d22d57de-0357-4d15-ba97-1c76d881daee · Vilniaus apygardos teismas

? Civilinė byla Nr. e2A-1698-603/2022 Teisminio proceso Nr. 2-52-3-00816-2022-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.10.; 2.6.10.5.1.; 2.6.16.9.; 2.8.2.1.; 3.3.1.14. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. rugsėjo 20 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Bujokaitė teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. gegužės 2 d. sprendimo už akių, priimto civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieÅ¡kinį atsakovei D.

I. dėl skolos ir palÅ«kanų priteisimo. Teismas n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau - UAB) „Legal Balance“ kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovės D. I. 180,99 Eur skolos (nesumokėtų nuomos įmokų), 162,89 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metinių procesinių palÅ«kanų už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei 260 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų (18 Eur žyminio mokesčio ir 242 Eur už procesinių dokumentų parengimÄ ).

IeÅ¡kovė prašė priimti sprendimÄ už akių, jeigu byloje nebus pateiktas atsiliepimas į ieÅ¡kinį.

2. IeÅ¡kinyje nurodė, kad tarp nuomotojo UAB „Be kredito“ (pradinio kreditoriaus) ir atsakovės 2019 m. rugsėjo 13 d. buvo sudaryta iÅ¡perkamosios nuomos sutartis Nr. BK-018733, kuria atsakovei buvo iÅ¡nuomotas kilnojamasis daiktas – Å¡aldytuvas Beko RCSA330K20PT-191408100801 24 mėnesių terminui, bei pagal kuriÄ atsakovė įsipareigojo visÄ sutarties laikotarpį mokėti 19,99 Eur mėnesinį nuomos mokestį sutarties specialiosiose sÄ lygose nustatyta tvarka bei terminais. 2021 m. birželio 11 d. buvo sudaryta Reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. RP2021-06/01 (toliau – Reikalavimo perleidimo sutartis), kuria pradinė kreditorė atlygintinai perleido ieÅ¡kovei reikalavimo teises, įskaitant prievolių įvykdymo užtikrinimui nustatytas teises (netesybas ir kt.) į į atsakovę.

3. Atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 4. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2022 m. gegužės 2 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies:

1) pripažino 2019 m. rugsėjo 13 d. nuomos sutarties Nr. BK-018733 specialiÄ jÄ Â sÄ lygÄ , nustatančiÄ 0,5 proc. dydžio delspinigių dydį, nesÄ Å¾ininga ir negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento);

2) priteisė ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės 180,99 Eur skolos, 5 procentų dydžio metinių palÅ«kanų už priteistÄ sumÄ (180,99 Eur) nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2022 m. kovo 31 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei 137,80 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. Kitos ieÅ¡kinio dalies netenkino.

5. Teismas laikė, jog tarp pradinės kreditorės ir atsakovės susiklostė sutartiniai nuomos teisiniai santykiai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.477 straipsnio 1 dalis). Atsakovė nuomos pagrindu gavo iÅ¡ pradinės kreditorės sutartyje nurodytÄ daiktÄ , tačiau nuomos mokesčio įmokų sutartyje nustatytu laiku ir tvarka nemokėjo, taip pat suėjus terminui negrÄ Å¾ino pradinei kreditorei nuomojamo daikto. Nurodė, kad atsakovė į raginimus atsiskaityti nereagavo, byloje nėra duomenų, kad atsakovė bÅ«tų atsiskaičiusi su pradine kreditore ar ieÅ¡kove, nepateikė atsiliepimo į ieÅ¡kinį, skolos dydžio neginčijo, todėl sprendė ieÅ¡kovės reikalavimÄ dėl 180,99 Eur skolos (nesumokėtų nuomos įmokų) priteisimo iÅ¡ atsakovės tenkinti.

6. Spręsdamas dėl ieÅ¡kovės praÅ¡omų priteisti 162,89 Eur dydžio delspinigių, paskaičiuotų taikant sutartyje numatytÄ 0,5 proc. dydžio normÄ už 180 dienų laikotarpį nuo neapmokėtos sumos (180,99 Eur x 0,5 proc. x 180 d.) teismas pažymėjo, kad toks delspinigių dydis numatytas sutarties specialiosiose sÄ lygose ir byloje nėra duomenų apie tai, jog tai yra individualiai aptarta vartojimo sutarties sÄ lyga (CK 6.2284 straipsnio 4 dalis). Nurodė, kad Å¡alims įtvirtinant civilinę atsakomybę netesybų forma, teismui kyla pareiga ex officio (pagal pareigas) šias nuostatas įvertinti ir sÄ Å¾iningumo aspektu.

7. Teismas pažymėjo, kad pareiga įrodyti, jog vartotojo civilinę atsakomybę už sutarties nevykdymÄ ar netinkamÄ Ä¯vykdymÄ Ä¯tvirtinanti sutarties sÄ lyga nėra nesÄ Å¾ininga, tenka verslininkui. Ä®vertinęs Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKÄ®) 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtintÄ nuostatÄ , jog pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali bÅ«ti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvienÄ pradelstÄ dienÄ , teismas nustatė, kad ieÅ¡kovės delspinigiai yra deÅ¡imt kartų didesni nei įtvirtintas maksimalus jos galimas dydis (0,05 proc.).

Todėl, nepaisant to, jog delspinigiai nėra apskaičiuoti už ilgesnį nei 180 dienų laikotarpį, laikė, jog paskaičiuotai delspinigių sumai beveik siekiant visÄ susidariusiÄ skolos sumÄ , 0,5 proc. delspinigių dydis yra  akivaizdžiai per didelis, neatitinkantis Å¡alių interesų pusiausvyros ir numatantis nepagrįstai didelę vartotojo (atsakovės) civilinę atsakomybę sutarties nevykdymo ar netinkamo vykdymo atveju.

8. Teismas rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-72-611/2020 ir sprendė sutarties sÄ lygÄ , numatančiÄ 0,5 proc. delspinigių dydį, pripažintina nesÄ Å¾ininga, negaliojančia ab initio. Dėl nurodyto ieÅ¡kovės reikalavimÄ priteisti iÅ¡ atsakovės 162,89 Eur dydžio delspinigius atmetė kaip nepagrįstÄ (CK 6.2284 straipsnio 2 dalies 5 punktas, 8, 9 dalys).

9. Remdamasis CK 6.37 straipsnio 2 dalis ir 6.210 straipsnio 1 dalimi priteisė ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ (180,99 Eur) nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2022 m. kovo 31 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo dienos.

10. Kadangi ieÅ¡kinys buvo patenkintas iÅ¡ dalies, bylinėjimosi iÅ¡laidos ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės priteistos atsižvelgiant į patenkintų reikalavimų dalį, t. y. ieÅ¡kovei priteista 137,80 Eur (260 Eur x 53 proc.) bylinėjimosi iÅ¡laidų. III. Apeliacinio skundo argumentai 11. IeÅ¡kovė pateikė apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. gegužės 2 d. sprendimo už akių, praÅ¡ydama:

1) pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. gegužės 2 d. sprendimÄ dalyje dėl delspinigių ir bylinėjimosi iÅ¡laidų ir priteisti apeliantei iÅ¡ atsakovės 162,89 Eur delspinigių 260,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų;

2) kitÄ skundžiamo sprendimo už akių dalį palikti nepakeistÄ ;

3) priteisti iÅ¡ atsakovės 19,00 Eur žyminį mokestį, sumokėtÄ už apeliacinį skundÄ .

12. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė VKÄ® nuostatas, nes Å¡io įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodyta, kad jis netaikomas nuomos ar iÅ¡perkamosios nuomos sutartims, kai Å¡iose sutartyse ar atskiroje sutartyje nenustatyta pareiga įsigyti sutarties objekto. IÅ¡perkamosios nuomos sutarties bendrųjų sÄ lygų dalyje „SUTARTIES OBJEKTAS“ aiÅ¡kiai įtvirtinta nuostata, kad „Šalys susitaria, kad nuomininkui tinkamai vykdžius Å¡iÄ sutartį visÄ jos galiojimo laikotarpį, nurodytÄ sutarties specialiojoje dalyje, bei sumokėjus visas reikiamas įmokas pagal Å¡iÄ sutartį, pasibaigus Å¡iai sutarčiai nuomininkui suteikiama teisė įsigyti turtÄ už 1,00 Eur“.

Taigi pradinė kreditorė ir atsakovė sutartimi susitarė, jog atsakovė turi teisę, bet ne pareigÄ , sumokėjęs visas įmokas pagal sutartį, iÅ¡sipirkti nuomojamÄ daiktÄ . Tik tuo atveju, jeigu pradinė kreditorė ir atsakovė sutartyje bÅ«tų įtvirtinę nuostatÄ , kad atsakovė, sumokėjusi visas nuomos mokesčio įmokas pagal sutartį, privalo iÅ¡sipirkti nuomojamÄ daiktÄ , galėtų bÅ«ti taikomas VKÄ®.

13. Apeliantė sutinka, kad tarp pradinio kreditoriaus ir atsakovės buvo sudaryta vartojimo sutartis, kadangi, tikėtina, jog sutarties pagrindu perduotu turtu atsakovas naudojosi savo asmeninių ir šeimos poreikių tenkinimui, tačiau jokiu būdu tarp pradinės kreditorės ir atsakovės sudaryta sutartis negali būti laikoma vartojimo kredito sutartimi ir joje numatytų netesybų skaičiavimo dydžiui, trukmei ar mažinimui negali būti taikomos VKĮ normos.

14. Pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo įstatymų nuostatų, taikytinų mažinant netesybas, nepakankamai atsižvelgė į sutarčių laisvės principÄ , apimantį ir sutarties sÄ lygų (taip pat ir netesybų) nustatymÄ . Priklausomai nuo faktinės situacijos tas pats netesybų dydis (procentine ar pinigine iÅ¡raiÅ¡ka) vienu atveju gali bÅ«ti pripažintas tinkamu, o kitu – aiÅ¡kiai per dideliu. Dėl to ir teismų praktikoje negali bÅ«ti vieno konkretaus dydžio, kuris neabejotinai reikÅ¡tų, kad netesybos neatitinka įstatymuose nustatytų kriterijų ir turi bÅ«ti mažinamos. Teismas, nepriteisdamas mokėtinų netesybų, iÅ¡ esmės paneigė Å¡alių valiÄ dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymÄ .

15. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas praÅ¡omų priteisti netesybų dydį, visiÅ¡kai neatsižvelgė į tai, kad atsakovė jau daugiau nei metus vengia vykdyti sutartinius įsipareigojimus, neatsižvelgė ir į tai, jog apeliantė, vadovaudamasi Lietuvos teismų praktika, prašė priteisti delspinigius ne už visÄ (CK 1.126 straipsnio 2 dalis), bet už sutrumpintÄ laikÄ , t. y. už 180 dienų. Atsakovė, sudarydama ginčo sutartį, prisiėmė joje nustatytus įsipareigojimus, žinodama, kad yra atsakinga už sutarties įvykdymÄ , laiku negrÄ Å¾ino skolos ar nuomojamo daikto ir nesiėmė jokių veiksmų, kad skola ar nuomojamas daiktas bÅ«tų grÄ Å¾inti arba mokėjimų ar nuomojamo daikto grÄ Å¾inimas bÅ«tų atidėtas vėlesniems terminams.

Teismas privalėjo įvertinti ir tai, jog apeliantė po Reikalavimo perleidimo sutarties, elektroniniu paÅ¡tu atsakovei iÅ¡siuntė praneÅ¡imus dėl kreditoriaus pasikeitimo ir reikalavimo įvykdyti prievolę, o į teismÄ su ieÅ¡kiniu dėl skolos, delspinigių ir bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo kreipėsi po protingo termino.

16. Apeliantės pateiktas delspinigių apskaičiavimas neprieÅ¡tarauja Å¡alių sutarties bendrųjų sÄ lygų dalies „Šalių atsakomybė“ nuostatoms (Å¡alių sulygtai valiai), todėl nėra pagrindo mažinti iÅ¡ atsakovės praÅ¡omų priteisti delspinigių dydžio, nes tokia delspinigių norma užtikrina Å¡alių interesų pusiausvyrÄ ir nelaikytina neprotingai didele. Netinkamai vykdžiusi prievolę ieÅ¡kovei atsakovė turi prisiimti dėl to kilusias neigiamas pasekmes. Atsakovė laisva valia įsipareigojo mokėti įmokas pagal sutartį arba grÄ Å¾inti nuomojamÄ turtÄ nurodytu terminu, tačiau Å¡ių pareigų neįvykdė. Be to, pasirinkdama sudaryti sutartį bÅ«tent su apeliante, susipažino, suprato ir sutiko su sutarties sÄ lygomis, tarp jų ir su sutartyje numatyta delspinigių norma.

17. Kadangi nepagrįstai netenkintas materialinis reikalavimas, nustačius, jog ieškovės ieškinyje nurodytas reikalavimas tenkintinas visa apimtimi, taip pat keistina ir teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų, priteisiant jas pilna apimtimi.

18. Atsakovė atsiliepimo į apeliacinį skundÄ nepateikė. k o n s t a t u o ja: IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 19. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

20. Teismas, apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ apeliacinio skundo ribose, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių Å¡io sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

21. Apeliacinės instancijos teisme sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo už akių dalies, kuria, ex officio pripažinus nesÄ Å¾ininga sutarties specialiojoje dalyje įtvirtintÄ delspinigių sÄ lygÄ , netenkintas ieÅ¡kovės reikalavimas dėl delspinigių priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

22. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad tarp pradinės kreditorės UAB „Be kredito“ ir atsakovės 2019 m. rugsėjo 13 d. buvo sudaryta nuomos sutartis Nr. BK-018733, kuria atsakovei perduotas laikinai valdyti ir naudotis už 19,99 Eur dydžio mėnesinį nuomos mokestį pradinei kreditorei nuosavybės teise priklausantis Å¡aldytuvas „Beko“, o atsakovė įsipareigojo 24 mėnesius mokėti pradinei kreditorei sutartÄ nuomos mokestį. Atsakovei tinkamai nevykdant įsipareigojimų pagal sutartį, 2021 m. vasario 14 d. sutartis vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukta. Atsakovė liko skolinga 180,99 Eur nesumokėtų nuomos įmokų. IeÅ¡kovė, remdamasi 2021 m. birželio 11 d. Reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. RP2021-06/01, kreipėsi į teismÄ dėl skolos iÅ¡ ieÅ¡kovės priteisimo.

23. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2022 m. gegužės 2 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies:

1) pripažino 2019 m. rugsėjo 13 d. nuomos sutarties Nr. BK-018733 specialiÄ jÄ Â sÄ lygÄ , nustatančiÄ 0,5 proc. dydžio delspinigių dydį, nesÄ Å¾ininga ir negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento);

2) priteisė ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės 180,99 Eur skolos, 5 procentų dydžio metinių palÅ«kanų už priteistÄ sumÄ (180,99 Eur) nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2022 m. kovo 31 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei 137,80 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalimi, kuria netenkintas reikalavimas dėl delspinigių priteisimo. NesutikimÄ iÅ¡ esmės grindžia argumentu, jog pirmosios instancijos teismas, vertindamas sutartyje įtvirtintas netesybas kaip civilinę atsakovės atsakomybę už netinkamai vykdomus įsipareigojimus, nepagrįstai taikė VKÄ® ir nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos.

24. Pagal KonstitucijÄ teismų praktika formuojama tik teismams patiems sprendžiant bylas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d., 2006 m. gegužės 9 d., 2007 m. spalio 24 d. nutarimai ir kt.). Pagal CPK 4 straipsnį vienodos teismų praktikos formavimÄ Ä¯statymų nustatyta tvarka užtikrina Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiÅ¡kinimo taisyklių, suformuluotų analogiÅ¡kose ar iÅ¡ esmės panaÅ¡iose bylose. Žemesniosios instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukÅ¡tesniosios instancijos teismų teisės aiÅ¡kinimo taisyklių, suformuluotų analogiÅ¡kose ar iÅ¡ esmės panaÅ¡iose bylose. Tai reiÅ¡kia, kad pagal KonstitucijÄ ir įstatymus teismai, nagrinėdami bylas, turi vadovautis teismų procesiniais sprendimais suformuotais precedentais.

25. Konstitucinis Teismas 2006 m. kovo 28 d. ir 2007 m. spalio 24 d. nutarimuose, pasisakydamas dėl teismo precedento reikšmės, yra pažymėjęs, kad Konstitucijoje įtvirtinta bendrosios kompetencijos teismų instancinė sistema turi funkcionuoti taip, kad būtų sudarytos prielaidos formuotis vienodai (nuosekliai, neprieštaringai) bendrosios kompetencijos teismų praktikai, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, t. y. jos turi būti sprendžiamos ne sukuriant naujus teismo precedentus, konkuruojančius su esamais, bet paisant jau įtvirtintų.

Užtikrinant teismų praktikos vienodumÄ (nuoseklumÄ , neprieÅ¡taringumÄ ), taigi ir jurisprudencijos tęstinumÄ , lemiamÄ reikÅ¡mę (be kitų svarbių veiksnių) turi Å¡ie veiksniai: bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų precedentų – sprendimų analogiÅ¡kose bylose; žemesniosios instancijos bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukÅ¡tesniosios instancijos bendrosios kompetencijos teismų sprendimų – precedentų tų kategorijų bylose; aukÅ¡tesniosios instancijos bendrosios kompetencijos teismai, peržiÅ«rėdami žemesniosios instancijos bendrosios kompetencijos teismų sprendimus, privalo tuos sprendimus vertinti vadovaudamiesi visada tais pačiais teisiniais kriterijais; tie kriterijai turi bÅ«ti aiÅ¡kÅ«s ir ex ante žinomi teisės subjektams, inter alia (liet. be kita ko) žemesniosios instancijos teismams (vadinasi, bendrosios kompetencijos teismų jurisprudencija turi bÅ«ti prognozuojama).

26. Precedentų konkurencijos atveju, t. y. kai yra keli skirtingi analogiÅ¡kose bylose priimti teismų sprendimai, turi bÅ«ti vadovaujamasi aukÅ¡tesniosios instancijos (aukÅ¡tesnės grandies) teismo sukurtu precedentu, taip pat atsižvelgtina į precedento sukÅ«rimo laikÄ ir į kitus turinčius reikÅ¡mės veiksnius: į tai, ar atitinkamas precedentas atspindi susiformavusiÄ teismų praktikÄ , ar yra pavienis atvejis; į sprendimo argumentacijos įtikinamumÄ ; į sprendimÄ priėmusio teismo sudėtį (į tai, ar sprendimÄ priėmė vienas teisėjas, ar teisėjų kolegija, ar iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija, ar visa teismo (jo skyriaus) sudėtis); į tai, ar dėl ankstesnio teismo sprendimo buvo pareikÅ¡ta teisėjų atskirųjų nuomonių; į galimus reikÅ¡mingus pokyčius (socialinius, ekonominius ir kt.), įvykusius priėmus tam tikrÄ precedento reikÅ¡mę turintį teismo sprendimÄ , ir kt.

27. Apeliaciniame skunde apeliantė laikosi pozicijos, kad VKĮ ginčo sutarčiai negali būti taikomos, kadangi tarp šalių buvo sudaryta ne vartojimo kredito, o išperkamosios nuomos sutartis. Įrodinėja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė VKĮ nuostatas.

28. VKÄ® 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog Å¡is įstatymas taikomas vartojimo kredito sutartims, o 2 dalyje nustatytos iÅ¡lygos, kokiems santykiams Å¡is įstatymas netaikomas. Pagal VKÄ® 3 straipsnio 2 dalies 4 punktÄ Ä¯statymas netaikomas nuomos ar iÅ¡perkamosios nuomos sutartims, kai Å¡iose sutartyse ar atskiroje sutartyje nenustatyta pareiga įsigyti sutarties objekto. VKÄ® 1 straipsnio 2 dalis, įtvirtinta, kad Å¡io įstatymo nuostatos taip pat taikomos sutartims, kurių pobÅ«dis arba tikslas suteiktų galimybę iÅ¡vengti Å¡io įstatymo nuostatų taikymo. Taigi, vertintina, kad VKÄ® turi bÅ«ti taikomas toms sutartims, kurios pagal savo esmę yra vartojimo kredito santykius nustatančios sutartys ir dėl to patenka į Å¡io įstatymo reguliavimo sritį.

29. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad sutartis, kuria nuomininkas siekia iÅ¡sinuomoti daiktÄ , turi jį savo žinioje ir juo naudojasi pagal sutarties sÄ lygas ir savo poreikius, pasibaigus sutarties terminui nuomininkas įgyja teisę įsigyti daiktÄ už 1 Eur sumÄ pagal teisminę praktikÄ laikytina vartojimo kredito sutartimi ir Å¡iai sutarčiai privalomai taikytinos VKÄ® nuostatos (žr. pvz. Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-92-855/2022, Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-178-855/2022, Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-452-430/2022).

Tokia iÅ¡vada padaryta įvertinus sutarties sudarymo tikslÄ (atsakovės kaip nuomininkės tikslÄ gauti finansavimÄ sutarties objektui įsigyti) bei ieÅ¡kovės elgesį po sutarties nutraukimo, t. y. siekį prisiteisti įmokas už daiktÄ , o ne jį susigrÄ Å¾inti (byloje nėra duomenų, jog atsakovei bÅ«tų reiÅ¡kiamas reikalavimas grÄ Å¾inti jai nuomos, o ne įsigijimo tikslu perduotÄ daiktÄ ).

30. Apeliacinės instancijos teismas nustatęs, kad pradinė kreditorė UAB „Be kredito“, veikianti kaip verslininkė, iÅ¡nuomojo atsakovei, kaip fiziniam asmeniui, asmeniniams poreikiams patenkinti Å¡aldytuvÄ â€žBeko“, kurį, sumokėjus visas 24 įmokas pagal 2019 m. rugsėjo 13 d. buvo sudaryta nuomos sutartis Nr. BK-018733, nuomininkė (atsakovė) galėjo įsigyti (iÅ¡pirkti) už 1 Eur, sprendžia, kad tikrieji Å¡alių ketinimai ir sutarties sudarymo tikslas atidėto mokėjimo bÅ«du buvo įsigyti kilnojamÄ jį daiktÄ â€“ Å¡aldytuvÄ â€žBeko“, o ne tik daiktÄ naudoti ir valdyti. Laikytina, kad kasmėnesinis sutarties Å¡alių sulygtų įmokų mokėjimas padėjo nuomininkei pasiekti tikslÄ Ä¯sigyti daiktÄ , suteikiant atsakovei galimybę nemokėti visos įsigyjamo daikto kainos iÅ¡kart, todėl sutinka ir su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad minėta sutartis laikytina vartojimo kredito sutartimi ir jai privalomai taikytinos VKÄ® nuostatos.

31. Apeliantė, nesutikdama su tokia teismo iÅ¡vada, apeliaciniame skunde teigia, kad ieÅ¡kovės pateiktas delspinigių apskaičiavimas neprieÅ¡tarauja Å¡alių sutarties bendrųjų sÄ lygų dalies „Šalių atsakomybė“ nuostatoms (Å¡alių sulygtai valiai), todėl tokia delspinigių norma užtikrina Å¡alių interesų pusiausvyrÄ ir nelaikytina neprotingai didele, ir remiasi Kauno apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 28 d. nutartimi priimta civilinėje byloje Nr. e2A-1455-259/2021.

32. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su Å¡iuo apeliacinio skundo argumentu, nes apeliantės nurodoma Kauno apygardos teismo nutartis, kurioje spręsta, kad teismas sumažindamas mokėtinų netesybų dydį nepakankamai atsižvelgė į sutarčių laisvės principÄ , apimantį ir sutarties sÄ lygų (taip pat ir netesybų) nustatymÄ , buvo priimta anksčiau (2021 m. rugsėjo 28 d.) nei tos, kuriomis Å¡iuo atveju remiasi apeliacinės instancijos teismas, nes ginčo atveju, laikantis kasacinio teismo praktikos, esant nutarčių (precedentų) konkurencijai, Å¡ioje byloje kaip precedentu turi bÅ«ti vadovaujamasi vėliausia iÅ¡ jų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 4 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2011).

33. Apeliacinės instancijos teismas pažymi ir tai, kad kasacinio teismo praktikoje nurodyta, jog precedento galiÄ turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiÅ¡kose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panaÅ¡ios į nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes, Å¡ioms byloms turi bÅ«ti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. Taip pat bÅ«tina atsižvelgti į kitas reikÅ¡mingas aplinkybes: precedento sukÅ«rimo laikÄ ; precedentas atspindi jau susiformavusiÄ teismų praktikÄ ar yra pavienis atvejis; precedento argumentacijos įtikinamumÄ ; įvykusius priėmus atitinkamÄ precedento reikÅ¡mę turintį teismo sprendimÄ reikÅ¡mingus socialinius, ekonominius ir kitus pokyčius, ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-194/2008; 2011 m. rugpjūčio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-345/2011).

34. Nagrinėjamoje byloje, kurioje apeliacinės instancijos teismas remiasi kaip precedentu, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra nustatytos tapačios ir labai panaÅ¡ios aplinkybės (ratio decidenti (liet. argumentas, kuriuo grindžiamas sprendimas)). Vėlesniuose teismų sprendimuose, kuriose buvo sukurtas precedentas, vertinant nuomos vartojimo sutarties sÄ lygų, numatančių delspinigių dydį sÄ Å¾iningumÄ , kaip ir Å¡ioje byloje buvo nustatyta, kad sutarties sÄ lyga dėl 0,5 procentų delspinigių dydžio, įtvirtinta sutarties dalyje „Šalių atsakomybė“, ir įtraukta į specialiÄ jÄ sutarties dalį, yra standartinė, iÅ¡ anksto pradinės kreditorės parengtos sutarties sÄ lyga, dėl kurios nuomininkė neturėjo galimybės derėtis, o tik buvo su ja supažindinta.

Be to, teismai, įvertinę sutartimi nustatytÄ delspinigių dydį, padarę iÅ¡vadÄ , kad sutartyje nustatytas delspinigių dydis akivaizdžiai yra per didelis, neatitinkantis Å¡alių interesų pusiausvyros ir numatantis nepagrįstai didelę vartotojo civilinę atsakomybę sutarties nevykdymo ar netinkamo vykdymo atveju, sutarties sÄ lygÄ , numatančiÄ 0,5 procentų delspinigių dydį, pripažino nesÄ Å¾ininga ir negaliojančia ab initio (liet. nuo sudarymo momento) (CK 6. 2284 straipsnio 2 dalies 5 punktas).

35. Apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad pagal kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimÄ tuo atveju, jei teismas nustato, kad sutartyje nustatytos netesybos yra neproporcingai didelės, jis turi sutarties sÄ lygÄ , apibrėžiančiÄ netesybų dydį, pripažinti nesÄ Å¾ininga, negaliojančia ab initio (liet. nuo sudarymo momento) ir Å¡ios sÄ lygos ginčo atveju netaikyti (CK 6. 2284 straipsnio 8 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018, 55 punktas; 2018 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-499-684/2018, 54–55 punktai).

Taigi atsižvelgdamas į tai, pirmosios instancijos teismas turėjo teisinį pagrindÄ 2019 m. rugsėjo 13 d. nuomos sutarties Nr. BK-018733 specialiÄ jÄ Â sÄ lygÄ , nustatančiÄ 0,5 proc. dydžio delspinigių dydį, pripažinti nesÄ Å¾ininga ir negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento) (CK 6. 2284 straipsnio 2 dalies 5 punktas).

36. IÅ¡ ieÅ¡kovės apeliacinio skundo turinio galima spręsti, kad sprendimo dalies dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo neteisėtumas yra siejamas iÅ¡skirtinai su tuo, jog, ieÅ¡kiniu pareikÅ¡ti materialiniai teisiniai reikalavimai turėjo bÅ«ti tenkinami didesne apimtimi. Tačiau, netenkinus apeliantės apeliacinio skundo reikalavimo dėl delspinigių dydžio pakeitimo, nėra pagrindo perskirstyti bylinėjimosi iÅ¡laidų, jos turėtų pirmosios instancijos teisme. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo klausimÄ , atsižvelgė į apeliantės patenkintų ir atmestų ieÅ¡kinio reikalavimų dalis, todėl pagrįstai proporcingai sumažino jai priteistinų bylinėjimosi iÅ¡laidų dydį (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

37. Apibendrindamas anksčiau nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiÅ¡kino materialinės teisės normas, spręsdamas dėl Å¡alių sudarytos sutarties sÄ Å¾iningumo, nenukrypo nuo formuojamos teismų praktikos aptartu klausimu, todėl naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ už akių apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, ieÅ¡kovės UAB „Legal Balance“ apeliacinis skundas atmetamas, o Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. gegužės 2 d. sprendimas už akių paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl procesinės bylos baigties 38. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

Atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Helle v. Finland, judgment of 19 December 1997, Reports 1997-VIII, p. 2930, par. 59-60). Teismas pažymi, kad apeliacinių skundų argumentais, įpareigojančiais teismÄ motyvuotai atsakyti, gali bÅ«ti pripažįstami ne bet kokie teiginiai, o tik tie argumentai, kurie yra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi nagrinėjamam ginčui iÅ¡spręsti. Vertinant, ar apeliacinių skundų motyvai yra pakankami jų iÅ¡samumo aspektu, reikÅ¡minga yra tai, ar iÅ¡dėstytais motyvais teismas atsakė į teisiÅ¡kai reikÅ¡mingus klausimus, neperžengdamas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų (CPK 320 straipsnis).

39. Kadangi kiti apeliaciniame skunde ir atsiliepime į jį nurodyti argumentai neturi esminės reikÅ¡mės, vertinant pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , teismas dėl jų nepasisako. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo 40. Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ . Netenkinus apeliacinio skundo, ieÅ¡kovės patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos, bylÄ nagrinėjant apeliacine tvarka, neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas n u t a r i a: netenkinti ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ apeliacinio skundo. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. gegužės 2 d. sprendimÄ už akių palikti nepakeistÄ . Å i Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėja Loreta Bujokaitė