2025-08-13 Nr. BB-3809-1-01-1-06311-2022-0 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Kasacinio skundo Nr. DOK-2814/2025

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-06311-2022-0

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. rugpjūčio 13 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininkas), Sigitos Jokimaitės ir Dariaus Kantaravičiaus, rašytinio proceso tvarka spręsdama nukentėjusiosios S. P. atstovės advokatės Lauretos Ulbienės kasacinio skundo dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. birželio 19 d. nuosprendžio priėmimo klausimą,

n u s t a t ė :

Kasaciniu skundu nukentėjusiosios atstovė advokatė L. Ulbienė prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. birželio 19 d. nuosprendį ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 18 d. nuosprendį arba panaikinti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. birželio 19 d. nuosprendį ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalyje, taisykles, kadangi įrodymus vertino selektyviai, atsietai, suteikė prioritetą nuteistąjį K. V. teisinančioms aplinkybėms, sumenkino nuoseklius ir detalius nukentėjusiosios parodymus, neįvertino dalies kaltinančių įrodymų. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai pripažino, kad nukentėjusiosios parodymuose yra esminių ir reikšmingų skirtumų, dėl kurių jais negalima remtis. Be to, apeliacinės instancijos teismas, padaręs šią išvadą, nenurodė, kokie gi parodymų skirtumai ar prieštaringai nurodytos aplinkybės yra tokie reikšmingi ir kliudantys nukentėjusiosios parodymais grįsti apkaltinamąjį nuosprendį dėl nuteistojo prievartinių seksualinių veiksmų prieš nukentėjusiąją.

Kasatorė cituoja nukentėjusiosios protokole-pareiškime nurodytas aplinkybes, jos parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, ikiteisminio tyrimo teisėjui bei pirmosios instancijos teisme, ir tvirtina, kad nukentėjusiosios duoti parodymai visiškai atitinka kaltinamajame akte nurodytas aplinkybes dėl K. V. padarytų nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 149 straipsnio 1 dalyje ir 150 straipsnio 1 dalyje. Nors nukentėjusioji, duodama parodymus, nurodė dvi naujas aplinkybes dėl nuteistojo prievartinių seksualinių veiksmų, tačiau tai nuteistajam nebuvo inkriminuota. O nukentėjusiosios nurodomos skirtingos aplinkybės dėl jai suduotų smūgių eiliškumo, intensyvumo, panaudotos seksualinės prievartos eiliškumo yra paaiškinamos tuo, kad ji patyrė stresą, šoką, gėdą. Nuteistasis prieš nukentėjusiąją nusikalstamai veikė daugiau nei tris valandas, be to, su ja tuo metu buvo ir kūdikis.

Kasatorė nesutinka su apeliacinės instancijos teismo padaryta išvada, kad nuteistasis nukentėjusiosios oraliniu būdu neprievartavo, o lytinis santykiavimas tarp šių asmenų vyko abipusiu sutikimu. Šią išvadą apeliacinės instancijos grindė specialisto išvadomis, kuriomis konstatuota, kad sužalojimų nukentėjusiosios lytiniuose organuose nebuvo užfiksuota, ant nuteistojo varpos nebuvo rasta nukentėjusiosios seilių pėdsakų. Tačiau, pasak kasatorės, apeliacinės instancijos teismas netinkamai įvertino medicinos eksperto D. Fomkino (Fomkin) paaiškinimus, kad nukentėjusiajai sužalojimai lytiniuose organuose galėjo būti ir nepadaryti, kadangi ji tuo metu buvo neseniai pagimdžiusi. Be to, iš nukentėjusiosios parodymų yra žinoma, kad po oralinio lytinio kontakto su nuteistuoju šie asmenys santykiavo vaginaliniu būdu. Tačiau apeliacinės instancijos teismas nesiaiškino, ar tokiu būdu ant nuteistojo varpos galėjo likti nukentėjusiosios seilės pėdsakai. Taip pat apžiūros protokole užfiksuota, kad nukentėjusiosios įvykio metu dėvėti marškinėliai ir kelnaitės yra suplėšyti. O tokie padariniai yra būdingi seksualiniams prievartiniams santykiams.

Be to, apeliacinės instancijos teismas neištyrė Valstybinės teismo medicinos tarnybos serologijos ir DNR laboratorijos specialistų išvados, kuria konstatuota, kad nukentėjusiosios kairės rankos, nuteistojo panagių turinyje, ant nuteistojo apatinių kelnaičių rasti šių asmenų DNR pėdsakai. Rankų pirštų panagėse paprastai šie pėdsakai aptinkami, esant prievartiniam kontaktui, kuomet aktyviai priešinamasi. Taigi, aiškinantis šias aplinkybes, būtina apklausti tyrimą atlikusias ekspertes.

Kasatorė nurodo ir tai, kad apeliacinės instancijos teismas, nukentėjusiosios parodymus dėl prieš ją naudotos seksualinės prievartos įvertindamas kaip nepatikimus, neįvertino Valstybinės teismo medicinos tarnybos serologijos ir DNR laboratorijos ekspertizės išvados, kuria nustatyta, kad ant nuteistojo varpos nuoplovos rasta nukentėjusiosios DNR profilis; tos pačios Laboratorijos specialistų išvados, kuria nustatyta, kad ant chalato, kurį nukentėjusioji tam tikrą laiką dėvėjo įvykio metu, rasta nuteistojo sperminio skysčio; apžiūros protokole užfiksuotų duomenų dėl įvykio vietoje rastų dėmių, panašių į kraują, plaukų kuokšto, rasto vonioje, nedidelio peilio, rasto lentynoje, didelio peilio, rasto ant stiklinio staliuko.

Kasatorė nesutinka su apeliacinės instancijos teismo atliktu ir kitų įrodymų: policijos pareigūnų, po įvykio atvykusių pas nukentėjusiąją į namus, parodymų, Bendrojo pagalbos centro duomenų, susirašinėjimo, vykusio įvykio dieną tarp nukentėjusiosios ir liudytojos J. Z., vertinimu. Pasak kasatorės, šie įrodymai nepatvirtina nukentėjusiosios parodymų, kad prieš ją nuteistasis naudojo seksualinę prievartą, nepatikimumo. Policijos pareigūnai, apklausti liudytojais, nukentėjusiosios neapklausinėjo, įvykio detalės jiems žinomos tik iš jos padrikų paaiškinimų. Be to, nukentėjusioji negalėjo įtakoti liudytojos J. Z. pranešimo Bendrajam pagalbos centrui apie įvykį turinio. Galiausiai susirašinėjimo žinučių nuotraukos buvo pateiktos pirmosios instancijos teismui. Tai, kad žinutėse nukentėjusioji minėtai liudytojai nurodė, kad nuteistasis mėgino ją išžaginti, nereiškia, kad jis jos neišžagino ir seksualiai neprievartavo.

Kasatorė nesutinka ir su apeliacinės instancijos teismo ištirtų specialistų išvadų, kuriose konstatuoti nukentėjusiajai padaryti sužalojimai, įvertinimu, kad nukentėjusiosios kaklo kairėje pusėje nustatytas įbrėžimas negalėjo būti padarytas peiliu. Nukentėjusioji nurodė, kad nuteistasis jai buvo įrėmęs peilį į kaklą. Taigi nėra pagrindo netikėti šiais nuketėjusiosios parodymais.

Tai, kad nukentėjusiosios ir nuteistojo tarpusavio santykiai buvo pašliję, nukentėjusioji ant nuteistojo pyko, nėra pagrindas teigti, kad nukentėjusioji siekia nuteistąjį apkalbėti ir jį nepagrįstai apkaltinti. Šioje vietoje kasatorė atkreipia dėmesį į tai, kad paties nuteistojo parodymai nebuvo nuoseklūs, jie buvo derinami prie byloje surinktų įrodymų.

Taigi, kasatorės įsitikinimu, yra visiškai įrodyta, kad nuteistasis prieš nukentėjusiąją naudojo seksualinę prievartą ir padarė kaltinamajame akte nurodytas nusikalstamas veikas.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, tikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). BPK 369 straipsnyje yra nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai (netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir (ar) padaryta esminių BPK pažeidimų). Kasaciniame skunde turi būti nurodyti teisiniai argumentai, pagrindžiantys BPK 369 straipsnyje nurodytų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).

Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad kasacinės instancijos teismas byloje surinktų įrodymų iš naujo nevertina, naujų įrodymų nerenka ir faktinių bylos aplinkybių nenustato. Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-88/2014, 2K-148-719/2020, 2K-75-511/2022, 2K- 58- 719/2023). Skundžiamų teismų sprendimų teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas vadovaujantis sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-9/2012, 2K-P-89/2014, 2K-P-58-697/2019 ir kt.). Tai reiškia, kad formalus nesutikimas su nepalankiais teismų sprendimais, dėstant įstatymų nuostatas, cituojant teismų praktiką, pateikiant savą įrodymų interpretavimą ir savaip nustatant veikos faktines aplinkybes, nėra vienas iš apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-200-697/2023, 2K-149-648/2023).

Iš kasacinio skundo turinio matyti, kad kasatorė, nesutikdama su apeliacinės instancijos teismo sprendimu nuteistojo veiksmus perkvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, teigia, kad šis teismas padarė esminius BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimus. Šie kasatorės teiginiai yra paremti apeliacinės instancijos teismo atlikto bylos įrodymų vertinimo kritika, šių įrodymu pagrindu nustatytų faktinių aplinkybių ir jų teisinio vertinimo ginčijimu bei savo įrodymų bei įvykio situacijos vertinimo pateikimu. Tokiu būdu nukentėjusiosios atstovė siekia, kad kasacinės instancijos teismas kitaip įvertintų įrodymus ir padarytų kitokias išvadas dėl nuteistojo nusikalstamų veikų vertinimo. Tačiau tokio pobūdžio kasacinio skundo teiginiai, pateikiant nuomonę dėl įrodymų bei aplinkybių vertinimo netinkamumo ir apeliacinės instancijos teismo išvadų neteisingumo, nelaikytini teisiniais argumentais BPK 369 straipsnio prasme. Kasaciniame skunde nėra pateikta teisinių argumentų, kurie sudarytų pagrindą bylą nagrinėti kasacine tvarka dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo ir (ar) padarytų esminių BPK pažeidimų.

Pažymėtina ir tai, kad ši baudžiamoji byla jau kartą buvo nagrinėta kasacine tvarka. Kasacinės instancijos teismas 2024 m. lapkričio 21 d. nutartimi, išnagrinėjęs bylą pagal nuteistojo gynėjo kasacinį skunda, panaikino apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir perdavė bylą nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka. Nukentėjusiosios atstovė šiame kasaciniame skunde kelia iš esmės tuos pačius klausimus dėl įrodymų vertinimo, kurie buvo keliami ir nuteistojo gynėjo kasaciniame skunde. Grąžindamas bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka, kasacinės instancijos teismas įpareigojo apeliacinės instancijos teismą pašalinti nustatytus įrodymų vertinimo pažeidimus, pateikiant motyvuotas išvadas. Apeliacinės instancijos teismas šią pareigą įvykdė. Taigi dar kartą kartoti baudžiamąjį procesą, nesant tam teisinių argumentų, nėra jokio pagrindo.

Be to, atkreiptinas kasatorės dėmesys ir į tai, kad nustatant faktines aplinkybes įrodinėjimo procesas nėra begalinis, nes teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas. Įrodinėjimas baudžiamajame procese turi ribas – jis turi vykti tol, kol nustatomos visos svarbios (o ne visos įmanomos) bylai aplinkybės ir nelieka protingos tikimybės, kad naujų duomenų tyrimas galėtų pakeisti daromas išvadas dėl tam tikrų svarbių aplinkybių pripažinimo nustatytomis ar nenustatytomis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-89/2014, 2K-281-139/2015 ir kt.).

Atsižvelgiant į išdėstytą, konstatuotina, kad nukentėjusiosios S. P. atstovės advokatės L. Ulbienės kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir BPK 369 straipsnyje nustatytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nukentėjusiosios S. P. atstovės advokatės Lauretos Ulbienės kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Albinas Antanaitis

Sigita Jokimaitė

Darius Kantaravičius