d22e5bab-e823-423a-a822-3b6d69fd5757 · Regionų administracinis teismas

?Administracinė byla Nr. eI1-7469-644/2020 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02043-2020-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 55.1. REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. gruodžio 29 d. Kaunas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mų teisėjas Audrius Grauželis, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo R. R. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos (toliau – ir PravieniÅ¡kių PN-AK), 600 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 5 proc. metinių palÅ«kanų už priteistÄ sumÄ nuo administracinės bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad laikotarpiu nuo 2019-02-13 iki 2019-05-06 buvo laikomas PravieniÅ¡kių PN-AK netinkamomis, kankinančiomis, orumÄ Å¾eminančiomis sÄ lygomis.

Pažymėjo, kad minėtu laikotarpiu jam nebuvo leidžiama pasinaudoti duÅ¡u dažniau nei kartÄ per savaitę. PareiÅ¡kėjas taip pat negalėjo nusiprausti pasinaudojęs sporto sale, pasimankÅ¡tinęs sporto kiemelyje. Pažymėjo, kad 2019-04-03 praÅ¡ymu kreipėsi į PravieniÅ¡kių PN-AK direktorių, praÅ¡ydamas nurodyti, ar galima po sporto salės pasinaudoti duÅ¡u, tačiau jo praÅ¡ymas nebuvo patenkintas. KarÅ¡tas vanduo į kameras nebuvo tiekiamas, pareiÅ¡kėjas prausėsi po Å¡altu vandeniu, dėl to buvo perÅ¡alęs. Dėl nesudarytos galimybės nusiprausti po Å¡iltu duÅ¡u, pareiÅ¡kėjas negalėjo laikytis asmeninės higienos, patyrė orumo pažeminimÄ .

Atsakovo veiksmai prieÅ¡tarauja ne tik Lietuvos, bet ir tarptautinių bei Europos SÄ jungos įkalinimo sÄ lygas reglamentuojančių teisės aktų nuostatoms, neatitinka Europos Tarybos Ministrų Komiteto Rekomendacijų REC(2006)2. Atsakovo atstovas, PravieniÅ¡kių pataisos namai – atviroji kolonija, atsiliepime su pareiÅ¡kėjo skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Pažymėjo, kad pagal Lietuvos higienos normos HN 134:2015 44 punktÄ , laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaryta galimybė ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per savaitę nusiprausti duÅ¡e. PareiÅ¡kėjui buvo sudaryta galimybė nusiprausti po Å¡iltu duÅ¡u kartÄ per savaitę.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. A-4266-422/2017 pažymėjo, kad Europos Tarybos Ministrų Komiteto Rekomendacijos REC(2006)2 valstybės narėms dėl Europos kalinimo taisyklių yra tik rekomendacinio pobÅ«džio, dėl to Å¡ių taisyklių 19.4 punkto, įtvirtinančio kalinamo asmens teisę praustis duÅ¡e, ne rečiau kaip du kartus per savaitę, neprivalo vykdyti laisvės atėmimo vietos Lietuvoje. PareiÅ¡kėjas nepateikė realiais faktais pagrįstų duomenų ar įrodymų apie tai, kad jis patyrė neturtinę žalÄ ir neįrodė, jog pataisos įstaiga savo veiksmais (veikimu, neveikimu) padarė nuteistajam žalÄ , todėl jo skundas nepagrįstas.

Nesant duomenų apie pareiÅ¡kėjo sveikatos sutrikimus, dėl kurių jam reikia naudotis duÅ¡u dažniau nei numatyta higienos normoje, taip pat pareiÅ¡kėjui nurodžius, kad jam buvo sudarytos sÄ lygos naudotis duÅ¡u kartÄ per savaitę, neteisėti PravieniÅ¡kių PN-AK veikslai negali bÅ«ti konstatuoti. Skundas netenkintinas. PareiÅ¡kėjas iÅ¡ atsakovo reikalauja neturtinės žalos atlyginimo, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais jam atliekant laisvės atėmimo bausmę PravieniÅ¡kių PN-AK, dėl nesudarytos galimybės nusiprausti po Å¡iltu duÅ¡u dažniau nei kartÄ per savaitę.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalÄ (vieÅ¡oji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra bÅ«tinos keturios sÄ lygos:

1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis);

2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis);

3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis);

4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Deliktinė atsakomybė yra viena iÅ¡ civilinės atsakomybės rÅ«Å¡ių, todėl jai taikyti bÅ«tina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sÄ lygų visumÄ , nurodytÄ CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 str., atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali bÅ«ti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu.

Todėl, sprendžiant pareiÅ¡kėjo skundo pagrįstumo klausimÄ , bÅ«tina nustatyti, ar Institucija arba jos pareigÅ«nai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sÄ lygojo pareiÅ¡kėjo nurodytos žalos atsiradimÄ . Teismas pažymi, kad sprendžiant Institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo klausimÄ kiekvienu konkrečiu atveju bÅ«tina nustatyti, kokios institucijos veiklÄ reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė.

Byloje nėra ginčo dėl to, kad laikotarpiu nuo 2019-02-13 iki 2019-05-06 pareiÅ¡kėjas buvo laikomas PravieniÅ¡kių PN-AK 14 bÅ«rio kalėjimo režimo kameroje. PareiÅ¡kėjas reikalavimÄ , iÅ¡ esmės, grindžia aplinkybėmis dėl nesudarytos galimybės nusiprausti po Å¡iltu duÅ¡u dažniau nei kartÄ per savaitę. Pataisos namų (laisvės atėmimo vietų) visuomenės sveikatos saugos reikalavimus ginčui aktualiu laikotarpiu nustatė Sveikatos apsaugos ministro 2015-08-03 įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“, kurios 44 punkte numatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaryta galimybė ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per savaitę nusiprausti duÅ¡e. PareiÅ¡kėjas neneigia, kad buvo vedamas praustis po Å¡iltu duÅ¡u kartÄ per savaitę, be to, teisės aktai nereglamentuoja karÅ¡to vandens įrengimo kiekvieno bÅ«rio sanitariniame mazge (prausykloje), todėl atsakovo atstovo neteisėto veikimo ar neveikimo dėl minėtų aplinkybių nenustatyta.

Vis dėlto, remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, sprendžiant dėl asmens laikymo sÄ lygų privaloma atsižvelgti į asmens sveikatos bÅ«klę ir, esant asmens sveikatos sutrikimams, užtikrinti pareiÅ¡kėjui galimybę dažniau naudotis duÅ¡u (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017-11-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A-3301-858/2017). Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų apie pareiÅ¡kėjo sveikatos sutrikimus, dėl kurių jam reikėtų naudotis duÅ¡u dažniau nei numatyta higienos normoje, todėl teismas sprendžia, kad pareiÅ¡kėjo argumentai, dėl bÅ«tinybės jam naudotis duÅ¡u dažniau nei kartÄ per savaitę, atmestini.

Dėl pareiškėjo minimos Europos Tarybos Ministrų Komiteto Rekomendacijos Rec(2006)2, teismas pažymi, kad šios taisyklės yra tik rekomendacinio pobūdžio, todėl šių taisyklių 19.4 punkto, įtvirtinančio kalinamo asmens teisę praustis duše ne rečiau kaip du kartus per savaitę, neprivalo vykdyti laisvės atėmimo įstaigos Lietuvoje (žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017-07-13 nutartį administracinėje byloje Nr. A-4266-442/2017, 2018-07-11 nutartį administracinėje byloje Nr. A-4468-520/2018).

Likusieji Å¡alių argumentai laikytini pertekliniais, neturintys juridinės reikÅ¡mės kilusio ginčo iÅ¡sprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir Europos Žmogaus Teisių Teismas formuoja praktikÄ , kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi bÅ«ti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G.

R. v Spain ir kt.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje aiÅ¡kinant ABTÄ® normas taip pat ne kartÄ buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimÄ nereiÅ¡kia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvienÄ proceso dalyvio argumentÄ (žr. LVAT 2008-12-15 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009 ir kt.). CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimÄ turi bÅ«ti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK 6.271 straipsnis), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiÅ¡kėjo) nurodyta žala (pasekmės). Nors pareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad dėl netinkamų bausmės atlikimo sÄ lygų jis patyrė nepatogumus, pažeminimÄ , sveikatos pablogėjimÄ (prausdamasis po Å¡altu vandeniu perÅ¡alo), tačiau byloje nėra jokių įrodymų apie netinkamų kalinimo sÄ lygų poveikį pareiÅ¡kėjo sveikatai, emocinei, psichinei bÅ«klei, kurios galėtų bÅ«ti reikÅ¡mingos sprendžiant įkalinimo sÄ lygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobÅ«džio ar laipsnio klausimÄ .

Jokių kitų duomenų apie pareiÅ¡kėjo sveikatos bÅ«klę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų bÅ«ti reikÅ¡mingos sprendžiant klausimÄ dėl įkalinimo sÄ lygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobÅ«džio ar laipsnio, byloje nėra. Konstatuotina, kad pagrindinis vieÅ¡osios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iÅ¡ esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sÄ lygas. Veiksmų neteisėtumas (kaip bÅ«tinoji vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lyga) siejamas su valstybės ar savivaldybės aktų prieÅ¡taravimu įstatyme numatytoms valdžios institucijų pareigoms.

CK 6.271 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad valstybės valdžios institucijų neteisėtas aktas reiÅ¡kia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmÄ (veikimÄ , neveikimÄ ), kuris tiesiogiai daro įtakÄ asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (žr. LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1840/2012). Ä®vertinus aukščiau nurodytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visetÄ , darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas neįrodė bÅ«tinų civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygų – jo nurodytos neturtinės žalos atsiradimo fakto, taip pat valstybinės valdžios institucijos ar jos darbuotojų neteisėtos veikos (neveikimo).

Nenustačius žalos atsiradimo fakto bei atsakovo atstovų neteisėtų veiksmų (neveikimo), valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalÄ , todėl nėra teisinio pagrindo pareiÅ¡kėjo naudai priteisti neturtinės žalos atlyginimÄ . Atmetus pareiÅ¡kėjo skundo reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, taip pat atmetamas praÅ¡ymas dėl 5 procentų dydžio metinių palÅ«kanų už priteistÄ sumÄ , nuo administracinės bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos, iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, priteisimas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsniu, 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjo R. R. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mus. Teisėjas Audrius Grauželis