d221ff66-bf84-4672-ae7b-9eb94b4e341e · Lietuvos apeliacinis teismas

Baudžiamoji byla NrBaudžiamoji byla Nr. 1A-273-398/2015Teisminio proceso Nr. 1-75-1-00519-2013-5Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.1.1.5.2.; 1.1.4.2.; 1.1.8.1.1.; 1.2.14.1.1.;1.2.22.1.; 2.1.4.5.5.; 2.1.4.5.6.; 2.1.7.1.; 2.1.7.3.; 2.1.7.4.1.LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. kovo 5 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iškolegijos pirmininko Svajūno Knizlerio (pranešėjo),teisėjų Reginos Gaudutienės, Rūtos Mickevičienės,sekretoriaujant Martynai Paušaitei, dalyvaujant prokurorui Sergejui Stulginskiui,nuteistajam V.

P. ,gynėjai advokatei Daivai BalčiÅ«nienei,teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo V. P. apeliacinį skundÄ dėl Å iaulių apygardos teismo 2014 m. spalio 30 d. nuosprendžio, kuriuo V. P. pripažintas kaltu ir nuteistas: pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu vieneriems metams, įpareigojant be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos ir atlyginti nusikalstama veika padarytÄ turtinę žalÄ , pagal BK 253 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, laisvės apribojimu dvejiems metams, įpareigojant be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos.Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo bÅ«du ir paskirta subendrinta bausmė laisvės apribojimas dvejiems metams, įpareigojant be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos ir atlyginti nusikalstama veika padarytÄ turtinę žalÄ .Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė:

V. P. nuteistas už tai, kad pasikėsino įvykdyti vagystę, t.y. 2013 m. rugpjūčio 23 d., apie 5.37 val., Pakruojo rajone, PaÅ¡vitinio seniÅ«nijoje, Titonių kaime, atsukęs transformatoriaus TM 30/10 kVA, gamyklinis Nr. 77926, 10/0,4 kV KT PÅ¡-113 „Titoniai“ alyvos iÅ¡leidimo varžtÄ , pasikėsino pavogti 172 kg transformatorinės alyvos, 667,36 Lt vertės, tačiau vagystės nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes suveikus signalizacijai, atvažiavus AB „LESTO“ operatyviniams darbuotojams, jis iÅ¡ nusikaltimo vietos pabėgo.V.

P. taip pat nuteistas už tai, kad neturėdamas leidimo, nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje, įgijo didelį kiekį – 51 vienetÄ Å¡ovinių, o bÅ«tent: vienÄ Å¡ovinį, kuris yra Å¡audmuo, pramoninės gamybos, centrinio skėlimo, 7,62x39 mm kalibro, skirtas įvairiems graižtviniams A, B, C kategorijos Å¡aunamiesiems ginklams; 50 Å¡ovinių, kurie yra Å¡audmenys, pramoninės gamybos, 12 kalibro, centrinio skėlimo, medžiokliniai Å¡oviniai, skirti įvairiems 12 kalibro, B, C kategorijų lygiavamzdžiais medžiokliniams Å¡autuvams, kuriuos neturėdamas leidimo neteisėtai laikė savo motinai S. P. priklausančiame name, esančiame (duomenys neskelbtini), iki 2013 m. rugpjūčio 23 d. 15 val., kol policijos pareigÅ«nai, atlikdami kratÄ , Å¡iuos Å¡audmenis rado ir paėmė.Apeliaciniu skundu nuteistasis V.

P. praÅ¡o Å iaulių apygardos teismo 2014 m. spalio 30 d. nuosprendį panaikinti ir jį pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį, BK 253 straipsnio 2 dalį iÅ¡teisinti. Nurodo, kad nuteistas nepagrįstai, apygardos teismas netinkamai iÅ¡tyrė ir įvertino byloje surinktus įrodymus, netinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ , nuosprendyje iÅ¡dėstytos iÅ¡vados neatitinka bylos aplinkybių.Apeliantas teigia, kad ikiteisminio tyrimo institucijos ir teismas teisėtai gautais įrodymais neįrodė jo kaltės padarius nusikaltimÄ , numatytÄ BK 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 1 dalyje, nuosprendis Å¡ioje dalyje pagrįstas prielaidomis, nėra iÅ¡samios ir neÅ¡aliÅ¡kos įvykio aplinkybių analizės ir vertinimo.

Ikiteisminio tyrimo institucijos turėjo visas galimybes surinkti objektyvius jo kaltę patvirtinančius arba paneigiančius įrodymus, tačiau to nepadarė, o teismas surinktus įrodymus teismas vertino tendencingai, kaltę grindė iÅ¡ esmės tik jo paties parodymais, duotais apklausiant įtariamuoju ir esant sulaikytam, atmesdamas visus teisme duotus paaiÅ¡kinimus, nevertindamas jo sulaikymo ir apklausos teisėtumo. Pažymi, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 140 straipsniu, jis buvo sulaikytas 2013 m. rugpjūčio 23 d. 6.30 val., bet sulaikymo protokolas suraÅ¡ytas tik 2013 m. rugpjūčio 23 d. 13.05 val., nors BPK 10, 21 straipsniuose labai konkrečiai apibrėžtas teisės į gynybÄ atsiradimo momentas – nuo sulaikymo ar pirmos apklausos apie pareikÅ¡tÄ Ä¯tarimÄ .

Å ios įstatymo normos nenumato ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui pasirinkti, ar nuo sulaikymo, ar nuo pirmosios apklausos momento užtikrinti gynėjo dalyvavimÄ , baudžiamojo proceso normos turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos ir taikomos sistemiÅ¡kai – jei asmuo sulaikomas, tai ir yra tas momentas, nuo kurio jam turi bÅ«ti užtikrinama teisė turėti gynėjÄ , pirmoji apklausa yra jau kitas procesinis veiksmas. BPK 179 straipsnis numato, kad protokolai raÅ¡omi atliekant tyrimo veiksmus. Laikinas sulaikymas taip pat yra ikiteisminio tyrimo veiksmais ir apie tai protokolas turi bÅ«ti suraÅ¡omas jį atliekant, o ne praėjus Å¡eÅ¡ioms su puse valandos.

Apribojus jo laisvę Å¡iam laikotarpiui, bet neįteikus jokio oficialaus dokumento, dėl ko yra apribota laisvė, kokio nusikaltimo padarymu įtariant yra sulaikytas, neiÅ¡aiÅ¡kinus teisės nuo sulaikymo momento turėti gynėjÄ ir neužtikrinus realaus gynėjo dalyvavimo, atliekant su juo ikiteisminio tyrimo veiksmus, buvo grubiai pažeistos BPK 10, 21 straipsnių, 44 straipsnio 3 dalies, 179 straipsnio 1 dalies nuostatos. Apeliantas taip pat nurodo, kad sulaikius iÅ¡ jo buvo paimtas automobilis, jame buvę daiktai ir dokumentai, tarp kurių buvo nedarbingumo lygio nustatymo pažyma, patvirtinanti, kad jo netektas darbingumas - 65%, kas atitinka II invalidumo grupę (2013 m. gruodžio 18 d.

Å¡i pažyma jam grÄ Å¾inta), be to, buvo talonas vizitui pas gydytojÄ 2013 m. rugpjūčio 23 d. Taip pat sulaikymo metu iÅ¡ jo buvo paimti akiniai, be kurių jis praktiÅ¡kai nemato. Ä®tariamuoju pagal įteiktÄ praneÅ¡imÄ apie įtarimÄ jis buvo apklaustas 2013 m. rugpjūčio 23 d. 13-13.30 val. Sulaikius jį – neįgalų asmenį, kuris be akinių praktiÅ¡kai nemato ir akinių sulaikytas neturėjo, nei nuo laikinojo sulaikymo, nei nuo praneÅ¡imo apie įtarimÄ ir pirmosios apklausos momento nebuvo užtikrinta teisė į gynybÄ â€“ advokatas nebuvo pakviestas, suraÅ¡ant sulaikymo protokolÄ ir apklausiant įtariamuoju nedalyvavo.

Ta aplinkybė, kad jis nemato, apklausÄ atlikusiai tyrėjai Va. P. buvo žinoma – jis pats neperskaitė nei praneÅ¡imo apie įtarimÄ , nei įtariamojo apklausos protokolo, kÄ patvirtina įraÅ¡as “Man perskaityta......”. BPK 50 straipsnio 1 dalis numato, kad ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nas privalo iÅ¡aiÅ¡kinti įtariamajam jo teisę turėti gynėjÄ nuo sulaikymo ar pirmosios apklausos momento ir suteikti galimybę Å¡ia teise pasinaudoti. BPK 51 straipsnio 1 dalies 2 punktas numato, kad gynėjo dalyvavimas bÅ«tinas, jei asmuo dėl fizinių trÅ«kumų negali pasinaudoti savo teise į gynybÄ .

Å iuo atveju gynėjo dalyvavimas su juo atliekant procesinius veiksmus buvo bÅ«tinas ir tai turėjo užtikrinti ikiteisminio tyrimo institucija, tačiau to nepadarė, tuo grubiai pažeidžiant baudžiamojo proceso normas. Apklaustas įtariamuoju jis davė tokius parodymus, kokių iÅ¡ jo buvo reikalaujama darant nuolatinį spaudimÄ nuo pat sulaikymo momento, grasinant ilgalaikiu suėmimu arba tikinant, kad prisipažinus bus paleistas ir gaus tik baudÄ . Jis buvo iÅ¡sigandęs, kentė nugaros skausmus, todėl už pažadÄ paleisti iÅ¡ sulaikymo bÅ«tų pasirašęs bet kokį protokolÄ .

Taigi, atsižvelgiant į Å¡ias jo sulaikymo ir apklausos aplinkybes, padarytus baudžiamojo proceso pažeidimus, jo parodymai, užfiksuoti įtariamojo apklausos protokole, kurio turinio jis pats neperskaitė, nepagrįstai pripažinti teisėtai gautu įrodymu, tuo tarpu nuosprendžio pagrindimas neteisėtai gautais įrodymais laikytinas esminiu baudžiamojo proceso pažeidimu, sutrukdžiusiu teismui priimti teisėtÄ nuosprendį, nes iÅ¡ neteisės negali atsirasti teisė. Apeliantas teigia, kad jo parodymai, duoti apklausiant įtariamuoju, kuriais teismas grindė nuosprendį, atspindi tik tai, kÄ jis buvo spėjęs pamatyti ir kas jam buvo nurodyta tardymo metu – tiek tikslų plastikinių talpų skaičių ir dydį, tiek plastikinės žarnos ilgį, tiek varžto buvimo vietÄ jam nurodė ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nai.

Teismo prielaidos, kad jis įvykio vietoje, pats nedarydamas nusikaltimo, negalėjo pamatyti įtariamojo apklausos protokole užfiksuotų aplinkybių dėl nepakankamo matomumo, visiÅ¡kai nepagrįstos, nes, kaip nurodyta nuosprendyje, praneÅ¡imas apie alyvos dingimÄ fiksuotas 5.40 val., o 2014 m. rugpjūčio 23 d. saulė tekėjo 5.06 val., taigi buvo pakankamai Å¡viesu viskÄ pamatyti ir per atstumÄ . Be to, Å¡iuose jo parodymuose nėra nei vienos aplinkybės, kuriÄ jis turėjo žinoti ir nurodyti, jei tikrai bÅ«tų daręs šį nusikaltimÄ , ir kurių nebuvo galima užfiksuoti apžiÅ«rint įvykio vietÄ , pvz., kur dingo alyvos talpos atsukimui naudotas įrankis – jo parodymuose nurodytos replės nebuvo rastos, jo apie tai nepaklausta, ir jų neieÅ¡kota, nors Å¡io įrankio suradimas bÅ«tų itin svarbus susieti jį su nusikalstama veika.

Taip pat nebuvo renkami įrodymai, galėję susieti jį su įvykio vietoje rastomis plastikinėmis talpomis – nepaimti pirÅ¡tų atspaudai, mikrodalelės nuo talpų ir iÅ¡ automobilio, darant prielaidÄ , kad jos turėjo bÅ«ti atvežtos juo. Po sulaikymo buvo atlikta jo automobilio apžiÅ«ra ir rastas ginklas, indai, skirti žvėrienai sėkmingos medžioklės atveju, kiti daiktai. Septynios plastikinės talpos automobilyje niekaip nebÅ«tų tilpusios ir tai galėjo bÅ«ti patikrinta. Be to, užfiksuoti jo parodymai apie tai, kad jis tariamai mėgino užsukti varžtÄ pamatęs atvažiuojantį automobilį, iÅ¡ viso nelogiÅ¡ki, nes tam jis neturėjo laiko, nebÅ«tų vėl tvarkingai padėjęs varžto ant betoninio stulpo, o be to, bandant užsukti angÄ , reikėjo prie jos pasilenkti, o po spaudimu bėgant alyvai, jis bÅ«tų apsitaÅ¡kęs nuo galvos iki kojų, tačiau alyvos dėmės buvo tik ant jo kelnių bei marÅ¡kinių ir atsirado, kai jis pargriuvo prie transformatoriaus, nes jam artėjant prie transformatoriaus alyva bėgo ant žemės. NeaiÅ¡ku, kuo remiantis teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad jo griuvimo vietoje ant žemės nebuvo alyvos, nes įvykio vietos apžiÅ«ros protokole nėra užfiksuota, kokiame plote ant žemės pasklidusi alyva, o jo parodymai, kur jis buvo nugriuvęs, vietoje nebuvo patikrinti.

Tai, kad į įvykio vietÄ atvykę liudytojai A. V. ir R. D. nepamatė kito automobilio, negali bÅ«ti laikoma įrodymu, kad Å¡io automobilio iÅ¡ viso nebuvo, nes pastarasis pasiÅ¡alino jam pačiam dar neatvažiavus iki įvykio vietos. Kol jis atėjo ir pamatė, kas vyko prie transformatoriaus, praėjo tam tikras laiko tarpas, o A. V. ir R. D. atvyko jau jam pačiam nuvažiavus. Ä®tariamojo apklausos protokole užfiksuoti parodymai, kad jis alyvÄ bÅ«tų naudojęs kaip kurÄ savo automobiliui, neatitinka tikrovės ir taip pat įrodo, kad jo parodymai duoti įtakojant ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nams, kadangi jis tokio automobilio, kuriam tiktų transformatoriaus alyva vietoje kuro, neturėjo, jo automobilis varomas benzinu ir dujomis.

Tuo tarpu skundžiamo nuosprendžio teiginys, kad byloje nėra duomenų, jog jis naudojosi tik vienu automobiliu, dar kartÄ iliustruoja, kaip remdamasis prielaidomis, o ne įrodymais, teismas grindė jo kaltę – byloje nėra įrodymų, kad jis bÅ«tų naudojęsis kitu automobiliu, o tai, ko nėra byloje, teismas negalėjo vertinti kaip jo kaltės įrodymÄ .V. P. pažymi, kad teisme iÅ¡samiai paaiÅ¡kino, kodėl nepranešė apie pastebėtÄ alyvos vagystę ir pats pasiÅ¡alino iÅ¡ įvykio vietos.

Tai nėra pilietiÅ¡kas poelgis, tačiau tuo metu jam tai atrodė iÅ¡eitis iÅ¡vengti ilgo tyrimo proceso, į kokį jau vienÄ kartÄ buvo patekęs prieÅ¡ kelis metus, kai pranešė apie analogiÅ¡kÄ Ä¯vykį, o po to turėjo ne kartÄ važinėti apklausoms, patyrė iÅ¡laidų, sugaiÅ¡o laiko. Nuteistasis nurodo, kad jokie byloje surinkti ir iÅ¡tirti įrodymai neįrodo jo kaltės neteisėtai įgijus ir laikius Å¡audmenis. KaltinimÄ dėl didelio kiekio Å¡audmenų neteisėto laikymo jo motinos S. P. name teismas taip pat pagrindė prielaidomis ir jo motinos S. P. , gim. (duomenys neskelbtini), parodymais, kuri apklausos metu dėl senatvės ir ligos negalėjo suvokti su ja atliekamo ikiteisminio tyrimo veiksmo ir duodamų parodymų esmės. Ä®rodymų dėl neteisėto Å¡audmenų įgijimo teismas net nenurodė ir neanalizavo, nes tokių byloje nėra, kÄ patvirtina ir kaltinimo formuluotė nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje.

Kita vertus, Å¡iuo atveju nenustatytas ne tik laikas ir vieta, bet ir įsigijimo bÅ«das, o toks įrodymų įvertinimas laikytinas BPK 20 straipsnio nuostatų pažeidimu. Apeliantas pažymi, kad BK 253 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikaltimas padaromas tik tiesiogine tyčia – kaltininkas turi suvokti, kad Å¡audmenis įgyja, laiko ir kt. be leidimo ir nori taip veikti. Å iuo atveju tyčios dėl neteisėto Å¡audmenų įsigijimo teismas net neįrodinėjo, o tyčiÄ dėl kaltinime nurodytų 51 vnt.

Å¡ovinių laikymo įrodinėjo jo motinos S. P. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais apie tai, kad jis – V. P. , kai lankydavosi pas jÄ , miegodavo ant tos sofos-lovos, kurios patalynės dėžėje rasti Å¡oviniai, ir ji matė, kad jis iÅ¡ tos patalynės dėžės pasiimdavo Å¡ovinius ir parakÄ . Pasak nuteistojo, teismas neturėjo pagrindo remtis S. P. parodymais, nes jos parodymų patikimumo negalėjo patikrinti apklausiant jÄ teisme, teismui buvo pateikta medicininė pažyma, kad S. P. diagnozuota senatvinė demencija.

Nei teismas, nei liudytoju apklaustas E. A. , surašęs S. P. apklausos protokolus ikiteisminio tyrimo metu, neturi specialios kompetencijos nuspręsti dėl S. P. psichinės bÅ«klės, sugebėjimo suprasti savo veiksmus ir juos valdyti, o taip pat ir duoti teisingus ir suvoktus parodymus. Liudytoju teisme apklaustas pareigÅ«nas E. A. į klausimÄ , kaip jis iÅ¡aiÅ¡kino S. P. teisę neduoti parodymų, kurie gali pakenkti jos sÅ«nui, kaltinamajam V. P. , atsakė, kad S. P. nesuprato ikiteisminio tyrimo esmės, kad jos sÅ«nus gali bÅ«ti baudžiamas dėl jos namuose rastų Å¡audmenų, tačiau teismas nuosprendyje apie Å¡iuos parodymus iÅ¡ viso nutylėjo – apklausos garso įraÅ¡e jie turi bÅ«ti užfiksuoti.Nuteistasis V.

P. nurodo, kad literatūroje demencija (silpnaprotystė) apibūdinama kaip dėl įvairių ligų prasidedantis intelekto kritimas, kai kartu pažeidžiamos ir kitos psichinės funkcijos, drauge stebimi suvokimo, elgesio pakitimai ir kiti fiziniai simptomai. Teismas pripažino, kad dėl ligos S. P. negali būti apklausiama teisme, tačiau nepagrįstai sprendė, kad gali būti remiamasi jos ikiteisminio tyrimo metu pasirašytais apklausų protokolais. Demencijos diagnozė S. P. atsirado ne staiga, tai ilgalaikis procesas ir jis buvo jau ikiteisminio tyrimo metu.

Tai, kad ji nurodė kelias tikrovę atitinkančias aplinkybes, dar neįrodo, kad ji pilnai suvokė savo parodymų esmę, pilnai atgamino atmintyje reikÅ¡mingas aplinkybes apie jos namuose rastus Å¡audmenis. Be to, BPK 183 straipsnio 2 dalis numato, kad liudytojui draudžiama užduoti atsakymÄ menančius klausimus, tačiau S. P. pareigÅ«no E. A. buvo apklausiama pagal pavedimus, o antrajame pavedime (2014 m. kovo 14 d.), tikėtina dėl to, kad pirmojoje apklausoje užfiksuoti parodymai netiko jam apkaltinti, nurodyti visi menantys klausimai, o atsakymai užraÅ¡yti akivaizdžiai ne iÅ¡ S. P. žodžių, nes ji nenaudoja tokių žodžių kaip optinis taikiklis ir nežino, kas tai yra.

V. P. bendraujant su motina, ji papasakojo, kad buvo apklausiama tris kartus (byloje yra tik dviejų apklausų protokolai), kad pasakojo, jog jos miręs vyras Å¡ovinius ir parakÄ laikydavo įvairiose vietose.Apeliantas pažymi, kad jo tėvas A. P. , miręs 2003 metais, taip pat buvo medžiotojas. Vienintelė paveldėtoja po jo mirties buvo jo sutuoktinė S. P. . Po A. P. mirties ginklas ir Å¡audmenys, kiek buvo rasta namuose, buvo parduoti legaliai ir teisėtai. Po to jis tėvų namuose neieÅ¡kojo, ar nėra užsilikusių kokių nors tėvo turėtų Å¡ovinių ir pan.

Tėvų buitis buvo senoviÅ¡ka, daug įvairių daiktų bei padėjimo vietų, ir jis neturėjo įpročio narÅ¡yti, o tai, kad miegodavo sofoje-lovoje, nėra įrodymas, kad jis yra apžiÅ«rėjęs visÄ patalynės dėžę. Motinos namuose jis nakvodavo retai, gal kartÄ per metus, sofos-lovos patalynės dėžė nenaudojama pagal paskirtį – ten yra pridėta visokių nenaudojamų daiktų, ir akivaizdžiai dėžučių su Å¡oviniais niekada nėra pastebėjęs. Å oviniai neabejotinai priklausė jo tėvui, nes yra seni, sovietinių laikų gamybos, bÅ«tent tokio kalibro Å¡autuvÄ â€“ TOZ-34R 12x70 kalibro, apie kurį teismas nurodė nuosprendyje, A.

P. turėjo. Jam pačiam neteisėtai laikyti Å¡audmenis, kurie netinkami jo turėtiems ginklams, nebuvo jokios logikos. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis V. P. ir jo gynėja prašė nuteistojo apeliacinį skundÄ tenkinti. Prokuroras prašė nuteistojo V. P. apeliacinį skundÄ atmesti.Nuteistojo V. P. apeliacinis skundas tenkinamas iÅ¡ dalies. Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 253 straipsnio 2 dalyje.Kauno apygardos teismo 2014 m. spalio 30 d. nuosprendžio dalis, kuria V. P. pripažintas kaltu pagal BK 253 straipsnio 2 dalį ir, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, nuteistas laisvės apribojimo bausme dvejiems metams, įpareigojant be bausmę prižiÅ«rinčios institucijos nekeisti gyvenamosios vietos, naikinama teisėjų kolegijai padarius iÅ¡vadÄ , kad V.

P. turi bÅ«ti iÅ¡teisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 329 straipsnio 1 punktas). Apygardos teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, dėl ko padarė faktinių bylos aplinkybių neatitinkančias iÅ¡vadas dėl V. P. kaltės neteisėtai įgijus ir laikius didelį kiekį Å¡audmenų. BK 253 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas neturėdamas leidimo gamino, įgijo, laikė, neÅ¡iojo, gabeno ar realizavo Å¡aunamÄ jį ginklÄ , Å¡audmenis, sprogmenis ar sprogstamÄ sias medžiagas.

Jei kaltininkas neturėdamas leidimo pagamino, įgijo, laikė, neÅ¡iojo, gabeno ar realizavo ne mažiau kaip tris Å¡aunamuosius ginklus, didelės sprogstamosios galios arba didelį kiekį Å¡audmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų, jo veika kvalifikuojama pagal BK 253 straipsnio 2 dalį. BK 253 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtis yra formali, todėl bÅ«tinasis subjektyviosios pusės požymis – kaltė – pasireiÅ¡kia tik tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia, kad neteisėtai, neturėdamas leidimo gamina, įgyja, laiko, neÅ¡ioja, gabena ar realizuoja Å¡aunamÄ jį ginklÄ , Å¡audmenis (Å¡iuo atveju didelį jų kiekį), sprogmenis ar sprogstamÄ sias medžiagas ir to nori (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-52/2006, 2K-613/2012).

Ikiteisminio tyrimo metu V. P. pagal BK 253 straipsnio 2 dalį buvo kaltinamas tuo, kad ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje ir nenustatytu laiku, neturėdamas leidimo neteisėtai įgijo didelį kiekį 2,618 kg nedidelę sprogstamÄ jÄ galiÄ turinčios sprogstamosios medžiagos – parako, kuris priklauso svaidomojo poveikio sprogstamųjų medžiagų grupei, ir didelį kiekį – 53 vienetus Å¡ovinių: vienÄ Å¡ovinį, kuris yra Å¡audmuo, pramoninės gamybos, centrinio skėlimo, 7,62x39 mm kalibro, skirtas įvairiems graižtviniams A, B, C kategorijos Å¡aunamiesiems ginklams, vienÄ Å¡ovinį, kuris yra Å¡audmuo, pramoninės gamybos, centrinio skėlimo 7,62x53 mm kalibro, Mosin Å¡ovinys, skirtas įvairiems graižtviniams A, B, C kategorijos Å¡aunamiesiems ginklams, 50 Å¡ovinių, kurie yra Å¡audmenys, pramoninės gamybos, 12 kalibro, centrinio skėlimo, medžiokliniai Å¡oviniai, skirti įvairiems 12 kalibro B, C kategorijų lygiavamzdžiams Å¡autuvams, vienÄ Å¡ovinį, kuris yra pramoninės gamybos, 12 kalibro, centrinio skėlimo, medžioklinio Å¡ovinio sudėtinės dalys, kuriuos neturėdamas leidimo neteisėtai laikė savo motinai S. P. priklausančiame gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini).

Å is kaltinimas buvo grindžiamas Å¡iais duomenimis: liudytojos S. P. parodymais, duotais 2014-02-24 apklausos metu, kad jos namuose rasti Å¡oviniai ir parakas priklauso jos sÅ«nui V. P. , nes jis yra medžiotojas, turėjo legaliai laikomÄ Å¡aunamÄ jį ginklÄ . Seife rastas parakas taip pat priklauso sÅ«nui. Kadangi jos miręs vyras taip pat buvo medžiotojas, po jo mirties liko nemažai Å¡ovinių bei parako, todėl kai sÅ«nus legaliai įsigijo Å¡aunamÄ jį ginklÄ , jis taikė nusipirkti tokį ginklÄ , kuriam tiktų tėvo palikti Å¡oviniai.

Mano, kad palėpėje rastos parako dėžutės ir Å¡ovinys yra mirusio vyro palikimas. Savo konkretaus kambario jos namuose sÅ«nus neturėjo. Seifas, kuriame buvo laikomas ginklas, buvo jos miegamajame, o kai pas jÄ apsilankydavo sÅ«nus, miegodavo svetainėje, lankydavosi retai (t. 2, b.l. 36). 2014-03-21 papildomos apklausos metu liudytojos S. P. duotais parodymais, kad jos miręs vyras A. P. buvo medžiotojas, ji matė, kad jis turi parakÄ dėžutėse, tuščių Å¡ovinių tÅ«telių. ParakÄ bei Å¡ovinius jis laikydavo įvairiose namo vietose.

Ji pati tais dalykais per daug nesidomėjo ir nekontroliavo. Ar apie namo palėpėje laikomÄ parakÄ ir Å¡ovinį žinojo sÅ«nus V. P. , nežino, taip pat nežino, kas ir kada juos ten padėjo. Su sÅ«numi nei apie parakÄ , nei apie Å¡ovinius niekada nekalbėjo. Jai matant sÅ«nus niekada nebuvo iÅ¡ palėpės pasiėmęs parako ar kokių nors Å¡ovinių. Sofos patalynės dėžėje laikyti Å¡oviniai, parakas ir optinis taikiklis, priklauso jos sÅ«nui V. P. , nes ji matydavo, kaip sÅ«nus ten pasideda ar pasiima Å¡ovinius ir parakÄ .

Kada tiksliai V. P. į tÄ patalynės dėžę pasidėjo Å¡ovinius, parakÄ ir optinį taikiklį, nurodyti negali. Taip pat negali nurodyti, ar jis Å¡iuos daiktus kada nors naudojo ir kÄ su jais darė, nes nežino, su sÅ«numi apie tai niekada nesikalbėjo. Ji tik žino, kad patalynės dėžėje laikomi Å¡oviniai, parakas ir optinis taikiklis yra jos sÅ«naus. IÅ¡ kur jis gavo tuos daiktus, ji nežino (t. 2, b.l. 39). 2013-08-23 kratos protokolu, kuriame užfiksuota, kad atlikus kratÄ V. P. deklaruotoje gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini) rasta ir paimta: iÅ¡ seifo 16 kalibro medžioklinis Å¡autuvas MP – 27M Nr. (duomenys neskelbtini), ginklo pasas, 1 metalinė parako dėžutė (su rusiÅ¡ku užraÅ¡u „COKOL ????x oxo?????? ?????????“).

Iš patalynės dėžės po sofa paimta 1 metalinė parako dėžutė „?O?OX ?A?C“ 400 g, 21 vnt. 16 kalibro šovinių, 51 vnt. 12 kalibro šovinių, 6 vnt. įvairių šovinių, iš palėpės paimta 1 popierinė parako dėžutė ir 5 metalinės parako dėžutės, 1 šovinys. Pažymėtina, kad fotolentelėje prie kratos protokolo nurodyta, kad 21 vnt. 16 kalibro šovinių rasti seife (t. 1, b.l. 98-103). 2013-08-23 apžiūros prokolu, kuriame užfiksuota, kad apžiūrėjus automobilį „Renault Espace“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) , rasti įvairūs daiktai, tarp jų pistoletas SUPER – P 9mm Nr. (duomenys neskelbtini) ir 3 šoviniai (t. 1, b.l. 64-66). 2013-08-23 protokolu, kuriame užfiksuota, kad iš V. P. buvo paimtas šautuvas „Iž“ (duomenys neskelbtini) ir 20 vnt. 7,62x51 kalibro šovinių, 2013-08-23 rastų automobilyje „Renault Espace“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b.l.60). 2013-09-13 Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalistinių tyrimų biuro specialisto išvada Nr. 40-25-ISI-889, kad pistoletas Nr. (duomenys neskelbtini) yra pramoninės gamybos, 9 mm kalibro, pusiau automatinis, „C“ kategorijos dujinis-garsinis netinkamas šaudyti šaunamasis ginklas, skirtas šaudyti 9 mm kalibro dujiniais-garsiniais šoviniais.

IÅ¡ 61 tirti pateikto Å¡ovinio 5 tyrimui pateikti Å¡oviniai yra pramoninės gamybos, centrinė skėlimo, 7,62x51 mm kalibro Å¡audmenys, skirti įvairiems graižtviniams A, B, C kategorijos Å¡autuvams, iÅ¡ kurių 4 tinkami Å¡audyti, 1 netinkamas. 2 tyrimui pateikti Å¡oviniai yra pramoninės gamybos, centrinio skėlimo, 7,62x39 mm kalibro Å¡audmenys, skirti įvairiems graižtviniams A, B, C kategorijų Å¡aunamiesiems ginklams, iÅ¡ kurių 1 tinkamas Å¡audyti, 1 netinkamas. 1 tyrimui pateiktas Å¡ovinys yra pramoninės gamybos, centrinio skėlimo, tinkamas Å¡audymui, 7,62x53 mm kalibro Å¡audmuo, skirtas įvairiems graižtviniams A, B, C kategorijų ginklams. 2 tyrimui pateikti imitaciniai Å¡oviniai yra pramoninės gamybos, centrinio skėlimo 7,62x51 mm kalibro Å¡audmenys, skirti įvairiems graižtviniams Å¡autuvams. 50 tyrimui pateiktų Å¡ovinių yra pramoninės gamybos 12 kalibro, centrinio skėlimo Å¡audmenys, tinkami Å¡audymui, medžiokliniai Å¡oviniai, skirti įvairiems 12 kalibro, B, C kategorijų lygiavamzdžiams medžiokliniams Å¡autuvams. 1 tyrimui pateiktas Å¡ovinys yra pramoninės gamybos, 12 kalibro, centrinio skėlimo, medžioklinio Å¡ovinio sudėtinės dalys (t. 1, b.l. 106-111). 2013-12-19 Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro specialisto iÅ¡vada Nr. 140-(4214)-ISI-7017, 7018, kad tyrimui pateiktas parakas yra parakas, tinkamas naudojimui, kuris priklauso svaidomojo poveikio sprogstamųjų medžiagų grupei ir yra priskiriamas prie nedidelę sprogstamÄ jÄ galiÄ turinčioms sprogstamosioms medžiagoms, kurios bendras kiekis yra 2,618 kg. (t. 1, b.l.118-121). 2013-11-20 Å iaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalistinių tyrimų biuro specialisto iÅ¡vada Nr. 40-25-IS1-1208, kad 21 tyrimui pateiktas Å¡ovinys yra Å¡audmenys, pramoninės gamybos, 16 kalibro, centrinio skėlimo, tinkami Å¡audymui medžiokliniai Å¡oviniai, skirti įvairiems 16 kalibro B, C kategorijų lygiavamzdžiams medžiokliniams Å¡autuvams (t. 1, b.l. 128-129).

VRM Licenzijuojamos veiklos posistemyje esančių duomenų ir TelÅ¡ių AVPK licenzijavimo poskyrio raÅ¡tais, kuriuose nurodyta, kad V. P. yra iÅ¡duotas leidimas medžioklei įsigyti, laikyti (neÅ¡iotis) ginklus: lygiavamzdį Å¡autuvÄ Nr. (duomenys neskelbtini), modelis 27 EM 1C, graižtvinį Å¡autuvÄ Nr. (duomenys neskelbtini) IZH 18 MH ir Å¡ovinius: 16x70 mm kalibro ir .308 Winchester (7,62x51 mm) (t. 1, b.l.138-139, 143-144). TelÅ¡ių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelmės rajono policijos komisariato VieÅ¡osios policijos skyriaus pateiktomis kopijomis iÅ¡ medžiotojo A.

P. asmens bylos, patvirtinančiomis, kad V. P. tėvas A. P. iki mirties turėjo medžioklinį lygiavamzdį Å¡autuvÄ TOZ-34, 12 kalibro, ir leidimÄ jam laikyti. Po jo mirties 2003-12-04 pagal S. P. praÅ¡ymÄ , jis buvo iÅ¡registruotas bei buvo iÅ¡duotas leidimas šį Å¡autuvÄ parduoti, nuo 2004-12-24 iki 2010-11-15 minėtas ginklas buvo įregistruotas V. O. gyv. (duomenys neskelbtini) vardu (t. 1, b.l.152, 155-163). Nuteistasis V. P. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme parodė, kad jo tėvas A. P. , kuris mirė 2003 m. balandžio mėnesį, kartu su jo motina S. P. gyveno (duomenys neskelbtini).

Tėvas buvo medžiotojas daug metų, legaliai turėjo medžioklinių Å¡autuvų. Mirus tėvui, visÄ jo turtÄ paveldėjo mama S. P. . Ji kreipėsi į Licencijavimo grupę ir pranešė apie A. P. mirtį, bei parašė praÅ¡ymÄ , kad bÅ«tų leista perduoti jo turėtÄ 12 kalibro TOZ markės medžioklinį ginklÄ . Gavus leidimÄ parduoti, jis šį ginklÄ nuvežė į medžioklinių ginklų parduotuvę ir pardavė, Å¡ovinius ir parakÄ , kuriuos rado iÅ¡dalino kitiems medžiotojams.

Tuo metu jis gyveno atskirai. 2012 m. liepos mėn. pabaigoje, po to kai iÅ¡situokė, deklaravo gyvenamÄ jÄ vietÄ ir ginklų laikymo vietÄ motinai priklausančiame name, įsirengė seifÄ ir ten laikė savo medžioklinius Å¡autuvus, kuriuos įsigijo su leidimais. Seife laikė ir parakÄ , tačiau jo buvo nedaug. Pas motinÄ lankydavosi retai, po namus nelandžiodavo ir nieko neiÅ¡kodavo. Namo palėpėje nebuvo, apie ten laikomÄ parakÄ , taip pat apie sofos patalynės dėžėje laikytus Å¡ovinius nieko nežinojo, jie jam nepriklauso, tai galėjo bÅ«ti jo tėvo palikimas.

Kai atvyksta pas mamÄ , lieka nakvoti, miega svetainėje, ant sofos, tačiau jÄ pakloja mama. Jis pats niekada nėra atidaręs sofos patalynės dėžės, nežino, kas joje laikoma (t. 2, b.l. 54, 55, t. 2, b.l. 165-166). Apygardos teismas, iÅ¡tyręs ir įvertinęs Å¡iuos byloje surinktus duomenis, taip pat apklausęs liudytoju TelÅ¡ių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelmės rajono policijos komisariato VieÅ¡osios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio tyrėjÄ E. A. , ikiteisminio tyrimo metu apklaususį liudytojÄ S. P. , kuri dėl sveikatos bÅ«klės teisme nebuvo apklausta, kuris parodė, kad prieÅ¡ apklausÄ liudytojai S. P. iÅ¡aiÅ¡kino, kad ji, kaip įtariamojo motina, gali neduoti parodymų prieÅ¡ sÅ«nų, tačiau ji sutiko duoti parodymus, viskÄ , kas užfiksuota apklausos protokoluose, papasakojo pati, tik jam susidarė įspÅ«dis, kad liudytoja nemano, jog jos sÅ«nus padarė kokiÄ tai nusikalstamÄ veikÄ , konstatavo, kad V.

P. pagal BK 253 straipsnio 2 dalį pareikÅ¡tas kaltinimas pasitvirtino iÅ¡ dalies, t.y. kad byloje nesurinkta pakankamai objektyvių įrodymų, jog S. P. priklausančio namo palėpėje rastas parakas ir Å¡ovinys galėjo priklausyti V. P. , tačiau byloje surinkti įrodymai patvirtina V. P. kaltę neteisėtai, neturint leidimo įgijus ir laikius 51 vienetÄ Å¡audmenų, kurie buvo rasti S. P. gyvenamo namo svetainėje, po sofa lova. Tokias savo iÅ¡vadas teismas grindė tuo, kad nuo V. P. tėvo A. P. mirties ir pastarojo ginklo pardavimo praėjo labai daug laiko – 10 metų, V.

P. , svečiuodamasis pas motinÄ , miegodavo bÅ«tent toje lovoje, kurios patalynės dėžėje buvo rasti jam inkriminuojami Å¡audmenys ir parakas, todėl negalėjo nematyti ten sudėtų Å¡ovinių, be to, kartu buvo laikomi ir 16 kalibro Å¡oviniai, tinkami Å¡audyti iÅ¡ V. P. teisėtai laikomo ginklo, o liudytoja S. P. parodė, kad sofos patalynės dėžėje laikyti Å¡oviniai, parakas ir optinis taikiklis priklauso jos sÅ«nui V. P. , nes ji matydavo kaip sÅ«nus ten pasideda ar pasiima Å¡ovinius ir parakÄ , o dėl palėpėje rastų parako ir Å¡ovinio ji paaiÅ¡kino, kad niekada nėra mačiusi, kad sÅ«nus iÅ¡ ten imtų parakÄ , todėl mano, kad jis gali priklausyti jos mirusiam vyrui, kuris, gyvas bÅ«damas, Å¡ovinius ir parakÄ laikydavo į vairiose namo vietose.

Taigi, nors apygardos teismas nuosprendyje nurodė, kad nustatydamas faktines įvykio aplinkybes, remiasi byloje surinktų įrodymų visuma, kuriÄ papildo liudytojos S. P. parodymai, tačiau iÅ¡ pirmiau aptartų nuosprendyje iÅ¡dėstytų motyvų matyti, kad sprendimÄ dėl V. P. kaltės neteisėtai įgijus ir laikius didelį kiekį Å¡audmenų, kratos metu rastų S. P. gyvenamojo namo svetainėje, po sofa, kaip ir sprendimÄ paÅ¡alinti iÅ¡ kaltinimo V. P. inkriminuojamÄ Å¡audmenį ir parakÄ , rastus gyvenamojo namo palėpėje, iÅ¡ esmės lėmė liudytojos S. P. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui, nors, vadovaujantis teismų praktika, kaltinamojo, nukentėjusiojo ar liudytojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui ar prokurorui, yra duomenys, kurie gali bÅ«ti reikÅ¡mingi teismui tikrinant ir vertinant teisiamajame posėdyje duotus kaltinamųjų, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymus bei kitus įrodymus, bendrame bylos duomenų kontekste, tačiau savarankiÅ¡kos įrodomosios galios neturi.

Be to, kaip matyti iÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos, apklausiant S. P. liudytoja, pastaroji buvo net aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt aÅ¡tuonerių metų amžiaus. Nors jÄ apklausęs ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nas E. A. teisme tvirtino, kad pastaroji suprato, apie kÄ kalbama, orientavosi aplinkoje, buvo mÄ stantis žmogus, tačiau, kaip matyti iÅ¡ teismui pateikto VÅ¡Ä® Å aukėnų ambulatorijos raÅ¡to, praėjus vos keliems mėnesiams po minėtų apklausų, S. P. buvo diagnozuota kraujagyslinė demencija (t. 2, b.l. 152), kuri, kaip žinia, yra susijusi su atminties, orientacijos, suvokimo ir kitais sutrikimais.

Taigi, tiek liudytojos S. P. garbus amžius, tiek nustatytas sveikatos sutrikimas visų pirma kelia pagrįstų abejonių, ar Å¡i liudytoja galėjo tinkamai suvokti teisę atsisakyti duoti parodymus prieÅ¡ savo sÅ«nų V. P. , o taip pat, ar galėjo tinkamai suprasti jai užduodamus klausimus ir duoti tikslius, tikrovę atitinkančius parodymus apie daugiau kaip prieÅ¡ pusę metų jos gyvenamajame name, įvairiose vietose – seife, po sofa, palėpėje, rastus Å¡ovinius ir parakÄ , juolab, kad kaip matyti iÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos, įvairÅ«s medžioklės reikmenys jos namuose, įvairiose jų vietose buvo laikomi jau daugelį metų.

Kaip teisingai nuosprendyje pažymėjo apygardos teismas, S. P. liudytoja buvo apklausta du kartus ir abiem atvejais protokoluose užfiksuoti jos parodymai vieni kitiems neprieÅ¡tarauja, tačiau kaip matyti iÅ¡ 2014-03-21 liudytojos S. P. apklausos protokolo, jame yra užfiksuoti tokie žodžiai, kaip tuščios Å¡ovinių tÅ«telės, optinis taikiklis, kuriuos tokio amžiaus moteris, niekuomet itin nesidomėjusi medžiokle, vargu ar galėjo vartoti, o tai kelia abejonių, ar fiksuojant S. P. parodymus protokole, jie nebuvo koreguojami, juolab, kad Å¡ios liudytojos apklausÄ atlikęs ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nas dėl pirmiau paminėtų protokoluose užfiksuotų žodžių teismui nieko negalėjo paaiÅ¡kinti.

Patikrinti Å¡ias aplinkybes ir paÅ¡alinti kilusias abejones teisme nebuvo galimybės, kadangi S. P. dėl savo amžiaus ir sveikatos bÅ«klės negalėjo atvykti į teismÄ . Taigi, esant tokioms aplinkybėms, vertinti liudytojos S. P. parodymus kaip tinkamÄ ir neabejotinÄ V. P. kaltės įrodymÄ nebuvo ir nėra pagrindo. Tuo tarpu kiti byloje surinkti duomenys patvirtina tik V. P. inkriminuotų penkiasdeÅ¡imties 12 kalibro medžioklinių Å¡ovinių ir vieno 7,62x39 mm kalibro Å¡ovinio, kuriems įgyti ir laikyti jis neturėjo leidimo, radimo faktÄ jo deklaruotoje gyvenamojoje vietoje – jo motinai S. P. priklausančiame gyvenamajame name, tačiau jokių duomenų, patvirtinančių, kad V.

P. šiuos šovinius kokiu nors būdu būtų įgijęs ir turėjęs savo žinioje, byloje nėra, jų nuosprendyje nenurodė ir apygardos teismas. Pažymėtina, kad teismas, nuosprendyje konstatavęs, kad V. P. neteisėtai įgijo ir laikė 51 šaudmenį, dėl nusikalstamos veikos požymio – neteisėto šaudmenų įgijimo apskirtai nepasisakė, nenustatė ne tik kada ir kur, bet ir kokiu būdu V. P. jam inkriminuotus šovinius įsigijo, kokias veiksmais ši jo veika pasireiškė, ar juos rado po tėvo mirties, ar kaip nors kitaip įgijo.

Kaip matyti iš 2013-08-23 kratos protokolo, S. P. gyvenamojo namo svetainėje po sofa rasti, V. P. inkriminuoti šaudmenys, o taip pat parakas yra labai seni – ant dėžučių, į kuriuos sudėti šaudmenys, nurodyti pagaminimo metai: 1989, 1991, parako dėžutės dangtelis ir visa viršutinė dalis aprūdijusi, o tai, kaip ir ta aplinkybė, jog 50 iš 51 V. P. inkriminuoto šovinio buvo 12 kalibro, taigi, tinkami šaudyti iš V. P. tėvo A. P. turėto medžioklinio šautuvo TOZ-34, iš esmės patvirtina V.

P. teiginius, kad Å¡ie Å¡oviniai yra jo mirusio tėvo palikimas. Be to, Å¡oviniai buvo rasti gyvenamajame name, kurį po V. P. tėvo A. P. tėvo mirties 2003 metais kartu su kitu turtu paveldėjo ne pats nuteistasis V. P. , o jo motina S. P. (t. 1, b.l. 160-161). V. P. gi minėtame name buvo deklaravęs gyvenamÄ jÄ vietÄ , taip pat medžioklės ginklų laikymo vietÄ , buvo įsirengęs tam skirtÄ seifÄ , tačiau tai padarė tik 2012 metais (t. 1, b.l. 139, t. 2, b.l. 73), be to, Å¡iame name nuolat niekuomet negyveno, o tik retkarčiais atvykdavo aplankyti savo motinos.

Esant tokioms aplinkybėms, tai, kad nuo A. P. mirties iki atliktos kratos buvo praėję daugiau kaip 10 metų, kaip ir tai, kad V. P. tuo metu, kai svečiuodavosi pas motinÄ , miegodavo ant sofos, po kuria buvo rasti Å¡audmenys, nėra pagrindas vienareikÅ¡mei iÅ¡vadai, kad V. P. ten buvusius Å¡ovinius tikrai surado ir kažkurį laikÄ turėjo savo žinioje. Juolab, kad nuteistasis ikiteisminio tyrimo metu ir teisme nuosekliai parodė, kad svečiuodamasis tėvų namuose jokių daiktų neapžiÅ«rinėdavo, nekraustydavo ir nieko neieÅ¡kodavo, pats sofos patalynės dėžės niekuomet neatidarinėdavo ir patalynės neklodavo, tai darydavo jo motina, o iÅ¡ S. P. gyvenamajame name atliktos kratos protokolo net neaiÅ¡ku, kaip buvo laikomi kratos metu aptikti V.

P. inkriminuoti Å¡audmenys – atvirai, matomi vos atidarius patalynės dėžę, ar kaip nors paslėpti tarp kitų daiktų, patalynės ar panaÅ¡iai, nes užfiksuota tik tiek, kad Å¡audmenys, parakas ir optinis taikiklis rasti svetainėje po sofa. Tas pats pasakytina ir apie kitÄ apygardos teismo nuosprendyje nurodytÄ aplinkybę, kad kratos metu kartu su Å¡oviniais, kuriems V. P. leidimo neturėjo, buvo rasti ir pastarojo turimam medžiokliniam ginklui tinkami 16 kalibro Å¡audmenys, juolab, kad nelogiÅ¡ka asmeniui, kuris turi leidimÄ atitinkamiems Å¡oviniams bei jų laikymui įrengtÄ seifÄ , tokius Å¡ovinius laikyti, slėpti tame pačiame name po lova.

Be to, pažymėtina, kad iÅ¡ byloje esančių duomenų net negalima daryti vienareikÅ¡mės iÅ¡vados, kad minėti 16 kalibro Å¡oviniai buvo rasti kartu su V. P. inkriminuotais Å¡audmenimis, kadangi byloje esantys duomenys apie Å¡ių Å¡ovinių radimo vietÄ yra prieÅ¡taringi – kratos protokole užfiksuota, kad jie rasti S. P. gyvenamojo namo svetainėje po sofa, tuo tarpu fotolentelėje prie kratos protokolo bei 2013-11-12 tarnybiniame praneÅ¡ime, suraÅ¡ytame tikslinant kratos metu rastų Å¡audmenų skaičių, nurodyta, kad Å¡ie Å¡audmenys buvo rasti S. P. gyvenamajame name esančiame seife (t. 1, b.l. 102, 124). Vadovaujantis BK 2 straipsnio 3 dalimi, pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ asmuo atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamÄ veikÄ ; tai reiÅ¡kia, kad kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi bÅ«ti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos.

Baudžiamojo proceso įstatymo normos draudžia esant nepaÅ¡alintoms abejonėms dėl reikÅ¡mingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamÄ jį nuosprendį ar veikÄ kvalifikuoti pagal kaltinimÄ , kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti. Pagal susiformavusiÄ teismų praktikÄ apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis, o teismo iÅ¡vados turi bÅ«ti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ bei kitas svarbias bylos aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K–177/2009, 2K–205/2012, 2K-532/2012, 2K-619/2012).

Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat ne kartÄ yra konstatavęs, kad abejonės aiÅ¡kinamos kaltinamojo naudai (Barber?, Messegué and Jabardo v. Spain, judgment of 6 December 1988, Series A no. 146; Telfner v. Austria, no. 33501/96, judgment of 20 March 2001 ir kt.). Å iuo konkrečiu atveju teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad objektyvių ir neginčijamų įrodymų, patvirtinančių, kad V. P. neteisėtai įgijo ir laikė didelį kiekį Å¡audmenų: penkiasdeÅ¡imt 12 kalibro medžioklinių Å¡ovinių bei vienÄ 7,62x39 mm kalibro Å¡ovinį, byloje nėra, todėl jis pagal BK 253 straipsnio 2 dalį iÅ¡teisinamas BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punkto pagrindu.

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 1 dalyje.Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad apygardos teismas iÅ¡samiai, visapusiÅ¡kai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tyrė nuteistajam V. P. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, nuosprendyje padarytos iÅ¡vados dėl nusikalstamo įvykio, nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos sudėties, jo kaltės padarius nusikaltimÄ , numatytÄ 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 1 dalyje, pagrįstos iÅ¡samiai bei neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.Nuteistasis V.

P. apeliaciniame skunde teigia, kad apygardos teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, nepagrįstai rėmėsi jo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, kurie neatitinka tikrovės, nes jis dėl nuovargio ir pareigÅ«nų psichologinio spaudimo save apkalbėjo, ir atmetė jo parodymus, duotus teisminio bylos nagrinėjimo metu. Teisėjų kolegija tokius apeliacinio skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Bylos duomenimis, V. P. , apklaustas įtariamuoju iÅ¡ karto po įvykio, parodė, kad įvykio naktį, bÅ«damas medžioklės plotuose ir stebėdamas žvėris, sumanė iÅ¡ transformatoriaus prisileisti alyvos, todėl iÅ¡ automobilio pasiėmė senus plastikinius bakelius – penkis mažesnius, kurių kiekvieno talpa 20 l, ir du didesnius, kurių talpa apie 25-30 l, maždaug 2 metrų ilgio plastikinę žarnÄ ir reples, nuėjo prie transformatoriaus, replėmis atsuko varžtÄ , buvusį transformatoriaus apačioje, ant angos užmovė žarnÄ ir ja į ant žemės stovinčius bakelius leido alyvÄ .

Kiek prisimena, prileido dvi didesnes talpas ir dar galėjo leisti į mažesnes, lyg tai dvi, tiksliai neprisimena, tuomet pastebėjo keliu, maždaug už 100-200 metrų važiuojantį automobilį, todėl iÅ¡sigando, bandė užsukti varžtÄ , kurį buvo padėjęs ant betono stulpelio, bet neprisimena, ar užsuko, nes skubėjo, kad nepastebėtų, todėl galėjo ir neužsukti, sėdo į savo automobilį ir viskÄ palikęs iÅ¡važiavo (t. 2, b.l. 48). Teisminio bylos nagrinėjimo metu V.

P. kaltu dėl pasikėsinimo įvykdyti vagystę neprisipažino, nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu davė tikrovės neatitinkančius parodymus, savo apkalbėjo, nes buvo pavargęs, blogai jautėsi, o pareigÅ«nai jam darė spaudimÄ , ir parodė, kad naktį iÅ¡ 2013 m. rugpjūčio 22 d. į 23 d. medžiojo netoli įvykio vietos. BÅ«damas bokÅ¡telyje pastebėjo, kad maždaug apie 800-1000 m atstumu nuo jo, toje pusėje, kur yra transformatorius, sustojo automobilis ir iÅ¡jungė Å¡viesas. Tuo metu jau Å¡vito.

Jis turėjo graižtvinį ginklÄ su optika, bandė pasižiÅ«rėti, kas atvažiavo, bet nepakako apÅ¡vietimo, o ir atstumas buvo per didelis. Jo automobilis buvo senoje sodyboje, esančioje Å¡alia bokÅ¡telio. Tuomet jis nutarė nuvažiuoti pažiÅ«rėti, ar ten ne brakonieriai, nes toje vietoje dažnai brakonieriaujama. Kai jis buvo maždaug 100 metrų atstumu nuo automobilio, užsidegė automobilio Å¡viesos ir jis iÅ¡važiavo. Privažiavęs tÄ vietÄ , kur buvo sustojęs automobilis, pamatė sumintÄ takÄ , taip pat ten buvo aukÅ¡ta žolė, krÅ«mai ir akmenuota vieta.

Eidamas iÅ¡girdo skysčių tekėjimÄ primenantį garsÄ . Tuomet užkliuvo už akmens ir pargriuvo, nes sunkiai valdo kojÄ dėl anksčiau patirtos traumos. Pargriuvęs iÅ¡sitepė drabužius alyva, kuri stipria srove bėgo iÅ¡ ten buvusio transformatoriaus. Tai pamatęs jis apsisuko, grįžo prie savo automobilio ir nuvažiavo. Važiuojant pastebėjo iÅ¡ paskos važiuojantį kitÄ automobilį. Sulėtino greitį, nes manė, kad nori aplenkti, tačiau automobilis jo nelenkė ir jis nuvažiavo savo keliais.

Kadangi nieko nebuvo sumedžiojęs, nusprendė užsukti į jam gerai žinomas grybingas vietas pagrybauti, pasuko į miÅ¡ko keliÄ ir važiuodamas pradÅ«rė maÅ¡inos karterį, todėl buvo priverstas sustoti. Nepastebėjo, kad tuo metu kas nors bÅ«tų važiavęs iÅ¡ paskos. Belaukiant žmogaus, kuris turėjo atvykti jam į pagalbÄ , atvažiavo policijos pareigÅ«nai, kurie jį sulaikė, paėmė telefonÄ , dokumentus, automobilį ir jį patį nuvežė į policijÄ . Ä®vykio vietoje rastos talpos yra ne jo, jis jas matė, kai buvo priėjęs prie transformatorinės (t. 2, b.l. 165-166).

Tačiau tokia V. P. teisiamojo posėdžio metu iÅ¡kelta įvykio versija yra paneigta byloje surinktų, teisiamojo posėdžio metu iÅ¡tirtų bei apygardos teismo nuosprendyje aptartų įrodymų visetu. Liudytojais apklausti AB „Lesto“ operatyviniai darbuotojai A. V. ir R. D. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme parodė, kad budėjimo metu 2013-08-23, apie 5 val. ryto, vyko į PaÅ¡vitinio seniÅ«nijos rajoninę pastotę atlikti operatyvinį perjungimÄ , tačiau apie 5.40 val. iÅ¡ budinčio dispečerio gavo praneÅ¡imÄ , kad Titonių kaime suveikė transformatoriaus PÅ¡-113 alyvos lygio signalizacija.

Kadangi tuo metu buvo maždaug 1 km atstumu nuo Å¡ios transformatorinės, važiavo patikrinti. Iki pačios transformatorinės privažiuoti negalėjo, nes ji stovėjo toliau nuo kelio. A. V. liko prie automobilio, o R. D. nuėjo prie transformatorinės. Paėjęs apie 10 metrų iÅ¡girdo, kad Å¡niokščia iÅ¡ transformatorinės bėganti alyva, ir pamatė, kad atsuktas alyvos iÅ¡leidimo varžtas, Å¡alia pamatė keletÄ plastikinių talpų. Tuo metu A. V. iÅ¡girdo, kad vakarų pusėje, už augmenijos, užsivedė automobilis, po ko pamatė lauku važiuojantį baltos spalvos „Renault Espace“ markės automobilį, todėl pakvietė kolegÄ ir pradėjo šį automobilį persekioti.

Automobilį persekiojo ilgai. Važiuojant plentu, automobilis padidino greitį, važiavo daugiau kaip 100 km per valandÄ greičiu, po to nusuko į miÅ¡ko keliukÄ , kur pervažiavęs duobę sustojo. Jie taip pat sustojo, bet artyn automobilio nevažiavo, laukė policijos pareigÅ«nų, kurie ir sulaikė minėtÄ V. P. vairuojamÄ automobilį (t. 2, b.l. 1, 2-10, 11, 12-19, 142-144). Liudytoju apklaustas AB „Lesto“ dispečerinio skyriaus vyresnysis inžinieriaus B. L. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme parodė, kad 20013-08-23 ryte pastebėjo gautÄ Å¾inutę apie transformatorinėje sumažėjusį alyvos lygį.

Paskambinus į dispečerinę, dispečeris jam paaiÅ¡kino, kad į vietÄ iÅ¡siųsti darbuotojai ir kad apie įvykį praneÅ¡ta policijai. Visi tokie įvykiai registruojami operatyviniame žurnale (t. 2, b.l. 20, 144). Liudytojais apklausti Å iaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato patruliai R. P. , R. S. be A. R. parodė, kad patruliuodami Å iaulių mieste gavo praneÅ¡imÄ , jog iÅ¡ Pakruojo link Å iaulių miesto važiuoja automobilis „Renault Esapce“, kuriame yra žmogus, galimai vogęs auÅ¡inimo skystį iÅ¡ elektros pastotės, ir kurį persekioja AB „Lesto“ darbuotojai.

Vykstant už miesto budėtojas per radijo ryšį praneÅ¡inėjo, kokia kryptimi važiuoja automobilis. Pagrindiniame kelyje, prie miÅ¡ko, juos pasitiko AB „Lesto“ darbuotojai ir parodė, kur sustojo jų persekiojamas automobilis – maždaug 2-3 km atstumu nuo pagrindinio kelio. Automobilis buvo sugedęs, Å¡alia jo buvo V. P. . Pastarasis sakė, kad važiavo medžioti. ApžiÅ«rėję automobilį rado medžioklinį Å¡autuvÄ , Å¡ovinių, medžioklės lapÄ , didelę Å¡variÄ plastmasinę talpÄ , kuri, pasak vairuotojo, buvo skirta žvėrienai sudėti.

V. P. dėvėjo darbinius drabužius, kurie buvo purvini, nuo jų sklido dyzelino kvapas. V. P. pristatė į Pakruojo policijos komisariatÄ (t. 2, b.l. 25, 26, 30, 145-146). IÅ¡ AB „Lesto“ 2013-12-03 raÅ¡to Nr. 44030-2240 matyti, kad 5:40 val. AB „Lesto“ Pakruojo dispečerinės grupės dispečeris P. V. užregistravo 5:37 val. gautÄ signalinės sistemos SMS praneÅ¡imÄ apie sumažėjusį transformatorinės alyvos lygį transformatorinėje KT PÅ¡-113 „Titoniai“, esančioje Titonių kaime, PaÅ¡vitinio seniÅ«nijoje, Pakruojo raj.

Kartu su Å¡iuo raÅ¡tu pateiktame Operatyvinio žurnalo iÅ¡raÅ¡e užfiksuoti tokie duomenys: 05:40 val. gauta žinutė, kad iÅ¡ KT PÅ¡-113 dingo alyva; 05:41 val. duotas nurodymas OB R. D. atlikti KT PÅ¡-113 apžiÅ«rÄ ; 05:45 val. OB R. D. atliko apžiÅ«ra, iÅ¡ KT PÅ¡-113 bėga alyva, vagys pasiÅ¡alino baltu autobusiuku, (duomenys neskelbtini) OB persekioja vagis; 05:46 val. apie vagystę praneÅ¡ta policijai (t. 1, b.l. 23-24). 2013-08-23 įvykio vietos apžiÅ«ros protokolas, 2013-10-28 daiktų apžiÅ«ros protokolas, 2013-11-12 ir 2014-02-27 skysčių matavimo aktai bei 2014-02-13 specialisto iÅ¡vada Nr. 11-3225(13) patvirtina, kad įvykio vietoje, prie AB „Lesto“ priklausančio transformatoriaus KT PÅ¡-113 „Titoniai“, esančio Pakruojo rajone, PaÅ¡vitinio seniÅ«nijoje, Titonių kaime, buvo rasti du 30 l talpos ir du 20 l talpos bakeliai, pripildyti daugiau kaip 90 l transformatorinės alyvos, dar trys tuÅ¡ti 20 l talpos bakeliai ir apie 3,2 m ilgio žarna, taip pat Å¡alia transformatoriaus padėtas alyvos talpos iÅ¡leidimo varžtas, iÅ¡ transformatoriaus auÅ¡inimo bako laÅ¡anti alyva (t. 1, b.l. 27-33, 34-37, 38, 44-45, 46).

Iš 2014-01-09 daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėjus V. P. pateiktus drabužius – mėlynos spalvos darbines kelnes, mėlynos spalvos sportinio kostiumo kelnes, marškinėlius ir dvi poras kojinių (2013-08-23 daiktų pateikimo protokolas), nustatyta, kad nuo jų sklinda specifinis kvapas, panašus į dyzelino, transformatorinės alyvos, darbinių kelnių klešnės pasidengusios purvo ir riebalinėmis dėmėmis (t. 1, b.l. 49, 50-53). 2014-08-22 specialisto išvada Nr. 11-1152(14) patvirtina, kad ant minėtų V.

P. darbinių kelnių ir marÅ¡kinėlių yra transformatorių alyvos pėdsakų (t. 2, b.l. 160-161). Å ie vienas kitÄ papildantys faktiniai duomenys patvirtina, kad 2013-08-23 5:37 val. AB „Lesto“ dispečerinėje buvo gautas praneÅ¡imas apie tai, jog Titonių kaime, PaÅ¡vitinio seniÅ«nijoje, Pakruojo raj. esančioje transformatorinėje KT PÅ¡-113 „Titoniai“ sumažėjo alyvos lygis, po ko dispečeris davė nurodymÄ bendrovės operatyviniams darbuotojams apžiÅ«rėti minėtÄ transformatorinę, kurie tuojau pat nuvyko į įvykio vietÄ , kur pamatė iÅ¡ transformatorinės stipriai bėgančiÄ alyvÄ , nes buvo atsuktas alyvos iÅ¡leidimo varžtas, Å¡alia sudėtas plastikines talpas, kurių dalis, kaip vėliau paaiÅ¡kėjo, buvo pripildyta transformatorinės alyvos, taip pat iÅ¡girdo užvedamo automobilio, buvusio už Å¡alia transformatorinės esančios augmenijos, variklio garsÄ ir pamatė iÅ¡ įvykio vietos nuvažiuojantį automobilį, vairuojamÄ ne ko kito, o bÅ«tent nuteistojo V.

P. , kurį jiems teko pakankamai ilgai persekioti, kol Å¡is sustojo miÅ¡ko kelyje dėl gedimo, ir V. P. transformatorine alyva suteptais drabužiais buvo sulaikytas pagal iÅ¡kvietimÄ atvykusių policijos pareigÅ«nų. Apeliaciniame skunde nuteistasis nepagrįstai teigia, kad ta aplinkybė, jog į įvykio vietÄ atvykę AB „Lesto“ darbuotojai pastebėjo tik jo automobilį ir nematė jokio kito automobilio, nėra reikÅ¡minga ir kad ji, kaip ir kiti pirmiau aptarti faktiniai duomenys, jo kaltės nepatvirtina, nes kaip matyti iÅ¡ liudytoju apklausto AB „Lesto“ prevencijos ir kontrolės skyriaus vyresniojo specialisto S. K. parodymų, duotų ikteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu, taip pat AB „Lesto“ pateiktų duomenų, transformatorinėje KT PÅ¡-113 „Titoniai“ buvo įrengta signalizacija, kurios veikimo principas buvo toks, kad praneÅ¡imas apie alyvos sumažėjimÄ iÅ¡siunčiamas praėjus 1-3 minutėms po to, kai alyvos kiekis transformatoriaus bakelyje sumažėja apie 10 litrų, o iÅ¡ patirties žinoma, kad toks kiekis auÅ¡inimo alyvos plastikine žarna iÅ¡ transformatoriaus gali iÅ¡tekėti apytiksliai per vienÄ minutę, 90 l alyvos – per ne mažiau kaip 9 minutes, o visas transformatoriuje esantis kiekis alyvos (apie 200 l) – per ne mažiau kaip 20 min. (t. 1, b.l. 26, t. 2, b.l. 21, 144-145).

Taigi, Å¡ie duomenys rodo, kad laiko tarpas, praėjęs nuo to momento, kai buvo atsuktas transformatoriaus alyvos iÅ¡leidimo varžtas ir transformatorinė alyva pradėta leisti į įvykio vietoje rastas plastikines talpas, iki to momento, kai AB „Lesto“ dispečerinėje buvo gautas praneÅ¡imas apie sumažėjusį alyvos kiekį ir reaguodami į šį praneÅ¡imÄ Ä¯ įvykio vietÄ atvyko AB „Lesto“ darbuotojai A. V. ir R. D. , buvo itin trumpas, skaičiuojamas minutėmis, juolab, kad, kaip jau minėta, pastarieji aptiko dar stipriai iÅ¡ transformatoriaus bėgančiÄ alyvÄ , nors beveik pusė jame buvusios alyvos jau buvo supilta į plastikines talpas, o tai kaip tik ir patvirtina, kad įvykio metu ne kas kitas, o bÅ«tent V.

P. , kurio automobilį minėti AB „Lesto“ darbuotojai ir pamatė iÅ¡važiuojantį iÅ¡ įvykio vietos, leido transformatorinę alyvÄ iÅ¡ transformatoriaus į plastikines talpas, kÄ ir pats V. P. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu, ir tuo pačiu paneigia jo teisminio bylos nagrinėjimo metu iÅ¡keltÄ versijÄ , kad transformatorinę alyvÄ pasikėsino pavogti ne jis, bet kiti asmenys, kuriuos jis pastebėjo dar bÅ«damas medžioklės bokÅ¡telyje, ir kurie iÅ¡ įvykio vietos pasiÅ¡alino, kai jis pats dar nebuvo privažiavęs prie įvykio vietos, po ko jis privažiavo arčiau, iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio, nuėjo link transformatorinės, ten pamatė plastikines talpas, paslydęs pargriuvo, dėl ko alyva iÅ¡sitepė drabužius, po to grįžo į savo automobilį ir iÅ¡važiavo, nes tokiems veiksmams paprasčiausiai nebuvo laiko.

Be to, nelogiÅ¡kas V. P. aiÅ¡kinimas teisiamojo posėdžio metu, kad jis į įvykio vietÄ vyko ginti visuomenės intereso, t.y. iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar atvykę asmenys nebrakonieriauja, tuo tarpu pamatęs, kad buvo pasikėsinta pavogti transformatorinę alyvÄ , užuot pranešęs apie vykdomÄ nusikaltimÄ , iÅ¡ įvykio vietos pasiÅ¡alino ir tai padarė tuomet, kai į įvykio vietÄ jau buvo atvykę AB „Lesto“ darbuotojai. Pažymėtina, kad apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, jog AB „Lesto“ darbuotojai į įvykio vietÄ atvyko tuomet, kai V.

P. jau buvo iÅ¡važiavęs. Tokį apeliacinio skundo argumentÄ Â paneigia pirmiau aptarti liudytojų A. V. ir R. D. parodymai, iÅ¡ kurių matyti, kad V. P. užvedė automobilo variklį ir iÅ¡važiavo jau po to, kai jie atvažiavo į įvykio vietÄ , iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio ir R. D. nuėjo prie transformatorinės pasižiÅ«rėti, kas įvyko, kÄ V. P. , bÅ«damas visai Å¡alia, neabejotinai matė ir girdėjo, o tai, įvertinus ir jau pirmiau aptartais faktiniais bylos duomenimis nustatytas įvykio aplinkybes, leidžia daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad pastarasis iÅ¡ įvykio vietos pasiÅ¡alino ne dėl to, kad norėjo iÅ¡vengti dalyvavimo procese dėl kitų asmenų įvykdyto nusikaltimo, kaip kad teigė teisiamojo posėdžio metu, bet siekdamas iÅ¡vengti bÅ«ti užkluptas darant nusikaltimÄ .

Nuteistojo V. P. apeliaciniame skunde itin daug dėmesio skiriama jo parodymų, užfiksuotų 2013-08-23 apklausos įtariamuoju metu, gavimo teisėtumui, taip pat pateikiama tam tikra Å¡iame protokole užfiksuotų jo parodymų interpretacija, tačiau teisėjų kolegija visų pirma pažymi, kad Å¡ie duomenys, prieÅ¡ingai nei kad teigia apeliantas, nėra vieninteliai ar lemiami sprendžiant V. P. kaltės pasikėsinus pavogti transformatorinę alyvÄ klausimÄ . Pastarojo nusikalstamus veiksmus patvirtina visa eilė byloje surinktų, teisiamojo posėdžio metu iÅ¡tirtų ir apygardos teismo nuosprendyje bei Å¡iame teisėjų kolegijos nuosprendyje pirmiau aptartų vienas kitÄ papildančių kitų faktinių duomenų, kuriuos teismas vertino tiek kiekvienÄ atskirai, tiek jų visumÄ .

Be to, nėra pagrindo konstatuoti, kad V. P. parodymai, užfiksuoti 2013-08-23 įtariamojo protokole, buvo gauti neteisėtu bÅ«du. Visų pirma, byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių nuteistojo V. P. teiginius dėl patirto psichologinio spaudimo prieÅ¡ pirmÄ jÄ jo apklausÄ Ä¯tariamuoju ar Å¡ios apklausos metu bei pareigÅ«nų įtakos jo duodamiems parodymams, dėl ko jis Å¡ios apklausos metu nurodė ne tikrÄ sias įvykio aplinkybes, o tokias, kokias jam liepė pareigÅ«nai. PrieÅ¡ingai, kaip matyti iÅ¡ minėto V.

P. apklausos protokolo, pastarasis savo paraÅ¡u patvirtino, kad protokolas jam buvo perskaitytas ir iÅ¡ jo žodžių suraÅ¡ytas teisingai, jokių pastabų dėl atliekamos apklausos tvarkos ar patiriamo spaudimo, taip pat, kaip ir dėl savo sveikatos bÅ«klės, nepareiÅ¡kė, vėliau, paleistas iÅ¡ laikino sulaikymo, dėl pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų, darant jam psichologinį spaudimÄ ar įtakojant jo parodymus, niekur nesikreipė. Byloje yra duomenys, kad ikiteisminio tyrimo metu nuteistojo V.

P. gynėjos iniciatyva buvo sprendžiamas 2013-08-23 V. P. sulaikymo ir apklausos įtariamuoju teisėtumo klausimas, tačiau tiek kreipdamasi į Å iaulių apylinkės prokuratÅ«rÄ , tiek skųsdama Å iaulių apylinkės prokuratÅ«ros prokurorės 2014-01-20 nutarimÄ , kuriuo gynėjos skundas buvo atmestas, nuteistojo gynėja jokių aplinkybių apie neteisėtÄ poveikį V. P. Å¡ių veiksmų metu nenurodė, savo praÅ¡ymÄ pripažinti neteisėtais minėtus procesinius veiksmus grindė iÅ¡imtinai tuo, kad nebuvo laiku suraÅ¡ytas laikino sulaikymo protokolas bei V.

P. laiku neiÅ¡aiÅ¡kinta teisė turėti gynėjÄ ir neužtikrintas jo dalyvavimas apklausoje (t. 2, b.l. 56-57, 66-68). Be to, iÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad V. P. ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausiamas dar ne vienÄ kartÄ â€“ 2013 m. gruodžio 18 d., 2014 m. kovo 25 d., 2014 m. balandžio 23 d., tuo metu jis jau buvo paleistas iÅ¡ sulaikymo, apklausose dalyvavo jo gynėja, tačiau nei vienoje iÅ¡ Å¡ių apklausų jokių aplinkybių apie tai, kad pirmosios apklausos metu jam buvo daromas neteisėtas poveikis ir dėl to jis davė tikrovės neatitinkančius parodymus, taip pat nenurodė: 2013 m. gruodžio 18 d. vykusioje apklausoje V.

P. pareiÅ¡kė, kad pasinaudoja savo teise ir Å¡iuo metu jokių parodymų neduos (t. 2, b.l. 51); 2014 m. kovo 25 d. apklausos metu, praneÅ¡us apie įtarimÄ pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį ir pagal BK 253 straipsnio 2 dalį, V. P. paaiÅ¡kino, kad įtarimas jam yra aiÅ¡kus ir suprantamas, į klausimÄ dėl kaltės neatsakys. Jis trumpai paaiÅ¡kino aplinkybes, susijusias su jam pagal BK 253 straipsnio 2 dalį pareikÅ¡tu kaltinimu, po ko nurodė, kad pasinaudoja savo teise ir atsisako duoti parodymus apie įtarime iÅ¡dėstytÄ esmę (t. 2, b.l. 54); 2014 m. balandžio 23 d. apklausos metu V.

P. nurodė, kad 2014 m. kovo 25 d. jam pateiktas įtarimas yra aiÅ¡kus ir suprantamas, dėl jam pareikÅ¡to įtarimo pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį parodymus duoti atsisako (t. 2, b.l. 55). Be abejonės, kiekvienas įtariamasis turi teisę pasirinkti, duoti ar neduoti parodymus, ir Å¡i V. P. teisė nekvestionuojama, visgi, pirmiau aptartos aplinkybės kelia pagrįstų abejonių dėl nuteistojo teiginių teisme apie neteisėtÄ pareigÅ«nų poveikį įtakojant jo parodymų turinį pirmosios apklausos metu, o kitų duomenų, kurie patvirtintų tokį V.

P. aiÅ¡kinimÄ , kaip jau minėta, byloje nėra. To nepatvirtina ir V. P. apeliaciniame skunde akcentuojami 2013-08-23 apklausos įtariamuoju protokole jo užfiksuoti parodymai, kuomet jis, kaip teigia, nelogiÅ¡kai paaiÅ¡kino, kad bandė užsukti alyvos iÅ¡leidimo varžtÄ , nes tokiu atveju bÅ«tų nuo galvos iki kojų apsitaÅ¡kęs alyva, kad transformatorinę alyvÄ jis bÅ«tų naudojęs kaip kurÄ savo automobiliui, nes tokio automobilio neturėjo, taip pat, kad nebuvo nustatytas įrankis, kuriuo jis atsuko varžtÄ , juolab, kad apklausiamas įtariamuoju V.

P. nenurodė, kokius konkrečius veiksmus jis atliko, norėdamas užsukti varžtÄ , o tik dviprasmiÅ¡kai nurodė, kad iÅ¡sigandęs bandė užsukti varžtÄ , kurį buvo padėjęs ant betono stulpelio, bet ar užsuko, tiksliai negali pasakyti, nes skubėjo, kad nepastebėtų, todėl galėjo ir neužsukti (t. 2, b.l. 48), o ir transformatorinę alyvÄ nebÅ«tina naudoti tik eskploatuojant nuosavybės teise priklausantį automobilį. Taip pat nėra pagrindo iÅ¡vadai, kad apklausiant V. P. įtariamuoju iÅ¡ karto po įvykio buvo padaryta kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų.

IÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad prieÅ¡ atliekant įtariamojo V. P. apklausÄ , pastarajam buvo praneÅ¡ta apie įtarimÄ padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 178 straipsnio 1 dalyje, t.y. padarius slaptÄ svetimo turto – AB „Lesto“ priklausančios transformatorinės alyvos vagystę, iÅ¡aiÅ¡kintos įtariamojo teisės, įtvirtintos BPK 21 straipsnio 4 dalyje, taip pat BPK 44 straipsnio 8 dalyje įtvirtina teisė gintis pačiam ar per pasirinktÄ gynėjÄ , o neturint pakankamai lėšų gynėjui atsilyginti, gauti nemokamai teisinę pagalbÄ , įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimÄ , nustatyta tvarka, turėti gynėjÄ nuo sulaikymo ar pirmosios apklausos momento, kÄ nuteistasis V.

P. patvirtino savo paraÅ¡ais bei rankraÅ¡tiniu įraÅ¡u teisės turėti gynėjÄ protokole „teisę turėti gynėjÄ supratau“ (t. 1, b.l. 45, 47), po ko V. P. atsisakė gynėjo dalyvavimo jo įtariamojo apklausoje, kÄ patvirtina pastarojo rankraÅ¡tinis įraÅ¡as protokole dėl gynėjo atsisakymo „ikiteisminio tyrimo metu gynėjas nereikalingas“ ir paraÅ¡as (t. 1, b.l. 46), todėl buvo apklaustas gynėjui nedalyvaujant. Apeliaciniame skunde taip pat nepagrįstai teigiama, kad Å¡ios apklausos metu egzistavo BPK 51 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytas pagrindas, dėl kurio gynėjo dalyvavimas apklausoje buvo bÅ«tinas.

Kaip jau minėta, bylos duomenys patvirtina, kad V. P. pats savo ranka pasirašė procesiniuose dokumentuose, juose parašė rankraÅ¡tinius įraÅ¡us ir jokių pastabų dėl savo sveikatos bÅ«klės nepareiÅ¡kė. Be to, iÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad įvykio naktį V. P. medžiojo, vairavo lengvÄ jį automobilį, dar daugiau, tuo metu jis dirbo UAB „T“ (duomenys pakeisti) vairuotoju, turėjo galiojantį, 2012 m. rugsėjo 28 d. iÅ¡duotÄ leidimÄ Å¡aunamajam ginklui laikyti (neÅ¡iotis) (t. 1, b.l. 139).

Taigi, nors byloje yra duomenys, kad dėl bendrųjų ligų V. P. įvykio metu buvo nustatytas 35 procentų darbingumo lygis (t. 2, b.l. 81), taip pat, kad sulaikymo metu iÅ¡ jo buvo paimti akiniai, kuriais jis negalėjo pasinaudoti apklausos metu, visgi pirmiau aptartos aplinkybės neleidžia daryti iÅ¡vados, jog V. P. fiziniai trÅ«kumai, įskaitant ir regėjimo sutrikimÄ , kurie nebuvo kliÅ«timi pastarajam dirbti vairuotoju, gauti leidimÄ Å¡aunamajam ginklui, galėjo sukliudyti jam tinkamai pasinaudoti savo teise į gynybÄ ir dėl to apklausos metu, nepaisant V.

P. iÅ¡sakytos pozicijos atsisakyti gynėjo, ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nai privalėjo užtikrinti gynėjo dalyvavimÄ . Apeliaciniame skunde akcentuojama ir tai, kad V. P. laikino sulaikymo protokolas buvo suraÅ¡ytas praėjus daugiau kaip Å¡eÅ¡ioms valandoms nuo faktinio jo sulaikymo, tačiau tai, esant pirmiau aptartoms aplinkybėms, patvirtinančioms, kad iki pirmosios apklausos V. P. buvo praneÅ¡ta apie įtarimÄ bei iÅ¡aiÅ¡kintos viso jo kaip įtariamojo teisės, įsikaitant ir teisę turėti gynėjÄ , nesudaro pagrindo konstatuoti, kad buvo padarytas esminis baudžiamojo proceso pažeidimas, dėl kurio buvo suvaržytos įstatymų garantuotos įtariamojo teisės, juolab, kad įstatyme nėra įtvirtinto reikalavimo laikino sulaikymo protokolÄ suraÅ¡yti faktinio asmens sulaikymo metu – BPK 140 straipsnio 5 dalis reglamentuoja, kad laikino sulaikymo protokolas turi bÅ«ti suraÅ¡ytas per įmanomai trumpiausiÄ laikÄ nuo faktinio asmens sulaikymo.

Kaip matyti iÅ¡ apeliacinio skundo turinio, apeliantas mano, kad ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nai preziumavo jo kaltę, todėl iÅ¡ esmės net nerinko jo kaltę patvirtinančių įrodymų – nepaėmė pirÅ¡tų atspaudų, mikrodalelių nuo įvykio vietoje rastų plastikinių talpų ir jo vairuojamo automobilio, nepatikrino, ar septynios plastikinės talpos, rastos įvykio vietoje, galėjo tilpti į jo automobilį, įvykio vietoje neužfiksavo, kokiame plote ant žemės buvo pasklidusi alyva, ir nepatikrino vietoje jo parodymų, kur jis buvo nugriuvęs. Tačiau, kaip matyti iÅ¡ 2013-08-28 daiktų – transformatorinės alyvos talpos iÅ¡leidimo varžto, žarnos ir bakelių su skysčių, rastų įvykio vietoje, apžiÅ«ros protokolo, Å¡ių objektų apžiÅ«rÄ atlikęs specialistas vizualiai ieÅ¡kojo rankų pėdsakų, o lygius ir Å¡varius pavirÅ¡ius apdorojo daktiloskopiniais milteliais, tačiau rankų pėdsakų, tinkamų identfikavimui, rasti nepavyko (t. 1, b.l. 34-37), taigi, nepagrįstas apelianto argumentas, kad ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nai nesiėmė priemonių pirÅ¡tų atspaudams surasti.

Be to, ir rastos septynios plastikinės talpos nebuvo tokio dydžio, kad kiltų abejonių dėl galimybės sutalpinti jas į „Renault Espace“ markės automobilį, kuris, kaip žinia, yra pakankamai talpus. V. P. teisus teigdamas, kad įvykio vietos apžiÅ«ros protokole nėra tokių duomenų, ar buvo įvykio vietoje pasklidusi iÅ¡ transformatoriaus iÅ¡bėgusi alyva ir kokiame plote, tačiau, kaip jau minėta, jo parodymus, duotus teisminio bylos nagrinėjimo metu, kad drabužius jis iÅ¡sitepė ne dėl to, kad leido alyvÄ iÅ¡ transformatoriaus į plastikines talpas, bet dėl to, kad eidamas pažiÅ«rėti, ko į įvykio vietÄ buvo atvykę kiti asmenys, paslydo ir nugriuvo, paneigia byloje surinkti faktiniai duomenys, be to, tokias aplinkybes V.

P. nurodė tik teisminio bylos nagrinėjimo metu, kai nuo įvykio buvo praėję daugiau kaip metai laiko, taigi, ikiteisminio tyrimo metu jos negalėjo bÅ«ti patikrintos, o tikrinti jas teisminio bylos nagrinėjimo metu nebebuvo prasmės. Taigi, įvertinusi pirmiau aptartų bylos objektyvių aplinkybių bei įrodymų visumÄ , apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad apygardos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio nuostatų, ir, remdamasis jais, padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad V.

P. 2013 m. rugpjūčio 23 d., apie 5:37 val., siekdamas pagrobti svetimÄ turtÄ , atsukęs AB „Lesto“ priklausančio transformatoriaus, esančio Pakruojo rajone, PaÅ¡vitinio seniÅ«nijoje, Titonių kaime, alyvos iÅ¡leidimo varžtÄ , į su savimi turėtas plastikines talpas leido transformatorinę alyvÄ , tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes suveikus signalizacijai ir atvažiavus AB „Lesto“ operatyviniams darbuotojams, iÅ¡ nusikaltimo vietos pabėgo.

Å iuos V. P. nusikalstamus veiksmus apygardos teismas tinkamai kvalifikavo pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį, numatančias atsakomybę už pasikėsinimÄ Ä¯vykdyti vagystę. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad apygardos teismo nuosprendžio dalis dėl nuteistajam V. P. pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį paskirtos bausmės pagrįsta ir teisėta. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iÅ¡ svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje.

Vadovaujantis BK 54 straipsnio 1 dalies nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ laikydamasis Å¡io kodekso bendrosios dalies nuostatų. BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingÄ bausmę, todėl, vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo virÅ¡enybę. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, apygardos teismas, skirdamas bausmę nuteistajam V. P. , Å¡ių baudžiamojo įstatymo reikalavimų nepažeidė ir paskyrė jam teisingÄ , baudžiamojo įstatymo, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijoje numatytÄ bausmę, kuri nėra aiÅ¡kiai per griežta.

Nuteistasis V. P. padarė nusikaltimÄ nuosavybei, numatytÄ BK 178 straipsnio 1 dalyje, kurį baudžiamasis įstatymas priskiria nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), nusikalstama veika nutrÅ«ko pasikėsinimo stadijoje. V. P. praeityje neteistas, administracine tvarka nebaustas, kitų neigiamai jį charakterizuojančių duomenų byloje taip pat nėra. Nusikalstamos veikos padarymo metu V. P. dirbo, Å¡iuo metu nedirba, jam nustatytas 65 procentų netektas darbingumo lygis. Nėra jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių.

Teisėjų kolegijos manymu, įvertinus aukščiau paminėtas bausmės skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes, apygardos teismo nuosprendžiu nuteistajam V. P. paskirta laisvės apribojimo bausmė, nesiekianti BK 48 straipsnio 2 dalyje numatyto Å¡ios bausmės vidurkio, nustatant įpareigojimus be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos ir atlyginti nusikalstama veika padarytÄ turtinę žalÄ , nėra aiÅ¡kiai per griežta. Tokia bausmė yra teisinga, atitinkanti BK 41 straipsnio, 54 straipsnio 1, 2 dalių reikalavimus.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 3, 4 dalimis, 329 straipsnio 1 punktu, n u s p r e n d ž i a: Kauno apygardos teismo 2014 m. spalio 30 d. nuosprendžio dalį, kuria V. P. pripažintas kaltu pagal BK 253 straipsnio 2 dalį ir, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, nuteistas laisvės apribojimo bausme dvejiems metams, įpareigojant be bausmę prižiūrinčios institucijos nekeisti gyvenamosios vietos, taip pat ši bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, subendrinta su V.

P. pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį paskirta vienerių metų laisvės apribojimo bausme, panaikinti ir priimti Å¡ioje dalyje naujÄ nuosprendį: V. P. pagal BK 253 straipsnio 2 dalį iÅ¡teisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas). KitÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ . Kolegijos pirmininkas                                                    SvajÅ«nas Knizleris Teisėjos                                                                 Regina Gaudutienė RÅ«ta Mickevičienė