d22a62cc-e15b-4ffb-8e85-3010239213ee · Vilniaus regiono apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. e2-310-1141/2021 Teisminio proceso Nr. 2-52-3-02293-2020-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.12.2; 3.1.7.8 (S) VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. kovo 5 d. Vilnius Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rÅ«mų teisėja Enrika JanuÅ¡onienė, sekretoriaujant Augustei Juodėnaitei, dalyvaujant ieÅ¡kovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos atstovei Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus vyriausiajai specialistei Daliai Maleckaitei, atsakovei I. L., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos ieÅ¡kinį atsakovei I. L. dėl valstybinės žemės atlaisvinimo, trečiasis asmuo nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos. Teismas n u s t a t ė :

1. IeÅ¡kovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos (toliau – ir Tarnyba) 2020 m. rugpjūčio 18 d. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama įpareigoti atsakovę I. L. (toliau – ir atsakovė) savo lėšomis ir jėgomis per 20 dienų nuo teismo sprendimo Å¡ioje byloje įsiteisėjimo dienos paÅ¡alinti savavaliÅ¡kai pastatytÄ tvorÄ , įsiterpiančiÄ Ä¯ valstybinę žemę ir tokiu bÅ«du atlaisvinti neteisėtai užgrobtÄ ir valdomÄ 0,0737 ha ploto valstybinę žemę, pažymėtÄ 2020 m. sausio 2 d. Žemės naudojimo patikrinimo akto (duomenis neskelbtini) (toliau – ir 2020 m. sausio 2 d. aktas) matavimų schemoje M 1:500 (toliau – ir Schema). Teismo posėdžio metu Tarnybos atstovė patikslino praÅ¡omÄ atlaisvinti valstybinės žemės plotÄ , nurodydama, kad tai yra 0,0723 ha.

2. Tarnyba ieÅ¡kinyje nurodė, kad atsakovei priklauso žemės sklypas (duomenis neskelbtini), esantis (duomenis neskelbtini) (toliau – ir atsakovės sklypas). Tarnyba paaiÅ¡kino, kad 2018 m. sausio 2 d. gavo skundÄ , jog atsakovė yra savavaliÅ¡kai užėmusi valstybinę žemę. Tarnyba 2018 m. sausio 31 d. atliko atsakovės sklypo naudojimo patikrinimÄ vietoje, kurio metu nustatė, kad atsakovės sklypas yra naudojamas taip, kad rytinėje, Å¡iaurinėje ir vakarinėje žemės sklypo pusėse esanti tvora įsiterpia į laisvÄ valstybinę žemę ir užima 0,0737 ha plotÄ .

Tarnyba 2019 m. gegužės 17 d. raÅ¡tu paprašė atsakovės iki 2019 m. liepos 15 d. paÅ¡alinti pažeidimÄ â€“ atlaisvinti valstybinę žemę. 2019 m. gruodžio 30 d. buvo pakartotinai atliktas atsakovės sklypo naudojimo patikrinimas vietoje, suraÅ¡ytas 2020 m. sausio 2 d. aktas, kuriame nustatytos tos pačios aplinkybės, kaip ir ankstesnio patikrinimo vietoje metu, t. y. nustatyta, kad atsakovė neatlaisvino valstybinės žemės, tvora nepaÅ¡alinta. Tarnyba ieÅ¡kinyje nurodė, kad atsakovės naudojama valstybinė žemė yra aptverta metaline tvora, kuri yra savavaliÅ¡ka statyba.

Tarnyba, kaip valstybinės žemės patikėtinė, nėra davusi leidimo statyti statinius valstybinėje žemėje.

3. Atsakovė atsiliepime prašė ieÅ¡kinį atmesti. Atsakovė paaiÅ¡kino, kad žemės sklypÄ Ä¯sigijo 1999 m. sausio 29 d. mainų sutarties (toliau – ir Sutartis) pagrindu. Sutartyje tvora nenurodyta. Metalinė tvora tuo metu jau egzistavo, tačiau, kad Å¡i tvora tveria daugiau nei atsakovės sklypo ribos, atsakovė nežinojo ir negalėjo žinoti (1999 m. dar nebuvo atliekami kadastriniai matavimai). Atsakovė nurodė, kad 2018 m. rugpjūčio 13 d. nuvyko į TarnybÄ , kur jai buvo pasiÅ«lyta raÅ¡yti praÅ¡ymÄ dėl nurodytų teritorijų privatizavimo. 2019 m. balandžio 23 d.

Tarnyba priėmė nutarimÄ nutraukti administracinio nusižengimo bylos teisenÄ . Å iame nutarime nebuvo reikalavimo paÅ¡alinti metalinę tvorÄ . 2019 m. gegužės 17 d. Tarnyba elektroniniu paÅ¡tu atsakovei atsiuntė raÅ¡tÄ , tačiau atsakovė galėjo susipažinti tik su raÅ¡to lydraščiu, nes lydraÅ¡tis ir raÅ¡tas buvo skirtingų formatų. Atsakovė nedelsiant telefonu susisiekė su Tarnyba, kuri patarė atsakovei dar kartÄ kreiptis su praÅ¡ymu dėl teritorijos privatizavimo, atsižvelgiant į tai, kad 2019 m. vasario mėnesį buvo įstatymiÅ¡kai praplėsta įsiterpusio sklypo sÄ voka.

Atsakovė nedelsiant (2019 m. gegužės 20 d.) tokį praÅ¡ymÄ pateikė Tarnybai ir 2019 m. liepos 8 d. gavo Tarnybos raÅ¡tÄ , kad minėtÄ teritorijÄ gali iÅ¡sipirkti sodininkų bendrija (duomenis neskelbtini) (toliau – ir Bendrija). 2019 m. birželio 1 d. įvykusiame Bendrijos narių susirinkime buvo pritarta minėtos teritorijos privatizavimui, todėl į TarnybÄ su praÅ¡ymu dėl leidimo privatizuoti žemę kreipėsi jau Bendrija ir 2019 m. rugpjūčio 14 d. toks leidimas buvo gautas (Bendrijai nustatytas terminas iki 2024 metų).

Teismo posėdyje atsakovė prašė ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies, nurodydama, kad jei niekam nepriklausanti tvora trukdo Tarnybai, atsakovė sutinka nutirpus sniegui tvorÄ paÅ¡alinti, iÅ¡skyrus tvoros dalį iÅ¡ (duomenis neskelbtini) gatvės, nes ji sutampa su Bendrijos riba.

4. Tarnyba dublike nurodė, kad atsakovė buvo tinkamai informuota apie pareigÄ paÅ¡alinti pažeidimÄ . Tarnyba pažymėjo, kad atsakovė 0,0737 ha ploto valstybinę žemę, aptvertÄ metalinėmis tvoromis, naudoja iÅ¡skirtinai savo reikmėms.

5. Atsakovė triplike nurodė, kad Tarnyba neatliko konsultavimo funkcijos, nenurodė atsakovei, kaip ji galėtų įteisinti prižiÅ«rimus plotus. 2020 m. vasario 24 d. atsakovė iÅ¡ Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministerijos Nekilnojamojo turto kadastro ir geodezijos skyriaus gavo atsakymÄ Ä¯ užklausimÄ , kuriame nurodyta, kad tarp (duomenis neskelbtini) ir (duomenis neskelbtini) gatvių gali bÅ«ti formuojamas įsiterpęs sklypas. Atsakovė pažymėjo, kad tvoros nestatė, jai nugriauti yra reikalingas visuotinio Bendrijos narių susirinkimo sprendimas.

6. Trečiasis asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) atsiliepime prašė dėl Tarnybos ieÅ¡kinio pagrįstumo spręsti teismo nuožiÅ«ra. Inspekcija nurodė, kad nėra vykdžiusi patikrinimų dėl tvoros teisėtumo, tačiau dėl minėtos tvoros Inspekcijoje buvo gautas skundas, kuris buvo persiųstas 2019 m. gegužės 10 d. raÅ¡tu Tarnybai atlikti valstybinę kontrolę ir priimti sprendimÄ dėl valstybinės žemės atlaisvinimo.

Inspekcija pažymėjo, kad iÅ¡ patikrinimo aktų ir jų priedų matyti, jog tvora, stovinti ant valstybinės žemės, yra naudojama atsakovės naudai – pratęsia atsakovės sklypo ribas rytinėje, Å¡iaurinėje ir vakarinėje atsakovės sklypo pusėse, ir tokiu bÅ«du užimtas valstybinės žemės plotas, esantis Å¡alia atsakovės sklypo, naudojamas atsakovės reikmėms. Inspekcijos nuomone, atsakovei, kurios interesais tarnauja neteisėtai pastatytas statinys, t. y. tvora, nepriklausomai nuo to, kas ir kada jÄ pastatė, tenka pareiga paÅ¡alinti Tarnybos nustatytus pažeidimus.

Teismas k o n s t a t u o j a :

7. Byloje nagrinėjama, ar Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos teisėtai ir pagrįstai negatoriniu ieÅ¡kiniu (lot. actio negatoria) reikalauja iÅ¡ atsakovės paÅ¡alinti teisės pažeidimus, nesusijusius su valdymo netekimu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.98 straipsnis). Kasacinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad atsižvelgiant į tai, jog pagal CK 4.37 straipsnio 1 dalyje nustatytÄ teisinį reguliavimÄ savininko teisių turinį sudaro teisės valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektÄ ir juo disponuoti, o negatorinis ieÅ¡kinys skirtas nuosavybės teisės pažeidimams, nesusijusiems su valdymo netekimu, paÅ¡alinti, Å¡iuo ieÅ¡kiniu gali bÅ«ti ginama savininko teisė naudoti daiktÄ , taip pat teisė disponuoti daiktu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-140-403/2018 28 punktas).

Savininko teisė naudotis daiktu, be kita ko, reiÅ¡kia jo galimybę gauti naudos iÅ¡ daikto naudingų vartojamųjų savybių. Tai pasiekiama daiktÄ netrukdomai naudojant pagal paskirtį. Atitinkamai jeigu savininkui yra trukdoma ar kitaip suvaržoma daiktÄ pagal paskirtį naudoti, tai yra pagrindo spręsti, kad yra pažeidžiamos savininko teisės ir jos teismo turi bÅ«ti ginamos patenkinant negatorinio ieÅ¡kinio reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-143-695/2019 30 punktas).

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių 8. Atsakovė ir S. V. (S. V.) 1999 m. sausio 29 d. sudarė Sutartį, kurios 1 punktu susitarė, jog atsakovė maino su S. V. butÄ , esantį (duomenis neskelbtini), į 0,12 ha žemės sklypÄ ir jame esantį sodo pastatÄ sodų bendrijoje (duomenis neskelbtini). Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės 2020 m. sausio 29 d. iÅ¡raÅ¡e su istorija nurodyta, kad minėto sklypo (duomenis neskelbtini) kadastro duomenų nustatymo data yra 1999 m. sausio 18 d. Atsakovė 1999 m. rugpjūčio 1 d.

Bendrijos pirmininkei G. Å . pateikė praÅ¡ymÄ leisti naudotis Bendrijos žeme, kuri ribojasi su atsakovės (duomenis neskelbtini) sklypu. Ant minėto praÅ¡ymo yra G. Š. paraÅ¡as ir prieraÅ¡as „Sutinku“. 9. 2018 m. sausio 2 d. Tarnyba gavo R. B. skundÄ , kuriame praÅ¡oma patikrinti atsakovės sklypo naudojimÄ , nes sklypas aptvertas tvora, kuri galimai pastatyta ant valstybinės žemės. Tarnyba 2018 m. sausio 12 d. raÅ¡tu „Dėl žemės naudojimo patikrinimo“ kreipėsi į atsakovę, informuodama, kad 2018 m. sausio 31 d. 14 val. bus vykdomas atsakovės sklypo ir Å¡alia jo esančios valstybinės žemės dalies naudojimo patikrinimas vietoje. 2018 m. sausio 31 d. atsakovė pateikė raÅ¡ytinį paaiÅ¡kinimÄ Tarnybai, nurodydama, kad sklypo įsigijimo metu (1999 metais) teritorija buvo aptverta metaline tvora.

Atsakovė taip pat paaiÅ¡kino, kad jau 18 metų Bendrijos sutikimu prižiÅ«ri (reguliariai Å¡ienauja) Å¡alia esantį Bendrijos bendro naudojimo žemės plotÄ . Be to, atsakovė nurodė, kad jos tvoros dalis aptveria ir dalį Bendrijos teritorijos, o tai yra aktualu dėl saugumo. Atsakovė nurodė, kad nei jos sklypui, nei Bendrijos teritorijai nėra atlikti kadastriniai matavimai, o pagal esamus jos sklypo bei Bendrijos planus, atsakovė ribų nepažeidžia ir nieko savavaliÅ¡kai neužima. Atsakovė pažymėjo, kad Bendrijos bendro naudojimo teritorijoje, kuria atsakovei leista naudotis, nėra vykdoma jokia veikla, nes joje nėra jokių statinių, daržų, sodo augalų, o tik žalia veja.

10. Tarnyba 2018 m. rugpjūčio 13 d. raÅ¡tu „Dėl nustatyto žemės naudojimo tvarkos pažeidimo ir Å¡aukimo atvykti“ informavo atsakovę, kad 2018 m. sausio 31 d. buvo atliktas atsakovės sklypo naudojimo patikrinimas vietoje ir pradėta administracinio nusižengimo teisena. 2018 m. rugpjūčio 23 d. atsakovė kreipėsi į TarnybÄ , praÅ¡ydama leisti įsigyti ar iÅ¡nuomoti laisvÄ Å¾emės plotÄ Å¡alia atsakovei priklausančio sklypo. Tarnybos Vilniaus rajono skyrius, iÅ¡nagrinėjęs šį atsakovės praÅ¡ymÄ , 2018 m. lapkričio 7 d. raÅ¡tu „Dėl praÅ¡ymo nagrinėjimo“ nurodė, kad atsakovės norimas pirkti valstybinės žemės plotas, esantis Bendrijoje Å¡alia atsakovės sklypo, negali bÅ«ti parduodamas, nes jis neatitinka įsiterpusio valstybinės žemės sklypo sÄ vokos. 2019 m. balandžio 23 d.

Tarnybos Vilniaus rajono skyrius priėmė nutarimÄ nutraukti administracinio nusižengimo bylos teisenÄ , nes atsakovės veiksmuose nėra tyčios, o 2019 m. gegužės 17 d. raÅ¡tu „Dėl nustatyto žemės naudojimo tvarkos pažeidimo, jo paÅ¡alinimo ir pakartotinio žemės naudojimo patikrinimo“ nurodė atsakovei geranoriÅ¡kai iki 2019 m. liepos 15 d. paÅ¡alinti 2018 m. sausio 31 d. patikrinimo metu nustatytÄ pažeidimÄ , t. y., kad atsakovės sklypas naudojamas taip, kad rytinėje, Å¡iaurinėje ir vakarinėje sklypo pusėje esanti tvora įsiterpia į laisvÄ valstybinę žemę ir užima 0,0737 ha ploto.

Atsakovė 2019 m. gegužės 20 d. dar kartÄ kreipėsi į Tarnybos Vilniaus rajono skyrių, praÅ¡ydama leisti iÅ¡pirkti ar iÅ¡nuomoti Bendrijos bendro naudojimo teritorijos dalį, kuri ribojasi su jos sklypu. Tarnybos Vilniaus rajono skyrius 2019 m. liepos 8 d. raÅ¡tu „Dėl praÅ¡ymo nagrinėjimo“ pakartojo atsakovei, kad jos norimas pirkti valstybinės žemės plotas negali bÅ«ti parduodamas, nes neatitinka įsiterpusio valstybinio žemės sklypo sÄ vokos. 2019 m. liepos 13 d. į Tarnybos Vilniaus rajono skyrių kreipėsi Bendrija su praÅ¡ymu leisti privatizuoti Bendrijos bendro naudojimo teritorijas remiantis Bendrijos generaliniu planu.

Šį praÅ¡ymÄ pasirašė atsakovė kaip Bendrijos pirmininkė. NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjas 2019 m. rugpjūčio 14 d. priėmė įsakymÄ , kuriuo nusprendė rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektÄ , kurio tikslas – formuoti naujus valstybinius žemės sklypus, esančius (duomenis neskelbtini), reikalingus Bendrijos rekreacijai.

11. Tarnyba 2019 m. lapkričio 12 d. raÅ¡tu „Dėl nustatyto žemės naudojimo tvarkos pažeidimo, jo paÅ¡alinimo ir pakartotinio žemės naudojimo patikrinimo“ paprašė atsakovės iki 2019 m. gruodžio 27 d. geranoriÅ¡kai paÅ¡alinti 2018 m. sausio 31 d. patikrinimo metu nustatytÄ pažeidimÄ . Å iuo raÅ¡tu Tarnyba nurodė, kad 2019 m. gruodžio 30 d. bus atliktas pakartotinis atsakovės sklypo naudojimo patikrinimas vietoje siekiant nustatyti, ar pažeidimai buvo geranoriÅ¡kai paÅ¡alinti.

Tarnybos Vilniaus rajono skyrius 2019 m. gruodžio 30 d. atlikto pakartotinį patikrinimÄ ir 2020 m. sausio 2 d. akte nurodė, kad pažeidimai nepaÅ¡alinti, t. y. atsakovės sklypÄ juosianti metalinė tvora užima laisvÄ valstybinę žemę. Minėto akto priedais nurodytos 6 nuotraukos (1 lapas) ir situacijos Schema (1 lapas). 2020 m. sausio 2 d. aktÄ ir SchemÄ pasirašė Tarnybos Vilniaus rajono skyriaus vyriausiasis specialistas M. D. Schemoje metalinė tvora pažymėta kaip netaisyklingos formos stačiakampis, kurio visos kraÅ¡tinės tarpusavyje sujungtos.

Viduje Å¡ioje stačiakampio pažymėtas atsakovės sklypas, o iÅ¡ Å¡iaurinės, rytinės ir vakarinių pusių pažymėtas užimtas laisvos valstybinės žemės plotas, kuris pagal SchemÄ sudaro 0,0737 ha.

12. UAB „Ginteka“ direktorius ir matininkas R. M. atliko atsakovės sklypo kadastrinius matavimus ir parengė 2020 m. birželio 19 d. Žemės sklypo planÄ M 1:500 (toliau – ir Planas), kuriame nurodytas atsakovės 1 223 kv. m ploto sklypas. Atsakovės sklypo kadastro duomenys, nustatyti pagal UAB „Ginteka“ matininko R. M. parengtÄ elektroninę žemės sklypo kadastro duomenų bylÄ patvirtinti Tarnybos Vilniaus rajono skyriaus 2020 m. liepos 8 d. sprendimu. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės 2020 m. spalio 9 d. iÅ¡raÅ¡e nurodyta atsakovės sklypo kadastro duomenų nustatymo data – 2020 m. birželio 19 d.

Kadastro duomenų tikslinimo įraÅ¡as galioja nuo 2020 m. spalio 9 d. Dėl ginčo santykių teisinio reguliavimo ir bylos esmės 13. Žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo santykius bei žemės tvarkymÄ ir administravimÄ Lietuvos Respublikos teritorijoje reglamentuoja Lietuvos Respublikos žemės įstatymas (Žemės įstatymo 1 straipsnio 1 dalis). Žemės įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos žemės fondÄ sudaro visa Lietuvos Respublikos teritorijoje esanti privati, valstybinė ir savivaldybių žemė.

Pagal Žemės įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ , Tarnyba yra visos Lietuvos Respublikos valstybinės žemės, iÅ¡skyrus žemę, kuri Å¡io ir kitų įstatymų nustatyta tvarka patikėjimo teise perduota kitiems subjektam, patikėtinė.

14. CK 4.110 straipsnyje nustatyta, kad turto patikėjimo teisės subjektas (patikėtinis), gindamas turimÄ turtÄ , turi teises, nustatytas CK 4.95–4.99 straipsniuose. Nagrinėjamu atveju, Tarnyba, kaip valstybinės žemės patikėtinė, gindama patikėjimo teise valdomÄ , naudojamÄ ir disponuojamÄ turtÄ (valstybinę žemę), kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama įpareigoti atsakovę paÅ¡alinti savavaliÅ¡kai pastatytÄ tvorÄ , įsiterpiančiÄ Ä¯ valstybinę žemę. Tarnyba nurodė, kad ieÅ¡kinį reiÅ¡kia vadovaudamasi CK 4.98 straipsniu, numatančiu, kad savininkas (Å¡iuo atveju – patikėtinis) gali reikalauti paÅ¡alinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu.

15. Atsižvelgiant į byloje pareikÅ¡tÄ reikalavimÄ , matyti, kad Tarnyba savo, kaip valstybinės žemės patikėtinės teisių pažeidimÄ sieja su tvora, įsiterpiančia į valstybinę žemę. Pasak Tarnybos, atsakovei paÅ¡alinus minėtÄ tvorÄ , bus atlaisvinta valstybinė žemė ir Tarnybos, kaip valstybinės žemės patikėtinės, teisės bus apgintos.

16. IÅ¡ byloje esančios Tarnybos Vilniaus rajono skyriaus vyriausiojo specialisto M. D. parengtos Schemos matyti, kad ginčo tvora sudaro netaisyklingos formos stačiakampį, kurio viduje yra ne tik atsakovės sklypas, bet ir valstybinė žemė. Atsakovės sklypo kadastrinius matavimus 2020 m. birželio 19 d. atlikęs matininkas R. M., atsakydamas į Tarnybos atstovės užduotÄ klausimÄ , teismo posėdžio metu patvirtino, kad tvora sudaro uždarÄ kontÅ«rÄ . Byloje nėra ginčo dėl faktinės aplinkybės, kad atsakovės sklypo pietinėje dalyje esanti tvora nepasibaigia ties atsakovės sklypo ribomis, o tęsiasi į vienÄ ir į kitÄ pusę.

Tai atsispindi ir matininko R. M. rengtame Plane. Minėtas matininkas teismo posėdyje apklaustas kaip liudytojas paaiškino, kad šiame Plane tvora pažymėta linija su mažais apskritimais. Plane taip pat matyti, kad tvora pagal atsakovės sklypo rytinę dalį šiek tiek įsiterpia į valstybinę žemę (t. y. tvoros apatinis dešinysis kampas nesutampa su atsakovės sklypo riba Plane pažymėta skaičiumi 5). Be to, iš Plano matyti, kad tvora nepasibaigia ties atsakovės sklypo riba Plane pažymėta skaičiumi 3, o tęsiasi tolyn į valstybinę žemę.

Taigi, atsakovės sklypo kadastriniai matavimai, atlikti matininko R. M., iÅ¡ esmės patvirtina 2019 m. gruodžio 30 d. Schemoje pažymėtÄ ir teismo posėdyje kaip liudytojo apklausto Tarnybos Vilniaus rajono skyriaus vyriausiojo specialisto M. D. nurodytÄ aplinkybę, kad tvora apjuosia ne tik atsakovės sklypÄ , tačiau ir dalį valstybinės žemės, kurios didžioji dalis yra prie atsakovės sklypo iÅ¡ rytinės ir Å¡iaurinės pusių. Å ios aplinkybės neneigia ir atsakovė.

17. IÅ¡ byloje esančios Sutarties matyti, kad atsakovė sklypÄ Ä¯sigijo 1999 m. sausio 29 d. ir po pusės metų (1999 m. rugpjūčio 1 d.) pateikė Bendrijai praÅ¡ymÄ leisti naudotis Bendrijos žeme, kuri ribojasi su atsakovės sklypu. Kaip minėta, ant Å¡io praÅ¡ymo yra G. Å . (buvusi Bendrijos pirmininkė) paraÅ¡as ir prieraÅ¡as „Sutinku“. Å iuo aspektu teismas pažymi, kad pagal CK 4.106 straipsnio 1 dalį, turto patikėjimo teisė – tai patikėtinio teisė patikėtojo nustatyta tvarka ir sÄ lygomis valdyti, naudoti perduotÄ turtÄ bei juo disponuoti.

CK 4.109 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog kiti juridiniai ir fiziniai asmenys valdo, naudoja patikėtojo jiems perduotÄ turtÄ bei disponuoja juo tiek, tokia tvarka bei sÄ lygomis, kaip nustatyta turto perdavimo patikėjimo teise sutartyje, testamente, teismo sprendime ar įstatyme. Byloje nėra duomenų apie Tarnybos, kaip valstybinės žemės patikėtinės, sudarytas valstybinės žemės perdavimo tretiesiems asmenims sutartis. Tarnyba ieÅ¡kinyje nurodė, kad Bendrijos atsakovei duotas sutikimas nėra turto patikėtinės (Tarnybos) leidimas statyti valstybinėje žemėje statinius (Å¡iuo atveju – tvorÄ ).

18. Dėl atsakovės argumentų, susijusių tuo, kad sklypo įsigijimo metu tvora jau buvo, yra aktualÅ«s kasacinio teismo praktikoje pateikti iÅ¡aiÅ¡kinimai, kad savininkai, gindami nuosavybės teisę nuo pažeidimų, nesusijusių su valdymo teisės netekimu, ieÅ¡kinį gali pareikÅ¡ti tol, kol tęsiasi teisių pažeidimas arba nelikviduojami pažeidimu sukeliami padariniai. Jeigu nuosavybės teisės pažeidimas yra tęstinio pobÅ«džio, tada neturi reikÅ¡mės, kada nuosavybės teisės pažeidimas prasidėjo, svarbu nustatyti, kad pažeidimas tebesitęsia ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo dienÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-537/2008).

19. Atsakovė teismo posėdyje taip pat nurodė, kad atsakovė valstybinės žemės, be to, kad stato automobilį, niekaip nenaudoja savo asmeniniams poreikiams, o tik prižiÅ«ri (Å¡ienauja). Atsakovė nurodė, kad tvoroje esantys vartai ir varteliai nerakinami. Å iuo aspektu teismas sutinka su trečiojo asmens Inspekcijos atsiliepimo argumentais, kad tvora, nepaisant to, kas ir kada jÄ pastatė, yra naudojama atsakovės interesais, nes pratęsia atsakovės sklypo ribas rytinėje, Å¡iaurinėje ir nežymiai vakarinėje atsakovės sklypo pusėse.

Nepaisant to, kad patekimas į aptvertÄ teritorijÄ nėra rakinamas, o valstybinėje žemėje, kaip nurodo atsakovė, nėra nei Å¡iltnamio, nei gėlių, nei sodo augalų, uždarÄ kontÅ«rÄ sudaranti tvora pati savaime žymi atskirÄ teritorijÄ , o atsižvelgiant į tai, kad dvi iÅ¡ keturių tvoros kontÅ«ro kraÅ¡tinių iÅ¡ esmės didžiÄ jÄ dalimi sutampa su atsakovės sklypo ribomis (pietinėje ir vakarinėje pusėse), tai yra aplinkybės, sudarančios pagrindÄ objektyviam stebėtojui manyti, kad visa tvora aptverta teritorija yra privati.

Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kinio dalykas yra susijęs su vieÅ¡uoju interesu, Tarnybai siekiant, kad laisva valstybinė žemė nesant tam iÅ¡duotų leidimų nebÅ«tų aptverta tvora ir tokiu bÅ«du nebÅ«tų sudarytos kliÅ«tys netrukdomai patekti į valstybinę žemę, todėl aptarta situacija, kai tvora juosia ne tik atsakovės sklypÄ , bet ir dalį valstybinės žemės yra nesuderinama su vieÅ¡uoju interesu. Atsižvelgdamas į tai, teismas pripažįsta, kad nagrinėjamu atveju Tarnybos teisė valdyti patikėjimo teise valstybinę žemę yra pažeidžiama.

20. Apibendrindamas teismas daro iÅ¡vadÄ , kad Tarnyba įrodė, jog į valstybinę žemę įsiterpianti tvora pažeidžia Tarnybos, kaip valstybinės žemės patikėtinės teises. Atsižvelgiant į tai, kad tvora aptvertoje teritorijoje, be valstybinės žemės, yra tik atsakovei priklausantis žemės sklypas, Tarnyba teisėtai ir pagrįstai reikalauja tvorÄ , įsiterpiančiÄ Ä¯ valstybinę žemę, paÅ¡alinti bÅ«tent atsakovės, nepaisant to, kas pastatė šį neteisėtÄ statinį valstybinėje žemėje.

Dėl atsakovės argumentų, susijusių su tuo, kad vis dar galioja Tarnybos Vilniaus rajono skyriaus 2019 m. balandžio 23 d. nutarimas nutraukti administracinio nusižengimo bylos teisenÄ , nes atsakovės veiksmuose nėra tyčios, teismas pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, jog ieÅ¡kovas, pareiÅ¡kęs negatorinį ieÅ¡kinį, turi įrodyti, kad jis yra turto savininkas ir, kad jo teisės yra pažeistos. Savininkas (Å¡iuo atveju – patikėtinis) neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2013).

Taigi, aplinkybė, kad atsakovei Å¡iuo atveju nėra pritaikyta administracinė atsakomybė, sprendžiant negatorinio ieÅ¡kinio pagrįstumo klausimÄ , neturi teisinės reikÅ¡mės.

21. Tarnyba praÅ¡o, kad teismas įpareigotų atsakovę paÅ¡alinti į valstybinę žemę įsiterpiančiÄ tvorÄ per 20 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Atsižvelgiant į Inspekcijos atsiliepime nurodytÄ aplinkybę, kad ginčo tvora pagal statinių klasifikavimÄ priskirtina prie nesudėtingųjų statinių, Å¡is terminas laikytinas pakankamu atsakovei įvykdyti reikalavimÄ dėl įsiterpusios į valstybinę žemę tvoros paÅ¡alinimo. Å iuo aspektu teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad atsakovė teismo posėdyje nurodė, kad tvorÄ paÅ¡alinti jai nebus sunku. Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi iÅ¡laidų valstybei priteisimo 22. Atsižvelgdamas į byloje nustatytas faktines ir teisines aplinkybes, teismas Tarnybos negatorinį ieÅ¡kinį tenkina ir įpareigoja atsakovę per 20 dienų nuo teismo sprendimo Å¡ioje byloje įsiteisėjimo dienos paÅ¡alinti be teisėto pagrindo į valstybinę žemę įsiterpiančiÄ tvorÄ .

23. Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 93 straipsnio 1 dalis). Bylinėjimosi iÅ¡laidos, nuo kurių mokėjimo ieÅ¡kovas buvo atleistas, iÅ¡ieÅ¡komos iÅ¡ atsakovo į valstybės biudžetÄ proporcingai patenkintai ieÅ¡kinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). IeÅ¡kovė nuo žyminio mokesčio sumokėjimo už ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimÄ atleista (CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas), todėl bylinėjimosi iÅ¡laidos, nuo kurių sumokėjimo ieÅ¡kovė atleista, priteistinos iÅ¡ atsakovės. Už ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimÄ mokėtinas žyminis mokestis sudaro 75 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 7 dalis), kuris, ieÅ¡kinį tenkinus, priteistinas iÅ¡ atsakovės į valstybės biudžetÄ .

Bylinėjimosi iÅ¡laidos valstybės naudai turi bÅ«ti sumokamos į valstybės biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ (gavėjas – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmokos kodas 5660). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 1 dalimi, 259, 260 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, 310 straipsniu, teismas n u s p r e n d ž i a : IeÅ¡kovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos ieÅ¡kinį tenkinti.

Ä®pareigoti atsakovę I. L. per 20 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos paÅ¡alinti tvorÄ , įsiterpiančiÄ Ä¯ valstybinę žemę. Priteisti valstybės naudai iÅ¡ atsakovės I. L. (duomenis neskelbtini) 75 Eur (septyniasdeÅ¡imt penkis eurus) bylinėjimosi iÅ¡laidų (žyminio mokesčio). Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rÅ«mus. Teisėja Enrika JanuÅ¡onienė