2017-06-08 Nr. AB-11619-3-61-3-01291-2017-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-507-492/2017

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01291-2017-6

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2017 m. birželio 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų mažosios bendrijos „Verslo valdymo paslaugos“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Pikantiškas maistas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 2 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų mažosios bendrijos „Verslo valdymo paslaugos“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Pikantiškas maistas“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos finansų ministerijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Mažesniųjų brolių konventualų (pranciškonų) ordino vienuolynui dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjai mažoji bendrija (toliau – MB) „Verslo valdymo paslaugos“ ir uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Pikantiškas maistas“ su 2017 m. balandžio 21 d. skundu kreipėsi į teismą, prašydami panaikinti Lietuvos Respublikos finansų ministro 2017 m. kovo 13 įsakymą Nr. 1K-98 (toliau – ir Įsakymas) bei turtą grąžinti Lietuvos valstybei. Teismui nusprendus, kad terminas skundui paduoti yra praleistas, pareiškėjai prašė šį terminą atnaujinti.

Pareiškėjai MB „Verslo valdymo paslaugos“ ir UAB „Pikantiškas maistas“ taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones ir Mažesniųjų brolių konventualų (pranciškonų) ordino vienuolynui ar jo įgaliotiems asmenims uždrausti iš nekilnojamojo turto registro išregistruoti tarp valstybės įmonės (toliau – VĮ) Valstybės turto fondo (teisių perėmėjas po reorganizacijos – VĮ Turto bankas) ir UAB „Pikantiškas maistas“ 2014 m. balandžio 7 d. sudarytą nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Nuomos sutartis), reikalauti atlaisvinti 335,26 kv. m patalpas, esančias pastate adresu: (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su 7,48 kv. m bendro naudojimo patalpomis, esančiomis pastate adresu: (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Patalpos), ar bet kokiais kitais veiksmais kliudyti UAB „Pikantiškas maistas“ Patalpose vykdyti kavinės ir viešbučio „7 Fridays“ veiklą; įpareigoti trečiąjį suinteresuotą asmenį vykdyti Nuomos sutartyje numatytas nuomotojo pareigas; įpareigoti UAB „Pikantiškas maistas“ už naudojimąsi Patalpomis reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo laikotarpiu tarp VĮ Turto banko ir UAB „Pikantiškas maistas“ 2014 m. balandžio 7 d. sudarytoje nuomos sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta tvarka mokėti Mažesniųjų brolių konventualų (pranciškonų) ordino vienuolynui Nuomos sutartyje nustatytą 7,66 Eur ir pridėtinės vertės mokestį bei kitus minėtoje nuomos sutartyje nustatytus Patalpų išlaikymo mokėjimus.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. gegužės 2 d. nutartimi pareiškėjų skundą atsisakė priimti.

Pirmosios instancijos teismas, išanalizavęs Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies bei 3 dalies 1 punkto ir 23 straipsnio 1 dalies nuostatas bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, pažymėjo, kad administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo. Kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu. Nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir patenkinus skundą, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis.

Teismas pažymėjo, kad pareiškėjai skunde nurodė, jog 2014 m. balandžio 7 d. su VĮ Valstybės turto fondu buvo sudaryta nuomos sutartis, kuria UAB „Pikantiškas maistas“ buvo perduotos naudoti valstybei nuosavybės teise priklausančios 335,26 kv. m patalpos, esančios pastate (duomenys neskelbtini). VĮ Valstybės turto fondas, UAB „Pikantiškas maistas“ ir MB „Verslo valdymo paslaugos“ 2014 m. rugsėjo 17 d. sudarė susitarimą prie Nuomos sutarties, kuriuo nuomininko teisės ir pareigos buvo perleistos UAB „Verslo valdymo paslaugos“. 2014 m. rugsėjo 25 d. tarp MB „Verslo valdymo paslaugos“ ir UAB „Pikantiškas maistas“ buvo sudaryta subnuomos sutartis, kuria vadovaudamasis UAB „Pikantiškas maistas“ ir toliau naudojosi Patalpomis savo kavinės bei viešbučio veiklai vykdyti. Baigiantis 2014 m. balandžio 7 d. nuomos sutarties terminui, VĮ Turto bankas 2017 m. kovo 7 d. pateikė MB „Verslo valdymo paslaugos“ pranešimą apie nuomos sutarties termino baigimąsi ir nurodė, kad nuomininkas turi informuoti nuomotoją apie savo ketinimus pratęsti nuomos sutartį. VĮ Turto fondas ir MB „Verslo valdymo paslaugos“ 2017 m. kovo 22 d. sudarė susitarimą dėl 2014 m. balandžio 7 d. nuomos sutarties pakeitimo, kuriuo susitarė nustatyti nuomos sutarties terminą iki 2020 m. balandžio 6 d., bet ne ilgiau kaip iki nuosavybės teisės į išnuomotą turtą perėjimo kitam asmeniui ir ne ilgiau kaip 10 metų.

Pareiškėjai 2017 m. kovo 22 d. po Nuomos sutarties pakeitimo pasirašymo gavo pranešimą, kad remiantis Įsakymu, Patalpos 2017 m. kovo 31 d. bus perduotos Mažesniųjų brolių konventualų (pranciškonų) ordino vienuolynui. 2017 m. balandžio 18 d. buvo gautas raginimas dėl Patalpų atlaisvinimo iki 2017 m. liepos 7 d.

Teismas sprendė, kad ginčijamas Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymas yra individualus teisės aktas, kuris teisines pasekmes sukelia tik konkretiems jame nurodytiems subjektams, tarp kurių pareiškėjų nėra. Pažymėjo, kad administraciniuose teismuose nagrinėjami tik tokie teisės taikymo aktai, kuriuose yra išreikštas teisės normų taikymo rezultatas konkretaus subjekto atžvilgiu turintis įtakos jo teisiniam statusui (teisėms ir pareigoms). Nurodė, kad pareiškėjai nėra ir nebuvo pretendentai į Patalpų grąžinimą, todėl Įsakymas nepažeidžia jų materialinių teisių ar įstatymo saugomų interesų. Teismas sprendė, kad panaikinus Įsakymą, pareiškėjų teisinė padėtis (teisės ir pareigos) realiai nepasikeistų, o jų lūkestis ir toliau nuomoti Patalpas turėtų būti sprendžiamas su Patalpų savininkais, o nesusitarus – bendrosios kompetencijos teisme.

III. Pareiškėjai MB „Verslo valdymo paslaugos“ ir uždaroji akcinė bendrovė „Pikantiškas maistas“ pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 2 d. nutartį ir išspręsti pareiškėjų skundo priėmimo klausimą.

Pareiškėjai paaiškina, kad valstybei nuosavybės teisme priklausančios Patalpos UAB „Pikantiškas maistas“ buvo perduotos Nuomos sutartimi. Šiose patalpose UAB „Pikantiškas maistas“ vykdo kavinės ir viešbučio veiklą. 2014 m. rugsėjo 17 d. VĮ Valstybės turto fondas, UAB „Pikantiškas maistas“ ir MB „Verslo valdymo paslaugos“ sudarė susitarimą prie Nuomos sutarties, kuriuo nuomininko teisės ir pareigos buvo perleistos UAB „Verslo valdymo paslaugos“. Kadangi MB „Verslo valdymo paslaugos“ siekė subnuomoti Patalpas ankstesniam nuomininkui UAB „Pikantiškas maistas“, o šis tęsti savo kavinės ir viešbučio veiklą, MB „Verslo valdymo paslaugos“, kaip naujasis nuomininkas, kreipėsi į VĮ Valstybės turto fondas dėl pritarimo subnuomos sutarties sudarymui ir 2014 m. rugsėjo 25 d. tokį pritarimą gavo. 2014 m. rugsėjo 25 d. tarp MB „Verslo valdymo paslaugos“ ir UAB „Pikantiškas maistas“ buvo sudaryta subnuomos sutartis, kuria remdamasis UAB „Pikantiškas maistas“ ir toliau naudoja Patalpas savo kavinės bei viešbučio veiklai vykdyti.

Baigiantis Nuomos sutarties terminui, VĮ Turto bankas MB „Verslo valdymo paslaugos“ 2017 m. kovo 7 d. įteikė pranešimą apie Nuomos sutarties termino baigimąsi ir nurodė, kad nuomininkas turi informuoti nuomotoją apie savo ketinimus pratęsti Nuomos sutartį. MB „Verslo valdymo paslaugos“ tą pačią dieną elektroniniu laišku VĮ Turto banką informavo, kad sutinka pratęsti Nuomos sutarties terminą ir sutinka su padidintu nuomos mokesčiu. 2017 m. kovo 22 d. VĮ Turto fondas ir MB „Verslo valdymo paslaugos“ sudarė susitarimą dėl Nuomos sutarties pakeitimo, kuriame susitarė nustatyti Nuomos sutarties terminą iki 2020 m. balandžio 6 d., bet ne ilgiau kaip iki nuosavybės teisės į išnuomotą turtą perėjimo kitam asmeniui ir ne ilgiau kaip 10 metų.

MB „Verslo valdymo paslaugos“ 2017 m. kovo 22 d. jau po Nuomos sutarties pakeitimo pasirašymo elektroniniu laišku gavo VĮ Turto banko pranešimą, kad Įsakymu Patalpos 2017 m. kovo 31 d. bus perduotos Mažesniųjų brolių konventualų (pranciškonų) ordino vienuolynui. Būtent šią dieną pareiškėjai sužinojo apie Įsakymo, kuris nėra viešai prieinamas, priėmimą. MB „Verslo valdymo paslaugos“ 2017 m. balandžio 18 d. gavo viešosios įstaigos Vilniaus kultūros ir dvasingumo centro, veikiančio pagal Mažesniųjų brolių konventualų (pranciškonų) ordino vienuolyno įgaliojimą, raginimą dėl Patalpų atlaisvinimo iki 2017 m. liepos 7 d.

Pareiškėjų nuomone, jie turi teisę ginčyti Įsakymą. Pažymi, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatoje nėra numatyta jokių ribojimų kreiptis į teismą dėl individualaus teisės akto asmenims, kuriems tas individualus teisės aktas nėra skirtas ar kurie nėra tame akte paminėti. Vienintelis dalykas, būtinas tam, kad asmuo galėtų skųsti tokį aktą, yra jo teisių pažeidimas, o šią aplinkybę pareiškėjai pagrindė. Be to, jokių minėtų ribojimų nenumatoma ir pirmosios instancijos teismo nurodomoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje dėl teisės kreiptis į administracinį teismą. Taigi, teismas visiškai nepagrįstai susiejo pareiškėjų negalėjimą skųsti Įsakymo su aplinkybe, kad jis jiems nebuvo skirtas, ir nevertino pareiškėjų nurodytų aplinkybių dėl jų teisių pažeidimo.

Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas 2017 m. gegužės 2 d. nutartyje nėra nuoseklus, kadangi nurodo, jog pareiškėjai neturi teisinio suinteresuotumo dar ir dėl to, kad nėra ir nebuvo pretendentai į Patalpų grąžinimą. Vadovaujantis tokia teismo logika, tuo atveju, jeigu pareiškėjai būtų buvę pretendentai į nuosavybės atkūrimą, būtų buvę galima konstatuoti jų suinteresuotumą, nepaisant to, kad Įsakyme jie nėra minimi. Be to, vadovaujantis Vilniaus apygardos administracinio teismo logika, daugybė asmenų negalėtų ginti individualiais teisės aktais pažeistų teisių vien dėl to, kad jie tokiame individualiame teisės akte nėra įvardyti, nors jų teisės individualiu teisės aktu ir būtų pažeistos, tačiau toks Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio aiškinimas kertasi tiek su jo turiniu, tiek su teisės apginti pažeistas teises teisme turiniu, tiek su teisingumo ir protingumo principais.

Pareiškėjai atkreipia dėmesį, kad Įsakymas turi įtakos jų teisėms ir pareigoms, o šio akto panaikinimas iš esmės pakeistų esamą situaciją. Pažymi, kad jeigu Patalpos nebūtų buvusios perduotos Mažesniųjų brolių konventualų (pranciškonų) ordino vienuolynui, MB „Verslo valdymo paslaugos“ jas būtų galėjęs nuomotis dar mažiausiai iki 2020 m., o gal ir dar ilgiau. Vis dėlto Įsakymu Patalpų nuosavybė buvo neteisėtai perduota trečiajam suinteresuotam asmeniui, o tai, remiantis tarp MB „Verslo valdymo paslaugos“ ir VĮ Turto banko sudarytu susitarimu dėl Nuomos sutarties pakeitimo, yra pagrindas Nuomos sutarčiai pasibaigti. Kokius neigiamus padarinius pareiškėjams sukelia Nuomos sutarties pasibaigimas, jie detaliai išdėstė savo skunde. Pažymi, kad panaikinus Įsakymą ir Patalpų nuosavybę grąžinus valstybei, MB „Verslo valdymo paslaugos“ bei UAB „Pikantiškas maistas“ ir toliau mažiausiai iki 2020 m. galėtų naudotis Patalpomis, todėl teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad Įsakymo panaikinimas neturėtų jokios įtakos pareiškėjų teisinei padėčiai.

Teisėjų kolegija

konstatuoja

IV. Nuo 2016 m. liepos 1 d. įsigaliojo naujos redakcijos Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas (2016 m. birželio 2 d. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas Nr. XII-2399). Vadovaudamasi minėto įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi, kuris nustato šio įstatymo įgyvendinimo tvarką, teisėjų kolegija išnagrinėjo pareiškėjų atskirąjį skundą, atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo, įgaliojusio nuo 2016 m. liepos 1 d., nustatytas procesines taisykles.

Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas yra Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 2 d. nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti pareiškėjų skundą, kaip nenagrinėtiną teismų Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka, teisėtumas ir pagrįstumas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas konstitucinis teisminės gynybos principas yra universalus; teisę į teisminę pažeistų konstitucinių teisių ir laisvių gynybą turi kiekvienas asmuo, manantis, kad jo teisės ar laisvės pažeistos; asmeniui jo pažeistų teisių gynyba teisme garantuojama nepriklausomai nuo jo teisinio statuso; asmenų pažeistos teisės ir teisėti interesai teisme turi būti ginami nepriklausomai nuo to, ar jie yra tiesiogiai įtvirtinti Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, ar ne; teisė kreiptis į teismą yra absoliuti; šios teisės negalima apriboti ar paneigti; asmens konstitucinė teisė kreiptis į teismą negali būti dirbtinai suvaržoma, taip pat negali būti nepagrįstai pasunkinama ją įgyvendinti; jeigu būtų neužtikrinta asmens konstitucinė teisė kreiptis į teismą, būtų nepaisoma ir visuotinai pripažinto bendrojo teisės principo ubi ius, ibi remedium – jeigu yra kokia nors teisė (laisvė), turi būti ir jos gynimo priemonė; tokia teisinė situacija, kai kuri nors asmens teisė ar laisvė negali būti ginama, taip pat ir teismine tvarka, nors pats tas asmuo mano, kad ši teisė ar laisvė yra pažeista, pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją yra neįmanoma, Lietuvos Respublikos Konstitucija jos netoleruoja (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2010 m. gegužės 13 d. nutarimas).

Administraciniai aktai, dėl kurių galima pateikti skundą, pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir 22 straipsnio 1 dalį (nuo 2016 m. liepos 1 d. galiojančios Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 23 straipsnio 1 dalis), yra visi viešojo administravimo subjektų priimti teisės aktai, nepaisant tų aktų formos, taip pat veiksmai (neveikimas), sukeliantys asmeniui teisines pasekmes, t. y. darantys įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams. Remiantis šiomis teisės normomis, administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo.

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, kad skundžiamas aktas ar veiksmas jokių teisinių pasekmių nesukelia ir negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, o skundą priėmus nagrinėti, administracinę bylą nutraukti kaip nepriskirtiną administraciniams teismams (žr., pvz., 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010, 2016 m. rugsėjo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-541-520/2016).

Pareiškėjai prašo panaikinti Lietuvos Respublikos finansų ministro 2017 m. kovo 13 įsakymą Nr. 1K-98 bei turtą grąžinti Lietuvos valstybei. Įsakymu Lietuvos Respublikos finansų ministras atkūrė Mažesniųjų brolių konventualų (pranciškonų) ordino vienuolyno teises į 1940 m. gruodžio 10 d. ir 1941 m. birželio 7 d. nacionalizuojamo namo žiniose nurodytą nacionalizuotą išlikusį valstybei nuosavybės teise priklausantį ir VĮ Turto banko patikėjimo teise valdomą nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), grąžinant jį natūra. Tarp grąžinamų objektų yra nurodytas ir Patalpos.

Savo teisę ginčyti Įsakymą pareiškėjai motyvuoja tuo, kad šis aktas turi įtakos MB „Verslo valdymo paslaugos“ ir UAB „Pikantiškas maistas“ teisėms ir pareigoms, atsiradusioms Patalpų nuomos pagrindu, ir Įsakymo panaikinimas iš esmės pakeistų esamą situaciją, kadangi jeigu Patalpos nebūtų buvusios perduotos Mažesniųjų brolių konventualų (pranciškonų) ordino vienuolynui, MB „Verslo valdymo paslaugos“ jas būtų galėjęs nuomotis dar mažiausiai iki 2020 m.

Pirmosios instancijos teismo 2017 m. gegužės 2 d. nutarties motyvai patvirtina, kad teismas, spręsdamas pareiškėjų skundo priėmimo klausimą, iš esmės vertino materialiųjų teisinių santykių, iš kurių buvo kildinamas ginčas, pagrindu atsirandančias pareiškėjų teises, tačiau šie klausimai gali būti sprendžiami tik nagrinėjant bylą iš esmės. Teisėjų kolegija pažymi, kad teisė paduoti skundą ir teisė į skunde iškeltų reikalavimų patenkinimą yra skirtingi dalykai. Skundo priėmimo ir bylos iškėlimo stadijoje paprastai nėra ir neturi būti tiriama (išskyrus atvejus, kai tokia aplinkybė akivaizdi), ar asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, turi materialiąją teisę į skundo (prašymo) patenkinimą, t. y. negalima atsisakyti priimti skundo (prašymo) dėl materialiojo teisinio pobūdžio motyvų – galimo materialiosios reikalavimo teisės neturėjimo, nes tai yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas. Konstatavus, jog asmens materialiosios teisės kyla kitų teisinių santykių pagrindu, negu buvo priimtas skundžiamas administracinis aktas, ir administracinis aktas ar veiksmas (neveikimas) negali turėti įtakos pareiškėjo turimoms teisėms, paprastai turi būti priimamas administracinio teismo sprendimas, kuriuo asmens skundas atmetamas. Nagrinėjamu atveju spręsdamas pareiškėjų MB „Verslo valdymo paslaugos“ ir UAB „Pikantiškas maistas“ skundo priėmimo klausimą, pirmosios instancijos teismas turėjo tik nustatyti, ar pareiškėjai, realizuodami savo teisę kreiptis į teismą, turėjo tam pakankamas procesines prielaidas, ar jas pagrindė, t. y. ar nurodė tas aplinkybes, kurios jų manymu patvirtina, kad ginčijamas administracinis aktas daro poveikį jų subjektinėms teisėms ir teisėtiems interesams.

Atsižvelgusi į tai, kad išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino visas skundui priimti teisiškai svarbias aplinkybes, todėl priėmė iš esmės nepagrįstą nutartį, taigi, pareiškėjų atskirasis skundas tenkintinas iš dalies, ginčijamą pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinant ir pareiškėjų MB „Verslo valdymo paslaugos“ bei UAB „Pikantiškas maistas“ skundo priėmimo klausimą perduodant pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 redakcija) 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjų mažosios bendrijos „Verslo valdymo paslaugos“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Pikantiškas maistas“ atskirąjį skundą patenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 2 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjų mažosios bendrijos „Verslo valdymo paslaugos“ bei uždarosios akcinės bendrovės „Pikantiškas maistas“ skundo priėmimo klausimą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Artūras Drigotas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė