2019-09-25 Nr. AB-18050-3-62-3-02525-2017-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinės byla Nr

Administracinė byla Nr. eA-1580-756/2019

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02525-2017-8

Procesinio sprendimo kategorija 36

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. rugsėjo 25 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. A. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. kovo 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo K. A. skundą atsakovui Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas K. A. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti atsakovo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir atsakovas, Kauno AVPK) Viešosios tvarkos valdybos 2017 m. lapkričio 17 d. sprendimą Nr. 17-IL-20-03014-e „Dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimo“ (toliau – ir Sprendimas).

2. Pareiškėjas nurodė, kad Sprendimu atsakovas panaikino pareiškėjui išduotą leidimą laikyti (nešiotis) ginklus. Toks sprendimas buvo priimtas dėl to, kad pareiškėjas kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Pareiškėjo nuomone, Sprendime pateikti duomenys neįrodo aplinkybės, kad pareiškėjas yra linkęs kelti grėsmę savo ar kitų asmenų sveikatai, nes pareiškėjo atžvilgiu pradėti ikiteisminiai tyrimai nutraukti nesurinkus pakankamai duomenų, įrodančių pareiškėjo kaltę, arba nustačius, jog nepadaryta nusikalstama veika. Minėti nutraukti ikiteisminiai tyrimai nėra susiję su pareiškėjo nusikalstamais veiksmais, todėl negali sukelti pareiškėjui jokių neigiamų padarinių, o priešingas tokių duomenų vertinimas pažeidžia Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse įtvirtintą asmens nekaltumo prezumpciją. Pareiškėjo padaryti kiti administracinės teisės pažeidimai buvo susiję su Kelių eismo taisyklių pažeidimu, be to, padaryti per ilgą septynerių metų laikotarpį. Šie duomenys taip pat necharakterizuoja pareiškėjo kaip asmens, keliančio grėsmę kitų asmenų sveikatai, nes padaryti administracinės teisės pažeidimai nėra susiję su smurtiniu pareiškėjo elgesiu ar su šaunamaisiais ginklais bei netinkamu jų naudojimu. Didžioji dalis pareiškėjui paskirtų administracinių nuobaudų yra nebegaliojančios, todėl negali sukelti jam neigiamų padarinių. Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 40 straipsnio l dalies 6 punktas įpareigoja atsakovą panaikinti leidimus nešiotis ir leidimus laikyti B ir C kategorijų ginklus ir šaudmenis, kai asmuo naudojasi ginklu pažeisdamas įstatymų reikalavimus ir tas pažeidimas kelia grėsmę žmonių gyvybei, sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, tačiau tokių faktų nenustatyta. Atsakovas nepagrįstai teigia, kad pareiškėjas gali būti laikomas asmeniu, keliančiu grėsmę kitų asmenų sveikatai ar kitoms įstatymų saugomoms vertybėms. Skundžiamas sprendimas pagrįstas deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, todėl nepagrįstas ir neteisėtas.

3. Atsakovas Kauno AVPK atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

4. Atsakovas paaiškino, jog nutraukti du ikiteisminiai tyrimai dėl pareiškėjo teisinių pasekmių sukelti negali, tačiau tai, jog pareiškėjas kelis kartus buvo traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, atliekami ikiteisminiai tyrimai, jį atitinkamai charakterizuoja. Administracinių teisės pažeidimų ir Administracinių nusižengimų registrų duomenimis, nuo 2000 m. lapkričio 17 d. iki 2017 m. liepos 15 d. pareiškėjas baustas administracine tvarka 13 kartų, iš jų paminėtini 6 kartai už automobilio vairavimą viršijant nustatytą greitį, du kartai už naudojimosi saugos diržais tvarkos pažeidimą, viešosios tvarkos pažeidimą, esant neblaiviam.

Kauno AVPK Kauno miesto Centro policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Centro policijos nuovados 2016 m. vasario 19 d. nutarimu pareiškėjas nubaustas už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 174 straipsnyje numatytą administracinį teisės pažeidimą, t. y. 2016 m. vasario 15 d., apie 22.10 val., pareiškėjas, būdamas neblaivus prekybos ir pramogų centre „Akropolis“, Karaliaus Mindaugo pr. 49, Kaune, viešoje vietoje, rėkavo, triukšmavo, atvykus apsaugos darbuotojams, pradėjo su jais stumdytis, mojavo rankomis, norėdamas jiems suduoti, išplūdo apsaugos darbuotojus necenzūriniais žodžiais, taip pažeidė viešąją tvarką ir žmonių rimtį.

Šie pareiškėjo tyčiniai veiksmai viešoje vietoje, t. y. pašalinių žmonių akivaizdoje, be jokios pateisinamos priežasties, apsaugos darbuotojų, atlikusių viešosios tvarkos saugojimo pareigas, išplūdimas necenzūriniais žodžiais, trikdant visuomenės rimtį ir tvarką, yra pavojingi savaime ir tai liudija pareiškėjo neatsakingumą, nepagarbą įstatymams bei nusistovėjusiai tvarkai ir moralės normoms. Tokie agresyvūs, aplinkinius šokiruojantys ir moralės požiūriu nepriimtini veiksmai akivaizdžiai kelia grėsmę žmonių gyvybei, sveikatai, visuomenės saugumui ir viešajai tvarkai.

Atsižvelgiant į išdėstytus pareiškėjo neigiamus biografijos faktus, darytina išvada, kad pareiškėjas, konfliktuodamas su savo artimaisiais, kurie nuolat jaučia baimę dėl jo laikomų šaunamųjų ginklų, būdamas neblaivus, šiurkščiai pažeisdamas viešąją tvarką ir visuomenės rimtį, vairuodamas automobilį be saugos diržų, viršydamas nustatytą greitį, rizikuoja ne tik savo, bet ir kitų asmenų sveikata ar net gyvybe, kelia grėsmę nuosavybei, viešajai tvarkai ir visuomenės saugumui. Skundžiamas Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl pareiškėjo skundas atmestinas.

II. 5. Regionų apygardos administracinis teismas 2018 m. kovo 19 d. sprendimu pareiškėjo K. A. skundą atmetė.

6. Teismas nustatė, kad Kauno AVPK 2014 m. birželio 1 d. pareiškėjui išdavė leidimą laikyti (nešiotis) ginklus. Kauno AVPK 2017 m. lapkričio 3 d. buvo gautas pareiškėjo prašymas grąžinti jam priklausančius ginklus ir šaudmenis nutraukus ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-16322-17 Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 2017 m. spalio 3 d. nutarimu. Skundžiamu Sprendimu atsakovas panaikino pareiškėjui išduotą leidimą laikyti (nešiotis) ginklus. Toks sprendimas buvo priimtas atsižvelgus į tai, kad pareiškėjas kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, todėl atitinka Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 10 punkte nurodytus pagrindus, suteikiančius teisę atsakovui panaikinti leidimą nešiotis ir laikyti ginklus.

7. Teismas nustatė, kad Sprendimas buvo grindžiamas faktinėmis aplinkybėmis, jog Kauno AVPK dėl pareiškėjo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-116322-17 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 145 straipsnio 1 dalį, kuris Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 2017 m. spalio 3 d. nutarimu buvo nutrauktas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 212 straipsnio 2 punkto pagrindu, ikiteisminio tyrimo metu nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių pareiškėjo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo. Taip pat Sprendimas buvo grindžiamas Kauno apskrities VPK dėl pareiškėjo pradėtu ikiteisminiu tyrimu Nr. 65-1-00294-11 dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 145 straipsnyje, kuris taip pat Kauno rajono apylinkės prokuratūros 2011 m. liepos 21 d. nutarimu buvo nutrauktas BPK 212 straipsnio 1 punkto ir 3 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, pareiškėjui nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Sprendime buvo nurodytas Kauno AVPK Kauno miesto Centro policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Centro policijos nuovados 2016 m. vasario 19 d. nutarimas, kuriuo pareiškėjas nubaustas už ATPK 174 straipsnyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymą (nedidelį chuliganizmą, kai buvo nustatytas 2,20 promilės neblaivumas), taip pat Sprendime įvertinta ir tai, kad pareiškėjas nuo 2000 m. lapkričio 17 d. iki 2017 m. liepos 15 d. buvo baustas 11 kartų už administracinės teisės pažeidimus dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimų (už automobilio vairavimą viršijant nustatytą greitį, du kartus už naudojimosi saugos diržais tvarkos pažeidimą, po vieną kartą už transporto priemonių vairavimo tvarkos pažeidimą, už automobilio vairavimą naudojantis mobiliojo ryšio telefonu, už pėsčiųjų ir kitų kelių eismo dalyvių padarytus Kelių eismo taisyklių pažeidimus).

8. Teismas nurodė, kad dėl pareiškėjo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-16322-17 Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 2017 m. spalio 3 d. nutarimu buvo nutrauktas, vadovaujantis BPK 212 straipsnio 2 punktu, ikiteisminio tyrimo metu nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių pareiškėjo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo. Minėtas ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas dėl R. S. pareiškimo, kad 2017 m. balandžio 5 d. apie 15.30 val. (duomenys neskelbtini) kieme jos buvęs sutuoktinis K. A. grasino ją nužudyti, t. y. su plyta sudaužyti galvą arba sumušti, kadangi K. A. namuose laikė ginklus ir yra ūmaus būdo, pareiškėja tikėjo, jog grasinimas realus. Kitas ikiteisminis tyrimas Nr. 65-1-00294-11, kuriuo vadovavosi atsakovas priimdamas skundžiamą Sprendimą, buvo pradėtas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 145 straipsnyje, kuris taip pat Kauno rajono apylinkės prokuratūros 2011 m. liepos 21 d. nutarimu buvo nutrauktas BPK 212 straipsnio 1 punkto ir 3 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, pareiškėjui nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Šis ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas dėl 2011 m. sausio 14 d. 13.15 val. pranešimo (ROIK 0111000025224), kad (duomenys neskelbtini), tėvas K. A. (pareiškėjas) grasina iššaudyti visą šeimą. Kauno AVPK Kauno miesto Centro policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Centro policijos nuovados 2016 m. vasario 19 d. nutarimu pareiškėjas nubaustas 66 Eur bauda už ATPK 174 straipsnyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymą (nedidelį chuliganizmą) už tai, kad jis 2016 m. vasario 15 d., apie 22.10 val., būdamas neblaivus (nustatytas 2,20 promilės neblaivumas) Kaune, Karaliaus Mindaugo pr. 49, esančiame prekybos ir pramogų centre „Akropolis“, prie „Forum Cinemas“ bilietų kasų, viešoje vietoje, rėkavo, triukšmavo, atvykus apsaugos darbuotojams, pradėjo su jais stumdytis, mojavo rankomis, norėdamas jiems suduoti, išplūdo apsaugos darbuotojus necenzūriniais žodžiais, taip pažeisdamas viešąją tvarką ir žmonių rimtį.

9. Teismas nurodė, kad pagal Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 10 punktą, leidimai nešiotis ir leidimai laikyti B, C kategorijų ginklus ir šaudmenis panaikinami, kai policija turi duomenų, kad asmuo kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui.

10. Teismas vertino, kad nutraukti ikiteisminiai tyrimai nesudaro faktinio pagrindo pareiškėją charakterizuoti kaip asmenį, linkusį kelti grėsmę kitų asmenų sveikatai, saugumui. Nutrauktuose ikiteisminiuose tyrimuose nebuvo surinkti duomenys, patvirtinantys netinkamą pareiškėjo elgesį, kuris leistų daryti išvadą, kad pareiškėjas kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei, ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar saugumui. Tai reiškia, kad ikiteisminio tyrimo duomenys apie pareiškėją nėra pakankamai akivaizdūs ir informatyvūs, jog būtų galima daryti išvadą apie pareiškėjo keliamą grėsmę šioje Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 10 punkto normoje nurodytoms vertybėms. Abu ikiteisminiai tyrimai nutraukti nesurinkus pareiškėjo kaltę pagrindžiančių įrodymų ir nenustačius jo veiksmuose nusikaltimo požymių.

11. Teismas konstatavo, kad pareiškėjo netinkamą elgesį charakterizuoja Kauno AVPK Kauno miesto Centro policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Centro policijos nuovados 2016 m. vasario 19 d. nutarimas, kuriuo pareiškėjui paskirta 66 Eur bauda dėl ATPK 174 straipsnyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymo (nedidelis chuliganizmas). Nurodyta, kad administracinė nuobauda pareiškėjui paskirta už tai, kad jis 2016 m. vasario 15 d., apie 22.10 val., būdamas neblaivus (jam nustatytas 2,20 promilės neblaivumas) Kaune, Karaliaus Mindaugo pr. 49, esančiame prekybos ir pramogų centre „Akropolis“, prie „Forum Cinemas“ bilietų kasų, viešoje vietoje, rėkavo, triukšmavo, atvykus apsaugos darbuotojams, pradėjo su jais stumdytis, mojavo rankomis, norėdamas jiems suduoti, išplūdo apsaugos darbuotojus necenzūriniais žodžiais, tokiais veiksmais pažeisdamas viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Tai charakterizuoja pareiškėją kaip asmenį, linkusį kelti grėsmę kitų asmenų sveikatai, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Be to, pareiškėjas nuo 2000 m. lapkričio 17 d. iki 2017 m. liepos 15 d. buvo baustas administracinėmis nuobaudomis 12 kartų už įvairius Kelių eismo taisyklių pažeidimus.

12. Teismas pažymėjo, kad nors pareiškėjo atžvilgiu ir buvo nutraukti minėti ikiteisminiai tyrimai (nesurinkus pareiškėjo kaltę pagrindžiančių įrodymų ir nenustačius jo veiksmuose nusikaltimo požymių ir kt.) ir jie teisinių pasekmių sukelti negali, tačiau tai, jog pareiškėjas 13 kartų buvo traukiamas administracinėn atsakomybėn, taip pat ir už nedidelį chuliganizmą, numatytą ATPK 174 straipsnyje, atsižvelgiant į aptartą pareiškėjo daromų teisės pažeidimų periodiškumą, vertybes ir teisinius gėrius, į kuriuos kėsintasi nurodytais pažeidimais, jie kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenės saugumui, darytina išvada, jog pareiškėjas yra linkęs pažeidinėti teisės aktais nustatytas taisykles ir tai liudija jo neatsakingumą, nepagarbą įstatymams bei nusistovėjusiai tvarkai ir moralės normoms.

13. Teismas vertino, kad atsakovas pagrįstai nusprendė, jog tokie pareiškėjo neatsakingo elgesio faktai kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui ir pažeidžia Įstatyme įtvirtintus reikalavimus, keliamus ginklo turėtojui. Minėti faktiniai duomenys, charakterizuojantys pareiškėją, yra išsamūs, patikimi, objektyvūs ir motyvuoti, kitais duomenimis nepaneigti, todėl netikėti jais nėra jokio pagrindo. Teismas konstatavo, kad atsakovas pagrįstai, vadovaudamasis Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 10 punktu, nusprendė panaikinti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus pareiškėjui ir ginčijamas sprendimas iš esmės yra pagrįstas bei teisėtas, jo naikinti nėra jokio teisinio pagrindo, skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

III. 14. Pareiškėjas K. A. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. kovo 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo būtų panaikintas Kauno AVPK Viešosios tvarkos valdybos 2017 m. lapkričio 17 d. sprendimą Nr. 17-IL-20-03014-e „Dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimo“.

15. Pareiškėjas pažymi, kad jam priklausantys ginklai (1 pistoletas ir 5 šautuvai kartu su leidimais buvo paimti Kauno AVPK pradėjus ikiteisminį tyrimą Nr. 01-116322-17 pagal BK 145 straipsnio 1 dalį, tačiau minėtą ikiteisminį tyrimą nutraukus 2017 m. spalio 3 d. nutarimu BPK 212 straipsnio 2 punkto pagrindu, Kauno AVPK atsisakė ginklus gražinti, toks atsisakymas grindžiamas jau po ikiteisminio tyrimo Nr. 01-116322-17 nutraukimo 2017 m. lapkričio 17 d. priimtu Sprendimu dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimo, t. y. Sprendimas priimtas tuo tikslu, kad nutraukus ikiteisminį tyrimą Nr. 01-116322-17 nereikėtų grąžinti atimtų ginklų. Pareiškėjo nuomone, teismui konstatavus, kad ikiteisminis tyrimas, kurio metu buvo paimti ginklai kartu su leidimais, nesudaro pagrindo taikyti Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 10 punkto, be kita ko įvertinus, kad šis tyrimas buvo nutrauktas, Sprendimas turėjo būti panaikintas, kadangi išnyko ir pagrindinis veiksnys dėl kurio leidimas laikyti (nešiotis) ginklus buvo panaikintas. Pagal Lietuvos Respublikos vidaus ministro 2011 m. rugsėjo 15 d. įsakymo Nr. 1V-693 „Dėl ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių paėmimo, tinkamumo naudoti nustatymo, tolesnio jų panaudojimo bei perduotų realizuoti Lietuvos Respublikos ginklų fondui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų vertės apskaičiavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 37 punktą, nutraukus ikiteisminį tyrimą, panaikinus asmeniui įtarimus, kaltinimus, jeigu nėra priežasčių, dėl kurių leidimas laikyti ar nešiotis ginklą, neterminuotas leidimas gali būti panaikintas, ginklai, šaudmenys grąžinami asmeniui, iš kurio jie paimti. Kadangi ikiteisminis tyrimas, kurio metu paimti ginklai, nutrauktas nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių pareiškėjo kaltę, ir nėra kitų priežasčių, kurios būtų neegzistavusios prieš ikiteisminį tyrimą ar jo metu, dėl kurių leidimas laikyti ar nešiotis ginklą galėtų būti panaikinamas, leidimas laikyti (nešiotis) ginklus panaikintas nepagrįstai.

16. Pareiškėjas nurodo, kad pagal ATPK 40 straipsnį administracinis nubaudimas pagal Kauno AVPK Kauno miesto Centro policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Centro policijos nuovados 2016 m. vasario 19 d. nutarimą pareiškėjui išnyko dar 2017 m. viduryje, todėl šis administracinis pažeidimas prieš pareiškėją priimant Sprendimą (2017 m. lapkričio 17 d.) negalėjo būti panaudotas. Pareiškėjo padaryti 12 administracinių teisės pažeidimų, padarytų per ilgą laikotarpį – nuo 2000 m. lapkričio 17 d. iki 2017 m. liepos 15 d., yra padaryti dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimų, jie padaryti per ilgą laiką, fragmentiniai ir necharakterizuoja pareiškėjo, kaip keliančio grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei, sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, nesusiję su smurtiniu pareiškėjo elgesiu, didžioji dalis nebegaliojančios, todėl negali sukelti pareiškėjui neigiamų padarinių. Todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas gali būti laikomas asmeniu, keliančiu grėsmę kitų asmenų sveikatai ar kitoms įstatymų saugomoms vertybėms, jo praeityje padaryti pažeidimai yra smulkūs, palyginti su tais, kurie Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimuose pripažįstami kaip pakankamai charakterizuoti netinkamą asmens elgesį ir panaikinti išduotą leidimą laikyti (nešiotis) ginklus, todėl nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjas kelia didesnę riziką visuomenei, nei be kuris kitas visuomenės narys, baustas už administracinį teisės pažeidimą.

17. Pareiškėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino bei nepasisakė dėl pareiškėjo skunde pateiktų jį teigiamai charakterizuojančių aplinkybių, kurios aktualios sprendžiant dėl Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 10 punkto taikymo. Pareiškėjas nuo 1995 m. gruodžio 18 d. turi medžiotojo bilietą, priklauso medžiotojų klubui, niekada nebuvo baustas už pažeidimus, turi medžiotojo selekcininko kvalifikaciją, dvejus metus buvo Lietuvos policijos rėmėju, tai jį charakterizuoja teigiamai, kaip patikimą ir profesionalų asmenį, besilaikantį ginklų naudojimo taisyklių. Pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas objektyviai neįvertinus faktinių aplinkybių visumos, todėl leidimo laikyti ginklą panaikinimas pareiškėjo atžvilgiu, atsižvelgiant į aplinkybių visumą, yra neproporcinga priemonė.

18. Atsakovas Kauno AVPK atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

19. Kauno AVPK iš esmės pakartoja faktines aplinkybes ir argumentus, nurodytus atsiliepime į skundą, dėl apeliacinio skundo argumentų, kad ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-16322-17 pareiškėjo atžvilgiu nutrauktas ir policija privalėjo jam grąžinti šaunamuosius ginklus, pažymi, jog Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokuroras 2017 m. spalio 3 d. nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimą šaunamuosius ginklus paliko policijos žinioje ir pavedė jai spręsti dėl jų grąžinimo pareiškėjui. Atlikus patikrinimą ir įvertinus pareiškėjo keliamą grėsmę Įstatymo saugomoms vertybėms, nuspręsta negrąžinti pareiškėjui priklausančių ginklų ir panaikinti išduotą leidimą laikyti (nešiotis) ginklus. Atsakovo nuomone, pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio naikinti nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 20. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos 2017 m. lapkričio 17 d. sprendimo Nr. 17-IL-20-03014-e „Dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimo“ teisėtumo ir pagrįstumo. Šį sprendimą atsakovas priėmė vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 10 punktu.

21. Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo tikslas – reglamentuoti ginklų, ginklų priedėlių ir šaudmenų apyvartą siekiant užtikrinti žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumą (1 str.). Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 10 punkte nustatyta, kad leidimai nešiotis ir leidimai laikyti B, C kategorijų ginklus ir šaudmenis panaikinami, kai policija turi duomenų, kad asmuo kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Tokiu atveju policija nurodo leidimo panaikinimo motyvus.

22. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnyje nustatytomis apeliacinio skundo nagrinėjimo ribomis, nurodo, kad, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, ir pasisako tik dėl pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų.

23. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, tikrindamas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos 2017 m. lapkričio 17 d. sprendimo Nr. 17-IL-20-03014-e „Dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimo“ teisėtumą ir pagrįstumą rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir pakankamai išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, o kurie įrodymai atmetami. Pareiškėjo apeliaciniame skunde nėra jokių argumentų, kurių pagrindu reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo. Apeliantas nenurodė jokių naujų aplinkybių, kurių pirmosios instancijos teismas nebūtų įvertinęs, tik nesutinka su sprendime išdėstytų įrodymų vertinimu ir tam tikras aplinkybes interpretuoja sau palankia linkme.

24. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad teismas vadovaudamasis laisvo įrodymų vertinimo principu, įtvirtintu Administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnyje, įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais, todėl jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Nors proceso šalys turi teisę teikti įrodymus, pagrindžiančius jų reikalavimus, dalyvauti juos tiriant, savaip juos interpretuoti, pareiškiant nuomonę dėl įrodymų galios (ABTĮ 52 str. 2 d., 56 str. 4 d.), vertinti įrodymus – teismo prerogatyva. Būtent teismui yra suteikiami įgaliojimai įvertinti įrodymų įrodomąją reikšmę ir iš jų visumos daryti išvadą apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą.

25. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2013 m. sausio 25 d. nutarime yra konstatavęs, jog ginklai ir šaudmenys gali kelti pavojų ne tik pačiam ginklus ir šaudmenis turinčiam asmeniui, bet ir kitiems visuomenės nariams, viešajai tvarkai, todėl įstatymų leidėjas turi pareigą nustatyti tokias ginklų ir šaudmenų patekimo į civilinę apyvartą, jų laikymo, naudojimo, leidimų įsigyti ginklą išdavimo ir panaikinimo sąlygas bei tvarką, kad būtų sudarytos prielaidos apsaugoti nuo galimos grėsmės tiek patį ginklus ir šaudmenis turintį asmenį, tiek kitus visuomenės narius, užtikrinti viešąją tvarką; įstatymų leidėjas, vykdydamas šią pareigą ir turėdamas plačią diskreciją, privalo laikytis Konstitucijos, inter alia (be kita ko) nustatydamas įstatyme įtvirtintomis sąlygomis ir tvarka įgyjamos teisės įsigyti ir turėti atitinkamus ginklus ir šaudmenis ribojimo priemones, privalo paisyti proporcingumo principo. Konstitucinis proporcingumo principas yra vienas iš konstitucinio teisinės valstybės principo elementų; įstatymų leidėjas turi pareigą nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad teisės aktuose nustatytos ir taikomos priemonės būtų proporcingos siekiamam tikslui, neribotų asmens teisių labiau, negu būtina teisėtam ir visuotinai reikšmingam tikslui pasiekti, nesudarytų prielaidų piktnaudžiauti teise.

26. Bylos duomenimis nustatyta, kad Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus prokurorės 2017 m. spalio 3 d. prokurorės nutarimu ikiteisminis tyrimas, pradėtas pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalį dėl R. S. pareiškimo, kad 2017 m. balandžio 5 d. apie 15.30 val. (duomenys neskelbtini) kieme jos buvęs sutuoktinis K. A. grasino ją nužudyti, buvo nutrauktas tik todėl, kad nesurinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių K. A. kaltę, o klausimas dėl ikiteisminio tyrimo metu paimtų ginklų, šaudmenų, ginklų pažymėjimų, leidimo laikyti ir nešiotis ginklus grąžinimo pavestas spręsti Licencijavimo skyriaus pareigūnams.

27. Tiek atsakovas, tiek ir pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino faktinę aplinkybę, kad pareiškėjas K. A. už 2016 m. vasario 15 d. 22.10 val. įvykdytą Administracinių teisės pažeidimų kodekso 174 straipsnyje numatytą administracinį teisės pažeidimą (kai būdamas neblaivus (2,20 prom.) Kaune, Karaliaus Mindaugo per. 49 esančiame prekybos ir pramogų centre „Akropolis“, prie „Forum Cinemas“ bilietų kasų, viešoje vietoje, rėkavo, triukšmavo, o atvykus apsaugos darbuotojams, ėmė su jais stumdytis, mojavo rankomis, norėdamas suduoti, išplūdo apsaugos darbuotojus necenzūriniais žodžiais, tokiu būdu pažeisdamas viešąją tvarką ir žmonių rimtį) buvo nubaustas 66 Eur bauda. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nors pareiškėjo atžvilgiu ir buvo nutraukti ikiteisminiai tyrimai (nesurinkus pareiškėjo kaltę pagrindžiančių įrodymų ir nenustačius jo veiksmuose nusikaltimo požymių) ir jie teisinių pasekmių sukelti negali, tačiau tai, jog pareiškėjas 13 kartų buvo traukiamas administracinėn atsakomybėn, taip pat ir už nedidelį chuliganizmą, numatytą ATPK 174 straipsnyje, atsižvelgiant į teismo aptartą pareiškėjo daromų teisės pažeidimų periodiškumą, vertybes ir teisinius gėrius, į kuriuos kėsintasi nurodytais pažeidimais, jie kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenės saugumui, pripažintina, jog pareiškėjas yra linkęs pažeidinėti teisės aktais nustatytas taisykles ir tai liudija jo neatsakingumą, nepagarbą įstatymams bei nusistovėjusiai tvarkai ir moralės normoms.

28. Įvertinusi byloje nustatytų aplinkybių visumą, atsižvelgusi į prieš tai nurodytą pareiškėjo veiką, jos pobūdį bei padarymo laiką, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsakovas pagrįstai pripažino, jog pareiškėjas kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, ir pagrįstai panaikino jo leidimą laikyti (nešiotis) ginklus. Tokio pobūdžio situacijos, kurios nustatytos nagrinėjamoje byloje ne tik kelia pavojų asmenų gyvybei ar sveikatai, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, bet ir pažeidžia Įstatyme įtvirtintus rūpestingumo ir atidumo reikalavimus, keliamus ginklo ir šaudmenų turėtojui, o jau vien paminėtas faktas (nedidelis chuliganizmas) charakterizuoja pareiškėją kaip asmenį, linkusį kelti grėsmę Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 10 punkte išvardytiems teisiniams gėriams. Todėl atsakovo priimtas sprendimas proporcingumo principo nepažeidžia.

29. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas šio pobūdžio bylas, yra akcentavęs, kad Įstatyme nustatyti draudimai savo prigimtimi yra prevencinio pobūdžio, skirti užtikrinti šio įstatymo tikslų įgyvendinimą. Sprendžiant dėl specialios teisės suteikimo (atėmimo), pareiga įrodyti, kad asmuo atitinka įstatymo reikalavimus (jų nepažeidė), tenka pačiam asmeniui, siekiančiam tokią teisę įgyti, tuo pačiu jam tenka ir pareiga paneigti abejones, kylančias vertinant vienus ar kitus faktus, reikšmingus specialios teisės turėjimui (pvz., 2018 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1355-438/2018).

30. Apeliaciniame skunde pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kad jis nuo 1995 m. gruodžio 18 d. turi medžiotojo bilietą, priklauso medžiotojų klubui, niekada nebuvo baustas už pažeidimus, susijusius su medžiotojo veikla, turi medžiotojo selekcininko kvalifikaciją, dvejus metus buvo Lietuvos policijos rėmėju šiuo konkrečiu atveju priešingos išvados, nei padarė atsakovas ir pirmosios instancijos teismas prieš tai aptartų aplinkybių kontekste nesuponuoja.

31. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė bei įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas bei priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį naikinti nėra teisinio pagrindo. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. kovo 19 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo K. A. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Milda Vainienė