip melioracijos statinio – griovio tvarkytojas, iÅ¡valyti jo vagÄ , ir Å¡iuos darbus jis atliko, NMA juos priėmė, pripažinimo tinkamai atliktais ir apmokėjo. Nors pagal parengtÄ sÄ matÄ joje nebuvo numatytas medžių, augančių Å¡laituose, iÅ¡kirtimas, bet, teismo vertinimu, jų paÅ¡alinimas buvo Å¡ios sutarties dalimi. Žemės Å«kio ministro 2012 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. 3D-249 patvirtintų Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Pelno nesiekiančios investicijos“ įgyvendinimo taisyklių 21 punktas nustatė, jog tinkamos finansuoti iÅ¡laidos turi bÅ«ti nurodytos sÄ matoje, tai pagal 22.2 punktÄ sudaro ne tik krÅ«mų, bet ir medžių bei kitos augalijos, augančios ant melioracijos griovio Å¡laitų, paÅ¡alinimo ir sutvarkymo darbai.

Kadangi R. M. buvo pavesta tvarkyti melioracijos statinį – griovį, jis tÄ atlikdamas turėjo vadovautis ir Melioracijos techniniu reglamentu MTR 1.12.01:2008, kurio 32–39 punktai nustato, kad saugant melioracijos griovius nustatoma (matuojant nuo griovio Å¡laito virÅ¡utinės briaunos) 15 m pločio griovio priežiÅ«ros juosta, kurioje draudžiama statyti statinius (iÅ¡skyrus hidrotechnikos), tverti tvoras, sodinti medžius ir krÅ«mus, 1 m pločio daugiamečių žolių apsauginė juosta, kuriÄ galima arti tik persėjant žolę, remontuojant griovius atstatomi jų projektiniai parametrai, iÅ¡ griovio vagos paÅ¡alinant grunto sÄ naÅ¡as, augmenijÄ ir įvairius kliuvinius, iÅ¡valomos drenažo žiotys, paÅ¡alinami krÅ«mai nuo griovių Å¡laitų ir pagriovių (1 m pločiu), sutvarkomas pavirÅ¡inio vandens pritekėjimas, krÅ«mai ir nukirstų krÅ«mų kelmai nuo griovių Å¡laitų neraunami, aukÅ¡taÅ«gės piktžolės ir krÅ«mai melioracijos griovių Å¡laituose ir pagrioviuose yra nepageidautini, iÅ¡skyrus medžius didelio nuolydžio iÅ¡tiesintuose upeliuose, visiÅ¡kam krÅ«mų ir stambiastiebių piktžolių iÅ¡naikinimui gali bÅ«ti naudojami cheminiai preparatai.

Pagal nurodytÄ reglamentavimÄ leidžiamas tiek medžių, augančių griovio Å¡laituose ir jo apsauginėje zonoje Å¡alinimas, tiek chemikalų naudojimas, todėl Å¡ių darbų nenurodymas sÄ matose ir jų kaÅ¡tų neatlyginimas, teismo vertinimu, neįrodo kaltės buvimo. Teismas pažymėjo, kad pagal Saugotinų medžių ir krÅ«mų kirtimo, persodinimo ar kitokio paÅ¡alinimo atvejų, Å¡ių darbų vykdymo ir leidimų Å¡iems darbams iÅ¡davimo, medžių ir krÅ«mų vertės atlyginimo tvarkos apraÅ¡Ä , saugotini medžiai ir krÅ«mai neatlyginamai gali bÅ«ti kertami (Å¡alinami) tais atvejais, kai auga melioracijos griovių (iÅ¡skyrus sureguliuotas upes ir upelius) Å¡laituose ir jų apsaugos juostose (4.10 p.), o leidimo tam nereikia (10.1 p.).

Pasak teismo, vien dėl to, kad žemės sklypų duomenyse nurodyta, jog juose reikia laikytis pavirÅ¡inio vandens apsaugos zonos reikalavimų, atsakovo veiksmų negalima vertinti kaip kaltų, nes Biržų rajono savivaldybė pateikė vienareikÅ¡mę informacijÄ dėl Žemosios Gervės statuso kaip melioracijos statinio, ji nesukėlė abejonių ir NMA, sutarties pagal projekto sÄ lygas sudarymo ir vykdymo teisėtumas nėra ginčijamas. IeÅ¡kovo nurodyta kasacinio teismo praktika, kad asmens kaltė sprendžiant dėl gamtai padarytos žalos yra nesvarbi, teismas nesivadovavo motyvuodamas tuo, kad Å¡ių bylų faktinės aplinkybės skirtingos – nė vienoje jų atsakovai nevykdė veiklos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Pelno nesiekiančios investicijos“.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundÄ argumentai IeÅ¡kovas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamentas praÅ¡o panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2015 m. vasario 26 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai. Apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais:1. Teismas netinkamai aiÅ¡kino ir taikė materialinės teisės normas, neįvertindamas tuo metu galiojančiuose teisės aktuose nustatyto vandens telkinio statuso, kad Žemoji Gervė yra upė, o ne melioracijos griovys.

Tai, kad upė yra sureguliuota, nekeičia jos statuso iš esmės. Aplinkosauginiai teisės aktai draudžia šalinti saugotinus medžius sureguliuotų upių ir upelių šlaituose ir jie negali būti tvarkomi kaip melioracijos grioviai.2. Teismas teigia, kad ginčo veikla nėra žemės ūkio ar panaši, kuria būtų siekiama komercinės naudos, tačiau cheminių preparatų naudojimas, žemės arimas yra tiesioginė žemdirbystės veikla. Tai, kad ieškinys yra pareikštas ūkininko ūkiui, o ne asmeniškai fiziniam asmeniui R.

M., nekeičia pažeidimo esmės. Ūkis pagal Ūkininko Å«kio įstatymÄ nėra juridinis asmuo, visas turtas, Å«kio technika bei kita įranga priklauso R. M., kuris vadovauja Å«kiui, yra jo savininkas. Atsakovas organizavo ginčo darbus, dėl kurių padaryta žala gamtai. Dispozityvumo principas leidžia ieÅ¡kovui pasirinkti, į kÄ nukreipti materialinį teisinį reikalavimÄ .3. Teismas klydo pasisakydamas dėl bÅ«tinybės įrodinėti atsakovo kaltę. AAÄ® 34 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta griežtoji atsakomybė (atsakomybė be kaltės) už žalÄ , padarytÄ bet kokia Å«kine veikla gamtai.

Jeigu reikėtų įrodinėti atsakovo kaltės elementÄ , tai R. M. kaltę dėl gamtai padarytos žalos patvirtina Biržų rajono agentÅ«ros administracinėje byloje Nr. B3-9-(2-14) AM 087851 nustatytos faktinės aplinkybės ir jo neteisėti veiksmai.4. Teismas nepagrįstai sprendė, kad R. M. kaltę paneigia tai, kad už tinkamai atliktus darbus jam buvo sumokėta. NMA vertino ir apmokėjo tik tuos darbus, kuriuos R. M. įsipareigojo atlikti pagal ProgramÄ , t. y. iÅ¡valyti nuo tankių ir vidutinio tankumo krÅ«mų, Å¡laitų, kraÅ¡tų ir dugno Å¡ienavimÄ rankiniu bÅ«du.

Apie jokius saugotinų medžių iÅ¡kirtimo, cheminių preparatų naudojimo ir upės apsauginių juostų iÅ¡arimo darbus NMA vertinime nėra kalbama. Ir už Å¡iuos darbus nėra apmokėta. Teismas nepagrįstai atsižvelgė tik į R. M. siekį vykdyti melioracinės sistemos tvarkymo darbus savo nuožiÅ«ra, visiÅ¡kai ignoruojant aplinkosauginius reikalavimus, ir nepagrįstai pripažino, kad darbų nenurodymas sÄ matoje neįrodo kaltės buvimo. Teismas nepasisakė dėl Biržų rajono savivaldybės administracijos Žemės Å«kio skyriaus 2014-02-13 raÅ¡te Nr. SR-23 pateiktos informacijos, kad R.

M. nebuvo nurodyta kirsti medžius, naudoti chemines augalų apsaugos priemones, iÅ¡arti apsaugines juostas tvarkant Žemosios Gervės sausinimo sistemos griovį. Tai akivaizdus įrodymas, kad R. M. savavaliÅ¡kai atliko darbus nenumatytus Programoje.5. Teismas neįvertino svarbios Å¡iai bylai aplinkybės, kad norėdamas kirsti ginčo medžius, atsakovas privalėjo kreiptis į savivaldybę, pateikdamas argumentuotÄ praÅ¡ymÄ dėl saugotinų medžių ir krÅ«mų kirtimo, persodinimo ar kitokio paÅ¡alinimo darbų, ir tik gavęs leidimÄ , galėjo kirsti medžius.6.

Teismas neatsižvelgė į ieÅ¡kovo teiginius dėl liudytojo R. Å . Å¡aliÅ¡kumo Å¡ioje byloje. Jis asmeniÅ¡kai vykdė priežiÅ«rÄ dėl sÄ matoje nurodytų darbų atlikimo ir, savaime suprantama, atsako už atliktų darbų kokybę ir teisingÄ apmokėjimÄ , tuo pačiu yra suinteresuotas ginčo baigtimi atsakovo naudai.7. Teismas nepagrįstai nesivadovavo teismų praktika, nes R. M., iÅ¡kirsdamas saugotinus medžius, nupurkÅ¡damas chemikalais ir iÅ¡ardamas upės pakrantės apsaugos juostas, nedalyvavo Programos įgyvendinime, nes tokie darbai nebuvo numatyti Programoje bei sÄ matoje.8.

Teismas, atmesdamas ieÅ¡kinį, nesivadovavo teisingumo ir protingumo principais. Teismas galėjo atsižvelgti ir įvertinti visas aplinkybes bei į CK 6.251 straipsnio 1 dalies normÄ , kurioje įtvirtintas visiÅ¡ko nuostolių atlyginimo principas, numatantis galimybę nustatyti Å¡io principo iÅ¡imtį ir suteikiantis teismui teisę sumažinti nuostolių atlyginimo dydį (CK 6.251 str. 2 d.).9. Teismas, vertindamas pateiktus įrodymus, nevisapusiÅ¡kai ir nepilnai iÅ¡tyrė įrodymus, kas turėjo esminės įtakos neteisėtam ir nepagrįstam sprendimo priėmimui (CPK 265 str. 1 d.), nevertino atsakovo veiksmais padarytos žalos atlyginimo klausimo, nesivadovavo pateiktais dokumentais, o tai yra absoliutus sprendimo negaliojimas (CPK 329 str. 1 d.).10.

Teismas savo sprendimu pažeidė konstitucinį teisinės valstybės principÄ â€“ teisės vieÅ¡patavimas, kuris reiÅ¡kia, kad valdžios laisvę riboja teisė, kuriai privalo paklusti visi teisinių santykių subjektai, tame tarpe ir teismai.11. Teismas pažeidė CPK 270 straipsnio 4 dalį, pagal kuriÄ teismas turi iÅ¡spręsti visus ieÅ¡kovo reikalavimus. IeÅ¡kovas tiek ieÅ¡kinyje, tiek dublike nurodė, kad iÅ¡arus 5 388 m2 ploto Žemosios Gervės upės pakrantės apsaugos juostas padaryta žala gamtai sudaro 8 838,01 Lt, tačiau teismas dėl Å¡io pažeidimo apskritai nepasisakė.12.

Teismas nepagrįstai priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovo 1 066,74 Eur atstovavimo iÅ¡laidų, kurios neatitinka protingumo, teisingumo kriterijų ir realių advokato darbo laiko sÄ naudų, virÅ¡ija teisingumo ministro patvirtintų rekomendacijose nustatytus maksimalius Å¡ių iÅ¡laidų dydžius. Å ios iÅ¡laidos apskritai neturėjo bÅ«ti priteistos, nes nėra pagrįstos tinkamais dokumentais. Atsakovas R. M. praÅ¡o ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Atsiliepime nurodo šiuos argumentus:1. Byloje nėra įrodymų, kad atsakovas R. M. atliko kokius nors neteisėtus veiksmus, kad jis yra kaltas dėl padarytos žalos gamtai, o be to – nėra ir padaryta žala gamtai. R. M. ūkis yra ekologiškas, bylos metu nustatyta, kad jokių cheminių medžiagų ūkis nėra pirkęs, neturi technikos, galinčios purkšti laukus chemikalais.2. Europos Žmogaus Teisių Teismas laikosi principo, kad valstybė už savo institucijų ir pareigūnų veiksmus negali perkelti atsakomybės privatiems asmenims.

Bet kokios valdžios institucijų klaidos padarymo rizikÄ turi prisiimti valstybė ir klaidos neturi bÅ«ti taisomos susijusio asmens sÄ skaita, ypač kai nėra konfliktuojančio privataus intereso. SÄ Å¾iningai besielgiantis asmuo iÅ¡ principo turi teisę pasikliauti valstybės ir viešų pareigÅ«nų, kurie panaÅ¡u, jog turi reikiamus įgaliojimus, tvirtinimais ir tuo, kad buvo laikytasi vidinių taisyklių ir procedÅ«rų, nebent iÅ¡ vieÅ¡ai prieinamų dokumentų (įstatymų ar juos įgyvendinančių teisės aktų) aiÅ¡kiai iÅ¡plaukia arba asmuo žinojo arba turėjo žinoti, kad atitinkamas pareigÅ«nas stokojo įgaliojimų „teisiÅ¡kai susaistyti valstybę“.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015-03-02 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-101-469/2015, konstatavo, kad atsakomybė dėl valstybės institucijų neteisėtų aktų tenka valstybei, privatus asmuo neturi būti laikomas kaltu dėl neteisėtų valstybės institucijų aktų priėmimo.3. Atsakovui užsakytuose darbuose nebuvo nurodyta, kad atliekami tvarkymo darbai Žemosios Gervės upės, tačiau aiškiai nurodyta, kad darbai atliekami kaip melioracijos griovio ir jo šlaitų tvarkymo darbai.

Byloje nustatyta, kad darbai atlikti tose atkarpose, kuri nurodyta ir įtraukta į registrus kaip melioracijos griovys. Tas pats melioracijos griovys laikytinas ir Gervės upeliu ir įtrauktas į upių registrÄ .4. Biržų rajono savivaldybė administracijos Žemės Å«kio skyriaus vyriausiasis specialistas N. K. patvirtino, kad jis sudarė lokalinę sÄ matÄ darbams, finansuojamiems struktÅ«rinio fondo lėšomis, administruojamomis NMA, atlikti. Jis aiÅ¡kiai nurodė, kad atsakovas pagal lokalinę sÄ matÄ privalėjo iÅ¡kirsti krÅ«mus ir medžius, sutvarkyti žolę.

Visi augalai turėjo bÅ«ti paÅ¡alinti. Griovio tvarkymo darbai ilgÄ laikÄ buvo neatliekami, nes savivaldybė tam neturėjo lėšų. Liudytoju apklaustas R. Å ., kuris dirba Biržų rajono savivaldybėje inžinieriumi–melioratoriumi, nurodė, kad pagal finansuojamÄ programÄ darbai turėjo bÅ«ti tvarkomi ne upės, o melioracijos grioviai. Gervės griovys savivaldybei patikėjimo teise perduotas kaip melioracijos griovys. Turėjo bÅ«ti atliktas plynas kirtimas, nes tik tokį kirtimÄ atlikus NMA pripažindavo, kad darbai atlikti tinkamai.

Tai patvirtino ir byloje liudijęs NMA atstovas T. P..5. Saugotini medžiai gali bÅ«ti kertami be leidimo, kai jie auga melioracijos griovių (iÅ¡skyrus sureguliuotas upes ir upelius) Å¡laituose ir jų apsaugos zonose. Melioracijos įrenginius reglamentuojantys teisės aktai Å¡ios bylos kontekste laikytini lex specialis prieÅ¡ bendresnio pobÅ«džio pavirÅ¡inių vandens telkinių apsaugos zonų bei juostų saugotiniems medžiams ir krÅ«mams reglamentavimÄ . Trečiasis asmuo Nacionalinė mokėjimų agentÅ«ra atsiliepime ginÄÄ praÅ¡o spręsti teismo nuožiÅ«ra.

Nurodė, kad atsakovui pagal jo pateiktÄ paraiÅ¡kÄ buvo iÅ¡mokėta parama melioracijos grioviams tvarkyti pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos priemonės „Pelno nesiekiančios investicijos“ įgyvendinimo taisykles. AgentÅ«rai administruojant paramÄ , nekilo abejonių, kad parama skiriama ne melioracijos grioviui, o upelio krantams tvarkyti. Parama skiriama tik teisėtam valdytojui, Å¡iuo atveju Biržų rajono savivaldybei, davus sutikimÄ dėl melioracijos griovių tvarkymo. Å io ginčo sprendimas bus aktualus AgentÅ«rai toliau administruojant kitų paramos gavėjų pateiktas identiÅ¡kas paraiÅ¡kas bei turės įtakos tinkamam ES lėšų, skirtų melioracijos griovių tvarkymui, įsisavinimui.

AgentÅ«ros nuomone, ginčijamas teismo sprendimas yra pagrįstas teisės aktų nuostatomis, paremtas teismų praktika, teismas pasisakė dėl visų keliamų reikalavimų bei objektyviai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡aiÅ¡kino aplinkybes, vadovavosi tiek protingumo, tiek teisingumo principais. Kitų atsiliepimų į apeliacinį skundÄ negauta. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas netenkinamas.Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ , neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 263 str. 1 d.).

Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2, 3 d.).Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Žemoji Gervė yra dalinai sureguliuota upė, kuri yra įraÅ¡yta į Valstybinės reikÅ¡mės vandens telkinių sÄ raÅ¡Ä , patvirtintÄ Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-10-14 nutarimu Nr. 1268; pagal Lietuvos Respublikos upių ir tvenkinių klasifikatorių, patvirtintÄ Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001-12-12 įsakymu Nr. 594, Å¡iai upei suteiktas kodas 42010653 (I t., 37 b. l.).

Pagal byloje esančius Nekilnojamojo turto registro duomenis, R. M. valdomuose žemės sklypuose yra įrengtos valstybei priklausančios melioracijos sistemos bei įrenginiai ir nustatytos paviršinio vandens telkinių apsaugos zonos ir pakrantės apsaugos juostos. Kaip matyti iš byloje esančių R. M. valdomų žemės sklypų planų bei remiantis liudytojo R. Š., kuris dirba Biržų rajono savivaldybėje inžinieriumi–melioratoriumi, parodymais, Žemosios Gervės upės vagos dalis, besiribojanti su šiais sklypais, yra dirbtinai suformuota ir iš esmės atitinka melioracijos griovio paskirtį.

VĮ Valstybės žemės fondo 2014-12-23 rašte Nr. S-6219 nurodyta, kad Melioruotos žemės ir melioracijos statinių apskaitoje sureguliuoti upeliai apskaityti melioracijos grioviais yra savivaldybių patikėjimo teise valdomas valstybės turtas (II t., 38–39 b. l.). Tiek šiame dokumente, tiek ir Biržų rajono savivaldybės administracijos 2012-09-14 pažymoje patvirtinama, kad nuosavybės teise R. M. priklausančiuose žemės sklypuose esantis Žemosios Gervės sausinimo sistemos Žemosios Gervės griovys t. p. 115+00+00-186+00 iki 2012 m. buvo blogos būklės (II t., 116 b. l.).

Taigi minėtÄ Å½emosios Gervės upės atkarpÄ , kuriÄ atsakovas tvarkė, savivaldybė apskaito kaip melioracijos griovį. Tačiau kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, pagal Aplinkos ministro 2001 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 540 (2007-02-14 įsakymo Nr. D1-98 redakcija) patvirtinto PavirÅ¡inių vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrančių apsaugos juostų nustatymo tvarkos apraÅ¡o 4 punktÄ sureguliuotos upės nėra laikomos grioviu ar kanalu. Todėl teismas, prieÅ¡ingai nei teigiama apeliaciniame skunde, tinkamai nustatė ginčo vandens telkinio statusÄ (dalinai sureguliuota upė), ir pagrįstai sprendė, kad upės tvarkymo darbai turėjo bÅ«ti organizuojami ir vykdomi laikantis apelianto ieÅ¡kinyje iÅ¡vardintų teisės aktų reikalavimų.Pagal Vyriausybės 2008-03-12 nutarimo Nr. 206 „Dėl kriterijų, pagal kuriuos medžiai ir krÅ«mai, augantys ne miÅ¡kų Å«kio paskirties žemėje, priskiriami saugotiniems, sÄ raÅ¡o patvirtinimo ir medžių ir krÅ«mų priskyrimo saugotiniems“ 3.13 punktÄ , medžiai ir krÅ«mai, augantys pavirÅ¡inių vandens telkinių pakrančių apsaugos juostose:

Ä Å¾uolai, beržai, klevai ir uosiai, didesnio kaip 8 cm skersmens, kiti medžiai, didesnio kaip 16 cm skersmens <…> yra priskiriami saugotiniems. Vadovaujantis Aplinkos ministro 2008-01-31 įsakymu Nr. D1-87 patvirtinto Saugotinų medžių ir krÅ«mų kirtimo, persodinimo ar kitokio paÅ¡alinimo atvejų, Å¡ių darbų vykdymo ir leidimų Å¡iems darbams iÅ¡davimo, medžių ir krÅ«mų vertės atlyginimo tvarkos apraÅ¡o (toliau –ApraÅ¡as) 9 punktu, saugotinų medžių, krÅ«mų kirtimo, persodinimo ar kitokio paÅ¡alinimo, genėjimo darbai turi bÅ«ti vykdomi turint savivaldybės iÅ¡duotÄ , iÅ¡skyrus 10 punkte nurodytus atvejus, leidimÄ .

Pagal ApraÅ¡o 10.1 punktÄ , leidimo medžių ir krÅ«mų kirtimui ar kitokiam paÅ¡alinimui nereikia, kai jie auga <…> melioracijos griovių (iÅ¡skyrus sureguliuotas upes ir upelius) Å¡laituose ir jų apsaugos zonose. Atsižvelgiant į tai, kad Žemoji Gervė yra sureguliuota upė, pagal minėtÄ teisinį reglamentavimÄ saugotini medžiai galėjo bÅ«ti kertami tik gavus nustatyta tvarka iÅ¡duotÄ savivaldybės leidimÄ .Pagal Vyriausybės 1992-05-12 nutarimu Nr. 343 patvirtintų Specialiųjų žemės ir miÅ¡ko naudojimo sÄ lygų (galiojusių ginčui aktualiu laikotarpiu) 124.3 punktÄ , draudžiama <…> vykdyti upių vagose valymo, krantų tvirtinimo ir kitus darbus be Aplinkos ministerijos leidimo; pagal 126 punktÄ , pakrantės apsaugos juostose draudžiama naudoti trÄ Å¡as, pesticidus ir kitus chemikalus (126.3 p. p.), dirbti žemę, ardyti velėnas (126.4 p. p.), ne miÅ¡kų Å«kio paskirties žemėje kirsti saugotinus medžius ir krÅ«mus (126.6 p. p. ).Byloje nustatyta, kad atsakovui vykdant minėtus darbus Å¡ių reikalavimų nebuvo laikytasi, t. y.

Žemosios Gervės upės pakrantės apsaugos juostose iÅ¡kirsti saugotini medžiai, iÅ¡arta žemė ir panaudoti cheminiai preparatai. Civilinės atsakomybės prasme tokie veiksmai laikytini neteisėtais (CK 6.246 str.). Byloje nėra ginčo, kad atsakovas, tvarkydamas Žemosios Gervės upės sureguliuotÄ dalį, iÅ¡kirto saugotinus medžius bei iÅ¡arė pakrantės apsaugos juostÄ . Nors atsakovas neigia naudojęs kokius nors cheminius preparatus, tačiau byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai, t. y.

Panevėžio regiono Aplinkos apsaugos departamento (toliau – Panevėžio RAAD) Biržų rajono agentūros 2013-09-23 patikrinimo aktas Nr. B9-197 (I t., 27-28 b. l.), Panevėžio RAAD 2013-09-23 paviršinio vandens matavimo ir nuotekų mėginių paėmimo ir matavimo protokolas (I t., 29 b. l.), Aplinkos apsaugos agentūros Aplinkos tyrimų departamento 2013-10-16 tyrimų protokolas (I t., 30 b. l.) patvirtina, kad po atsakovo atliktų darbų Žemosios Gervės upės apsauginių juostų 4,327 km ilgio ruožas nupurkštas cheminėmis medžiagomis.

Atsakovas nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų, kad cheminiai preparatai buvo panaudoti purÅ¡kiant kaimyninius žemės sklypus, o ne jam (ar jo pavedimu) atliekant minėtus tvarkymo darbus (CPK 178 str.). Atsiradęs neigiamas gamtos elementų pokytis reiÅ¡kia, kad gamtai Å¡iuo atveju buvo padaryta žala (AAÄ® 32 str. 1 d.), kas ir buvo konstatuota pirmosios instancijos teismo sprendime. Nustačius neteisėtus veiksmus ir žalos gamtai padarymo faktÄ , spręstina dėl kitų bÅ«tinų civilinės atsakomybės sÄ lygų egzistavimo.Vadovaujantis AAÄ® 34 straipsnio 1 dalimi, asmenys, pažeidę aplinkos apsaugos reikalavimus, atsako pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.

To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Å«kio subjektams taikoma civilinė atsakomybė, neatsižvelgiant į jų kaltę, už bet kokiÄ Å¾alÄ aplinkai arba realiÄ jos grėsmę, atsiradusiÄ dėl jų Å«kinės veiklos, iÅ¡skyrus Å¡iame įstatyme numatytus atvejus. Taigi pagal Å¡iÄ normÄ Å«kio subjektų atžvilgiu taikytina griežtoji atsakomybė (atsakomybė be kaltės). Tokiu atveju dėl Å«kinės veiklos žalÄ gamtai padariusio asmens kaltė ne preziumuojama, kaip kad sprendime nurodė pirmosios instancijos teismas, o apskritai nėra bÅ«tina sÄ lyga deliktinei atsakomybei atsirasti (CK 6.248 str. 1 d.) – tam pakanka konstatuoti neteisėtus veiksmus, žalos atsiradimÄ ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos atsiradimo (CK 6.246 str., 6.247 str., 6.249 str.).Tarp bylos Å¡alių kilo ginčas, ar atsakovui taikytina civilinė atsakomybė be kaltės pagal AAÄ® 34 straipsnio 2 dalį.

Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovas R. M. minėtus darbus vykdė ne kaip ūkininkas, o asmeniškai veikdamas kaip fizinis asmuo, sudaręs sutartį su NMA. Be to, teismas sprendė, kad šia veikla nebuvo siekiama komercinės naudos. Apeliantas nesutinka su tokiomis teismo išvadomis ir teigia, kad cheminių preparatų naudojimas ir žemės arimas yra tiesioginė žemdirbystės veikla.Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju griežtoji atsakomybė pagal AAĮ 34 straipsnio 2 dalį negali būti taikoma.

Tokia iÅ¡vada darytina atsižvelgiant į tai, kad R. M., nors ir yra įregistravęs savo žemės Å«kio valdÄ vieÅ¡ajame Ūkininkų Å«kių registre (I t., 55 b. l.), minėtus darbus vykdė ne kaip savo Å«kinę veiklÄ , o pagal pateiktÄ paraiÅ¡kÄ dalyvaudamas Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos priemonės „Pelno nesiekiančios investicijos“ įgyvendinime, siekiant sutvarkyti Žemosios Gervės upės vagos sureguliuotÄ dalį, kuri faktiÅ¡kai atlieka melioracijos griovio funkcijÄ .

Tokia veikla, kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, net nėra siekiama tiesioginės naudos. Todėl taikant atsakovui civilinę atsakomybę, bÅ«tina nustatyti ir jo kaltę.Pagal CK 6.248 straipsnio 1 dalies nuostatÄ , skolininko kaltė preziumuojama, iÅ¡skyrus įstatymų numatytus atvejus. Pagal to paties straipsnio 3 dalį, laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes, jis nebuvo tiek rÅ«pestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sÄ lygomis buvo bÅ«tina.

Nagrinėjamu atveju atsakovas neigia savo kaltę įrodinėdamas, kad jis, pateikęs paraiÅ¡kÄ NMA, įsipareigojo atlikti Žemosios Gervės sausinimo sistemos Žemosios Gervės griovio tvarkymo darbus pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos priemonę ir penkerius metus vykdyti tęstinę melioracijos griovių tvarkymo veiklÄ . Biržų rajono savivaldybės administracija davė sutikimÄ , kad atsakovas atliktų tokius darbus (II t., 117 b. l.). Atsakovo paraiÅ¡ka buvo pripažinta tinkama, jis buvo patvirtintas paramos gavėju (II t., 46 b. l.).

Darbai buvo atliekami pagal Biržų rajono savivaldybės administracijos Žemės Å«kio skyriaus vyr. specialisto N. K. sudarytÄ lokalinę sÄ matÄ (II t., 83 b. l.). NMA atsakovo atliktus darbus įvertino teigiamai ir skyrė jam paramÄ (II t., 84 b. l.). Teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡ios aplinkybės rodo, kad tiek Biržų rajono savivaldybės administracija, tiek NMA buvo įsitikinusios, kad Žemosios Gervės upės vaga atsakovo žemės sklypuose yra melioracijos griovys, kurį buvo bÅ«tina sutvarkyti.

Atsižvelgiant į tai, kad Å¡ių institucijų įgalioti asmenys dalyvavo vykdant Å¡iuos darbus, juos prižiÅ«rėjo ir vertino, tačiau iÅ¡ atsakovo nereikalavo gauti jokių papildomų leidimų, dėl ko atsakovas manė veikiantis teisėtai, darytina iÅ¡vada, kad atsakovas nagrinėjamoje situacijoje elgėsi pakankamai apdairiai ir rÅ«pestingai. Dėl to yra pagrindas konstatuoti, kad atsakovas įrodė, jog nėra jo kaltės dėl gamtai padarytos žalos (CPK 178 str., 185 str.).Apelianto teigimu, savivaldybės parengtoje lokalinėje sÄ matoje nebuvo numatyti tokie darbai, kaip saugotinų medžių iÅ¡kirtimas, cheminių preparatų naudojimas ir upės apsauginių juostų iÅ¡arimas, savivaldybė tokių darbų nenurodė atlikti ir NMA Å¡ių darbų neapmokėjo, todėl atsakovas juos atliko savavaliÅ¡kai.

Teisėjų kolegija Å¡iuos argumentus atmeta ir pirmiausia pažymi, kad minėtoms valdžios institucijoms traktuojant ginčo vandens telkinį kaip melioracijos griovį, atsakovas pagrįstai darbus vykdė manydamas, kad tvarko bÅ«tent melioracijos griovį, o ne upės pakrantes. Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, Žemės Å«kio ministerija taip pat laikosi nuomonės, kad sureguliuotos upės ir upeliai, kurių pagrindinė funkcija yra palaikyti tinkamÄ nusausintos žemės bÅ«klę, turi bÅ«ti prižiÅ«rimi, remontuojami ar rekonstruojami taip pat, kaip ir kiti melioracijos grioviai, laikantis reikalavimų, nustatytų melioracijos techniniuose reglamentuose;

Å¡iuo klausimu Žemės Å«kio ministerija kreipėsi į Aplinkos ministerijÄ , kad bÅ«tų pakeisti atitinkami teisės aktai (II t., 8 b. l.). Antra, melioracijos griovių apsaugai teisės aktai nustato visiÅ¡kai kitokius reikalavimus nei upių apsaugai. Melioracijos griovys yra melioracijos statinys, kurį prižiÅ«rint turi bÅ«ti vadovaujamasi Žemės Å«kio ministro 2008 m. balandžio 16 d. įsakymu Nr. 3D-218 patvirtintu melioracijos techniniu reglamentu MTR 1.12.01:2008 „Melioracijos statinių techninės priežiÅ«ros taisyklės“.

Pagal šį reglamentÄ , saugant melioracijos griovius nustatoma (matuojant nuo griovio Å¡laito virÅ¡utinės briaunos) 15 m pločio griovio priežiÅ«ros juosta, kurioje draudžiama statyti statinius (iÅ¡skyrus hidrotechnikos), tverti tvoras, sodinti medžius ir krÅ«mus, ir 1 m pločio daugiamečių žolių apsauginė juosta, kuriÄ galima arti tik persėjant žolę (32.2 p.); remontuojant griovius atstatomi jų projektiniai parametrai, iÅ¡ griovio vagos paÅ¡alinant grunto sÄ naÅ¡as, augmenijÄ ir įvairius kliuvinius, iÅ¡valomos drenažo žiotys, paÅ¡alinami krÅ«mai nuo griovių Å¡laitų ir pagriovių (1 m pločiu), sutvarkomas pavirÅ¡inio vandens pritekėjimas (34 p.); krÅ«mai ir nukirstų krÅ«mų kelmai nuo griovių Å¡laitų neraunami (36 p.), aukÅ¡taÅ«gės piktžolės ir krÅ«mai melioracijos griovių Å¡laituose ir pagrioviuose yra nepageidautini, iÅ¡skyrus medžius didelio nuolydžio iÅ¡tiesintuose upeliuose (37 p.); visiÅ¡kam krÅ«mų ir stambiastiebių piktžolių iÅ¡naikinimui gali bÅ«ti naudojami cheminiai preparatai (39 p.).

Žemės ūkio ministro 2012 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. 3D-249 patvirtintų Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonės „Pelno nesiekiančios investicijos“ įgyvendinimo taisyklių 22.2 punktas prie tinkamų finansuoti išlaidų priskyrė medžių bei kitos augalijos, augančios ant melioracijos griovio šlaitų, pašalinimo ir sutvarkymo darbus. Minėta, kad nereikia leidimo kirsti medžius, augančius melioracijos griovių šlaituose ir jų apsaugos zonose (Aprašo 10.1 p.).

Taigi esant tokiam teisiniam reglamentavimui, nėra pagrindo teigti, kad atsakovas, tvarkydamas griovį kaip melioracijos statinį, veikė savavaliÅ¡kai, ne pagal ProgramÄ , siekdamas kitų tikslų ar pan. Trečia, pirmosios instancijos teisme liudytojais apklausti N. K. ir R. Å ., kurie dirba Biržų rajono savivaldybėje, ir T. P., dirbantis NMA, patvirtino, kad atsakovas turėjo atlikti plynÄ kirtimÄ tam, kad darbai bÅ«tų pripažinti tinkamai atliktais. Apelianto teiginiai, kad liudytojas R. Å . asmeniÅ¡kai vykdė sÄ matoje nurodytų darbų atlikimo priežiÅ«rÄ , todėl yra Å¡aliÅ¡kas ir suinteresuotas ginčo baigtimi atsakovo naudai, Å¡iuo atveju neturi esminės reikÅ¡mės, kadangi NMA, kaip minėta, darbus įvertino kaip tinkamai atliktus ir skyrė atsakovui paramÄ jų apmokėjimui.

Byloje pateiktas R. Å . 2014-02-13 raÅ¡tas, adresuotas Panevėžio RAAD Biržų rajono agentÅ«rai, kuriame jis teigia, kad Å«kininkui R. M. konkrečiai nenurodė kirsti medžius, naudoti chemines augalų apsaugos priemones, iÅ¡arti apsaugines juostas tvarkant Žemosios Gervės sausinimo sistemos griovį Žemoji Gervė (I t., 69 b. l.). Vien Å¡is dokumentas, teisėjų kolegijos vertinimu, neįrodo atsakovo kaltės dėl veikimo savo nuožiÅ«ra, juolab, kad minėti asmenys neprieÅ¡taravo ginčo darbų atlikimui, o teismas vertina įrodymų visumÄ pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 str.).Atmestinas ir apelianto argumentas, kad R.

M. kaltę dėl gamtai padarytos žalos patvirtina Biržų rajono agentÅ«ros administracinėje byloje Nr. B3-9-(2-14) AM 087851 nustatytos faktinės aplinkybės ir jo neteisėti veiksmai. Visų pirma, neteisėti veiksmai yra atskira civilinės atsakomybės sÄ lyga, kuri negali bÅ«ti sutapatinama su kalte. Antra, kaltės samprata ir reikÅ¡mė administracinėje ir civilinėje atsakomybėje yra skirtinga, t. y. administracinėje teisėje kaltė aiÅ¡kinama subjektyviai, o civilinėje teisėje – objektyviai, žalÄ padariusio asmens elgesį vertinant pagal apdairaus, rÅ«pestingo, atidaus žmogaus elgesio standartÄ .

Trečia, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2015 m. birželio 2 d. nutartimi, priimta administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-7-29-746/2015, minėto Biržų rajono agentÅ«ros 2014 m. vasario 19 d. nutarimo dalis, kuria R. M. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 55 straipsnio 1 dalį, 78 straipsnio 1 dalį (t. y. už tas veikas, dėl kurių Å¡ioje byloje praÅ¡oma priteisti iÅ¡ jo žalos atlyginimÄ ), buvo panaikinta, motyvuojant tuo, kad byloje nėra pakankamai neginčijamų įrodymų, leidžiančių tvirtinti, kad R.

M. suprato jam priklausančioje žemėje atliekamų darbų neteisėtumÄ , pavojingumÄ , kad jis norėjo padaryti žalÄ aplinkai, t. y. veikė tyčia; kad R. M. neturėjo ir pagrindo abejoti Biržų rajono savivaldybės, NMA ir Å¡ių institucijų specialistų sprendimais dėl leidimo jam atlikti numatytus darbus savo žemėje, dėl finansinės paramos tokiems darbams suteikimo, ir pareigos bei galimybių tikrinti Å¡ių institucijų, jų specialistų įgaliojimus, kompetencijÄ , todėl nėra pakankamai neginčijamų įrodymų teigti, kad jo veikoje yra neatsargi kaltė.

Taigi administracinio teisės pažeidimo byloje R. M. buvo iÅ¡teisintas neįrodžius jo kaltės dėl padarytų pažeidimų.Nesant atsakovo kaltės, kaip vienos iÅ¡ bÅ«tinųjų civilinės atsakomybės taikymo sÄ lygų, nėra pagrindo tenkinti apelianto pareikÅ¡tus reikalavimus. Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas iÅ¡dėstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir jų pagrindu nustatytas faktines aplinkybes, tinkamai taikė deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias materialiosios teisės normas, todėl atmesdamas ieÅ¡kinį, priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ .

Aptarti apeliacinio skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo naikinti ar keisti skundžiamÄ teismo sprendimÄ . Apeliantas taip pat nurodo, kad teismas pagal CK 6.251 straipsnio 2 dalį galėjo taikyti visiÅ¡ko nuostolių atlyginimo principo iÅ¡imtį ir sumažinti iÅ¡ atsakovo priteistino nuostolių atlyginimo dydį. Nenustačius atsakovo kaltės, Å¡ios normos taikyti nėra pagrindo. Pažymėtina ir tai, kad pagal CK 6.248 straipsnio 4 dalį, jeigu dėl žalos atsiradimo kaltas ir kreditorius, tai atlygintini nuostoliai mažinami proporcingai kreditoriaus kaltei arba skolininkas gali bÅ«ti atleistas nuo civilinės atsakomybės. Nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegijos vertinimu, dėl gamtai padarytos žalos kaltė pirmiausia tenka valdžios institucijoms, kurios leido ir skyrė finansavimÄ tvarkyti Žemosios Gervės upės vagÄ kaip melioracijos griovį, todėl bet kuriuo atveju atsakovas turėtų bÅ«ti atleistas nuo civilinės atsakomybės.Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi esminės reikÅ¡mės ginčo iÅ¡sprendimui, todėl teisėjų kolegija dėl jų plačiau nepasisako.

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų Apeliantas nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovo priteista 1 066,74 Eur iÅ¡laidų advokato teisinei pagalbai apmokėti. PrieÅ¡ingai nei teigia apeliantas, Å¡ių iÅ¡laidų dydis yra tinkamai pagrįstas advokato pateikta detalizacija, patirtos iÅ¡laidos įrodytos atsakovo pateiktais mokėjimo dokumentais (III t., 133–136). Atsakovas iÅ¡ viso patyrė 2 190,18 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, kurias prašė priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo, tačiau teismas pagrįstai priteisė sumažintÄ iÅ¡laidų dydį, atsižvelgdamas į Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas Rekomendacijas dėl priteistino užmokesčio advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ civilinėse bylose (toliau – Rekomendacijos).

Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos sudėtingumÄ ir apimtį, advokato darbo ir laiko sÄ naudas, sprendžia, kad dar labiau sumažinti atsakovo naudai priteistų bylinėjimosi iÅ¡laidų dydį nėra pagrindo (CPK 98 str.).Atmetus ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ , atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovo priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidos, patirtos bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 str. 1 d.). Atsakovas praÅ¡o priteisti 1 200 Eur iÅ¡laidas už advokato teisinę pagalbÄ rengiant atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ (III t., 180-181 b. l.).

PraÅ¡omos priteisti iÅ¡laidos virÅ¡ija maksimalų Rekomendacijose nustatytÄ Å¡ių iÅ¡laidų dydį. AtsiliepimÄ rengė tas pats advokatas, kuris dalyvavo bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Atsiliepimo apimtis, nors ir nemaža, tačiau jame iÅ¡ esmės atkartojami ankstesnių procesinių dokumentų argumentai, taigi advokato darbo ir laiko sÄ naudos rengiant šį atsiliepimÄ neturėjo bÅ«ti labai didelės. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegijos vertinimu, teisinga ir protinga atsakovui atlygintinų bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, suma yra 300 Eur, todėl toks iÅ¡laidų dydis ir priteistinas atsakovui iÅ¡ apelianto.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Panevėžio apygardos teismo 2015 m. vasario 26 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Priteisti atsakovui Å«kininkui R. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ ieÅ¡kovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento (kodas 190742529) 300 Eur (tris Å¡imtus eurų) apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Teisėjos                                                                 Danutė Gasiūnienė                                                                  Romualda Janovičienė                                                                  Dalia Kačinskienė