d22e476d-ac15-4df1-8151-e0a4e6236c90 · Panevėžio apylinkės teismas



Baudžiamoji byla Nr. 1-52-620/2023

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-37905-2021-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.2.; 1.1.8.1.1.; 1.2.26.2.; 2.1.14.; 2.1.15.1.1.;2.1.15.1.2.; 2.1.15.3.3.2.; 2.3.6.4.2

(S)

PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. gegužės 24 d.

Rokiškis

Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų teisėja Loreta Kukelkienė,

sekretoriaujant JÅ«ratei Meiluvienei,

dalyvaujant prokurorei Virginijai Kliaugienei,

nukentėjusiesiems V. M., Ž. S.,

kaltinamajam E. B.,

vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje E. B., a.k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), pilietybė- Lietuvos, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), Å¡eimyninė padėtis - nevedęs, dirba (asmens teigimu-(duomenys neskelbtini), teistas:

-2017-03-02 Rokiškio rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 str. 2 d. laisvės apribojimo bausme 6 mėnesiams;

-2017-05-11 RokiÅ¡kio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 146 str. 2 d. taikant BK 63 str. 1, 4, 9 d. laisvės atėmimo bausme 6 mėnesiams, BK 92 str. pagrindu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams, paskiriant jam BK 83 ir 87 straipsniuose numatytas auklėjamojo poveikio priemones: įspėjimÄ ir elgesio apribojimÄ dvylikos mėnesių laikotarpiui, įpareigojant jį Å¡iuo laikotarpiu kiekvienÄ dienÄ nuo 22 val. iki 6 val. bÅ«ti namuose, mokytis (tęsti mokslÄ );

2017-09-28 Rokiškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2 d.,terminuotu laisvės atėmimu 4 mėnesiams, subendrinus su 2017-05-11 nuosprendžiu skirtas laisvės atėmimas 8 mėnesiams,

bausmę atlikęs 2019-03-29 ,teistumas neiÅ¡nykęs, kaltinamas padaręs nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 284 straipsnyje.

Teismas

n u s t a t ė :

E. B. 2021 m. spalio 30 d., apie 01.50 val., vieÅ¡oje vietoje, automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje, ŽiobiÅ¡kio k., RokiÅ¡kio k. sen., RokiÅ¡kio r., įžūliu elgesiu ir vandaliÅ¡kais veiksmais demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį, o bÅ«tent:

pasiėmęs iÅ¡ A. B. priklausančio automobilio BMW E60, valst Nr. (duomenys neskelbtini) bagažinės metalinį veržliaraktį, skirtÄ prisukti ratams, vienÄ kartÄ juo sudavė V. M. į galvos sritį, taip nukentėjusiajam V. M. padarydamas muÅ¡tinę žaizdÄ virÅ¡ugalvyje, dėl ko nežymiai sutrikdė jo sveikatÄ ir pažeidė vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ ; tęsdamas nusikalstamus veiksmus vienÄ kartÄ suduodamas metaliniu veržliarakčiu Ž. S. į galvos sritį, taip nukentėjusiajam Ž. S. padarydamas muÅ¡tinę žaizdÄ pakauÅ¡io srityje, dėl ko nežymiai sutrikdė jo sveikatÄ ir taip pažeidė vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ .

Kaltinamasis E. B. nurodė, jog ji savo kaltę pripažįsta iÅ¡ dalies. PaaiÅ¡kino, jog įvykis buvo kaltinime nurodytu laiku 2021 m. spalio 30 d. Ä®vykio metu buvo tamsu, buvo naktis. Tiksliai neatsimena kaip ten kas atvažiavo, kaip ten kas su kuo susiskambino .Draugas kalbėjo per telefono kameras. Prisimena, kai nukentėjusieji pamatė jį per telefono kamerÄ , jie labai norėjo atvažiuoti su jais susitikti, bet nežino kodėl. Kai jie atvažiavo, jis buvo su draugu A. B. ir draugėmis A. ir O. P., kad jei labai nori, tai atvažiuotų prie ŽiobiÅ¡kio ežero susitikti, nes jie buvo kaime, važinėjo automobiliu.

Kadangi jie buvo ŽiobiÅ¡kyje, tai jų laukė. Atvažiavo B., S., V. M., M. J., pavardžių tiksliai nežino, sužinojo vykstant tyrimui. Tada jis su A. iÅ¡lipo iÅ¡ maÅ¡inos, o jie priėjo prie jų. Kai V. su S. jau buvo arti jų , iÅ¡tiesė rankÄ V. pasisveikinti, pasakė sveikas, o jis iÅ¡ karto jam trenkė su ranka į veidÄ , bet nepataikė .Kur tuo metu buvo I. su M., nematė. Paklausė, kaip suprasti? KÄ Äia darai? V. M. jam atsakė, kad „ galvoji mes nepasiruošę atvažiavome“.

Nelabai suprato, kÄ jis turėjo omenyje. IÅ¡ karto V. pradėjo grasinti jam-„ ar įlipsi pats į bagažinę, ar tau jÄ atidaryti. Nelabai suprato dėl ko. Kažkuris iÅ¡ jų trenkė jo draugui, nežino iÅ¡ ko, bet jam buvo gerai prakirsta kakta. Viskas taip ir prasidėjo, tos muÅ¡tynės ir grasinimai iÅ¡ jo pusės. Jam reikėjo apsiginti. Nurodė, kad V. M. ir S. norėjo jį pažeminti prieÅ¡ draugÄ ir merginÄ , taip viskas ir įvyko. K. V. trenkė, tai jo kumÅ¡tis praėjo jam pro veidÄ , nes jis tiesiog pasitraukė .

Jis nenorėjo muÅ¡tis, bet nukentėjusieji patys atvažiavo agresyvÅ«s. Jis metalinį veržliaraktį pasiėmė iÅ¡ automobilio bagažinės tik tada, kai jo draugui kažkas trenkė. Jis buvo prie automobilio bagažinės .TÄ daiktÄ rado bagažinėje, jis turbÅ«t buvo skirtas atsukti automobilio ratams . Teigė, kad kas jam norėjo trenkti, tam trenkė ir jis, kad save apsigintų, o kas jo nelietė -B., J., to nelietė ir jis. Po to ir S. bandė jį pargriauti. Kai pasiėmė daiktÄ iÅ¡ bagažinės, jo draugas jau buvo sužalotas.

Nežino, kuris iÅ¡ jų keturių trenkė jo draugui A. D. jau buvo parkritęs, sakė kaip čia suprasti, grasina jiems , kas čia dabar vyksta. Ir prasidėjo muÅ¡tynės. Trenkė vienÄ kartÄ V. su tuo daiktu į galvÄ , po kelių sekundžių Ž. bandė jį pargriauti, jo rankos buvo jam už krÅ«tinės. Jis trenkė vienÄ kartÄ Å½. , kur jam pataikė- neprisimena. Atsimena, kad tik atsisuko ir Ž. S. bandė jį pargriauti už megztinio, stÅ«mė už krÅ«tinės. Kai trenkė V., tai jis pabėgo, ir jo daugiau nebematė.

Ž. ir pabėgo. Kai trenkė tuo veržliarakčiu, tai V. M. ir Ž. S. nebesivijo. Nematė, kad V. su Ž. rankose turėjo kokių daiktų. Jie norėjo iÅ¡važiuoti, tačiau I. ar M. sėdo už savo automobilio vairo, gavosi taip, kad jie pirmi norėjo iÅ¡važiuoti, bet sustojo viduryje to iÅ¡važiavimo, visi pabėgo iÅ¡lipę iÅ¡ tos maÅ¡inos, tÄ maÅ¡inÄ paliko ant keliuko. Jie sėdėdami maÅ¡inoje nesuprato, negalėjo net iÅ¡važiuoti iÅ¡ tos aikÅ¡telės. IÅ¡lipo iÅ¡ maÅ¡inos, priėjo prie maÅ¡inos, maÅ¡inoje nieko nebuvo.

Lauke tamsu, aplink nieko nematyti. Jis suriko, kad patrauktų tÄ maÅ¡inÄ , tačiau buvo tyla, niekas nieko neatsakė. Tada jis garsiai pasakė, kad jis pats gali sėsti į automobilį ir iÅ¡važiuoti. Po pasakymo pasigirdo balsas, kad neliestų maÅ¡inos ir kažkuris iÅ¡ atvykusių asmenų patraukė tÄ maÅ¡inÄ ir jie iÅ¡važiavo. Pasakė, kad nedarytų nesÄ monių, nes buvo pikti su A. Vairuotojui galėjo grasinti necenzÅ«riniais žodžiais, bet grasinimų, kad sudaužys, sumuÅ¡- tikrai nebuvo.

Nežino, koks buvo atvykusių asmenų tikslas užstatyti tÄ keliÄ . Jie važiavo namo. A. buvo prakirsta kakta per dvi vietas, deÅ¡inėje ir kairėje pusėje, aukščiau ir žemiau. Draugui kraujas bėgo normaliai. Gal iÅ¡ dalies ir reikėjo vežti draugÄ pas gydytojus, bet kai yra abu nemaži , tai sugijo. A. B. siÅ«lė važiuoti siÅ«ti galvos, bet sakė, kad jis yra bernas , sugis ta galva. Po Å¡io įvykio kreipėsi į policijos pareigÅ«nus, bet jo pareiÅ¡kimas buvo atmestas, nežino kodėl, jo neskundė, tingi bylinėtis.

Ä® policijos pareigÅ«nus kreipėsi ne iÅ¡ karto po įvykio. Jo nuomonė buvo tokia, kad susimušė, suaugę yra, kam tos policijos ir tų pareiÅ¡kimų reikia. Nukentėjusieji patys pirmi kreipėsi su pareiÅ¡kimais, tai tada ir jis. Kaltinamojo nuomone, tai jis čia labiausiai buvo nukentėjęs asmuo, nes V. M. ir Ž. S. norėjo jį pažeminti prieÅ¡ draugÄ , merginas. Teigia, kad turėjo save apsiginti. PaaiÅ¡kino, jog anksčiau jis su V. M. ir jo pusbroliu M. M. buvo iÅ¡važiavęs į užsienį.

Jie ten buvo prisivogę už trečdalį milijono kronų. Jis buvo tiesiog kartu su jais, kai juos visus pagavo policija Švedijoje. Buvo apklausa, policija klausė iš kur čia tie visi daiktai? Nurodė, kad jis nežinojo iš kur čia tie visi daiktai. Policijos pareigūnai informavo, jog V. ir M. pasakė, kad tie daiktai yra jo. Tai sužinojęs, jis policijai pasakė, kad tai V. M. ir jo pusbrolio daiktai. Paaiškino, kad dėl V. M. ir jo pusbrolio sėdėjo Švedijos kalėjime pusę metų, kai juos paleido po teismo.

Jie dviese teigė teisme, kad vogti daiktai buvo jo, nors tokie nebuvo. Jie paprašė tik jo padėti, nes tuo metu buvo kaip ir draugai. Jie norėjo tuos daiktus parvežti į LietuvÄ , sakė tuos daiktus perka, parduoda, negalvojo, kad jie buvo vogti. Pasirodo policija juos sekė nemažai laiko. Mano, kad V. su M. turbÅ«t labai supyko ant jo, gal norėjo iÅ¡sivežti jį toje bagažinėje, o kaip yra iÅ¡ tikrųjų -negali pasakyti. Ä®vykio metu realiai buvo blaivus, iÅ¡gėręs keletÄ alaus , atsimena viskÄ .

V. M. ir Ž. S. įvykio metu buvo iÅ¡gėrę normaliai alkoholio, kai kalbėjo telefonu- Ž. vos vertė liežuvį. Jie tuomet buvo bare „ Gnomas“ ,ar Karietoje“ . Mano, kad nukentėjusieji bando susidoroti su juo. Jis savo draugo A. nesumušė, netyčia jam netrenkė, jam buvo jau trenkta prieÅ¡ tai, kai jis iÅ¡ bagažinės pasiėmė metalinį daiktÄ . PrieÅ¡ jo trenkimÄ su metaliniu daiktu iÅ¡ nukentėjusiųjų pusės smurtinių veiksmų nebebuvo. Kai jis smÅ«giavo V., tai tada jį bandė parvesti Ž.

Jie buvo du, o atvažiavusių buvo keturi. Draugas jau buvo gavęs į galvÄ , jei dar jį bÅ«tų pargriovę, tai ten jiems bÅ«tų buvę blogai. Tie kiti du asmenys nieko nedarė, stovėjo vietoje, pakėlė rankas, sako nenori muÅ¡tis. M. dar bandė raminti. Sakė nebijoti, kad jo niekas nemuÅ¡, nes jei jis nenori muÅ¡tis, tai ir jis nemuÅ¡ . Kas jam nieko nedarė, tai tam ir jis nieko nedarė. Tiesiog norėjo apsiginti save ir draugÄ . Neneigia, kad nukentėjusieji buvo sužaloti. IÅ¡ jų pusės buvo negražu ir iÅ¡ jo pusės negražu.

Jo draugas A. nesikreipė į policijos pareigūnus dėl sužalojimų, nes mano, kam čia tos policijos , ar pareiškimų reikia. Su pareikštais ieškiniais nesutinka.

Nors kaltinamasis savo kaltę iš esmės pripažino tik iš dalies, jo kaltė visiškai įrodyta:

Nukentėjusiojo V. M. parodymais, kuris paaiÅ¡kino, jog spalio 30 d. buvo su Ž. S., M. J., I. B. R., klube „ Gnomas“. Tada Ž. S. paskambino A. B. ir siÅ«lė susitikti. IÅ¡ pradžių kaip ir nesutiko vykti, nes ir klube buvo linksma. IÅ¡ trečio karto susitarė susitikti aikÅ¡telėje prie ežero ŽiobiÅ¡kio. Ten turėjo bÅ«ti A. B. ir E. B. Jie skambino įsijungę kamerÄ , matė, kad yra dviese. Nuvažiavo po 24 val., buvo jau tamsu. Kai jie atvažiavo į tÄ aikÅ¡telę , jau stovėjo automobilis.

B. ir B. buvo iÅ¡lipę, stovėjo prie savo automobilio galo. Jie taip pat iÅ¡lipo, tarp maÅ¡inų atstumas buvo kokie trys metrai .Nuvažiavo , nespėjo iÅ¡lipti, nespėjo pasisveikinti ir jie iÅ¡sitraukė lazdas,ar kÄ . Jis iÅ¡ automobilio iÅ¡lipo tikriausiai pirmas, keliomis sekundėmis greičiau, per kitas dureles iÅ¡lipo Ž., tada I., o M. ,ar iÅ¡lipo -nežino. E. B. iÅ¡sitraukė raktÄ , ar teleskopinę lazdÄ , nes girdėjosi iÅ¡traukimo garsas -„ takÅ¡t“, ir pradėjo jis ten mosikuotis.

Jį užpuolė pirmÄ . Viskas vyko labai greitai, nežino kiek laiko su tuo veržliarakčiu, ar lazda „maskatavo“ E. B. Nespėjo net užsidengti, buvo netikėta. Pajutęs smÅ«gį bandė iÅ¡ karto trauktis, tada jis trenkė dar antrÄ smÅ«gį. IÅ¡lipęs iÅ¡ maÅ¡inos paėjo gal porÄ Å¾ingsnių ir E. B. jam trenkė, du kartus pataikė į galvÄ , o trečiÄ kartÄ nebepataikė. Jie jau turėjo rankovėse veržliarakčius, nes bagažinės nedarinėjo. Jis bandė iÅ¡vengti smÅ«gio, gal kažkaip tai paslydo, nuo trečio spėjo atsitraukti.

Toliau buvo sumaiÅ¡tis, jis nubėgo ant pagrindinio kelio. Kas toliau ten vyksta nesimatė, buvo tamsu, buvo didelis Å¡urmulys. Tada skambino į policijÄ ir pasakė kaip viskas buvo. Paskambinęs policijai, jis laukė ant kelio , buvusiems draugams nebeskambino, nes greitai visi iÅ¡silakstė. M. J. dar buvo užstatęs E. B. ir jo draugui su automobiliu keliÄ , kad nepabėgtų, bet jie pradėjo ten grasinti, kad iÅ¡daužys maÅ¡inai langus ir M. J. patraukė automobilį. B. su B. pabėgo. Jis matė, kaip jie iÅ¡važiavo.

Likę jo draugai susėdo aikštelėje, atsistūmė ant kelio, paėmė jį. Pasakė, kad jam prakirsta galva. Jį vežė į ligoninę, policijos nesulaukė, visi išvažinėjo. Ž. taip pat buvo sužalotas ir galva buvo prakirsta. Ar daugiau jam buvo suduota smūgių ir kur, nežino. Ir jam, ir Ž. S. bėgo kraujas. Jam iki dabar dar yra guzas. Kiti su jais atvykę asmenys nebuvo sužaloti. Įvykio vieta apšviesta nebuvo. Kai vežė į ligoninę išsikalbėjo su kitais kaip buvo.

PaaiÅ¡kino, jog jis A. B. asmeniÅ¡kai pažįsta mažai. Ž. turbÅ«t su B. pažįstamas, nes jam skambinėjo. E. B. jam yra pažįstamas, buvo draugas iki Å¡io įvykio. Susipykę iki įvykio, ar konfliktų nebuvo. Vykstant į susitikimÄ jam nebuvo net jokių minčių, kad kažkas gali bÅ«ti. Jie ant jo pykčio neturėjo, nevažiavo aiÅ¡kintis santykių. Dėl ko E. B. taip elgiasi nieko nesakė, jam buvo Å¡okas. Mano, kad E. B. nebuvo visiÅ¡kai blaivus. Jis buvo iÅ¡gėręs, bet įvykius prisimena, ant kojų pastovėjo.

Nurodė, kad jis E. B. negrasino, dėl kitų -nežino. Jis net nebandė E. B. smogti. IÅ¡ jų pusės nebuvo grasinimų. Nuvažiavo Å¡iaip susitikti. Dar buvo atvykę jų dvi draugės. Žino, kad buvo E. draugė O., pavardės nežino. Jam pirmam E. pataikė, negirdėjo daugiau, kad kai kam pataikytų. Kai važiavo į ligoninę, tai Ž. S. pasakė, kad trenkė ir jam. Kai jam trenkė, girdėjo žodžius- „nepyk, čia ne tau“. Suprato, kad pataikė A. B. Kai jis bėgo, tai E. B. gal porÄ metrų dar bandė jį vytis.

Policijos pareigÅ«nai atvažiavo į ligoninę, viskÄ jiems paaiÅ¡kino. Kai skambino telefonu susitikti, kalbėjo draugiÅ¡kai. Jam buvo prakirsta galva, apie porÄ savaičių gydėsi. SkausmÄ ilgai jautė, dar ir dabar bÅ«na, kad tvinkčioja. Buvo stresinėje bÅ«senoje, nelabai ir suvokė kÄ daryti. Galima pasakyti, kad buvo Å¡okas. Tikrai netikėjo, kad taip gali atsitikti, nesitikėjo iÅ¡ jų tokių veiksmų.

Nukentėjusiojo Ž. S. parodymais, kuris paaiÅ¡kino spalio 30 d. buvo „Gnomas“ klube. Paskambino A. B., pasiÅ«lė susitikti. Jis atsakė, jog gali. PasiÅ«lė atvažiuoti prie ŽiobiÅ¡kio ežero. Kartu su juo nuvažiavo I. B., V. M., M. J. automobiliu BMW, priklausančiu jo pusbroliui M. J. Nuvažiavo apie 24 val., kai klubas“ Gnomas“ užsidarė. E. B. jau stovėjo su A. B. Nespėjo su jais pasisveikinti , iÅ¡ karto E. B. trenkė iÅ¡lipusiam iÅ¡ automobilio V. Trenkė jam su raktu, ar teleskopine lazda. Kur trenkė- nežino, bet pataikė į galvÄ . PrieÅ¡ tai nieko nesakė. Tada V. M. atsitraukė, tada vėl E. V. trenkė. Norėjo trenkti ir trečiÄ kartÄ , bet nepataikė. Kai trenkė V., pataikė kartu buvusiam A. B., o tada vėl pataikė V. E. B. sakė nepyk, nes A, buvo susiėmęs krÅ«tinę. Kai V. M. po gautų smÅ«gių pabėgo, tada B. Å¡iek tiek dar vijosi V. Jis dar bandė ginti V., tada E. B. trenkė jam į galvÄ su ta pačia lazda. Jam pataikė į galvos pakauÅ¡io sritį, sužalojo, pataikė vienÄ kartÄ . Jis atsitraukė. V. nuėjo ant kelio paskambinti policijos pareigÅ«nams. M. užstatė jiems maÅ¡inÄ , kad neiÅ¡važiuotų. E. B. nuėjo su A. ir pasakė M., kad- „trauk maÅ¡inÄ , arba langus iÅ¡daužysime“. Automobilyje buvo M. vienas, o I. iÅ¡ karto pabėgo, kai jiems pradėjo trenkti. M. patraukė maÅ¡inÄ , jie iÅ¡važiavo į ŽiobiÅ¡kio pusę. Jie su M. nuvažiavo iki kelio, atėjo I. ir V. I. davė jam savo „ maikutę“ ant galvos užsidėti, o V. megztinį, kad maÅ¡inos neiÅ¡purvintų, nes abiem smarkiai bėgo kraujas. Policijos pareigÅ«nų nebelaukė, važiavo į ligoninę. Ä® ligoninę atvažiavo policija. E. B. buvo jo draugas, susipykę iki įvykio jie nebuvo. Konfliktų tarp jų nebuvo, A. nesikvietė iÅ¡siaiÅ¡kinti nesutarimų. Jie tikrai nevažiavo aiÅ¡kintis santykių. Jam buvo netikėtas toks E. B. elgesys, buvo Å¡okiruotas tokiu jo elgesiu. Jie atvykę ant jų nepuolė, negrasino E. B. E. buvo iki Å¡io įvykio draugelis, kitiems nebuvo iÅ¡sakęs savo nuomonės, kuri jam nepatiktų. Nors jis buvo iÅ¡gėręs alkoholio, bet viskÄ atsimena.

Liudytojo I. B. parodymais, jog su E. B. tiesiog yra pažįstami. Įvykio metu buvo su M. J., Ž. S., V. M. Atsimena kaip buvo suduoti smūgiai Ž. S., V. M. į galvos sritį .Kaip ten atsidūrė gerai neprisimena, nes buvo smarkiai apsvaigęs nuo alkoholio. Įvykis buvo Žiobiškyje ,stovėjimo aikštutėje prie ežero. Ten atvyko jis, M., Ž., V. su M. automobiliu. Kai jie atvyko, automobilių stovėjimo aikštelėje buvo E. B., A. B. ir A. draugė. Jie buvo atvykę su automobiliu. Abu automobiliai buvo BMW markės, M. trečios serijos BMW juodas, jie buvo atvykę su penktos serijos BMW pilkos spalvos, už jo vairo sėdėjo G.

Kitos merginos nepamena, nes buvo tamsu. Kai jie atvyko, išlipo A, ir E., o A. draugė liko sėdėti mašinoje, ar buvo dar kažkas automobilyje ,nepamena. A. draugės vardo nepamena, o pavardė atrodo G. Automobiliai vienas nuo kito stovėjo maždaug per 10 metrų. Kiek atsimena, iš jų automobilio išlipo jis, V. ir Ž., o ar išlipo M., nepamena. Nepastebėjo, kad atvykę merginos būtų išlipusios iš automobilio. Nuėjo pakalbėti, Ž. ir jie buvo pažįstami. Ž. nuėjo nuo automobilio dar su cigarete iki E., ar grasino Ž.

E. -negirdėjo. Tada prasidėjo tas konfliktas. Ž. apsižodžiavo su E., o kÄ vienas kitam sakė, tikrai neprisimena. Matė, kaip su kažkokiu metaliniu daiktu E. B. sudavė Ž. į galvÄ . Daiktas atrodė kaip metalinis, nes buvo labai didelis garsas, kai gavo į galvos sritį. Jam atrodė, kad V. pribėgo tada iÅ¡skirti ir V. gavo iÅ¡ to paties daikto į galvos sritį, tik nematė kiek kartų. Tada jie abu atsitraukė atgal, pribėgo jis, pasakė, kad baigtų tas nesÄ mones. Dėl ko įvyko konfliktas ir trenkė negirdėjo.

Jei gerai pamena, tai ir A. sakė baigti nesÄ mones daryti. Pamatė, kad Ž. ir V. kraujas pradėjo bėgti iÅ¡ galvos. Jis nusivilko megztinį, davė užsidėti ant galvos, kad kažkiek tai sustabdytų kraujavimÄ . Ž. ,ar V. iÅ¡kvietė policijÄ . E. su A. suÅ¡oko į maÅ¡inÄ ir bandė iÅ¡važiuoti. M. atrodo užstatė automobilį, nes nenorėjo iÅ¡leisti, kol atvažiuos policija. Jie pasakė, kad „traukit maÅ¡inÄ , arba bus sudaužytas automobilis“. M. J. patraukė automobilį, kurį jis vairavo.

A. su E. iÅ¡vyko su automobiliu, o jie sulipo į maÅ¡inÄ ir važiavo į RokiÅ¡kio ligoninės priėmimo skyrių . Viskas įvyko labai greitai. Ä® skyrių atvyko policijos pareigÅ«nai ir jie nuvyko į policijos komisariatÄ pirminei apklausai. Ä®vykio metu tikrai agresyviai buvo nusiteikęs E., Ž. su V. ne tiek, gintis tai reikia. PrieÅ¡ tÄ trenkimÄ Å½. agresyviai nebuvo nusiteikęs. Jam atrodo, kad A. gavo nuo E. su tuo metaliniu daiktu, kaip metaliniu strypu, tikriausiai sumaišė, nes buvo lauke tamsu.

Jis taip suprato iš A. pasakytų žodžių. Savo duotus parodymus patvirtina, nes buvo sakyta per priminius parodymus. Jis buvo gerokai išgėręs alkoholio ,kažkiek prisimena tuos įvykius, bet smulkmenų tikrai neprisimena. M. buvo blaivus, V. išgėręs buvo, Ž. ir išgėręs. Jie buvo šoko būsenoje, Ž. ir V. smarkiai kraujavo galvos. Atsimena, kad pas E. buvo daiktas, kuriuo mušėsi. Jį šokiravo toks E. B. elgesys .M., Ž., V. yra draugai, pažįstami. Tarp jo ir E., A. tuo metu konfliktų nebuvo.

Negirdėjo, kad jo atvykę draugai bÅ«tų grasinę E. ir A., nežino ,ar tarp V., Ž. ir E. buvo konfliktų iÅ¡ anksčiau. Kaip buvo nusiteikęs E. B., kai su juo pradėjo bendrauti nepastebėjo, nes jis tuo metu dar buvo prie automobilio, o kai atbėgo skirti , jau buvo tikrai agresyvus. Jis atsimena, kad Ž. ėjo pakalbėti su E., tada prasidėjo tas konfliktas. Jis dar buvo prie automobilio, gal už 7 metrų. Ž. priėjo jau arčiau tų vaikinų automobilio. Kiek pamena, atrodo iÅ¡ bagažinės iÅ¡traukė E. B. tÄ metalinį daiktÄ .

Ž. S. buvo tuo metu prie maÅ¡inos. Viskas vyko labai greitai, iÅ¡traukė ir trenkė. V. pribėgo prie jų, pažiÅ«rėti kas vyksta, V. ir gavo tada. V. ir Ž. atsitraukė, greitas buvo atsitraukimas, pabėgo į Å¡onÄ jam atrodo. Jo manymu, tikrai nebuvo agresyvaus elgesio iÅ¡ Ž. ir V. pusės.

Liudytojo A. B. parodymais, jog su E. B. buvo draugai, bet dabar nebelabai sueina. Ž. S. taip pat buvo draugas. Mažiau bendravo tik su V. M. . Tikslaus laiko neprisiminė, bet neneigė, jog tai buvo 2021-10-30. Jis paskambino Ž. , nes vieno gimtadienio metu, Ž. jo prašė paskambinti, kai grįš E. B., kad susitiks, pagers. Kai grįžo E. B. iš kalėjimo, ar užsienio, jie tada gėrė ir jis prisiminė ko prašė Ž. S. Jis paskambino Ž. vaizdo skambučiu ir pamatė, kad jis buvo su V. M. ir kitais.

Jis jau buvo girtas , bet jie dar girtesni buvo, matėsi per tÄ vaizdo skambutį. Ž. parodė, kad jis su V., todėl jie jau nebenorėjo su juo susitikti. Žinojo, kad yra nesantaika tarp V. M. ir E. B. Jie nutraukė skambutį, bet vėliau Ž. vis tiek pavyko su jais susisiekti ir jie sutiko susitikti. Jie buvo prie ŽiobiÅ¡kio ežero automobilių stovėjimo aikÅ¡tutėje. Ä® jÄ atvažiavo Ž. S., I. B., M. J., V. M. Jis buvo dviese su E. lauke, o maÅ¡inoje dar su jais buvo A. G. ir O. M. Atvykus automobiliui iÅ¡ jo iÅ¡lipo Ž.

S. ir I. B.. Automobilis buvo pastatytas maždaug per vieno automobilio sustojimo vietÄ . Ž. jam pasakė nesikiÅ¡ti. E. norėjo sveikintis su V. I. ir Ž. stovėjo prie jo, o V. bandė E. iÅ¡ karto kumščiu trenkti į veidÄ , bet nepataikė. Tada I. arba Ž. S. pataikė jam į galvÄ , kažkuris iÅ¡ jų. Tada jau nebelabai kÄ prisimena . Su kuo jam pataikė į galvÄ nematė, nežino. Jam pasidarė balta akyse, suklupo. Paskui kažkokie veiksmai prasidėjo, nes visi laksto ir kažkas vyksta.

Kai V. E. trenkė, bet nepataikė, tai E. ir kažkÄ turėjo daryti, jei jiems sukapotos galvos. Kiek žino Ž. ir V. pataikė per galvÄ su kažkokiu daiktu, gal iÅ¡ jo automobilio bagažinės, nežino. Jis pats buvo suklupęs, o kai atsipeikėjo pamatė, kad V. buvo nubėgęs ant kelio, o Ž. buvo kažkur ten pievoje nubėgęs. E. buvo realiai toje pačioje vietoje kaip ir stovėjo, kažkÄ rėkavo. Jis pats nematė, kad E. pasiimtų iÅ¡ jo bagažinės kažkokį daiktÄ . Pas jį bagažinėje buvo raktas atsukinėti ratams.

Teleskopinės lazdos jie neturėjo. E. B. grasino V. M., kad jis sėstų į bagažinę. KÄ Ä¯ tai atsakė E. neprisiminė. Buvo labai tamsu, jau naktis, vos kažkas matėsi, vieta neapÅ¡viesta. Jis pats nematė kaip Ž. ir V. buvo sužalotos galvos, tik žino, kad jos buvo sužalotos. Kai atsigavo, pamatė, kad galva kraujuoja. Jam buvo prakirsta kakta, bėgo smarkiai kraujas. PasiÅ«lė E. B. važiuoti iÅ¡ ten. Matė kaip V. pasiėmęs telefonÄ kalbėjo, manė, kad dar kažkÄ prisikvies, juos sudaužys.

Jam reikėjo realiai siÅ«ti žaizdÄ , bet niekur nevažiavo, į policijÄ nesikreipė. E. B. buvo netoli jo, nieko nesivijo. Susėdo į maÅ¡inÄ . I. B. pradėjo rėkti, kad užstatytų jo maÅ¡inÄ . M. užkirto automobiliu keliukÄ , kad jie negalėtų iÅ¡vykti. Jis pradėjo rėkti, kad patrauktų maÅ¡inÄ , nes „ iÅ¡taÅ¡kys“ M. visÄ automobilį. Jis buvo patrauktas, nes iÅ¡sigando ir jie iÅ¡važiavo. Automobilį vairavo A. G. . Merginos buvo maÅ¡inoje, bet nieko nematė.

Jos tik kažkÄ girdėjo . Jie nesitikėjo, kad bus tokios muÅ¡tynės, nes buvo su savo draugėmis. Jis su E. buvo dviese, o jie keturi atvažiavo, jie pradėjo „ putotis“ kai atvažiavo. Jam buvo tik tas vienas smÅ«gis. Tik jam buvo kraujas žaizdoje, kiek žino, E. nebuvo sužalotas. Atvykę asmenys buvo girti, tik M. J. buvo blaivus.

Liudytojos A. G. parodymais, jog E. B. yra jos pažįstamas. Buvo keturiese lauke, ji vairavo A. B. maÅ¡inÄ , tuo metu buvo A. draugė. Ji ir E. B., O. M. , A. B. važinėjo po RokiÅ¡kį, paskui pradėjo važinėti aplink kaimus, taip atsidÅ«rė ŽiobiÅ¡kyje. Vyrai sėdėjo automobilio gale, o ji su O. priekyje. A. susiskambino su kažkuriuo iÅ¡ nukentėjusiųjų, gal su Ž. S. Pakalbėjo, kad reiktų susitikti, pasikalbėti. Jie tuo metu buvo ŽiobiÅ¡kyje, visi susitiko prie ŽiobiÅ¡kio ežero jau po 24 val.

Jie atvažiavo pirmi, o tada atvažiavo kiti asmenys, jų buvo beveik pilna maÅ¡ina. Nežino, buvo keturi, ar penki asmenys, tarp jų buvo Ž. ir V. Jie susitiko pakalbėti. A. ir E. iÅ¡lipo iÅ¡ maÅ¡inos, o kiek iÅ¡ atvykusių automobilio iÅ¡lipo žmonių, ji nežino , nes buvo tamsu, naktis. Kiek žino, ten vaikinai susimušė. Paties įvykio nematė, nes buvo tamsu. Girdėjo riksmus, kad Å¡aukė vienas ant kito. Po kiek laiko į maÅ¡inÄ grįžo A. ir E., jai pradėjo Å¡aukti, kad greičiau kurtų automobilį ir važiuotų.

Ji automobilį užvedė, bet jie užstatė pravažiavimÄ su maÅ¡ina. Tada A., ar E. atidarė langÄ ,ar dureles ir pradėjo Å¡aukti, kad kÄ Äia daro, kad patrauktų maÅ¡inÄ . Asmenys patraukė maÅ¡inÄ ir jie iÅ¡važiavo. E. ir O. jie paleido prie O. buto. Ji su A. grįžo į Sėlynės kaimÄ . A. apie tÄ situacijÄ beveik nieko jai nepasakojo . Užsiminė, kad susimušė. A. turėjo žaizdÄ ant kaktos, buvo toks nemažas prakirtimas .Ji padėjo sutvarkyti tÄ Å¾aizdÄ . Tikslių detalių kas A. trenkė jis nepasakė, nežino, ar pats jis žino.

A. E. sužalojimų nematė. Girdėjo, kad kažkas iÅ¡ jų buvo iÅ¡vežtas į ligoninę, bet kas tiksliai, nežino. E. ir A, tÄ vakarÄ gėrė alų. A. buvo jau gerokai iÅ¡gėręs, E. lyg ir mažiau atrodė, nors gėrė panaÅ¡iai. Nematė, kad kažkÄ pasiimtų iÅ¡ maÅ¡inos, kai jie iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio. Nepastebėjo, kad kÄ imtų iÅ¡ bagažinės. Kai grįžo, nepastebėjo, kad atsineÅ¡tų kokių tai daiktų, ar dėtų į bagažinę. A. papasakojo, kad kilo konfliktas su tais atvažiavusiais asmenimis, kad susimušė, daugiau jokių detalių jai neminėjo, nebuvo nusiteikęs pasakoti.

Atvykę asmenys labiau pažįstami buvo E. nei A. Kai jie kalbėjo telefonu, net nenutuokė, kad gali kilti konfliktas. Atrodė ganėtinai paprastas pokalbis. A. B. žaizda buvo didoka, buvo nemažai kraujo, bet sutvarkius, nebuvo labai bloga situacija. A. nesikreipė į medikus, nes nenorėjo, į policijos pareigÅ«nus taip pat nesikreipė. Konfliktas truko nelabai ilgai, pačios pradžios nepastebėjo, nes buvo prie telefono, net nenutuokė, kad gali kilti kažkas panaÅ¡aus į konfliktÄ .

Liudytojos O. M. parodymais , kuri paaiškino, jog E. B. yra jos draugas, V. M. ir Ž. S. pažinojo. Susitiko ji, A., E. ir A,. A. vairavo BMW automobilį, kuris priklausė A. B. Ji sėdėjo keleivio vietoje priekyje, o vaikinai abu sėdėjo gale. Jie važinėjosi po Rokiškį, jau buvo tamsu, po dvyliktos nakties ( tikslaus laiko negalėjo pasakyti). A. susisiekė telefonu su Ž. S. Ž. norėjo susitikti su E. ir A. Su jais dar buvo V. M., jų buvo dar daugiau. Tuo metu jie važinėjo po Žiobiškį.

V. A. ,ar E. pasakė, kad susitinkame prie ŽiobiÅ¡kio ežero. Nuvažiavo ir laukė aikÅ¡telėje prie ŽiobiÅ¡kio ežero. E. ir A. buvo iÅ¡lipę iÅ¡ maÅ¡inos. A. S., M. ir buvo dar du vaikinai, kurių nepažįsta. Automobilis jų buvo juodas, nei markės, nei numerių neįsidėmėjo. Tada V. ir Ž. S. priėjo , tiksliai neprisimena, ar tie kitu du vaikinai buvo priėję. Ji Å¡iek tiek buvo prasidariusi maÅ¡inos langÄ . Atsimena, kaip V. alaus „ skarbonkę“ padėjo ant A. automobilio virÅ¡aus.

Tada jis sakė kažkÄ panaÅ¡aus B. E., kad tu galvoji, kad atvažiavome nepasiruošę ir lįsi į bagažinę. Tada matė, kaip V. bandė trenkti iÅ¡ kumščio E., iÅ¡ pirmo karto nepataikė, bandė antrÄ kartÄ . Ar pataikė antrÄ kartÄ -nebematė. Tada viskas prasidėjo, jie visi nubėgo, toks jausmas, kad jie visi subėgo į krÅ«vÄ , kaip supranta- mušėsi. Ji nusisuko, paskui pamatė priekyje iÅ¡bėgantį S., tada A. ir E. subėgo į maÅ¡inÄ , kur buvo ji su A. Norėjo iÅ¡važiuoti, bet kažkas iÅ¡ jų keturių užstatė maÅ¡inÄ , kad negalėtų pravažiuoti.

Tada vaikinai E., ar A. rėkė kÄ Äia darot? Pasakė, kad dingtų iÅ¡ kelio, patrauktų maÅ¡inÄ . Kažkuris vaikinas patraukė maÅ¡inÄ ir jie iÅ¡važiavo, iÅ¡siskirstė į namus. Matė, kad po įvykio A. galva buvo sužalota, ant kaktos buvo kažkiek tai kraujo. E. sužalotas kaip ir nebuvo. Jie norėjo susitikti, aptarė ,kodėl viskas taip įvyko. Jie norėjo susitikti, vis norėjo aiÅ¡kintis, bet neaiÅ¡ku kÄ norėjo aiÅ¡kintis. E. jai yra minėjęs, kad su juo norėjo susitikti ir anksčiau, bet jis nenorėjo.

E. sakė, kad jie mušėsi, neminėjo su kuo. Nematė, kad kartu su ja atvykę vaikinai bÅ«tų pasiėmę kokį tai daiktÄ . iÅ¡ automobilio. Nepamena, ar pas juos automobilyje tuo metu grojo muzika. Ji labai iÅ¡sigando, bijo tokių dalykų. Ä® policijos pareigÅ«nus nesikreipė, nesureikÅ¡mino, nepagalvojo, jog reiktų. Jai buvo toks pirmas įvykis, nežinojo kaip elgtis. Matė, kaip V. M. laikė telefonÄ ir kažkam tai skambino, kam jis skambino -nežino.

Liudytojo M. J. parodymais, jog nukentėjusieji yra jo giminaičiai. Ž. S. yra jo pusbrolis, o V. M. dėdė. Paaiškino, jog viskas įvyko Žiobiškyje prie ežero , o datos ir tikslaus laiko neprisimena. Ž. S., V. M. ir A. B. jo paprašė pavežioti su jo mašina BMW , v/n. (duomenys neskelbtini) Buvo bare “Gnomas“ , dabar pavadinimas-„Karieta“. Buvo keturiese. Matė, kad A. B. skambino Ž. S. Pakvietė atvaryti į Žiobiškį. Ž. S. pasiūlė važiuoti. Nuvažiavo prie Žiobiškio ežero į automobilių stovėjimo aikštelę.

Ten jau buvo A. B. ir kitas vaikinas, jo nelabai pažįsta, gal ir E. Atvažiuodamas matė, kad jie buvo maÅ¡inoje. Tada Ž. S., V. M., I. B. iÅ¡lipo, o jis liko maÅ¡inoje. Atstumas tarp automobilių buvo per maÅ¡inÄ , ar pusantros. Paskui iÅ¡girdo, kad rėkauja .Prasidarė automobilio duris ir pamatė, kad Ž. S. ir V. M. susiėmę už galvų traukiasi link pagrindinio kelio. Jis užsidarė automobilio duris ir sėdėjo bijodamas iÅ¡lipti. Paskui iÅ¡lipo pažiÅ«rėti kas vyksta, atsitraukė toliau.

Tada I. B. paprašė užstatyti maÅ¡inÄ , kad A. B. ir kitas asmuo neiÅ¡važiuotų. Užstatė maÅ¡inÄ ir iÅ¡lipo. Stovėjo prie maÅ¡inos. Tada priėjo A. B. ir kitas asmuo. Kiek atsimena -vienas iÅ¡ vienos pusės sakė, kad trauk maÅ¡inÄ arba iÅ¡dauÅ¡iu langus o kitas trauki arba gausi, buvo užsimojęs A. B. Kai jis buvo jau užstatęs automobilį ,A. B. buvo užsimojęs ir grasino su teleskopine lazda. Kai buvo jau užstatyta maÅ¡ina, Ž. ir V. nebebuvo. Kitas asmuo rankose ir turėjo kaip ir raktÄ , panaÅ¡us automobilio raktams atsukti, kuris ir jam grasino.

Nematė, kad A. B. bÅ«tų kruvinas. Jis buvo labai arti jo, nebuvo kraujo. E., A, buvo agresyviai nusiteikę .IÅ¡sigandęs, kad gali gauti, patraukė maÅ¡inÄ , kad jie iÅ¡važiuotų. IÅ¡sigando, kai pamatė sužalotus V. M. ir Ž. S. MaÅ¡inoje buvo jų keturi asmenys, tai yra A. B., kitas vaikinas, jo veido nematė, dar dvi merginos. Jie iÅ¡važiavo. Tada į priėmimo skyrių vežė Ž. S. ir V. M., nes jiems iÅ¡ galvos bėgo kraujas, vienam iÅ¡ priekio. I. sužalotas nebuvo. Gal jie ir pasakojo kas įvyko, bet buvo iÅ¡sigandęs, nežino nieko.

Jiems atrodė, kad sudavė su teleskopu, tai lazda, kuri iÅ¡siskleidžia. Jai tai sakė Ž. Kas trenkė -nesakė. Galvojo, kad važiuoja susitikti draugiÅ¡kai. N. Ž. , nei V. nieko nesakė, kad tarp jų yra konfliktai, kad važiuoja iÅ¡siaiÅ¡kinti santykių. Ž., V. ir I. iÅ¡lipę iÅ¡ automobilio nuėjo prie jų. Viskas įvyko labai greitai. Jo automobilis stovėjo priekiu į ežerÄ , jis nieko nematė. PaaiÅ¡kino, kad jis nelabai kÄ girdėjo, tik tai , kaip V. skambino policijos pareigÅ«nams.

V. ėjo link kelio, buvo išėjęs iÅ¡ aikÅ¡telės, kai skambino policijos pareigÅ«nams. E. ir A. dar ėjo link jų, bet paskui tik iÅ¡girdo, kaip pasakė -greit važiuojam iÅ¡ čia. Paskui jam V. pasakė, kad skambino policijai, o jis matė, kad kai V. laikė telefonÄ prie ausies, tie jaunuoliai pasiÅ¡alino. I. I. , Ž. , V. rankose kaip ir nieko neturėjo. Kai važiavo, tai turėjo bare nusipirkę alaus- tokiuose plastmasiniuose indeliuose. Ä®vykio metu I. atrodė daugiau blaivus, V. buvo truputį daugiau iÅ¡gėręs, bet nesvirduliavo, Ž. matėsi, kad yra iÅ¡gėręs, bet ir nesvirduliavo.

Jis buvo blaivus, nes vairavo automobilį.

Liudytojos V. Č. parodymais, kuri paaiÅ¡kino, jog dirba reagavimo skyriaus tyrėja RokiÅ¡kio policijos komisariate. Atsimena, kad važiavo į RokiÅ¡kio ligonės priėmimo skyrių, nes buvo iÅ¡kvietimas. Su kitu kolega apsiklausinėjo žmones ir priėmė iÅ¡ jų pareiÅ¡kimus. Priimamojo skyriuje buvo du žmonės, jiems buvo apibintuotos galvos, vienam tai tikrai. AiÅ¡kino, kad prie ŽiobiÅ¡kio ežero susimušė, susitarė susitikti su pažįstamu, nuvažiavo ir įvyko muÅ¡tynės. Teigė, kad juos užsipuolė, nespėjus nei pakalbėti, nei kažkÄ pasakyti.

Žino, kad iÅ¡ kitos kompanijos kur užpuolė ,tikrai buvo du asmenys. Vienas iÅ¡ jų buvo B. Ji su kolega buvo pas jį nuvykę apžiÅ«rinėti maÅ¡inos, nes buvo nurodyta, kad galimai užsipuolė teleskopine lazda. MaÅ¡inoje rado raktÄ ratams atsukti, bet jis įsitraukia, traukiant jį atsiranda lygiai toks pat garsas kaip ir skleidžiant teleskopinę lazdÄ . Žino, kad tokie raktai yra naudojami automobilių padangoms. Jį rado automobilio salone gale, tik neatsimena kurioje pusėje. B. nelabai kÄ aiÅ¡kino.

Jis tik pasirašė , kad savanoriÅ¡kai atiduoda tÄ raktÄ . Kaktos srityje B. lyg ir buvo prakirsta, bet jis nieko nesakė iÅ¡ kur sužalojimas. Kai nuvažiavo apžiÅ«rinėti vietos prie ŽiobiÅ¡kio ežero, tai toje aikÅ¡telėje matėsi kraujo laÅ¡ai. Kadangi liudytoja teigė, jog dirbant policijos komisariate daug bÅ«na įvykių, tai visas aplinkybes jai atsiminti sunkiau, todėl pagarsinus ji patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, jog 2021 m. spalio 30 d. po 02 val. ji kartu su Reagavimo skyriaus tyrėju A.

M. pagal gautÄ V. M. telefoninį praneÅ¡imÄ nuvažiavo į RokiÅ¡kio rajono ligoninės priėmimo skyrių. Su V. M. ir Ž. S. bendravo jau po gydytojų apžiÅ«ros ir pirminės medicininės pagalbos suteikimo. V. M. pasakojo, kad 2021-10-30 po 00.00 val., jo pusbrolis Ž. S. susiskambino su A. B. ir nutarė susitikti prie ŽiobiÅ¡kio ežero. V. M. pasakojo, kad prie ežero jis važiavo su Ž. S., I. B., M. J. Kai nuvažiavo, jau jų laukė pilkos spalvos BMW automobilis. V. M. pasakojo, kad trise iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio, vairuotojas M.

J. liko automobilyje. Pasakojo, kad jų laukė A. B. ir E. B. V. M. pasakojo, kad jis net nespėjo pasisveikinti, kai E. B. užsimojo metaliniu raktu ir jam sudavė ne mažiau kaip du kartus į galvÄ . Po smÅ«gio V. M. nubėgo tolyn ir paskambino 112. V. M. aiÅ¡kino, kad prieÅ¡ tai jokių konfliktų nėra buvę ir nežino, kodėl buvo sumuÅ¡tas. Jis draugų laukė prie pagrindinio kelio. Ä®sėdęs į automobilį matė, kad Ž. S. taip pat buvo prakirsta galva, bėgo kraujas. M. J. juos nuvežė į ligoninės priėmimo skyrių.

V. M. buvo iÅ¡gėręs, tačiau įvykio aplinkybes pasakojo nuosekliai. Taip pat apklausė ir Ž. S., Jis davė analogiÅ¡kus parodymus, paaiÅ¡kindamas, kad jis iÅ¡lipęs iÅ¡ automobilio nuėjo prie laukusių A. B. ir E. B., kai pasisveikino su A. B., tada E. B. su metaliniu daiktu trenkė V. M. į galvÄ . Po to E. B. priėjo prie jo ir tuo pačiu daiktu jam- Ž. S. trenkė per galvÄ , pasakojo, kad jam bėgo iÅ¡ žaizdos kraujas. J. juos - Ž. S. ir V. M., atvežė į RokiÅ¡kio rajono ligoninės priėmimo skyrių.

Tiek Ž. S., tiek V. M. pasakojo, kad jie važiavo pasikalbėti, jiems buvo netikėta, kad E. B. juos sumušė. Su E. B. nebendravo. Jis buvo sulaikytas vėliau. (t.1, b.l. 197-200)

Liudytojo A. M. parodymais, kad vykdė tarnybinę pareigÄ , tuo metu dirbo reagavimo skyriaus patruliu, o dabar reagavimo skyriaus tyrėju. Ä®vykį prisiminė tik detalėmis. Bendravo tik su nukentėjusiais, kurių vardų ir pavardžių neprisiminė. Buvo ligoninės priimamajame, jie buvo subintuotomis galvomis. Nurodė, lyg ir kažkurį vienÄ tų įtariamųjų. PaaiÅ¡kino su kokiu daiktu jie tikriausiai buvo sužaloti. Kiek pamena, nurodė, jog buvo sužaloti teleskopine lazda ,ar teleskopiniu raktu, nurodė, jog metaliniu iÅ¡ilginančiu daiktu.

Jis su kolega surado vienÄ iÅ¡ tų asmenų. Vairuotojas buvo, jei neklysta- B., pas jį buvo nuvažiavę, paprašė apsižiÅ«rėti automobilį. Jo automobilyje rado tÄ iÅ¡siilginantį teleskopinį raktÄ . RaktÄ rado automobilio gale keleivio vietoje, o ne bagažinėje. Jis turbÅ«t skirtas atsukti ratams. Tai buvo metalinis iÅ¡siilginantis raktas. Jiems patiems su kolege V. buvo ir įdomu, pirmÄ kartÄ ir matė. Nukentėjusieji buvo sužaloti su tuo iÅ¡sitraukiančiu raktu, kiek pamena, jie važiavo susitikti prie ŽiobiÅ¡kio ežero.

Kai kalbėjo su B., tai jam veido srityje buvo lyg ir prakirsta. Jis tikrai nesakė, kad jam draugas prakirto veido srityje. Nukentėjusieji kaip ir nurodė, kad jie buvo abu sužaloti to keleivio. Kaip atsimena, dar tas keleivis davė savo draugui B. per veidÄ . Liudytojas taip pat patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad 2021 m. spalio 30 d. po 02 val. jis kartu su Reagavimo skyriaus tyrėja V. Č. nuvyko į RokiÅ¡kio rajono ligoninės priėmimo skyrių. Priėmimo skyriuje buvo V. M. ir Ž. S. Su jais bendravo jau po gydytojų apžiÅ«ros ir pirminės medicininės pagalbos suteikimo.

Abu vaikinai buvo su tvarsčiais ant galvų. V. M. pasakojo, kad 2021-10-30 po 24 val. Ž. S. susiskambino su A. B. ir susitarė susitikti prie ŽiobiÅ¡kio ežero esančioje aikÅ¡telėje. V. M. pasakojo, kad prie ežero jis važiavo su Ž. S., I. B., M. J. Kai jie nuvažiavo, ten jau buvo pilkos spalvos BMW automobilis. V. M. pasakojo, kad iÅ¡lipus iÅ¡ automobilio jų laukė A. B. ir E. B. V. M. pasakojo, kad jis net nespėjo pasisveikinti, kai E. B. užsimojo jau rankoje turėtu metaliniu raktu ir jam sudavė į galvÄ .

Po smūgio V. M. nubėgo tolyn ir paskambino 112. V. M. aiškino, kad prieš tai jokių konfliktų nėra buvę ir nežino, kodėl buvo sumuštas. Jis po smūgio buvo nubėgęs toliau nuo ten esančios aikštelės, kai draugų automobilis, su kuriuo jis atvažiavo, privažiavo prie jo, jis įsėdęs į automobilį matė, kad Ž. S. taip pat buvo prakirsta galva, bėgo kraujas. M. J. juos nuvežė į ligoninės priėmimo skyrių. V. M. buvo išgėręs, tačiau įvykio aplinkybes pasakojo nuosekliai.

Taip pat Ž. S. paaiÅ¡kino, kad jis iÅ¡lipęs iÅ¡ automobilio nuėjo prie laukusių A. B. ir E. B., kai pasisveikino su A. B., tada E. B. su metaliniu daiktu trenkė V. M. į galvÄ . Po to E. B. priėjo prie Ž. S. ir tuo pačiu daiktu trenkė per galvÄ ir jam, pasakojo, kad jam bėgo iÅ¡ žaizdos kraujas. Taip pat minėjo, kad E. B. trenkė ir su E. B. kartu atvažiavusiam A. B., kaip suprato iÅ¡ Ž. S. pasakojimo, kad sudavė netyčia mosikuodamas ta metaline lazda. J. Ž. S. ir V. M. atvežė į RokiÅ¡kio rajono ligoninės priėmimo skyrių.

Tiek Ž. S., tiek V. M. pasakojo, kad jie važiavo pasikalbėti, jiems buvo netikėta, kad E. B. juos sumušė. Su E. B. nebendravo. Jis buvo sulaikytas vėliau. Taip pat jie kartu su V. Č. nuvyko pas A. B. į jo namus, į Sėlynės kaimÄ , paklausė, ar jis turi automobilyje metalinę lazdÄ ar kitÄ metalinį įrankį ir gali jį pateikti. Jis savo automobilyje, gale, ant kilimėlio, rado metalinį veržliaraktį ir jiems jį pateikė. Dabar tiksliai pasakyti negali, tačiau pamena, kad A. buvo sužalotas veidas, tačiau negali pasakyti, kuri tiksliai vieta - ar kakta, ar lÅ«pa, nepamena. (t. 2, b.l. 3-6)

Su įtariamuoju E. B. atliktas parodymų patikrinimas vietoje. Parodymų patikrinimo vietoje protokole ir jo priede fotonuotraukose užfiksuota, kad kartu su įtariamuoju E. B. nuvykta į įvykio vietÄ - automobilių stovėjimo aikÅ¡telę, adresu Vengerinės g. 7, Vengerinės k., RokiÅ¡kio k. sen., R. P. patikrinimo vietoje dalyvavo VS vyresnysis tyrėjas E. L. Parodymų patikrinimo vietoje buvo du tarnybiniai automobiliai Å . Y., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir SEAT Leon, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

Paprašius E. B. parodyti kaip stovėjo automobilis, su kuriuo jis atvažiavo (E. B. automobilis BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir automobilius su kuriuo atvažiavo nukentėjusieji V. M., Ž. S., liudytojai I. B. ir M. J., E. B. parodė, automobilių išsidėstymas matyti nuotraukoje Nr. 1 - tarnybinis automobilis Š. Y. stovėjo taip, kaip įvykio metu stovėjo automobilis su kuriuo atvažiavo nukentėjusieji, o tarnybinis automobilis SEAT Leon stovėjo taip, kaip įvykio vietoje buvo pastatytas E. B. automobilis.

Toje pačioje nuotraukoje E. B. stovi ten, kur jis stovėjo iÅ¡lipęs ir rÅ«kė iki kol prie jo priėjo V. M., Ž. S. I. B. ir kitas jaunuolis, kurio nepažįsta. Nuotraukoje Nr. 2 E. B. atsistojęs toje vietoje, kur įvykio metu, stovėjo A. B. E. B. parodė, kur priėjęs prie jo stovėjo V. M. - nuotraukoje Nr. 3, pareigÅ«nas, vilkintis tarnybinę uniformÄ stovi toje vietoje, kur E. B. parodė, kur stovėjo V. M. ir panaÅ¡iai toje vietoje, Å¡alia, stovėjo ir Ž. S., I. B. ir kitas jaunuolis, kurio nepažįsta.

Nuotraukoje Nr. 4 E. B. parodė, kurioje vietoje atsidÅ«rė, kuomet traukėsi nuo smÅ«giuojančio V. M., kuomet E. B. iÅ¡vengė smÅ«gio. Nuotraukoje Nr. 5 E. B. stovintis prie automobilio bagažinės iÅ¡ kurios, pamatęs, kad A. B. kažkas trenkė ir priėjęs prie bagažinės jÄ atsidaręs pasiėmė metalinį veržliaraktį, ir atsitraukęs nuo maÅ¡inos ten pat, kur ir stovi nuotraukoje Nr. 5, sudavė bėgantiems link jo Ž. S. ir V. M. Nuotraukoje Nr. 6 E. B. parodė, kaip stovėjo automobiliai, kuomet visi ten buvę asmenys pradėjo skirstytis - parodė, kur sustojo automobilis, kuriuo važiavo nukentėjusieji ir liudytojai (tai vaizduoja nuotraukoje esantis tarnybinis Å .

Y. automobilis), ir parodė, kur sustojo automobilis, kuriuo važiavo E. B., kuomet negalėjo išvažiuoti iš aikštelės (tai vaizduoja nuotraukoje esantis tarnybinis SEAT Leon automobilis). (t. 3, b.l. 46-53)

Su nukentėjusiuoju Ž. S. atliktas parodymų patikrinimas vietoje. Parodymų patikrinimo vietoje protokole ir jo priede fotonuotraukose užfiksuota, kad kartu su nukentėjusiuoju Ž. S. nuvykta į įvykio vietÄ - automobilių stovėjimo aikÅ¡telę, adresu Vengerinės g. 7, Vengerinės k., RokiÅ¡kio k. sen., RokiÅ¡kio r. Parodymų patikrinimo vietoje dalyvavo VS vyresnieji tyrėjai E. L. ir L. T.. Parodymų patikrinimo vietoje buvo du automobiliai Å . Y., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir AUDI80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). PapraÅ¡ius Ž. S. parodyti kaip stovėjo automobilis, su kuriuo jis atvažiavo, ir automobilius, su kuriuo atvažiavo įtariamasis E. B., Ž. S. parodė, automobilių iÅ¡sidėstymas matyti nuotraukoje Nr. 1 - tarnybinis automobilis Å . Y. stovėjo taip, kaip įvykio metu stovėjo automobilis su kuriuo atvažiavo įtariamasis E. B., o automobilis AUDI stovėjo taip, kaip įvykio vietoje stovėjo automobilis, su kuriuo atvažiavo nukentėjusieji Ž. S. ir V. M. Nuotraukoje Nr. 2 Ž. S. parodė, kur stovėjo iÅ¡lipęs įtariamasis E. B. (nuotraukoje aukÅ¡tesnis pareigÅ«nas) kartu su A. B. (nuotraukoje žemesnis pareigÅ«nas), kuomet V. M. priėjo prie jų ir jam smÅ«giavo E. B. Nuotraukoje Nr. 3 Ž. S. parodė, kur stovėjo jis, kai E. B. smÅ«giavo V. M. Nuotraukoje Nr. 4 Ž. S. parodė, kur jis pasitraukė ir stovėjo, kai jam smÅ«giavo prie jo priėjęs E. B.. (t. 1, b.l. 125-132)

Su nukentėjusiuoju V. M. atliktas parodymų patikrinimas vietoje. Parodymų patikrinimo vietoje protokole ir jo priede fotonuotraukose užfiksuota, kad kartu su nukentėjusiuoju V. M. nuvykta į įvykio vietÄ - automobilių stovėjimo aikÅ¡telę, adresu Vengerinės g. 7, Vengerinės k., RokiÅ¡kio k. sen., RokiÅ¡kio r. Parodymų patikrinimo vietoje dalyvavo VS tyrėjai S. L. ir V. B. Parodymų patikrinimo vietoje buvo du automobiliai VW Combi, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir M. B., valst. Nr. (duomenys neskelbtini). PapraÅ¡ius V. M. parodyti kaip stovėjo automobilis, su kuriuo jis atvažiavo ir automobilius su kuriuo atvažiavo įtariamasis E. B., V. M. parodė, automobilių iÅ¡sidėstymas matyti nuotraukoje Nr. 1 - tarnybinis automobilis VW Combi, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjo taip, kaip įvykio metu stovėjo automobilis su kuriuo atvažiavo įtariamasis E. B., o automobilis M. B., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjo taip, kaip įvykio vietoje stovėjo automobilis, su kuriuo atvažiavo nukentėjusieji Ž. S. ir V. M. Nuotraukoje Nr. 2 V. M. parodė, kur stovėjo iÅ¡lipęs įtariamasis E. B. (nuotraukoje pareigÅ«nė S. L.) kartu su A. B. (nuotraukoje pareigÅ«nas V. B.), kuomet V. M. priėjo prie jų, tiesė rankÄ sveikintis ir jam smÅ«giavo pirmÄ smÅ«gį E. B. Nuotraukoje Nr. 3 V. M. parodė, kur jis pasitraukė ir stovėjo, kai atsitraukė po pirmojo E. B. smÅ«gio jam ir kuomet E. B. sudavė antrÄ jį smÅ«gį V. M. PareigÅ«nė stovi ten, kur stovėjo E. B. Nuotraukoje Nr. 4 V. M. parodė, kur jis stovėjo, kuomet E. B. užsimojo suduoti trečiÄ kartÄ V. M., tačiau nepataiko. PareigÅ«nė stovi ten, kur stovėjo E. B. Nuotraukoje Nr. 5 V. M. parodė, iki kur E. B. jį vijosi po suduotų smÅ«gių V. M. PareigÅ«nė stovi ten, kur stovėjo E. B. Nuotraukoje Nr. 6 V. M. parodė, iki kur E. B. jį vijosi po suduotų smÅ«gių V. M. PareigÅ«nė stovi ten, kur stovėjo E. B. (t. 1, b.l. 87-95)

Įvykio vietos apžiūros protokolu ir jo priedu fotonuotraukomis, kuriuose užfiksuota įvykio vieta, kuri yra Rokiškio r., Vengerinės k., Vengerinės g. 7, prie ežero esanti automobilių stovėjimo aikštelė. Automobilių stovėjimo aikštelė yra išklota betono trinkelėmis, ketvirtoje ir penktoje stovėjimo aikštelės vietoje nuo kelio matome raudonos spalvos, galimai kraujo taškines dėmes. Nuo aikštelės šiaurinėje pusėje matomas Žiobiškio tvenkinys, pietinėje pusėje matosi sodyba. Daugiau tyrimui svarbių daiktų ar objektų nepastebėta, niekas nepaimta, įvykio vieta fotografuota tarnybiniu telefonu. (t. 1, b.l. 61-69)

Nukentėjusiojo Ž. S. apžiūros protokolu ir jo priedu fotonuotraukomis, kuriuose užfiksuota Ž. S. apžiūra, kurioje nurodyta, kad apžiūrimas nukentėjusio asmens kūnas. Pakaušyje matoma sutvarstyta žaizda. Daugiau sužalojimų ant matomų kūno vietų nepastebėta. (t. 2, b.l. 20-25)

Specialisto išvada Nr. G 1001/2021(05) , kurioje nurodyta, kad Ž. S. nustatyta muštinė žaizda pakaušio srityje, padaryta kietu buku daiktu, vienu trauminiu poveikiu, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku. Sužalojimas kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. (t. 2, b.l. 32)

Nukentėjusiojo V. M. apžiūros protokolu ir jo priedu fotonuotraukomis, kuriuose užfiksuota V. M. , kaip nukentėjusio asmens apžiūra. Nurodoma, jog kairės pusės viršugalvyje matoma sutvarstyta žaizda. Daugiau sužalojimų ant matomų kūno vietų nepastebėta. Ant apžiūrimo asmens striukės matomos kraujo dėmės, rankos kruvinos, nesužalotos. (t. 2, 7-12)

Specialisto išvada Nr. G 1000/2021 (05) , kurioje nurodyta, kad V. M. padaryta muštinė žaizda viršugalvyje, padaryta kietu buku daiktu, vienu trauminiu poveikiu, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku. Sužalojimas kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. (t. 2, b.l. 19)

2021-11-22 objektų apžiÅ«ros protokolu užfiksuota skambučio į BendrÄ jį pagalbos centrÄ , apžiÅ«ra. Garso įraÅ¡as įvardintas ,,2021_10_30_01-53-45_37062329070''. Atidarius garso įraÅ¡Ä girdisi Å¡aukimo signalas ir dviejų vyriÅ¡kų balsų pokalbis, vienas vyriÅ¡kas balsas - bendrojo pagalbos centro darbuotojas (toliau - bpc), kitas balsas pranešėjo (toliau - p), pokalbio metu fone girdisi vyriÅ¡ki balsai, Å¡Å«kavimai tolumoj:

bpc-112

p-alio

bpc-klausom jūsų, sakykit prašom, kas atsitiko?

p-reikalinga medikų pagalba, policijos pagalba. Skubiai.

bpc-kokiu adresu?

p-Rokiškio rajonas, Žiobiškio kaimas, prie ežero.

bpc-kokio ežero?

p-Žiobišky, tik vienas ežeras yra.

bpc-privažiavimas iš kur čia yra?

p-iš kaimo, nu iš Žiobiškio,

bpc-kas ten atsitiko?

p-kaip?

bpc-kas ten atsitiko?

p-atvažiavom prie ežero, čia su mašininiu raktu prakirto galva stipriai, kraujas teka.

bpc-pats? ar kaip?

p-sumušė mane kitas žmogus prieÅ¡ dienÄ grįžęs iÅ¡ įkalinimo įstaigos.

bpc-o kur dabar tas vyras, kuris jus sumušė?

p-čia yra, aš biški nubėgau toliau

bpc-čia jus vienÄ sumušė?

p-mane vienÄ , antrÄ . Du ar tris žmones sužalojo

bpc-o kur kiti žmonės sužaloti?

p-čia irgi, visi išsilakstė nu

bpc-kiek jums metų?

p-29

bpc-supratau. Jūsų vardas?

p-V. M. Galima skubiai, skubiau kažkÄ .

bpc-M. O kitiems kiek metų kurie sužaloti?

p-nežinau dabar tiksliai nu

bpc-supratau, gerai laukit policijos.

Garso įrašo pabaiga. Apžiūra baigta. (t. 2, b.l. 54-56)   

Daiktų apžiÅ«ros protokolu ir jo priedu fotonuotraukomis , kuriuose užfiksuota metalinio ratų varžtų rakto apžiÅ«ra, kur nurodyta, kad apžiÅ«rimas metalinis ratų varžtų raktas, kuris 2021-10-30 iÅ¡reikalautas iÅ¡ A. B. Raktas įpakuotas į paketÄ , Nr. 533446. IÅ¡ paketo raktas iÅ¡imamas, apžiÅ«rimas. Raktas yra metalinis, Å¡viesios spalvos su ne metaline juodos spalvos, grublėta rankena. Rakto galas yra iÅ¡lenktas, rakto dalis prasiilgina (iÅ¡sitraukia). Neprailginto rakto ilgis - 34 cm, prailginus raktÄ (iÅ¡traukus) - 50 cm. Matyti rakto naudojimo žymės. Raktas nufotografuotas, prie apžiÅ«ros pridedama foto lentelė. (t. 2, b.l. 36-41)

Valstybės nustatytame teisiniame reguliavime yra įtvirtinta, jog visuomenės narių bendrabÅ«vio tvarka, žmonių bendravimas vieÅ¡ose erdvėse turi bÅ«ti grindžiamas kultÅ«ros tradicijomis, pagarbos, tolerancijos principais. Asmens saugumas, moralinių–kultÅ«rinių tradicijų apsauga ir dvasinis komfortas vieÅ¡ajame gyvenime yra socialinė vertybė, kuri valstybės ne tik skatinama ir puoselėjama, bet ir ginama atitinkamais teisės aktais, o įstatymo numatytais atvejais baudžiamosios teisės priemonėmis.                                                                                           Â

BK 284 straipsnyje numatyta atsakomybė už vieÅ¡osios tvarkos pažeidimÄ tam, kas vieÅ¡oje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandaliÅ¡kais veiksmais demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarkÄ . Å io nusikaltimo objektas – vieÅ¡oji tvarka, papildomi objektai – žmogaus sveikata, garbė, orumas, nuosavybė. BK 284 straipsnio dispozicijoje nurodyti keli alternatyvÅ«s vieÅ¡osios tvarkos pažeidimo bÅ«dai: 1) įžūlus elgesys; 2) grasinimai; 3) patyčios; 4) vandaliÅ¡ki veiksmai. Nusikalstama veika paprastai pasireiÅ¡kia kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimas ar visuotinai priimtų elgesio taisyklių nepaisymas. Įžūlus elgesys reiÅ¡kia agresyvų, moralės požiÅ«riu nepriimtinÄ , aplinkinius Å¡okiruojantį veikimÄ ar neveikimÄ , kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis ar vieÅ¡oji tvarka.

Veika, numatyta BK 284 straipsnyje, yra padaroma tyčia. VieÅ¡osios tvarkos sutrikdymas gali pasireikÅ¡ti tiek kaltininko tiesiogine, tiek netiesiogine tyčia sutrikdyti visuomenės rimtį ir tvarkÄ . Kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik remiantis kaltininko parodymais, kaip jis suvokė bei vertino savo veiksmus, tačiau pirmiausia įvertinant iÅ¡orinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: kaltininko atliktus veiksmus, jų pobÅ«dį, pastangas juos darant, trukmę, aplinkybes, lėmusias tokių veiksmų padarymÄ , kaltininko siekiamÄ rezultatÄ ir t.t.

Kaltinamasis teigė, kad muÅ¡tynės prie ŽiobiÅ¡kio ežero prasidėjo dėl nukentėjusiųjų, nes jau tik jiems atvykus ir priėjus prie jo ir jam iÅ¡tiesus rankÄ pasisveikinti, V. M. jam trenkė su ranka į veidÄ , bet nepataikė, be to nurodė, ar tik jis negalvoja, kad jie nepasiruošę atvažiavo, iÅ¡ karto pradėjo grasinti, klausė ar įlipsi pats į bagažinę, ar tau jÄ atidaryti. Teigė, kad kažkuris iÅ¡ atvykusių keturių asmenų, nes be nukentėjusiųjų dar buvo I.

B. ir M. J., trenkė kartu su juo buvusiam draugui A. B., kuris parkrito. Tik tuomet jis pasiėmė iš draugo automobilio bagažinės metalinį veržliaraktį ir su juo trenkė tiek V. M., tiek ir jį bandančiam parversti Ž. S., po ko jie išsilakstė. Jis muštynių nenorėjo ir tokį jo elgesį išprovokavo nukentėjusieji. Teigia, kad jis trenkė tam, kas jam norėjo trenkti, kad apsigintų. Mano, kad V. M. supyko dėl to, kad jie buvo sulaikyti Švedijoje dėl daiktų vagystės, nors tie daiktai priklausė V.

M. ir jo pusbroliui už trečdalį milijonų kronų. Apklausus jį policijoje, jis pasakė, kad daiktai V. M. ir jo pusbrolio. Jie norėjo daiktus parvežti į LietuvÄ ir jo paprašė padėti juos parvežti , jis nežinojo, kad jie vogti. Nurodė, kad iÅ¡nagrinėjus bylÄ Å vedijoje, juos iÅ¡ teismo salės paleido, o jį iÅ¡vežė į kalėjimÄ , ten atliko bausmę. Nukentėjusieji teigė prieÅ¡ingai, jog tai Ž. S. paskambino A. B. ir siÅ«lė susitikti ir kad jie net nenorėjo iÅ¡ pradžių su jais susitikti.

Nukentėjusysis V. M. parodė, kad 2021 m. spalio 30 d. buvo su Ž. S., M. J., I. B. klube „ Gnomas“. Ž. S. paskambino A. B. ir pasiÅ«lė susitikti. IÅ¡ pradžių jie kaip ir nenorėjo susitikti, bet paskui nuvažiavo prie ŽiobiÅ¡kio ežero. Kaip V. M. nurodo, nespėjo iÅ¡lipti, nespėjo pasisveikinti ir B. iÅ¡sitraukę raktÄ ar teleskopinę lazdÄ , girdėjosi iÅ¡traukimo garsas . Pradėjo mosikuotis. Jam pataikė du kartus į galvÄ , jis bandė iÅ¡vengti smÅ«gio, paslydo, nuo trečio smÅ«gio spėjo atsitraukti .Buvo sumaiÅ¡tis, Å¡urmulys, jis nubėgo prie pagrindinio kelio ir iÅ¡ karto skambino į policijÄ .

V. M. nurodo, kad E. B. dar porÄ metrų bandė jį vytis. Po to laukė ant kelio. Matė, kad M. J. buvo E. B. ir A. B. užstatęs keliÄ , kad Å¡ie nepabėgtų, tačiau E. B. su A. B. pradėjo grasinti, kad iÅ¡daužys maÅ¡inai langus, tada jis patraukė automobilį ir E. B. su E. B. pabėgo. Nurodė, kad įvykio vieta nebuvo apÅ¡viesta. Su prakirsta galva jį ir Ž. S. vežė į ligoninę. Pamatė, kad ir Ž. S. sužalotas ir jo galva prakirsta , kad Ž. S. bėgo kraujas. Kiti asmenys nebuvo sužaloti.

Važiuodami į ligoninę išsikalbėjo kaip viskas buvo. V. M. nurodė, kad negrasino E. B., nebandė kam smogti. Iš jų pusės grasinimų nebuvo, važiavo šiaip susitikti. Matė, kad yra dar dvi draugės. Jam pirmam pataikė, po to Ž. pasakė, kad trenkė ir jam. Toks E. B. elgesys buvo netikėtas, jam nuo tokio jo elgesio buvo šokas, prieš įvykį susipykę nebuvo, nebuvo jokio pykčio, nevažiavo aiškintis santykių. Nukentėjusysis Ž. S. parodė, kad spalio 30 d. buvo „ Gnomas“ klube.

Paskambino A. B., pasiÅ«lė susitikti. Pasakė atvažiuoti prie ŽiobiÅ¡kio ežero. Nuvažiavo I. B., V. M., M. J. Nuvažiavo, sustojo, nespėjo iÅ¡lipti. E. B. jau stovėjo su A. B., nespėjo pasisveikinti, iÅ¡ karto V. M. su raktu ,ar teleskopine lazda. Pataikė į galvÄ . Jis atsitraukė, tada teigia, kad vėl V. trenkė, dar norėjo trenkti, bet nepataikė trečiÄ kartÄ . VienÄ kartÄ trenkdamas V., kaip mano Ž. S., pataikė A. B., dar pasakė nepyk, nes A. buvo susiėmęs krÅ«tinę.

V. nuėjo į Å¡onÄ , o jis dar bandė ginti, bet ir jam ta pačia lazda E. B. trenkė į galvÄ . Liudytojas I. B. parodė, kad atsimena, kad buvo suduoti smÅ«giai Ž. S. ir V. M. į galvos sritį ŽiobiÅ¡kyje stovėjimo aikÅ¡telėje prie ežero. Buvo suduota kažkokiu tai metaliniu daiktu Ž. į galvÄ , sudavė E. B., matė kaip sudavė, koks toks daiktas buvo neprisimena, bet atrodė kaip metalinis, jį iÅ¡traukė iÅ¡ bagažinės. PaaiÅ¡kino, jog buvo labai didelis garsas, kai gavo į galvos sritį.

Teigė, jog tikrai nebuvo agresyvaus elgesio iš Ž. ir V. pusės, negirdėjo, jog kartu atvykę Ž. S. ar V. M. būtų grasinę E. , ar jo A. B. Liudytojas M. J. nurodė, kad su jo automobiliu nuvežė Ž., V. ir I. susitikti su kita kompanija, kurioje buvo E. su A. Nuvažiavus į Žiobiškio automobilių stovėjimo aikštelę prie ežero, jis liko sėdėti mašinoje, o Ž., V. ir I. išlipo. Nebuvo kalbos, jog važiuoja išsiaiškinti kokių nors santykių. Galvojo, kad važiuoja draugiškai susitikti.

Po to iÅ¡girdo, kad rėkauja, jog Ž. S. ir V. M. buvo susiėmę už galvų traukiasi link pagrindinio kelio, o jis sėdėjo bijodamas iÅ¡lipti. Girdėjo kaip V. skambina policijos pareigÅ«nams. Po to I. papraÅ¡ytas užstatė maÅ¡inÄ , kad neiÅ¡važiuotų A. su kitu asmeniu. Bet prie jo priėję A. su E. buvo agresyviai nusiteikę, liepė patraukti automobilį. Teigė, jog A. B. buvo užsimojęs teleskopine lazda, o kitas rankose turėjo kaip ir raktÄ , skirtÄ automobilio raktams atsukti, kuris taip pat jam grasino.

Jis iÅ¡sigando ir automobilį patraukė. Tuomet vežė sužalotus V. ir Ž. į ligoninės priėmimo skyrių, I. sužalotas nebuvo. A. B. nurodė, kad gavo smÅ«gį, buvo sužalotas, tačiau negali nurodyti kas jam sudavė tÄ smÅ«gį, buvo tamsu, naktis, neapÅ¡viesta. Matė, kad visi laksto, kad matė, kad V. E. trenkė, bet nepataikė, tai E. turėjo kažkÄ daryti, nes jiems sukapos galvas. Jis žino, kad Ž. ir V. pataikė per galvÄ su kažkokiu daiktu, gal iÅ¡ jo bagažinės, pats jisai nežino, nematė, kad bÅ«tų pasiėmęs kažkokį tai daiktÄ .

Jis pats nesikreipė į policijos pareigÅ«nus, į medikus. O. M. nurodė, kad buvo prie ŽiobiÅ¡kio ežero, susitiko dvi kompanijos, ji buvo kartu su E. B. ir A. B. (E. B. yra jos draugas). Tiksliai neprisiminė, ar iÅ¡ atvykusio automobilio iÅ¡lipo trys ar keturi asmenys. Atsimena, kad V. alaus „skarbonkę“ padėjo ant A. automobilio virÅ¡aus. Tada sakė E. B. kažkÄ panaÅ¡aus, kad kÄ tu galvoji, kad atvažiavome nepasiruošę, lįsi į bagažinę. Matė kaip V. bandė trenkti iÅ¡ kumščio E., iÅ¡ pirmo karto nepataikė, bandė antrÄ kartÄ .

Ar pataikė nematė. Tada visi nubėgo, atrodė, kad visi subėgo į krÅ«vÄ . Po to kai į automobilį subėgo E. ir A., jie norėjo iÅ¡važiuoti, tačiau kažkas iÅ¡ keturių užstatė automobilį, kad jie negalėtų pravažiuoti. Tada vaikinai rėkė, liepė dingti nuo kelio, patraukti maÅ¡inÄ . Automobilis buvo patrauktas ir jie iÅ¡važiavo. Teigė, jog A. galva buvo sužalota, ant kaktos buvo kraujo. A. nesakė, kas jį sužalojo. Kiek atsimena, E. sužalotas nebuvo. Ji labai iÅ¡sigando, jai tokie dalykai nepatinka, minčių skambinti policijai neturėjo nei vienas.

A. G. ant E. sužalojimų nematė jokių nurodė, kad buvo prie to ežero, girdėjo riksmus, kas kÄ Å¡aukė nežino ir nelabai kÄ matė, kas ten vyko, nes klausėsi muzikos ir nieko negirdėjo.

E. B. nurodo, kad nematė kÄ rankose turėjo nukentėjusieji asmenys. Liudytoja O. M. apklausta teisiamojo posėdžio metu , pasakė, kad V. alaus „skarbonkę“ padėjo ant maÅ¡inos stogo. Kiti liudytojai nei vienas nepatvirtino, jog nukentėjusieji rankose bÅ«tų turėję kitus daiktus su kuriais galėtų kitus asmenis sumuÅ¡ti. Tuo tarpu E. B. rankose metalinį daiktÄ matė daugelis. To neneigia ir pats kaltinamasis E. B., kad su tuo veržliarakčiu ir sudavė nukentėjusiesiems. Dabar ir policijos pareigÅ«nai apklausti posėdyje pasakė, kad iÅ¡traukus tÄ metalinį veržliaraktį atsiranda garsus garsas, kokį girdėjo įvykio metu buvę asmenys.

Pats E. B. nurodė, kad jis iÅ¡vengė smÅ«gio iÅ¡ V. Sužalojimų ant E. B. niekas nematė , nei liudytojos O. M., nei A. G. ar A. B., kuris taip pat nurodė, kad nežino kas jam sudavė smÅ«gį .Tikėtina, jog bemojuodamas metaliniu veržliarakčiu tÄ smÅ«gį, kai buvo tamsu, galėjo suduoti pats kaltinamasis, nes tiek nukentėjusieji, tiek ir dalis liudytojų teigė, jog sumaišė kaltinamasis ir pataikė į galvÄ savo draugui. Å ias aplinkybes jau iÅ¡ karto ligoninėje net nurodė policijos pareigÅ«nams, tÄ atsimena ir ten nuvykęs liudytojas A.

M. E. B. buvo visiÅ¡kai sveikas. BÅ«tinybės daužyti galvas tuo veržliarakčiu tikrai neturėjo, tuo labiau ir pats teigė, kad tuo metu, kai jis ėmė iÅ¡ A. B. automobilio bagažinės veržliaraktį, jam niekas nesmÅ«giavo, jokių smurtinių veiksmų nebuvo. Laikytina, jog tai yra E. B. gynybinė versija siekiant palengvinti savo padėtį ,jokios bÅ«tinybės gintis tuo metaliniu veržliarakčiu ir daužyti per galvas nebuvo. Tuo labiau, kad pagal jo paaiÅ¡kinimÄ , tai jis turėtų piktintis dėl to, kad pagal jo pasakojimÄ jam reikėjo sėdėti Å vedijos kalėjime dėl V.

M. ir jo pusbrolio veiksmų, kai tuo tarpu ,kaip pats nurodė, jie po teismo posėdžio buvo paleisti į laisvę dėl daiktų vagystės , o jis nuvežtas į įkalinimo įstaigÄ atlikti bausmės. Ä®vertintina ir tai, jog nukentėjusieji iÅ¡ karto kreipėsi į policijos pareigÅ«nus, reagavo, kad kaltinamasis ir jo draugai nepasiÅ¡alintų iÅ¡ įvykio vietos, todėl užstatė automobilį, bet grasinant sužaloti, ar sugadinti automobilį ir jį patraukus, jie iÅ¡ įvykio vietos pasiÅ¡alino ir nei vienas iÅ¡ kartu buvusių asmenų nesikreipė į policijos pareigÅ«nus, nesikreipė dėl nukentėjusiųjų veiksmų.

Kartu su V. M. buvę asmenys neturėjo jokių tarpusavio pykčių, ar konfliktų su kaltinamuoju, jie nebuvo įvykio Å vedijoje, kaip teigia kaltinamasis, dalyviai ,o vienas iÅ¡ jų( M. J.) juos visus tik vežiojo, įvykio metu sėdėjo automobilyje. Be to nurodė, kad kai jis norėdamas juos sulaikyti , kad jie nepabėgtų ir užstatęs automobilį ir sulaukęs grasinimų ir E. B. ir A. B., pastarojo rankose matė teleskopinę lazdÄ , kuria jam užsimojęs grasino iÅ¡daužti langus, o kitas asmuo rankose ir turėjo kaip ir raktÄ , panašų automobilio raktams atsukti, kuris ir jam grasino .

Kaltinamasis teigė, kad policijai parašė pareiÅ¡kimÄ , tik kai į jÄ kreipėsi Ž. S. ir V. M. E. B. smÅ«giavo į svarbiÄ Å¾mogaus kÅ«no vietÄ , tai yra smÅ«giavo į galvÄ , taip sukėlė nukentėjusiesiems nežymų sveikatos sutrikdymÄ . Veikė tokia tiesiogine tyčia, suprato kokios pasekmės gali kilti ir tų pasekmių norėjo, įvykis vyko vieÅ¡oje vietoje, automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje prie ŽiobiÅ¡kio ežero, į kuriÄ taip pat galėjo kaip ir įvykio dalyviai užsukti kiti asmenys.

Tiek liudytojai, tiek nukentėjusieji buvo šokiruoti tokiu kaltinamojo elgesiu, jie nesitikėjo, kad taip gali atsitikti.

Remiantis aptartais įrodymais ir iÅ¡dėstytais motyvais teismas laiko įrodyta, kad E. B., 2021 m. spalio 30 d., apie 01.50 val., vieÅ¡oje vietoje, automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje, ŽiobiÅ¡kio k., RokiÅ¡kio k. sen., RokiÅ¡kio r., įžūliu elgesiu ir vandaliÅ¡kais veiksmais demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį, o bÅ«tent: pasiėmęs iÅ¡ A. B. priklausančio automobilio BMW E60, valst Nr. (duomenys neskelbtini) bagažinės metalinį veržliaraktį, skirtÄ prisukti ratams, vienÄ kartÄ juo sudavė V. M. į galvos sritį, taip nukentėjusiajam V. M. padarydamas muÅ¡tinę žaizdÄ virÅ¡ugalvyje, dėl ko nežymiai sutrikdė jo sveikatÄ ir pažeidė vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ ; tęsdamas nusikalstamus veiksmus vienÄ kartÄ suduodamas metaliniu veržliarakčiu Ž. S. į galvos sritį, taip nukentėjusiajam Ž. S. padarydamas muÅ¡tinę žaizdÄ pakauÅ¡io srityje, dėl ko nežymiai sutrikdė jo sveikatÄ ir taip pažeidė vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ ,todėl tokia E. B. veika kvalifikuotina pagal BK 284 straipsnį.

Dėl bausmės skyrimo.

Parenkant bausmės rūšį E. B. atsižvelgtina į tai, kad jis praeityje buvo teistas, teistumas neiÅ¡nykęs ( 3t.,b.l.3-9), baustas administracine tvarka (3t.,b.l.14), tačiau ne už smurtinį administracinį nusižengimÄ , už mažai pavojingÄ veikÄ buvo skirta žodinė pastaba. E. B. kaltinamas tyčinio nesunkaus nusikaltimo padarymu. Jam už nusikalstamos veikos padarymÄ parinktina bauda. VieÅ¡ieji darbai neskirtini, nes kaltinamasis nėra iÅ¡reiÅ¡kęs sutikimo juos atlikti.

Parenkant bausmės dydį atsižvelgtina į tai, kad E. B. padarė baigtÄ tyčinį nesunkų nusikaltimÄ . E. B. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes E. B. parinktinas bausmės dydis mažesnis nei parinktos bausmės vidurkis.

E. B. ikiteisminio tyrimo metu nuo 2021 m. spalio 30 d.10.10 val. iki 2021 m. spalio 31 d.15.27 val. (dvi paros ), buvo laikinai sulaikytas ( 3 tomas, b.l.54-57),todėl Å¡is jo laikinajame sulaikyme iÅ¡bÅ«tas laikas įskaitytinas į jam paskirtÄ bausmę vienÄ laikino sulaikymo parÄ prilyginant dviejų MGL dydžio baudai (BK 66 straipsnio 2 dalis).

Dėl civilinių ieškinių

Byloje nukentėjusysis (civilinis ieÅ¡kovas) V. M. pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį ir praÅ¡o priteisti iÅ¡ kaltinamojo E. B. 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (1 t., b.l.108-110). Nurodė, jog jis po kaltinamojo veiksmų patyrė galvos sužalojimus, turėjo nedarbingumÄ , prarado pajamas, buvo sužalotas matant kitiems asmenims, be jokios realios kaltės. Be to, kad jis patyrė fizinį skausmÄ , buvo pažemintas jo orumas, patyrė nepatogumų. Tiek tada, tiek ir dabar dėl įvykio jaučia skausmÄ galvos srityje, negali gyventi įprasto gyvenimo, nes negali ilgai bÅ«ti palenkęs galvos, reikia rasti patogiÄ pozÄ kai atsigula, nes keistai sukasi galva, vis dar negali dirbti įprastu ritmu savo darbe (dirba darbininku kelių tvarkymo įmonėje), sunku bÅ«ti pasilenkus, pradeda tvinkčioti buvusi sužalota vieta, jis negali pabÅ«ti saulėje, nes atsiranda silpnumas. Jaučia galvos sužalojimo pasekmes, nes smÅ«giai metaliniu daiktu buvo stiprÅ«s. Teisiamojo posėdžio metu apklaustas papildomai paaiÅ¡kino, jog civilinį ieÅ¡kinį palaiko. Galvoje buvusios žaizdos siÅ«ti nereikėjo, nebuvo iÅ¡duotas nedarbingumo pažymėjimas. ŽaizdÄ reikėjo tepti su tepaliuku. Anksčiau skausmo tokio nebÅ«davo, dabar dar yra likęs guzas. AtsipraÅ¡ymo iÅ¡ kaltinamojo nesulaukė, o kodėl jis taip pasielgė, nežino iki Å¡iol.

Byloje nukentėjusysis (civilinis ieÅ¡kovas) Ž. S. pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį ir praÅ¡o priteisti iÅ¡ kaltinamojo E. B. 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (1 t., b.l.108-110). Nurodė, jog jis po kaltinamojo veiksmų patyrė galvos sužalojimus, turėjo nedarbingumÄ , prarado pajamas, buvo sužalotas matant kitiems asmenims, be jokios realios kaltės. Be to, kad jis patyrė fizinį skausmÄ , buvo pažemintas jo orumas, patyrė nepatogumų. Tiek tada, tiek ir dabar dėl įvykio jaučia skausmÄ galvos srityje, negali gyventi įprasto gyvenimo, nes negali ilgai bÅ«ti palenkęs galvos, reikia rasti patogiÄ pozÄ kai atsigula, nes keistai sukasi galva, vis dar negali dirbti įprastu ritmu savo darbe (dirba darbininku kelių tvarkymo įmonėje), sunku bÅ«ti pasilenkus, pradeda tvinkčioti buvusi sužalota vieta, jis negali pabÅ«ti saulėje, nes atsiranda silpnumas. Jaučia galvos sužalojimo pasekmes, nes smÅ«giai metaliniu daiktu buvo stiprÅ«s. Teisiamojo posėdžio metu apklaustas papildomai paaiÅ¡kino, jog jam siuvo galvoje žaizdÄ , ligoninėje nereikėjo gulėti. Po kiek laiko reikėjo vykti iÅ¡traukti siÅ«lus. Po įvykio jam skauda galvÄ . Tuo metu jis dirbo, tačiau po to dvi savaites dirbti negalėjo, nedarbingumo iÅ¡mokos negavo. Jam svaigo galva, pasikartoja pykinimas, ko anksčiau nebuvo.

Kaltinamasis nesutiko su pareikštais nukentėjusiųjų ieškiniais.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau- CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje neturtinė žala yra apibrėžta kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti tokie kriterijai, kuriais remiantis teismas nustato neturtinės žalos dydį: nusikalstamos veikos pasekmės, žalÄ padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis, kitos turinčios reikÅ¡mės bylai aplinkybės, taip pat sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sÄ raÅ¡as nėra baigtinis, todėl teismas, nustatydamas konkretų neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti ir į kitas reikÅ¡mingas bylos faktines aplinkybes, kurios mažina ar didina žalos atlyginimÄ , bei argumentuotai pagrįsti Å¡ių kriterijų taikymÄ nagrinėjamos bylos aplinkybėmis, vertinti jų visumÄ . Pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas objektyviai negali bÅ«ti įgyvendinamas, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Priteisiant neturtinės žalos atlyginimÄ turi bÅ«ti nustatyta tokia piniginė kompensacija, kuri kiek įmanoma teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtÄ dvasinį ir fizinį skausmÄ .

Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusių asmens kaltę, jų turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Vertinant nukentėjusiųjų V. M. ir Ž. S. reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo, teismas atsižvelgia į tai, kad nukentėjusiųjų atžvilgiu buvo panaudoti fizinio smurto veiksmai, suduodant metaliniu veržliarakčiu, skirtu ratams prisukti, jiems padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, sukeltas fizinis skausmas, nepatogumai dėl gydymo bei dėl bylos tyrimo, sukelti emociniai iÅ¡gyvenimai, nukentėjusiems ne kartÄ reikėjo vykti į teisėsaugos institucijas, teismÄ , ne vienÄ kartÄ aiÅ¡kinti, prisiminti įvykio aplinkybes, todėl, teismo nuomone, tai vertintina kaip V. M. ir Ž. S. patirta neturtinė žala (Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 1 d.)

Ä®vertinant neturtinę žalÄ pinigais, teismas atsižvelgia į tai, kad V. M. ir Ž. S. sveikata buvo sutrikdyta tyčiniais kaltinamojo veiksmais, suduoti smÅ«giai į jautriÄ kÅ«no vietÄ -galvÄ . V. M. ir Ž. S. po kaltinamojo veiksmų patyrė galvos sužalojimus, nepatogumų . V. M. žaizdÄ reikėjo tepti su tepaliuku ,buvusios žaizdos siÅ«ti nereikėjo. Ž. S. po smÅ«gio metaliniu veržliarakčiu reikėjo siÅ«ti galvoje padarytÄ Å¾aizdÄ , po kiek laiko reikėjo vykti iÅ¡traukti siÅ«lus. Po įvykio jam skauda galvÄ , tuo metu jis dirbo, tačiau po to dvi savaites dirbti negalėjo, nedarbingumo iÅ¡mokos negavo. Jam svaigo galva, pasikartoja pykinimas, ko anksčiau nebuvo. Nukentėjusieji po įvykio, dar ir dabar jaučia skausmÄ , ko nebuvo anksčiau, negali dirbti įprastu ritmu, V. M. teigė, jog dar dabar yra likęs gumbas, nes smÅ«gis buvo stiprus . Nukentėjusieji negali gyventi įprasto gyvenimo, nes negali ilgai bÅ«ti palenkę galvos, sunku bÅ«ti pasilenkus, pradeda tvinkčioti buvusi sužalota vieta, negali pabÅ«ti saulėje, nes atsiranda silpnumas. Vertinant neturtinę žalÄ taip pat atsižvelgiama ir į tai, kad nukentėjusiųjų patirtas sužalojimas kvalifikuojamas kaip nesunkiai sutrikdęs sveikatÄ , sužalojimas padarytas vieno smÅ«gio pasekoje, tačiau metaliniu daiktu . Kaltinamasis neteikė teismui įrodymų apie jų turtinę padėtį, tik nurodė, kad jis dirba ir gauna pajamas užsienyje. Teismo manymu, įvertinant veikos aplinkybes, nustatytÄ sveikatos sutrikdymo mastÄ bei atsižvelgiant į teismų praktikÄ priteisiant neturtinės žalos dydžius analogiÅ¡ko pobÅ«džio baudžiamosiose bylose, laikytina, kad nukentėjusiųjų praÅ¡omas neturtinės žalos dydis yra per didelis, todėl mažintinas, nukentėjusiajam V. M. iÅ¡ kaltinamojo priteisiant 500 Eur , o nukentėjusiajam Ž. S. iÅ¡ kaltinamojo priteisiant 600 Eur neturtinės žalos, įvertinant, jog jam po smÅ«gio reikėjo žaizdÄ siÅ«ti.

Dėl proceso išlaidų

Proceso išlaidas šioje byloje sudarė proceso dalyvių iškvietimas į teismo posėdį- 86,32 Eur, todėl šios išlaidos laikytinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamojo valstybės naudai, įvertinus taip pat ir tai, jog net keli teisiamieji posėdžiai neįvyko dėl kaltinamojo neatvykimo, nedalyvavimo juose be svarbių priežasčių.

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 str. 2 d., teismas

n u s p r e n d ė :

E. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ BK 284 straipsnyje, ir skirti jam 51 MGL, tai yra 2550 Eur (dviejų tÅ«kstančių penkių Å¡imtų penkiasdeÅ¡imties eurų) dydžio baudÄ .

Vadovaujantis BK 66 straipsniu į E. B. paskirtos bausmės laikÄ Ä¯skaityti jo laikinajame sulaikyme iÅ¡bÅ«tÄ laikÄ nuo 2021 m. spalio 30 d.10.10 val. iki 2021 m. spalio 31 d.15.27 val. (dvi paros ), vienÄ laikino sulaikymo parÄ prilyginant dviejų MGL dydžio baudai ir laikyti, kad E. B. paskirtos bausmės neatlikta dalis yra 49 MGL, tai yra 2450 Eur (dviejų tÅ«kstančių keturių Å¡imtų penkiasdeÅ¡imties eurų) dydžio bauda.

Nustatyti 12 (dvylikos) mėnesių savanoriÅ¡kÄ baudos sumokėjimo terminÄ .

E. B. ikiteisminio tyrimo metu paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus Å¡iÄ kardomÄ jÄ priemonę panaikinti.

Priteisti iš E. B. nukentėjusiajam (civiliniam ieškovui) V. M. , 500 Eur (penkis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo ; o likusioje dalyje civilinio ieškovo ieškinį atmesti.

Priteisti iš E. B. nukentėjusiajam (civiliniam ieškovui) Ž. S. , 600 Eur (šešis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo ; o likusioje dalyje civilinio ieškovo ieškinį atmesti.

Priteisti iÅ¡ E. B. valstybei 86,32 Eur (aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt Å¡eÅ¡is eurus 32 euro ct) proceso iÅ¡laidų .Valstybei priteistos proceso iÅ¡laidos turi bÅ«ti sumokėtos jas pervedant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos AB bankas „Swedbank“ surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ (pasirinktinai esančias įvairiuose bankuose, pavedime nurodant juridinio asmens kodÄ 188659752, įmokos kodÄ -5662 ).

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmus.

Teisėja Loreta Kukelkienė