d224b9c8-59fe-4800-9e13-ebcabfedf4f3 · Klaipėdos apygardos teismas

             Civilinė byla Nr. e2A-756-777/2017             Teisminio proceso Nr. 2-06-3-08613-2016-8             Procesinio sprendimo kategorijos: (S)              2.6.10.2.4.1; 2.6.10.2.4.2; 2.6.10.5.2.17; 3.1.6.5;              3.1.7.6; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1 KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. gegužės 18 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Jolantos Gailevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Erinijos Kazlauskienės ir Giedrės Seselskytės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės N. O. apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-12-13 sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės N. O. ieÅ¡kinį atsakovams antstoliui Zenui Zenkevičiui, Genei Klaunauskienei, tretiesiems asmenims UAB „Baltic Petroleum“, „BTA Baltic Insurance Company“ dėl neteisėtais antstolių veiksmais padarytos turtinės ir neturinės žalos atlyginimo ir pagal ieÅ¡kovės N. O. apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-01-16 papildomo sprendimo dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : Ginčo esmė Ieškovė 2016-07-01 Klaipėdos miesto apylinkės teismui pateikė ieškinį, kuriame nurodė reikalavimus atsakovams: antstoliui Zenui Zenkevičiui, antstolei Astai Rimaitei Žičkuvienei, Genei Klaunauskienei ir Vidai Koscovai, trečiajam asmeniui Lietuvos antstolių rūmams.                   Ieškovė 2016-10-31 pareiškimu atsisakė dalies ieškinio reikalavimų – ieškovė atsisakė pareikštų reikalavimų atsakovėms antstolėms Astai Rimaitei Žičkuvienei ir Vidai Koscovai.

Patikslintu ieÅ¡kiniu ieÅ¡kovė prašė: iÅ¡ antstolio Zeno Zenkevičiaus priteisti 30 062,62 Eur neteisėtais antstolio veiksmais padarytos turtinės žalos atlyginimÄ už laikotarpį nuo 2006-12-14 iki 2016-03-25; iÅ¡ atsakovų antstolio Zeno Zenkevičiaus, Genės Klaunauskienės solidariai priteisti 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ ; iÅ¡ atsakovų antstolio Zeno Zenkevičiaus, Genės Klaunauskienės solidariai priteisti 5 procentus metinių palÅ«kanų už priteistÄ sumÄ , skaičiuojant nuo bylos teisme iÅ¡kėlimo dienos iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo; bylinėjimosi iÅ¡laidas.

IeÅ¡kovė nurodė, kad 1994-12-01 N. O. firma „(duomenys neskelbtini)“ buvo likviduota, o jos teisės ir pareigos pasibaigė nesant teisių ir pareigų perėmėjų. Mažeikių rajono apylinkės teismas 1996-02-09 priėmė sprendimÄ , kuriuo nusprendė priteisti iÅ¡ N. O. firmos „(duomenys neskelbtini)“ 1 423 500 Lt, kas sudaro 412 274,10 Eur. Minėto sprendimo pagrindu Mažeikių rajono apylinkės teismas 1997-02-25 iÅ¡davė vykdomÄ jį raÅ¡tÄ Nr. 2-198/1996. IeÅ¡kovė nurodė, kad antstolė G.

Klaunauskienė 1997-03-06 priėmė vykdomÄ jį raÅ¡tÄ Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Nr. 2-198/1996 vykdyti ir nukreipė vykdymo veiksmus į fizinį asmenį, t. y. perkėlė juridinio asmens prisiimtus įsipareigojimus ieÅ¡kovei, nors ji nebuvo nei tiesioginė, nei netiesioginė              N. O. firmos „(duomenys neskelbtini)“ teisių ir pareigų perėmėja. Teismo antstolių kontora prie Klaipėdos miesto apylinkės teismo sudarė turto apraÅ¡Ä , kuriame nurodė skolininkę N. O. firmÄ â€ž(duomenys neskelbtini)“, tačiau aprašė ieÅ¡kovei priklausantį turtÄ .

Antstolis Zenas Zenkevičius, nukreipdamas vykdymo veiksmus į ieÅ¡kovei priklausančias periodines iÅ¡mokas, priėmė patvarkymÄ , kurio pagrindu kiekvienÄ mėnesį buvo iÅ¡skaičiuojama 70 procentų iÅ¡ ieÅ¡kovės darbo užmokesčio dalies, virÅ¡ijančios Vyriausybės nustatytÄ vienÄ minimalųjį mėnesio atlyginimÄ (MMA), ir 20 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, nevirÅ¡ijančios 1 MMA. IeÅ¡kovė nurodė, jog 2015 m. lapkričio mėnesį ji pateikė praÅ¡ymÄ antstoliui Zenui Zenkevičiui dėl vykdomosios bylos Nr. 0014/02/00367 nutraukimo CPK 629 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu, nesant N. O. firmos „(duomenys neskelbtini)“ teisių ir pareigų perėmėjo.

                                               2015-11-17 patvarkymu antstolis Zenas Zenkevičius atsisakė patenkinti ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ dėl vykdomosios bylos Nr. 0014/02/00367 nutraukimo. IeÅ¡kovė 2015-12-14 apskundė antstolio veiksmus ir Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016-02-05 priėmė nutartį civilinėje byloje                                                Nr. 2-457-796/2016, įpareigodamas antstolį ZenÄ Zenkevičių nutraukti vykdomÄ jÄ bylÄ Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Nr. 0014/02/00367.

IeÅ¡kovė nurodė, kad antstoliams neteisėtai vykdant iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ jos turto ir pajamų padaryti nuostoliai jos gyvenimui ir sveikatai, pažeistas žmogaus orumas. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Pirmosios instancijos teismas bylos dalį dėl pareikÅ¡tų reikalavimų atsakovėms Astai Rimaitei Žičkuvienei ir Vidai Koscovai nutraukė, kitÄ ieÅ¡kinio dalį atmetė. Priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovui antstoliui Zenui Zenkevičiui 900 Eur atstovavimo iÅ¡laidų, 22,87 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų valstybei.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad įsiteisėjęs teismo procesinis sprendimas yra privalomas visiems fiziniams ir juridiniams asmenims ir turi bÅ«ti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis), todėl nepagrįsti ieÅ¡kovės argumentai, jog antstoliai Zenas Zenkevičius ir Genė Klaunauskienė neteisėtai atliko vykdymo veiksmus pagal įsiteisėjusius teismo sprendimus.Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieÅ¡kovė neskundė antstolės G. Klaunauskienės veiksmų priimant Mažeikių rajono apylinkės teismo 1997-02-25 iÅ¡duotÄ vykdomÄ jį raÅ¡tÄ Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Nr. 2-198/1996 vykdyti ir iÅ¡siunčiant 1997-03-06 raginimÄ ieÅ¡kovei vykdyti teismo sprendimÄ geruoju ir kitų vykdymo veiksmų vykdymo procese.

Dėl areÅ¡to panaikinimo 2003-11-13 buvo pateiktas ieÅ¡kinys teismui. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2003-11-05 sprendimu ieÅ¡kinį atmetė. Klaipėdos apygardos teismas, 2004-02-12 nutartimi palikdamas apskųstÄ sprendimÄ galioti, nutartyje iÅ¡aiÅ¡kino, kad N. O. firma „(duomenys neskelbtini)“ pagal įmonės teisinę formÄ yra ribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo, todėl įmonės turtas nėra atskirtas nuo įmonininko turto ir individualiajai įmonei neturint pakankamai turto prievolėms įvykdyti už jos prievoles atsako įmonės savininkas ir iÅ¡ieÅ¡kojimas nukreipiamas į savininko turtÄ , todėl teismo antstolis teisėtai ir pagrįstai areÅ¡tavo skolininkės turtÄ .

Be to, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pirmos lėšos buvo iÅ¡ieÅ¡kotos 2007-02-08, tačiau ieÅ¡kovė antstolio veiksmų neskundė iki 2015 metų. Skundas dėl antstolių veiksmų gali bÅ«ti paduodamas ne vėliau kaip per devyniasdeÅ¡imt dienų nuo skundžiamo veiksmo atlikimo (CPK 512 straipsnis), todėl pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog naikinamasis senaties terminas antstolių veiksmams apskųsti yra suėjęs.Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog keitėsi individualiųjų įmonių statusas, kad pagal              1990-05-08 priimtÄ Lietuvos Respublikos įmonių įstatymÄ individualiosios įmonės neturėjo juridinio asmens teisių ir pagal įmonės prievoles įmonininkas atsakė visu savo turtu, o priėmus 2003-11-06 Lietuvos Respublikos individualių įmonių įstatymÄ jos buvo įvardytos kaip neribotos civilinės atsakomybės privatÅ«s juridiniais asmenys.

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog įstatymų pasikeitimas nesudarė pagrindo neteisėtais pripažinti anksčiau priimtus teismo sprendimus, antstolio atliktus vykdymo veiksmus.Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog ieÅ¡kovė neįrodė antstolio Zeno Zenkevičiaus veiksmų neteisėtumo, o nenustačius bÅ«tinų sÄ lygų civilinei atsakomybei atsirasti ieÅ¡kinys dėl               30 062,62 Eur turtinės žalos atlyginimo priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas.

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog nenustačius bÅ«tinų civilinės atsakomybės sÄ lygų bei nesant įstatymų nustatyto pagrindo priteisti neturtinės žalos atlyginimÄ , ieÅ¡kinys dėl                         10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas. Pirmosios instancijos teismas 2017-01-16 papildomu sprendimu patenkino antstolės Astos Rimaitės Žičkuvienės praÅ¡ymÄ dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo ir priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovei Astai Rimaitei Žičkuvienei 450 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų už teisinę pagalbÄ .

Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė patyrė 605 Eur teisinės pagalbos iÅ¡laidų, tačiau teismas atsižvelgdamas į tai, jog byla nebuvo sudėtinga, nebuvo keliami nauji teisiniai klausimai, advokatas ArtÅ«ras Jaskelevičius teikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį ir dalyvavo parengiamuosiuose teismo posėdžiuose, praÅ¡omÄ priteisti 605 Eur sumÄ sumažino iki 450 Eur. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai IeÅ¡kovė (toliau – apeliantė) pateikė apeliacinį skundÄ , juo prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo 2016-12-13 sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ patikslintÄ ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai arba grÄ Å¾inti bylÄ nagrinėti iÅ¡ naujo.Apeliantė nurodė, kad pirmosios instancijos teismas 2016-11-24 bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės metu nesudarė galimybės pasisakyti apeliantės atstovams, pateikti papildomus įrodymus, paaiÅ¡kinti byloje esančius įrodymus ir juos pagrįsti, todėl teismas turėjo iÅ¡ankstinį nusistatymÄ arba suinteresuotumÄ bylos baigtimi.

Pirmosios instancijos teismas pereidamas iÅ¡ parengiamojo posėdžio prie bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės nesilaikė Civilinio proceso kodekso 249 straipsnyje nustatytos tvarkos, t. y. po praneÅ¡imo apie bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės pradžiÄ nepaklausė, ar ieÅ¡kovas palaiko savo reikalavimus, ar atsakovas pripažįsta pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį. Dėl to nebuvo iÅ¡laikytas net formalus Civilinio proceso kodekse reglamentuojamas bylos nagrinėjimo teisme procesas. Nurodė ir tai, kad pirmosios instancijos teismas suklaidino apeliantę, nurodydamas, kad byla gali bÅ«ti nagrinėjama ir pagal apeliantės gyvenamÄ jÄ vietÄ , ir taip užvilkino bylos nagrinėjimÄ .Apeliantė nurodė, kad įsiteisėjusi Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-02-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-457-796/2016 turi prejudicinę galiÄ , todėl pirmosios instancijos teismas turėjo vadovautis minėta nutartimi ir spręsti klausimÄ tik dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo ir atlyginimo.Apeliantė nurodė, kad pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad ankstesni teismai (Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2003-11-05 sprendimas, Klaipėdos apygardos teismo                            2004-02-12 nutartis) tinkamai taikė teisės normas dėl antstolio vykdymo veiksmų teisėtumo, yra nepagrįsta, nes teismai nevertino teisės taikymo klausimo.Apeliantė nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas bylÄ teisme nukrypo nuo ieÅ¡kinio pagrindo, kuris yra grindžiamas prejudicinę galiÄ turinčia Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-02-05 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-457-796/2016, ir iÅ¡ esmės pakeitė ieÅ¡kinio dalykÄ t. y. iÅ¡ reikalavimų atlyginti atsakovų padarytÄ Å¾alÄ ieÅ¡kovei į reikalavimÄ pripažinti atsakovų veiksmus neteisėtais, dėl to apeliantė buvo priversta įrodinėti neteisėtus antstolių veiksmus, kurie yra preziumuojami Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-02-05 nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-457-796/2016.

Pirmosios instancijos teismas bylos nagrinėjimo metu vertino ne žalos dydį, ko buvo reikalaujama ieÅ¡kinyje, o ex officio (pagal pareigas) pradėjo nagrinėti vykdymo veiksmų teisėtumÄ , kÄ jau buvo įvertinęs Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016-02-05 nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-457-796/2016, kurios atsakovai neskundė ir vykdomÄ jÄ bylÄ nutraukė. Apeliantė nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nevertino lex retro non agit (įstatymas atgal negalioja) teisės principo pažeidimo, kai atsakovo iÅ¡ieÅ¡kojimas grindžiamas pagal                      1990 metais galiojus Lietuvos Respublikos įmonių įstatymo 7 straipsnį (galiojo nuo              1990-07-01 iki 2004-01-01), kuriame buvo įtvirtinta nuostata, kad pagal įmonės prievoles įmonininkas atsako visu savo turtu, tačiau tokia nuostata nereglamentavo įmonininko neribotos civilinės atsakomybės po įmonės likvidavimo, o įmonininko neribota civilinė atsakomybė po įmonės likvidavimo buvo įtvirtinta tik 2000-07-13 įstatymu Nr. VIII-1843, t. y. praėjus penkeriems metams po individualios įmonės N. O. firmos „(duomenys neskelbtini)“ likvidavimo (1994-12-01).

Apeliantė taip pat nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nevertino lex retro non agit teisės principo pažeidimo, kai atsakovo iÅ¡ieÅ¡kojimas grindžiamas pagal 1964 m. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 4565 straipsnį, kuriame buvo nustatyta, kad iÅ¡ieÅ¡kojimas gali bÅ«ti nukreipiamas ir į įmonės savininko (įmonininko) turtÄ , tačiau Å¡io straipsnio redakcija įsigaliojo tik 1995-01-01 (1994-12-02, Valstybės žinios, 1994, Nr. 93-1809), atkreiptinas dėmesys, kad individuali įmonė N. O. firma „(duomenys neskelbtini)“ jau buvo likviduota 1994-12-01.

Apeliantė nurodė, kad Klaipėdos apygardos teismas 2004-02-12 nutartyje nevertino vykdomojo dokumento priėmimo teisėtumo klausimo ir nevertino, ar vykdomasis dokumentas priimtas nepažeidžiant lex retro non agit principo, kas iÅ¡ esmės lėmė neteisėtÄ vykdymo procesÄ , nes teismas nagrinėdamas bylÄ rėmėsi galiojančiomis teisės normomis, kurios jau reglamentavo kitokį individualiųjų įmonių teisinį statusÄ bei jų teisių ir pareigų santykį su įmonininku net ir po įmonės likvidavimo.Apeliantė taip pat pateikė apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo                     2017-01-16 papildomo sprendimo, kuriuo prašė jį panaikinti.Apeliantė nurodė, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymÄ , kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, nepagrįstai pritaikė principÄ â€žpralaimėjęs moka“, t. y. laikydamas, jog ieÅ¡kovei atsisakius dalies ieÅ¡kinio reikalavimų ji dėl Å¡ios dalies yra pralaimėjusi proceso Å¡alis, nepagrįstai paskirstė bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Apeliantė nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino, kad tik antstolė Asta Rimaitė Žičkuvienė turi teisę į jos turėtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau apeliantė buvo suklaidinta atsakovės Astos Rimaitės Žičkuvienės ir jos atstovo, todėl apeliantė taip pat turėjo papildomų bylinėjimosi išlaidų, nes teko reikalavimų atsisakyti. Apeliantė mano, jog bylinėjimosi išlaidos turėtų būti paskirstytos taip, kad kiekviena proceso šalis pasiliktų prie jos turėtų bylinėjimosi išlaidų.

Apeliantė nurodė, jog antstolė duomenis apie patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas pateikė tik iÅ¡sprendus bylÄ iÅ¡ esmės ir priėmus galutinį procesinį sprendimÄ , todėl Å¡ios iÅ¡laidos negali bÅ«ti priteistos. Apeliantė nurodė, kad nepagrįsti antstolės argumentai, jog PVM sÄ skaitÄ faktÅ«ra, serija AJ Nr. 00351, ir jos apmokėjimÄ patvirtinantis dokumentas bei praÅ¡ymas dėl iÅ¡laidų priteisimo pirmosios instancijos teisme buvo pateikti 2016-09-16 parengiamojo posėdžio metu, tačiau tokių duomenų byloje nėra.

Apeliantė nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad bylinėjimosi iÅ¡laidos negali bÅ«ti priteisiamos, jeigu praÅ¡ymas dėl jų priteisimo ir iÅ¡laidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos iÅ¡nagrinėjimo iÅ¡ esmės pabaigos. Apeliantė nurodė, jog pateiktas mokėjimo nurodymas, kuris yra patvirtintas atsakovės atstovo advokato ArtÅ«ro Jaskelevičiaus, negali bÅ«ti laikomas dokumentu, kuris tinkamai pagrįstų antstolės Astos Rimaitės Žičkuvienės patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, nes pateiktas mokėjimo dokumentas (mokėjimo nurodymas) neturi identifikacinio numerio, dokumento sudarymo bei dokumento atspausdinimo datų žymų, nepatvirtintas kompetentingų asmenų paraÅ¡ais.Apeliantė nurodė, jog atsakovės praÅ¡omos priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidos yra nepagrįstai didelės, nes atsakovė iki 2016-09-16 yra pateikusi tik atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, kurį pateikti galėjo pati antstolė bÅ«dama teisininkė, iki 2016-09-16 nebuvo įvykęs ir joks teismo posėdis, todėl atsakovė negalėjo patirti jokių atstovavimo teisme iÅ¡laidų.

Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovas antstolis Z. Zenkevičius prašė apeliacinį skundÄ atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Atsakovas nurodė, kad tiek 1994-12-01, tiek 1996-02-09, tiek 1997-02-25 galiojo teisinis reglamentavimas, pagal kurį individualioji (personalinė) įmonė ne tik negalėjo įgyti savarankiÅ¡kų teisių ar pareigų, nes nebuvo teisės subjektas, bet ir individualiosios (personalinės) įmonės ir savininko turtas buvo neatskirtas, o įmonininkas visa apimtimi atsakė už įmonės prievoles, nepriklausomai nuo įmonės likvidavimo, todėl tiek Mažeikių rajono apylinkės teismo 1996-02-09 sprendimas, tiek iÅ¡ieÅ¡kojimas pagal 1997-02-25 teismo iÅ¡duotÄ vykdomÄ jį raÅ¡tÄ galėjo bÅ«ti vykdomi po firmos „(duomenys neskelbtini)“ iÅ¡registravimo (1994-12-01).Atsakovas nurodė, kad apeliantės pozicija praėjus daugiau nei 20 metų nuo Mažeikių rajono apylinkės teismo 1996-02-09 sprendimo įsiteisėjimo kvestionuoti įsiteisėjusio teismo sprendinio pagrįstumÄ yra nepagrįsta, be to, apeliantė neskundė 1997-02-25 vykdomojo raÅ¡to iÅ¡davimo.

Atsakovas nurodė, kad pagal 1964 m. CPK 4565 str. (galiojo nuo 1995-01-01) iÅ¡ieÅ¡kojimÄ buvo galima tiesiogiai nukreipti į įmonininko turtÄ . AiÅ¡kindamas Å¡iÄ normÄ , kasacinis teismas formavo praktikÄ , jog tokiai procesinei normai galiojant nebuvo reikalingas papildomas procesinis dokumentas, iÅ¡aiÅ¡kinantis antstoliui, jog pasibaigus skolininkei individualiajai įmonei jos skolų iÅ¡ieÅ¡kojimas nukreipiamas į buvusio savininko (įmonininko) turtÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000-11-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1280/2000), todėl lex retro non agit principas nebuvo pažeistas, o iÅ¡ieÅ¡kojimas iÅ¡ apeliantės tiesiogiai buvo pradėtas vykdyti teisėtai.

Atsakovas nurodė, kad apeliantė reikalavimo antstolei Astai Rimaitei Žičkuvienei atsisakė, nors Å¡i vykdė tÄ patį 1996-02-09 Mažeikių rajono apylinkės teismo sprendimÄ civilinėje byloje Nr. 2-198/96, tik pagal kitÄ vykdomÄ jį raÅ¡tÄ valstybės naudai. Tiek antstolė Asta Rimaitė Žičkuvienė, tiek atsakovas antstolis Zenas Zenkevičius vykdė iÅ¡ieÅ¡kojimÄ pagal tas pačias teisės normas iÅ¡ ieÅ¡kovės asmeninio turto, bÅ«dami analogiÅ¡koje situacijoje, todėl ieÅ¡kinio reikalavimų atsiėmimas vienam antstoliui patvirtina, kad apeliantė pateikė nepagrįstÄ ieÅ¡kinį.Atsakovas nurodė, kad apeliantė skunde nepagrįstai rėmėsi nurodyta teismų praktika, kadangi bylose nurodytos faktinės aplinkybės iÅ¡ esmės skiriasi.

Atsakovas nurodė, kad po 2015-11-16 ieškovės prašymo pateikimo išieškojimas iš ieškovės asmeninio turto nebuvo atliekamas, todėl antstolio Z. Zenkevičiaus 2015-11-17 patvarkymas, kuriuo netenkintas apeliantės prašymas, apeliantei jokios žalos nesukėlė. Apeliantė neginčija, kad įsiteisėjus Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-02-05 nutarčiai civilinėje byloje          Nr. 2-457-796/2016, visi vykdymo veiksmai atsakovo buvo atšaukti, o 2016-03-25 vykdomoji byla buvo nutraukta.

Atsakovas pažymėjo, kad apeliantė atsakovo Z. Zenkevičiaus padarytÄ Å¾alÄ kildina iÅ¡ 2006-12-14 patvarkymo dėl skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ apeliantės atlyginimo, tačiau Å¡io patvarkymo teisėtumas byloje, kurioje buvo priimta Klaipėdos miesto apylinkės teismo              2016-02-05 nutartis, nebuvo vertinamas ir apeliantė 2006-12-14 antstolio patvarkymo neginčijo ir antstoliui.Atsakovas nurodė, kad apeliantė yra praleidusi naikinamuosius terminus antstolių veiksmams apskųsti ir toks apeliantės pasyvus elgesys ir motyvavimas nusivylimu Lietuvos teisine sistema negali bÅ«ti pateisinamas turint teisinį iÅ¡silavinimÄ .Atsakovas nurodė, kad apeliantė neturtinę žalÄ byloje nepagrįstai grindė tuo, kad jos butas buvo parduotas varžytynėse, tačiau pati apeliantė atsisakė ieÅ¡kinio reikalavimų antstolei Astai Rimaitei Žičkuvienei.

Neturtinės žalos faktas, dydis dėl antstolio Z. Zenkevičiaus veiksmų byloje nebuvo įrodytas ir pagrįstas.Atsakovas nurodė, kad pirmosios instancijos teisme vyko 3 žodiniai posėdžiai, apeliantė buvo iÅ¡klausyta, jos pozicija yra iÅ¡dėstyta tiek patikslintame ieÅ¡kinyje, tiek raÅ¡ytiniuose paaiÅ¡kinimuose, tiek apeliaciniame skunde, todėl nėra pagrindo žodiniam bylos nagrinėjimui apeliacinės instancijos teisme, kas tik dar labiau padidintų Å¡alių procesines iÅ¡laidas.Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ trečiasis asmuo AAS „BTA Baltic Insurance Company“ prašė apeliacinį skundÄ atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Trečiojo asmens atsiliepimo argumentai tapatÅ«s atsakovo Z. Zenkevičiaus argumentams, todėl jie nekartojami. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliaciniai skundai atmestini. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys).

Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje. Dėl ieÅ¡kovės apeliacinio skundo dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-12-13 sprendimo Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo žodinio proceso tvarka CPK 321 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta bendroji apeliacinių skundų nagrinėjimo apeliacine tvarka taisyklė – apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus atvejus, kai šį skundÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad bÅ«tinas žodinis nagrinėjimas.

Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundÄ arba pareiÅ¡kime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotÄ praÅ¡ymÄ nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka, tačiau Å¡is praÅ¡ymas teismui neprivalomas. Teismų praktikoje pažymima, jog įstatymu nustatyta teismo teisė tiek savo, tiek Å¡alių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka aiÅ¡kinama tokiu bÅ«du, kad toks sprendimas galimas iÅ¡imtiniais atvejais.

Dėl to ir Å¡alys, teikdamos praÅ¡ymÄ nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos iÅ¡imtines aplinkybes, dėl kurių bÅ«tinas žodinis bylos nagrinėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2013).Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė (toliau – apeliantė) savo praÅ¡ymÄ grindžia siekiu iÅ¡siaiÅ¡kinti bylos esmę, kadangi pirmosios instancijos teismas byloje surinktų įrodymų neiÅ¡tyrė ir jų nevertino.

Atsižvelgdama į tai, kad apeliaciniu skundu yra kvestionuojamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas, įvertinusi byloje surinktus įrodymus, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad Å¡iuo konkrečiu atveju nėra pagrindo nukrypti nuo bendrosios apeliacinių skundų nagrinėjimo apeliaciniame procese formos taisyklės. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalykÄ , apeliacinį skundÄ , tai, kad Å¡alys dalyvavo nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme, mano, jog nenustatyta bÅ«tinybė skundÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka, o raÅ¡ytinis Å¡ios bylos nagrinėjimas nepažeis Å¡alių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiÅ¡kumo principų įgyvendinimÄ .

Dėl teismo šališkumo Apeliantė nurodė, kad pirmosios instancijos teismas buvo šališkas apeliantei, nes                   2016-11-24 bylos nagrinėjimo iš esmės metu nesudarė galimybės pasisakyti apeliantės atstovams, pateikti papildomus įrodymus, paaiškinti byloje esančius įrodymus ir juos pagrįsti. Šie apeliantės argumentai nepagrįsti.Teisėjų ir teismų nepriklausomumas ir nešališkumas kaip vienas civilinio proceso principų įtvirtintas ir CPK 21 straipsnyje.

Siekiant užtikrinti realų teisės į neÅ¡aliÅ¡kÄ ir objektyvų teismÄ Ä¯gyvendinimÄ , CPK I dalies VI skyriaus normose įtvirtintas nuÅ¡alinimo institutas. Byloje dalyvaujantis asmuo, manantis, kad jo bylÄ nagrinėjantis teisėjas gali bÅ«ti neobjektyvus ir Å¡aliÅ¡kas, gali, remdamasis CPK 65–66 straipsniuose nurodytomis aplinkybėmis, teikti motyvuotÄ teisėjo nuÅ¡alinimo pareiÅ¡kimÄ (CPK 68straipsnis). Asmuo, reikÅ¡damas nuÅ¡alinimÄ , turi pagrįsti, jog egzistuoja pakankamas pagrindas manyti, kad byla bus iÅ¡nagrinėta neobjektyviai ir Å¡aliÅ¡kai, t. y. nurodyti konkrečias aplinkybes ir pateikti jas pagrindžiančius įrodymus, kurie patvirtintų tokį pagrindÄ egzistuojant.

Apeliantė nuÅ¡alinimo teismui nereiÅ¡kė nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme, šį klausimÄ iÅ¡kėlė tik apeliacinės instancijos teisme. Apeliantės nurodyti teismo Å¡aliÅ¡kumo argumentai susiję su teismo proceso organizavimu teismo posėdžio metu, tačiau susipažinus su raÅ¡ytine bylos medžiaga ir iÅ¡klausius teismo posėdžių garso įraÅ¡us galima pagrįstai teigti, jog apeliantė buvo iÅ¡klausyta teismo posėdžio metu (2016-11-24 posėdis), be to, savo pozicijÄ apeliantė iÅ¡dėstė procesiniuose dokumentuose, kurie pateikti byloje, o tai, kad apeliantei buvo priimtas nepalankus sprendimas, neduoda pagrindo abejoti teismo Å¡aliÅ¡kumu.

Pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria apeliantei buvo iÅ¡aiÅ¡kinta teisė pateikti ieÅ¡kinį ir pagal gyvenamÄ jÄ jos vietÄ , nėra pakankama konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas suklaidino apeliantę, vilkino bylos nagrinėjimÄ . Todėl Å¡ie apeliantės argumentai atmestini kaip nepagrįsti. Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumo RaÅ¡ytinė civilinės bylos, vykdomosios bylos Nr. 0014/02/00367 medžiaga patvirtina, jog          1996-02-09 Mažeikių rajono apylinkės teismo sprendimo pagrindu Mažeikių rajono apylinkės teismas 1997-02-25 iÅ¡davė vykdomÄ jį raÅ¡tÄ Nr. 2-198/1996 dėl iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ N. O. individualios firmos „(duomenys neskelbtini)“ iÅ¡ieÅ¡kotojui AB „Lietuvos kuras“ Klaipėdos filialui.

Antstolė Genė Klaunauskienė 1997-03-06 priėmė vykdomÄ jį raÅ¡tÄ Nr. 2-198/1996 vykdyti. 1997-03-06 antstolė apeliantei pateikė raginimÄ Ä¯vykdyti sprendimÄ . 2002-08-05 antstolė V. Koscova areÅ¡tavo apeliantės butÄ , nurodydama kaip turto areÅ¡to pagrindÄ vykdomuosius raÅ¡tus Nr. 2-789/93 ir Nr. 2-198/96. Apeliantė kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismÄ praÅ¡ydama panaikinti areÅ¡tÄ ir sustabdyti vykdomÄ sias bylas. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2003-11-05 sprendimu nusprendė ieÅ¡kinio dalį dėl turto areÅ¡to panaikinimo atmesti.

Sprendime teismas nurodė, jog individualiosios įmonės turtas neatskirtas nuo įmonininko turto, pagal prievoles įmonės savininkas atsako visu savo turtu. Apeliantei apskundus šį sprendimÄ , Klaipėdos apygardos teismas 2004-02-12 nutartyje nurodė, kad N. O. firma „(duomenys neskelbtini)“ pagal įmonės teisinę formÄ yra ribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo (CK 2.50 str. 4 d.), individualiosios įmonės turtas nėra atskirtas nuo įmonininko turto ir individualiajai įmonei neturint pakankamai turto prievolėms įvykdyti už jos prievoles atsako įmonės savininkas ir iÅ¡ieÅ¡kojimas nukreipiamas į savininko turtÄ (CPK 673 straipsnis.), todėl teismo antstolis teisėtai ir pagrįstai areÅ¡tavo apeliantės turtÄ , o panaikinti turto areÅ¡to aktÄ ir nenukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimo į N. O. butÄ nėra teisinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimÄ paliko nepakeistÄ . 2004-05-24 N. O. butas buvo parduotas iÅ¡ varžytynių.

Apeliantė 2015-11-18 antstoliui Z. Zenkevičiui pateikė praÅ¡ymÄ dėl vykdomosios bylos Nr. 0014/02/00367 nutraukimo. Antstolis Z. Zenkevičius 2015-11-17 patvarkymu Nr. 0014/02/00367 apeliantės praÅ¡ymo netenkino ir bylÄ perdavė Klaipėdos miesto apylinkės teismui. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016-02-05 nutartimi apeliantės skundÄ tenkino ir panaikino antstolio Z. Zenkevičiaus 2015-11-17 patvarkymÄ Nr. 0014/02/00367, kuriuo netenkintas N. O. praÅ¡ymas nutraukti vykdomÄ jÄ bylÄ , ir įpareigojo antstolį nutraukti vykdomÄ jÄ bylÄ vadovaujantis CPK 629 straipsnio 1 dalies 6 punktu.

Antstolis Z. Zenkevičius 2016-03-25 patvarkymu vykdomÄ jÄ bylÄ nutraukė.Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog ieÅ¡kovė nepagrįstai antstolių Z. Zenkevičiaus ir G. Klaunauskienės atliktus veiksmus vykdomojoje byloje iÅ¡ieÅ¡kant teismo priteistÄ skolÄ laiko neteisėtais. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo argumentams, jog įsiteisėjęs teismo procesinis sprendimas yra privalomas visiems fiziniams ir juridiniams asmenims ir turi bÅ«ti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK                18 straipsnis).RaÅ¡ytinė bylos medžiaga patvirtina, jog tiek antstolė G.

Klaunauskienė, tiek antstolis                            Z. Zenkevičius vykdė 1996-02-09 Mažeikių rajono apylinkės teismo sprendimo pagrindu Mažeikių rajono apylinkės teismo 1997-02-25 iÅ¡duotÄ vykdomÄ jį raÅ¡tÄ Nr. 2-198/1996 dėl iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ N. O. individualios firmos „(duomenys neskelbtini)“ iÅ¡ieÅ¡kotojui AB „Lietuvos kuras“ Klaipėdos filialui. Apeliantei kreipiantis į Klaipėdos miesto apylinkės teismÄ ir praÅ¡ant panaikinti areÅ¡tÄ , Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2003-11-05 sprendimu ieÅ¡kinio dalį dėl turto areÅ¡to panaikinimo atmetė, o apskundus šį teismo sprendimÄ , Klaipėdos apygardos teismas 2004-02-12 nutartyje konstatavo, jog antstoliai teisėtai ir pagrįstai vykdė iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ apeliantės turto.

Atsakovas antstolis Z. Zenkevičius nurodė, jog iÅ¡ieÅ¡kojimÄ antstolis vykdė pagal tuo metu galiojusį teisinį reglamentavimÄ , jog individualioji įmonė neturi juridinio asmens teisių ir jos turtas neatskirtas nuo įmonininko turto. Å iuos antstolio argumentus patvirtina tuo metu galiojusi teismų praktika. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2000-11-29 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-1280/2000 yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog įmonininkas už įmonės prievoles atsako visu savo turtu, taip pat ir po įmonės likvidavimo.

Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas Å¡ioje nutartyje iÅ¡aiÅ¡kino, jog kai iÅ¡ieÅ¡kojimas nukreipiamas į savininko turtÄ pagal tuo metu galiojantį CPK 4565 straipsnį (galiojo nuo 1995-01-01), tokiai procesinei normai galiojant nebuvo reikalingas papildomas procesinis dokumentas, iÅ¡aiÅ¡kinantis antstoliui, jog pasibaigus skolininkei individualiajai įmonei jos skolų iÅ¡ieÅ¡kojimas nukreipiamas į buvusio savininko (įmonininko) turtÄ . Tačiau keičiantis teismų praktikai, Klaipėdos miesto apylinkės teismas, priimdamas 2016-02-05 nutartį ir įpareigodamas antstolį nutraukti vykdomÄ jÄ bylÄ , vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2012-12-07 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-7-400/2012, kurioje pasisakydamas dėl individualiosios įmonės teisinės padėties ir jos bei jos savininko atsakomybės yra nurodęs, kad, kai ieÅ¡kovas, laisvai disponuodamas savo procesinėmis teisėmis (CPK 13 straipsnis), byloje reikalavimÄ atlyginti nuostolius pareiÅ¡kia pagrindiniam skolininkui (įmonei), nereikÅ¡damas jo subsidiariajam skolininkui (įmonės savininkui), teismas pagal aptartas teisės normas turi teisinį pagrindÄ priteisti iÅ¡ įmonės patirtus nuostolius dengiant įmonės skolÄ , tačiau, nesant pareikÅ¡to reikalavimo, teismas neturi teisinio pagrindo spręsti dėl nuostolių atlyginimo iÅ¡ įmonininko (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2012-12-07 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-400/2012).

Klaipėdos miesto apylinkės teismas, priimdamas 2016-02-05 nutartį, nurodė, jog byloje įmonės savininkė (pareiÅ¡kėja) N. O. nebuvo įtraukta nei atsakove, nei trečiuoju asmeniu, iÅ¡ N. O., kaip fizinio asmens, jokios pinigų sumos nebuvo priteistos, N. O. neperėjo prievolė, siejusi individualiÄ jÄ Ä¯monę ir iÅ¡ieÅ¡kotojÄ materialiuose teisiniuose santykiuose, todėl antstolis neturi teisinio pagrindo nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ individualiosios įmonės savininkės turtÄ , nes byloje nėra vykdomojo dokumento dėl skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ įmonės savininkės N. O..

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-02-05 nutartyje padaryta iÅ¡vada grindžiama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2012-12-07 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-7-400/2012, kuri iÅ¡ esmės pakeitė anksčiau formuojamÄ teismų praktikÄ dėl iÅ¡ieÅ¡kojimo vykdymo iÅ¡ individualiosios įmonės ir jos savininko, tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nagrinėtoje byloje buvo pasikeitusi ir individualiosios įmonės teisinė padėtis.

Taigi, teisėjų kolegija pažymi, jog nuo 1997 metų, kai buvo pradėta vykdomoji byla ir antstoliai vykdė iÅ¡ieÅ¡kojimÄ , pasikeitė ne tik įstatymai, reglamentuojantys individualiosios įmonės ir jo savininko teisinę padėtį, bet pasikeitė ir teismų praktika dėl iÅ¡ieÅ¡kojimo vykdymo, tačiau tai nesuponuoja iÅ¡vados, jog antstolių vykdyti iÅ¡ieÅ¡kojimo veiksmai buvo neteisėti. Klaipėdos miesto apylinkės teismas, 2016-02-05 nutartyje įpareigojęs antstolį nutraukti vykdomÄ jÄ bylÄ , nenurodė, jog antstolio vykdymo veiksmai, kuriais iÅ¡ apeliantės buvo vykdomas iÅ¡ieÅ¡kojimas, yra neteisėti.

Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas ieÅ¡kinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, nurodė, jog antstolių atliekamų vykdymo veiksmų teisėtumÄ dar 2004 metais patvirtino Klaipėdos apygardos teismas 2004-02-12 nutartimi, kuris iÅ¡vadas grindė tuo metu galiojusiais įstatymais ir kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimais. Teisėjų kolegija visiÅ¡kai pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai iÅ¡vadai, jog tai, kad keitėsi individualiųjų įmonių statusas ir pagal 1990-05-08 priimtÄ Lietuvos Respublikos įmonių įstatymÄ individualiosios įmonės neturėjo juridinio asmens teisių ir pagal įmonės prievoles įmonininkas atsakė visu savo turtu, o priėmus 2003-11-06 Lietuvos Respublikos individualių įmonių įstatymÄ jos buvo įvardytos kaip neribotos civilinės atsakomybės privatÅ«s juridiniai asmenys, nesudaro pagrindo neteisėtais pripažinti antstolių atliktus vykdymo veiksmus, juolab kvestionuoti jau įsiteisėjusius teismo sprendimus.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, taikant ir aiÅ¡kinant vykdymo procesÄ reglamentuojančias CPK bei Sprendimų vykdymo instrukcijos normas, laikomasi nuostatos, kad vykdymo procesas imperatyviai reglamentuojamas vieÅ¡osios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi proceso dalyviai – skolininkas, iÅ¡ieÅ¡kotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341-2007).

Taigi, teisėjų kolegija gali pagrįstai konstatuoti, jog apeliantė neįrodė antstolių neteisėtų veiksmų, o remtis Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-02-05 nutartimi, kaip prejudicinę galiÄ turinčiu sprendimu dėl apeliantei padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, nėra teisinio pagrindo, nes teismas Å¡ioje nutartyje nekonstatavo antstolio neteisėtų veiksmų, o tik nurodė, jog antstolis neturi teisinio pagrindo nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ individualiosios įmonės savininkės turtÄ , nes byloje nėra vykdomojo dokumento dėl skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ įmonės savininkės N. O., ir įpareigojo vykdomÄ jÄ bylÄ nutraukti, antstolis šį teismo įpareigojimÄ Ä¯vykdė, vykdomÄ jÄ bylÄ patvarkymu nutraukė 2016-03-25 ir iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ apeliantės po teismo sprendimo nebevykdė.Remiantis CK 6.246 straipsniu, civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai.

Taigi neteisėtumas bendriausia prasme suprantamas kaip asmens elgesio neatitiktis teisei. Juo laikomas ne tik konkrečios įstatymuose ar sutartyje nustatyto įpareigojimo nevykdymas, bet ir bendro pobÅ«džio pareigos elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai pažeidimas. Reikalaujanti atlyginti žalÄ Å¡alis turi įrodyti, kokį konkretų įstatymo ar sutarties įpareigojimÄ pažeidė atsakovas arba kokiu bÅ«du jis asmeniÅ¡kai pažeidė bendrÄ atidumo ir rÅ«pestingumo pareigÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-10-30 nutartis civilinėje byloje Nr.                             3K-3-525/2013).Nagrinėjamoje byloje žalÄ â€“ 30 062,62 Eur turtinę ir 10 000 Lt neturtinę, kurios atlyginimÄ praÅ¡o priteisti, apeliantė kildina iÅ¡ antstolių Z.

Zenkevičiaus ir G. Klanauskienės neteisėto veikimo, t. y. neteisėto iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ apeliantės turto vykdymo procese. Tačiau, kaip jau minėta anksčiau, apeliantė neįrodė antstolių neteisėtų veiksmų. Prievolė atsakovui atlyginti ieÅ¡kovams turtinę ir neturtinę žalÄ kyla tik konstatavus, kad yra visos deliktinės atsakomybės sÄ lygos, bÅ«tinos tokiai prievolei atsirasti, t. y.:

1) jis neįvykdė įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atliko veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidė bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai, 2) yra padaryta turtinė ir neturtinė žala;

3) yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir kilusių neigiamų padarinių – žalos;

4) žalÄ padaręs asmuo yra kaltas. Teisėjų kolegija pažymi, kad žalÄ padariusio asmens veikos ar neveikimo neteisėtumas yra privaloma deliktinės atsakomybės sÄ lyga, todėl Å¡ios deliktinės civilinės atsakomybės taikymo sÄ lygos paneigimas tais atvejais, kai prievolė atsakovui atlyginti padarytÄ Å¾alÄ kyla tik nustačius visas civilinės atsakomybės sÄ lygas, yra pakankamas teisinis pagrindas pripažinti, kad reikalavimai atlyginti turtinę ir neturtinę žalÄ negali bÅ«ti tenkinami, nes veikos teisėtumas savaime paneigia tokio pobÅ«džio turtinės prievolės egzistavimÄ .

Taigi, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai iÅ¡vadai, jog apeliantei neįrodžius antstolių Z. Zenkevičiaus ir G. Klanauskienės veiksmų neteisėtumo, t. y. nenustačius bÅ«tinų sÄ lygų civilinei atsakomybei atsirasti, ieÅ¡kinys dėl 30 062,62 Eur turtinės ir 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo yra nepagrįstas.Dėl kitų apeliantės procesiniuose dokumentuose iÅ¡dėstytų argumentų teisėjų kolegija atskirai nepasisako, nes jie neturi esminės reikÅ¡mės tinkamam bylos iÅ¡nagrinėjimui ir procesiniam rezultatui byloje.Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikÅ¡mingas aplinkybes, visapusiÅ¡kai ir iÅ¡samiai iÅ¡tyrė Å¡alių pateiktus įrodymus ir juos tinkamai įvertino, tinkamai aiÅ¡kino ir taikė procesinės ir materialinės teisės normas, todėl priėmė pagrįstÄ ir teisėtÄ sprendimÄ , jį apeliacinio skundo motyvais naikinti ar keisti nėra teisinio pagrindo ir jis paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-01-16 papildomo sprendimo dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų pagrįstumo ir teisėtumo CPK 94 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi iÅ¡laidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar Å¡alių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi iÅ¡laidos. Pagal CPK 277 straipsnio 1 dalies 3 punktÄ , jei teismas, priimdamas sprendimÄ , neiÅ¡sprendė bylinėjimosi iÅ¡laidų ar jų dalies atlyginimo klausimo, Å¡is klausimas gali bÅ«ti sprendžiamas teismui priimant papildomÄ sprendimÄ .RaÅ¡ytinė bylos medžiaga patvirtina, kad apeliantė ieÅ¡kinio dalies, kurioje buvo pareikÅ¡ti reikalavimai antstolei A.

Rimaitei Žičkuvienei, atsisakė, t. y. ši bylos dalis baigta nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės. Byloje nėra duomenų, kad apeliantė minėtos ieškinio dalies atsisakė dėl to, kad buvo patenkinti jos reikalavimai. Apeliantės argumentai dėl jos suklaidinimo nėra pakankami konstatuoti, jog antstolė Asta Rimaitė Žičkuvienė ar jos atstovas pateikė neteisingus ar klaidinamus duomenis, kurių apeliantė galėjo būti suklaidinta reikšdama ieškinį. Tai, kad apeliantė nesuprato, jog antstolės A.

Rimaitės Žičkuvienės ir antstolio                       Z. Zenkevičiaus vykdomosios bylos nėra tapačios, negali bÅ«ti pagrindas pripažinti, jog antstoliai apeliantę suklaidino. Apeliantė turėjo teisę ir pareigÄ vykdymo procese bÅ«ti aktyvi ir domėtis vykdomųjų bylų eiga. Apeliantė ne kartÄ skundė antstolių patvarkymus, todėl turėjo ir galėjo suprasti, jog antstolė A. Rimaitė Žičkuvienė ir antstolis Z. Zenkevičius vykdomosiose bylose iÅ¡ieÅ¡kojimus vykdo pagal skirtingus vykdomuosius raÅ¡tus.RaÅ¡ytinė bylos medžiaga patvirtina, jog antstolė A.

Rimaitė Žičkuvienė pateikė PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ , serija AJ Nr.00351, ir apmokėjimÄ patvirtinantį dokumentÄ , kuriuose nurodyta, jog už advokato paslaugas A. Rimaitė Žičkuvienė advokatui sumokėjo 605 Eur. Skirtingai, nei nurodo apeliantė, patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos į bylÄ buvo pateiktos tinkamai ir laiku, t. y. advokato praÅ¡ymas dėl bylinėjimo iÅ¡laidų priteisimo pateiktas 2016-09-19 parengiamojo teismo posėdžio metu (2016-09-16 teismo posėdžio garso įraÅ¡as, laikas 6.06 min.).

Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės argumentais, jog pateikti dokumentai neatitinka dokumentams keliamų reikalavimų. Antstolės pateikti dokumentai yra pirminiai įrodymai, jog už advokato paslaugas yra sumokėta. Teisėjų kolegijai pateikti dokumentai dėl jų tikrumo nekelia abejonių, nes jie patvirtinti advokato antspaudu ir paraÅ¡u, todėl anksčiau nurodyti apeliantės argumentai nepagrįsti.RaÅ¡ytinė bylos medžiaga patvirtina, jog antstolės A. Rimaitės Žičkuvienės atstovas advokatas pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, advokatas 3 kartus (2016-09-19, 2016-10-26 ir 2016-11-02) dalyvavo teismo posėdžiuose.

Pateikti dokumentai – PVM sÄ skaita faktÅ«ra, serija                            AJ Nr. 00351, ir apmokėjimÄ patvirtinantis bankinis dokumentas – yra pirminiai įrodymai, patvirtinantys turėtų iÅ¡laidų už konkrečias paslaugas konkrečioje byloje dydį. Be to, priteistos iÅ¡laidos yra pagrįstos ir realios ir jos nevirÅ¡ija Lietuvos advokatų tarybos 2004-04-26 nutarimu ir teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio (2015-03-19 redakcija, toliau – Rekomendacijos) 8.2,                   8.19 punktuose nustatytų maksimalių dydžių.

Antstolės naudojimasis advokato teisine pagalba yra jos teisė. Taigi, apeliantės argumentai, jog pirmosios instancijos teismo priteistos bylinėjimosi išlaidos yra per didelės arba antstolė, pati būdama teisininkė, galėjo nepatirti jokių atstovavimo teisme išlaidų, nepagrįsti. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nors ir ne tais motyvais, bet pagrįstai iš apeliantės antstolei A. Rimaitei Žičkuvienei priteisė jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Todėl apeliantės argumentas, jog bylinėjimosi iÅ¡laidos turėtų bÅ«ti paskirstytos taip, kad kiekviena Å¡alis pasiliktų prie jos turėtų bylinėjimosi iÅ¡laidų, atmestinas kaip nepagrįstas (LR CPK 94, 178, 185 str.).Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas iÅ¡ esmės tinkamai įvertino bylos duomenis, teisingai aiÅ¡kino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimÄ , todėl pirmosios instancijos teismo papildomas sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalis 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo apeliacinėje instancijoje RaÅ¡ytinė bylos medžiaga patvirtina, kad atsakovas Z. Zenkevičius apeliacinės instancijos teisme turėjo 1 193,06 Eur iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Å¡alies iÅ¡laidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumÄ ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sÄ naudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose Rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

Atsakovės advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti patirtų iÅ¡laidų suma virÅ¡ija Rekomendacijų          7, 8.11 punktuose nustatytus dydžius. Už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ nustatytas maksimalus rekomenduojamas priteisti dydis yra Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis Å¡alies Å«kyje (be individualiųjų įmonių), jį padauginus iÅ¡ Rekomendacijų 8.11 punkte nustatyto koeficiento 1,3.

Užpraėjusio ketvirčio (2016 m. III ketvirtis) vidutinis darbo užmokestis (bruto) buvo 793,30 Eur, todėl už atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ maksimalus priteistinas dydis bÅ«tų 1 031,29 Eur (793,30 x 1,3).Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nagrinėjama byla yra nesudėtinga, nereikalavo specialiųjų žinių, nebuvo sprendžiami nauji teisiniai klausimai, tarp Å¡alių kilęs ginčas nereikalauja sudėtingos teisinės analizės, ir tuo pagrindu sumažino antstoliui Z. Zenkevičiui praÅ¡omas priteisti iÅ¡laidas už advokato pagalbÄ pirmosios instancijos teisme.

Antstolis Å¡ios pirmosios instancijos sprendimo dalies neskundė.Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs anksčiau nurodytas aplinkybes, taip pat tai, kad advokatas byloje dalyvavo pirmosios instancijos teisme (Rekomendacijų 2.3 punktas), konstatuoja, jog antstolio Z. Zenkevičiaus praÅ¡oma priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidų suma mažintina iki 500 Eur.Apeliacinį skundÄ atmetus, apeliantės turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos (sumokėtas žyminis mokestis) neatlygintinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Duomenų apie kitų Å¡alių turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas apeliacinės instancijos teisme nėra, todėl jų atlyginimo klausimas nespręstinas.

Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326–331straipsniais, teisėjų kolegija n u t a r i a : Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-12-13 sprendimÄ ir 2017-01-16 papildomÄ sprendimÄ palikti nepakeistus.Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės N. O. atsakovui antstoliui Zenui Zenkevičiui 500 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme. Teisėjos                                                                 Jolanta Gailevičienė Erinija Kazlauskienė                                                                  Giedrė Seselskytė