2021-04-14 Nr. AB-7544-3-61-3-03144-2019-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-244-502/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03144-2019-7

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. balandžio 14 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dalios Višinskienės ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 31 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. J. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų (juridinis asmuo – Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimas pasibaigė dėl reorganizavimo) dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas E. J. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – ir Vilniaus PN) (juridinis asmuo – Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas (toliau – ir Lukiškių TI-K) pasibaigė dėl reorganizavimo), 12 800 Eur neturtinės žalos atlyginimą dėl netinkamų kalinimo sąlygų Lukiškių TI-K.

2. Pareiškėjas nurodė, kad jam nebuvo užtikrintas minimalus gyvenamasis plotas, kamerų plotą mažino jose buvę baldai ir kameros inventorius. Kiekvieną dieną buvo atimama patalynė, dėl to sutriko pareiškėjo miegas. Nebuvo užtikrinamas privatumas naudojantis sanitariniais mazgais. Pareiškėją, besinaudojantį tualetu, galėjo matyti kiti kameroje laikomi asmenys arba prižiūrėtojai per stebėjimo langelį. Kamerose nebuvo dūmų detektoriaus. Ant kamerų langų buvo įrengtos grotos, kamerose buvo netinkama apšvieta. Dėl patiriamo diskomforto pareiškėjas buvo priverstas kreiptis į psichologus, jis patyrė neturtinę žalą.

3. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Vilniaus PN atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

4. Vilniaus PN nurodė, kad pareiškėjui tenkantis plotas gyvenamojoje kameroje visiškai atitiko nustatytus reikalavimus. Įstaigos pareigūnai nuolat stebėjo suimtuosius ir nuteistuosius per kamerose įrengtas stebėjimo akutes, siekdami užtikrinti asmenų elgesio kontrolę bei užkardyti konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių atsiradimą įstaigoje. Tualetas nuo likusio kameros ploto buvo atskirtas sienele, kuri buvo ne žemesnė kaip 1,5 metro aukščio, toks įrengimas atitiko teisės aktų reikalavimus. Dieninis ir naktinis apšvietimas įstaigoje buvo įrengtas pagal teisės aktų reikalavimus. Bendra dirbtinė apšvieta buvo ne mažesnė kaip 200 lx. Įstaigoje buvo įrengtas vidaus gaisrinis vandentiekis, iškabinti evakavimo planai, kiekvieno įstaigos pastato kiekviename aukšte buvo pirminės gesinimo priemonės (gesintuvai). Autonominių dūmų signalizatorių įrengimo teisės aktai nenumatė. Pareiškėjas skundą grindžia ne įrodymais, bet samprotavimais, nusiskundimai yra bendro pobūdžio, o pareiškėjo nurodytas žalos dydis negrindžiamas jokiais įrodymais. Atsakovo manymu, nėra būtinųjų valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygų visumos.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. spalio 31 d. sprendimu pareiškėjo E. J. skundą tenkino iš dalies, t. y. priteisė pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus PN, 280 Eur neturtinei žalai atlyginti už netinkamą jo laikymą Lukiškių TI-K nuo 2019 m. kovo 8 d. iki 2019 m. birželio 19 d. (su pertraukomis), likusią skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

6. Teismas nustatė, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo apgyvendintas šiose kamerose: 2019 m. kovo 8 d. kameroje Nr. 208 (plotas – 7,03 kv. m), kurioje iki 2019 m. kovo 11 d. buvo laikomas vienas; 2019 m. kovo 12 d. d. perkeltas į kamerą Nr. 268 (plotas – 7,30 kv. m), kurioje iki 2019 m. kovo 28 d. buvo laikomas vienas arba su dar vienu asmeniu; 2019 m. kovo 29 d. d. perkeltas į kamerą Nr. 265 (plotas – 7,87 kv. m), kurioje iki 2019 m. balandžio 1 d. buvo laikomas su dar vienu asmeniu; 2019 m. balandžio 2 d. išvyko į Kauno tardymo izoliatorių; 2019 m. balandžio 4 d. atvyko iš Kauno tardymo izoliatoriaus ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 217 (plotas – 6,90 kv. m), kurioje tą dieną buvo laikomas vienas; 2019 m. balandžio 5 d. perkeltas į kamerą Nr. 266 (plotas – 7,74 kv. m), kurioje tą dieną buvo laikomas vienas; 2019 m. balandžio 6 d. perkeltas į kamerą Nr. 313 (plotas – 7,79 kv. m). Kameroje buvo laikomas iki išvykimo į Marijampolės pataisos namus dienos – 2019 m. birželio 19 d. Kameroje buvo laikomas su dar vienu asmeniu.

7. Teismas nurodė, kad Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakyme Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (toliau – ir Įsakymas Nr. V-124) nustatytas reikalavimas, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto. Teismas iš byloje esančių duomenų nustatė, kad pareiškėjui kamerose tekdavo daugiau nei 3,6 kv. m ploto, kamerų ploto norma nebuvo pažeista, todėl pareiškėjo nusiskundimus perpildytomis kameromis atmetė kaip nepagrįstus. Pareiškėjui teko nuo 3,65 kv. m (nuo 2019 m. kovo 12 d. iki kovo 13 d., kameroje Nr. 268) iki 7,74 kv. m (2019 m. balandžio 5 d., kameroje Nr. 266).

8. Teismas pažymėjo, kad pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktiką ploto norma, tenkanti vienam asmeniui, skaičiuojama atėmus sanitarinio mazgo plotą tik vertinant, ar nebuvo pažeistas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnis. Patikrinęs pareiškėjo kamerų plotą skaičiavimo metodika, kai iš bendro gyvenamojo ploto atimamas sanitarinio mazgo užimamas plotas, teismas nustatė, kad ir šiuo atveju atsakovo atstovas užtikrino minimalų gyvenamąjį plotą pareiškėjui.

9. Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 134:2015) 14 punktas nustato, kad gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx. Į bylą pateiktas Vilniaus PN turto valdymo skyriaus pranešimas „Dėl E. J. skundo“ patvirtina, kad šis higienos normos punktas nebuvo pažeistas. Iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir VSC) 2019 m. kovo 27 d. patikrinimo akto matyti, jog buvo tikrinta kameros Nr. 268 (kurioje pareiškėjas buvo laikomas nuo 2019 m. kovo 12 d. iki 2019 m. kovo 28 d.) bendra dirbtinė apšvieta. Pažeidimų, susijusių su apšvieta, nenustatyta. Kameros Nr. 265 (kurioje pareiškėjas buvo laikomas nuo 2019 m. kovo 29 d. iki 2019 m. balandžio 1 d.) bendra dirbtinė apšvieta VSC buvo tikrinta 2019 m. balandžio 5 d. (2019 m. balandžio 17 d. patikrinimo aktas). Teismas, įvertinęs ir kitus į bylą pateiktus patikrinimo aktus, pažymėjo, jog pareiškėjas skunde nedetalizavo, kuriose kamerose apšvietimas buvo netinkamas, nenurodė laikotarpių, kada pasireiškė jo nurodyti pažeidimai. Byloje nenustatyta, to nenurodė ir pareiškėjas, jog jis būtų teikęs skundus įstaigos administracijai arba VSC. Iš į bylą pateiktų VSC patikrinimo aktų matyti, jog kamerose, kuriose ginčo laikotarpiu buvo laikomas pareiškėjas, apšvieta buvo tinkama. Įstaigos kameros buvo nuolat tikrinamos, pažeidimai nustatomi ir šalinami. Todėl teismas atmetė pareiškėjo skundo argumentus dėl netinkamos apšvietos.

10. Teismas pažymėjo, kad pagal Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176, 14.1 papunktį kameroje turi būti langas, užtikrinantis natūralios dienos šviesos patekimą. Lango angoje įstatomos metalinės grotos. Lango stiklas gali būti aptrauktas metaliniu tinklu arba apsaugine plėvele, o minėtų taisyklių 14.10 papunktyje nustatyta, kad kameroje turi būti natūralus arba mechaninis vėdinimas. Teismas nenustatė, jog atsakovo atstovas pažeidė teisės aktų reikalavimus, todėl pareiškėjo argumentus atmetė.

11. Teismas atkreipė dėmesį, kad ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėjo teisė į privatumą naudojantis sanitariniais mazgais objektyviai galėjo būti pažeista, kai jis laikotarpiais: nuo 2019 m. kovo 12 d. iki kovo 13 d.; nuo 2019 m. kovo 15 d. iki balandžio 1 d.; nuo 2019 m. balandžio 6 d. iki 2019 m. birželio 18 d. buvo laikomas ne vienas. Atsakovo atstovas nepaneigė pareiškėjo teiginių, kad Lukiškių TI-K kamerose sanitariniai mazgai nebuvo visiškai atitverti nuo gyvenamosios patalpos. Todėl teismas vertino, kad pareiškėjo teisės į privatumą neužtikrinimas blogino jo kalinimo sąlygas 94 paras.

12. Teismas, įvertinęs atsakovo pateiktus duomenis, pažymėjo, kad teisės aktai nenumatė pareigos įrengti dūmų signalizacijos. Pareiškėjo skundo argumentai dėl dūmų detektoriaus neįrengimo yra grindžiami deklaratyvaus pobūdžio teiginiais ir tik subjektyvia jo paties nuomone, kurios nepatvirtina jokie objektyvūs ir neginčijami įrodymai. Todėl teismas nevertino jų kaip pakankami neturtinės žalos, kuri gali būti įvertinta pinigais, konstatavimui.

13. Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2018 m. spalio 19 d. įsakymu Nr. 1R-213 pakeitė Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 „Dėl Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Taisyklės). Taisyklių 220 punktas pakeistas, įtvirtinant, kad nuteistiesiems, perkeliamiems į kamerų tipo patalpas (išskyrus perkeliamiems į kamerų tipo patalpas pagal Bausmių vykdymo kodekso 142 straipsnio 2 dalies 3 punktą), neleidžiama su savimi imti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų, išskyrus nutarimo dėl nuobaudos skyrimo kopiją, vokus, pašto ženklus, rašymo priemonę ir popierių, rankšluostį, muilą, dantų pastą, dantų šepetėlį, šukas, nosinę (moterims – moterų higienos reikmenis). Patalynė į kamerų tipo patalpas perkeltiems nuteistiesiems išduodama tik dienotvarkėje nustatytam miego laikui.

14. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas skunde iš esmės nenurodė jokių individualių aplinkybių, kaip galiojantis teisinis reglamentavimas apribojo jo teises ir sukėlė jam neturtinę žalą. Kadangi pareiškėjo skundas šiuo aspektu grindžiamas tik abstrakčiais argumentais, nuteistųjų teisė minkštai atsisėti ir atsigulti dienos metu, kai nemiegama pagal nuteistųjų dienotvarkę, niekur nenumatyta, teismas pareiškėjo argumentus šiuo aspektu atmetė.

15. Teismas atkreipė dėmesį, kad, pareiškėjo teigimu, dėl neužtikrinto minimalaus gyvenamojo ploto ir atimamos patalynės sutriko jo miegas, tačiau teismui konstatavus, jog atsakovo atstovas veikė nepažeisdamas įstatymų reikalavimų (t. y. minimalus gyvenamasis plotas pareiškėjui buvo užtikrintas visą jo kalinimo laikotarpį, o patalynė buvo atimama teisės aktų nustatyta tvarka), nėra pagrindo vertinti, jog pareiškėjui teisėti atsakovo atstovo veiksmai sukėlė žalą. Pareiškėjas skunde remiasi tik abstrakčiais teiginiais, jog kreipėsi į medicinos darbuotojus, prašydamas vaistų nuo nemigos, tačiau pačios nemigos konkrečiai nesieja su Lukiškių TI-K patirtais nepatogumais (pvz., nepaaiškina, kaip mažas kameros plotas sutrukdė jo miegui, ar kaip tą sąlygojo patalynės (kuri grąžinama miego metu) atėmimas).

16. Teismas vertino, kad egzistuoja pagrindas priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą, kadangi vien pažeidimo pripažinimo šiuo atveju nepakanka pažeistai teisei apginti. Teismas sprendė, kad privatumo sanitariniame mazge (94 paras) trūkumas tam tikrais laikotarpiais sukėlė pareiškėjui dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, tačiau nėra pagrindo visiškai tenkinti pareiškėjo skundą. Teismas pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir neturtinei žalai atlyginti priteisė 280 Eur.

III. 17. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus PN, apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 31 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjo E. J. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

18. Atsakovo atstovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas neturtinės žalos atlyginimą pinigais nemotyvavo, kodėl pareiškėjo pažeistai teisei apginti nepakako pažeidimo pripažinimo. Pareiškėjas turėjo pateikti teismui kuo daugiau ir kuo svarbesnių bei reikšmingų aplinkybių, patvirtinančių neturtinės žalos kilimo faktą, o pirmosios instancijos teismo nustatyta atlygintinos neturtinės žalos suma nėra pagrįsta jokiais objektyviais kriterijais. Teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais atlyginimą asmeniui atsiranda tada, kai konstatuojama, jog valstybės institucija, pareigūnas atliko neteisėtus veiksmus, t. y. neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 str. 4 d.), ir žalos asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijos, pareigūnų neteisėtų veiksmų. CK 6.271 straipsnyje nustatyta valstybės ir savivaldybės institucijų civilinė atsakomybė be kaltės, todėl valstybės, savivaldybės civilinei atsakomybei aptariamu pagrindu kilti turi būti nustatytos trys civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai (neveikimas), žala ir priežastinis neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei žalos ryšys. Nurodytas atsakomybės sąlygas privalo įrodyti pareiškėjas. Pirmosios instancijos teismas išsamiai nepagrindė ir neindividualizavo subjektyvių neigiamų pareiškėjo patirtų pasekmių, išgyvenimų, taip pat priežastinio ryšio tarp pareiškėjo nurodytų pažeidimų ir jam padarytos neturtinės žalos. Pareiškėjas nepateikė duomenų apie savo sveikatos būklę, kitas fizines bei psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ir laipsnio klausimo sprendimui, todėl pirmosios instancijos teismo pozicija vertintina kaip neargumentuota. Byloje nustatyti pažeidimai nelaikytini intensyviais ir neprilygo pagal Konvencijos 3 straipsnį draudžiamam elgesiui. Todėl šiuo atveju nėra pagrindo priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą pinigais ir pažeidimo pripažinimas laikytinas pakankama bei teisinga satisfakcija už pareiškėjo patirtą skriaudą, atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus.

19. Pareiškėjas E. J. atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 20. Byloje kilo ginčas dėl 12 800 Eur neturtinės žalos, kurią pareiškėjas E. J. kildino iš netinkamų jo kalinimo sąlygų Lukiškių TI-K nuo 2019 m. kovo 8 d. iki 2019 m. birželio 19 d. (su pertraukomis), atlyginimo.

21. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir priteisė jam 280 Eur neturtinės žalos atlyginimą, konstatavęs, kad kalinimo Lukiškių TI-K laikotarpiu 94 paras jam nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniais įrenginiais.

22. Atsakovo atstovas iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu dėl nustatytų neteisėtų veiksmų bei neturtinės žalos atlyginimo būdo.

23. Žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų veiksmais, atlyginimo imperatyvas kyla iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalies, nustatančios, kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Viešoji (valstybės) atsakomybė CK 6.271 straipsnyje numatytais atvejais atsiranda esant tik trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008 ir kt.). Neteisėtumas, kaip viešosios atsakomybės kilimo sąlyga, galėtų pasireikšti tik tada, kai būtų nustatoma, jog valdžios institucijų darbuotojai neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-213/2014).

24. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pažymėtina, kad neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybės, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Kiekvienu atveju teismas neturtinės žalos dydį nustato individualiai, pagal bylos aplinkybių visumą, įvertinęs konkrečiu atveju esančius objektyviuosius ir subjektyviuosius kriterijus, siekdamas teisingo kompensavimo bei vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1865-520/2017; 2017 m. birželio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1853-520/2017 ir kt.).

25. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo pareiškėjo teisės į privatumą, įtvirtintos inter alia (be kita ko, įskaitant) Konvencijos 8 straipsnyje, naudojantis sanitariniu mazgu (tualetu) Lukiškių TI-K kamerose pažeidimą. Pareiškėjas nebuvo laikomas kamerose, kuriose sanitarinių mazgų patalpos buvo įrengtos kaip atskiros kabinos su durimis. Taigi, pirmosios instancijos teismas Lukiškių TI-K neteisėtus veiksmus nagrinėjamoje byloje nustatė. Tačiau teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą bei Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis administracinėje byloje Nr. I-5341-463/2019 nustatė, kad pareiškėjas minėtoje administracinėje byloje pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus PN, 6 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą dėl to, kad jam laikotarpiu nuo 2019 m. kovo 8 d. iki 2019 m. birželio 19 d. Lukiškių TI-K kamerose nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniu mazgu. Vilniaus apygardos administracinis teismas, 2019 m. gruodžio 5 d. sprendimu, įvertinęs atsakovo atstovo pateiktus duomenis apie pareiškėjo E. J. laikymą Lukiškių TI-K, konstatavo, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas nuo 2019 m. kovo 8 d. iki 2019 m. balandžio 19 d. ir tuo laikotarpiu, iš viso 41 dieną, jam nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniu mazgu Lukiškių TI-K bei priteisė pareiškėjui 100 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Teismo sprendimas įsiteisėjo 2020 m. sausio 7 d.

26. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 103 straipsnio 2 punktas nustato, kad teismas nutraukia bylą, jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti pareiškėjo skundo (prašymo, pareiškimo) atsisakymą ar patvirtinti ginčo šalių taikos sutartį. ABTĮ 144 straipsnio 1 dalies 5 punktas numato, kad apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, turi teisę panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, o bylą nutraukti arba skundą (prašymą, pareiškimą) palikti nenagrinėtą, jeigu nustatomos šio įstatymo 103 ir 105 straipsniuose nurodytos aplinkybės. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, kadangi įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gruodžio 5 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-5341-463/2019 pagal pareiškėjo E. J. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjui priteistas 100 Eur neturtinės žalos atlyginimas dėl privatumo neužtikrinimo naudojantis Lukiškių TI-K kamerų sanitariniais mazgais laikotarpiu nuo 2019 m. kovo 8 d. iki 2019 m. balandžio 19 d., ši administracinės bylos dalis nutrauktina ABTĮ 103 straipsnio 2 punkto pagrindu ir ši pirmosios instancijos teismo sprendimo dalia panaikintina (ABTĮ 144 str. 1 d. 5 p.).

27. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, paprastai patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. birželio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1044-492/2018, 2017 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4043-624/2017, 2018 m. liepos 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4132-442/2018, 2017 m. balandžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-309-438/2017, 2017 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-235-492/2017, 2017 m. sausio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3358-624/2016 ir kt.). Ši aplinkybė taip pat konstatuota ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (žr., pvz., EŽTT 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimą byloje Savenkovas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02).

28. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pareiškėjui priteisto neturtinės žalos atlyginimo būdo ir dydžio pažymi, kad asmens, kuris patyrė neturtinės žalos dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, teisės gali būti apginamos dviem būdais – teismo sprendimu pripažįstant asmens teisių pažeidimą arba už patirtą skriaudą atlyginant pinigine kompensacija. Viena vertus, ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Kita vertus, neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013 ir joje nurodytą EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99); taip pat 2013 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1864/2013; 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012, 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008 ir kt.).

29. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimo teismo sprendimu nepakanka (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012; 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-836/2014).

30. Nustatant pareiškėjui priteistinos neturtinės žalos dydį, pažymėtina, kad administraciniai teismai, vertindami asmenų, kalinamų teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis, patirtą neturtinę žalą, atsižvelgia į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiškėjas; į aplinkybes, ar atsakovas sąmoningai stengėsi sukelti nepatogumus pareiškėjui; į nustatytų pažeidimų pobūdį ir intensyvumą; į bendrą šalies ekonominę situaciją, pragyvenimo lygį (pensijų ir kitų socialinių išmokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus, Vyriausybės patirtintos minimalios mėnesinės algos dydį); į teismų panašiose bei analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius, į teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus. Neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo ir (ar) dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, į pareiškėjo kalinimo netinkamomis sąlygomis laikotarpį, pobūdį, ar tai iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai ir t. t. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-821-624/2017; 2017 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-621-756/2017; 2017 m. vasario 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-930-858/2017; 2017 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-235-492/2017 ir kt.).

31. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi aptartais neturtinės žalos atlyginimo bei jos dydžio nustatymo vertinamaisiais kriterijais, teisingumo, protingumo principais, įvertinusi pareiškėjo subjektinės teisės pažeidimų pobūdį, mastą ir trukmę, atsižvelgusi į tai, kad dalis bylos dėl privatumo neužtikrinimo naudojantis Lukiškių TI-K kamerų sanitariniais mazgais laikotarpiu nuo 2019 m. kovo 8 d. iki 2019 m. balandžio 19 d. nutrauktina ABTĮ 103 straipsnio 2 punkto pagrindu, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas pareiškėjui priteisti 150 Eur neturtinės žalos atlyginimą už laikotarpį nuo 2019 m. balandžio 20 d. iki 2019 m. birželio 19 d. (61 dieną), kuomet jis buvo kalinamas Lukiškių TI-K kamerose, pažeidžiant privatumą naudojantis sanitariniais mazgais. Pareiškėjas minėtu laikotarpiu buvo laikomas kameroje kartu su dar vienu asmeniu, tačiau nėra duomenų, kad tokios laikymo sąlygos paveikė pareiškėjo sveikatą. Teisėjų kolegijos vertinimu, pažeidimo pripažinimas šiuo atveju, atsižvelgus į aptartą nusižengimo pobūdį, nebūtų pakankama satisfakcija pareiškėjui už patirtą skriaudą.

32. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija atsakovo apeliacinį skundą tenkina iš dalies, administracinės bylos dalį nutraukia ir dalį pirmosios instancijos teismo sprendimo panaikina bei pakeičia.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 103 straipsnio 2 punktu, 144 straipsnio 1 dalies 3 ir 5 punktais, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Administracinės bylos dalį pagal pareiškėjo E. J. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų dėl neturtinės žalos atlyginimo dėl privatumo neužtikrinimo naudojantis Lukiškių TI-K kamerų sanitariniais mazgais laikotarpiu nuo 2019 m. kovo 8 d. iki 2019 m. balandžio 19 d. nutraukti ir šią Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 31 d. sprendimo dalį panaikinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 31 d. sprendimą pakeisti ir priteisti pareiškėjui E. J. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) neturtinės žalos atlyginimą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Artūras Drigotas Dalia Višinskienė Virginija Volskienė