d2280794-5800-4544-84bb-6db394cea4e2 · Panevėžio apygardos teismas

? Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-7-334/2022 Proceso Nr. 4-08-3-00353-2021-1 Procesinio sprendimo kategorija 21.11.11 (S) PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. sausio 20 d. Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Danutė Å vitinienė, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens -D. K. (toliau – pareiÅ¡kėjas) pateiktÄ apeliacinį skundÄ dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mų 2021 m. lapkričio 26 d. nutarties administracinio nusižengimo byloje, n u s t a t ė :

1. D. K. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 2 dalį nubaustas 500,00 Eur bauda ir specialiosios teisės atėmimu 12 mėnesių už tai, kad jis 2021 m. liepos 10 d., 02.30 val., vairavo automobilį darydamas kelių eismo taisyklių pažeidimus iÅ¡ chuliganiÅ¡kų paskatų, keliant pavojų eismo saugumui, savo bei kitų žmonių saugumui, tai yra vairavo automobilį (duomenys neskelbtini) sankryžoje nesilaikydamas saugaus važiavimo greičio, tyčia (specialiai) staigiai sukdamas deÅ¡inėn taip keičiant transporto priemonės judėjimo kryptį ir nerodant atitinkamos krypties įspėjamojo posÅ«kio signalo, spausdamas akceleratoriaus pedalÄ â€“ didinant variklio apsukas, dėl ko galimai automobilio ratai neteko pilno sukibimo su kelio danga (ratai prasisukinėjo ant kelio dangos pavirÅ¡iaus), taip priversdamas transporto priemonę slysti Å¡onu, „pieÅ¡iant vingiuotÄ keliÄ â€œ ir padarant transporto priemonę sunkiai valdomÄ , dėl ko atsiranda didžiulė rizika įvykti eismo įvykiui ar avarinės situacijos sukėlimui, tokiais savo veiksmais tyčia negerbė žmonių ir visuomenės, paniekindamas elementarias moralės bei elgesio normas pademonstravo niekinantį požiÅ«rį visuomeninei tvarkai, kuri, ypač tarp eismo dalyvių, yra grindžiama tarpusavio suvokimu, pagalba ir pagarba.

Tokiais savo veiksmais D. K. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 4, 9, 82.2, 119 ir 127 punktų reikalavimus.

2. Nesutikdamas su minėtu nutarimu, D. K. pateikė skundÄ Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mams, tačiau to paties teismo 2021 m. lapkričio 26 d. nutartimi, pareiÅ¡kėjo skundas buvo atmestas. 3. 2021 m. gruodžio 23 d. Panevėžio apygardos teisme buvo gautas D. K. skundas, kuriuo praÅ¡oma panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mų 2021 m. lapkričio 26 d. nutartį bei Panevėžio AVPK 2021 m. rugpjūčio 17 d. nutarimÄ Nr. (duomenys neskelbtini) ir administracinę teisenÄ jo atžvilgiu nutraukti, priteisti iÅ¡ valstybės D. K. naudai visas patirtas bylinėjimo iÅ¡laidas. Netenkinus Å¡io praÅ¡ymo, pareiÅ¡kėjas praÅ¡o skundžiamÄ nutartį pakeisti ir neskirti administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo arba skirti kuo trumpesnį jos taikymo terminÄ .

4. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ nutartį pažeidė ANK 563 straipsnio, 567 straipsnio 1 dalies, 569 straipsnio 5 dalies nuostatas, kadangi nenustatė bylai reikÅ¡mingų aplinkybių, priimant skundžiamÄ nutartį neiÅ¡nagrinėjo visų bylai reikÅ¡mingų aplinkybių ir nepasisakė dėl visų pagrindinių pareiÅ¡kėjo skundo argumentų. Dėl to, skundžiama nutartis negali bÅ«ti laikoma teisėta bei pagrįsta ir turi bÅ«ti panaikinta.

5. Skunde pareiÅ¡kėjas teigia, kad apylinkės teismas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ dėl automobilio slydimo. PareiÅ¡kėjo teigimu nutartyje teismas neatskleidė kuo remiantis buvo daroma iÅ¡vada, kad automobilis apskritai slydo, taip pat neaiÅ¡ku kuo remiantis buvo sprendžiama, kad automobilis vėliau iÅ¡sitiesino. PareiÅ¡kėjo teigimu, byloje esančiame vaizdo įraÅ¡e (00:16 val.) matomas transporto priemonės susiÅ«bavimas (sujudėjimas) yra ne transporto priemonės slydimas, o galios netekimas ir atsiradimas dėl pavarų perjungimo. Å ias aplinkybes jis nurodė ir teismo posėdžio metu.

6. PareiÅ¡kėjas taip pat teigia, kad nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų, jog jo vairuojamas automobilis buvo netekęs pilno sukibimo su kelio danga arba, kad jis važiavo vingiuotai. Nurodo, kad automobiliui slystant sausu asfaltu, ant kelio dangos neabejotinai bÅ«tų likusios padangų slydimo žymės, tačiau kaip matyti, tokių duomenų byloje nėra užfiksuota. Patys policijos pareigÅ«nai taip pat patvirtino, kad nefiksavo kelio dangos. Be to, vaizdo įraÅ¡as, užfiksavęs tariamÄ nusižengimÄ , darytas tamsiu paros metu, todėl iÅ¡ jo puikiai galima matyti automobilio žibintų skleidžiamos Å¡viesos trajektorijÄ . Å iuo atveju iÅ¡ vaizdo įraÅ¡o galima matyti tik tai, kad transporto priemonės žibintai keičia kryptį (sukasi) tolygiai pagal vairuotojo atliktÄ posÅ«kio manevrÄ , tačiau tai neįrodo, kad transporto priemonė bÅ«tų vingiavusi.

7. Pareiškėjo teigimu, apylinkės teismas neatskleidė ir kieno konkrečiai atžvilgiu buvo nukreiptas tariamas pareiškėjo noras pademonstruoti niekinantį požiūrį, kieno atžvilgiu pareiškėjas norėjo padaryti iššūkį. Šiuo atveju administracinis nusižengimas padarytas 02:30 val. nakties, (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, kurioje nebuvo jokių žmonių ar kitų transporto priemonių, todėl nėra pagrindo tvirtinti, kad pareiškėjas norėjo pademonstruoti niekinantį požiūrį į visuomenę, nes akivaizdu, kad tokios tuo metu nebuvo. Pareiškėjas pažymi, kad kartu su juo važiavęs draugas negali būti laikomas „visuomene“, nes šis administracinis nusižengimas buvo padarytas daugiau bendrai su juo, nei nukreiptas prieš jį. Be to, šis draugas nebuvo apklaustas ir nebuvo aiškintasi ar tas draugas pritarė pareiškėjo veiksmams ar reiškė pretenzijas dėl tokio elgesio.

8. PareiÅ¡kėjo įsitikimu, teismas taip pat nepagrįstai jo pirminius paaiÅ¡kinimus vertino kaip prisipažinimÄ dėl administracinio nusižengimo padarymo. Nurodo, kad sustabdę policijos pareigÅ«nai jo paklausė prieÅ¡ kÄ â€žmandravoji“, tačiau nenurodė apie kokį konkrečiai pažeidimÄ jie kalba, jam nebuvo praneÅ¡ta kokiu konkrečiai administracinio nusižengimo padarymu jis yra įtariamas. Anot pareiÅ¡kėjo, Å¡ias aplinkybes patvirtina ir vaizdo įraÅ¡as iÅ¡ kurio matyti, jog iÅ¡ pradžių patys policijos pareigÅ«nai dvejojo dėl jo veiksmų kvalifikacijos pagal ANK.

9. Dėl administracinio poveikio priemonės taikymo, pareiÅ¡kėjas pateikia aukÅ¡tesnės instancijos teismo nutarčių (Kauno apygardos teismo nutartys Nr. AN2-535-397/2018; AN2-435-397/2018; AN2-276-954/2019) ir teigia, kad Å¡iuo atveju teismas netaikydamas jo atžvilgiu ANK 34 straipsnio nuostatų, nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad administracinis nusižengimas truko trumpÄ laikÄ , taip pat neįvertino administracinio nusižengimo pavojingumo, padarymo laiko, neatsižvelgta į tai, kad nebuvo žmonių, kuriems jis galėtų kelti pavojų.

10. Pareiškėjas skunde taip pat analizuoja BPK 106 straipsnio nuostatas ir prašo priteisti iš valstybės visas jo patirtas išlaidas.

11. Atsiliepimu į D. K. skundÄ , Panevėžio AVPK administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius nesutinka su pateikto skundo reikalavimais ir praÅ¡o D. K. skundÄ atmesti. Mano, kad teismas motyvuotai pripažino patikimais administracinėn atsakomybėn traukiamÄ D. K. kaltinančius įrodymus, kurie neabejotinai patvirtino, kad D. K. padarė jam inkriminuotÄ ANK 420 straipsnio 2 dalies dispozicijoje numatytÄ administracinį nusižengimÄ .

12. Apeliacinis skundas netenkinamas.

13. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylÄ dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumÄ ir pagrįstumÄ . Nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde yra keliamas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens D. K. nubaudimo pagrįstumo bei nuobaudos individualizavimo klausimai, teigiant, kad jo veiksmuose nėra ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties požymių visumos, taip pat nurodant, kad apylinkės teismas nepagrįstai jo atžvilgiu netaikė ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų. Taigi, apygardos teismas pasisakys bÅ«tent dėl pagrindinio apeliacinio skundo, ar D. K. galėjo bÅ«ti pripažintas tyčia chuliganiÅ¡kai vairavęs automobilį ir ar apylinkės teismas paskyrė tinkamÄ bei proporcingÄ administracinio poveikio priemonę.

14. Pažymėtina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialioje dalyje, sudėtis. Kad asmuo bÅ«tų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimÄ , turi bÅ«ti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimÄ atliekantys pareigÅ«nai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktÄ ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡nagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigÅ«nas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiÅ¡kia, kad nustatant teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes turi bÅ«ti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieÅ¡taravimai, logiÅ¡kumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų Å¡altinių patikimumas. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingo teismo baigiamojo akto priėmimÄ lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių iÅ¡vadų pagrįstumas.

15. Patikrinęs Å¡ios administracinio nusižengimo bylos duomenis, prieÅ¡ingai nei teigiama apeliaciniame skunde, apygardos teismas pripažįsta, kad apylinkės teismas, nagrinėjęs administracinėn atsakomybėn traukiamo D. K. administracinio nusižengimo bylÄ , laikėsi ANK 569 straipsnio reikalavimų, visapusiÅ¡kai ir objektyviai iÅ¡tyrė ir įvertino nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje esančius įrodymus, atliko jų visumos analizę ir pateikė motyvuotas bei pagrįstas iÅ¡vadas dėl D. K. kaltės padarius administracinį nusižengimÄ , numatytÄ ANK 420 straipsnio 2 dalyje. Su tokiomis iÅ¡vadomis sutinka ir skundÄ nagrinėjantis apygardos teismas.

16. IÅ¡ pateiktos administracinio nusižengimo bylos medžiagos nustatyta, kad D. K. administracinio nusižengimo teisena buvo pradėta pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį. ANK 420 straipsnio 2 dalyje yra numatyta, jog chuliganiÅ¡kas vairavimas, t. y. pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui keliantis KET pažeidimas dėl chuliganiÅ¡kų paskatų. Šio administracinio nusižengimo sudėties bÅ«tinasis požymis yra veikos padarymo motyvas – chuliganiÅ¡kos paskatos. ChuliganiÅ¡kos paskatos – tai tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiÅ¡kaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iÅ¡Å¡Å«kis visuomeninei tvarkai, siekiant prieÅ¡pastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiÅ«rį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstÄ savo veiksmams mažareikÅ¡mę dingstį. Pažymėtina ir tai, kad eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu (KET 4 punktas). Pagal KET 9 punkto nuostatas eismo dalyviai privalo laikytis visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami iÅ¡vengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų bÅ«tinų priemonių, iÅ¡skyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios bÅ«tų galima iÅ¡vengti.

Pagal KET 127 punkto nuostatas, vairuotojui yra nustatyta pareiga pasirinkti važiavimo greitį, atsižvelgiant į važiavimo sÄ lygas, ypač vietovės reljefÄ , kelio ir transporto priemonės bÅ«klę ir krovinį, meteorologines sÄ lygas, taip pat eismo intensyvumÄ , kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iÅ¡ anksto numatomos kliÅ«ties <...>. Pagal KET 119 punktÄ , vairuotojas privalo važiuoti kuo arčiau deÅ¡iniojo važiuojamosios dalies kraÅ¡to. Pagal KET 82.2 punktÄ , vairuotojas <...> prieÅ¡ sukdamas į deÅ¡inę ar kairę, privalo įspėti atitinkamos krypties posÅ«kių Å¡viesos signalais.

17. Policijos pareigÅ«nai (M. R. ir G. K.) pirmosios instancijos teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad jie įvykio vakarÄ sustojo degalinėje užsipilti kuro. IÅ¡lipę iÅ¡ automobilio iÅ¡girdo, kad kyla variklio apsukos ir yra „gazuojama“, o atsisukus, prie sankryžos, pamatė automobilį BMW. Užsidegus žaliam Å¡viesoforo signalui, automobilis nerodant posÅ«kio signalo, staigiai suko deÅ¡inėn, o darydamas posÅ«kio manevrÄ , slydo Å¡onu, sankryžoje užsiskersavo ratai, buvo „pieÅ¡iamas vingiuotas kelias“, t. y. buvo atlikti mažiausiai du vingiai – į kairę, į deÅ¡inę, o tada automobilis iÅ¡sitiesino ir nuvažiavo tiesiai.

Automobilis buvo iÅ¡slydęs Å¡onu ir į prieÅ¡prieÅ¡inę eismo juostÄ . Galas buvo prieÅ¡prieÅ¡inėje eismo juostoje, o priekis į juos (pareigÅ«nus). Automobilis BMW su garsais, slydimais, akseliaravimu važiavo iÅ¡ (duomenys neskelbtini) gatvės į (duomenys neskelbtini) gatvę, manevras užtruko kelias sekundes. Ä® minėtÄ automobilį gal ir nebÅ«tų atkreipę dėmesio, jei ne jo skleidžiami garsai, pvz. padangų cypimas, variklio gausmas. Apeliacinės instancijos teismas visiÅ¡kai sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog nesama pagrindo netikėti policijos pareigÅ«nų, atlikusių savo tarnybines pareigas, paaiÅ¡kinimais. Policijos pareigÅ«nai parodymus davė teisme bÅ«dami įspėti dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimÄ , byloje nėra jokių duomenų, kad iki įvykio jie bÅ«tų pažinoję D.

K. ir būtų šališki, siektų melagingai jį apkalbėti ar dėl kažkokių kitų priežasčių būtų suinteresuoti bylos baigtimi. Be to, policijos pareigūnų paaiškinimus patvirtina ir kiti rašytiniai bylos duomenys, tame tarpe ir tarnybinis pranešimas bei vaizdo įrašuose užfiksuota informacija, iš kurios aiškiai matyti, kaip prie šviesoforo sustojo automobilis, o užsidegus leidžiamam šviesoforo signalui, automobilis be posūkio signalo, staigiai iš vietos pajudėdamas gana nemažu greičiu pasuka dešinėn, automobilis slysta šonu, netenka pilno sukibimo su kelio danga (ratai prasisuka ant kelio dangos), ko pasėkoje automobilis tampa nestabilus (vingiuoja kelyje), o paskui automobilis išsitiesina ir nuvažiuoja tiesiai tolyn.

18. Nors administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo D. K. tvirtina, kad automobilio „sujudėjimas“ yra ne transporto priemonės slydimas, o galios netekimas ir atsiradimas dėl pavarų perjungimo, tačiau sutikti su tokiais argumentais nėra jokio pagrindo, nes iÅ¡ vaizdo įraÅ¡o aiÅ¡kiai matyti, kad automobilis, staigiai sukdamas į deÅ¡inę, trumpÄ laiko tarpÄ netenka pilno sukibimo su kelio danga, slysta Å¡onu, automobilio galas atsiduria prieÅ¡prieÅ¡inėje eismo juostoje, paskui iÅ¡sitiesina ir nuvažiuoja tolyn.

Be to, Å¡ias aplinkybes patvirtino ir policijos pareigÅ«nai, nurodydami, kad darydamas posÅ«kio manevrÄ , automobilis slydo Å¡onu, atliko mažiausiai du vingius – į kairę, į deÅ¡inę. Kita vertus, jei automobilio sujudėjimas bÅ«tų sÄ lygotas pavarų perjungimo, kaip, kad teigia pareiÅ¡kėjas, tai akivaizdu, kad automobilis nebÅ«tų slydęs Å¡onu, nes pavarų keitimo metu automobilis juda laisva eiga ir tai nesÄ lygoja automobilio slydimo Å¡onu. Pažymėtina ir tai, kad pats administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nusižengimo fiksavimo metu policijos pareigÅ«nui paklausus prieÅ¡ kÄ â€žmandravoji“, pastarasis atsakė, kad prieÅ¡ patį save.

Apeliacinės instancijos teismas dar kartÄ peržiÅ«rėjęs vaizdo įraÅ¡Ä , neturi pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad D. K. taip atsakė nežinodamas kokiu administracinio nusižengimo padarymu yra įtariamas, juo labiau, kad automobilio eksploatacijos pažeidimų klausimas iÅ¡kilo tik po tam tikro laiko tarpo, t. y. policijos pareigÅ«nui apžiÅ«rėjus automobilio padangas. Vien tai, kad policijos pareigÅ«nai neužfiksavo slydimo žymių ant kelio dangos ir vaizdo įraÅ¡e, kuris, beje, darytas vaizdo kamera, įrengta tarnybiniame automobilyje, stovėjusiame horizontaliai važiuojančio aptariamo automobilio, nematyti kardinalaus D.

K. vairuotos transporto priemonės skleidžiamos Å¡viesos trajektorijos pasikeitimo, nepaneigia aukščiau iÅ¡dėstytų aplinkybių, nes kaip minėta, konstatuoti tam tikro fakto buvimÄ ar nebuvimÄ galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais.

19. Atsižvelgdamas į visa tai, kas anksčiau aptarta, apygardos teismas visiÅ¡kai sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiÅ¡kinimai, duoti teismo posėdžio metu, jog jo vairavimo negalima laikyti chuliganiÅ¡ku, yra paneigti anksčiau aptartų įrodymų visuma ir laikytini gynybine pozicija, siekiant panaikinti ar suÅ¡velninti savo administracinę atsakomybę. Šiuo atveju visiÅ¡kai sutiktina, kad D. K., darydamas KET pažeidimus ir priversdamas transporto priemonę slysti Å¡onu, „pieÅ¡iant vingiuotÄ keliÄ â€œ ir padarant transporto priemonę sunkiai valdomÄ , kėlė pavojų eismo saugumui, savo bei kitų žmonių saugumui.

Nors D. K. teigimu, įvykis įvyko nakties metu (02.30 val.), (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, kurioje nebuvo jokių žmonių ar kitų transporto priemonių, tačiau kaip matyti iÅ¡ vaizdo įraÅ¡o, visai Å¡alia Å¡ios sankryžos yra degalinė, į kuriÄ , bet kuriuo paros metu gali atvykti kitos transporto priemonės, be to, ir įvykio metu joje buvo žmonių, įskaitant ir pačius policijos pareigÅ«nus, todėl neabejotina, kad D. K.veiksmai ne tik sudarė rizikÄ eismo įvykiui ar avarinei situacijai kilti, bet ir kėlė realų pavojų kitiems asmenims, nes, be to, kas jau aptarta, įvertintina ir tai, kad Å¡alia D.

K.sėdėjo bendrakeleivis. Svarbu ir tai, kad automobiliui slydimo metu esant nevaldomam, neįmanoma nuspėti jo tolimesnės judėjimo trajektorijos ir numatyti, kokius objektus/subjektus savo kelyje tokia transporto priemonė kliudys. Dėl to, vien tai, kad tuo momentu nebuvo kitų transporto priemonių, D. K. pavojingų veiksmų nemažina ir administracinės atsakomybės nešalina.

20. Taigi, aptartas neatsakingas D. K.elgesys iÅ¡ tiesų sudarė ne tik eismo įvykio kilimo grėsmę, bet ir kėlė pavojų kitų asmenų saugumui, tad Å¡ios aplinkybės rodo, kad D. K.elgėsi ne tik pavojingai, bet ir iÅ¡Å¡aukiančiai, parodydamas aiÅ¡kų kitų asmenų negerbimÄ bei niekinantį požiÅ«rį į visuomenėje nusistovėjusias elementarias moralės bei elgesio normas, o tai vertintina kaip chuliganiÅ¡kas vairavimas. Pažymėtina, jog nesaugus manevravimas, taip pat ir panaudojant Å¡oninį automobilio slydimÄ , gali bÅ«ti vienas iÅ¡ chuliganiÅ¡ko vairavimo požymių, tačiau jis turi bÅ«ti vertinamas ir kitų bylos aplinkybių kontekste, atsižvelgiant į bylos aplinkybių visumÄ , leidžiančiÄ spręsti apie vairuotojo tyčios ir jo paskatų turinį. Šiuo atveju esama aplinkybių, kurios leidžia daryti neabejotinas iÅ¡vadas dėl D.

K. chuliganiÅ¡kų paskatų buvimo. Apeliacine tvarka bylÄ nagrinėjantis teismas, vadovaudamasis bylos duomenimis, konstatuota, kad byloje yra pakankamai įrodymų, jog D. K. savo pasirinktu vairavimo bÅ«du (duomenys neskelbtini). sankryžoje, nesilaikydamas saugaus važiavimo greičio, tyčia (specialiai) staigiai sukdamas deÅ¡inėn taip keičiant transporto priemonės judėjimo kryptį ir nerodant atitinkamos krypties įspėjamojo posÅ«kio signalo, spausdamas akceleratoriaus pedalÄ â€“ didinant variklio apsukas, dėl ko galimai automobilio ratai neteko pilno sukibimo su kelio danga (ratai prasisukinėjo ant kelio dangos pavirÅ¡iaus), taip priversdamas transporto priemonę slysti Å¡onu, „pieÅ¡iant vingiuotÄ keliÄ â€œ ir padarydamas transporto priemonę sunkiai valdomÄ , sudarė didelė rizikÄ eismo įvykiui ar avarinės situacijos kilimui ir savo veiksmais pademonstravo nepagarbÄ visuomenei bei visuomeninei tvarkai.

21. Apygardos teismas, įvertinęs bylos medžiagÄ , konstatuoja, kad apylinkės teismas, iÅ¡klausęs D. K. paaiÅ¡kinimus, liudytojų parodymus, iÅ¡tyręs raÅ¡ytinius bylos duomenis, Å¡ių duomenų visumos analizės pagrindu pagrįstai D. K. veiksmuose konstatavo ANK 420 straipsnio 2 dalies sudėtį. Anksčiau paminėti duomenys patvirtina, kad D. K. administracinį nusižengimÄ padarė tyčia, suprasdamas atliekamų veiksmų pavojingumÄ ir to siekdamas. Akivaizdu, jog tokiu savo elgesiu (nesilaikydamas saugaus važiavimo greičio ir nerodydamas atitinkamos krypties įspėjamojo posÅ«kio signalo, specialiai staigiai sukdamas deÅ¡inėn taip keičiant transporto priemonės judėjimo kryptį ir spausdamas akceleratoriaus pedalÄ jis didino variklio apsukas, dėl ko automobilio ratai prasisukinėjo ant kelio dangos pavirÅ¡iaus taip priverčiant transporto priemonę slysti Å¡onu, „pieÅ¡iant vingiuotÄ keliÄ â€œ padarė jÄ sunkiai valdomÄ ), matant automobilyje sėdinčiam bendrakeleiviui, taip pat policijos pareigÅ«nams (bÅ«tent Å¡ie veiksmai atkreipė jų dėmesį), D.

K.iÅ¡ chuliganiÅ¡kų paskatų demonstravo savo iÅ¡skirtinumÄ , ypatingÄ nepagarbÄ nustatytai kelių eismo saugumo tvarkai, o tokiam elgesiui pateisinti nesama jokios objektyvios dingsties. ChuliganiÅ¡kai vairuodamas, D. K. sudarė didelę rizikÄ eismo įvykiui ar avarinės situacijos kilimui, taip pat kėlė pavojų savo ir automobilyje buvusiam keleiviui bei kitų asmenų, kurie bet kuriuo metu (Å¡ioje sankryžoje esanti degalinė dirba visÄ parÄ ) galėjo ten atsidurti saugumui. Nors pats D. K.savo veiksmų nevertina kaip chuliganiÅ¡kų, tačiau pažymėtina, jog tokie jo veiksmai, kuomet jis vairavo transporto priemonę sankryžoje nesilaikydamas saugaus važiavimo greičio, tyčia staigiai sukdamas deÅ¡inėn, taip keisdamas transporto priemonės kryptį ir nerodydamas atitinkamos krypties įspėjamojo posÅ«kio signalo, spausdamas akseleratoriaus pedalÄ , didindamas variklio apsukas, dėl to automobilio ratai prasisukinėjo ant kelio dangos pavirÅ¡iaus, taip priversdamas transporto priemonę slysti Å¡onu, „pieÅ¡iant vingiuotÄ keliÄ â€œ ir padarydamas transporto priemonę sunkiai valdomÄ , rodo asmens nepagarbÄ visuomenei, elementarių moralės bei elgesio normų paniekinimÄ , demonstruoja asmens niekinantį požiÅ«rį į galiojančiÄ teisinę tvarkÄ (nustatytus draudimus ir įpareigojimus), savęs iÅ¡kėlimÄ aukščiau kitų eismo dalyvių, kurie tinkamai laikosi KET. Aptarti D.

K.veiksmai visiškai neatitinka padidinto pavojaus šaltinio (transporto priemonės) valdytojui keliamų aukštesnių atsargumo ir atidumo standartų. Teismo manymu, byloje nustatytos objektyviosios D. K.veikimo aplinkybės aiškiai atskleidžia jo veikimo priežastį – chuliganiškas paskatas, nes toks automobilio vairavimas yra neleistinas, pagarbaus, dėmesingo vairuotojo požiūriu nepateisinamas ir logiškai nepaaiškinamas, be jokios realios priežasties keliantis pavojų ne tik jį vairuojančiam asmeniui ir jo automobilyje esančiam keleiviui, bet ir kitų žmonių, eismo saugumui. 22.

Taigi nagrinėjamu atveju, apibendrindamas visa tai, kas iÅ¡dėstyta, apygardos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai iÅ¡tyrė visas bylos aplinkybes (ANK 567 straipsnis), tinkamai pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, įvertino byloje esančius įrodymus (ANK 569 straipsnis) ir priėmė teisingÄ procesinį sprendimÄ dėl D. K. kaltės nustatymo, padarius ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatytÄ administracinį nusižengimÄ .

23. PareiÅ¡kėjas D. K. apeliaciniame skunde taip pat praÅ¡o, netenkinus jo skundo dėl administracinio nusižengimo teisenos nutraukimo jo atžvilgiu, pakeisti skundžiamÄ nutartį bei Panevėžio AVPK 2021 m. rugpjūčio 17 d. nutarimÄ ir neskirti administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo arba skirti kuo trumpesnį jos taikymo terminÄ , t. y. taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Tačiau apygardos teismo vertinimu, Å¡velninti D. K. skirtÄ administracinę nuobaudÄ , jo atžvilgiu taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir netaikyti administracinio poveikio priemonės arba sutrumpinti jos taikymo terminÄ , kaip to praÅ¡oma apeliaciniame skunde, nėra jokio pagrindo.

24. Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinius nusižengimus padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimÄ Ä¯statymas aukščiau iÅ¡kelia visuomenės interesÄ siekdamas užtikrinti nepriekaiÅ¡tingÄ teisės aktų laikymÄ si, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimÄ , asmeninį interesÄ iÅ¡vengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu pažeidimu. Vien tik administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios administracinės nuobaudos paskyrimas Å¡iuo atveju akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų.

25. IÅ¡ esmės analogiÅ¡kos pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje, pagal kuriÄ , administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimÄ , kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimÄ nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių Å¡iam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kuriÄ paskyrus gali bÅ«ti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri vertinant pažeidimo pobÅ«dį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartys administracinio nusižengimo/teisės pažeidimo bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013).

26. Esminės administracinių nuobaudų skyrimo taisyklės yra įtvirtintos ANK 32 straipsnyje, remiantis kuriuo nuobauda ir administracinio poveikio priemonė už administracinį nusižengimÄ skiriama pagal Å¡io kodekso specialiosios dalies straipsnį, laikantis Å¡io kodekso bendrosios dalies nuostatų, vadovaujantis teisės virÅ¡enybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais. IÅ¡ paminėto seka, kad administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės skyrimas asmeniui, padarius ANK specialiojoje dalyje įtvirtintÄ administracinį nusižengimÄ , yra iÅ¡skirtinė teismo ar institucijos, administracinio nusižengimo bylÄ nagrinėjusios ne teismo tvarka, kompetencija.

27. Galimybę skirti Å¡velnesnę nuobaudÄ ar administracinio poveikio priemonę nei numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje yra numatyta ANK 34 straipsnio 6 dalyje. Å iame straipsnyje nurodyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylÄ ne teismo tvarka iÅ¡nagrinėjusi institucija (pareigÅ«nas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobÅ«dį, pažeidėjo kaltės formÄ ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudÄ negu Å¡io kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti Å¡velnesnę administracinę nuobaudÄ ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta Å¡io kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Tačiau, teismų praktikoje vadovaujamasi nuostata, jog administracinė nuobauda, skiriant Å¡velnesnę nei sankcijoje numatyta administracinė nuobauda, gali bÅ«ti Å¡velninama tik esant iÅ¡skirtinėms aplinkybėms, kurios gali bÅ«ti vertinamos pažeidėjo naudai, pavyzdžiui, veikos mažareikÅ¡miÅ¡kumas ar nedidelis jos pavojingumas, iÅ¡skirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan., ir galėtų bÅ«ti pagrindu skirti ne sankcijoje numatytÄ , o Å¡velnesnę nuobaudÄ . Nesant tokių ypatingų aplinkybių mažesnė nei įstatymo numatyta už konkretaus administracinio nusižengimo padarymÄ nuobauda negali bÅ«ti skiriama.

28. Vertinamu atveju D. K.buvo nubaustas ANK 420 straipsnio 2 dalies sankcijos vidurkį atitinkančia pinigine bauda, o teisė vairuoti transporto priemones jam atimta minimaliam terminui. Sprendžiant Å¡ios administracinės nuobaudos proporcingumo klausimÄ , visų pirma pažymėtina, kad D. K.padarė itin Å¡iurkÅ¡tų KET pažeidimÄ , visiÅ¡kai ignoruodamas geros moralės elgesio normas, tokiais savo veiksmais neabejotinai keldamas pavojų ne tik kelių eismo saugumui, bet ir savo bei kitų eismo dalyvių sveikatai ar net gyvybei. Toks administracinėn atsakomybėn patraukto asmens elgesys, skundÄ nagrinėjančio teismo vertinimu, neabejotinai atskleidžia jo antivisuomenines nuostatas bei neigiamÄ jo požiÅ«rį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas ir D. K.charakterizuoja labiau neigiamai.

29. Å ios iÅ¡vados kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Å¡is administracinis nusižengimas D. K.nebuvo vienintelis. Praeityje jis buvo ne kartÄ baustas administracine tvarka už įvairaus pobÅ«džio ir pavojingumo administracinių nusižengimų padarymÄ (pastatė automobilį vietoje, kurioje be specialaus leidimo neturėjo teisės statyti, nesumokėjo vietinės rinkliavos už automobilio stovėjimÄ , vieÅ¡oje vietoje buvo akivaizdžiai neblaivus, nusistatyti blaivumÄ kategoriÅ¡kai atsisakė, virÅ¡ijo leistinÄ važiavimo greitį net 76 km/h), jo atžvilgiu taip pat buvo taikytos ir administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimas 12 mėnesių, tačiau akivaizdu, jog jokių iÅ¡vadų iÅ¡ ankstesnio savo neteisėto elgesio D.

K.nedaro, savo elgesio teigiama linkme nekoreguoja. D. K. daromi pažeidimai pakankamai pavojingi ir visa tai neleidžia daryti iÅ¡vados, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo yra drausmingas vairuotojas, o padarytas nusižengimas yra atsitiktinis įvykis jo gyvenime. Byloje esantys duomenys patvirtina ir tai, kad jis kritiÅ¡kai nevertina ir dabartinio savo pažeidimo – kaltės dėl padaryto nusižengimo nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje D. K. nepripažino, o iÅ¡ skunduose pateiktų argumentų galima spręsti, kad jis pergyvena ne dėl savo padaryto nusižengimo, o dėl kilsiančių neigiamų tokio jos elgesio pasekmių, t. y. teisės vairuoti transporto priemones netekimo, kas vėlgi administracinėn atsakomybėn patrauktÄ asmenį charakterizuoja labiau neigiamai.

30. Pagrindo Å¡velninti D. K.skirtÄ administracinę nuobaudÄ nesudaro ir jo apeliacinio skundo motyvai, kad administracinis nusižengimas padarytas nakties metu, kuomet aplinkui nebuvo žmonių, kuriems jis galėtų kelti pavojų, administracinis nusižengimas truko trumpÄ laikÄ . Å ioje vietoje vis tik akcentuotina, kad administracinė atsakomybė pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį kyla ir administracinė nuobauda asmeniui skiriama nepriklausomai nuo keliamos/padarytos žalos ar eismo intensyvumo, į Å¡ias aplinkybes gali bÅ«ti atsižvelgiama individualizuojant nuobaudÄ sankcijos ribose, bet ne sprendžiant klausimÄ dėl Å¡velnesnės nei numatyta sankcijoje, administracinės nuobaudos skyrimo.

Neabejotina, kad atsižvelgdamas bÅ«tent į galimas chuliganiÅ¡ko vairavimo pasekmes, sankcijoje už šį nusižengimÄ nustatydamas pakankamai griežtas administracines nuobaudas, įstatymo leidėjas siekia ne tik nubaudimo, bet ir prevencinių tikslų – apsaugoti visuomenę nuo tokio pobÅ«džio veikų, kurios gali sukelti žalÄ jos nariams ar jų turtui, todėl Å¡iuo atveju sumenkinti įstatymo leidėjo pozicijÄ ir Å¡velninti už komentuojamų veiksmų padarymÄ Ä¯statyme numatytÄ administracinę atsakomybę, skiriant D.

K.Å¡velnesnę administracinę nuobaudÄ , nėra jokio pagrindo. Å ios iÅ¡vados nekeičia ir apeliaciniame skunde minimos Kauno apygardos teismo nutartys, iÅ¡ kurių matyti, kad pastarosios aplinkybės nuo nagrinėjamos administracinio nusižengimo bylos aplinkybių skiriasi ne tik pažeidimo esme, pavojingumu, bet ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens charakteristika, todėl vadovautis nurodytomis nutartimis ir tuo pagrindu D. K. Å¡velninti nuobaudÄ , pagrindo taip pat nėra.

31. Aptartų duomenų pagrindu daroma iÅ¡vada, kad D. K.paskirta administracinė nuobauda buvo individualizuota tinkamai, nepažeidžiant ANK 32 ir 34 straipsnių reikalavimų, yra ne per griežta, adekvati padarytam administraciniam nusižengimui ir atitinka nuobaudų skyrimo pagrindus, todėl Å¡velninti PareiÅ¡kėjui paskirtÄ administracinę nuobaudÄ , nėra nei faktinio, nei juridinio pagrindo. Juo labiau, jog tiek administracine nuobauda siekiama atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. Todėl per Å¡velnus asmens baudžiamumas jį gali tik paskatinti ateityje vėl nepaisyti visuomenėje priimtų elgesio nuostatų ir įvykdyti administracinį nusižengimÄ .

32. Taigi, apygardos teismas konstatuoja, kad Å¡ioje byloje D. K. kaltė padarius jam inkriminuojamÄ administracinį nusižengimÄ , numatytÄ ANK 420 straipsnio 2 dalyje, visiÅ¡kai įrodyta ir D. K. už šį nusižengimÄ Panevėžio AVPK 2021 m. rugpjūčio 17 d. nutarimu paskirta administracinė nuobauda yra teisinga ir proporcinga padarytam administraciniam nusižengimui, todėl tenkinti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. K. apeliacinį skundÄ , panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mų 2021 m. lapkričio 26 d. nutartį ir Panevėžio AVPK 2021 m. rugpjūčio 17 d. nutarimÄ , ir administracinio nusižengimo bylÄ D.

K.atžvilgiu nutraukti, taip pat keisti minėtus procesinius sprendimus ir taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, nėra jokio pagrindo. Kadangi Å¡ia nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. K. apeliacinis skundas netenkinamas, atitinkamai nėra pagrindo ir iÅ¡ Panevėžio AVPK priteisti bylinėjimo iÅ¡laidas. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi ir 654 straipsniu, n u t a r i a : palikti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mų 2021 m. lapkričio 26 d. nutartį nepakeistÄ ir D.

K. apeliacinio skundo netenkinti. Å i nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dienÄ . Teisėja Danutė Å vitinienė