2018-11-13 Nr. AB-20337-3-61-3-02440-2016-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-772-442/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02440-2016-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 43.5.1.1; 43.5.1.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2018 m. lapkričio 13 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugsėjo 11 d. nutarties dalies administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. B. skundą atsakovams Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl sprendimo panaikinimo ir žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas A. B. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir atsakovas, Teisingumo ministerija) 2016 m. balandžio 28 d. sprendimą Nr. (1.23)7R-3340 ir įpareigoti atsakovą jį išnagrinėti iš naujo; priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Teisingumo ministerijos, 505 212 Eur (405 212 Eur turtinės ir 100 000 Eur neturtinės) žalos atlyginimą už pareiškėjo teisių pažeidimus dėl neteisėtai neišnagrinėto skundo iš esmės.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. sausio 3 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįsta. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. gegužės 16 d. nutartimi panaikino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 3 d. sprendimą ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjas 2018 m. liepos 23 d. pateikė Vilniaus apygardos administraciniam teismui 2018 m. liepos 20 d. skundo papildymą, kuriame papildė skundo reikalavimus ir teismo prašė: „pripažinti atstovą absoliučiai korumpuotą kriminalinę instituciją „Lietuvos teisingumo ministeriją“ nusikalstama priedangos organizacija ir kaip juridinį asmenį likviduoti atsakovo kriminalinės grupuotės „Lietuvos respublika“ teritorijoje; priteisti pareiškėjui iš atsakovo „Lietuvos respublikos“ dėl to padarytą 1 000 000 eurų turtinę žalą papildomai prie prašytos 505 212 eurų žalos atlyginimo prašytų išreikalauti ir tyčia neišreikalautų rašytinių įrodymų pagrindu viso 1 505 212 eurų. Sprendinio vykdymą pavesti atsakovo „Lietuvos respublikos“ finansų ministerijai“.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. rugsėjo 11 d. nutartimi: pareiškėjo 2018 m. liepos 20 d. skundo papildymo dalį, kurioje pareiškėjas prašė prie prašytos 505 212 Eur žalos atlyginimo sumos priteisti padarytą 1 000 000 Eur turtinę žalą, iš viso 1 505 212 Eur, priėmė; Lietuvos valstybės atstovu dėl pareiškėjo 2018 m. liepos 20 d. skundo papildymo dalies priėmimo laikė Lietuvos valstybę, atstovaujamą Teisingumo ministerijos; vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnio 1 dalimi, 17 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 23 straipsnio 1 dalimi, atsisakė priimti pareiškėjo 2018 m. liepos 20 d. skundo papildymo dalį, kurioje jis teismo prašė: „pripažinti atstovą absoliučiai korumpuotą kriminalinę instituciją „Lietuvos teisingumo ministeriją“ nusikalstama priedangos organizacija ir kaip juridinį asmenį likviduoti atsakovo kriminalinės grupuotės „Lietuvos respublika“ teritorijoje. Sprendinio vykdymą pavesti atsakovo „Lietuvos respublikos“ finansų ministerijai“.

III. Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugsėjo 11 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti jo 2018 m. liepos 20 d. skundo papildymo dalį ir perduoti pirmosios instancijos teismui administracinę bylą nagrinėti iš esmės.

Pareiškėjas nurodo, kad skundžiama nutarties dalis priimta šališko teismo, kuris neišreikalavo bylai išnagrinėti reikalingų įrodymų, yra neteisėta, nes ja siekiama nuslėpti Teisingumo ministerijos nusikalstamas veikas, be motyvų, priimta pažeidžiant procesines ABTĮ 5, 6, 7, 10 straipsnio, 146 straipsnio 2 dalies 5 punkto nuostatas ir materialinės teisės normas.

Atsakovas Teisingumo ministerija atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, kad pareiškėjo atskirasis skundas yra piktnaudžiavimas proceso teisėmis, todėl negali būti nagrinėjamas.

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugsėjo 11 d. nutarties dalis, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo 2018 m. liepos 20 d. skundo papildymo dalį, kurioje jis teismo prašė: „pripažinti atstovą absoliučiai korumpuotą kriminalinę instituciją „Lietuvos teisingumo ministeriją“ nusikalstama priedangos organizacija ir kaip juridinį asmenį likviduoti atsakovo kriminalinės grupuotės „Lietuvos respublika“ teritorijoje. Sprendinio vykdymą pavesti atsakovo „Lietuvos respublikos“ finansų ministerijai“.

ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Remiantis ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punktu, administraciniai teismai sprendžia bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat dėl šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus (toliau – vilkinimas atlikti veiksmus). ABTĮ 23 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo), taip pat vilkinimo atlikti veiksmus turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės tarnautojus ir pareigūnus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Vadovaujantis šiomis teisės normomis, galima daryti išvadą, kad administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo. Kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu. Nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir patenkinus skundą, asmens teisių ir pareigų apimtis (jo teisių ir pareigų bei įstatymo saugomų interesų gynimo požiūriu) nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-525-540/2008; 2009 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-146-391/2009; 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-822-172/2010; 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-143-560/2010).

Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo 2018 m. liepos 20 d. skundo papildymo dalies, kuria pirmosios instancijos teismas atisakė priimti, turinį, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjo keliamas reikalavimas neturi įtakos pareiškėjo teisėms ir interesams, todėl negali būti ginčo administraciniame teisme objektu.

Pareiškėjas pirmosios instancijos teismo šališkumą, nusikalstamų veikų dangstymą iš esmės sieja su procesinės teisės normų pažeidimu, sprendžiant jo skundo papildymo dalies priėmimo klausimą. Tačiau nagrinėjamu atveju nenustačius procesinės teisės normų pažeidimo papildomo skundo priėmimo stadijoje, pareiškėjo argumentai dėl teismo šališkumo ir nusikalstomų veikų dangstymo atmestini kaip nepagrįsti. Be to, pažymėtina, kad šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo spręsti, ar buvo pažeistos materialinės teisės normos, nes skundo priėmimo klausimas sprendžiamas vadovaujantis išimtinai procesinės teisės normomis. Dėl bylai reikšmingų įrodymų išreikalavimo teismas sprendžia priėmęs skundą.

Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjo atskirojo skundo argumentą, jog skundžiama nutarties dalis yra be motyvų, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nurodė pakankamai motyvų, kuriais pagrindė išvadas, dėl ko buvo atsisakyta priimti dalį pareiškėjo papildomo skundo.

Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį dėl atsisakymo priimti dalį pareiškėjo papildomo skundo, kurios naikinti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. B. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugsėjo 11 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo A. B. 2018 m. liepos 20 d. skundo papildymo dalį, palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė