2024-04-10 Nr. AB-5820-3-61-3-00504-2024-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-210-968/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00504-2024-0

Procesinio sprendimo kategorija 49

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2024 m. balandžio 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Beatos Martišienės ir Egidijaus Šileikio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos H. K. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. vasario 20 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos H. K. skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja H. K. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu ir prašė panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – atsakovas, VMI) 2024 m. vasario 5 d. nurodymą Nr. (23.31-08) 467-28052 nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojų sąskaitos (sąskaitų) FR0492 (toliau – ir Nurodymas).

Pareiškėja taip pat teismo prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – laikinai sustabdyti Nurodymo galiojimą, kol bus išnagrinėtas ginčas teisme dėl Nurodymo teisėtumo bei įsiteisės teismo procesinis sprendimas, kuriuo bus baigtas nagrinėti ginčas. Pareiškėja nurodė, kad nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės, ji patirs didelę žalą, t. y. bus nepagrįstai išieškoti 967 279,61 Eur. Pareiškėja yra apskundusi Lenkijos Respublikos mokesčių administratoriaus sprendimus, ginčas dar nėra galutinai išspręstas. Pareiškėja yra vieniša 3 vaikų mama. Jos pajamos per metus neviršija 56 000 Eur. Pagal VMI 2024 m. vasario 6 d. nurodymą Nr. (23.31-08 Mr) 467-28260 dėl neišieškomos sumos nustatymo, vykdant priverstinį mokestinės nepriemokos išieškojimą, nustatyta kiekvieną kalendorinį mėnesį neišieškotina suma tesiekia 446 Eur. Neišieškotina suma, nesiekianti net Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2023 m. birželio 28 d. nutarimu Nr. 516 nustatyto 2024 m. taikomo minimaliojo darbo užmokesčio, smarkiai blogina galimybes užtikrinti pareiškėjos ir jos šeimos būtinuosius poreikius. Taigi, Lenkijos mokesčių administratoriaus sprendimo vykdymas, neatsižvelgiant į aukščiau pateiktų teisės aktų reikalavimus, sukelia neatitaisomus padarinius pareiškėjai, nes ji negali pasirūpinti savo nepilnamečiu vaiku.

II. Regionų administracinis teismas 2024 m. vasario 20 d. nutartimi, be kita ko, priėmė pareiškėjos skundą, tačiau netenkino jos prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo.

Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 70 straipsnio nuostatomis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau ir – LVAT) praktika šių nuostatų taikymo aspektu ir nustatė, kad nagrinėjamu atveju nėra akivaizdžių pareiškėjos skunde suformuluoto reikalavimo nepagrįstumo požymių, skundo forma ir turinys atitinka ABTĮ nustatytus reikalavimus, todėl teismas jį pripažino preliminariai pagrįstu.

Teismas nurodė, kad VMI 2023 m. birželio 30 d. gavo Lenkijos Respublikos mokesčių tarnybos prašymą išieškoti iš pareiškėjos 938 635,28 Eur nesumokėtų mokesčių ir delspinigių skolą bei su prašymu susijusius dokumentus. Prašymas pateiktas vadovaujantis 2010 m. kovo 16 d. Tarybos Direktyva 2010/24/ES dėl savitarpio pagalbos vykdant reikalavimus, susijusius su mokesčiais, muitais ir kitomis priemonėmis. Lenkijos Respublikos mokesčių administratorius patvirtino, kad prašymas išieškoti atitinka Lenkijos Respublikos teisinius ir administracinius reikalavimus bei visi teisiniai reikalavimai mokestinei skolai išieškoti yra įvykdyti.

Pareiškėja 2023 m. liepos 24 d. pateikė VMI prašymą sustabdyti išieškojimą Lietuvoje, kol nebus išnagrinėtos visos aplinkybės dėl jos teisių Lenkijos teismuose. VMI 2023 m. liepos 27 d. išnagrinėjusi pareiškėjos prašymą, ir, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 110 straipsnio 3 dalyje įtvirtintais protingumo ir ekonominio tikslingumo kriterijais 938 635,28 Eur mokestinės nepriemokos išieškojimą sustabdė iki bus gauta informacija iš Lenkijos Respublikos mokesčių administratoriaus dėl tolimesnių veiksmų.

VMI 2023 m. spalio 13 d. gavo Lenkijos Respublikos mokesčių administratoriaus raštą, kuriame nurodyta, jog Lenkijos mokesčių administratorius neturi duomenų apie pateiktą skundą, todėl nėra priežasčių stabdyti reikalavimo vykdymą ir išieškojimas turi būti tęsiamas. Pareiškėja 2023 m. lapkričio 24 d. dar kartą VMI pateikė prašymą sustabdyti išieškojimą pagal Lenkijos Respublikos mokesčių administratoriaus prašymą, kol Lenkijos Respublikos vyriausiajame administraciniame teisme bus išnagrinėtas pareiškėjos kasacinis skundas.

VMI 2024 m. sausio 8 d. rašte Nr. RNA-662 nurodė, kad VMI 2023 m. gruodžio 28 d. gautas pakartotinis Lenkijos mokesčių administratoriaus nurodymas tęsti išieškojimo veiksmus, taip pat paaiškino, kad sprendimas, kurio pagrindu buvo išduoti vykdymą leidžiantys dokumentai, yra galutinis, vadovaujantis Lenkijos Respublikos nacionaliniais teisės aktais, administraciniam teismui paduotas skundas nesustabdo sprendimo vykdymo ir neturi įtakos vykdomoms procedūroms. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas sprendė, kad nėra pagrindo byloje taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės tuo pagrindu, kad Lenkijos Respublikos vyriausiajame administraciniame teisme nagrinėjamas pareiškėjos skundas.

Teismas pažymėjo, kad, nors Nurodyme yra nurodyta nurašyti pakankamai didelės sumos (967 279,61 Eur) mokestinę nepriemoką iš kredito, mokėjimo arba elektroninių pinigų įstaigose esančių mokesčio mokėtojo (pareiškėjos) sąskaitų, tačiau nagrinėjamu atveju ši suma savaime nereiškia, jog, nesiėmus užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, t. y. kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas. Teismas nurodė, kad MAĮ 87 ir 111 straipsniai nustato nepagrįstai išieškotų mokesčių ir su jais susijusių sumų grąžinimo mechanizmą.

Tai, kad pareiškėja gali patirti tam tikrų neigiamų turtinio pobūdžio pasekmių, galiojant Nurodymui, teismas vertino, jog tai nėra ypatinga (išskirtinė) aplinkybė, patvirtinanti, jog gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Pareiškėjos su prašymu taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones pateikti įrodymai (pareiškėjos pajamų mokesčių deklaracijos už 2021–2022 m., 12 skundo priedas) nepatvirtina neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos didelės žalos. Pareiškėja teismui nepateikė objektyvių duomenų, kad iš jos yra nuskaitomos visos jos gautos lėšos, visiškai nepaliekant lėšų pragyventi.

Teismas vertino, jog pareiškėjos pateikti įrodymai nepatvirtina bendros jos finansinės padėties ir taikytų apribojimų įtakos jai bei jos artimiesiems negalint patenkinti jokių nei savo, nei savo išlaikytinių esminių socialinių, ekonominių bei kitų gyvybinių poreikių, užtikrinti teisės į teisminę gynybą ir su tuo susijusių išlaidų apmokėjimą ir panašiai. Byloje nėra pateikta ir duomenų apie kitą pareiškėjos turimą turtą, finansinius įsipareigojimus, esamus kreditorius ir skolininkus. Įvertinęs pareiškėjos pateiktus duomenis, teismas priėjo prie išvados, kad neįmanoma spręsti apie tikrąją jos finansinę būklę bei konstatuoti aplinkybės, jog, vykdant išieškojimą iš pareiškėjos sąskaitų ir šio išieškojimo nesustabdžius, jai gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala.

Aplinkybė, kad pareiškėja turi vieną išlaikytiną nepilnametį (17 m.), teismo vertinimu, pati savaime nesuponuoja būtinybės taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę. Teismas nusprendė, kad pareiškėja neįrodė, jog šiuo metu egzistuoja reali grėsmė jai patirti neatitaisomą ar sunkiai atitaisomą didelę žalą, kurios galėtų būti išvengta tik pritaikius prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Teismas atmetė pareiškėjos prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones.

III. Pareiškėja H. K. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. sausio 20 d. (neteisingai nurodyta data laikytina rašymo apsirikimu ir taisytina į 2024 m. vasario 20 d.) nutarties dalį, kuria netenkintas pareiškėjos prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, ir išspręsti klausimą iš esmės: pareiškėjos prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę patenkinti – sustabdyti išieškojimą pagal vykdomąjį dokumentą – sustabdyti atsakovo vykdomą išieškojimą pagal Lenkijos Respublikos mokesčių tarnybos prašymą išieškoti iš pareiškėjos 967 279,61 Eur nesumokėtų mokesčių ir delspinigių skolą.

Pareiškėjos atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismas, spręsdamas, kad nėra pagrindo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, tokios savo išvados neargumentavo ir vadovavosi išimtinai atsakovo 2024 m. sausio 8 d. rašte Nr. RNA-662 nurodytu teisiniu vertinimu, su kuriuo pareiškėja nesutinka, o minėtą raštą ginčija teisme (administracinės bylos Nr. eI3-6514-473/2024 ir eAS-161-815/2024). Pareiškėja atsakovui pateikė dokumentus, patvirtinančius, kad ji yra pateikusi kasacinį skundą Lenkijos vyriausiajam administraciniam teismui, kuriuo ginčijami reikalavimo sumą sudarantys įsipareigojimai už pridėtinės vertės mokestį 2014 m., kasacinis skundas nėra išnagrinėtas. Atsakovas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos savitarpio pagalbos išieškant mokesčius įstatymo (toliau – ir SPIMĮ) 15 straipsnio 3 dalimi, neturi teisės vykdyti išieškojimo procedūros, t. y. išieškojimo procedūras turi pareigą sustabdyti iki kol bus priimtas galutinis sprendimas dėl ginčo esmės. Tai, kad šiuo metu Lenkijos Respublikoje priimtas sprendimas dėl mokestinės priemokos iš pareiškėjos išieškojimo yra galiojantis ir vykdytinas (įsiteisėjęs), savaime nereiškia, kad toks sprendimas yra galutinis ir privalo būti vykdomas nepaisant SPIMĮ 15 straipsnio nuostatų.

2. Teismas neatsižvelgė ir neįvertino, kad išieškojimas yra vykdomas pagal užsienio valstybės (prašančios institucijos) prašymą, kas tokią nepagrįstai išieškotų lėšų grąžinimo procedūrą gerokai apsunkina. Teismas tik formaliai nurodė, kad nepagrįstai išieškotų mokesčių sumų susigrąžinimas neva nebūtų sudėtingas, nes tokį kompensavimo mechanizmą numato MAĮ nuostatos. Pagal SPIMĮ 15 straipsnio 4 dalį išreikalautas sumas pareiškėjai turėtų sumokėti (grąžinti) ne atsakovas, bet prašančioji institucija, taigi nepagrįstai išieškotų mokesčių susigrąžinimas apimtų tarptautinį elementą – pareiškėja būtų priversta pradėti ginčą Lenkijos Respublikoje. Net jeigu nepagrįstai išieškotas lėšas turėtų grąžinti atsakovas, vien tai savaime nereiškia, kad šios lėšos, net ir pareiškėjos naudai išnagrinėjus jos kasacinį skundą, būtų nustatyta tvarka grąžintos. Nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės, pareiškėja ne tik kad negalėtų naudotis jai priklausančiomis piniginėmis lėšomis iki kol bus išnagrinėtas jos kasacinis skundas (ilgalaikis galimybės disponuoti piniginėmis lėšomis praradimas), bet taip pat savo lėšomis negalėtų naudotis, tikėtina, dar mažiausiai metus laiko po jai palankaus sprendimo priėmimo Lenkijos Respublikos teisme (naujų ir ilgai trunkančių teisminių ginčų atsiradimas). Atsakovo veiksmai, kuomet nesivadovaujama SPIMĮ 15 straipsnio 3 dalies ir MAĮ 110 straipsnio 1 dalies nuostatomis, patvirtina, kad nepagrįstai išieškotų mokesčių susigrąžinimas pareiškėjai, nors teoriniu požiūriu gali atrodyti nesudėtingas, praktiniais aspektais gali būti itin komplikuotas.

3. Teismas itin formaliai vertino į bylą pateiktus dokumentus, apibūdinančius pareiškėjos finansinę padėtį, ir priskyrė jai neadekvačiai didelį savo sunkios finansinės padėties įrodinėjimo standartą. Faktinės aplinkybės (vieniša 3 vaikų mama, metinės pajamos neviršija 56 000 Eur, Nurodymu išieškoma itin didelė suma, pareiškėja per mėnesį turi teisę disponuoti 446 Eur suma, kuri nesiekia 2024 m. minimaliojo darbo užmokesčio), net ir be papildomo pareiškėjos finansinės padėties įrodinėjimo, savaime patvirtina, kad pareiškėja neturi ir negali turėti jokių objektyvių galimybių patenkinti savo (ir savo šeimos) ekonominių, socialinių ir kitų gyvybinių poreikių. Nėra aišku, kokius konkrečius įrodymus, patvirtinančius Nurodymu pritaikytų apribojimų įtaką pareiškėjai ir jos artimiesiems, pareiškėja dar galėjo pateikti.

Atsakovas VMI atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsakovo atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Nei kartu su skundu, kuriuo buvo skundžiamas Nurodymas, nei kartu su atskiruoju skundu pareiškėja nepateikia jokių papildomų įrodymų, pagrindžiančių aplinkybę, kad nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Vien tik ateityje kilsiančių neigiamų pasekmių tikimybė negali būti pagrindu taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones.

2. Nagrinėjamu atveju, priešingai negu nurodoma pareiškėjos atskirajame skunde, nėra MAĮ 110 straipsnio 1–2 dalyse numatytų atvejų, kada mokesčių administratorius privalo sustabdyti mokestinės nepriemokos priverstinį išieškojimą ir ginčas dėl nurodymo nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų) nėra laikytinas mokestiniu ginču. VMI neturi teisinio pagrindo stabdyti mokestinės nepriemokos išieškojimo veiksmus iki bus išnagrinėtas ginčas tarp pareiškėjos ir Lenkijos Respublikos mokesčių administratoriaus Lenkijos Respublikos teisminėse institucijose.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo 2024 m. vasario 20 d. nutarties dalies, kuria netenkintas pareiškėjos H. K. prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, pagrįstumas ir teisėtumas.

ABTĮ 70 straispnio 1 dalyje, be kita ko, yra nustatyta, kad reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala.

Taigi procesiniame įstatyme įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones. Pirma, pareiškėjas turi tikėtinai pagrįsti savo reikalavimą, t. y. pateikti duomenis, kurie pagrįstų teismo įsitikinimą, kad pareiškėjui palankus teismo sprendimas yra įmanomas. Antra, būtinoji sąlyga taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones – neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos didelės žalos padarymo rizika (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2017 m. rugsėjo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-830-442/2017). Nesant bent vienos iš nurodytų sąlygų, reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal ABTĮ 70 straipsnį negalimas, o pareiga pagrįsti šios priemonės taikymo būtinumą tenka proceso dalyviui, prašančiam taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę (-es), t. y. jis privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo priemonės (-ių) pagrindą ir pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., LVAT 2016 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-900-662/2016, 2023 m. rugpjūčio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-377-1047/2023).

Spręsdamas dėl ABTĮ 70 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, teismas turi atsižvelgti į prašomų užtikrinti reikalavimų pobūdį, nurodomą jų faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises, pareigas ir jų faktinį realizavimą bei ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų būtinas siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešojo intereso (žr., pvz., LVAT 2020 m. spalio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-679-502/2020).

Nustatyta, kad ginčas šioje administracinėje byloje iš esmės kilo dėl VMI 2024 m. vasario 5 d. nurodymo Nr. (23.31-08) 467-28052 nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojų sąskaitos (sąskaitų) FR0492 teisėtumo ir pagrįstumo. Nurodymu, kurio galiojimą pareiškėja prašo laikinai sustabdyti ABTĮ 70 straipsnio 3 dalies 3 punkto pagrindu, vadovaujantis MAĮ 33 straipsnio 8 punktu, 105 straipsniu ir 106 straipsnio 1 dalies 1 punktu buvo nurodyta nurašyti 967 279,61 Eur mokestinę nepriemoką iš kredito, mokėjimo arba elektroninių pinigų įstaigose esančių mokesčio mokėtojo sąskaitų.

Prašymą taikyti jos nurodytą reikalavimo užtikrinimo priemonę pareiškėja argumentuoja tuo, kad, jos nepritaikius, ji patirs didelę žalą, pasireiškiančią nepagrįstu itin didelės sumos išieškojimu, nors dėl ginčo reikalavimo pagrįstumo, atsakovo raštų, kuriais sprendžiama atnaujinti Lenkijos Respublikos mokesčių administratoriaus prašymą vykdyti priverstinį išieškojimą, vyksta teisminiai ginčai, smarkiai pablogės galimybės užtikrinti pareiškėjos ir jos šeimos būtinuosius poreikius, ji nebegalės pasirūpinti savo nepilnamečiu vaiku.

Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į pareiškėjos motyvus, pagrindžiančius reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymą, įvertinusi administracinėje byloje nagrinėti priimtą skundo reikalavimą, ginčo pobūdį, sprendžia, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nėra pagrįsto pagrindo taikyti pareiškėjos prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę, todėl sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju pareiškėja neįrodė, jog jos galimai patirta žala bus neatitaisoma ar sunkiai atitaisoma.

Nors Nurodyme nurodyta nurašyti itin didelės sumos (967 279,61 Eur) mokestinę nepriemoką iš kredito, mokėjimo arba elektroninių pinigų įstaigose esančių mokesčio mokėtojo sąskaitų, tačiau nagrinėjamu atveju ši suma savaime nereiškia, jog nesiėmus užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, t. y. kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas. LVAT praktikoje yra išaiškinta, jog tai, kad pareiškėjas gali patirti tam tikrų neigiamų turtinio pobūdžio pasekmių galiojant ginčijamam administraciniam aktui, nėra ypatinga (išskirtinė) aplinkybė, pavirtinanti tai, jog gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala (žr., pvz., 2021 m. gegužės 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-318-575/2021). Šiuo aspektu pirmosios instancijos teismas, nenukrypdamas nuo LVAT formuojamos praktikos, pagrįstai vadovavosi MAĮ 87 ir 111 straipsniais, nustatančiais nepagrįstai išieškotų mokesčių ir su jais susijusių sumų grąžinimo mechanizmą (žr., pvz., 2023 m. lapkričio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-693-442/2023), o pareiškėjos atskirajame skunde nurodoma tikimybė, susijusi su ateityje galinčiais kilti tarptautiniais teisiniais procesais, nesudaro pagrindo taikyti prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę. Kaip jau buvo minėta, nors pareiškėjai nustatyta pareiga įrodyti prašomos taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės pagrįstumą, teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjos atskirojo skundo argumentai, susiję su smarkiai pablogėsiančia galimybe užtikrinti šeimos (nepilnamečio vaiko) būtinuosius poreikius, yra abstraktūs, deklaratyvūs ir nepagrįsti jokiais konkrečiais įrodymais, pavyzdžiui, pagrįstais skaičiavimais apie tikėtinas finansines išlaidas, todėl nelaikytini pakankamais konstatuoti, jog, netenkinus pareiškėjos prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, kiltų didelė neatitaisoma žala.

Kadangi mokesčių surinkimas yra viešasis interesas, o, kaip minėta, reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas turi būti adekvatus siekiamam tikslui, nepažeisti proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros, viešojo intereso (žr., pvz., LVAT 2021 m. gegužės 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-318-575/2021), darytina išvada, kad vien remiantis aplinkybe dėl kasacinio skundo pateikimo Lenkijos vyriausiajam administraciniam teismui, reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas būtų neadekvatus siekiamam tikslui, pažeistų proporcingumo principą, šalių interesų pusiausvyrą bei viešąjį interesą, juolab, jog pareiškėjai VMI 2024 m. sausio 8 d. raštu yra išaiškinta, kad sprendimas, kurio pagrindu buvo išduoti vykdymą leidžiantys dokumentai, yra galutinis, vadovaujantis Lenkijos Respublikos nacionaliniais teisės aktais, administraciniam teismui paduotas skundas nesustabdo sprendimo vykdymo ir neturi įtakos vykdomoms procedūroms. Dėl šių priežasčių pripažintina, kad pareiškėja šioje proceso stadijoje neįrodė pagrindo taikyti jos prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės – sustabdyti Nurodymo vykdymą.

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai netenkino pareiškėjos prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjos atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos H. K. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2024 m. vasario 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Beata Martišienė

Egidijus Šileikis