d229a7c2-b36a-46b4-ba82-c7d2e6dffdd3 · Marijampolės apylinkės teismas

?Teikimas Nr. T-506-537/2022 Teisminio proceso Nr. 1-52-1-00772-2010-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.10.1.; 2.5.14. (S) MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMAS NUTARTIS 2022 m. rugsėjo 19 d. Marijampolė Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėjas Raimundas Krušinys teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam R.

K. patvirtinimo klausimÄ . Teismas n u s t a t ė: Komisijos 2022 m. rugpjūčio 26 d. nutarimu Nr. 81/04-970 dėl lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos taikymo nutarta nuteistajam R. K. taikyti lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalies 3 punktÄ . Komisija skundžiamÄ nutarimÄ priėmė atsižvelgdama į tai, kad nuteistasis 8 kartus skatintas, nebaustas drausmine tvarka, dalyvavo įvairiose pozityvaus užimtumo priemonėse.

Nuo 2021-10-12 perkeltas į pusiaukelės namus. Laisvu nuo darbo metu vyksta į trumpalaikes iÅ¡vykas pas draugę į namus. IÅ¡ iÅ¡vykų grįžta laiku, pažeidimai neužfiksuoti. Laivėje turės gyvenamÄ jÄ vietÄ . Atlikdamas laisvės atėmimo bausmę įkalinimo įstaigoje nuteistasis dirba, turi oficialų pragyvenimo Å¡altinį. Dabartinė finansinė padėtis yra stabili, neturi jokių ilgalaikių finansinių įsipareigojimų. Vertinant nuteistojo pasirinktÄ gyvenimo stilių pataisos įstaigose, pastebima, kad asmuo bausmės atlikimo pasižymi disciplinuotu elgesiu, siekiu save realizuoti darbinėje veikloje, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse.

Sutaria su aplinkiniais, vengia įtemptų konfliktinių situacijų, atpažįsta vietas ir veiklas kurių reikia vengti. Asmuo nemenkina savo nusikaltimo, labai dėl jo gailisi, prisiima pilnai atsakomybę. Sprendžia problemas – visÄ bausmės laikÄ nevartoja alkoholio, lankė įvairias intervencines, elgesio korekcines programas, dirba. Sugeba suprasti kitÄ požiÅ«rį labiau to praÅ¡omas, linkęs pasitikėti savo patyrimu. Supranta poreikį laikytis visuomenėje priimtų normų, taisyklių.

Pilnai įvykdė ankstesnes Komisijos rekomendacijas. Nustatytu terminu gautas Kauno apygardos prokuratÅ«ros Marijampolės apylinkės prokuratÅ«ros prokuroro skundas dėl Komisijos nutarimo dėl lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos taikymo. Skundu praÅ¡oma netvirtinti minėto Komisijos nutarimo ir nuteistojo atžvilgiu netaikyti lygtinio paleidimo. Prokuroras nurodo, kad socialinio tyrimo iÅ¡vadoje konstatuota, jog nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė. Sutinka, kad nuteistojo nusikalstamas elgesys koreguojamas teigiama linkme, tačiau nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika vis dar iÅ¡lieka vidutinė, nėra žema, todėl pagal BVK 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus formalius lygtinio paleidimo kriterijus, jo lygtinis paleidimas iÅ¡ pataisos įstaigos yra galimas tik tokiu atveju, jei jis yra padaręs akivaizdžiÄ pažangÄ mažindamas savo nusikalstamo elgesio rizikÄ .

Tačiau Å¡iuo atveju nėra duomenų, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos dinamika bÅ«tų akivaizdžiai mažėjanti. Abejones sėkminga probacija sustiprina ir vis dar iÅ¡liekantys kriminogeniniai dinaminiai veiksniai. Gyvenimo sÄ lygos – nors R. K. paleistas iÅ¡ pataisos įstaigos turės laikinÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ , visgi, nevaldant Å¡io aktualaus kriminogeninio veiksnio, gyvenamoji vieta gali tapti vienu iÅ¡ nusikalstamo elgesio rizikÄ galinčiu didinti veiksniu. IÅ¡silavinimas, mokymasis ir galimybė įsidarbinti – neįgytas iÅ¡silavinimas, oficialios darbinės patirties stoka, menkos nuostatos į darbÄ (laisvėje) yra kintantis kriminogeninis veiksnys, didinantis nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikÄ .

Å iuo metu taip pat iÅ¡lieka galima bedarbystės problema po paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos. Taigi, nuteistojo nesugebėjimas savęs įtvirtinti darbo rinkoje, gali didinti jo pakartotinio nusikalstamo elgesio raiÅ¡kos tikimybę. RyÅ¡iai – nuteistasis smurtinį nusikaltimÄ Ä¯vykdė prieÅ¡ savo Å¡eimos narį, t. y., brolį, kas leidžia teigti, kad nuteistojo santykiai nebuvo artimi su visais Å¡eimos nariais bei giminaičiais ir turimi socialiniai ryÅ¡iai nuteistojo gyvenime netapdavo apsauginiu veiksniu, sulaikančiu nuo pakartotinio bei sÄ moningo nusikaltimų vykdymo.

Ä®vertinus Å¡iuos kriminogeninius veiksnius daroma iÅ¡vada, kad nors ir fiksuojamas tam tikras teigiamas nuteistojo elgesio pokytis bausmės atlikimo metu, vis dėlto nėra pakankamo pagrindo reikÅ¡ti jam pasitikėjimÄ ir tikėti, kad jo resocializacija laisvėje bus sėkminga. Prokuroro teigimu, aptartos aplinkybės neleidžia daryti vienareikÅ¡miÅ¡kos iÅ¡vados, kad nuteistasis jau turės pakankamai valios bei motyvacijos laikytis ir sÄ Å¾iningai vykdyti jam skirtus draudimus bei įpareigojimus, kad jis laisvėje laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Be to, asmuo nuteistas už labai sunkaus nusikaltimo padarymÄ . Å i nusikalstama veika vertinama kaip iÅ¡skirtinio pavojingumo. Todėl Komisijos nutarime aptartas nuteistojo teigiamas elgesio pokytis Å¡iuo metu negali neutralizuoti padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo ir užtikrinti nuo normos nenukrypstantį nuteistojo elgesį. Sprendžiant klausimÄ dėl nuteistojo lygtinio paleidimo svarbu įvertinti ir nuteistojo asmenybės pavojingumÄ . Atsižvelgiant į nuteistojo kriminalinę istorijÄ bei asmenines savybes, galima teigti, kad nuteistasis linkęs veikti neapgalvodamas savo elgesio pasekmių, rizikuoti, įvykdytame nusikaltime stebimas savitvardos praradimas, ypač pavartojus alkoholio.

Å ios aplinkybės leidžia pagrįstai abejoti lygtinio paleidimo instituto efektyvumu jo atžvilgiu. Nuteistasis pateikė dokumentÄ , įvardintÄ skundu, kuriuo praÅ¡o patvirtinti Komisijos nutarimÄ taikyti jam lygtinį paleidimÄ . Nurodo, kad Å¡iuo metu dirba AB „Vernitas“, pateikė darbdavio rengtÄ charakteristikÄ , kurioje jis charakterizuojamas kaip geras ir drausmingas darbuotojas. Išėjęs iÅ¡ pataisos namų turės gyvenamÄ jÄ vietÄ . Komisijos nutarimas netvirtinamas. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžiÄ pažangÄ mažindami savo nusikalstamo elgesio rizikÄ , iÅ¡skyrus Å¡io straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali bÅ«ti lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigos atlikę Å¡iÄ bausmės dalį:

1) vienÄ trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteisti už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus asmenys, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė nevirÅ¡ija ketverių metų laisvės atėmimo;

2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo;

3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė virÅ¡ija deÅ¡imt metų laisvės atėmimo, bet nevirÅ¡ija dvideÅ¡imt penkerių metų laisvės atėmimo. Pagal susiformavusiÄ teismų praktikÄ lygtinis paleidimas iÅ¡ pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei, įvertinus visas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumÄ ir sunkumÄ , nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryÅ¡ius, asmenybę apibÅ«dinančius duomenis ir kt.), galima pagrįstai manyti, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, toliau jį galima taisyti neizoliuotÄ nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimÄ (Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-714-383/2018, Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-260-935/2018).

Be to, sprendžiant lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos klausimÄ , visapusiÅ¡kai įvertintinos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos nusikalstamos veikos sunkumas ir pavojingumas, BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimas, kuris pasireiÅ¡kia nukentėjusiųjų ir visuomenės interesu, kad nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo turi bÅ«ti nubaustas ir atlikti tokiÄ bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistÄ jį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei bÅ«tų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (Vilniaus apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1S-260-935/2018, 1S-97-870/2018, 1S-28-312/2018).

IÅ¡ nuteistojo asmens bylos matyti, kad R. K. teistas 2011-03-31 Kauno apygardos teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 1 dalies 3 punktÄ , 14 metų laisvės atėmimo bausme. Bausmės pradžia – 2010-07-21, bausmės pabaiga – 2024-07-21. Likusi neatlikta bausmės dalis nutarimo priėmimo dienai buvo 1 metai 10 mėnesių ir 25 dienos Ä®vertinus nuteistojo asmens byloje esančiÄ medžiagÄ , abejonių teigiamais nuteistojo asmenybės pokyčiais teismui nekyla. Asmuo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, aktyviai dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, ne kartÄ skatintas, pataisos namuose dirba, laisvėje turės gyvenamÄ jÄ vietÄ .

Visos Å¡ios aplinkybės neabejotinai teigiamai charakterizuoja nuteistÄ jį, rodo, kad pataisos įstaigoje jis stengėsi užsiimti prasminga veikla, tokiu bÅ«du koreguodamas savo elgesį tinkama linkme, tačiau vien tik Å¡ių duomenų lygtinio paleidimo taikymui vertinamu atveju nepakanka. Sprendžiant klausimÄ dėl asmens lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos, vertinamos ne tik iÅ¡ esmės teigiamai nuteistÄ jį charakterizuojančios aplinkybės, o visų jo asmenybę apibÅ«dinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma.

IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad R. K. bausmę atlieka už itin sunkaus nusikaltimo, sukėlusio negrįžtamas pasekmes – žmogaus mirtį, padarymÄ . Nusikaltimas padarytas asmeniui apsvaigus nuo alkoholio. Nors nusikalstamos veikos sunkumas ir pobÅ«dis neabejotinai jau buvo įvertintas teismo nagrinėjant baudžiamÄ jÄ bylÄ ir negali bÅ«ti laikomas pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimÄ , tačiau Å¡i aplinkybė neturėtų bÅ«ti sumenkinama. Nuteistojo asmenybės pavojingumas yra viena iÅ¡ pagrindinių aplinkybių sprendžiant dėl lygtinio paleidimo ir jos tinkamas įvertinimas neiÅ¡vengiamai yra susijęs ne vien tik su nuteistojo elgesiu įkalinimo įstaigoje, tačiau ir su jo praeitimi.

Socialinio tyrimo iÅ¡vadoje fiksuota, kad nuteistasis nepateikė jokių dokumentų, kurie patvirtintų, kad lygtinio paleidimo metu asmuo laisvėje turės darbÄ . Nuteistasis teigia, kad neturi konkrečių planų ir pasiÅ«lymų. Socialinio tyrimo iÅ¡vadoje taip pat nurodyta, jog neįgytas iÅ¡silavinimas, oficialios darbinės patirties stoka, menkos nuostatos į darbÄ yra kintantis kriminogeninis veiksnys, didinantis nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikÄ . Taip pat iÅ¡lieka bedarbystės problema po lygtinio paleidimo.

Taigi, nuteistojo nesugebėjimas savęs įtvirtinti darbo rinkoje gali didinti jo pakartotinio nusikalstamo elgesio raiÅ¡kos tikimybę. Pažymima tai, kad nuteistojo pateiktoje AB „Vernitas“ charakteristikoje apie R. K. nėra nurodyta, jog asmuo minėtoje įmonėje dirbs ir jam išėjus į laisvę. Svarbu pažymėti tai, kad nuteistasis nepalaiko joki ryÅ¡ių su artimaisiais. Be to, atkreipiamas dėmesys į tai, jog nuteistasis smurtinį nusikaltimÄ Ä¯vykdė prieÅ¡ savo Å¡eimos narį – brolį, kas leidžia teigti, jog nuteistojo santykiai nebuvo artimi su visais Å¡eimos nariai bei giminaičiais ir turimi socialiniai ryÅ¡iai nuteistojo gyvenime netapdavo apsauginiu veiksniu, sulaikančiu nuo pakartotinio bei sÄ moningo nusikaltimų vykdymo.

Socialinio tyrimo iÅ¡vadoje nurodyta, jog nuteistasis yra kiek socialiai atsiskyręs, santykiai sunkiau pereinantys į aukÅ¡tesnį lygį, savivertė žema. Sunkiai įžvelgia savyje teigiamų savybių, asmenybė – depresyvi, vyrauja žemas tolerancijos frustracijai slenkstis, sunkiau save kontroliuoja stresinėse situacijose. Nuteistojo nusikaltime stebimas impulsyvus elgesys, savitvardos praradimo atvejis pavartojus alkoholio. Nors, įvertinus BVK 157 straipsnyje įtvirtintÄ teisinį reglamentavimÄ , matyti, jog Å¡ios aplinkybės negali bÅ«ti savarankiÅ¡ku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau, teismo nuomone, jos sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes, reikalauti teigiamų nuteistojo pokyčių įvairiose srityse (mÄ stymo, socialinių įgÅ«džių, problemų sprendimo, savikontrolės ir t. t.).

Tokios iÅ¡vados yra bÅ«tinos gerbiant vieÅ¡Ä jį interesÄ , jog nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo bÅ«tų nubaustas ir atliktų tokiÄ bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistÄ jį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Kaip minėta, BVK 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad lygtinai gali bÅ«ti pakeisti tie nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžiÄ pažangÄ mažindami savo nusikalstamo elgesio rizikÄ . Å iuo metu nuteistajam nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika (skalėje nuo 41 iki 99).

IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad 2019-09-09 atliktas nuteistojo nusikalstamos elgesio rizikos vertinimas parodė vidutinę pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikÄ â€“ 85 balus, 2022-07-02 atliktas vertinimas taip pat parodė vidutinę pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikÄ â€“ 79 balus. 2022-01-10 atlikto vertinimo metu nustatytas 51 balas. Atsižvelgus į tai, sprendžiama, kad nuteistasis, atlikdamas bausmę, siekė pažangos mažinant nusikalstamumo rizikÄ , tačiau teismui abejonių pokyčių stabilumu ir ilgalaike jų trukme kelia nustatyti net 8 kriminogeniniai veiksniai, didinantys rizikÄ ateityje vėl nusikalsti, t. y., smurtinis nusikaltimas, iÅ¡silavinimas, mokymasis ir galimybė įsidarbinti, ryÅ¡iai, gyvenimo stilius ir draugai, piktaudžiavimas alkoholiu, emocinė gerovė, mÄ stymas ir elgesys.

Pažymima, kad kriminogeniniai veiksniai paprastai rodo, kurios gyvenimo sritys nuteistajam yra problemiÅ¡kiausios ir gali lemti jo pakartotinį nusikalstamumÄ , todėl svarstant lygtinio paleidimo klausimÄ svarbios yra nuteistojo dedamos pastangos Å¡iuos kriminogeninius veiksnius mažinti. Vertinamu atveju kriminogeninių veiksnių nustatymas rodo, kad ženklÅ«s pokyčiai nuteistojo pataisos procese jam mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikÄ neįvyko, nustatyti rizikÄ nusikalsti pakartotinai didinantys veiksniai nėra efektyviai valdomi.

Net ir socialinio tyrimo iÅ¡vadoje nurodyti 3 apsauginiai veiksniai, neatsveria nustatytų galimos rizikos veiksnių, ateityje vėl nusikalsti. Sutinkamai su tuo, kas iÅ¡dėstyta, teismas daro iÅ¡vadÄ , jog nuteistasis neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigų sÄ lygų, kurioms esant gali bÅ«ti taikomas lygtinis paleidimas iÅ¡ pataisos įstaigos, kadangi nuteistojo elgesys nesudaro pagrindo manyti, kad nuteistasis daro pakankamÄ pažangÄ mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ , kad jau yra pasiekti bausmės tikslai ir nuteistasis laikysis įstatymų bei nenusikals, todėl atsisakytina patvirtinti Komisijos nutarimÄ taikyti nuteistajam lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsniu, teismas n u t a r i a: Atsisakyti patvirtinti 2022 m. rugpjūčio 26 d. Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos nutarimÄ Nr. 81/04-970 taikyti lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos nuteistajam R. K.. Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos gavimo dienos gali bÅ«ti skundžiama Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rÅ«mus.

Teisėjas Raimundas Krušinys